 |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA |
|
|
|||||||
|
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Susipažinti Vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai
E. pristatymo informacinė sistema
|
|
|
|
||||
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
|
||||||
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL VALSTYBINĖS KALBOS MOKĖJIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS PAGRINDŲ EGZAMINAVIMO
2018 m. liepos 31 d. Nr. 4-01-5970
Vadovaudamiesi Lietuvos
Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio
2 dalimi ir atsižvelgdami į šiuo metu atliekamą
ikiteisminį tyrimą dėl galimų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, sudarant
galimybę užsieniečiams neteisėtai legalizuoti savo buvimą Lietuvoje, savo
iniciatyva atlikome šių teisės aktų antikorupcinį vertinimą:
1) Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 nutarimu Nr. 1687 (toliau – Egzaminų taisyklės)[1].
2) Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. ISAK-286 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų organizavimo ir vykdymo“ (toliau – Ministro įsakymas Nr. ISAK-286)[2].
3) Valstybinės kalbos mokėjimo egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Ministro įsakymu Nr. ISAK-286 (toliau – Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas).
4) Valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijų nuostatų, patvirtintų Ministro įsakymu Nr. ISAK-286 (toliau – Komisijos nuostatai).
5) Pirmosios valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos egzamino vykdymo instrukcijos, patvirtintos Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. (1.3.)-V1-235 (toliau – Kalbos mokėjimo egzamino vykdymo instrukcijos)[3].
6) Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino vykdymo instrukcijos, patvirtintos Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 49[4].
Atliekant antikorupcinį vertinimą įvertinti teisės aktai reglamentuoja valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų, kuriuos laiko asmenys, siekiantys įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę ar gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, organizavimo ir vykdymo, egzaminų darbų įvertinimo tvarką bei egzaminų išlaikymo faktą patvirtinančių dokumentų išdavimą. Atlikę antikorupcinį vertinimą nustatėme, kad galiojančiame teisiniame reguliavime yra korupcijos rizikos veiksnių, kurie dėl nepakankamo reguliavimo, teisinių nuostatų neaiškumo gali sudaryti sąlygas nesąžiningam elgesiui, neobjektyviam egzaminų tikrinimui ir vertinimui, todėl, siekdami teisinį reguliavimą padaryti skaidresnį, pateikiame šiuos pastebėjimus ir pasiūlymus:
1. Dėl asmenų, pareiškusių norą laikyti valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus (toliau – kandidatai):
1.1. Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 11 punkte nustatyta, kad specialiųjų poreikių turinčiam kandidatui[5], ne vėliau kaip prieš mėnesį raštu pateikusiam motyvuotą prašymą ir gydytojų komisijos, mokyklos ir (ar) seniūnijos pažymas, egzaminų vykdymo tvarka, forma, turinys, užduotys ir vertinimas gali būti pritaikomi atsižvelgiant į specialiųjų poreikių ypatumus ir (ar) pakeista viso egzamino ar jo vykdymo tvarka ir vieta. Asmenims, dėl neįgalumo negalintiems atvykti į bazinę mokyklą, egzaminas gali būti organizuojamas namuose ar, suderinus su gydymo įstaigos administracija, gydymo įstaigoje.
Mūsų nuomone, analizuojama nuostata svarstytina keliais aspektais:
1) Visų pirma, nėra aišku, kokio turinio pažyma pagrindžia kandidato specialiuosius poreikius, ar gydytojų komisijos, mokyklos ir (ar) seniūnijos pažymoje pakanka nurodyti kandidato specialiųjų poreikių faktą, ar joje turi būti išsamiai aprašyti šį faktą pagrindžiančios priežastys ir motyvai. Taip pat kyla klausimų, ar užtikrinamas objektyvus egzaminų organizavimas ir vykdymas tais atvejais, kai mokykla išduoda minėtas pažymas kandidatams ir po to šioje mokykloje veikianti Valstybinės kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisija (toliau – Komisija) juos egzaminuoja.
2) Antra, neatskleidžiama, kas (Komisijos nariai, vienasmeniškai Komisijos pirmininkas ar kitas asmuo) ir kokia apimtimi priima sprendimą pritaikyti egzamino vykdymo tvarką, formą, turinį, užduotis ar vertinimą atsižvelgiant į kandidato specialiųjų poreikių ypatumus.
3) Trečia, pagal Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 17 punktą už egzamino medžiagos parengimą atsako Ugdymo plėtotės centras, tačiau nėra detalizuotos sprendimo ir duomenų dėl kandidatų, turinčių specialiųjų poreikių, šiam centrui perdavimo bei užduočių pritaikymo atsižvelgiant į poreikių specifiką tvarkos.
Manome, kad aukščiau išdėstyti teisinio reguliavimo išsamumo trūkumai sudaro sąlygas nepagrįstai pripažinti asmenį specialiuosius poreikius turinčiu kandidatu, kartu pritaikyti jam kur kas palankesnę egzaminų vykdymo tvarką, formą, turinį, užduotis ir vertinimą bei neskaidriai gauti egzaminų išlaikymą liudijantį pažymėjimą, reikalingą įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę ar gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Siekdami sumažinti galimybes korupcijos rizikai atsirasti, siūlome detalizuoti pažymų apie kandidatus, turinčius specialiųjų poreikių, išdavimo ir tokių asmenų egzaminavimo tvarkas. Mūsų nuomone, šiuo atveju galėtų būti taikomos analogiškos kaip Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-2391[6], nuostatos (12, 43, 44 ir kiti aktualūs punktai).
1.2. Egzaminų taisyklių 6 punkte nustatyta, kad valstybinės kalbos egzamino laikyti nereikia tiems asmenims, kurie įgiję pirmąją, antrąją arba trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją išlaikydami valstybinės kalbos egzaminą ir pateikia tai patvirtinantį dokumentą, taip pat tiems asmenims, kurie siekia įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę ir yra nurodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje.
Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas Pilietybės įstatymo straipsnis reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimą gimstant, kai vaiko tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl darytina išvada, jog Egzaminų taisyklėse esanti blanketinė nuoroda į minėtą įstatymą yra netiksli ir nėra aišku, kokiems asmenims taikoma išimtis nelaikyti valstybinės kalbos egzamino. Šis netikslumas galimai atsirado dėl to, kad paskutiniai Egzaminų taisyklių 6 punkto pakeitimai buvo padaryti dar 2009 metais, o 2010 metais priimta nauja Pilietybės įstatymo redakcija.
Siūlome patikslinti Egzaminų taisyklių 6 punktą ir atskleisti, kokias sąlygas atitinkantys asmenys, siekiantys įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę ar gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, neprivalo laikyti valstybinės kalbos egzamino.
Analogiška pastaba ir pasiūlymas taikytini Ministro įsakymo Nr. ISAK-286 2.3 papunkčiui.
2. Dėl Komisijos sudarymo ir reikalavimų jos nariams
2.1. Komisijos nuostatų 6 punkte įtvirtinta, kad Komisijos sudaromos 2 metams savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, tačiau nėra detalizuota, iš kokių asmenų (savivaldybės ar mokyklos, kurioje veikia Komisija, darbuotojų ar bet kokių kitų asmenų, turinčių aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą) sudaroma komisija, ar užtikrinamas Komisijos narių rotacijos principas.
2.2. Ministro įsakymo Nr. ISAK-286 2.4 papunktyje ir Komisijos nuostatų 7 punkte nustatyti reikalavimai Komisijos nariams siejami tik su aukštuoju ar jam prilygintu išsilavinimu. Mūsų nuomone, siekiant skaidresnio valstybinės kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminų organizavimo, teisės aktuose papildomai galėtų būti nustatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, kuris užtikrintų, kad egzaminuotų tik sąžiningi ir korupcijai atsparūs asmenys.
Siekdami skaidrios ir objektyvios Komisijos veiklos, siūlome nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus Komisijos nariams ir Komisijų narių rotaciją, pagal kurią tas pats asmuo negalėtų būti įtraukiamas į toje pačioje savivaldybėje formuojamos Komisijos sudėtį, pavyzdžiui, daugiau kaip 2 kartus iš eilės.
2.3. Pagal Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 20 punktą mokyklos direktorius paskiria vieną asmenį iš mokyklos administracijos atsakingu už darbą su slaptažodžiu apsaugota Nacionalinio egzaminų centro duomenų perdavimo sistema KELTAS, iš kurios išspausdinama testų medžiaga, vertinimo instrukcijos ir testų teisingų atsakymų lapai bei į kurią įkeliamos kandidatų gautų taškų suvestinės.
Siekdami į egzaminų organizavimą įtraukti daugiau asmenų, kas galimai užtikrins didesnį atsparumą korupcijai, siūlome nustatyti apribojimą, kad su Nacionalinio egzaminų centro duomenų perdavimo sistema KELTAS dirbantis asmuo negalėtų tuo pačiu metu eiti Komisijos nario pareigų.
3. Dėl egzaminų organizavimo, vykdymo ir priežiūros
3.1. Pagal Egzaminų taisyklių 3 punktą asmuo, siekiantis įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę ar gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir ketinantis laikyti egzaminus (-ą), švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pateikia Komisijai prašymą leisti laikyti egzaminus (-ą). Pagal Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 21 punktą Komisijos egzaminuoja savivaldybių teritorijose gyvenančius, dirbančius, besimokančius asmenis.
Pažymėtina, kad teisės aktai neįtvirtina pareigos ir nesuteikia įrankių Komisijai patikrinti, ar prašyme laikyti egzaminą pateikta informacija yra teisinga ir ar asmuo, padavęs prašymą, iš tiesų gyvena, dirba ar mokosi tos savivaldybės teritorijoje, kurioje veikia prašymą gavusi Komisija. Iš to darytina išvada, kad asmuo, siekdamas gauti valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų išlaikymą patvirtinančius dokumentus, iš esmės gali pasirinkti šiuos egzaminus laikyti bet kurioje savivaldybėje veikiančioje Komisijoje.
Manome, kad teisinis reguliavimas neužtikrina, jog valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus organizuotų ir vykdytų nešališki ir jokių ryšių su egzaminuojamais asmenimis neturintys Komisijos nariai. Mūsų nuomone, kai asmuo iš anksto žino Komisijos sudėtį, didėja tikimybė, kad jis gali imtis neteisėtų priemonių, siekdamas dar prieš egzaminą paveikti Komisijos narius arba pateikti prašymą tai Komisijai, kurioje dirba artimais ryšiais susiję ar kitaip pažįstami Komisijos nariai. Neatmestina galimybė, kad kai kuriais atvejais kandidatai egzamino metu gali gauti užduotis jau su įrašytais atsakymais ir Komisijos nariai, išdalydami egzamino medžiagą, gali „pasirūpinti“, kad atitinkami kandidatai surinktų reikiamą balų skaičių, reikalingą egzaminui išlaikyti.
Atsižvelgdami į tai, siūlome šias egzaminavimo skaidrumą padėsiančias užtikrinti priemones:
1) Teisės aktuose įtvirtinti, kad prašymas laikyti egzaminą būtų pateikiamas savivaldybei, kuri patikrintų, ar asmuo gyvena, dirba ar mokosi jos teritorijoje ir po to perduotų prašymą atitinkamai Komisijai.
1) Egzaminų vykdymo metu į Komisijos darbą stebėtojo teisėmis įtraukti egzaminų priežiūrą vykdančių institucijų atstovus.
2) Egzaminų eigą fiksuoti garso ir (ar) vaizdo įrašymo priemonėmis, jei yra techninių galimybių, sudaryti sąlygas egzaminų priežiūrą vykdančioms institucijoms eigą stebėti nuotoliniu būdu.
3) Apsvarstyti galimybę nustatyti Komisijos narių rotacijos mechanizmą, pagal kurį vienos Komisijos nariai keistųsi su kitos Komisijos nariais, taip užtikrindami netikėtumo veiksnį ir sumažindami galimybes kandidatams iš anksto žinoti, kurie Komisijos nariai juos egzaminuos.
3.2. Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 40 punkte nustatyta, kad kandidatai gali būti pašalinami iš egzamino už šiurkštų egzamino tvarkos pažeidimą – trukdymą, nusirašinėjimą ar leidimą nusirašinėti, naudojimąsi mobiliojo ryšio, kitomis informacijos perdavimo ar priėmimo priemonėmis.
Mūsų nuomone, siekiant sklandaus egzamino vykdymo, kandidatai, padarę šiurkštų egzamino tvarkos pažeidimą, visais atvejais turėtų būti pašalinami iš egzamino, todėl siūlome Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 40 punkte atsisakyti formuluotės „gali būti“.
3.3. Pagal Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 39.10, 39.11, 39,12 ir 39.13 papunkčius Komisija tikrina ir vertina darbus, kandidato gebėjimus, surašo vertinimus į atsakymų lapus ir perduoda kandidatų gautų taškų suvestinę asmeniui, atsakingam už duomenų suvedimą į Nacionalinio egzaminų centro duomenų perdavimo sistemą KELTAS.
Pažymime, kad teisės aktai nedetalizuoja kandidatų gebėjimų ir darbų tikrinimo bei įvertinimo procedūros (išskyrus Kalbos mokėjimo egzamino vykdymo instrukcijoje numatytą kalbėjimo užduoties vertinimą). Jeigu už vieno kandidato darbo vertinimą atsakingas vienas Komisijos narys, lieka neaišku, ar užtikrinamas keturių akių principo įgyvendinimas. Nesant aiškios tvarkos, galimos situacijos, kai Komisijos narys pasirinks tikrinti „reikiamo“ kandidato darbą ir gebėjimus, neobjektyviai ir nesąžiningai jį įvertins bei vertinimo lape nurodys daugiau balų, nei kandidatas iš tiesų surinko.
Siekdami išvengti neobjektyvaus egzaminų tikrinimo ir rezultatų vertinimo, rekomenduojame:
1) Nustatyti detalią kandidatų gebėjimų ir darbų tikrinimo ir įvertinimo tvarką ir maksimaliai laikytis nešališkumo vertinant darbus (pavyzdžiui, vienas Komisijos narys tikrina kandidato skaitymo ir rašymo atliktas užduotis, kitas – klausimo užduotis, trečias – Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų testą ir pan.).
2) Teisės aktuose įtvirtinti, kad darbų tikrinimas ir vertinimas būtų atliekamas dalyvaujant egzaminų priežiūrą vykdančių institucijų atstovams.
3) Nustatyti pareigą Komisijos nariams prieš egzaminą, kai yra žinomi visi jame dalyvausiantys kandidatai, pasirašyti nešališkumo deklaracijas.
4) Apsvarstyti galimybę įkelti kandidatų darbų skaitmenines kopijas ir gautų taškų suvestines į tam skirtą duomenų bazę, prie kurios galėtų prisijungti egzaminų priežiūrą vykdančios institucijos, taip įgydamos galimybę nuotoliniu būdu patikrinti darbų vertinimo objektyvumą.
3.4. Egzaminų taisyklių 9 punkte įtvirtinta teisė asmeniui, nesutinkančiam su neigiamu kartotinio egzamino įvertinimu, per 5 darbo dienas nuo egzamino laikymo dienos pateikti skundą švietimo ir mokslo ministrui. Tuo tarpu Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 49 ir 50 punktuose nustatyta egzamino neišlaikiusio asmens teisė rašyti apeliaciją Komisijai dėl darbo peržiūrėjimo ir pakartotinio vertinimo. Nesutikdamas su Komisijos išvadomis, asmuo turi teisę kreiptis į egzaminų priežiūrą vykdančias institucijas[7].
Kaip matyti, skirtingi teisės aktai skirtingai reglamentuoja skundų padavimo tvarką, kadangi vienu atveju suteikiama teisė skųsti tik kartotinio egzamino įvertinimą ir tik švietimo ir mokslo ministrui, o kitu – kartotinį egzamino vertinimą egzaminų priežiūrą vykdančioms institucijoms. Siekdami teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlome tarpusavyje suderinti teisės aktų nuostatas.
3.5. Komisijos nuostatų 18 punkte numatyta, kad Komisijų veiklos priežiūrą vykdo Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybių administracijų švietimo padaliniai, Ugdymo plėtotės centras, Nacionalinis egzaminų centras, tačiau analizuotuose teisės aktuose, be kandidatų skundų dėl Komisijų išvadų nagrinėjimo, neatskleidžiama, kaip konkrečiai minėtos institucijos vykdo priežiūros funkcijas. Neaiškus funkcijų pasiskirstymas gali lemti neefektyvią Komisijų veiklos priežiūrą.
Mūsų nuomone, aptartas teisinis neapibrėžtumas galėtų būti panaikinamas teisės aktuose sukonkretinant atskirai kiekvienos iš minėtų institucijų užduotis Komisijų priežiūros srityje bei įgyvendinant šioje išvadoje pateiktus pasiūlymus dėl priežiūros institucijos atstovų aktyvaus dalyvavimo organizuojant ir vykdant egzaminus, vertinant egzaminų užduotis.
4. Dėl kitų atsparumą korupcijai didinančių priemonių
Atkreipiame dėmesį į Specialiųjų tyrimų tarnybos 2013 m. kovo 27 d. atliktą korupcijos rizikos Migracijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos analizę[8], kurią atliekant nustatyta, kad šios institucijos padalinių darbuotojai, dalyvaujantys sprendimo priėmimo dėl užsieniečių, prašančių išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, procedūroje, kilus pagrįstų įtarimų, kad užsieniečio realus valstybinės kalbos mokėjimo lygis ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų žinojimo lygis galimai neatitinka lygio, nurodyto jo pateiktuose dokumentuose, neturi teisinių galimybių inicijuoti patikrinimo dėl šių dokumentų teisėtumo. Atsižvelgdami į tai ir į analizuojamoje srityje galimas korupcijos apraiškas[9], siūlome pakartotinai apsvarstyti galimybę papildyti teisinį reguliavimą ir suteikti migracijos padalinių darbuotojams teisines priemones inicijuoti užsieniečio pateiktų dokumentų, patvirtinančių valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų išlaikymo faktą, teisėtumo patikrinimą bei, esant būtinybei, inicijuoti pakartotinį užsieniečio valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų žinojimo vertinimą esant kitai Komisijos sudėčiai arba dalyvaujant migracijos padalinio darbuotojui. Tai, mūsų nuomone, būtų papildomas įrankis, prisidėsiantis prie skaidresnio valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų išlaikymą patvirtinančių dokumentų išdavimo ir užtikrinantis, kad visi asmenys, siekiantys įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę ar leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, atitiktų teisės aktų reikalavimus.
Apibendrindami antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktus pastebėjimus ir pasiūlymus, manome, kad valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų organizavimas, vykdymas, kandidatų gebėjimų ir darbų tikrinimas bei vertinimas taptų atsparesni korupcijai, jeigu būtų:
1. Nustatytas aiškus reguliavimas dėl asmenų pripažinimo specialiųjų poreikių turinčiais kandidatais ir egzaminų vykdymo, užduočių turinio ir vertinimo pritaikymo atsižvelgiant į jų poreikius.
2. Įtvirtinti papildomi kriterijai formuojant Komisijos sudėtį ir griežtesni reikalavimai Komisijos nariams.
3. Nustatytas didesnis egzaminų priežiūrą vykdančių institucijų vaidmuo organizuojant ir vykdant egzaminus bei tikrinant ir vertinant egzaminų darbus.
4. Pagal galimybes pasitelktos techninės priemonės, fiksuojančios egzaminų vykdymo eigą ir užtikrinančios papildomas galimybes patikrinti egzaminavimo skaidrumą bei darbų įvertinimo objektyvumą.
5. Panaikinti kiti šiame vertinime paminėti teisinio reguliavimo neaiškumai ir dviprasmiškumai.
Prašome Švietimo ir mokslo ministerijos dėl šios antikorupcinio vertinimo išvados 1–3 punktuose nurodytų pasiūlymų per 2 mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip buvo atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvados pasiūlymus (pateikti motyvuotą informaciją apie kiekvieno pasiūlymo įgyvendinimą[10]). Atsakymą prašome paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir susieti jį su antikorupcinio vertinimo išvada.
Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos prašome pateikti nuomonę dėl šios antikorupcinio vertinimo išvados 4-ajame punkte nurodyto pasiūlymo.
Direktorius Žydrūnas Bartkus
Edvinas Chorostinas, tel. (8 706) 62 743, el. p. edvinas.chorostinas@stt.lt