PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR VI SKYRIAUS PAPILDYMO 35¹ IR 35² STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO  PROJEKTO NR. XIVP-2765

2023-06-12

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	2 (10)	(9)		Argumentai: Projekto 2 straipsniu, kuriuo keičiama Įstatymo 10 str. 9 dalis savivaldybei leidžiama atleisti nuo atlyginimo mokėjimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius: “Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą“. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės yra tik valstybinės žemės patikėtinės, šiuo atveju analogija su žemės mokesčio lengvata, kaip nurodyta, Projekto aiškinamajame rašte, nėra tinkama. Žemės mokesčio įstatymo 8 str. nuostata (Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti) yra grindžiama Konstitucijos 121 str., pagal kurį savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas savo biudžeto sąskaita. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu nėra atleidžiama nuo mokesčio ar rinkliavos, kurią nustato savivaldybė, o pagal  Konstitucinio Teismo doktriną  mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (inter alia 2006 m. sausio 24 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimai),  siūlau įrašyti Projekte bent vieną kriterijų kada savivaldybė gali atleisti nuo atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius sumokėjimo į savivaldybės biudžetą  – jei šie statiniai bus naudojami visuomenės reikmėms.  Be to, kartu tikslintina ir nuostatos konstrukcija, kurią galima suprasti dviprasmiškai. Nuostatos formuluotė „dalies sumokėjimo“ galima suprasti, kad atleidžiama nuo dalies atlyginimo, kurią sudaro įmoka į  savivaldybės biudžetą ir į valstybės biudžetą, mokėjimo, ir galima suprasti, kad atleidžiama nuo visos tos  dalies, kuri mokama į savivaldybės biudžetą, mokėjimo. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, išvengti piktnaudžiavimo, siūlau aiškiai įvardyti, kad atleidžiama tik nuo tos dalies (visos ar tam tikra apimtimi), kuri mokama į savivaldybės biudžetą. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu keičiamą Įstatymo 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius mokamos dalies į savivaldybės biudžetą sumokėjimo ar ją sumažinti į savivaldybės biudžetą, jei statiniai, kurie nenumatyti šio straipsnio 7 dalyje, bus naudojami visuomenės reikmėms. Šiems atvejams Šio atlyginimo mokėjimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius atleidimo tvarką savivaldybės taryba nustato savo sprendimu nustatyto nustato atskirą tvarką ir kriterijus, kas atlyginimas gali būti nemokamas.
2.	3 (11)	(5)	(1)	Argumentai:      Įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalimi keičiamo  Įstatymo 11  straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas valstybinės žemės sklypų perleidimas privačion nuosavybėn be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Projektu įvedama sąlyga, kad tokie žemės sklypai „naudojami statiniams eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą“ gali būti dviprasmiškai aiškinama kaip vienintelė atskira sąlyga, o ilgą laiką šio punkto paskutiniame sakinyje įrašyta galiojusi sąlyga – “valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti“ kaip alternatyvi sąlyga. Pagal galiojantį Įstatymą nepakanka tik naudoti atitinkamo dydžio sklypą statiniams eksploatuoti, o sklypo dydis turi būti toks, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Pagal Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą galiojanti norma reikalauja įvertinti, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą; valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka negali būti įgyjamas ketinant ne pagal tiesioginę paskirtį eksploatuoti savininkui priklausančius statinius, o šių statinių vietoje statyti naujus statinius ar vykdyti tik kitą, su esamų statinių eksploatavimu nesusijusią, žemės sklype leidžiamą veiklą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022 ir kt.).  Tai, kad būtent konkretaus dydžio valstybinės žemės sklypas yra būtinas šiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį pabrėžia savo  praktikoje ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (žr. LVAT 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023).  Todėl siekiant teisinio reguliavimo aiškumo siūlau abi sąlygas - naudojimą ir būtinumą  - rašyti viename sakinyje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai), būtina įstatyme nustatyti visas sąlygas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn be aukciono. Paminėtina, kad tokių sąlygų nustatymas tik poįstatyminiais teisės aktais sukelia ginčus teismuose. Antai, LVAT žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 3D-40, 6, 10 ir 11 punktus (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija), tiek kiek pagal juos apskaičiuotas ne aukciono būdu parduodamo valstybinės žemės sklypo dydis nėra būtinas ar pakankamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pripažino prieštaraujančius įstatymui.  Atsižvelgiant į pirma nurodytus argumentus siūlau nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris naudojamas ir būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, atsižvelgiant į pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, statinio užimamą plotą, taip pat plotą, būtiną statiniui pasiekti, taip pat į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus minimalius ir maksimalius šių sklypų dydžius pagal turto rūšį ir naudojimo paskirtį. Pasiūlymas: Siūlau pakeisti Projektu keičiamą Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nurodytą išimtį. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris naudojamas ir būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, atsižvelgiant į pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, statinio užimamą plotą, taip pat plotą, būtiną statiniui pasiekti, taip pat į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus minimalius ir maksimalius šių sklypų dydžius pagal turto rūšį ir naudojimo paskirtį.“
3	18 46(5)			Argumentai: Projekto 18 str., kuriuo keičiama Įstatymo 46 str. 5 dalis nustatomas pranešimo įteikimo  būdas –  Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Toks pranešimas asmeniui yra netinkamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pranešimas įprastu būdu jam neįteikiamas dėl jo nebuvimo tuo metu gyvenamojoje vietovėje (paprastai dėl ligos ar kitų nuo jo valios nepriklausančių priežasčių), todėl nėra jokios tikimybės, kad jis skaitys Vyriausybės įgaliotos institucijos svetainę.  Todėl siūlome numatyti tokį būdą, kuriuo būtų tikimybė realiai asmenį informuoti apie nuosavybės teise valdomo objekto paėmimą visuomenės poreikiams,  numatant, kad pranešimas siunčiamas  tos vietovės, kur yra planuojamas paimti visuomenės poreikiams savininko nekilnojamojo turto objektas, savivaldybės merui arba tos vietovės seniūnui, prašant jų informuoti savininką. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. asmens nuosavybė yra neliečiama ir pagal EŽTT praktiką kiekvienas savininkas turi teisę ginčyti planuojamą priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams siekiant įsitikinti, ar visuomenės poreikis yra ir jeigu yra, ar jo negalima patenkinti kitu būdu nepaimant tok asmens konkretaus  nuosavybės objekto. Atsižvelgiant į tai, negali būti tokios situacijos, kuri numatyta Projekte, kad asmuo nebūdamas informuotas apie planuojamą nuosavybės paėmimą  neteks teisės jį ginčyti. Projektu nustatytas pranešimo skelbimas Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje neatitiktų nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu 18 straipsniu keičiamą Įstatymo 46 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka, o jeigu  registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai  Vyriausybės įgaliota institucija įsitikina, kad  registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama  Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, pranešimas siunčiamas  tos vietovės, kur yra planuojamas paimti visuomenės poreikiams savininko nekilnojamojo turto objektas, savivaldybės merui arba tos vietovės seniūnui, prašant jų informuoti savininką.“

Teikia Seimo narys

Jurgis Razma