LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS lAIKINojo ĮSTATYMo
„DĖL Lietuvos futbolo federacijos tiesioginio valdymo“
PROJEKTO
2022-09-22 Nr. XIVP-1991(2)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1. Teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad nuo įstatymo įsigaliojimo Lietuvoje veikiančios sporto asociacijos – Lietuvos futbolo federacijos, valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o jų funkcijas perimtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskirtas laikinasis administratorius. Siūlomas reguliavimas vertintinas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio, nustatančio, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, požiūriu.
Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtinta viena pagrindinių demokratinės valstybės piliečio teisių – teisė į susivienijimus, arba asociacijų laisvė. Minėtame nutarime taip pat konstatuota, kad Konstitucijoje numatyti susivienijimai yra grindžiami savanoriška naryste ir įsisteigia bei veikia savo narių interesais; esminis Konstitucijoje numatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, kitaip tariant, viešosios valdžios, atžvilgiu.
Konstitucinio Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarime pažymėta, kad Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintos asociacijų laisvės turinio elementais esančios teisės steigti asociacijas ir dalyvauti jų veikloje aiškintinos kaip apimančios, be kita ko, į asociaciją susivienijusių asmenų teisę apibrėžti ir vykdyti asociacijos veiklą taip, kad būtų tenkinami jų interesai, inter alia nesikišant valstybės valdžios, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, jeigu asociacijos tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Tai, be kita ko, reiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 35 straipsnio 1 dalį, asociacijų steigėjai, steigdami jų interesais veiksiančią asociaciją, taip pat jau įsteigtų asociacijų nariai, reguliuodami ir vykdydami jų interesais veikiančios asociacijos veiklą, gali inter alia savarankiškai spręsti dėl naujų narių priėmimo į asociaciją, nustatyti tokių narių priėmimo į asociaciją tvarką. Kita vertus, tokia asociacijos narių teisė pagal Konstituciją nėra absoliuti, t. y. ji įstatymu gali būti ribojama laikantis iš Konstitucijos kylančių naudojimosi asmens teisėmis ir laisvėmis apribojimo sąlygų. Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asociacijų laisvė būtų pažeista, jeigu asociacijos narių teisė spręsti dėl narystės asociacijoje būtų ribojama inter alia nesant teisėto ir visuotinai reikšmingo, konstituciškai pagrįsto tikslo arba labiau, negu būtina tokiam tikslui pasiekti.
Projektas taip pat vertintinas asociacijų laisvės ir savivaldiškumo principams, įtvirtintiems Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 11 straipsnio 1 dalyje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuluotiems apribojimų pateisinimo pagrįstumo kriterijams. EŽTT praktikoje (2000 m. spalio 26 d. EŽTT sprendimas byloje Hasan ir Chaush prieš Bulgariją, 2008 m. balandžio 3 d. EŽTT sprendimo byloje Koretskyy ir kiti prieš Ukrainą) yra pabrėžiama, kad vienas pagrindinių EŽTK 11 straipsnyje įtvirtintos asociacijų laisvės turinio elementų yra nevyriausybinių organizacijų savivaldiškumo (self-governing) principas. Šio principo apribojimus valstybės turi pagrįsti EŽTK 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bei EŽTT praktikoje išaiškintais asociacijų laisvės ribojimo pagrįstumo pagrindais: 1) apribojimas turi būti įtvirtintas įstatymu; 2) apribojimas turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos interesais siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves; 3) apribojimas turi būti proporcingas siekiamam tikslui.
Be to, EŽTT ne kartą pažymėjo, kad nors valstybės ir turi diskreciją vertinti, ar tam tikri asociacijų laisvės apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje, tačiau, pavyzdžiui, byloje W. P. ir kiti prieš Lenkiją (EŽTT 2004 m. rugsėjo 2 d. sprendimas) buvo pabrėžta, kad tokių suvaržymų būtinumą reikalinga pagrįsti „primygtiniu socialiniu poreikiu“. Byloje Bozgan prieš Rumuniją (EŽTT 2007 m. spalio 11 d. sprendimas) EŽTT nurodė, kad tokie apribojimai turėtų būti aiškinami siaurai, esant minėtam primygtiniam ar neatidėliotinam socialiniam poreikiui, o pasirinktos ribojimo priemonės turi būti įtikinamos, tinkamos, pakankamos, proporcingos atsižvelgiant į EŽTK tikslus. Drastiškos ir neproporcingos priemonės, ribojančios asociacijų laisvę negali būti pateisinamos. Kitaip tariant, tokios laisvės ribojimas galimas išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai yra remiamasi šalies Konstitucijos reikalavimais, siekiama užkirsti kelią agresijai ar nusikalstamumui, siekiama apriboti draudžiamų šalyje politinių partijų veiklą ir pan.
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą Konstitucinio Teismo bei EŽTT jurisprudenciją, reikia įvertinti, ar siūlomas įstatyminis reguliavimas, pagal kurį viešosios valdžios institucijos yra įgalinamos betarpiškai kištis į asociacijos veiklą, perimti jos valdymą bei inicijuoti steigimo dokumentų keitimą, atitinka asociacijų veiklos laisvės ribojimo pagrindus. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „šio įstatymo rengimą paragino susiklosčiusi situacija Lietuvos Futbolo Federacijoje, verčianti imtis neatidėliotinų veiksmų. Pagrindiniai to faktoriai - LFF veiklą reglamentuojantys įstatai, ne iki galo atitinkantys tarptautinių futbolo organizacijų rekomendacijas, galimai sudarantys sąlygas nereprezentatyviam, ne visos futbolo bendruomenės interesus atitinkančiam LFF veikimui“. Taigi, projekto iniciatorių nurodomas asociacijos veiklos laisvės ribojimo pagrindas - ne iki galo tarptautinių futbolo organizacijų rekomendacijas atitinkantys asociacijos įstatai, galimai sudarantys sąlygas nereprezentatyviam Lietuvos futbolo federacijos veikimui. Nekvestionuojant projekto aiškinamojo rašto argumentų pagrįstumo, abejotina, ar nurodyti pagrindai gali būti laikomi aplinkybėmis, kurių nepašalinus demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos interesais gali atsirasti sąlygos viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, kilti grėsmė žmonių sveikatai ar moralei, kitų asmenų teisėms ar laisvėms, nesikišant valstybės valdžios, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, jeigu asociacijos tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams.
Kaip jau minėta anksčiau, Konstitucijos garantuojama asociacijų veiklos laisvė draudžia kištis į asociacijų veiklą valstybės valdžios, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, jeigu asociacijos tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte ne tik nepagrindžiami siūlomi asociacijos veiklos laisvės ribojimai konstitucinių vertybių, kurias siekiama apsaugoti, apsaugos aspektu, tačiau nenurodomi ir jokie šios asociacijos veiklos neatitikimai galiojantiems Lietuvos Respublikos įstatymams. Nenurodoma jokių asociacijos veiklos ar jos įstatų prieštaravimų jos veiklą reglamentuojantiems įstatymams - Civiliniam kodeksui, Asociacijų įstatymui ar Sporto įstatymui. Pažymėtina, kad argumentas, jog šios asociacijos steigimo dokumentas, t. y. Lietuvos futbolo federacijos įstatai, ne iki galo atitinka tarptautinių futbolo organizacijų rekomendacijas ir kitų valstybių gerąją praktiką, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas viešajai valdžiai kištis į šios asociacijos veiklą. Taip pat reikia pabrėžti, kad Lietuvos futbolo federacijos įstatų atitikimas tarptautinės organizacijos, kurios nare ji yra, priimtiems privalomiems ar rekomendaciniams dokumentams yra šių organizacijų tarpusavio santykių, o ne siūlomo valstybinio reguliavimo, dalykas.
