LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL  LIETUVOS RESPUBLIKOS Strateginio valdymo įstatymO PROJEKTO NR. XIIIP-4294(2)

 2020-06-25 Nr. Nr. 113-P-28

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė.

Kviestieji asmenys: Finansų viceministras Darius Sadeckas, Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės vadovė Vaida Budzevičienė, Finansų ministerijos Viešųjų finansų sistemos valdymo grupės vadovė Ineta Baltrušaitienė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-23	3	3, 4			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.    Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnyje apibrėžiamos sąvokos dėstomos abėcėline tvarka, šio straipsnio 3 ir 4 dalys keistinos vietomis.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-23	3	4			2.    Projekto 3 straipsnio 4 dalyje, apibrėžiančioje „nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojo“ sąvoką, siūlome atsisakyti reguliacinio pobūdžio nuostatų, nustatančių portfelio valdytojo funkcijas ir kompetenciją (tokio turinio normos turi būti įtvirtinamos įstatymo nuostatose, reglamentuojančiose atitinkamus klausimus). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 3 straipsnio 4 dalį siūlome dėstyti taip: „Nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojas (toliau – portfelio valdytojas) – Lietuvos Respublikos finansų ministerija“. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nacionalinių plėtros programų kaip portfelio įgyvendinimą koordinuoja portfelio valdytojas, todėl svarstytina, ar šios dalies nebūtų tikslinga papildyti, numatant, kad portfelio valdytojas yra atsakingas už nacionalinių plėtros programų portfelį sudarančių nacionalinių plėtros programų rengimo ir įgyvendinimo priežiūrą. Be to, šio straipsnio 8 dalyje numatyta, kad nacionalinių plėtros programų portfelio įgyvendinimo stebėseną atlieka portfelio valdytojas ir informaciją apie pasiektą pažangą 2 kartus per metus teikia Vyriausybei, todėl manytina, jog apibrėžiant portfelio valdytojo sąvoką formuluotė „stebėseną, vertinimą ir atsiskaitymą už nacionalinių plėtros programų portfelio įgyvendinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei“ laikytina pertekline.	Nepritarti	Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas, Audito komiteto pasiūlymą ir siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 3 straipsnis papildytas „nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojo“ sąvoka.  Atsižvelgiant į tai, kad Finansų ministerija strateginio valdymo sistemoje gali būti ir dalyviu, sąvokoje portfelio administratorius būtina konkrečiai atskleisti šį papildomą Finansų ministerijos statusą ir įvardinti jai pavestas atsakomybes.  Visi sąvokos požymiai laikytini būtinais, nes nėra pagrindo išskirti tik 2 iš 5 portfelio valdysenos etapų, todėl nesutinkame su Teisės departamento pastebėjimu dėl dalies sąvokos nuostatų, išbraukimo kaip perteklinių.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-23	3, 12, 24	6, 2, 3			3.    Derinant projekto terminiją tarpusavyje, projekto 3 straipsnio 6 dalyje, 12 straipsnio 2 dalyje bei 24 straipsnio 3 dalyje po žodžių „strateginio valdymo“ įrašytinas žodis „sistemos“.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-23	3	16			4.    Projekto 3 straipsnio 16 dalyje po žodžio „procesų“ įrašytinas žodis „skirtų“ arba kitas žodis nurodantis, kad visuma planavimo dokumentų, strateginio valdymo sistemos dalyvių ir strateginio valdymo procesų yra skirti ilgalaikei ir darniai valstybės pažangai užtikrinti.	Pritarti	Pasiūlymas: 3 straipsnio 16 dalį išdėstyti taip: „16.  Strateginio valdymo sistema – visuma planavimo dokumentų, strateginio valdymo sistemos dalyvių ir strateginio valdymo procesų, skirtų ilgalaikei ir darniai valstybės pažangai užtikrinti.“
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-23	3	17	2		5.    Projekto 3 straipsnio 17 dalies 2 punkte žodžiai „Lietuvos Respublikos“ brauktini kaip pertekliniai.	Pritarti
