LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2019 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-2715
2018-11-07 Nr. 102-P-59
Vilnius
1. Komiteto 2018 m. spalio 31 d. posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Rasa Juknevičienė, Laurynas Kasčiūnas, Michalas Mackevičius, Juozas Olekas, Audrys Šimas, komiteto biuro vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, patarėjai Agnija Tumkevič, Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Pesliakienė, kviestieji asmenys: Finansų ministerijos biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė ir vedėjo pavaduotoja Akvilina Bružienė, Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, ministro patarėjai Greta Monika Tučkutė, Vita Ramanauskaitė, Finansų ir biudžeto departamento direktorė Inga Anuškevičiūtė, Gynybos planavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Rastenis, Personalo departamento direktorius Žilvinas Tomkus, Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požela ir Ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos valdybos direktorius Virgautas Lukoševičius, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Rimantas Bobinas, Vadovybės apsaugos departamento direktorius Rymantas Mockevičius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Mindaugas Kanapickas ir planavimo ir projektų valdymo sk. viršininkas Klemensas Taluntis, Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos direktorius Antoni Mikulskis, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Vladimir Banel, Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas Saulius Džiautas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus ir planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Odeta Markūnaitė, Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis ir atstovas Vaidotas Mažeika, Prezidentės vyriausioji patarėja Živilė Šatūnienė, Prezidentės patarėjas Mindaugas Silkauskas.
Komiteto 2018 m. lapkričio 7 d. posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Laurynas Kasčiūnas, Michalas Mackevičius, Juozas Olekas. Komiteto biuro vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, patarėjai Agnija Tumkevič, Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Pesliakienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-17 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seimo 2018 m. spalio 18 d. posėdžių darbotvarkėje numatytas Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-2471(2), priėmimas, kuriuo siūloma pakeisti Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimus į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Priėmus nurodytą įstatymo projektą, atitinkamai tikslintinas projekto tekstas.
|
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2018-10-30 |
|
|
|
Argumentai: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pirminės grandies pareigūnų darbo užmokestis yra mažiausias ne tik Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje, bet ir visoje valstybės tarnyboje. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, vykdydamas struktūrinius pertvarkymus siekia sutaupyti lėšų, tačiau darbo užmokesčio didinimui lėšų trūksta, o ugniagesių gelbėtojų koeficientai 2019 m. turi būti keliami.
Pasiūlymas: Skirti papildomai 5,31 mln. EUR Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai. Papildomus asignavimus paskiriant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pavaldžių įstaigų pareigūnų darbo užmokesčio fondui (5,31 mln. EUR), kurie būtų naudojami darbo užmokesčio mechanizmo egzistavimo užtikrinimui ir darbo užmokesčio didinimui.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai.
|
Pritarti iš dalies |
Žr. Komiteto pasiūlymus |
|
2. |
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2018-10-30 |
|
|
|
Argumentai: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pirminės ir vidurinės grandies pareigūnų atlyginimai, palyginus su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų pareigūnų darbo užmokesčiu, ženkliai skiriasi. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pastaraisiais metais, įvykdžiusi struktūrinius pertvarkymus, sutaupė apie 2 mln. Eur, tačiau iki darbo užmokesčio didinimo ir darbo užmokesčio disbalanso vidaus reikalų sistemoje stabilizavimo lėšų trūksta.
Pasiūlymas: Skirti papildomai 5040 tūkst. EUR Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai. Papildomus asignavimus paskiriant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavaldžių įstaigų pareigūnų darbo užmokesčio fondui (5040 tūkst. EUR), kurie būtų naudojami darbo užmokesčio mechanizmo egzistavimo užtikrinimui ir darbo užmokesčio didinimui.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai.