Vertinant siūlomo reguliavimo proporcingumą, pastebėtina, kad siekiamam tikslui pasiekti gali būti panaudojamos ir kitos, ne tokias drastiškos ir ne tokia apimtimi asociacijos veiklos laisvę varžančios priemonės. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 2.124-2.131 straipsnių nuostatas teismas, atlikus konkretaus juridinio asmens veiklos tyrimą ir teismo paskirtiems ekspertams nustačius, kad juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veikla yra netinkama, turi teisę laikinai sustabdyti juridinio asmens valdymo organų narių įgaliojimus ar pašalinti asmenį iš valdymo organų narių, paskirti laikinus juridinio asmens valdymo organų narius arba taikyti kitą Civilinio kodekso 2.131 straipsnio 1 dalyje nustatytą priemonę. Teisę kreiptis į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo turi Civilinio kodekso 2.125 straipsnyje nurodyti asmenys. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Civilinio kodekso 2.125 straipsnio 2 dalies nuostatas, be kitų šiame straipsnyje nurodytų asmenų, kreiptis į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo turi teisę ir prokuroras, gindamas viešuosius interesus, tarp jų ir kai juridinio asmens, jo valdymo organų ar narių veikla prieštarauja visuomenės interesams.
Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostatą, yra pažymėjęs, kad valstybinės valdžios institucijos, rengdamos ir priimdamos teisės aktus, privalo vadovautis Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu. Tai reiškia, kad Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių neriboja Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutarime nurodė, kad konstitucinius atsakingo valdymo ir valdžios atsakomybės visuomenei principus įtvirtinančiose Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalyse, kuriose nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, atsispindi ir konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuojantis, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus. Aiškindamas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį, Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių ir plačios diskrecijos neriboja Konstitucija, inter alia konstituciniai teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo ir kiti principai. Pabrėžtina, kad leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas ne tik Konstitucijos, bet ir savo paties priimtų įstatymų. Tai – esminis konstitucinio teisinės valstybės principo elementas (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 24 d., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimai).
Vertinant šią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pažymėtina, kad nei Asociacijų įstatyme, nei Sporto įstatyme, nei jokiame kitame įstatyme nėra įtvirtinti kokie nors pagrindai ar sąlygos, kurioms esant Seimas gali priimti sprendimą dėl asociacijos valdymo perėmimo, jos įstatų keitimo ar kitokio kišimosi į tokio juridinio asmens veiklą. Taigi, Seimas priimdamas tokį įstatymuose nenumatytą sprendimą dėl Lietuvoje veikiančios asociacijos tiesioginio valdymo, galimai pažeistų ne tik konstitucinį asociacijų laisvės, tačiau ir teisinės valstybės principą, suponuojantį, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise priimtais ir galiojančiais įstatymais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį nuo įstatymo įsigaliojimo Lietuvoje veikiančios sporto asociacijos – Lietuvos futbolo federacijos, valdymo organai netektų savo įgaliojimų, o jų funkcijas perimtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskirtas laikinasis administratorius, kuris inicijuotų asociacijos įstatų keitimą bei naujų valdymo organų rinkimus, prieštarautų Konstitucijos 5 ir 35 straipsniams bei teisinės valstybės principui.
2. Vertinant viso projekto normų turinį, pažymėtina, kad, atsižvelgiant į toliau šioje išvadoje pateikiamas pastabas, siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neatitinka jam, kaip struktūriškai vientisam ir užbaigtam teisės aktui, keliamų reikalavimų (akto turinio vientisumas, dėstymo logiškumas, prieštaravimų nebuvimas, teisinio reguliavimo apibrėžtumas, tikslus teisės terminų vartojimas ir kt.). Pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą teisėkūros aiškumo principą, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Be to, ir Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai); teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimai).
3. Įstatymo projekto preambulė turėtų būti dėstoma atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) III skyriaus antrojo skirsnio „Preambulė“ 23 punkto nuostatas (pastraipos pradedamos mažosiomis raidėmis, viena nuo kitos atskiriamos kabliataškiais, išskyrus priešpaskutinę pastraipą, kuri nuo paskutinės pastraipos atskiriama kableliu). Be to, preambulėje nerašomas žodis „PREAMBULĖ“.
4. Tikslintina projekto preambulėje dėstoma argumentacija, atsisakant jame neapibrėžtų sąvokų bei formuluočių tokių kaip ,,žymi įtaka“, ,,prasčiausi Lietuvos futbolo rezultatai“ ir pan. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis įstatymo preambulėje pabrėžiama, kad ,,Lietuvos futbolo federacija demonstruoja ilgalaikį negebėjimą imtis būtinų ilgalaikių reformų“.
5. Atsižvelgiant į tai, kad „tiesioginio valdymo“ formuluotė Lietuvos teisėkūroje siejama išimtinai su Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme savivaldybėms laiduojamos savivaldos teisės įgyvendinimo savivaldybės teritorijoje ribojimu, siūlytina įstatymo projekto pavadinime šios formuluotės atsisakyti, o vartoti tikslesnę ir projekto turinį labiau atitinkančią formuluotę, pvz., Lietuvos futbolo federacijos valdymo perėmimo laikinasis įstatymas arba Lietuvos futbolo federacijos valdymo laikino perėmimo įstatymas. Be to, pažymėtina, kad siūloma įstatymo pavadinimo formuluotė „Lietuvos Respublikos laikinasis įstatymas dėl <...>“, pirmoje eilutėje rašant žodžius „Lietuvos Respublikos laikinasis“ yra ydinga, nes ji netiesiogiai suponuoja tam tikrą atskirą įstatymų rūšį – laikinuosius įstatymus. Todėl įstatymo pavadinimą siūlome formuluoti kaip nurodyta aukščiau, žodžius „Lietuvos Respublikos“ rašant pirmos eilutės centre.
6. Projekto 1 straipsnio pavadinimas, nustatantis, kad šis straipsnis, be kita ko, nustato ir įstatymo paskirtį, tik iš dalies atitinka šio straipsnio turinį. Pažymėtina, kad įstatymo paskirtimi teisėkūroje paprastai laikomas įstatymo reguliavimo objektas, dalykas, kuriuos įstatyme nustatytomis teisinio reguliavimo priemonėmis siekiama sureglamentuoti. Tuo tarpu socialinių teisinių santykių tikrovė, kurią įstatymų leidėjas tokiu konkrečiu teisiniu sureguliavimu nori sukurti, įstatymu siekiami padariniai tam tikroje visuomeninių santykių srityje, suprantami, kaip įstatymo tikslas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto 1 straipsnio 1 dalis turėtų būti tikslinama, išskiriant ją į dvi dalis, kurių viena nustatytų įstatymo tikslą – įstatymų leidėjo siekiama sukurti padėtį Lietuvos futbole bei Lietuvos futbolo federacijoje, o kita įstatymo paskirtį - įstatymu reguliuojamus teisinius santykius (atitinkamai turėtų būti tikslinamas ir šio straipsnio pavadinimas).
7. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje siekiama nustatyti, kad įstatymo tikslas yra užtikrinti skaidrų ir demokratišką Lietuvos futbolo valdymą, tam tikrų įstatymų nuostatų įgyvendinimą Lietuvos futbole. Pažymėtina, kad Lietuvos futbolas nėra teisinių santykių subjektas ar objektas, kuris galėtų būti valdomas, ar kuriame galėtų būti įgyvendinamos atitinkamų įstatymų nuostatos. Formuluotė „Lietuvos futbolas“ nėra teisinė kategorija, ji reiškia tiesiog Lietuvoje žaidžiamą sporto žaidimą su kamuoliu tarp dviejų komandų. Atsižvelgiant į tai, aukščiau nurodytos projekto 1 straipsnio 1 dalies formuluotės, numatančios Lietuvos futbolo valdymą, ar įstatymų įgyvendinimą jame, arba brauktinos, arba tikslintinos (aiškiai nurodant teisinių santykių subjektus, kurių veiklos reguliavimui ir skirtas įstatymas).
8. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje siekiama nustatyti, kad įstatymo paskirtis užtikrinti demokratišką futbolo valdymą, grįstą atitinkamų Lietuvos Respublikos įstatymų, taikomų valstybės sporto politikos formavimui ir ją įgyvendinančioms asociacijoms, nuostatomis. Vertinant šios nuostatos turinį, nėra aišku, koks ar kokie galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie taikomi valstybės sporto politikos formavimui, turimi omenyje. Apskritai siūloma formuluotė yra ydinga, nes įstatymai nėra taikomi politikos formavimui, įstatymai yra ne valstybės politikos formavimo priežastis, o pasekmė. Kitaip sakant, valstybės politiką įvairiose srityse formuoja ne įstatymai (ar kiti teisės aktai), o kompetentingos valstybės institucijos, priimdamos tuos pačius įstatymus. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos sporto federacijos nėra valstybės politiką įgyvendinančios institucijos. Pagal Sporto įstatymo 2 straipsnio 29 dalį, sporto šakos federacijos tik plėtoja atitinkamą sporto šaką, atstovauja jos atstovų interesams, nustato jai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi, rengia ir įgyvendina įvairias tos sporto šakos populiarinimo priemones. Įgaliojimai įgyvendinti valstybės politiką, t. y. tam tikros viešojo administravimo funkcijos asociacijai gali būti suteikiami tik įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai (Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad nei Lietuvos futbolo federacija, nei jokios kitos sporto šakos federacija nėra įgaliota vykdyti viešojo administravimo funkcijų. Atsižvelgiant į tai, nuostatos „Lietuvos Respublikos įstatymų, taikomų valstybės sporto politikos formavimui ir ją įgyvendinančioms asociacijoms“ turinys yra neaiškus.
9. Tikslintina įstatymo projekto 1 straipsnyje nurodyta įstatymo paskirtis, aiškiai apibrėžiant, kas nustatoma įstatymu, o ne ką siekiama juo nustatyti. Be to, projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo paskirtis yra jo galiojimo laikotarpiu, vadovaujantis Pavyzdiniais FIFA įstatais, parengti Lietuvos futbolo federacijos valdymo organų formavimo ir skyrimo tvarką. Vertinant šią nuostatą pažymėtina, kad jokia Lietuvos futbolo federacijos valdymo organų formavimo ir skyrimo tvarka projekto nuostatose nenumatyta. Projekte numatyti įgaliojimai laikinajam administratoriui tik parengti ir patvirtinti laikinųjų LFF įstatų projektą. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl Lietuvos futbolo federacijos valdymo organų formavimo ir skyrimo tvarkos rengimo (nes tokio dokumento rengimas projekte tiesiog nenumatytas). Be to, brauktini pertekliniai žodžiai „vadovaujantis Pavyzdiniais FIFA įstatais“, nes konkrečios, reguliacinio pobūdžio tam tikrų dokumentų rengimo taisyklės, jų turiniui keliami reikalavimai yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas.
10. Vertinant projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostatas apskritai, pažymime, kad joje daug deklaratyvių, reguliacinio pobūdžio neturinčių nuostatų, kurias, atsižvelgiant į jų turinį, tikslingiau dėstyti preambulėje. Kartu, siekiant įstatyminių nuostatų dėstymo aiškumo, įstatymo paskirtyje siūlytina nenaudoti sutrumpintų žodžių junginių, jie galėtų būti nurodomi projekto 2 straipsnyje, nuosekliai išdėstant terminų apibrėžtis ir tik tada pasirenkant, kokie trumpiniai turėtų būti naudojami projekto tekste.
11. Projekto 1 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad šis įstatymas be išlygų taikomas LFF, brauktina dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, ši nuostata savo turiniu vertintina kaip perteklinė, nes nenustato jokių specialių, papildomą reikšmę teisiniam reguliavimui turinčių įstatymo taikymo taisyklių. Kitaip sakant, nesvarbu, ar tokia nuostata bus įtvirtinta, ar nebus – įstatymo taikymo sritis (apimtis) nepakis. Antra, ši nuostata brauktina kaip iš dalies klaidinanti ir neatitinkanti kituose projekto straipsniuose įtvirtintų nuostatų, pagal kurias šio įstatymo nuostatos skirtos būtent Lietuvos futbolo federacijos valdymo organų įgaliojimui pasibaigimo, laikino jų vykdomų funkcijų perėmimo ir steigimo dokumentų keitimo sąlygų nustatymui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tikslu ir pagrįsta nustatyti, kad šio įstatymo taikymas apimtų visus Lietuvos futbolo federacijos veiklos aspektus, pvz. jos narių veiklą, federacijos organizuojamas varžybas ir kt.
12. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 35 punkto nuostatas, įstatymo projekto 2 straipsnyje vartojamos sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys) dėstytinos abėcėlės tvarka; terminų apibrėžtyse nevartotini trumpiniai; šiame įstatyme vartojamos kituose įstatymuose apibrėžtos sąvokos nurodomos paskutinėje šio straipsnio dalyje.
13. Projekto 2 straipsnio 1 dalies (kuri turi būti dėstoma kaip paskutinė šio straipsnio dalis) formuluotė turi būti pradėta žodžiais: „Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos, suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos <...>“. Be to, pažymėtina, kad Asociacijų įstatyme jokios sąvokos nėra apibrėžiamos, todėl šioje dalyje įtvirtinti nuorodą į minėtą teisės aktą nėra pagrindo.
14. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus Lietuvos futbolo federacijos organizuojamų futbolo varžybų pavadinimus reikėtų tikslinti: varžybų pavadinimuose turi būti vartojami žodžiai „Lietuvos futbolo federacijos“ (t. y. šias varžybas organizuojančio subjekto pavadinimas), o ne „Lietuvos futbolo“. Be to, Lietuvoje yra organizuojamos Lietuvos futbolo federacijos I bei II (o ne pirmos bei antros) lygos pirmenybės.
15. Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąvokos ,,laikinasis administratorius“ apibrėžtį reikėtų tikslinti, kadangi šiame įstatyme nėra nustatyta jokia Lietuvos futbolo federacijos valdymo organų skyrimo tvarka, kuria remiantis bus paskirti nuolatiniai jos valdymo organai – (pagal projekto 4 straipsnio 4 punkto c papunktį jie būtų renkami įstatų nustatyta tvarka). Be to, pati nuostata ,,nuolatiniai valdymo organai“ yra ydinga. Ji galėtų būti aiškinama taip, kad valdymo organai bus paskirti ne konkrečiam terminui (kadencijai), bet veiks neapibrėžtą laiko tarpą. Kartu pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie organai būtų laikomi ,,laikinaisiais organais“, kuriuos keistų projekte minimi ,,nuolatiniai organai“. Atsižvelgiant į tai, galbūt tikslinga tiesiog nustatyti, kad laikinasis administratorius Lietuvos futbolo federacijos veiklą užtikrintų šio įstatymo galiojimo laikotarpiu (nes būtent su naujų valdymo organų išrinkimu ir siūloma sieti įstatymo galiojimo terminą). Vertinant šios apibrėžties turinį, taip pat pažymime, kad administracinius aktus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais priima ministras, o ne ministerija, todėl būtent ministras, o ne ministerija priimtų sprendimą dėl laikinojo administratoriaus skyrimo. Siekiant teisinio aiškumo, taip pat siūlome šioje dalyje aiškiai įvardinti, ar laikinuoju administratoriumi būtų skiriamas fizinis asmuo, ar, vis dėlto, juo galėtų būti skiriamas ir tam tikroje srityje veikiantis juridinis asmuo.
Tuo atveju, jeigu atsižvelgiant į šioje pastaboje nurodytus argumentus, nuostata ,,nuolatiniai valdymo organai“ būtų tikslinama, atitinkamai reikėtų patikslinti ir analogišką nuostatą, vartojamą projekto 4 straipsnio 2 dalyje. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto 5 straipsnio 3 dalyje vartojama ne nuostata ,,paskirti nuolatiniai valdymo organai”, bet kiek kitokia nuostata - ,,naujai išrinkti valdymo organai”, Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti.