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-23	3	17	8		6.    Projekto 3 straipsnio 17 dalies 8 punkte santrumpa „už projektų administravimą atsakingos įstaigos“ turi būti įvedama po pirmojo, o ne po antrojo sakinio. Be to, projekto 3 straipsnio 17 dalies 8 punkte po žodžių „nacionalinės plėtros įstaigos ir“ išbrauktinas perbrauktas žodis „šios“.	Pritarti	Pasiūlymas: 3 straipsnio 17 dalies 8 punktą išdėstyti taip:  „8) biudžetinės įstaigos, nacionalinės plėtros įstaigos ir viešosios įstaigos, atsakingos už metodologinę pagalbą rengiant nacionalines plėtros programas, jas įgyvendinančias pažangos priemones ir projektus, projektų administravimą ir vystymą (toliau – už projektų administravimą atsakingos įstaigos). Už šiame punkte nurodytų funkcijų atlikimą atsakingų viešųjų įstaigų sąrašą tvirtina Vyriausybė (toliau – už projektų administravimą atsakingos įstaigos);“
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-23	3	17	12		7.    Projekto 3 straipsnio 17 dalies 12 punkte vietoj žodžių „juridinio asmens statuso neturintys asmenys” siūlome įrašyti žodžius „ar organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, jų padaliniai“.	Pritarti	Pasiūlymas: 3 straipsnio 17 dalies 12 punktą išdėstyti taip: „12) juridiniai asmenys, juridinio asmens statuso neturintys asmenys ar organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, jų padaliniai ir fiziniai asmenys, vykdantys pažangos priemonėms įgyvendinti skirtus projektus ir (arba) tęstinės veiklos priemones.“
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-23	3	20			8.    Diskutuotinas projekto 3 straipsnio 20 dalyje pateikiamas „suinteresuotos šalies“ apibrėžimas, pagal kurį tokia šalimi būtų laikomas bet kuris viešasis juridinis asmuo arba bet kuri kita organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, suinteresuota jų veiklos tikslams įtaką darančiais planavimo dokumentais. Pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje neveikia jokios organizacijos, neturinčios juridinio asmens teisių, todėl pateikta formuluotė suponuoja, kad suinteresuota šalimi įstatymo reguliavimo požiūriu būtų laikomos užsienio valstybių organizacijos, kurių veiklos tikslams įtaką darytų planavimo dokumentai. Tačiau atsižvelgiant į teikiamo įstatymo reguliavimo specifiką bei reguliavimo objektą, svarstytina, ar užsienio valstybių organizacijos, kurios net nepriklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, galėtų ir turėtų būti laikomos suinteresuotomis šalimis įstatymo taikymo atžvilgiu. Jeigu, vis dėlto, būtų nuspręsta suinteresuotąja šalimi laikyti ir užsienio valstybės organizaciją, siūlome suinteresuotąsias šalis apibrėžti ne pagal jų teisinę formą, statusą ar veiklos tikslus, t. y. atsižvelgiant į tai, kad įstatymas bus taikomas tik strateginio valdymo sistemos dalyviams, suinteresuotąją šalį siūlome apibrėžti, kaip strateginio valdymo sistemos dalyvį, suinteresuotą jo veiklos tikslams įtaką darančiais planavimo dokumentais. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog projekto 3 straipsnio 17 dalies 12 punkte nustatyta, kad strateginio valdymo sistemos dalyviais taip pat yra ir fiziniai asmenys, vykdantys pažangos priemonėms įgyvendinti skirtus projektus ir (arba) tęstinės veiklos priemones, todėl siūlomas apibrėžimas apimtų ir šią subjektų grupę.	Iš dalies pritarti	Argumentai: * Įstatymo projektą siūlome patikslinti vietoj žodžio „organizacija“, įrašant žodį „institucija“. Tokiomis institucijomis laikytinos Nevyriausybinių organizacijų taryba, Trišalė taryba,  Nacionalinė bendruomeninių organizacijų taryba ir kt. * Suinteresuoti asmenys gali būti ne tik strateginio valdymo sistemos dalyviai, pavyzdžiui, jau aukščiau išvardintos tarybos ar kitos asocijuotos struktūros, todėl nesutinkame su  Teisės departamento  siūlomu suinteresuotos šalies apibrėžimu. Pasiūlymas: 3 straipsnio 20 dalį išdėstyti taip: „20.  Suinteresuotoji šalis – bet kuris viešasis juridinis asmuo arba bet kuri kita institucija organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, suinteresuoti jų veiklos tikslams įtaką darančiais planavimo dokumentais.“