|
Pritarti iš dalies |
Žr. Komiteto pasiūlymus |
|
3. |
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2018-10-30 |
|
|
|
Argumentai: Dar 2016 m. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pradėjus siekti tikslo – didinti policijos pareigūnų darbo užmokestį (pradedant nuo žemiausios grandies pareigūnų) įgyvendinant „Programą 1000“, buvo imtasi laikinų priemonių: darbo užmokestis didintas ne per pareiginės algos koeficientų didinimą, bet per priedų ir priemokų mokėjimą (už budėjimus, darbą naktį, viršvalandžius ir pan.) pareigūnams, taip pastarųjų darbo užmokestį „sukeliant“ iki sutartų normų, kas lėmė (lemia) nepastovų darbo užmokestį, kuris šiuo metu visiškai priklauso vien tik nuo tam tikrų, nukrypstančių nuo įprastų, darbo sąlygų buvimo ar įstaigos vadovo pozicijos. Be to, ilgalaikėje perspektyvoje toks pareigūnų pajamų didinimas tiesiogiai neigiamai paveiks pareigūnų galimos gauti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį. Todėl būtina „Programos 1000“ įgyvendinimui ir užsibrėžtam tikslui pasiekti taikyti ilgalaikius ir veiksmingus realaus darbo užmokesčio kėlimo būdus, kur tik mažesniąją dalį sudarytų laikini priedai ir priemokos. Šiam tikslui pasiekti galimos priemonės numatytos nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame naujos redakcijos Vidaus tarnybos statute – atsiranda teisinės prielaidos sistemingai palaipsniui kelti pareiginės algos koeficientus įstatyme siūlomomis priemonėmis - vienodai tiek žemiausios, tiek aukščiausios grandies pareigūnams. Tačiau tokiam darbo užmokesčio didinimui ir šiuo metu esančio Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių įstaigų sistemoje susidariusio darbo užmokesčio disbalanso stabilizavimui lėšų trūksta.
Pasiūlymas: Skirti papildomai 2 mln. EUR Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Papildomus asignavimus paskiriant Policijos departamento pavaldžių įstaigų pareigūnų darbo užmokesčio fondui (2 mln. EUR), kurie būtų naudojami darbo užmokesčio mechanizmo egzistavimo užtikrinimui ir darbo užmokesčio didinimui.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai. |
Pritarti iš dalies |
Žr. Komiteto pasiūlymus |
|
4. |
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2018-10-30 |
|
|
|
Argumentai: Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pirminės ir vidurinės grandies pareigūnų atlyginimai, palyginus su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų pareigūnų darbo užmokesčiu, ženkliai skiriasi. Viešojo saugumo tarnybai užtikrinti sistemingą laipsnišką darbo užmokesčio didinimą ir darbo užmokesčio disbalanso vidaus reikalų sistemoje stabilizavimą lėšų trūksta.
Pasiūlymas: Skirti papildomai 1,1 mln. EUR Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai. Papildomus asignavimus paskiriant Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų darbo užmokesčio fondui (1,1 mln. EUR), kurie būtų naudojami darbo užmokesčio mechanizmo egzistavimo užtikrinimui ir darbo užmokesčio didinimui.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai.
|
Pritarti iš dalies |
Žr. Komiteto pasiūlymus |
|
5. |
Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga, 2018-10-30 |
|
|
|