16. Siūlytina atsisakyti projekto 2 straipsnio 4 dalies, kadangi joje pateikta ne termino apibrėžtis, o tik atskleista santrumpa ,,LFF“.
17. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateikiama sąvoka „Pavyzdiniai FIFA įstatai“ klaidingai implikuoja, kad čia turimi omenyje kažkokie dokumentai, kuriais pati FIFA kaip tarptautinė organizacija ir vadovaujasi. Atsižvelgiant į tai, kad čia turimi omenyje ne pačios FIFA įstatai, o FIFA patvirtinti įstatai, kuriais siūloma vadovautis šios organizacijos narėms, siūlytume vartoti sąvoką „Pavyzdiniai įstatai“, o jau pačioje sąvokos apibrėžtyje sukonkretinti kas juos tvirtina, ir kam jie taikomi. Be to, reikėtų tikslinti ir šios sąvokos apibrėžtį, nes iš jos turinio nėra iki galo aišku, kas tvirtino šiuos įstatus ir kam jie taikomi. Galbūt tikslinga šią dalį dėstyti taip: „Pavyzdiniai įstatai“ – 2010 m. sausio mėnesį Tarptautinės futbolo federacijos patvirtinti jos narių – šalių futbolo federacijų – pavyzdiniai įstatai“. Taip pat pažymime, kad įstatymų tekste neturi būti pateikiama nuorodų į interneto svetaines.
18. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo straipsnio pavadinimas turi atitikti jame dėstomo turinio esmę, siūlytina patikslinti projekto 3 straipsnio pavadinimą, kadangi jame neatsispindi šio straipsnio 2 dalyje reglamentuojami klausimai.
19. Tikslina projekto 3 straipsnio 1 dalis, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kas įgyvendins Lietuvos futbolo federacijos valdymo organų teises ir pareigas, kai Lietuvos futbolo federacijos valdymo organai nuo įstatymo įsigaliojimo neteks savo įgaliojimų, o laikinasis administratorius dar nebus paskirtas (pažymėtina, kad projekto nuostatose imperatyviai nenustatyta, kad laikinasis administratorius turi būti paskirtas iki įstatymo įsigaliojimo, kas įgalintų jam įsigaliojus nedelsiant perimti ir vykdyti asociacijos valdymo funkcijas). Pažymėtina, kad Lietuvos futbolo federacijos įstatų 19 straipsnyje nustatyta, kad ši asociacija turi tik du valdymo organus: vienasmenį – generalinį sekretorių, bei kolegialų – vykdomąjį komitetą. Lietuvos futbolo federacijos prezidentas įstatuose nelaikomas valdymo organu. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnio 1 dalyje reikėtų nevartoti tokios neapibrėžto turinio formuluotės kaip „visi LFF valdymo organai“, kuri paskui dar neteisingai ir išaiškinama (įtraukiant prezidentą), panaudojant įstatymuose nevartotiną aiškinamąjį jungtuką „tai yra“. Vietoj to, siūlome aiškiai nurodyti baigiamąjį Lietuvos futbolo federacijos organų, kurie nuo įstatymo įsigaliojimo netektų savo įgaliojimų, sąrašą.
20. Projekto 3 straipsnio 2 dalis tikslintina, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, pagal kurias laikinajam administratoriui turėtų būti perduodami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir kita apskaitai tvarkyti reikalinga informacija (atsisakant tokios neapibrėžto ir iš dalies nenorminio turinio nuostatos kaip „visus dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant LFF antspaudu (jei toks yra), prisijungimais prie banko sąskaitų“.
21. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nurodyti, kad per mėnesį laiko nuo šio įstatymo įsigaliojimo LFF valdymo organai perduoda laikinajam administratoriui visą LFF turtą pagal balansą, sudarytą turto perdavimo dienai. Ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku, kodėl įstatymas nustato net vieno mėnesio laikotarpį visų dokumentų ir turto pagal balansą perdavimui, jeigu siekiama kuo greičiau perimti valdymą ir pradėti siūlomas reformas. Manytina, kad, atsižvelgiant į analogiško pobūdžio teismines bylas dėl juridinių asmenų nemokumo bei nemokumo administratoriaus paskyrimo, turto bei dokumentų perdavimas laikinajam administratoriui objektyviai tikrai gali būti įvykdytas per trumpesnį terminą. Be to, kuo greitesnės dokumentų perdavimo procedūros turėtų būti siekiama ir dėl to, kad tai užtikrintų kuo įmanomai trumpesnį vykdomų reformų užbaigimo, ir tuo pačiu viešosios valdžios kišimąsi į asociacijos veiklą, terminą. Antra, svarstytina, ar valdomas ir naudojamas turtas laikinajam administratoriui neturėtų būti perduodamas būtent pagal įstatymo įsigaliojimo dieną esančius duomenis, o ne pagal praėjus mėnesiui po įstatymo įsigaliojimo būsimus duomenis. Trečia, siekiant tinkamo įstatymo taikymo, manytina, kad turto bei dokumentų perdavimo pareiga neturėtų būti nustatoma Lietuvos futbolo federacijos valdymo organams abstrakčiai (solidariai), o turėtų būti nurodytas konkretus asmuo, pvz., generalinis sekretorius, kuris ir būtų atsakingas už šios pareigos vykdymą (atitinkamai turėtų būti tikslinamas ir antras šios dalies sakinys, kuriame taip pat minima „LFF pareiga“). Ketvirta, svarstytina, ar siekiant tinkamo įstatymo taikymo, neturėtų būti numatyta pareigos, perduoti dokumentus ir turtą, nevykdančio subjekto atsakomybė ar teisiniai veiksmai, kurių turėtų imtis laikinasis administratorius Lietuvos futbolo federacijos valdymo organui nevykdant jam nustatytos pareigos.
22. Sistemiškai vertinant projekto 4 straipsnio nuostatas, kuriose įtvirtintos laikinojo administratoriaus funkcijos įstatymo galiojimo laikotarpiu, lieka neaišku, kodėl projektu yra paneigiami esminiai asociacijos laisvės principo turinio elementai. Kaip jau minėta aukščiau, Konstitucijoje įtvirtinta, asociacijų laisvė suponuoja tai, kad šie susivienijimai gali, laikydamiesi įstatymų, savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką. Tai, be kita ko, reiškia, kad asociacijų steigėjai, steigdami jų interesais veiksiančią asociaciją, taip pat jau įsteigtų asociacijų nariai, reguliuodami ir vykdydami jų interesais veikiančios asociacijos veiklą, gali ir turi savarankiškai spręsti dėl naujų narių priėmimo į asociaciją, nustatyti tokių narių priėmimo į asociaciją tvarką bei patys reglamentuoti kitus asociacijos veiklos aspektus. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kuo grindžiama įstatymų leidėjo iniciatyva nustatyti, kad asociacijos, veikiančios savanoriškumo ir savarankiškumo principais, steigimo dokumentai, būtų rengiami ir tvirtinami ne pačių asociacijos narių, o viešosios valdžios įgalioto subjekto sprendimu.