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-23	6	4			9.    Nėra aiškus projekto 6 straipsnio 4 punkto formuluotės, nustatančios, kad nacionalinės darbotvarkės rengiamos atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, turinys, t. y. tokia formuluotė suponuoja, kad nacionalinės darbotvarkės turi ne derėti su kitais strateginio planavimo dokumentais (kaip įtvirtinta šio straipsnio 1-3 punktuose nurodytų dokumentų atveju), o tik rengiamos atsižvelgiant į kitus planavimo dokumentus. Taigi, nėra aiškus tokio atsižvelgimo pobūdis, privalomumas bei galimas nacionalinių darbotvarkių nuostatų santykis (derėjimas) su Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija apskritai. Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, numatančioms planavimo dokumentų rengimą, atsižvelgiant į aukštesnio ar to paties lygmens planavimo dokumentus.	Nepritarti	Argumentai. Strateginio valdymo įstatyme tikslingai vartojamos dviejų imperatyvumo lygių sąvokos: „turi derėti“ ir „rengiamos atsižvelgiant“. „Turi derėti“ formuluotė įstatyme vartojama siekiant pabrėžti, kad dokumentų nuostatos „turi atitikti“, t. y. tarp jų negali būti prieštaravimų. Tai reiškia, kad aukštesnio lygmens dokumento atskiri elementai (tikslai, uždaviniai, rodikliai ir pan.) turi atsispindėti žemesnio lygmens planavimo dokumentuose ir atitikti jų esmę. Kai kalbama apie nacionalines darbotvarkes, kurios tiesiogiai įgyvendina kitus aukštesnio lygmens dokumentus (pvz. Nacionalinio saugumo strategiją) ir Europos Sąjungos teisės aktus, tačiau yra Strateginio planavimo dokumentų sistemoje ir netiesiogiai prisideda prie kitų aukštesnio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimo, vartojama sąvoka „rengiama atsižvelgiant“. Ši formuluotė reiškia, kad rengiant tokio pobūdžio dokumentus turi būti užtikrinama, kad dokumento elementai neprieštarauja netiesiogiai įgyvendinamo aukštesnio lygmens dokumentuose esančių elementų prasmei.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-23	6	5			10.    Projekto 6 straipsnio 5 punkto formuluotė tikslintina, nes Nacionaliniame pažangos plane turėtų būti ne formuojami horizontalieji principai (nes pats principo turinys jau suformuotas ir apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje), o vadovaujantis horizontaliuoju principu formuojamos tam tikros strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės ir veiklos. Be to, svarstytina, ar šiame punkte neturėtų būti išbraukti žodžiai „nacionalinių darbotvarkių planus“, nes šie dokumentai yra ne strateginio lygmens, o tik programavimo lygmens planavimo dokumentai, o Nacionalinis pažangos planas turi būti rengiamas atsižvelgiant ir turi derėti būtent su strateginio lygmens planavimo dokumentais.	Iš dalies pritarti	Argumentai: Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte yra pateikta sąvoka, „horizontalusis principas“ ir kiekvieną kartą rengiant Nacionalinį pažangos planą, horizontalieji principai gali būti nurodomi skirtingi, atsižvelgiant į situacijos analizę, ES prioritetus ir pan. (pvz. Jungtinių Tautų nustatytas darnaus vystymosi tikslų siekimas yra aktualus iki 2030 m., o kitu laikotarpiu tai gal būti nebeaktualu). Taigi nepritariame Teisės departamento pastabos daliai dėl horizontalumo principo. Pasiūlymas: 6 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5) Nacionalinis pažangos planas – 10 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir apimantis visas valstybės veiklos sritis, kuriame, atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, nacionalines darbotvarkes, nacionalinių darbotvarkių planus ir Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus, nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai, formuojami nurodomi horizontalieji principai, nustatomi už pažangos uždavinių įgyvendinimą ir horizontaliųjų principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai ir pažangos uždavinius įgyvendinant dalyvaujantys strateginio valdymo sistemos dalyviai, taip pat finansinės projekcijos;“
