LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO NR. VIII-1864 4.84 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-03-02 Nr. XIVP-228

Vilnius

Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Jeigu pirmą kartą sušaukus butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą nesusirenka sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, pakartotiniame susirinkime, kuris šaukiamas pagal tą pačią darbotvarkę ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, sprendimai priimami susirinkime dalyvavusių balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų. Butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai per savivaldybės vykdomosios institucijos nustatytą terminą nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija”.

Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais:

Pirma, projekto nuostata ,,pirmą kartą sušaukus butų ir kitų patalpų susirinkimą“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar turimas omenyje susirinkimas, kurio darbotvarkėje pirmą kartą yra numatytas bendrojo objektų administratoriaus pasirinkimas, ar turimas omenyje iš viso pirmasis butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, nepriklausomai nuo susirinkimo darbotvarkės. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatos nereikėtų patikslinti.

Antra, atkreipiame dėmesį, kad pagal CK 4.84 straipsnio 3 dalyje ir 4.85 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkai sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo gali priimti nesušaukus susirinkimo, bet balsuojant raštu. Taigi pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkų sprendimams dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priklausomai nuo sprendimo priėmimo būdo būtų nustatomos skirtingos taisyklės. Tuo atveju, kai sprendimą dėl administratoriaus paskyrimo butų ir kitų patalpų savininkai priimtų pakartotiniame susirinkime, sprendimui priimti  pakaktų ¼ savininkų balsų. Tuo atveju, jeigu sprendimas būtų priimamas balsuojant raštu, administratoriui parinkti reikėtų ne mažiau kaip pusės visų butų ir kitų patalpų. Manytina, kad balsų minimalus balsų skaičius parenkant administratorių turėtų būti nustatytas tiek butų ir kitų patalpų savininkams balsuojant raštu, tiek balsuojant susirinkime. Atsižvelgiant  tai, projekto nuostatos tobulintinos. Priešingu atveju, turėtų būti svarstomas siūlomo teisinio reguliavimo derėjimas su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu, nes įstatymu nustačius galimybę balsuoti dalyvaujant tiesiogiai arba raštu iš anksto, tarp asmenų balsuojančių tiesiogiai ir iš anksto nėra tokių skirtumų, kad jų teises būtų galima reguliuoti skirtingai.

Trečia, atkreipiame dėmesį, kad CK 4.85 straipsnio 2 dalyje jau yra reglamentuojamas pakartotinių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų sušaukimas, taip pat yra nustatytas minimalus sprendimams tokiuose susirinkimuose priimti reikalingas balsų skaičius. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio ir, esant poreikiui, tobulinti CK 4.85 straipsnio 2 dalyje nustatytą pakartotinių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų sušaukimo reglamentavimą.

Ketvirta, nėra aišku, kokiems veiksmams atlikti savivaldybės vykdomoji institucija turėtų nustatyti projekte minimą terminą, bei nuo kada jis turėtų būti pradedamas skaičiuoti. Be to, atkreiptinas, kad terminas administratoriui parinkti po to, kai pasibaigė savivaldybės vykdomosios institucijos paskirto administratoriaus paskyrimo terminas, yra nustatytas CK 4.84 straipsnio 4 dalyje. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, taip pat į tai atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos esminės asmenų teisės ir pareigos, turėtų būti nustatomas įstatyme, bet ne poįstatyminiuose teisės aktuose, terminai administratoriui parinkti atitinkamai turėtų būti įtvirtinti CK, bet ne savivaldybių vykdomųjų institucijų priimtuose teisės aktuose. Pastebėtina ir tai, kad pagal projekto nuostatas savivaldybių institucijos galėtų nustatyti skirtingos trukmės terminus administratoriams pasirinkti, nes nėra siūloma nustatyti jokių kriterijų, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama savivaldybės vykdomajai institucijai nustatant tokį terminą.

2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi CK  4.84 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria trejiems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, privalomai pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, butų ir kitų patalpų savininkus apie esamo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įgaliojimų pabaigą ir planuojamą organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą ar balsavimą raštu dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo informuojant viešai namo skelbimų lentoje.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.

Pirma, svarstytina, ar projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje CK 4.84 straipsnio 4 dalyje  žodžio ,,privalomai” nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio, nes ir be šio žodžio, nelikus sąlygų apie galimą reikalavimą skirti naują administratorių tik esant nusiskundimams ir nesant bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareikšto pageidavimo spręsti iš naujo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimo, nuostata bus imperatyvaus pobūdžio.

Antra,  atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnio 2 dalimi iš CK 4.84 straipsnio 4 dalies siūloma išbraukti nuostatą, kad „visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui“. Svarstytina, ar siūlomo išbraukimo nereikėtų atsisakyti. Manytina, kad tokio išbraukimo neatsisakius nepagrįstai būtų apribotos butų ir kitų patalpų savininkų, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, nuosavybės teisės, ribojant jų galimybę balsuoti dėl jų netenkinančio bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo.

Trečia, analizuojamu reguliavimu siūloma iš Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalies išbraukti nuostatą, jog savivaldybės vykdomosios institucijos paskirto bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos terminas pratęsiamas penkeriems metams tuomet, jei dėl šio administratoriaus veiklos nėra nusiskundimų ir jei nėra bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareikšto pageidavimo spręsti iš naujo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimo. Pagal projektu siūlomą reguliavimą bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo visuomet – neatsižvelgiant į jokias aplinkybes. Toks siūlomas reguliavimas projekto aiškinamajame rašte grindžiamas motyvu, jog „Dėl galiojančio teisinio reglamentavimo butų ir kitų patalpų savininkai dažniausiai negali įgyvendinti savo teisės rinktis bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą, todėl tenka kęsti savivaldybės vykdomosios institucijos paskirto administratoriaus savivalę ir teisės aktus bei gyventojų teises pažeidžiančią veiklą.“ Toks pasiūlymo turinys ir jo motyvai diskutuotini.

Atkreiptinas dėmesys, jog keičiama nuostata reguliuoja tuos atvejus, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra įsteigę savininkų bendrijos, kuri vykdytų bendrojo naudojimo objektų administravimą. Tokia situacija dažniausiai susiklosto namuose, kurių savininkai yra neiniciatyvūs arba nesugeba susitarti ir išspręsti jokių klausimų. Taigi šių asmenų interesais įpareigojama veikti savivaldybės vykdomoji institucija, kuri organizuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimą.

Aptartame kontekste pažymėtina, kad siūloma keisti nuostata yra įtvirtinta minėtų savininkų interesams užtikrinti, nes manytina, kad galiojantis teisinis reguliavimas skatina veikiančius paskirto bendrojo naudojimo objektų administratorius pagal galimybes veikti efektyviai ir teikti priimtinos kokybės paslaugas, kadangi bendrojo naudojimo objektų administratoriai žino, jog nesant skundų dėl jų veiklos, jų veiklos terminas bus pratęstas. Siūlomu pakeitimu reguliavimas bus pakeistas ir bendrojo naudojimo objektų administratorius bus skiriamas iš naujo, neatsižvelgiant į jo veiklos rezultatus ir kokybę. Šiame kontekste svarstytina, ar neteikiant jokios reikšmės suteiktų paslaugų kokybei, paslaugų kokybė nesumažės, t. y. ar siūlomas kodekso pakeitimas nesukels priešingų pasekmių, nei siekiama įstatymo projektu, nes administratoriams neliks jokios paskatos stengtis vykdyti veiklą kokybiškai.

Ketvirta, atkreipiame dėmesį, jog siūlomais reguliavimo pakeitimais, bus eliminuota daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų galimybė pareikšti pageidavimą, jog paskirtasis bendrojo naudojimo objektų administratorius veiklą testų toliau. Svarstytina, ar tokia galimybė ribojama pagrįstai, ar tai nepažeistų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų ir teisių. Kita vertus, jei savininkai yra neiniciatyvūs arba nesugeba susitarti ir išspręsti jokių klausimų, ir neturi jokių pretenzijų dėl esamo administratoriaus veiklos, svarstytina, ar yra pagrįsta naikinti galimybę tokiam administratoriui tęsti veiklą, sukurti perteklinę administracinę naštą šioje procedūroje dalyvaujantiems asmenims.

Penkta, analizuojamoje nuostatoje siūloma nustatyti būtinybę informuoti butų ir kitų patalpų savininkus apie esamo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įgaliojimų pabaigą ir planuojamą organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą ar balsavimą raštu dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo „informuojant viešai namo skelbimų lentoje“. Pažymėtina, jog pasirinkus tokią normos konstrukciją, liktų neaišku koks subjektas kodekso nuostatomis būtų įpareigotas informuoti butų ir kitų patalpų savininkus. Manytina, kad toks subjektas turėtų būti aiškiai nurodytas siūlomoje keisti nuostatoje.

3. Projektu CK 4.84 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Administratorius, vykdydamas jam pavestas funkcijas, negali pirkti paslaugų, statybos ir kitų rangos darbų iš su juo susijusių ūkio subjektų, kurie su administratoriumi yra bendrai valdomi, įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus ar turi bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra tų pačių narių kaip ir administratoriaus valdymo ar priežiūros organuose, arba tas pats asmuo ar tie patys asmenys turi administratoriaus ir ūkio subjekto akcijų dalį, arba subjektų, kuriems administratorius įsipareigojęs atsakyti pagal trečiųjų asmenų prievolių įvykdymą, išskyrus atvejus, kai tokiam pirkimui šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka balsų dauguma pritaria butų ir kitų patalpų savininkai“. Taigi projektu siūloma nustatyti naujo pobūdžio teisinį reguliavimą, įtvirtinantį bendrojo naudojimo objektų administratorių (toliau šioje pastaboje - administratoriai) veiklos ribojimus, kai jie administruoja bendrojo naudojimo objektus. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.

Pirma, atkreipiame dėmesį, jog kai kurie iš administratorių yra perkančiosios organizacijos, kaip tai apibrėžta Viešųjų pirkimų įstatyme, todėl svarstytina, ar siūlomas įstatyminis reguliavimas, atsižvelgiant į šią aplinkybę, neturėtų būti diferencijuotas, kad nekiltų klausimų dėl teikiamos kodekso nuostatos ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų santykio ir taikymo.

Antra, pažymime, jog kalbant apie administratorių veiklą, keičiamo straipsnio 7 dalyje jau yra vartojama susijusių asmenų sąvoka, kur jos turinys yra siejamas su Konkurencijos įstatymu. Taikant šią sąvokos apibrėžtį yra užtikrinama, jog šioje kodekso nuostatoje nurodomi asmenys negalėtų būti (skiriami) bendrojo naudojimo objektų administratoriais. Tuo tarpu siūlant naują susijusių asmenų sąvoką, kuri turėtų būti taikoma kasdienėje administratorių veikloje, pažymėtina, kad nėra aišku, koks subjektas ir kokiu teisiniu pagrindu kontroliuotų ir prižiūrėtų, kaip laikomasi kodekso nuostatos, ar galėtų administratoriams būti taikomos tam tikros sankcijos, ar administratoriams apskritai kiltų kokios nors teisinės pasekmės, jei jie nesilaikytų šios kodekso nuostatos. Kartu pažymėtina, jog toks trūkstamas teisinis reguliavimas negali būti nustatytas poįstatyminiame teisės akte, nes yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu.

Trečia, atkreipiame dėmesį į tai, jog siūlomi nustatyti verslo ribojimai, kai vienas privataus verslo subjektas negalėtų pirkti paslaugų, statybos ir kitų rangos darbų iš kito verslo subjekto, nes kitas subjektas būtų laikomas su juo susijusiu ūkio subjektu, pagal siūlomą įtvirtinti susijusių ūkio subjektų apibrėžimą, būtų pats griežčiausias ribojimas, tarp visų verslo rūšių ir ūkio šakų, iki šiol nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose. Pažymime, jog visais kitais atvejais, pavyzdžiui, Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 18 dalyje pateikiamoje susijusių ūkio subjektų grupės sąvokos apibrėžtyje, Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnyje pateikiamame su patronuojančiomis ir dukterinėmis bendrovėmis susijusiame teisiniame reguliavime, Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje pateikiamoje sąvokos įmonės kontrolė apibrėžtyje ir daugelyje kitų įstatymų, kai kalbama apie tam tikrų verslo subjektų sąsajas, dėl kurių jiems gali būti taikomi tam tikri apribojimai, visuomet iš esmės kalbama apie galimybę kitam verslo subjektui daryti tam tikrą lemiamą įtaką, t. y., pavyzdžiui, kai vienas asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą kitame juridiniame asmenyje, turi teisę rinkti ar atšaukti kitos bendrovės vadovą, daugumą valdybos ar stebėtojų tarybos narių ir t. t. Tuo tarpu pagal siūlomą reguliavimą, verslo ribojimai būtų taikomi absoliučiai visais atvejais, jei tarp dviejų juridinių asmenų yra sąsaja, nevertinant šios sąsajos mąsto, pobūdžio ir reikšmės.

Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į  oficialiosios Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos nuostatas, susijusias su ūkinės veiklos reguliavimu, kuriose teigiama, kad: „<...> pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. <...> Asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Įstatyme nustatyti draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti.“ (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Šių doktrininių nuostatų kontekste svarstytina, ar siūlomo pobūdžio draudimai, kai daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo srityje ūkio subjektai būtų laikomi susijusiais, nevertinant tokios sąsajos mąsto, pobūdžio ir reikšmės: yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ar ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; ar yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo; ar  draudimai yra pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui ir nediskriminaciniai. Svarstytina, ar siūlomi apribojimai neturėtų būti derinami su kituose įstatymuose nustatytais analogiško pobūdžio apribojimais, kad daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo srityje galiojantis reguliavimas būtų proporcingas galiojančiam įstatyminiam teisiniam reguliavimui.

Ketvirta, pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas nenumato jokių išimčių dėl jokių aplinkybių ir įstatyminis reguliavimas būtų taikomas visuomet. Tuo tarpu Konstitucinis Teismas, analizuodamas vartotojų interesų apsaugos klausimą daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo srityje 2016 m. spalio 5 d. nutarime (Nr. KT25-N12/2016) nurodė: „<...> įstatymų leidėjui kyla pareiga, įvertinus su daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusią veiklą vykdančių ir turinčių galimybę ją vykdyti subjektų ratą, kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti, kokio dydžio gyvenamosiose vietovėse apribojimais tam tikriems asmenims teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas būtų užtikrinta minėtų vartotojų teisių apsauga ir, priešingai, kokio dydžio gyvenamosiose vietovėse, nesant subjekto (subjektų), galinčio (galinčių) tinkamai teikti minėtas paslaugas, būtų paneigtas savininkų, kartu ir viešasis, interesas užtikrinti tinkamą daugiabučių namų eksploatavimą ir išsaugojimą.“ Todėl svarstytina, ar pagal analogiją, teikiamas reguliavimas neturėtų nustatyti tam tikrų išimčių, kad tam tikrose teritorijose nesant subjekto (subjektų), galinčio (galinčių) pagal siūlomą reguliavimą tinkamai ir savininkų interesus užtikrinančiu būdu teikti minėtas paslaugas, kaip tai nustatyta CK 4.84 straipsnio 7 dalyje.

Penkta, projekto aiškinamajame rašte teikiamas reguliavimas grindžiamas argumentais, kad organizuodami paslaugų ir darbų pirkimus, administratoriai, pažeisdami bendrojo naudojimo objektų administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, į pirkimo komisijas nekviečia namo savininkų atstovo, neorganizuoja butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų dėl tokio atstovo išrinkimo. <...> Pirkdami paslaugas iš susijusių ūkio subjektų administratoriai pažeidžia konkurencijos principus, neužtikrina konkurencingos kainos, neteikia gyventojams pirkimo ataskaitų.“ Šiame kontekste pažymėtina, kad Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 16 punkte yra nustatyta, kad „Patalpų savininkai susirinkime arba balsuodami raštu gali iš patalpų savininkų rinkti atstovą (atstovus) atstovauti patalpų savininkams turint santykių su administratoriumi: stebėtojo teisėmis dalyvauti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų ir kitų paslaugų pirkimo, atliktų darbų priėmimo; balsuojant raštu ‒ balsų skaičiavimo komisijose, vykdant namo technines apžiūras, tikrinant šilumos, elektros energijos apskaitos, karšto vandens ir kitų matavimo prietaisų rodmenis.“ Tokia nuostata neabejotinai įgalina butų ir kitų patalpų savininkus spręsti projekto aiškinamajame rašte keliamas problemas, nekeičiant galiojančio teisinio reguliavimo.

Todėl kyla abejonių, ar papildant teisinį reguliavimą, tačiau nesprendžiant galimai netinkamo taikymo problemos, būtų pasiekti projektui keliami tikslai

Šešta, siūlomas draudimo pobūdžio reguliavimas galėtų būti netaikomas, „kai tokiam pirkimui šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka balsų dauguma pritaria butų ir kitų patalpų savininkai.“ Pastebėtina, jog nuostata galimai sukeltų teigiamą poveikį, kai butų ir kitų patalpų savininkai yra aktyvūs ir dalyvauja bendrojo naudojimo nuosavybės valdyme, tačiau, keičiamas straipsnis iš esmės reguliuoja atvejus, kai butų ir kitų patalpų savininkai yra neaktyvūs ir administratoriaus skyrimo procese nedalyvauja, t. y. neįsteigia savininkų bendrijos, nesudaro jungtinės veiklos sutarties ir t.t. Tokiais atvejais administratoriaus veikla galimai būtų sutrikdyta, nes jis niekaip negalėtų gauti butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo ir galimai geros kokybės paslaugų teikimo turėtų būti atsisakoma vien formaliu pagrindu, todėl, jog negautas savininkų sutikimas. Svarstytina, ar šiuo atveju nederėtų reguliavimo pildyti, sprendžiant šią problemą.

Septinta, projektu siūloma riboti administratoriaus galimybę pirkti paslaugas ir darbus iš su juo susijusių asmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu nėra siūloma administratoriui nustatyti ribojimą pirkti iš su juo susijusių asmenų prekes, pavyzdžiui, reikalingas darbams atlikti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomi ribojimai atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principus.

Aštunta, analizuojant sąlygas ar kriterijus, kai su administratoriumi susijusiais asmenimis būtų laikomi ūkio subjektai, pastebėtina, kad šios sąlygos stokoja teisinio aiškumo, nes nėra aišku:

-  kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad  ūkio subjektai su administratoriumi yra bendrai valdomi, kas įstatymo požiūriu laikytina bendru valdymu;

- kokios formos, kokia tvarka sudarytas įsipareigojimas būtų laikomas pakankamu nustatyti, kad asmenys yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus;

- neaišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad vienas ar kitas dviejų juridinių asmenų padalinys yra jų bendras administracinis padalinys; kaip įstatymo požiūriu yra suprantamas sąvoka bendras dviejų juridinių asmenų padalinys;

Todėl taikant įstatymą, tokio pobūdžio nuostatos gali būti nevienodai aiškinamos. Siekiant to išvengti, svarstytina, ar minėtos nuostatos nereikėtų patikslinti ar atskleisti jos turinio. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto ir negali būti aiškinamas poįstatyminiu teisės aktu, teigtina, kad toks reguliavimas turėtų būti teikiamas analizuojamame įstatymo projekte.

4.  Svarstytina, ar atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, susijusią su daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, nustatytą CK ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, dėl įstatymo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.

5. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog įstatymas įsigalioja 2022 m.  sausio 1 d. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymui įsigaliojus daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo srityje bus daug ūkio subjektų, kurių iki įstatymo įsigaliojimo sudarytos paslaugų pirkimo, statybos ir kitų rangos darbų sutartys galimai nederės su įstatymo nuostatomis. Todėl įstatymo projektą būtina papildyti nuostatomis, reguliuojančiomis įstatymo taikymą tokių sutarčių atžvilgiu, užtikrinant, jog asmenų teisėtų lūkesčių principas nebus pažeidžiamas.

6. Projektas tobulintinas teisės technikos požiūriu:

- projekto pavadinime reikėtų išbraukti numerį ,, NR. VIII-1864“;

- projekto 1 straipsnio pavadinimą reikėtų išdėstyti taip: ,,1 straipsnis. 4.84 straipsnio pakeitimas”;

- projektu siūlomi CK 4.84 straipsnio 8 dalies pakeitimai turėtų būti dėstomi projekto 1 straipsnio 3 dalyje;

- projekte yra du antruoju numeriu pažymėti straipsniai, kuriuose siūloma reglamentuoti įstatymo įsigaliojimą, todėl vieno iš jų reikėtų atsisakyti;

-projekto 2 straipsnio 1 dalyje, po žodžio ,,įstatymas”, įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį;

- projekto nelyginamojo varianto tekste neturi būti žymimi jokie teksto taisymai;

- projekto pagrindinio ir lyginamojo varianto turinys ir dėstymas neturi skirtis, išskyrus lyginamojo varianto teksto vietas, kuriose žymimi siūlomi pakeitimai.

Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis

S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]

D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]