Analogiškai teisiškai ydingos ir projekto nuostatos, nustatančios reikalavimus asociacijos steigimo dokumentų turiniui, kurių net patys asociacijų nariai, susirinkę į aukščiausią asociacijos organą – narių konferenciją, negalėtų pakeisti. Pažymėtina, kad toks asociacijos narių teisės patiems spręsti svarbiausius asociacijos veiklos klausimus paneigimas, visiškai eliminuojant Konstitucijos garantuojamą jų veiklos savarankiškumo aspektą, negali būti pagrįstas net projekto aiškinamajame rašte nurodytais argumentais. Nekvestionuojant pačių įstatymo nuostatų, kuriomis siekiama perimti valdymą iš šiuo metu išrinktų ir veikiančių asociacijos organų pagrįstumo, tokia laikinoji priemonė bent suprantama siekio reformuoti asociacijos valdymą požiūriu. Tačiau perėmus asociacijos valdymą, įstatymu nustatant reikalavimus būsimiems asociacijos įstatams, kurių patys asociacijos nariai, susirinkę į šaukiamą neeilinį aukščiausią asociacijos organą, negalėtų savo sprendimu pakeisti, būtų pažeistas esminis ir principinis asociacijos laisvės elementas – patiems asociacijos nariams savarankiškai ir savanoriškai spręsti jų įsteigtos organizacijos veiklos klausimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galbūt tikslinga projekto 4 straipsnyje nenustatyti laikinajam administratoriui funkcijos tvirtinti naujus laikinuosius įstatus, o tiesiog nurodyti, kad įstatymo galiojimo laikotarpiu Lietuvos futbolo federacijos įstatai taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui (t. y. nustatytoms imperatyvioms sąlygoms dėl neeilinės asociacijų narių konferencijos sušaukimo, dėl narių dalyvavimo joje ir dėl turimų balsų priimant sprendimus). Atitinkamai projekto 5 straipsnyje siūlytina atsisakyti imperatyvių nuostatų dėl asociacijos įstatų turinio, dėl kurio spręstų patys pagal įstatyme nustatytas sąlygas į konferenciją susirinkę asociacijos nariai.
23. Pastebėtina, kad sistemiškai vertinant projekto 5 straipsnio nuostatas abejotina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu būtų galima pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą pakeisti LFF valdymo modelį. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis projekto 5 straipsnio 2 dalimi, LFF konferencija laikinųjų įstatų pagrindu patvirtintų naujus LFF įstatus, kurie negalėtų prieštarauti laikinojo administratoriaus patvirtintiems laikiniesiems LFF įstatams ir į kuriuos būtų įtrauktos visos projekto 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos būtinosios nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad perdavus LFF valdymą LFF konferencijoje išrinktiems LFF valdymo organams, laikinasis administratorius netektų savo įgaliojimų, o šis įstatymas nustotų galioti (projekto 6 straipsnio 3 dalis), neliktų jokių teisinių kliūčių naujai išrinktiems valdymo organams inicijuoti naujos Konferencijos sušaukimą, naujų valdymo organų išrinkimą bei LFF įstatų patvirtinimą laisvu narių pasirinkimu, kaip tai nustato Asociacijų įstatymas ir Civilinis kodeksas. Atsižvelgiant į tai, abejotinas siūlomo projekto tikslingumas.
24. Projekto 4 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „tikslai“ įrašytinas žodis „funkcijos“, nes straipsnyje reglamentuojamos būtent laikinojo administratoriaus funkcijos (kurias vykdydamas jis sieks įstatyme nustatytų tikslų). Taip pat pažymėtina, kad šio straipsnio 3 dalis, nustatanti reikalavimus laikiniesiems LFF įstatams, nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas, todėl ją tikslinga dėstyti atskiru straipsniu.
25. Siekiant teisinio aiškumo bei siekiant išvengti galimo asociacijos valdymo „vakuumo“, kai joks subjektas nebus įgaliotas atlikti Lietuvos futbolo federacijos valdymo funkcijų, projekto 4 straipsnio 1 dalį siūlome tikslinti, aiškiai nurodant, kad įsigaliojus šiam įstatymui laikinasis administratorius perima šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų Lietuvos futbolo federacijos organų įgaliojimus ir vykdo jų funkcijas šio įstatymo galiojimo laikotarpiu. Kita vertus, nuostata, kad laikinasis administratorius ,,šio įstatymo galiojimo laikotarpiu <...> perima valdymo organų funkcijas“ galėtų būti aiškinama taip, kad įstatymo galiojimo metu būtų vykdomos Lietuvos futbolo federacijos valdymo organų funkcijų perdavimo laikinajam administratoriui procedūros, vyktų tęstinis funkcijų perėmimo procesas. Todėl, svarstytina, ar žodžio ,,perima“ nereikėtų atsisakyti, nurodant, kad įstatymo galiojimo laikotarpiu laikinasis administratorius įgyvendina valdymo organų teises ir pareigas.
26. Manytina, kad siekiant užtikrinti tinkamą ir kokybišką laikiną Lietuvos futbolo federacijos valdymą, garantuojantį tolesnę sklandžią šios asociacijos veiklą, projekto 4 straipsnio 1 dalyje (ar kitose šio straipsnio dalyse) reikėtų detaliau reglamentuoti laikinojo administratoriaus, kuris vykdys Lietuvos futbolo federacijos valdymo organų funkcijas, statusą, jam keliamus kvalifikacinius reikalavimus, jo teises ir pareigas. Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nėra nustatoma nei laikinojo administratoriaus paskyrimo tvarka, nei jokie konkretūs laikinojo administratoriaus atrankos kriterijai, kas neatitinka Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos, susijusios su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu. Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad su asmens teisių ir pareigų apimtimi susijęs reguliavimas turi būti įtvirtintas tik įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose (2007 m. gegužės 5 d. ir kt. nutarimai).
Pastebėtina ir tai, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu laikinojo administratoriaus kandidatūrą subjektyviai pasirinktų Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, todėl galimai susidarytų situacija, kai poįstatyminis teisės aktas, kuriuo vadovaudamasis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vykdytų laikinojo administratoriaus atranką, nustatytų įstatymo turinį, nes tiesiogiai įtvirtintų kriterijus, interpretuojančius įstatymą, lemiančius įstatymo taikymą ar netaikymą, kas, be kita ko, vertintina ir kaip padidinta korupcijos rizika.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad laikinojo administratoriaus funkcija apimtų iš LFF perimto turto administravimą ir apsaugą, manytina, kad projekto nuostatose turėtų būti detalizuojami ir laikinojo administratoriaus nepriekaištingos reputacijos kriterijai, nustatant baigtinį sąrašą aplinkybių, kurioms esant asmuo negalėtų eiti laikinojo administratoriaus pareigų, kaip, pavyzdžiui, asmuo yra atleistas iš darbo, pareigų už profesinės veiklos pažeidimus ir (ar) netekęs teisės verstis atitinkama veikla už įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla netekimo nepraėjo atitinkamas metų skaičius ir kt.).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siūlytina tikslinti projekto nuostatas, išsamiai ir nuosekliai reglamentuojant laikinojo administratoriaus institutą, be kita ko aiškiai nurodant jo kompetenciją, t. y. išvardijant visas galimas laikinojo administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, kurios būtų konkretizuojamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimuose.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, Juridinių asmenų registre turi būti duomenys apie juridinio asmens valdymo organų narius (vardai, pavardės ir kiti duomenys), o pagal šio straipsnio 2.66 straipsnio 6 dalies nuostatas, valdymo organų duomenų pasikeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre. Todėl atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnyje reikėtų numatyti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras apie priimtą sprendimą dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo, pakeitimo ar jo įgaliojimų pasibaigimo turėtų ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
27. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje kaip pertekliniai brauktini žodžiai ,,kurį paskiria Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija“, kadangi subjektas, skiriantis laikinąjį administratorių, jau nurodytas projekto 2 straipsnio 3 dalyje. Jeigu būtų nuspręsta administratorių skiriantį subjektą nurodyti būtent projekto 4 straipsnyje, reikėtų tikslinti minėtąją 2 straipsnio 3 dalį, joje atsisakant perteklinių besidubliuojančių nuostatų.
