LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 1, 2, 25, 26, 30, 36, 40, 44, 46, 51, 52, 55, 56, 57, 59, 721, 75, 79, 107, 113, 117, 126, 133, 134, 137, 138, 169, 171 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2022-03-25 Nr. XIVP-1438
Vilnius
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus.
1. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Darbo kodekso (toliau – DK) 25 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje reikėtų atsisakyti žodžio „abiejų“ arba nurodyti čia turimas omenyje sąlygas, nes šioje dalyje yra apibrėžta daugiau nei dvi sąlygos, tad neaišku dėl kurių dviejų sąlygų įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalėtų darbdavys.
2. Keičiamo DK 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbo sutartis ir darbo teisės normos turi būti išdėstytos lietuvių kalba, o jei darbuotojas yra užsienietis – lietuvių kalba ir kita darbuotojui suprantama kalba. (Čia ir toliau – išskirta mūsų). Šios dalies nuostata, pagal kurią užsieniečiui darbuotojui jam suprantama kalba turi būti išdėstytos ir darbo teisės normos svarstytina ir tikslintina. Pažymėtina, kad formuluotė „darbo teisės normos“ apima Konstituciją, kodeksus, įstatymus, įgyvendinamuosius ir kitus teisės norminius aktus, kuriuose reguliuojami darbo teisiniai santykiai. Svarstytina, ar aptariamu teisiniu reguliavimu nustatoma proporcinga pareiga darbdaviui išdėstyti darbo teisės normas darbuotojui suprantama kalba. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal DK 44 straipsnio 1 dalį, joje nustatytą informaciją iki darbo pradžios darbdavys privalo pateikti darbuotojui. Svarstytina, ar nepakaktų būten čia nustatytos informacijos pateikti darbuotojui užsieniečiui jam suprantama kalba.
3. Keičiamo DK 26 straipsnio 1 dalies formuluotę reikėtų tikslinti.
Pirma, formuluotėje „ketinimo turėti vaiką, pagrindu“ nėra aiški žodžio „pagrindu“ sąsaja tiek su cituojama formuluote, tiek su aptariamos dalies formuluote, todėl jo reikėtų atsisakyti arba formuluotę tikslinti (pvz., atsisakyti po formuluotės „ketinimo turėti vaiką“ kablelio arba naudoti panašią formuluotę kaip DK 59 straipsnio 2 dalyje).
Antra, formuluotėje „naudojosi šiame kodekse numatytomis garantijomis“ vietoj žodžio „garantijomis“ siūlytina įrašyti žodį „teisėmis“, nes garantijomis gali būti suprantamos tik tos teisės, kurios expressis verbis nurodytos kaip garantijos. Atitinkamai tikslintina ir keičiamo DK 59 straipsnio 2 dalies formuluotė.
Trečia, DK 26 straipsnio 1 dalies formuluotėje reikėtų atsisakyti žodžio „religijos“, nes šioje dalyje yra teikiamas nediskriminavimo reikalavimas dėl „religijos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas“.
4. Keičiamo DK 26 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų tikslinti ir jas tarpusavyje derinti su DK 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Pirma, reikėtų tikslinti ir tarpusavyje derinti nediskriminavimo dėl narystės politinėje partijoje ar asociacijoje nuostatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo DK 2 straipsnio 1 dalyje, 75 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, numatytas draudimas diskriminuoti dėl priklausymo profesinėms sąjungoms. Atsižvelgiant į tai, kad pagal DK 75 straipsnį, laikinojo darbo naudotojas privalo užtikrinti, kad šiame straipsnyje nurodytos nuostatos laikinajam darbuotojui būtų taikomos tokios pačios kaip ir laikinojo darbo naudotojo darbuotojams, galima preziumuoti, kad draudimas diskriminuoti dėl priklausymo profesinėms sąjungoms turėtų būti nustatytas ir DK 26 straipsnyje bei 59 straipsnio 2 dalyje.
Antra, DK 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtis („išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas“) sietina su nediskriminavimu dėl religijos, o ne dėl sveikatos būklės, santuokinės ir šeiminės padėties.
5. Keičiamo DK 26 straipsnio 2 dalies 6 punkto pakeitimą reikėtų tikslinti, nes reikalavimas tinkamai pritaikyti darbo sąlygas nevisiškai suprantamas. Jeigu čia siekta nustatyti tinkamą darbo sąlygų sudarymą, ar darbo vietos pritaikymą, nuostatą reikėtų atitinkamai tikslinti.
6. Keičiamo DK 36 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti ir nustatyti, kad „Jei terminuota darbo sutartis sudaroma trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, išbandymo terminas turi būti proporcingas šios sutarties terminui (atitinkamai trumpesnis negu trys mėnesiai).“ Šią nuostatą reikėtų tikslinti, nes iš teikiamos formuluotės nėra aišku kaip turėtų būti apskaičiuojamas proporcingas išbandymo terminas. Svarstytina, ar sudarant terminuotą darbo sutartį trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui nereikėtų atsisakyti šalių susitarimo dėl išbandymo.
7. Keičiamo DK 44 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas diskutuotinas ir tikslintinas. Keičiamo DK 44 straipsnio 1 dalyje numatyta informacija, kurią darbdavys iki darbo pradžios privalo pateikti darbuotojui. Pažymėtina, kad visa eilė DK 44 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos yra prievolinės darbo sutarties sąlygos, kurios nustatomos darbo sutartyje šalių susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad DK 43 straipsnyje nustatyta rašytinė darbo sutarties sudarymo ir jos pakeitimų forma, svarstytina, ar DK 44 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti išeliminuotos nuostatos, kurios savo esme yra ne informacija, o darbo sutarties šalių sutartos darbo sąlygos ir yra apibrėžtos darbo sutartyje.
8. Keičiamo DK 44 straipsnio 1 dalies 12 punkto formuluotę reikėtų tikslinti ir vietoj žodelio „ją“ aiškiai nurodyti kas čia turėta omeny (teisė ar paslauga).
9. Keičiamo DK 57 straipsnio 7 dalyje numatyti ilgesni įspėjimo terminai darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 52, 57 straipsnio 3 dalies 2 punkte, 126 straipsnio 3 dalyje ir kitur papildomos garantijos nustatytos darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.
10. Keičiamo DK 721 straipsnio 1 dalies 7 punkto formuluotę reikėtų tikslinti, nes DK 79 straipsnio 6 dalyje nustatyta ne tik informacijos teikimo tvarka, bet ir informacija, kurią turi pateikti laikinojo įdarbinimo įmonė.
11. Keičiamo DK 113 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nuostata „Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti jo pageidaujamu darbo laiko režimu, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.“
Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti. Pirma, formuluotė „Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą <...>“ suponuoja išvadą, kad net nesant ginčo dėl darbo laiko režimo nustatymo, darbdavys turėtų pareigą įrodyti (neaišku kam), kad tokio režimo nustatymas dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų sukeltų per dideles sąnaudas. Manytina, kad įrodinėjimo našta darbdaviui turėtų kilti tik ginčo atveju.
Antra, iš teikiamos formuluotės neaišku, kokiam asmenų ratui būtų taikoma šios dalies norma. Formuluotė „jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti jo pageidaujamu darbo laiko režimu“ suponuoja išvadą, kad norma taikytina bet kuriam darbuotojui, tačiau toliau teikiama formuluotė „<...> to pareikalavus nėščiai <...>“ leidžia preziumuoti, kad norma taikytina tik šioje dalyje nurodytiems darbuotojams, kuriems suteikta teisė reikalauti tam tikro darbo laiko režimo nustatymo.
Trečia, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, keičiamo DK 113 straipsnio 1 dalyje po žodžių „neįgalų vaiką“ siūlytina įrašyti žodžius „iki aštuoniolikos metų“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pakeitimo formuluotė dėstytina, pavyzdžiui, taip: „Darbdavys privalo tenkinti prašymą dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesukeltų darbdaviui per didelių sąnaudų.“
12. Keičiamo DK 134 straipsnio 1 dalies dviejų paskutinių sakinių pakeitimo siūlytina atsisakyti, nes teisė imti visas atostogas iš karto ar dalimis nėra tapati teisei jas imti pakaitomis, todėl alternatyvos tarp šių teisių negali būti nustatytos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo DK 134 straipsnio 2 dalies analogiška norma (Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis) nėra keičiama.
13. Keičiamo DK 134 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu.“ Iš teikiamų nuostatų nėra aišku, ar šioje dalyje nurodytos (dviejų mėnesių trukmės, neperleidžiamos dviejų mėnesių trukmės) atostogos yra vaiko priežiūros atostogų dalis, ar atskiros tikslinės atostogos. Be to, šioje dalyje, kaip atostogų vaikui prižiūrėti dalis nurodyta, kad dviejų mėnesių trukmės, neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogos dar gali būti suteikiamos dalimis, todėl gali kilti šių normų praktinio taikymo neaiškumų, pavyzdžiui, suteikiant šias atostogas ar jų dalį, apskaitant jų suteikimo faktą ir trukmę duomenų bazėse.
Pažymėtina, kad gali kilti ir neaiškumų nustatant šių atostogų bendrą dviejų mėnesių trukmę, kai jos bus suteikiamos dalimis, nes neaišku, koks bendras suteiktų atostogų dienų skaičius būtų laikomas dviejų mėnesių laikotarpiu, todėl svarstytina, ar šių dviejų mėnesių trukmės atostogų dalies nereikėtų apibrėžti kalendorinėmis dienomis. Nurodytais aspektais nuostatas reikėtų tikslinti.
14. Keičiamo DK 134 straipsnio 3 dalyje reikėtų atsisakyti formuluotės „pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų)“, nes dviejų mėnesių trukmės atostogų dalis niekam negali būti perleista.
15. Keičiamo DK 134 straipsnio 5 dalyje reikėtų atsisakyti žodžio „trukme“, nes išmokos mokėjimo trukmė yra viena iš Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytų sąlygų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 133 straipsnio 3 dalyje išmokos mokėjimo trukmė nėra išskiriama.
16. Keičiamo DK 137 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti. Šios dalies nuostata svarstytina.
Pagal teikiamą formuluotę, darbdavys privalėtų suteikti darbuotojui nemokamą laisvą laiką, jeigu būtų priežasčių visetas, t. y., kad priežastis yra: 1) skubi, 2) šeiminė; 3) liga ar nelaimingas atsitikimas; 4) darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti. Tokia reikalavimų apimtis kelia abejonių, svarstytina, ar vadovaujantis DK 2 straipsnyje įtvirtintais principais, nepakaktų nustatyti, kad nemokamas laisvas laikas privalo būti suteiktas esant svarbiai priežasčiai. Aptariamoje dalyje reikėtų tikslinti formuluotę „darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti“, nes neaišku, kur darbuotojas turi dalyvauti ir kas yra tiesioginis dalyvavimas.
17. Keičiamo DK 169 straipsnio 2 dalyje formuluotė „struktūriniai organizaciniai dariniai“ tikslintina atsižvelgiant į DK 21 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą darbdavio sampratą bei Lietuvos Respublikos įstatymuose, reguliuojančiuose įmonių teisę, vartojamą terminiją.
Keičiamo DK 169 straipsnyje ar kitur reikėtų apibrėžti jungtinės darbo tarybos sudarymo pagrindines taisykles ir kompetenciją, nes neaišku, kokios kompetencijos nustatytos struktūrinio organizacinio darinio darbo tarybai ir kokios jungtinei darbo tarybai.
18. Įstatymo projekto 30 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluočių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ siūlytina įrašyti konkrečią datą, nes šio straipsnio 1 dalyje nurodytos skirtingos įstatymo normų įsigaliojimo datos.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]
J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]