LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUGALŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-1069 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2024-07-15 Nr. XIVP-3248(2)

Vilnius

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.                   Teikiamo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 10 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad „Augalų apsaugos produktų platinimo leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu: Tarnyba nustato, kad augalų apsaugos produktų platinimo leidimo turėtojas saugo, tiekia rinkai Lietuvos Respublikoje neregistruotus, falsifikuotus ir (ar) netapačius Lietuvos Respublikoje registruotiems augalų apsaugos produktams augalų apsaugos produktus“. Dėl šio siūlomo teisinio reguliavimo teiktina pastaba dėl jo nederėjimo su Konstitucija.

Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad toks reguliavimas, kai leidimo galiojimas naikinamas iš karto, neįspėjus asmens, neleidus jam ištaisyti nustatytų trūkumų nustatomas, kadangi veiklos su Lietuvos Respublikoje neregistruotais, falsifikuotais ir (ar) netapačiais Lietuvos Respublikoje registruotiems augalų apsaugos produktais veikla yra pavojinga ir tokių pažeidimų neįmanoma pašalinti. „Tokius augalų apsaugos produktus fiziniai ar juridiniai asmenys turi perduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas ir augalų apsaugos produktų platinimo leidimų panaikinti nepavyksta. Atsižvelgiant į minėtos veiklos pavojingumą, tokiais atvejais tikslinga iškart panaikinti augalų apsaugos produktų platinimo leidimą“.

Analizuojamo teisinio reguliavimo ir jo pagrindimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų asmenų nubaudimas, sankcijų jiems taikymas Lietuvos teisinėje sistemoje nėra savitikslis, o nustatomos sankcijos turi būti proporcingos padarytam pažeidimui. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas oficialiojoje doktrinoje yra ne kartą nurodęs, kad: „<...> konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali ir kt.“ (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas).

Šios oficialiosios Konstitucinio Teismo doktrinos kontekste pažymėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas tokios doktrinos nuostatų neatitinka, nes Augalų apsaugos produktų platinimo leidimo galiojimas būtų naikinamas vien esant aplinkybei, kai Tarnyba nustato, kad augalų apsaugos produktų platinimo leidimo turėtojas saugo, tiekia rinkai Lietuvos Respublikoje neregistruotus, falsifikuotus ir (ar) netapačius Lietuvos Respublikoje registruotiems augalų apsaugos produktams augalų apsaugos produktus, neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes, pavyzdžiui, jog saugomas, ar rinkai patiektas Lietuvos Respublikoje neregistruotos, falsifikuotos ir (ar) netapačios Lietuvos Respublikoje registruotiems augalų apsaugos produktams augalų apsaugos produktų kiekis būtų itin mažas, jog pateiktas rinkai produktas surinktas, ar saugomas ne dėl leidimo turėtojo tyčinių veiksmų, o dėl kitų asmenų (pavyzdžiui, tiekėjo) klaidos, ar jog jokia objektyvi žala nepadaryta, nes augalų apsaugos priemonės nepanaudotos, tai yra neatsižvelgiant į padaryto pažeidimo mastą, neatsižvelgiant į asmens kaltės formą ir į kitas aplinkybes, kurioms esant objektyviai nebūtų pagrindo naikinti Augalų apsaugos produktų platinimo leidimo galiojimą.

Todėl manome, kad šis projektu siūlomas teisinis reguliavimas, ta apimtimi, kuria sankcija – leidimo panaikinimas, taikomas neatsižvelgiant į jokias pažeidimo padarymo aplinkybes, mastą, asmens kaltę, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

2.                   Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tarnyba, esant įtarimui, kad augalų apsaugos produktai yra Lietuvos Respublikoje neregistruoti, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 28 straipsnio 2 dalies a, b, c, d punktuose ir 53 straipsnyje nustatytas išimtis, falsifikuoti, netapatūs Lietuvos Respublikoje registruotiems augalų apsaugos produktams, ar galimai neidentifikuoti augalų apsaugos produktai, uždraudžia augalų apsaugos produktų turėtojui tokius augalų apsaugos produktus saugoti, tiekti rinkai ir naudoti ir privalo paimti juos saugoti.“ Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl jo derėjimo su Konstitucijos nuostatomis.