28. Atsižvelgiant į tai, kad laikinasis administratorius vykdytų ne tik šiame įstatyme, tačiau ir kituose įstatymuose numatytas asociacijos valdymo organams priskirtas funkcijas, projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio siūlome dėstyti taip: „Laikinasis administratorius, be kituose įstatymuose ir Lietuvos futbolo federacijos įstatuose nustatytų asociacijos valdymo organų funkcijų, vykdo ir šias funkcijas:“, atsisakant neapibrėžto turinio bei nevisiškai tikslios formuluotės „šiuo įstatymu nustatomu laikinuoju laikotarpiu“ (nes ne visos šioje dalyje numatytos funkcijos galėtų būti vertinamos kaip tęstinės, trunkančios visą įstatymo galiojimo laikotarpį).
Tuo tarpu projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte jau reikėtų aiškiai nurodyti, kad viena iš laikinojo administratoriaus funkcijų būtų užtikrinti sklandžią Lietuvos futbolo federacijos veiklą visą šio įstatymo galiojimo laikotarpį (siūlytina šią funkciją sieti būtent su konkrečiu įstatymo galiojimo laikotarpiu, o ne su faktine naujų federacijos valdymo organų paskyrimo aplinkybe).
29. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina suvienodinti projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų terminų rašymą, t. y. vietoj terminų ,,3 (tris) mėnesius“ bei ,,tris mėnesius“ rašyti terminą ,,3 mėnesius“.
30. Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad laikinasis administratorius per tris mėnesius nuo visos reikiamos informacijos apie LFF veiklą gavimo turėtų atlikti LFF finansinį bei veiklos auditą, audito rezultatus pateikti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Svarstytinas šios nuostatos santykis su Asociacijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias asociacijos valdymo organas ir taip yra atsakingas už metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) arba metinės ataskaitos parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir visuotiniam narių susirinkimui. Kitaip sakant, nėra aišku, ar projektu siekiama nustatyti, kad laikinasis administratorius atliktų bendrąsias Asociacijų įstatyme numatytas valdymo organų funkcijas dėl metinių ataskaitų parengimo ir pateikimo (tokiu atveju būtų svarstytinas tokios nuostatos tikslingumas), ar, vis dėlto, turima omenyje, kad laikinasis administratorius atliktų tikslinį Lietuvos futbolo federacijos finansinį ir veiklos auditą, kuris nebūtų metinių ataskaitų dalimi. Tačiau svarstytinas tokio tikslinio audito reikalingumas apskritai, nes jis galėtų būti daromas ir rengiant metinę veiklos ataskaitą bendrąja tvarka. Jeigu, vis dėlto, šią nuostatą dėl tikslinio audito būtų nuspręsta palikti, reikėtų aiškiai nurodyti už kokį laikotarpį jis būtų daromas. Be to, šis punktas turėtų būti tikslinamas ir šiais aspektais: 1) vietoj formuluotės „nuo visos reikiamos informacijos apie LFF veiklą gavimo“ įrašytina formuluotė „nuo informacijos, nurodytos šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, gavimo“; 2) reikėtų patikslinti, kad laikinasis administratorius ne pats atlieka, o organizuoja finansinio bei veiklos audito atlikimą (nes administratorius tiesiog gali neturėti tam kompetencijos; 3) svarstytinas pats audito rezultatų pateikimo ministrui tikslingumas, nes audito išvada yra viešas dokumentas (ji turėtų būti skelbiama ir federacijos interneto svetainėje).
Kartu atkreipiame dėmesį, kad, pagal Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą, paprastai pagrindas skirti laikinąjį administratorių atsiranda po to, kai kompetentingos valstybės institucijos nustato, kad juridinis asmuo veikia pažeisdamas įstatymus ir kitus teisės aktus. Kaip antai, pagal Bankų įstatymo 751 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, laikinojo banko administratoriaus skyrimas yra viena iš priežiūros institucijos skiriamų bankui poveikio priemonių. Poveikio priemonė gali būti skiriama esant tik įstatyme nustatytiems tokių poveikio priemonių skyrimo pagrindams. Poveikių priemonių skyrimo pagrindai yra nustatyti Bankų įstatymo 73 straipsnio 1 dalies 1 -16 punktuose. Pagal Bankų įstatyme 73 straipsnio 1 dalies 1 -16 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą poveikio priemonė galėtų būti skiriama už atitinkamus įstatymų, poįstatyminių įteisės aktų, taip pat Europos sąjungos teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Be to, kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, pagal Civilinio kodekso 2.124-2.131 straipsnių nuostatas laikinąjį juridinio asmens administratorių turi teisę skirti teismas, bet tik atlikus konkretaus juridinio asmens veiklos tyrimą ir teismo paskirtiems ekspertams nustačius, kad juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veikla yra netinkama. Taigi, ir pastaruoju atveju, laikinojo juridinio asmens administratoriaus skyrimo pagrindas yra nustatyti juridinio asmens veiklos pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar įstatymo projekte neturėtų būti nustatyti laikinojo administratoriaus skyrimo pagrindai, o laikinasis administratorius skiriamas ne prieš Lietuvos futbolo federacijos finansinio bei veiklos audito atlikimą, bet atlikus tokį auditą ir tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad audituojamas juridinis asmuo veikė pažeisdamas įstatymus, o juridinio asmens, jo valdymo organų ar narių veikla prieštarauja visuomenės interesams.
31. Atsižvelgiant į šios išvados 22 pastabą, projekto 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikėtų iš viso atsisakyti kaip perteklinio ir neturinčio teisinio krūvio. Kaip minėta aukščiau, norint sušaukti visuotinę Lietuvos futbolo federacijos narių konferenciją, kurių dalyviams, dalyvių balsų skaičiui, priimamų sprendimų kvorumui ir kt., būtų taikomi kitokie reikalavimai nei nustatyti šiuo metu galiojančiuose Lietuvos futbolo federacijos nuostatuose, nereikia tvirtinti laikinųjų asociacijos įstatų. Pakankama būtų įstatyme tik aiškiai nurodyti šias specialias asociacijos narių konferencijos organizavimo ir sprendimų priėmimo joje sąlygas (tuo pačiu įstatyme turėtų būti įtvirtinta ir nuostata, kad Lietuvos futbolo federacijos įstatai taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip). Be to, projekto 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte turėtų būti braukiama nereguliacinio pobūdžio, deklaratyvi nuostata dėl laikinųjų įstatų projekto rengimo tikslo. Taip pat pažymėtina, kad iš projekto formuluotės nėra aišku, ar laikinasis administratorius turėtų tvirtinti laikinuosius Lietuvos futbolo federacijos įstatus, ar, vis dėlto, tik laikinųjų įstatų projektą (kuris juridinę galią įgautų tik konferencijoje dėl jų balsavus asociacijos nariams).
32. Projekto 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte sąvoka „nepriekaištingos reputacijos principo“ vartojama netiksliai, nes ji nepriekaištingą reputaciją klaidingai įvardija kaip teisės principą. Teisės teorijoje pažymima[[1]], kad teisės principai yra dideliu abstraktumo laipsniu pasižyminčios pamatinės teisės sistemos nuostatos, pamatiniai dėsniai, fundamentalūs pradai, kuriais grindžiamas teisinis reguliavimas (t. y. teisės kūrimas) ir teisinė praktika (t. y. teisės aiškinimas bei teisės taikymas). Nepriekaištinga reputacija vertinamame projekte siejama ne su abstrakčiomis pamatinėmis teisės sistemos nuostatomis ar pan., o su vienu konkrečiu reikalavimu – nebūti pripažintam kaltu padarius tyčinę nusikalstamą veiką (projekto 4 straipsnio 2 dalies 4 punkto e papunktis).
33. Atsižvelgiant į projekto 5 straipsnį, projekto 4 straipsnio 2 dalis pildytina dar viena laikinojo administratoriaus funkcija – per šešis mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis sušaukti neeilinę Lietuvos futbolo federacijos konferenciją.
34. Projekto 4 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos, atsižvelgiant į jų turinį, turėtų būti dėstomos atskiru straipsniu, reglamentuojančiu neeilinės konferencijos organizavimo sąlygas. Taip pat pažymėtina, kad, dėstant šias sąlygas, nereikia dėstyti kiekvienos įstatyminės nuostatos motyvų bei jos pagrindimo, t. y. nustatant tam tikrą neeilinės konferencijos organizavimo sąlygą, nereikia nurodyti, kad ji grindžiama tam tikra konkrečia Pavyzdinių įstatų nuostata.
35. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 4 straipsnio 2 dalies 4 punkto paskirtis turėtų būti ne nustatyti laikinųjų įstatų turinį, o tik įtvirtinti neeilinės konferencijos (kuriose ir turėtų būti nuspręsta dėl naujų įstatų patvirtinimo) organizavimo sąlygas, šio punkto b papunktį siūlome performuluoti, nustatant, kad Klubai yra ne Lietuvos futbolo federacijos nariai, o kad visi Klubai turi teisę dalyvauti Lietuvos futbolo federacijos neeilinėje konferencijoje nario teisėmis. Atitinkamai a papunktyje reikėtų nustatyti, kad visi Lietuvos futbolo federacijos neeilinėje konferencijoje nario teisėmis dalyvaujantys Klubai turi vienodą balsų skaičių.
36. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 2 dalies 4 punkto c papunktyje reikėtų aiškiai nurodyti specialias Lietuvos futbolo federacijos prezidento, viceprezidento ir Vykdomojo komiteto narių rinkimų sąlygas (tiek, kiek jos skirtųsi nuo galiojančiuose Lietuvos futbolo federacijos įstatuose nustatytos šių valdymo organų rinkimų tvarkos).
37. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 2 dalies 4 punkto d papunktyje reikėtų aiškiai nurodyti, kurie Lietuvos futbolo federacijos organai turimi omenyje. Kartu siūlytina apsvarstyti, ar projekto 4 straipsnio 2 dalies 4 punkto d papunkčio nereikėtų sujungti kartu su šio punkto e papunkčiu, kadangi e papunktis iš esmės tik detalizuoja d papunktyje vartojamos sąvokos „nepriekaištinga reputacija“ turinį.
38. Remiantis projekto 4 straipsnio 2 dalies 4 punkto e papunkčiu, laikinųjų LFF įstatų projekte privalėtų būti įtraukta sąlyga, pagal kurią „nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuris nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs tyčinę nusikalstamą veiką“. Atkreipiame dėmesį, kad ši vertinamo projekto nuostata nenumato jokio termino, kuriam praėjus tyčinę nusikalstamą veiką padaręs asmuo vėl būtų laikomas atitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Tai reiškia, kad projekto 4 straipsnio 2 dalies 4 punkto e papunktyje siūloma nustatyti neterminuotą (t. y. trunkantį visą gyvenimą) asmens teisių ribojimo pagrindą. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas derėtų su proporcingumo principu. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrose gyvenimo srityse taikomi neterminuoti (t. y. trunkantys visą gyvenimą) asmens teisių ribojimai proporcingumo principą atitinka tik ta apimtimi, kuria šie ribojimai skirti asmenims, padariusiems „itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės“ (Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d., 2021 m. balandžio 14 d. nutarimai). Vertinamame projekte vartojama sąvoka „tyčinės nusikalstamos veikos“ apima tyčinius baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus (Baudžiamojo kodekso 11, 12 straipsniai). Iš visų nurodytų tyčinių nusikalstamų veikų „itin pavojingų nusikaltimų“ kategoriją, mūsų nuomone, atitiktų tik labai sunkūs nusikaltimai ir galbūt sunkūs nusikaltimai. Tuo tarpu tyčinius baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius ir apysunkius nusikaltimus padariusius asmenis, atsižvelgiant į šių nusikalstamų veikų santykinai mažesnį pavojingumą, būtų pagrįsta laikyti neatitinkančiais nepriekaištingos reputacijos reikalavimų nebent tol, kol: a) nėra pasibaigęs teistumas arba b) nėra praėjęs tam tikras laiko tarpas (pvz., 1 metai) po apkaltinamojo nuosprendžio dėl tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymo įsiteisėjimo (past. – baudžiamieji nusižengimai teistumo neužtraukia, todėl jų atžvilgiu reikalinga speciali norma).
Koreguojant projektą taip pat siūlytina jame aiškiai nurodyti, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimų tam tikrą laiko tarpą (arba neterminuotai, jeigu asmuo yra padaręs pačius sunkiausius nusikaltimus) neatitinka ne tik asmuo, kuris pripažintas kaltu dėl tam tikrų Baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų padarymo, bet ir asmuo, kuris pripažintas kaltu dėl analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, padarymo.
39. Projekto 4 straipsnio 2 dalies 4 punkto e papunkčio turinys konstruojamas atsižvelgiant į Pavyzdinių FIFA įstatų IV skirsnio 32 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad „The members of the Executive Committee <...> must not have been previously found guilty of a criminal offence“. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais.
39.1. Kyla abejonių, ar projekto 4 straipsnio 2 dalies 4 punkto e papunktyje vartojama formuluotė „nusikalstamą veiką“ pagrįstai tapatinama su sąvoka „criminal offence“. Pvz., EŽTK 6 straipsnyje vartojamos analogiškos sąvokos „criminal offence“ turinys EŽTT praktikoje aiškinamas plačiau, t. y. kaip apimantis ne tik tas veikas, kurios pagal Europos Tarybos valstybių narių nacionalinę teisę priskiriamos nusikalstamoms veikoms. Spręsdamas, ar teisės pažeidimas vertintinas kaip „criminal offence“ pagal EŽTK 6 straipsnį, EŽTT atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, gresiančios sankcijos rūšį, griežtumą ir jai keliamus tikslus (vertinama, ar sankcija atlieka baudimo bei prevencijos funkcijas, kurios būdingos sankcijoms, taikomoms už „criminal offence“ padarymą), taip pat atsižvelgia ir į tai, kaip toks pažeidimas kvalifikuojamas Europos Tarybos valstybės narės nacionalinėje teisėje[[2]]. Remiantis išdėstytais kriterijais, EŽTT praktikoje[[3]] kaip „criminal offence“ traktuojamos ne tik nusikalstamos veikos, bet ir administraciniai nusižengimai, mokesčių teisės, konkurencijos teisės pažeidimai ir pan.
Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projekto 4 straipsnio 2 dalies 4 punkto e papunktyje atitiktis nepriekaištingos reputacijos reikalavimams neturėtų būti siejama ir su reikalavimu nebūti baustam už tam tikrus administracinius nusižengimus ar kitus teisės pažeidimus. Žvelgiant sistemiškai, galima pastebėti, kad, pvz., Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktis riboja juridinių asmenų teisę gauti valstybės biudžeto lėšas atitinkamų programų ar projektų įgyvendinimui, jeigu juridinio asmens vadovas ar kitas su juridiniu asmeniu susijęs fizinis asmuo (buhalteris ir kt.) yra, be kita ko, baustas administracine nuobauda arba jam yra pritaikyta administracinio poveikio priemonė už tam tikrus Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktyje expressis verbis numatytus nusižengimus ir nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo nepraėjo vieni metai.
39.2. Pavyzdinių FIFA įstatų IV skirsnio 32 straipsnio 4 dalies formuluotės „found guilty“ pažodinis atitikmuo lietuvių kalboje yra „pripažintas kaltu“. Vis dėlto, neaišku, ar ši Pavyzdinių FIFA įstatų formuluotė nacionalinės teisės kontekste turėtų būti aiškinama būtent pažodžiui, t. y. kaip reiškianti, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinka tik toks asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo pripažintas kaltu priimant apkaltinamąjį nuosprendį, ar galbūt ši formuluotė aiškintina kaip apimanti ir tuos atvejus, kai teismas pripažįsta patį nusikalstamos veikos padarymo faktą ir priima sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (past. – atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo laikomas padariusiu nusikalstamą veiką, tačiau pačiame teismo sprendime, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, formuluotė „pripažinti kaltu“ nėra vartojama, ji būdinga išimtinai apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai[[4]]). Jeigu projektas būtų papildytas nuostata, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinka ir tie asmenys, kurie dėl tam tikrų nusikalstamų veikų buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tuomet, remiantis šios išvados 38 punkte išdėstytais argumentais, siūlytina atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės asmenis laikyti nesančiais nepriekaištingos reputacijos 1 metus po teismo sprendimo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos arba tol, kol nėra pasibaigęs laidavimo terminas (past. – maksimalus laidavimo terminas pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalį yra trys metai).
40. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas pastabas, projekto 5 straipsnio 1 dalį siūlome tikslinti, nurodant, kad neeilinė konferencija būtų šaukiama per 6 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo, o ne per 6 mėnesius nuo Lietuvos futbolo federacijos laikinųjų įstatų patvirtinimo. Be to, reikia arba aiškiai nurodyti, kad visi Klubai turi teisę dalyvauti Lietuvos futbolo federacijos neeilinėje konferencijoje nario teisėmis, arba šios nuostatos apskritai atsisakyti kaip perteklinės (jei ji bus įtvirtinta straipsnyje, reglamentuojančiame neeilinės konferencijos organizavimo sąlygas).
41. Atsižvelgiant į tai, kad toks reguliavimas, pagal kurį asociacijos, veikiančios savanoriškumo ir savarankiškumo principais, nariai, susirinkę į aukščiausią asociacijos organą – narių konferenciją, negalėtų patys spręsti dėl steigimo dokumentų turinio (juos keisti), yra teisiškai nepagrįstas, projekto 5 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį ir šio straipsnio 4 dalį reikėtų keisti, užtikrinant asociacijos narių – Klubų, teisę ir galimybę patiems spręsti dėl laikinojo administratoriaus parengtų Lietuvos futbolo federacijos įstatų projekto turinio (t. y., Klubai, susirinkę į federacijos neeilinę konferenciją, patys turėtų nuspręsti, ar pilnai pritarti laikinojo administratoriaus parengtam įstatų projektui, ar dalinai pakeisti kai kurias siūlomas nuostatas, ar net patys pilnai parengti ir patvirtinti visiškai kitokio turinio įstatus).
42. Nėra aišku, kuo remiantis projekto 5 straipsnio 3 dalyje nustatytas net mėnesio nuo naujų Lietuvos futbolo federacijos valdymo organų išrinkimo terminas, per kurį laikinasis administratorius turėtų jiems perduoti asociacijos valdymą. Siekiant užtikrinti kuo greitesnį asociacijos valdymo funkcijų grąžinimą pačios asociacijos narių išrinktiems valdymo organams, numatomas terminas turėtų būti kaip įmanoma trumpesnis, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė net vieną mėnesį po reformos pabaigos viešosios valdžios paskirtam subjektui toliau vykdyti federacijos valdymo funkcijas yra ginčytina.
Taip pat pažymime, siūloma formuluotė „laikinasis administratorius Lietuvos futbolo federacijos valdymą perduoda naujai išrinktiems organams“ yra netiksli, nes valdymas nebūtų perduodamas kokiu nors perdavimo aktu ar kitokiu formaliu dokumentu. Tiesiog pačiame įstatyme turėtų būti nustatyta konkreti data, nuo kurios naujai išrinkti Lietuvos futbolo federacijos organai pradeda vykdyti savo funkcijas pagal patvirtintus asociacijos įstatus.
Be to, vertinant projekto 5 straipsnio 3 dalies turinį apskritai, pažymime, kad jame įtvirtinta nuostata nėra straipsnio, reglamentuojančio neeilinės konferencijos sušaukimą, reguliavimo dalykas.
43. Projekto 5 straipsnio 4 dalis turėtų būti tikslinama atsižvelgiant ne tik į aukščiau išdėstytas pastabas dėl asociacijos narių savarankiškumo sprendžiant asociacijos steigimo dokumentų turinio klausimus, tačiau ir į tai, kad įvairūs klausimai, kurie neišsprendžiami konferencijos dieną, gali būti sprendžiami ir kitą tos pačios konferencijos posėdžio dieną, ar padarius, pvz., kelių dienų konferencijos posėdžių pertrauką. Nėra suprantama, kodėl, nepatvirtinus laikinojo administratoriaus siūlomų įstatų redakcijos, numatomas net trijų mėnesių laikotarpis laikinųjų įstatų korekcijoms. Toks reguliavimas nedera su projekto iniciatorių siekiu perimti Lietuvos futbolo federacijos valdymą kuo trumpesniam laikotarpiui. Taip pat pažymime, kad šios dalies nuostata, nustatanti, kad „po laikinųjų įstatų korekcijų laikinasis administratorius teikia LFF konferencijai juos tvirtinti šio straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka“ yra nepagrįsta bei klaidinanti, nes šio straipsnio 2 dalyje nenustatyta jokia įstatų tvirtinimo tvarka, o tiesiog nurodyta, kad įstatai negali prieštarauti laikinojo administratoriaus patvirtintiems laikiniesiems įstatams. Todėl vertinant šią nuorodą į straipsnio 2 dalį, lieka neaiški pati įstatų korekcijos paskirtis ir tokios korekcijos turinys, nes minėta nuoroda suponuoja, kad korekcijos vis tiek negalės nukrypti nuo laikinojo administratoriaus parengtų laikinųjų įstatų principinių nuostatų.
44. Siekiant užtikrinti iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principus, suponuojančius valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, siūlome papildyti projekto 6 straipsnį nauja 1 dalimi ir nurodyti konkrečią įstatymo įsigaliojimo datą, kuri būtų pakankama įstatymo įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti ir patvirtinti, ir paties įstatymo galiojimo trukmę (t. y. datą, iki kurios įstatymas galios), kuri būtų pakankama įstatyme nustatytiems veiksmams ir procesams atlikti. Atitinkamai reikėtų atsisakyti ydingos projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, įstatymo galiojimo terminą siejančios ne su konkrečia kalendorine data, o su formaliai neapibrėžtos teisinių santykių subjektų veikos sąlyga. Tuo atveju, jeigu nebūtų pritarta siūlymui projekto 6 straipsnį papildyti nauja 1 dalimi, kurioje būtų nustatyta konkreti įstatymo įsigaliojimo data, projekto 6 straipsnio pavadinime reikėtų išbraukti žodį ,,įsigaliojimas“.
45. Siekiant užtikrinti tinkamą įstatymo įgyvendinimą ir jo nuostatų taikymą nuo paties įstatymo įsigaliojimo dienos, projekto 6 straipsnio 1 dalį siūlome laikyti 2 dalimi ir ją formuluoti taip: „2. Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo paskiria Lietuvos futbolo federacijos laikinąjį administratorių“. Atitinkamai šio straipsnio 1 dalyje reikėtų numatyti išlygą, dėl 2 dalies ankstesnio įsigaliojimo (ji turėtų įsigalioti iš karto paskelbus įstatymą). Pažymime, kad nuostatos dėl kitų ministro tvirtinamų įgyvendinamųjų teisės aktų reikėtų atsisakyti apskritai, nes įstatymas tokių aktų paprasčiausiai nenumato.
46. Manytina, kad būtent projekto 6 straipsnyje, reglamentuojančiame ir įstatymo taikymo nuostatas, turėtų būti mūsų siūloma nuostata, kad šio įstatymo įsigaliojimo metu galiojantys Lietuvos futbolo federacijos įstatai taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.
47. Pagal Sporto įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą sporto šakos federacija yra narystės pagrindu įsteigta nevyriausybinė organizacija. Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir prižiūri jos įgyvendinimą. Pagal Sporto įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės sporto politiką, dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą ir jame nustatant sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, rengia sporto politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,
laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis
M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]