LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, 01104 Vilnius,
mob. tel. +370 600 38 904, el. p. [email protected], https://tm.lrv.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955
|
Lietuvos Respublikos Seimui
|
Į 2024-05-06 Nr. S-2024-1964-XIVP-3503(2)
|
Dėl lietuvos respublikos Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3503(2) ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI
Įvertinę Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3503(2) (toliau – Įstatymo projekto) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus.
1. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamas Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriuo siekiama nustatyti kanapių sėklų importo išimtį, numatant kad Įstatymo projekte nurodytais atvejais būtų netaikomas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007, nustatytas reguliavimas.
2024 m. kovo 21 d. generalinis advokatas pateikė išvadą byloje C‑793/22, kurioje teigiama, kad pagal Reglamento Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies h punktą pluoštinėms kanapėms taikomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas. Remiantis šio reglamento I priedo VIII dalimi, pluoštinių kanapių sektorius apima „sėjamąsias pluoštines kanapes (Cannabis sativa L.), žaliavines arba apdorotas, bet nesuverptas; sėjamųjų pluoštinių kanapių pakulas ir atliekas (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą).[1] Taip pat, kad importuoti į Sąjungą žaliavines sėjamąsias (pluoštines) kanapes Reglamento Nr. 1308/2013 189 straipsnio 1 dalyje leidžiama tik tuo atveju, jeigu laikomasi Reglamento Nr. 1307/2013 32 straipsnio 6 dalyje ir 35 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų[2]. Šios sąlygos (jų iš esmės reikia laikytis norint gauti tiesiogines išmokas už šia kultūra apsodintus plotus) turi būti suprantamos taip, kad jos taip pat taikomos pluoštinių kanapių auginimui Sąjungoje. Kitaip tariant, tuose straipsniuose nustatyti „teisėti“ pluoštinių kanapių auginimo valstybėse narėse apribojimai, neatsižvelgiant į tai, ar augintojas pateikė paraišką dėl tiesioginių išmokų už dirbamą plotą[3].
Atitinkamai, tiek vertinant Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 189 straipsnio nuostatas, tiek esamą Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo praktiką, Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 išimčių 189 straipsnio taikymui, susijusių su subjektu, kiekiu ar kt., nenustato. Tačiau pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4 straipsnio 2 dalį, žemės ūkis priskiriamas pasidalijamajai Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai[4]. Todėl valstybės narės išlaiko kompetenciją priimti tam tikrus teisės aktus[5]. Teisingumo Teismas formuoja praktiką[6], kad bendro rinkos organizavimo nustatymas nekliudo valstybėms narėms taikyti nacionalinių normų, kuriomis siekiama kito bendrojo intereso tikslo, nei siekiama bendru rinkos organizavimu, net jei šios normos gali turėti poveikį bendros rinkos veikimui atitinkamame sektoriuje[7]. Taigi, valstybės narės gali priimti nacionalines nuostatas, kurios nepatenka į Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo sritį ir jam neprieštarauja. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos specifiškai nereguliuoja nedidelio kiekio kanapių sėklų importo moksliniais eksperimentiniais ar selekcijos tikslais, todėl būtų galima teigti, kad jo taikymo sritis neapima Įstatymo projekte siūlomo įtvirtinti reguliavimo. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad Sąjungos teisę oficialiai aiškinti gali tik ES Teisingumo Teismas, o šios konkrečios situacijos išaiškinimo nėra. Todėl siekiant išvengti galimo nacionalinio reguliavimo nesuderinamumo su ES teise ir vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu dėl tokio reguliavimo nustatymo siūlytume konsultuotis su Europos Komisija.
2. Kadangi Įstatymo projekto 2 straipsnio pakeitimai yra susiję su techninėmis specifikacijomis (atsisakoma nustatyto reikalavimo gaminiui) manytume, kad Įstatymo projektą derėtų notifikuoti Europos Komisijai, kaip nacionalinės teisės aktą, nustatantį techninį reglamentavimą. Notifikavimas vykdomas pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, ir ją įgyvendinančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarime Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytas taisykles, o Įstatymo projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę. Svarbu pažymėti, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad techninis reglamentas negali būti taikomas, kol apie jį nepranešta arba, nors apie jį pranešta, tačiau jis buvo patvirtintas ir įvykdytas prieš pasibaigiant nustatytam trijų mėnesių atidėjimo laikotarpiui[8]. Techninių reglamentų nenotifikavimas laikytinas Europos Sąjungos teisės pažeidimu, todėl, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsniu, Europos Komisija prieš Lietuvos Respubliką galėtų pradėti pažeidimo procedūrą.
|
Teisingumo ministrė |
Ewelina Dobrowolska |
Eglė Kurelaitytė, tel. +370 671 86413, el. p. [email protected]