Argumentai: Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba šiuo metu gyvena esminės pertvarkos nuotaikomis. Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (toliau – UGPS), nuolatos bendradarbiauja su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) vadovybe, keičiasi informacija apie būsimas pertvarkas ir pasikeitimus, derasi ir dar šįmet ruošiasi pasirašyti Šakinę kolektyvinę sutartį. Suprantame, kad, norint įgyvendinti Vyriausybės programą ir įsipareigojimus, reikia: - racionaliau naudoti materialinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius tam, kad būtų pasiektas Reorganizacijos tikslas – sustiprinti PAGD struktūrinių padalinių valdymą ir jį centralizuoti; - laikytis skaidrumo principo ir pareigūnus (tarnautojus, darbuotojus) informuoti apie tai, kaip naudojamos Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – VPGT) biudžeto lėšos; - užtikrinti finansavimą pagal pateiktą poreikį ir tenkinti pareigūnų lūkesčius; - užtikrinti, kad PAGD statutinių pareigybių koeficientai, numatyti Vidaus tarnybos statute, nebūtų ženkliai mažesni, lyginant su kitų statutinių tarnybų pareigūnais; - užtikrinti pakankamą žmogiškųjų išteklių kiekį ir parengtį pagal 2013 m. balandžio 17 d. Nr. 354 LR Vyriausybės nutarimo „Dėl priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto patvirtinimo“ priedą „Minimalūs budinčios pamainos sudėties reikalavimai“ (šiuo metu PAGD trūksta virš 13 procentų pareigūnų ir darbuotojų); - padidinti atlyginimus nestatutiniams PAGD ugniagesiams gelbėtojams ir darbuotojams (dirbantiems tokį patį darbą kaip ir statutiniai ugniagesiai gelbėtojai), tiesiogiai susijusiems su incidentų likvidavimu; - aprūpinti reikiamomis darbo saugos, medicininėmis priemonėmis, reikiama medicinine priežiūra (įskaitant psichologinę), medikamentais ir skiepais VPGT pareigūnus ir darbuotojus, tiesiogiai susijusius su incidentų likvidavimu. Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga, atstovaudama savo narių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) pavaldžių įstaigų pareigūnų ir darbuotojų (toliau – pareigūnai) profesines, darbo ir ekonomines teises bei teisinius interesus, teikia pasiūlymą: Pasiūlymas: skirti PAGD prie VRM būtiną papildomą 9 440 tūkst. eurų finansavimą darbo užmokesčiui bei darbo saugos ir sveikatos priemonėms pagal šiuos poreikius: - - pareigūnų pareigybinių koeficientų kėlimui ir motyvacijai, laikantis Vyriausybės įsipareigojimų ir Programos 1000 įgyvendinimui – 5 310 tūkst. eurų; - PAGD nestatutinių ugniagesių gelbėtojų, dirbančių tokį patį darbą, kaip ir statutiniai pareigūnai, atlyginimų pakėlimui pagal Darbo Kodekso 140 str. 5 d. (lygiavertis darbas); Biudžetininkų ir valstybės tarnautojų atlyginimų pakėlimui dėl MMA, BD pakėlimo, Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų įgyvendinimui, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo naujų nuostatų įgyvendinimui (koeficiento „grindų“ pakėlimui ir kasmetiniams didėjantiems poreikiams) – 1 000 tūkst. eurų; - pareigūnų ir sistemos darbuotojų etatų, susijusių su tiesioginių incidentų likvidavimų funkcijomis, sukomplektavimui ir parengties užtikrinimui - 1 600 tūkst. eurų; - skiepams nuo erkinio encefalito, medicinos priemonėms ir medikamentams – 50 tūkst. Eurų; - Teismų priteistiems įsiskolinimams už pareigūnams neišduotas uniformas - 600 tūkst. eurų. - uniformų, apsauginių kostiumų ir kitų asmeninių saugos priemonių įsigijimui - 880 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai. |
Pritarti iš dalies |
Žr. Komiteto pasiūlymus |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1. |
Vidaus reikalų ministerija, 2018-10-18 |
|
|
|
Įvertinus 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte šiuo metu numatytus asignavimus Vidaus reikalų ministerijai (toliau – VRM), liks nepatenkintas prioritetinis statutinių įstaigų poreikis, kuris sudaro 4 987 tūkst. Eur: (tūkst. Eur)
Lentelėje nurodytas asignavimų trūkumas yra būtinas šioms reikmėms: 1) naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. įstatymas Nr. XIII-1381) 53 straipsnio nuostatų įgyvendinimui (nuo 2019-01-01 turės būti padidinti Vadovybės apsaugos departamento prie VRM ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM pareigūnų pareiginės algos koeficientai) 781 tūkst. eurų, iš jų 769 tūkst. eurų darbo užmokesčiui (skyrus papildomus asignavimus, nebeliks šių įstaigų papildomo lėšų poreikio nuosekliam darbo užmokesčio didinimui 2019-2020 metais); 2) vidaus tarnybos pareigūnų nuosekliam kasmetiniam darbo užmokesčio didinimui, siekiant nuosekliai iki 2020 m. padidinti statutinių pareigūnų darbo užmokestį iki 30 %, lyginant su 2016 m. (Vyriausybės 5.4.1. Darbas Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų stiprinimas) 4 206 tūkst. eurų, iš jų 4 136 tūkst. eurų darbo užmokesčiui. |
Pritarti |
Žr. Komiteto pasiūlymus |
|||||||||||||||||||||||||||||||
|
2. |
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, 2018-10-18 |
|
|
|
Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2715 Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) 2019 m. numatoma 235,9 mln. Eur (iš jų: 235,2 mln. Eur valstybės biudžeto asignavimų, 0,3 mln. Eur pajamų įmokų ir 0,4 mln. Eur bendrojo finansavimo ir Europos Sąjungos lėšų ir kitos tarptautinės finansinės paramos). 2019 m. papildomai numatoma beveik 8,0 mln. Eur valstybės biudžeto asignavimų daugiau nei 2018 m. (3,5 proc. augimas), o palyginti su 2008 m., 2019 m. biudžeto projektas vis dar lieka mažesnis 5,7 mln. eurų, arba 2,3 proc. Policijos biudžetas didėja 9 552 tūkst. Eur, iš jų: 4 600 tūkst. Eur – policijos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti (įskaitant lėšas Vidaus tarnybos statuto nuostatoms įgyvendinti: priedams už stažą ir pareiginių algų mažiausiems koeficientams padidinti); 2 060 tūkst. Eur – darbuotojų pareiginės algos baziniam dydžiui padidinti; 1 600 tūkst. Eur – policijos įstaigų veiklos palaikymo išlaidų trūkumui padengti; 748 tūkst. Eur – asmens dokumentų gaminimo įrangai atnaujinti; 200 tūkst. Eur – psichologų paslaugoms įsigyti; 260 tūkst. Eur – darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui mokėti (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui laipsniškai įgyvendinti) ir minimaliajai mėnesinei algai didinti. 84 tūkst. Eur – lėšos, skiriamos už sulaikytus neteisėtoje apyvartoje esančius tabako gaminius (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 1366 „Dėl Susitarimų dėl bendradarbiavimo užkardant neteisėtą tabako gaminių apyvartą įgyvendinimo nuostatų patvirtinimo“). Policijos biudžetas mažėja 1 609 tūkst. Eur, iš jų: 480 tūkst. Eur – baigtinės lėšos, skirtos nepilnamečių apklausos kambariams įrengti; 928 tūkst. Eur – mažinimas dėl vadinamojo 2017 m. pabaigos išlaidavimo; 91 tūkst. Eur – mažinimas kriminalinę žvalgybą ir ikiteisminius tyrimus vykdančių pareigūnų mokymams rengti, jų gebėjimams stiprinti (86 tūkst. Eur) ir bendroms kriminalinės ir viešosios policijos pareigūnų prevencinėms priemonėms, skirtoms kovai su prekyba žmonėmis, vykdyti (5 tūkst. Eur), mažinamas lėšas siūloma kompensuoti pritraukiant Norvegijos ir Europos ekonominės erdvės finansinių mechanizmų lėšas; 63 tūkst. Eur – asignavimų perdavimas Generalinei prokuratūrai atlyginti pranešėjams už vertingą informaciją apie nusikalstamas veikas; 1 tūkst. Eur – asignavimų perdavimas VĮ Registrų centrui; 31 tūkst. Eur – pajamų įmokos; 15 tūkst. Eur – Europos Sąjungos lėšos. Policijos departamento 2019 m. svarbiausias papildomų asignavimų poreikis, įvertinus numatomus papildomai skirti asignavimus ir siekiant įgyvendinti 17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir jos prioritetinius darbus, sustiprinti valstybės atsaką į esamus rizikos veiksnius ir grėsmes viešajam saugumui, sudaro 3,8 mln. Eur.
2019 m. valstybės biudžeto projekte Lietuvos policijai skiriamos lėšos mažinamos 928 tūkst. Eur dėl vadinamojo metų pabaigos išlaidavimo – 2017 m. IV ketvirtį skirtos lėšos centralizuotai aprūpinti policijos pareigūnus reikiama ginkluote, specialiosiomis priemonėmis ir informacinių technologijų priemonėmis pagal nustatytus standartus. 2016 m. gruodžio 13 d. patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame 2017 m. kovo 13 d., įgyvendinant 5.4.1 darbą „Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų stiprinimas“, numatyta iki 2020 m. pagal nustatytus standartus aprūpinti policijos pareigūnus visa reikiama ginkluote bei specialiosiomis priemonėmis (įranga), tarnybine uniforma, informacinių technologijų, ryšių ir transporto priemonėmis. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos darbus, 2017 m. įsigytos priemonės aprūpinti 800 į įvykius reaguojančių ekipažų (automobilių) ir 4 000 reaguojančių pareigūnų. Įsigytos teleskopinės lazdos, tarnybiniai žibintuvėliai, nešiojamieji kompiuteriai (planšetės), mobilieji telefonai, įvairi ginkluotės amunicija (pistoletų dėklai, šoviniai, aerozoliniai purkštuvai, antrankiai, dujokaukių filtrai, užtaisai ir baterijos elektros impulsiniams prietaisams, kt. priemonės), skirtos pareigūnams. Į transporto priemones (reaguojančius ekipažus) įsigyta įranga, skirta kasdieniam policijos darbui reaguoti į įvykius, nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus padariusiems asmenims pristatyti į policijos įstaigą, įvykiams įforminti vietoje: vaizdo, garso fiksavimo ir duomenų perdavimo įranga, priverstinės transporto priemonių stabdymo priemonės, gelbėjimo (laužimo) rinkiniai, pagalbos apsaugos rinkiniai, įvykio vietos apžiūros rinkiniai, mobilūs kelio ženklai. Dauguma įsigytų priemonių nėra standartinės, kurias būtų galima įsigyti per centrinę perkančiąją organizaciją. Dėl laiko, reikalingo techninėms specifikacijoms parengti, pirkimo procedūroms atlikti (3–4 mėn., paprastai dėl prekių kiekių ir sumų vyksta atviri konkursai), prekių pristatymo terminų (prekės paprastai pristatomos iš užsienio šalių, gaminamos pagal užsakymus, perkami dideli kiekiai, todėl prekių pristatymo terminas ‒ nuo 2 iki 4 mėn., kartais – iki 6 mėn.), lėšų panaudojimas įprastai nukeliamas į metų IV ketvirtį. Toks lėšų panaudojimo kriterijus (ne daugiau kaip 35 proc. biudžeto prekėms ir paslaugoms panaudoti IV metų ketvirtį), kuriam taikyti nėra jokio teisinio pagrindo, valiniu sprendimu gali būti taikomas tik įstaigoms, kurios daugumą prekių įsigyja per centrinę perkančiąją organizaciją, neatliekančioms centralizuoto aprūpinimo (dideli, sudėtingi pirkimai, kuriems vykdyti reikia daug laiko ir techninių žinių). Sumažinus 928 tūkst. Eur policijos centralizuotam aprūpinimui skirtus asignavimus: 1. 2019 m. apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų specializuotų kriminalinės policijos, kriminalistinių tyrimų padalinių pareigūnai, sporto instruktoriai, į įvykius reaguojantys pareigūnai tik iš dalies bus aprūpinti priemonėmis pagal nustatytus standartus, bus sumažintos lėšos, skiriamos Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnams aprūpinti. 2. Nebus pasiektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane nustatytas aprūpinimo priemonėmis pagal nustatytus standartus rodiklis (vidaus tarnybos pareigūnų, aprūpintų pagal nustatytus standartus, dalis, proc. – 100 proc.). Atkreipiame dėmesį, kad tikslinių asignavimų Vilniaus projektui įgyvendinti neskyrimas, papildomas biudžeto mažinimas 928 tūkst. Eur dėl vadinamojo išlaidavimo 2017 m. IV ketvirtį turės įtakos tam, kaip bus aprūpinama policija ir atitinkamai vykdomos policijos funkcijos 2019 m. ir vėlesniais metais. Prašytume rasti galimybę Policijos departamentui 2019 m. biudžeto projekte papildomai numatyti svarbiausiam poreikiui 3,8 mln. Eur ir grąžinti 0,9 mln. Eur sumažintus asignavimus dėl vadinamojo išlaidavimo 2017 m. IV ketvirtį – iš viso papildomai skirti 4,7 mln. Eur. (tūkst. Eur)
|
Pritarti iš dalies |
Žr. Komiteto pasiūlymus |
|||||||||||||||||||||||||||||||
|
3. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba (gautas raštas 2018-10-30 G-2018-10146) |
|
|
|
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT, Tarnyba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2715 (toliau – Projektas), atkreipia dėmesį, kad Projekte Tarnybai numatyti 11.887 tūkst. Eur asignavimai neužtikrina visų STT įstatyme nustatytų uždavinių tinkamo vykdymo. Siekdama tinkamai įgyvendinti visus STT keliamus tikslus, Tarnyba prašo svarstyti galimybę 2019 metams STT skirti 5.161 tūkst. Eur būtinus papildomus asignavimus, iš jų: ü 2.409 tūkst. Eur – technologiniam proveržiui. Atsižvelgiant į STT įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-938, kuriuo įtvirtinta nauja STT veiklos kryptis – analitinė antikorupcinė žvalgyba, 2019 metais planuojami įsigyti įrankiai, padėsiantys dar efektyviau valdyti informaciją, susijusią su Tarnybos analitine ir tiriamąja veikla, spręsti Tarnybai iškeltus uždavinius. Tobulėjant technologijoms vis daugiau nusikalstamų veikų persikelia į informacinių technologijų erdvę, todėl efektyvus tokių nusikalstamų veikų tyrimas ir/ar užkardymas reikalauja analogiškų gebėjimų ir/ar techninių resursų turėjimo. Optimizuojant valstybės informacinės sistemos infostruktūrą ir vis daugiau privataus ir viešojo sektoriaus paslaugų perkeliant į elektroninę erdvę, didėja korupcinių nusikaltimų rizika šioje erdvėje. Dėl to gali keistis nusistovėjusių korupcinių mechanizmų pobūdis, vis svarbesnę vietą nusikalstamose schemose užimant informacinių technologijų panaudojimui. Todėl STT svarbu laiku tobulinti informacinių technologijų infrastruktūrą ir jos saugumą. Sudarytos funkcionalios ir Tarnybos patrauklumą didinančios darbo sąlygos darbuotojams, jų aprūpinimas būtinomis priemonėmis veiklai vykdyti ir tobulinti, sudaro sąlygas institucijos, kovojančios su korupcija, sėkmingai veiklai. STT deda visas pastangas, siekdama neatsilikti nuo vis tobulėjančių ir modernėjančių technologijų, tačiau tam yra reikalingos papildomos lėšos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) 2019 metams technologiniam proveržiui skyrė dalį papildomų asignavimų, t. y. 1.200,0 tūkst. Eur materialiajam turtui įsigyti, tačiau už šias lėšas planuojamai įsigyti technikai taip pat yra reikalinga ir programinė įranga, kurios Tarnyba neturi. Atsižvelgiant į tai, STT technologinio proveržio užtikrinimui, t. y. pilnam technikos veikimui ir panaudojimui yra reikalingi papildomi asignavimai. ü 2.417 tūkst. Eur patalpų esančių Vilniuje, Šermukšnių g. 3, įsigijimui ir pastatų bei patalpų remontams. Atsižvelgiant į Tarnybai keliamus veiklos reikalavimus, kryptingai siekiant didinti darbuotojų priėmimą pagal patvirtiną maksimalų STT pareigybių skaičių bei garantuoti tinkamas darbo sąlygas tiek esamiems, tiek naujai priimamiems darbuotojams, susiduriama su didėjančiu administracinių patalpų, skirtų darbo kabinetams, poreikiu. 2016 metais Tarnyba sėkmingai įgyvendino 2015–2016 metų valstybės kapitalo investicijų projektą „Patalpų Vilniuje, Šermukšnių g. 3, įsigijimas“ (toliau – Patalpų projektas) ir įsigijo 1080 kv. m. administracines patalpas tiesiogiai susisiekiančias su pagrindinėmis STT patalpomis. Pažymėtina, kad 2018 m. birželio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimas Nr. SV-S-801 „Dėl didžiausio leistino STT tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus“, kuriuo STT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis maksimalus pareigybių skaičius padidintas nuo 290 iki 320. Siekiant efektyviau įgyvendinti Tarnybai iškeltus tikslus bus tęsiamas kryptingas naujų darbuotojų priėmimas, todėl skyrus STT prašomas lėšas patalpų įsigijimui 2019 metams, Tarnyba įgytų galimybę tęsti Patalpų projekto antrą etapą. Taip ilgainiui būtų pagerintos Tarnybos darbuotojų darbo sąlygos. Pastatų ir patalpų remontams, kuriose STT vykdo savo veiklą, valstybė ilgą laiką lėšų neskyrė, todėl Tarnybos atsakingai planuojamo pastatų ir patalpų būtino remonto išlaidos kasmet tik didėja (pavyzdžiui, balkonai tapę avarinės būklės, būtina atnaujinti stogo hidroizoliaciją, sutvarkyti stogo vandens nubėgimo sistemas ir pan.). Dėl šių priežasčių, o taip pat siekiant užtikrinti Tarnybos darbuotojų darbo kokybę, sveikas ir saugias darbo sąlygas, būtini papildomi asignavimai pastatų ir patalpų remontams. ü 314,0 tūkst. Eur darbo užmokesčio ir socialinio draudimo fondui. Vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu, STT įstatymo nuostatomis, bei atsižvelgiant į keliamus reikalavimus ir profesinės veiklos rezultatus, iš darbo santykių atsirandantiems įsipareigojimams (STT darbuotojų kintamosios pareiginės algos daliai, priedams už ištarnautus Lietuvos valstybei metus ir pan.) vykdyti, Tarnybai 2019 metams reikalingi papildomi asignavimai darbo užmokesčio fondui. ü 21,0 tūkst. Eur išmokoms asmenims, suteikusiems STT vertingą informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. 2019 metams STT asignavimai buvo sumažinti 21,0 tūkst. Eur suma, kurią iki šiol Tarnyba iš valstybės biudžeto gaudavo kaip tikslines lėšas, kurias naudojo išmokoms asmenims, suteikusiems STT vertingą informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Finansų ministerija, pateikdama prognozuojamus 2019 metų Tarnybos biudžeto projekto skaičiavimus, minėtas lėšas (21,0 tūkst. Eur) perskirstė ir šią sumą priskyrė Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai (toliau – Generalinė prokuratūra), taip siekdama užtikrinti Pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 (toliau – Įstatymas) įgyvendinimą, t. y. finansuoti pranešusių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones (viena iš jų – teisė gauti atlyginimą už vertingą informaciją (8 str. 1 d. 4 p.)). Pažymėtina, kad pagal Įstatymą kompetentinga institucija, t. y. Generalinė prokuratūra (5 str. 2 d.), koordinuoja pranešėjų apsaugos ir pagalbos jiems pagal šį Įstatymą procesą (2 str. 3 d.), ir nors ji gali priimti ar inicijuoti sprendimus dėl pranešėjų skatinimo priemonių taikymo (5 str. 1 d. 5 p.), tačiau didžiausias efektas siekiant užkirsti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą yra savalaikis atlygio už vertingą informaciją suteikimas pranešusiam asmeniui. Šis siekis būtų užtikrinamas nemažinant STT 2019 metų asignavimų 21,0 tūkst. Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad Projekte Tarnybai numatytas finansavimas neužtikrina STT įstatyme nustatytų uždavinių kokybiškam vykdymui reikiamo finansavimo, prašome papildomai skirti 5.161 tūkst. Eur. |
Pritarti |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||
|
4. |
Valstybės saugumo departamentas |
|
|
|
Komiteto posėdyje pateikta informacija. |
|
Žr. komiteto siūlymų 5 punktą dėl Valstybės saugumo departamento |
|||||||||||||||||||||||||||||||
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nesvarstyti.
6. Komiteto sprendimas ir siūlymai: pritarti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715 atsižvelgiant į komiteto siūlymus:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2018-10-31
|
|
|
|
|
Argumentai: dėl Krašto apsaugos ministerijai skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte svarbu įvertinti Valstybės gynimo tarybos 2019 metams siūlomą asignavimų gynybai dydį, taip pat tai, kad būtų užtikrinamas pasirašytame politinių partijų susitarime numatytas tolygus finansavimo gynybai didėjimas.
Siūlymas: Lietuvos Respublikos Vyriausybei tikslinant biudžetą ir skiriant lėšas valstybės gynybai (Krašto apsaugos ministerijai) atsižvelgti į Valstybės gynimo tarybos nutarimą dėl gynybos finansavimo 2019 metais. |
Pritarti |
Pasiūlymui pritarta bendru sutarimu |
|
2. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2018-10-31 |
|
|
|
|
Argumentai: dėl Vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte nepakankamai atsižvelgta į Seimo priimto ir šios Vyriausybės įgyvendinamo Vidaus tarnybos statuto nuostatas, susijusias su statutinių pareigūnų darbo užmokesčio didinimu, taip pat į Vyriausybės programos priemonių plano vykdymui būtinus Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų stiprinimo poreikius.
Siūlymas: 1. Skirti Vidaus reikalų ministerijai papildomai lėšas, būtinas, statutinių pareigūnų nuosekliam kasmetiniam darbo užmokesčio didinimui, įskaitant naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto (įsigalios 2019 m. sausio 1 d.) nuostatų įgyvendinimui papildomai tam numatant ne mažiau kaip 4 987 tūkst. eurų. 2. Skirti papildomas lėšas, būtinas užtikrinant statutinių pareigūnų aprūpinimą uniforma, ekipuote ir asmens apsaugos priemonėmis pagal nustatytą Vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo standartą. Finansavimo šaltinis: Finansų ministerijai 2019 metams numatyti asignavimai. |
Pritarti |
Pasiūlymui pritarta bendru sutarimu |
|
3. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2018-10-31 |
|
|
|
|
Argumentai: dėl Policijos departamentui skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte nepakankamai atsižvelgta į Vyriausybės programos priemonių plano vykdymui būtinus Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų stiprinimo poreikius.
Siūlymas: Skirti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos papildomai 2 019 tūkst. eurų Vyriausybės programos priemonių plane numatytam nuosekliam policijos pareigūnų darbo užmokesčio didinimui. Finansavimo šaltinis: Finansų ministerijai 2019 metams numatyti asignavimai. |
Pritarti |
Pasiūlymui pritarta bendru sutarimu |
|
4. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2018-10-31 |
|
|
|
|
Argumentai: dėl Specialiųjų tyrimų tarnybai skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte būtina atsižvelgti į poreikį stiprinti naują, nuo 2018 metų Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme Nr. XIII-938 įtvirtintą analitinės antikorupcinės žvalgybos kryptį, tam būtinos naujos technologijos ir nauji tarnybai būtini analitiniai įrankiai, ypač programinė įranga, taip pat lėšos informacijai gauti, apibendrinti ir analizuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad šie siūlymai iš esmės atitinka ankstesnius komiteto sprendimus dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos.
Siūlymas: Specialiųjų tyrimų tarnybai papildomai skirti 5161 tūkst. eurų, iš jų: 2409 tūkst. eurų technologiniam proveržiui; 2417 tūkst. eurų patalpų įsigijimui ir remontui; 314 tūkst. eurų darbo užmokesčiui (10 papildomų etatų atsižvelgiant į naujas analitinės antikorupcinės žvalgybos funkcijas ir Seimo valdybos sprendimą); 21 tūkst. eurų išmokoms asmenims už STT suteiktą vertingą informaciją. Finansavimo šaltinis: Finansų ministerijai 2019 metams numatyti asignavimai. |
Pritarti |
Pasiūlymui pritarta bendru sutarimu |
|
5. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2018-10-31 |
|
|
|
|
Argumentai: dėl Valstybės saugumo departamentui skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte būtina atsižvelgti į 2018 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų partijų pasirašytame susitarime “Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių” įtvirtintas nuostatas: “Pripažįstant žvalgybos tarnybų svarbą grėsmių prevencijai ir reagavimui laiku, užtikrinti tinkamą Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir Valstybės saugumo departamento finansavimą, ypatingą dėmesį skiriant modernizacijai ir technologinei pažangai” įgyvendinimo svarbą, taip pat, kad žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumų stiprinimas, žvalgybos sistemų, žvalgybos ir kontržvalgybos priemonių modernizavimas yra numatyti Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.
Siūlymas: tobulinant 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, skirti papildomus 4233 tūkst. eurų asignavimus Valstybės saugumo departamentui, iš jų: veiklos išlaidoms (žvalgybos/kontržvalgybos pajėgumams stiprinti) – 1933 tūkst. eurų ir investicijoms (žvalgybos technologinių pajėgumų modernizavimui) – 2300 tūkst. eurų. Finansavimo šaltinis: Finansų ministerijai 2019 metams numatyti asignavimai. |
Pritarti |
Pasiūlymui pritarta bendru sutarimu |
7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 4 (komiteto pirmininkas balsavo už)
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Bakas
Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas
Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev
Komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius