LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 307 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-3628

 

2024-05-29 Nr. 102-P-17

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Vilių Semešką pavaduojanti Rasa Petrauskienė, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės (aplinkos oro klausimais) vyr. specialistė Renata Gagienė, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vyriausioji patarėja Viktorija Vasiliauskienė, vyriausioji specialistė Austėja Mikutytė, Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjai Andrius Karnilavičius, Gintaras Pilipavičius, Genius Lukošius.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-04-11

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina prieš formuluotę „juridinių asmenų vadovams“ įrašyti žodį „baudą“.

 

Nepritarti

Redakcinio pobūdžio pastaba.

Administracinių nusižengimų kodekse sankcijose yra įvairiai vartojama. Tuo atveju, kai fiziniams asmenims nustatoma nuobauda – įspėjimas ir bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims tik bauda, tuomet būtina pažymėti, kad tik bauda skiriama j.asmenims. Tuo tarpu, kai ir fiziniams asmenims, ir juridinių asmenų vadovamas skiriama bauda – du kartus žodis “bauda” neturėtų būti vartojamas.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-04-11

2(N)

 

 

2. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, diskutuotina, ar projekto 2 straipsnyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data – „2024 m. gegužės 1 d.“ yra reali.

Siūlytume projekte numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad būtų galima tinkamai jam pasirengti ir iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Pritarti

Atsižvelgiant į tai kad, projekte nustatomas palankesnis reguliavimas, o priėmus įstatymą įgyvendinamieji teisės aktai nebus rengiami, įsigaliojimo datos siūloma nenustatyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi įstatymas įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre.

3.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė

2024-05-02

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3628  (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame pastabų ir pasiūlymų.

1. Atkreipiame dėmesį, jog remiantis Direktyvos 2014/45/ES[1] preambulės 8 konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta pareiga, valstybės narės turėtų apsvarstyti tinkamas priemones, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią nederamam transporto priemonių dalių ir komponentų reguliavimui arba klastojimui, dėl kurio galėtų būti padarytas neigiamas poveikis reikalaujamoms transporto priemonės saugos ir aplinkosaugos charakteristikoms; tai visų pirma gali būti įgyvendinama atliekant periodines technines apžiūras, taip pat taikant veiksmingas, proporcingas, atgrasančias ir nediskriminacines sankcijas. Direktyvos 2014/45/ES preambulėje taip pat minima, jog nepaisant griežtinamų reikalavimų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekiui, oro kokybė nepagėrėjo tiek, kiek buvo planuojama griežtinant standartus. Atitinkamai Direktyvos 2014/45/ES 21 straipsnyje valstybėms narėms įtvirtinama pareiga nustatyti sankcijų, taikomų pažeidus šios direktyvos nuostatas, taisykles ir imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Tos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos, atgrasančios ir nediskriminacinės. Pabrėžtina, kad nacionalinis reguliavimas taip pat turėtų derėti su Direktyvoje 2008/50/EB[2]  įtvirtintais aplinkos oro kokybės gerinimo tikslais, kuriuos Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti. Atsižvelgiant į tai, siekiant įvertinti, ar Projektu įtvirtinamas alternatyvus sankcijos švelninimas nustatant, jog transporto priemonės, ne keliais judančių mechanizmų ir įrengimų, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, eksploatavimas užtraukia įspėjimą, dera su aplinkos oro kokybės gerinimui iškeltais tikslais, siūlytina kreiptis Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados.

 

 

Nepritarti

Direktyva 2014/45/ES nustato minimalius reikalavimus viešuosiuose keliuose naudojamų transporto priemonių privalomajai techninei apžiūrai ir jos atlikimo procedūrai ir neįpareigoja valstybių narių nustatyti administracines sankcijas transporto priemonių valdytojams už techninės apžiūros metu nustatytus transporto priemonės trūkumus. Jei nustatoma transporto priemonės didelių ar pavojingų trūkumų, laikoma, kad techninė apžiūra nepraeita ir valdytojas turi prievolę trūkumus pašalinti  ir pateikti transporto priemonę pakartotinei techninei apžiūrai.