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-23	7	1			11.    Derinant projekto 7 straipsnio 1 punkto antrojo ir trečiojo sakinio formuluotes tarpusavyje ir siekiant teisės normų dėstymo nuoseklumo, reikėtų arba pirmiau nustatyti bendrąją taisyklę dėl vienai valstybės veiklos sričiai galimo kelių nacionalinių plėtros programų rengimo, o tik paskui išimtį iš šios taisyklės dėl tik vienos nacionalinės plėtros programos rengimo ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai šiame įstatyme, arba trečiąjį šio punkto sakinį dėstyti taip: „Šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalyje nenurodytoms valstybės veiklos sritims gali būti rengiamos ir kelios nacionalinės plėtros programos“. Be to, šiame punkte vietoj žodžių „ne daugiau kaip vienai“ įrašytinas žodis „vienai“, o vietoj žodžių „nustatytai šiame įstatyme“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „nurodytai šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalyje“.	Iš dalies pritarti	Argumentai: * Pateikiame nuorodą į veiklos sritis įtvirtinančią įstatymo struktūrinę dalį. * Išbraukiame nuostatą „ne daugiau nei...“. * 7 straipsnio 1 punkto 2 ir 3 sakiniais nėra nustatomos bendroji ir specialioji taisyklės, todėl jų apkeisti vietomis negalime. Pasiūlymas: 7 straipsnio 1 punktą išdėstyti taip: „1)    Nacionalinės plėtros programos – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose nurodoma, kaip bus įgyvendinami pažangos uždaviniai. Viena nacionalinė plėtros programa rengiama ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai šiame įstatyme nurodytai šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalyje. Vienai valstybės veiklos sričiai gali būti rengiamos kelios nacionalinės plėtros programos. Rengiamos tokios nacionalinės plėtros programos:“
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-23	7	1	b		12.    Projekto 7 straipsnio 1 punkto papunkčiuose apibrėžiamos nacionalinės plėtros programos, tačiau tik vienam jų tipui – b papunktyje numatytoms ilgalaikėms valstybinėms saugumo stiprinimo programoms nustatomas privalomas derėjimas su dviem iš projekte numatytų strateginio lygio planavimo dokumentų – Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Neaišku, ar turėta omenyje, kad šio punkto b papunktyje nustatytas dokumentas neprivalo derėti su kitais nei nustatyta, o a ir c punkte nustatyti dokumentai – su jokiais strateginio lygio planavimo dokumentais, ar, vis dėlto, turimas omenyje kažkoks kitoks, specialus ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų derinimas su dviem nurodytais strateginio lygmens planavimo dokumentais.	Pritarti	Argumentai: Siekiant 7 straipsnio atskirų struktūrinių dalių nuostatų nuoseklumo, siūlome išbraukti Teisės departamento pastaboje abejonių keliančią b) papunkčio nuostatą dėl „derėjimo“. Šiuo atveju svarbu paminėti, jog visuose programavimo dokumentuose nurodoma, kaip bus įgyvendinami pažangos uždaviniai. Programavimo lygmens dokumentai yra įgyvendinamieji dokumentai, todėl jie negali prieštarauti strateginio lygmens planavimo dokumentams ir to atskirai įstatyme įtvirtinti nėra būtinybės.  Įstatyme yra įtvirtinamas strateginio lygmens dokumentų tarpusavio derėjimas, tuo užprogramuojant ir juos įgyvendinančių programavimo lygmens  planavimo dokumentų derėjimą. Pasiūlymas: 7 straipsnio 1 punkto b papunktį išdėstyti taip:  „b)  ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos – vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu rengiami planavimo dokumentai, kuriuose, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, įgyvendinančius Nacionalinio saugumo strategiją, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos. Šios programos turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija;“