Atkreiptinas dėmesys, jog augalų apsaugos produktai yra nuosavybės teisės objektas. Konstitucinis Teismas oficialiojoje doktrinoje nagrinėdamas nuosavybės teisės apsaugos klausimus ne kartą yra konstatavęs, kad: „<...> pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti ir tuo atžvilgiu, kad ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus.“ (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Šiame kontekste analizuojant siūlomą teisinį reguliavimą pažymėtina, jog nors nuosavybės teisės ribojimo galimybė nustatoma įstatymu, tačiau kaip ribojimo pagrindas nustatomas vien „Tarnybos įtarimas“, o ne objektyvios konstatuotos aplinkybės, kai net nereikalaujama įtarimo pagrįstumo. Taip pat pažymėtina, kad įstatymu nesiūloma jokia procedūra / tvarka, kurios pagrindu galėtų įvykti nuosavybės teisės apribojimas, t. y. nenustatoma, jog: Tarnyba privalo priimti sprendimą dėl augalų apsaugos priemonių paėmimo saugoti; jog su tokiu sprendimu supažindinamas daiktų savininkas; Tarnybos pareiga sudaryti paimtų daiktų sąrašą, kurio kopija turėtų būti įteikta daiktų savininkui; terminas, kuriam daiktai gali būti paimti; terminas, per kurį Tarnyba turi kreiptis į akredituotas laboratorijas, kurios turėtų patvirtinti arba paneigti tam tikras aplinkybes; terminas, per kurį paimti daiktai turi būti grąžinti daiktų savininkui, įtarimui nepasitvirtinus ir t.t. Tai yra siūlomas teisinis reguliavimas niekaip neužtikrina daiktų savininko teisių ir nuosavybės teisės apribojimo procesą nustato visiškai priklausomą nuo tam tikros institucijos nuomonės, valios. Pažymėtina, jog paminėti klausimai negali būti reguliuojami poįstatyminiu teisės aktu, nes yra tiesiogiai susiję su asmens teisių ir pareigų apimties reguliavimu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, ta apimtimi, kuria nuosavybės teisės apribojimo pagrindu nustatomas įtarimas, nenustatant jokių objektyvių kriterijų, lemiančių nuosavybės teisės apribojimo galimybę, ta apimtimi, kuria nuosavybės teisės apribojimo procesas, tvarka niekaip nereguliuojami ir dėl to neužtikrinamos nuosavybės objekto savininko teisės, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

3.                   Keičiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinime nurodyta, kad šis straipsnis nustato įstatymo paskirtį. Įstatymo paskirtimi teisėkūroje paprastai laikomas įstatymo reguliavimo objektas, dalykas, teisiniai santykiai, kuriuos įstatyme nustatytomis teisinio reguliavimo priemonėmis siekiama sureglamentuoti. Pirmoje šio straipsnio dalyje nustatoma įstatymo paskirtis, antrojoje – įgyvendinamieji Europos Sąjungos teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinimą siūlome dėstyti taip: „Įstatymo paskirtis ir taikymas“.

4.                   Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje „mokslinių eksperimentinių“ keistina į „moksliniais eksperimentiniais“.

5.                   Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis tikslintina nurodant, kokių žinių turi turėti augalų apsaugos konsultantas. Taip pat iš šios sąvokos apibrėžimo nėra aišku, ar augalų apsaugos konsultantais gali būti viešųjų juridinių asmenų specialistai, dirbantys pagal darbo sutartį, ir jų valstybės tarnautojai, ar ir privačių juridinių asmenų darbuotojai, ir privačiai paslaugas teikiantys konsultantai.

6.                   Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „Augalų apsaugos produktų turėtojas“. Apibrėžtyje, be kita ko, nurodoma, jog turėtoju laikomas ir „įvežantis į Lietuvos Respubliką ar vežantis Lietuvos Respublikos teritorija fizinis ar juridinis asmuo“. Atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 28 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, taikytiną augalų apsaugos produktų turėtojui, tokiu turėtoju neturi būti laikomas augalų apsaugos produktų vežėjas, nes vežėjai tik teikia pervežimo paslaugą, tačiau niekaip nėra ir negali būti susijęs su prievolėmis nustatomomis augalų apsaugos produktų teisėtiems valdytojams / savininkams. Pavyzdžiui, vežėjo jokiu atveju nebūtų galima įpareigoti tokias medžiagas savo lėšomis perduoti atliekų tvarkytojams, nes tam tikro daikto turėjimas neįgalina šiuo daiktu disponuoti. Todėl sąvoka koreguotina, eliminuojant iš jos asmenis, kurie neturi ir negali būti laikomi turėtojais, kuriems netaikomas keičiamo įstatymo reguliavimas.

7.                   Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje pateikiama sąvokos „falsifikuotas augalų apsaugos produktas“ apibrėžtis. Apibrėžtyje siūloma nustatyti, kad produktas laikomas falsifikuotu tik tais atvejais, jei produktopakuotė ir (ar) ženklinimas klaidinamai panašūs į Lietuvos Respublikoje registruoto augalų apsaugos produkto“ ir kai produktas atitinka kitas tris ar bet kurią iš kitų trijų sąlygų, nurodytų apibrėžtyje. Svarstytina, ar šiuo atveju pakuotės ir ženklinimo klaidinantis panašumas turi būti kumuliatyviniai požymiai, būtinai lemiantys produkto laikymą falsifikuotu. Pavyzdžiui, jei pakuotė ir ženklinimas bus ne panašūs, o identiški Lietuvos Respublikoje registruoto augalų apsaugos produktui, tai jau nebus falsifikuotas produktas. Todėl manytina, jog pakuotės ir ženklinimo panašumas turėtų būti tik vienu iš alternatyvių falsifikuoto produkto požymių, o ne esminiu ir kumuliatyviniu.