ANK 307 straipsnyje nustatytos sankcijos taikomos nustačius pažeidimus transporto priemonių patikrinimų kelyje metu. Šio straipsnio taikymas susijęs su Direktyvos 2014/47/ES[1] nuostatų taikymu. Šios direktyvos nuostatos taikomos valstybių narių teritorijoje važinėjančių komercinių transporto priemonių (M2, M3, N2, N3 klasių automobiliai ir T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b ir T5 kategorijų traktoriai (išskyrus lengvąsias keleivines (M1 klasės) ir lengvąsias krovinines (N1 klasės) transporto priemones) techniniams patikrinimams kelyje, kuriuos atlieka Lietuvos transporto saugos administracija (toliau - LTSA) ir policija. Patikrinimų  metu tikrinama transporto priemonių atitiktis techninės būklės reikalavimams, tame tarpe ir reikalavimams, kuriuos pažeidus taikomos ANK 307 straipsnyje nustatytos sankcijos.

Pažymėtina, kad sankcijos švelninimas numatomas tik keičiamo ANK 307 straipsnio 1 dalyje -  siūloma skirti įspėjimą tik už transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrengimų, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, eksploatavimą ir tik fiziniams asmenims; juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims numatyti įspėjimą nesiūloma. Įspėjimo skyrimo galimybė neprieštarauja Direktyvoje 2008/50/EB[2] įtvirtintiems aplinkos oro kokybės gerinimo tikslams, nes 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymui, nustačius išmetamųjų teršalų ribinių dydžių viršijimą transporto priemonei panaikinama techninė apžiūra, dėl kurios sprendimas įsigalioja po 48 valandų.  Ši naujovė padės užtikrinti, kad aplinką teršianti transporto priemonė viešajame eisme vėl galės dalyvauti tik pašalinus taršą sukėlusius techninius trūkumus/ gedimus ir atlikus privalomąją techninę apžiūrą techninės apžiūros įmonėje.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir į tai, kad projektui išvadas pateikė Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, LTSA ir Policijos departamentas, manytina, kad kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl išvados netikslinga.

 

4.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė

2024-05-02

 

 

 

2. Primename, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu kartu su derinamu įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projektu turi būti teikiama atitikties lentelė, kurioje nurodoma įgyvendinamo Europos Sąjungos teisės akto ir įstatymo projekto atitiktis pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos. 

 

Pritarti

Parengta projekto ir Direktyvos 2014/47/ES atitikties lentelė.

5.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė

 

 

 

Komitetas svarsto du to paties Administracinių nusižengimų kodekso straipsnio (307 str.) pakeitimo projektus Nr. XIVP-3626 ir Nr. XIVP-3628. Vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio nuostatomis “4. Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.“ siūlytina abu projektus sujungti į vieną ir teikti Seimui svarstyti vieną jungtinį įstatymo projektą.

Pritarti

Teikiamas patobulintas jungtinis įstatymo projektas Nr. XIVP-3628(2).

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Teisingumo ministerija

2024-05-09

 

 

 

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal kompetenciją įvertinusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIVP-3626 (toliau – Projektas Nr. XIVP-3626) ir Administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIVP-3628 (toliau – Projektas Nr. XIVP-3628) (toliau kartu – Įstatymų projektai) esminių pastabų ir pasiūlymų neturi.

Įstatymų projektuose siūloma švelninti administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą ir šios straipsnio dalies sankcijoje įtvirtinti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Įstatymų projektai parengti atsižvelgus į visuomenėje kilusį nepasitenkinimą dėl 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) pakeitimų, kuriais nustatyta, kad už transporto priemonės išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio normų viršijimą pagal SEAKĮ 25 straipsnio 7 dalies 4 punktą panaikinamas transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros dokumento galiojimas, kartu pagal ANK 307 straipsnio 1 dalį už tokį administracinį nusižengimą skiriama bauda. Projekto Nr. XIVP-3628 rengėjų nuomone, tokios poveikio priemonės yra per griežtos, be to, kaip teigiama Projekto Nr. XIVP-3626 aiškinamajame rašte, dažnu atveju transporto priemonės vairuotojas nežino, jog galimai daro pažeidimą, nes jo vairuojamas automobilis neišmeta matomų dūmų, o automobilio davikliai nerodo galimo gedimo. Teisingumo ministerija neturi kompetencijų ir įgaliojimų vertinti, ar siūloma švelninti administracinė atsakomybė bus proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui, atgrasys asmenis nuo tokio nusižengimo darymo.