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-23	9	3			13.    Svarstytina, ar projekto 9 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad tęstinei veiklai vykdyti reikalingos papildomos lėšos laikomos tęstinės veiklos lėšomis, nereikėtų atsisakyti kaip tautologinio pobūdžio ir perteklinės normos, nes jis iš esmės nenustato jokio papildomo teisinio krūvio turinčios normos, o tik konstatuoja, kad visos tęstinei veiklai reikalingos lėšos ir yra laikomos šios tęstinės veiklos, kuriai jos skiriamos, lėšomis.	Nepritarti	Argumentai: Įstatymams teisėkūroje yra keliamas aiškumo reikalavimas, todėl būtina atskirti, kurios lėšos skirtos tęstinei veiklai, o kurios yra skirtos pažangai finansuoti. Poreikis aiškiai įtvirtinti Teisės departamento pastaboje minimą nuostatą atsidaro įstatymo projektą derinant su suinteresuotais subjektais. Visiems kvalifikuojant pinigų srautus svarbu vienodai suprasti, kad finansuojamas pokytis gali vykti tiek einamojoje veikloje, pavyzdžiui, didėjant pensijų gavėjų skaičiui ar didinant bazinę pensiją, tiek vykdant esminę pensijų reformą, suponuojančią pažangą. Taigi nuo pokyčio turinio ir priklauso, ar lėšos bus laikomos tęstinės veiklos lėšomis, ar pažangos lėšomis.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-23	12	1			14.    Projekto 12 straipsnio 1 dalies žodis „kurias“ tikslintinas redakciniu požiūriu.	Pritarti
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-23	12	2			15.    Projekto 12 straipsnio 2 dalyje siūlome išbraukti žodžius „ir įstaigos“, nes formuluotė „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ apima visų teisinių formų organizacijas, per kurias Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią.	Nepritarti	Argumentai: Formuluotė institucijos ir įstaigos  yra vartojamos teisės aktuose, pavyzdžiui, Viešojo administravimo įstatyme, Valstybės tarnybos įstatyme ir kt. Sąvoka institucijos yra siauresnė nei sąvoka įstaigos, todėl įstatyme nepaminėjus įstaigų, kiltų klausimas, ar įstaigos privalo teikti konsultacijas strateginio valdymo sistemos dalyviams.
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-23	13	1	3		16.    Projekto 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatoma, kad Valstybės pažangos strategijos rengimą koordinuoja Vyriausybė, rengia Vyriausybės įgaliota institucija, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, tarp kurių patenka ir Lietuvos Respublikos Seimas, ir konsultuojantis su tam tikrais subjektais, tarp jų ir Seimo komitetais ir komisijomis. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia forma Lietuvos Respublikos Seimas dalyvautų rengiant Valstybės pažangos strategiją, kai pagal projekto 13 straipsnio 2 dalį Valstybės pažangos strategiją tvirtina Seimas nutarimu. Be to, svarstytina konsultacijų su Seimo komitetais ir komisijomis reikšmė ir turinys, kai Seimo komitetai ir komisijos pagal kompetenciją dalyvautų teisėkūros procese Seimui priimant nutarimą, kuriuo tvirtinama Valstybės pažangos strategija.	Iš dalies pritarti	Argumentai: * Iš dalies pritardami Teisės departamento pastabai, išbraukiame nuorodą į Seimą, kaip strateginio valdymo sistemos dalyvį. * Valstybės pažangos strategija yra pagrindinis valstybės strateginio lygmens dokumentas. Nors strateginio planavimo dokumentai yra teisės aktai ir jiems taikomos teisėkūros taisyklės, tačiau jais reguliuojami teisiniai santykiai yra ypatingai svarbūs valstybės ilgalaikei raidai  t. y. nustatoma Lietuvos valstybės pažangos vizija, vystymosi kryptys, poveikio rodikliai ir kt. Taigi reikalinga įstatyme įvardinti Seimo komitetų ir komisijų vaidmenį jau šio dokumento rengimo stadijoje. Čia svarbu paminėti, kad valstybės politika yra formuojama Seime ir Vyriausybėje.   Kaip konkrečiai būtų konsultuojamasi su Seimo komitetais, komisijomis ir kitais suinteresuotais asmenimis, bus apibrėžta valstybės pažangos strategijos rengimo koncepcijoje (13 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pasiūlymas: 13 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip:  „3) Valstybės pažangos strategijos rengimą koordinuoja Vyriausybė, rengia Vyriausybės įgaliota institucija, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 1, 3, 4, 9, 10 ir 11 punktuose, ir konsultuojantis su Lietuvos savivaldybių asociacija ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, Seimo komitetais ir komisijomis.“