Taip pat pastebėtina, kad įstatymas yra norminis teisės aktas ir teisės normos jame turi būti dėstomos norminiu būdu, t. y. straipsniais, dalimis punktais, o ne tekstiniu būdu, todėl sąvokoje pateikiami falsifikuoto produkto požymiai dėstytini dalies punktais.

Kartu apibrėžtyje siūlytina atsisakyti perteklinio ir nesančio sąvokos apibrėžties dalimi sakinio: „Ši sąvoka neturi prejudicinės galios nustatant intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus.“ Tokios teisės normos gali būti dėstomos kituose įstatymo straipsniuose arba atskiroje 2 straipsnio dalyje straipsnio pabaigoje.

8.                   Keičiamo įstatymo 2  straipsnyje tikslintina straipsnio dalių numeracija, nes po 20 dalies einanti dalis klaidingai pažymėta skaitmeniu „2“. Ši klaidingai sunumeruota dalis dubliuoja 2 straipsnio 22 dalį.

9.                    Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 ir 24 dalyse atsisakytina perteklinio ir sąvokos apibrėžties dalimi nesančio sakinio „Sprendime nurodomas augalų apsaugos produkto naudojimo instrukcija.“ Toks teisinis reguliavimas turi būti įtvirtintas kaip atskira teisės norma keičiamo įstatymo 7 arba 31 straipsniuose, nustatant, jog sprendime dėl augalų apsaugos produkto registracijos  nurodoma ir augalų apsaugos produkto naudojimo instrukcija.

10.                   Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis tikslintina nurodant kalendorines ar darbo dienas.

11.                   Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „GEP sertifikato turėtojas įspėjamas apie GEP sertifikato galiojimo sustabdymą“. Pastebėtina, jog toks įspėjimas asmenims sukelia tam tikras teisines pasekmes, pavyzdžiui, jie turi pašalinti tam tikrus veiklos trūkumus, kurių nepašalinus leidimo galiojimas gali būti sustabdomas. Todėl atsižvelgiant į tai, jog šis teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reglamentavimu, įstatyme turi būti nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su įspėjimo teikimu asmenis, pavyzdžiui, per kiek laiko Tarnyba turi pateikti įspėjimą, kai nustatomi veiklos neatitikimai, įspėjimo forma, jog įspėjime nurodomas jo teikimo pagrindas, tai yra padaryto pažeidimo pobūdis,  tai jog įspėjimas turi būti asmeniui tam tikru būdu įteiktas ir t.t.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir visoms kitoms keičiamo įstatymo nuostatoms, kurios reguliuoja teisinius santykius, susijusius su asmenų įspėjimu dėl tam tikrų aplinkybių, kurios gali asmenims sukelti teisines pasekmes.

12.               Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad GEP sertifikate nurodoma augalų apsaugos produktų eksperimento sritis, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 4 punkte žodis „bandymų“ keistinas į žodį „eksperimento“. Analogiška pastaba taikytina 4 straipsnio 4 punktui.

13.                   Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad GEP sertifikato turėtojas, įspėtas apie GEP sertifikato galiojimo sustabdymą, turi pašalinti GEP sertifikate nurodytos veiklos pažeidimus „per Tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai“. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas teisinio reguliavimo modelis įgalintų Tarnybą nustatyti ir neproporcingai trumpus terminus, per kuriuos jokių pažeidimų pašalinti neįmanoma. Todėl teigtina, kad įstatyme turi būti nustatytas ne tik maksimalus, tačiau ir minimalus protingas terminas, kad asmenų, kuriems taikoma teisės norma, teisės nebūtų pažeidžiamos, pavyzdžiui, vartojant konstrukciją: „ne trumpesnį nei“.

Analogiška pastaba taikytina ir visoms kitoms keičiamo įstatymo nuostatoms, kuriomis nustatomas tik maksimalus tam tikrų trūkumų, pažeidimų šalinimo terminas.

14.               Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje, 9 dalies 4 punkte, 5 straipsnio 5 dalies 1 punkte, taip pat ir kitose keičiamo įstatymo nuostatose vietoj trumpinio „GBP“ vartotinas trumpinys „GEP“.

15.               Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje siūlomas nustatyti 8 darbo dienų terminas nuo dokumentų gavimo dienos, skirtas sprendimui priimti dėl GEP sertifikato galiojimo sustabdymo panaikinimo, yra proporcingas. Svarstytina, ar šis terminas neturėtų būti trumpinamas.

16.               Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme yra skirtingai nurodomas juridinio asmens pasibaigimo pagrindas. Projekto 13 straipsnio 9 dalies 9 punkte ir 23 straipsnio 7 dalies 6 punkte  numatyta, kad „<...> juridinis asmuo pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu“, o projekto 3 straipsnio 9 dalies 5 punkte, 11 straipsnio 10 dalies 6 punkte, 16 straipsnio 8 dalies 4 punkte ir 26 straipsnio 3 dalies 4 punkte – „juridinis asmuo yra likviduotas“.  Atsižvelgiant į tai, kad juridiniai asmenys gali pasibaigti ne tik likvidavimo, tačiau ir reorganizavimo būdu ir siekiant įstatymo aiškumo bei reguliacinio pobūdžio nuostatų dėstymo nuoseklumo, siūlytina suvienodinti juridinių asmenų pasibaigimo formuluotes, kad jos apimtų visus juridinių asmenų pasibaigimo atvejus,  pavyzdžiui, „juridinis asmuo pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu“ ar „juridinis asmuo pasibaigia“.

17.               Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, keičiamo įstatymo antrojo skyriaus pavadinime, 5, 6 straipsniuose, taip pat ir kitose keičiamo įstatymo nuostatose turėtų būti suvienodintas sąvokų vartojimas, nes antrojo skyriaus pavadinime nurodoma „moksliniai eksperimentiniai ar technologinės plėtros tyrimai“, o 5 ir 6 straipsniuose vartojama “moksliniai eksperimentinės ar technologinės plėtros tyrimai“.

18.               Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, mokslinius augalų apsaugos produktų tyrimus leidžiama atlikti asmenims, turintiems šio straipsnio nustatyta tvarka išduotus leidimus, siūlytina šio straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio papildyti po žodžio „tyrimai“ įrašant formuluotę „gavus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą“.

19.               Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 1 punkte neturėtų būti (kaip ir šios dalies 2 punkte) nurodytas tikslas, kurio siekiama atliekant tyrimus su Lietuvoje neregistruotais augalų apsaugos produktais.

20.               Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad leidimų atlikti augalų apsaugos tyrimus turėtojai privalo augalų apsaugos produktą, dėl kurio išduotas leidimas atlikti augalų apsaugos tyrimus, „naudoti tik tam tikram moksliniam eksperimentinės ar technologinės plėtros tyrimui“. Pažymėtina, jog žodžių junginys „tam tikras“ yra per daug neapibrėžtas ir neaiškus, kad jį naudojant būtų formuluojama įstatyminė pareiga. Siūlytina nurodyti, apie kokį būtent „tam tikrą“ tyrimą nuostatoje kalbama.

21.               Projekto 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Į Augalų apsaugos produktų registracijos patariamojo komiteto sudėtį įtraukiami viešojo administravimo subjektai, mokslo ir studijų institucijų, augalininkystės srities asociacijų atstovai, teikiantys Tarnybai moksliniais tyrimais pagrįstus siūlymus dėl augalų apsaugos produktų registracijos“. Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu tikslu siūloma nustatyti komiteto sudarymą, jei teikti pasiūlymus pavedama tam tikriems atstovams, o ne komitetui kaip subjektui. Manytina, jog nuostata turėtų būti koreguojama ir nustatoma, kad pasiūlymus teikia ne atstovai, o komitetas.

Kartu pažymėtina, jog iš siūlomo reguliavimo turinio nėra aišku, kokiais pagrindais veikia minimas komitetas ir jo nariai. Pastebėtina, jog galiojantis teisinis reguliavimas aiškiai nustato, kad komitetas teikia pasiūlymus neatlygintinai. Jei tokią nuostatą siekiama pakeisti ir nustatyti atlygintiną komiteto narių veiklą, tai turėtų būti aiškiai aptarta keičiamo įstatymo tekste.

22.               Projekto 9 straipsnio 4 dalies formuluotė tikslintina kalbos požiūriu: “120 dienų leidimas išduodamas, jei Tarnyba nustato, kad augalų apsaugos produktai atitinka visus šios dalies 1–7 punktuose nustatytus reikalavimus:“. Be to, nuostatoje konkrečiai nurodytina apie kokius augalų apsaugos produktus joje kalbama.

23.               Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies sakiniai dėstytini atskiromis straipsnio dalimis, nes tai yra savarankiškos teisės normos, kurios turi būti dėstomos ne tekstiniu, o norminiu būdu.

24.               Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje neteisingai pateikta nuoroda - „šio straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatos“, nes šio straipsnio 9 dalis punktų neturi, todėl nuorodą reikėtų patikslinti įrašant teisingą struktūrinę dalį, kurioje numatytos pasekmės už atitinkamų reikalavimų nesilaikymą.

25.               Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies sakinys, prasidedantis žodžiais „Nustačius, kad augalų“ dėstytinas kaip atskira teisės norma, savarankiška straipsnio dalis.

26.               Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Priėmusi sprendimą sustabdyti augalų apsaugos produktų platinimo leidimo galiojimą, Tarnyba per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos raštu praneša apie tai augalų apsaugos produktų platinimo leidimo turėtojui ir motyvuotai nurodo augalų apsaugos produktų platinimo leidimo galiojimo sustabdymo priežastis.“ Atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku, kodėl nuostatoje nustatomas toks nepagrįstai ilgas pranešimo terminas. Pažymėtina, jog nuostatoje kalbama ne apie sprendimo priėmimo terminą, o apie jo išsiuntimą, todėl manytina, kad tokiu atveju turėtų būti nustatyta, kad pranešama nedelsiant.

Analogiška pastaba išsakytina ir dėl šio straipsnio 9 dalyje nustatyto 3 darbo dienų termino.

Kartu pažymėtina, kad nėra suprantama, kodėl, priėmus sprendimą sustabdyti augalų apsaugos produktų platinimo leidimo galiojimą, leidimo turėtojui apie tai turi būti pranešta, kodėl nustatomas reikalavimas papildomai motyvuotai nurodyti augalų apsaugos produktų platinimo leidimo galiojimo sustabdymo priežastis. Teigtina, kad leidimo turėtojui turi būti ne pranešama apie sustabdymą, o įteikiamas konkretus sprendimas dėl sustabdymo, be to, turi būti nustatyta, kad toks sprendimas turi būti motyvuotas, kad jokių papildomų stabdymo motyvų nereikėtų nurodyti. Be kita ko, toks reguliavimas būtinas ir dėl to, kad asmuo turėtų konkretų sprendimą, dėl kurio, gindamas savo teises, galėtų kreiptis į teismą.

Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 daliai.

27.     Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad panaikinus augalų apsaugos produktų platinimo leidimo galiojimą fiziniai ir juridiniai asmenys „gali teikti informaciją ir (ar dokumentus) apie ketinimą vykdyti veiklą“ ne anksčiau kaip po vienų metų nuo augalų apsaugos produktų platinimo leidimo galiojimo panaikinimo dienos. Nuostatos turinys nesuprantamas. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nenumatytas informacijos ar dokumentų teikimas dėl veiklos vykdymo ketinimų. Manytina, jog nuostatoje turi būti kalbama ne apie ketinimus, o apie kreipimąsi dėl naujo leidimo išdavimo.

28.     Atsižvelgiant į tai, kad augalų apsaugos produktų reklamavimo reikalavimai įtvirtinti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 bei Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo nuostatose, manytume, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas turėtų papildytas nuorodomis į šiuos teisės aktus. Analogiška pastaba taikytina keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 daliai.

29.     Siūlytina keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat 14 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir kai kuriose kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartoti 10 straipsnio 5 punkte jau įvestą trumpinį – Augalų apsaugos produktų įvežimo ir vežimo taisyklės.

30.     Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „keičiamas“ įrašytina „keičiama“. Taip pat šioje dalyje tikslintina nuostata „patikslintos etiketės informaciją“, nes nėra aišku, ar leidimo turėtojui užtenka pateikti Tarnybai tik patikslintą etiketės informaciją ir (ar) pačią etiketę, t. y. patikslintos etiketės projektą. Analogiška pastaba taikytina šio straipsnio 9 dalies 1 punktui.

31.               Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalies sakinys, prasidedantis žodžiais „Leidimo tiekti rinkai“ yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas ir turi būti perkeltas į 14 straipsnį, kuriame nustatomi reikalavimai leidimų tiekti rinkai tapačius produktus turėtojams.

32.               Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostata suponuoja, kad leidimas panaikinamas, jeigu referencinio produkto registraciją panaikina Lietuvos Tarnyba, tačiau referencinio produkto registracija gali būti panaikinama ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje tos valstybės kompetentingos institucijos. Svarstytina, ar ši nuostata neturėtų būti tikslinama vietoj „panaikino“ įrašant „panaikinta“.

33.               Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalies 11 punktas neturėtų būti patikslintas po „reikalavimų“ įrašant „nustatytų šio straipsnio 5 dalyje ir”.

34.               Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalies 12 punkte po žodžio „reikalavimų“ įrašytini žodžiai „ir draudimų“, nes šiame straipsnyje nustatomi ne tik reikalavimai, tačiau ir draudimai.

35.               Keičiamo įstatymo 14 straipsnio pavadinimą siūlytina papildyti ir pakeisti, kadangi straipsnyje nustatomi ne tik reikalavimai, tačiau ir draudimai, be to, pastebėtina, jog šio straipsnio 1 dalis nesuformuluota nei kaip  draudimas, nei kaip reikalavimas. Taip pat pažymėtina, jog ir šio straipsnio 6 dalis negali būti vertinama nei kaip reikalavimas, nei kaip draudimas.

36.               Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tarnyba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 46 straipsniu, gali nustatyti laikotarpį, kurį turimos augalų apsaugos produktų atsargos gali būti saugomos, tiekiamos rinkai ir (ar) naudojamos“. Tokia nuostata suponuoja, kad Tarnyba gali tiek nustatyti laikotarpį, tiek gali ir atsisakyti nustatyti tokį laikotarpį, nes šios teisės realizavimo ar nerealizavimo kriterijai, aplinkybės įstatyme nenustatomi. Pastebėtina, kad nurodomas Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 46 straipsnis nenustato tokios Tarnybos teisės realizavimo ar atsisakymo realizuoti pagrindų. Reglamento nuostata suponuoja galimybę nustatyti tam tikrą laikotarpį, jei tai nesusiję su žmonių ir gyvūnų sveikatos arba aplinkos apsauga, tačiau perkeliant šią reglamentinę nuostatą į įstatymą, įstatyme negali būti įtvirtinama sąlyginio pobūdžio norma, kurios realizavimas ar nerealizavimas išimtinai priklausytų tik nuo tam tikros institucijos valios, nesant jokių objektyvių kriterijų. Todėl įstatyme turi būti aiškiai nurodyta, jog Tarnyba nustato terminą, jei tai nesusiję su žmonių ir gyvūnų sveikatos arba aplinkos apsauga, arba nustatyti atvejus, kriterijus, kuriais remiantis Tarnyba nenustato tokio termino, net jei tai nesusiję su žmonių ir gyvūnų sveikatos arba aplinkos apsauga.

37.               Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje naudojamas žodžių junginys „kurių kodas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą (KN) – ex 3808“. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymais reguliuojami svarbiausi visuomeniniai santykiai, tuo tarpu analizuojamas žodžių junginys vertintinas kaip kazuistikos elementas, nebūdingas įstatyminiam teisiniam reguliavimui ir kurio siūlytina vengti. Manytina, jog toks teisinis reguliavimas galėtų būti nustatomas poįstatyminiais teisės aktais.

38.               Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 2 punktas sistemiškai nedera su straipsnio esme, todėl šio punkto pradžioje prieš žodžius „iki tol“, įrašyti žodžiai „jeigu nesumokėta valstybės rinkliava“.

39.               Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad panaikinus įvežimo iš ne Europos Sąjungos valstybių narių ir ne Europos ekonominės erdvės valstybių vienkartinio leidimo galiojimą, „fiziniai ir juridiniai asmenys gali teikti deklaraciją apie ketinimą vykdyti veiklą“ ne anksčiau kaip po vienų“. Nuostatos turinys nesuprantamas. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nenumatytas deklaracijos teikimas dėl veiklos vykdymo ketinimų. Manytina, jog nuostatoje turi būti kalbama ne apie deklaraciją dėl ketinimų, o apie kreipimąsi dėl naujo leidimo išdavimo.

40.               Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 punkte „penkerius“ keistinas į skaičių „5”.

41.               Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Augalų apsaugos mokymo kursų programas tvirtina žemės ūkio ministras ar jo įgaliota institucija, suderinę su tam tikrais viešojo administravimo subjektais ir „augalininkystės srities asociacijomis.“ Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjekto įstatyminė prievolė, suderinti tam tikrus administracinius sprendimus su privačiais subjektais, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo, viešojo administravimo principų ir teisinės valstybės principo, nes toks reguliavimo turinys riboja ministro kompetenciją savarankiškai formuoti politiką, be to, pažymėtina, kad jokiais atvejais viešojo administravimo subjekto sprendimo turinys negali priklausyti nuo tam tikros privačių asmenų grupės pageidavimų ar nurodymų. Todėl siūlytina nustatyti, jog augalininkystės srities asociacijos gali pateikti Žemės ūkio ministrui pasiūlymus dėl mokymo kursų programų, tačiau suderinimas negali būti reikalaujamas.

42.               Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai privalo „3 metus saugoti šių produktų naudojimo apskaitos dokumentus“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme visais kitais atvejais, kai reguliuojamas apskaitos dokumentų saugojimas, yra nustatytas 5 metų saugojimo terminas. Manytina, jog aptariamas atvejis nėra išimtinis ir nuostata turėtų būti sistemiškai suderinta su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis, nustatant penkerių metų saugojimo terminą.

43.               Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje turėtų būti aiškiau atskleistas sąvokos „akreditavimo pažymėjimas“ turinys. Iš šios nuostatos nėra aišku, ar akreditavimo pažymėjimas yra dokumentas, patvirtinantis konsultanto kvalifikaciją, ar tai yra tas pats keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas augalų apsaugos pažymėjimas, ar koks kitas dokumentas.

44.               Keičiamo įstatymo 23 straipsnyje siūloma nustatyti teisinį reguliavimą dėl leidimo naudoti asmeninėms reikmėms augalų apsaugos produktus, tapačius Lietuvos Respublikoje registruotiems augalų apsaugos produktams. Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento (ES) 2017/625 54 straipsnio 4 dalyje naudojama sąvoka „paraiška dėl augalų apsaugos produkto asmeniniam naudojimui“ (angl. personal use). Manytina, kad sąvokos „asmeninės reikmės“ ir  „asmeninis naudojimas“ pagal savo turinį nėra tapačios, nes asmeninės reikmės sietinos tik su tam tikru asmeniu ir jo asmeniniais poreikiais, tuo tarpu sąvoka „asmeninis naudojimas“ vertintina kaip platesnio pobūdžio. Todėl manytina, kad siūloma leidimo rūšis nėra numatyta Reglamente (ES) 2017/625, taigi manytina, kad tokia leidimų rūšis neturi būti numatoma ir keičiamame įstatyme, nes ji nederėtų su Europos Sąjungos teisės aktu. Manytina, kad keičiamame įstatyme turi būti vartojamos sąvokos, kurios yra suderintos su minėtu reglamentu.

45.               Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 8 punkte tikslintina nuoroda vietoj 21 straipsnio turėtų būti „24 straipsnyje”.

46.               Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje prieš žodį „šios“ siūlytina įrašyti „visos“.

47.               Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo penktojo skyriaus ir 28 straipsnio pavadinimai yra identiški. Pažymėtina, jog tokia situacija neatitinka teisės technikos reikalavimų, nes skyriaus ir straipsnio pavadinimai neturi sutapti. Siūlytina keičiamo įstatymo 28 straipsnį skaidyti į keletą straipsnių su deramais, siauresnės apimties pavadinimais, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad šiame straipsnyje nustatomi ne tik tvarkymo reikalavimai.

48.               Keičiamo projekto 28 straipsnio atskirų dalių nuostatos turėtų būti suderintos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad neregistruotiems augalų apsaugos produktams taikomos Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 28 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimtys, o šio straipsnio 2, 9, 10 dalyse nurodomos tik Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 28 straipsnio 2 dalies a, b, c, d punktuose numatytos išimtys.

49.               Keičiamo įstatymo 28 straipsnyje yra dvi 7 dalys su šiek tiek besiskiriančiu turiniu. Projektas koreguotinas.

50.               Keičiamo įstatymo 29 straipsnio pavadinimas nedera su šio straipsnio turiniu. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodoma, kad Taryba atlieka veiklos, susijusios su augalų apsaugos produktų reklamavimu, priežiūrą, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Tarnyba turi teisę uždrausti tokius produktus reklamuoti, tuo tarpu pavadinime apie Tarnybos įgaliojimai, susiję su reklamavimu nėra paminėti.

51.               Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tarnyba priima sprendimą lėšas už Lietuvos Respublikoje neregistruotų augalų apsaugos produktų, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 28 straipsnio 2 dalies a, b, c, d punktuose ir 53 straipsnyje nustatytas išimtis, falsifikuotų augalų apsaugos produktų, netapačių Lietuvos Respublikoje registruotiems augalų apsaugos produktams augalų apsaugos produktų, neidentifikuotų augalų apsaugos produktų saugojimą, perdavimą atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas, regreso tvarka išieškoti iš augalų apsaugos produkto turėtojo. Šioje dalyje nurodytas Tarnybos sprendimas dėl lėšų už Lietuvos Respublikoje neregistruotų, falsifikuotų, netapačių Lietuvos Respublikoje registruotiems augalų apsaugos produktams augalų apsaugos produktų, neidentifikuotų augalų apsaugos produktų saugojimą, perdavimą atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas, išieškojimą yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“ Atkreiptinas dėmesys, jog regreso tvarkos taikymas nesuponuoja automatinės galimybės priimti sprendimą, kuris galėtų būti laikomas vykdomuoju dokumentu vykdomu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio sprendimai, kurie laikomi vykdomaisiais dokumentais, įstatymuose nurodomi tik tokiais atvejais, kai egzistuoja tam tikros objektyvios, neginčytinos aplinkybės, kurių įrodinėti ir ginčyti iš esmės nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo. Tuo tarpu aptariamos nuostatos atveju, nėra jokių aplinkybių, įgalinančių teigti, kad tam tikras asmuo negalės ar neturės pagrindo ginčyti Tarnybos sprendimo, pavyzdžiui, dėl per didelės saugojimo kainos, dėl per ilgo saugojimo termino, dėl per didelės perdavimo atliekų tvarkytojui kainos ir t.t. Tai yra, manytina, kad nėra jokio teisinio pagrindo įgalinti Tarnybą priimti sprendimą, kuris būtų laikomas vykdomuoju dokumentu analizuojamoje nuostatoje nurodomu atveju.

52.               Atsižvelgiant į teisės aktų hierarchiją, siūlytina keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatoje nuorodą į Reglamentą (ES) 2017/625 dėstyti prieš formuluotę „šio įstatymo“.

53.               Keičiamo įstatymo 30 straipsnyje tikslintinas teismų pavadinimas, brauktina „pirmosios instancijos administraciniam teismui“ ir įrašytina „Regionų administraciniam teismui”.

54.               Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „Bylą nagrinėdama žodine tvarka, Tarnyba posėdį ar jo dalį gali skelbti uždarą, kai tai būtina siekiant apsaugoti valstybės, tarnybos, komercinę ar profesinę paslaptį arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.“. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad „atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo ar jo įgaliotas atstovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę susipažinti su surinkta pažeidimo (-ų) tyrimo medžiaga, išskyrus valstybės, tarnybos paslaptį sudarančią medžiagą, daryti šios medžiagos išrašus, teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus.“. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, siūlytina keičiamo įstatymo nuostatas tikslinti derinant tarpusavyje, nes pagal siūlomą teisinį reguliavimą sudaromos prielaidos atskleisti tam tikrą informaciją, pavyzdžiui, komercinę ar profesinę paslaptį, kadangi numatoma galimybė daryti šios medžiagos išrašus.

55.               Projekto 37 straipsnio 8 dalyje įvardijama kas turi būti nurodoma Tarnybos nutarime. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 dalies 6 punktą teisės akte turi būti nurodoma ir „teisės aktą pasirašančio subjekto (pasirašančių subjektų) pareigos, vardas (vardai), pavardė (pavardės) ir jį pasirašančio asmens pareigos ir vardas bei pavardė“. Atsižvelgiant į tai, šios dalies nuostata turi būti atitinkamai papildyta.

56.               Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – rekomendacijos), nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tobulintinas:

56.1.    Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiant augalų apsaugos produkto, tapataus Lietuvos Respublikoje registruotam augalų apsaugos produktui sąvoką yra įvedamas Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos trumpinys - (toliau – Tarnyba). Atsižvelgiant į rekomendacijų 35 punktą, kad straipsnyje, kuriame dėstomos įstatyme vartojamos sąvokos, terminų apibrėžtyse trumpiniai nevartojami ir neįvedami, siūlome išbraukti trumpinį (toliau – Tarnyba) ir šį trumpinį įvesti kitame straipsnyje.

56.2.    Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5, 6, 7 ir kitose šio straipsnio dalyse bei kai kuriuose kituose keičiamo įstatymo straipsniuose tikslintinos nuorodos į konkrečius Europos Sąjungos reglamentus, atsižvelgiant į tai, kad teisės akte saitai (aktyvios nuorodos) nenaudojami.

56.3.    Pagal rekomendacijų 112 punktą ir laikantis nuoseklumo visame keičiamo įstatymo tekste bei atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytas visas Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo pavadinimas, keičiamo įstatymo  8 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 2 punkte, 17 straipsnio 3 dalyje ir 28 straipsnio 7 dalyje išbrauktinas žodžių junginys „Lietuvos Respublikos“.

Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punktui, nes visas Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo pavadinimas nurodytas keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 1 punkte bei keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 daliai, nes visas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pavadinimas nurodytas keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje.

57.               Keičiamo įstatymo nuostatos taisytinos vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktų teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašu, patvirtintu teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktų teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nuorodų aprašas).

57.1.         Atsižvelgiant į Nuorodų aprašo 20 ir 21 punktus, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 2 punkte Reglamentas (ES) Nr. 284/2013 nėra nurodytas „su visais pakeitimais“. Keičiamo įstatymo nuostata atitinkamai tikslintina.

Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodyto Reglamento (ES) Nr. 965/2012.

57.2.         Vadovaujantis Nuorodų aprašo 7 punktu, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje vietoje nurodyto „Reglamento (EB) 1107/2009“ taisytina į „Reglamento (EB) Nr. 1107/2009“ ir keičiamo įstatymo priedo 1 punkte vietoje nurodyto „Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2022/1438“ taisytina į „Komisijos reglamentu (ES) 2022/1438“.

57.3.         Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 nurodomas su konkrečiais pakeitimais, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis reglamentas keičiamo įstatymo priede nėra nurodomas prie įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų, o nurodyti minėti reglamento pakeitimai nėra paskutiniai šio reglamento pakeitimai. Svarstytina, ar vis tik vadovaujantis Nuorodų aprašo 20 ir 21 punktais, aptariamoje projekto nuostatoje Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 neturėtų būti nurodytas „su visais pakeitimais“.

57.4.         Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo priedo 3 punkto nuostatoje Reglamentas (ES) 2017/625 nurodytas su paskutiniais pakeitimais, kurie nėra paskutiniai šio reglamento pakeitimai. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodant šiuos pakeitimus nurodyta neteisinga keičiančio reglamento data, t. y. vietoje „2024 m. balandžio 4 d.“ nurodyta „2024 m. sausio 22 d.“. Keičiamo įstatymo nuostata tikslintina.

58.               Projekto 2 straipsnio pavadinime išbrauktinas pirmasis jungtukas „ir“.

59.               Atkreiptinas dėmesys, jog daugelis siūlomų galiojančių įstatymo nuostatų pakeitimų yra išdėstyti nesilaikant bendrinės lietuvių kalbos normų ir taisyklių, su perbrauktais žodžiais, simboliais, ir pan., todėl siūlomas teisinis reguliavimas yra sunkiai skaitomas, nesuprantamas. Be to, kai kurios siūlomos nuostatos išdėstytos taip, kad jų neįmanoma suvokti nei teisine, nei logine prasme. Pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad: „Augalų apsaugos produktų platinimo leidimai išduodami, jeigu: saugomi, laikomi augalų apsaugos produktai ne gyvenamosios paskirties pastatuose ar jų patalpose“. Todėl šios ir kitų tokio pobūdžio nuostatų neįmanoma teisiškai įvertinti.

 

Departamento direktorius                                                                                          Dainius Zebleckis

 

I. Gaisrytė, tel. (0 5)  209 6376, el. p. [email protected]

I. Girdžiūnaitė, tel. (0 5)  209 6895, el. p. inga.girdziunaite@lrs.lt

A. Ožiūnienė, tel. (0 5)  209 6168, el. p. [email protected]

D. Zebleckis, tel. (0 5)  209 6161, el. p. [email protected]