Pažymėtina, kad formuoti valstybės politiką aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos srityje pavesta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.1 papunktis), todėl manytina, kad Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į ANK 307 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo pavojingumą, jo padarymo statistinius duomenis (kokia šio nusižengimo padarymo dinamika, pakartotinumas) turėtų įvertinti, ar siūlomas teisinis reguliavimas pakankamas, ar atitiks administracinių nuobaudų paskirtį, t. y., ar atgrasys asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveiks administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.

 

Pritarti

Aplinkos apsaugos departamento (toliau – AAD) 2021-2023 metais atliktų transporto priemonių patikrinimų duomenys yra fragmentiški, nes transporto priemonių kontrolė buvo vykdoma akcijų metu, buvo patikrinama iki 500 transporto priemonių  (toliau – TP) per metus:

2021 m.  – 123 TP, pažeidimų – 13 (pagal 307 str. 1 dalį – 13; pakartotinių pažeidimų (pagal 307 str. 2 dalį) – 0;

2022 m. – 241 TP; pažeidimų – 0;

2023 m. – 504 TP, pažeidimų – 14 (pagal 307 str. 1 dalį – 14; pakartotinių pažeidimų (pagal 307 str. 2 dalį) – 0. Šių duomenų pažeidimų dinamikai įvertinti nepakanka. LTSA atliktų komercinių   (M2, M3, N2, N3 klasių) transporto priemonių (išskyrus M1 ir N1 klases) patikrinimų metu nustatytų pažeidimų duomenys:

2021 m. – 4226 TP, pažeidimų –  82 (pagal  307 str. 1 dalį – 81; pakartotinių pažeidimų (pagal 307 str. 2 dalį) – 1);

2022 m.  – 5230 TP, pažeidimų – 69 (pagal 307 str. 1 dalį – 69; pakartotinių pažeidimų (pagal 307 str. 2 dalį) – 0);

2023 m.  – 5469 TP, pažeidimų – 72 (pagal 307 str. 1 dalį – 72; pakartotinių pažeidimų (pagal 307 str. 2 dalį) – 0).

2024 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas, suteikė įgaliojimus:

- AAD stabdyti, tikrinti transporto priemonių į aplinką išmetamų teršalų atitiktį reikalavimams, o nustačius reikalavimų pažeidimus  – panaikinti techninės apžiūros dokumentų galiojimą;

- LTSA papildomai stabdyti, tikrinti M1 ir N1 klasių transporto priemonių   į aplinką išmetamų teršalų atitiktį reikalavimams, o nustačius pažeidimus  – panaikinti techninės apžiūros dokumentų galiojimą. Įgyvendinant įstatymu suteiktus įgaliojimus numatoma patikrinti iki 15000 transporto priemonių per metus, bus vykdoma nustatytų pažeidimų pokyčio stebėsena.  Atkreiptinas dėmesys, kad administracinė atsakomybė švelninama tik keičiamo ANK 307 straipsnio 1 dalyje – siūloma skirti įspėjimą tik už transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrengimų, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, eksploatavimą ir tik fiziniams asmenims; juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims numatyti įspėjimą nesiūloma. Pažymėtina, kad visais atvejais nustačius išmetamųjų dujų ribinių dydžių viršijimą transporto priemonė per  nustatytą laikotarpį (48 val.) turės pašalinti trūkumus ir atlikti techninę apžiūrą techninės apžiūros įmonėje, o to nepadarius transporto priemonė negalės dalyvauti viešajame eisme.

 Dėl šių aplinkybių manome, kad pradėti nuo įspėjimo yra teisinga, o įspėjimo ir prievolės atlikti pakartotinę techninę apžiūrą kompleksinis taikymas būtų proporcinga ir atgrasanti priemonė nuo administracinių nusižengimų darymo.

 

2.

Susisiekimo ministerija

2024-05-03

 

 

 

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi Jūsų raštu[2] pateiktus įstatymo projektus Nr. XIVP-3626[3] ir Nr. XIVP-3628[4], informuoja, kad pastabų jiems neturi.

 

Atsižvelgti

 

3.

Aplinkos ministerija

2024-05-07

 

 

 

Aplinkos ministerija įvertino Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIVP-3626 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIVP-3628 (toliau – projektas XIVP-3628).

Abiem projektais siekiama sušvelninti nuobaudas už Administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio (toliau – ANK 307 str.) 1 dalyje nustatytus nusižengimus, atsižvelgiant į visuomenės reakciją į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas, kuriomis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams suteikta teisė savarankiškai stabdyti lengvąsias keleivines transporto priemones (M1 klasė), autobusus (M2, M3 klasės) ir krovinines transporto priemones (N1, N2, N3 klasės) (toliau – transporto priemonė) ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį nustatytiems reikalavimams, o nustačius reikalavimų pažeidimus – pagal SEAKĮ Susisiekimo ministerijos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą. Lietuvos transporto saugos administracijai (toliau – LTSA) papildomai suteikti įgaliojimai stabdyti lengvąsias (M1 ir N1 klasės) transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį reikalavimams, o nustačius pažeidimus – panaikinti techninės apžiūros dokumentų galiojimą. Visuomenės susirūpinimą kelia tai, kad gali būti atvejų, kai automobilio vairuotojas nežino galimai darantis pažeidimą, nes neišmetami matomi dūmai, o automobilio elektroninės sistemos davikliai nerodo gedimo.

Manome, kad projektas XIVP-3628 yra išsamesnis ir geriau atliepia projektais siekiamą tikslą. Projektu XIVP-3628:

- siūloma ANK 307 str. 1 dalyje numatyti įspėjimą tik už transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrengimų, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, eksploatavimą ir tik fiziniams asmenims; juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims numatyti įspėjimą nesiūloma, nes pasitaiko atvejų, kuomet įmonių vadovai žino, kad eksploatuojami akivaizdžiai aplinką teršiantys techniškai netvarkingi automobiliai, tačiau nesiima priemonių juos sutvarkyti;

- numatytų sankcijų (baudos) už transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrengimų su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimą švelninti nesiūloma (ši dalis dėl aiškesnio teisinio reglamentavimo išskiriama į atskirą 2 dalį), atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimai įprastai atliekami sąmoningai, siekiant ekonominės naudos (pvz., įdiegti įrangą, leidžiančią išjungti transporto priemonės išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos karbamido tirpalo (prekinis pav. „AdBlue“) naudojimą; išmontuoti sugedusį kietųjų dalelių filtrą jo nepakeičiant nauju (kartu atliekant automobilio programinės įrangos manipuliavimą, kad transporto priemonės diagnostikos sistema ignoruotų kietųjų dalelių filtro pašalinimo veiksmą)), ir į tai, kad SEAKĮ įstatymas nesuteikia įgaliojimų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir LTSA pareigūnams kelyje tikrinti lengvųjų (M1 ir N1 klasių) transporto priemonių išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemų veikimą; išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemų veikimą tikrina LTSA vykdydama komercinių (M2, M3, N2, N3 klasių) transporto priemonių techninius patikrinimus kelyje;

- atsižvelgiant į tai, kad ANK 307 str. 1 dalis nustato sankcijas transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrengimų su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimą siūloma atitinkamai papildyti straipsnio pavadinimą.

Pritarti

 

4.

Policijos departamentas

2024-05-07

 

 

 

Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos susipažinome su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu XIVP-3626 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu XIVP-3628.

               Dėl projektų pastabų ir pasiūlymų neturime.

 

Atsižvelgti

 

5.

Lietuvos transporto saugos administracija

2024-05-06

 

 

 

Lietuvos transporto saugos administracija, susipažinusi su Jūsų pateiktais Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektais[5], informuoja, kad jiems pastabų neturi.

Atsižvelgti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam jungtiniam įstatymo projektui Nr. XIVP-3628(2) ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2024-05-29

1

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos redaktorių pastebėjimą, kad galiojančioje ANK 307 straipsnio redakcijoje tebėra netaisyklingai pavartotas „įrengimų“ terminas, reiškiantis veiksmą, bet šio straipsnio kontekste suprantamas kaip „įrenginys“, jis turi būti koreguojamas ir vartojamas terminas „įrenginių“.

Pasiūlymas:

Straipsnio pavadinime, straipsnio 1, 2, 4 dalyse vietoj žodžio „įrengimų“ rašyti žodį „įrenginių“.

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė.

 

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas jungtinis įstatymo projektas Nr. XIVP-3628(2), jo lyginamasis variantas.

 

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                                              Irena Haase

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė



[1] 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/47/ES dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuria panaikinama Direktyva 2000/30/EB

[2] Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2024 m. balandžio 24 d. raštas Nr. S-2024-1809 „Dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3626, XIVP-3628“.

[3] Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3626.

[4] Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3628.

[5] Administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3626 ir Administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3628.