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-23	13	5			17.    Projekto 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pažanga, pasiekta įgyvendinat Valstybės pažangos strategiją, kartą per metus svarstoma Valstybės pažangos taryboje. Pastebėtina, jog projekto 15 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kartu su aukščiau minėta pažanga kartą per metus yra svarstoma ir pažanga, pasiekta įgyvendinant Nacionalinį pažangos planą. Svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto 15 straipsnio 5 dalį atitinkamai nereikėtų papildyti ir projekto 13 straipsnio 5 dalies.	Pritarti	Pasiūlymas: 13 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekamas Valstybės pažangos strategijoje nustatyta tvarka. Pasiekta pažanga kartą per metus svarstoma Valstybės pažangos taryboje, kartu su pažanga, pasiekta įgyvendinant Nacionalinį pažangos planą.“
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-23	13	6	5		18.    Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 13 straipsnio 6 dalis pildytina punktu, numatančiu, kad valstybės pažangos strategiją sudaro ir pažangos vertinimo ir atsiskaitymo už pažangą nuostatos.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) įgyvendinimo proceso, pažangos vertinimo ir atsiskaitymo už pažangą nuostatos.“
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-23	13	6	4		19.    Projekto 13 straipsnio 6 dalies 4 punkte esantis žodis „nurodomi“ brauktinas kaip perteklinis.	Pritarti	Pasiūlymas: 13 straipsnio 6 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) nurodomi laukiami rezultatai, poveikio rodikliai;“
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-23	14	1	1		20.    Projekto 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad visais atvejais sprendimą dėl konkrečios nacionalinės darbotvarkės rengimo ir nacionalinės darbotvarkės koordinatoriaus paskyrimo priima Vyriausybė, tačiau šios dalies 3 punkte įtvirtinta, kad nacionalinių darbotvarkių rengimą koordinuoja Vyriausybė arba Vyriausybė kartu su nacionalinių darbotvarkių koordinatoriais, jeigu jais yra Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai. Pažymėtina, kad Vyriausybė neturi jokių įgaliojimų paskirti ar pavesti atlikti viešojo administravimo funkcijas jai nepavaldų ir neatskaitingą subjektą. Vyriausybei nepavaldūs subjektai nacionalinių darbotvarkių koordinatoriais galėtų būti skiriami arba įstatymu, arba tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, arba sutariama su jais dėl koordinatoriaus funkcijų vykdymo sutartimi.	Pritarti	Pasiūlymas: 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) sprendimą dėl konkrečios nacionalinės darbotvarkės rengimo ir nacionalinės darbotvarkės koordinatoriaus paskyrimo priima Vyriausybė, atsižvelgdama į atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančius teisės aktus, Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus tarptautinius reikalavimus. Vyriausybei nepavaldus ir (arba) neatskaitingas strateginio valdymo sistemos dalyvis nacionalinės darbotvarkės koordinatoriumi gali būti skiriamas strateginio valdymo sistemos dalyvio sutikimu, jei kituose teisės aktuose nenumatyta kitaip;“
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-23	14	1	3		21.    Projekto 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas tikslintinas kalbiniu ir loginiu požiūriais.	Pritarti	Pasiūlymas: 14 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) nacionalinių darbotvarkių rengimą koordinuoja Vyriausybė arba Vyriausybė kartu su nacionalinių darbotvarkių koordinatoriais, jeigu jais yra Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai,. Nacionalines darbotvarkes rengia nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 1, 3 ir 9 punktuose, ir konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis, atsižvelgdamiant į atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančius teisės aktus, Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus tarptautinius reikalavimus.“
22.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-23	15	2			22.    Reikėtų atskleisti projekto 15 straipsnio 2 dalyje numatyto Nacionalinio pažangos plano projekto svarstymo Seimo komitetuose tikslą ir pasekmes, nes nėra aišku, kodėl įstatymų leidžiamosios institucijos struktūriniai padaliniai svarsto strateginio planavimo dokumento, kurio rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas priskirtas Vyriausybės ar jai pavaldžių institucijų kompetencijai.	Iš dalies pritarti	Argumentai: Nacionalinis pažangos planas yra 10 metų trukmės Vyriausybės tvirtinamas strateginio lygmens planavimo dokumentas, apimantis visas 15 valstybės veiklos sričių. Jame yra nustatomi valstybės strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai, už įgyvendinimą atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, finansinės projekcijos ir kt. Įstatymų leidžiamosios institucijos struktūriniams padaliniams komitetams yra pavesta tam tikros srities politikos formavimo ir parlamentinės kontrolės  funkcija. Taigi atsižvelgiant į NPP numatomų reguliuoti santykių specifiką, NPP turi būti apsvarstytas Seimo komitetuose, kurie dėl siūlomo teisinio reguliavimo galėtų pateikti išvadas, pasiūlymus ar rekomendacijas (Seimo statuto 49 straipsnio  1 dalies 5 ir 18 punktai). Pasiūlymas: 15 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Nacionalinio pažangos plano projektą svarsto Seimo komitetai ir teikia išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas.“
23.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-23	23				23.    Projekto 23 straipsnyje siūlytina nurodyti, kas atlieka strateginių veiklos planų, kuriuos rengia savivaldybių administracijos, rezultatų vertinimą.	Nepritarti	Argumentai: Išanalizavus planavimo proceso savivaldybėje etapus nustatyta, kad nėra konkretaus subjekto, kas tiesiogiai tokį vertinimą galėtų atlikti. Taigi atskirai išskirti rezultatų vertinimo etapo nėra tikslinga. Sistemiškai analizuojant šios srities esamą ir planuojamą nustatyti teisinį reguliavimą (įvertinus Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo projektą Nr. XIIIP-4539), darome išvadą, kad rezultatų vertinimą netiesiogiai atliks savivaldybės taryba, tvirtindama veiklos, finansinę ir biudžeto vykdymo ataskaitas.
24.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-23	17	1			24.    Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 17 straipsnio 1 dalyje formuluotėje „ministerijos ir Vyriausybės kanceliarija“ institucijas sukeisti vietomis.	Pritarti
25.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-23	25	4			25.          Projekto 25 straipsnio 4 dalyje po žodžio „institucijos“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „iki 2020 m. gruodžio 31 d.“.	Iš dalies pritarti	Argumentai: Šioje straipsnio dalyje turimi omenyje ne įprastiniai įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, o pagal šiame įstatyme numatytas planavimo dokumentų rūšis reikalingi parengti ir priimti nauji planavimo dokumentai, pavyzdžiui, nacionalinės plėtros programos ir kt. Nustatyti konkrečią datą šiems dokumentams parengti ir priimti nėra galimybės. Pasiūlymas: 25 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Vyriausybė ir (arba) jos įgaliotos institucijos ir įstaigos parengia ir (arba) priima kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus šiame įstatyme numatytus planavimo dokumentus.“

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

4. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

Komiteto pirmininkė                                                     (Parašas)                                                                                                                   Guoda Burokienė

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė