LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETO

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL TOTALITARINIŲ REŽIMŲ TYRIMŲ CENTRO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PROJEKTONR. XIVP- 3380

 

2024-06-05  Nr. 112-P-19   

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas. Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė,  Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė.

Kviestieji asmenys: Seimo nariai – Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Audronis Ažubalis, Valdas Rakutis, Artūras Žukauskas, Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, VRM Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vadovė Alma Bulkevičienė, Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus mokslo darbuotojas dr. Stanislovas Stasiulis, Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio pirmininko pavaduotojas Saulius Černa,  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius Arūnas Bubnys, Lietuvos istorijos tyrimų ir atminties kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Elena Matulionienė, valdybos narys Raimundas Kaminskas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos saugumo institucijų valdymo mokslo grupės profesorius  dr. Alvydas Šakočius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Nutarimo projekto preambulėje nurodytinas teisės akto priėmimo teisinis pagrindas,       t. y. reikėtų nurodyti konkretų įstatymą, kuriame nustatyta, kad Seimas turi priimti siūlomą nutarimą.

Nepritarti

Seimo nutarimo dėl Totalitarinių režimų tyrimų centro nuostatų patvirtinimo projektas Nr. XIVP-3380 yra teikiamas kartu su nauja redakcija dėstomu Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2343(2), kuriame nurodoma, kad Seimas turi priimti siūlomą nutarimą. Todėl manytina, kad toks siūlymas perteklinis, nes abu projektai teikiami ir svarstomi kartu.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

2.  Atsižvelgiant į kartu su šiuo nutarimo projektu teikiamo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2343(2) siūlomus pakeitimus (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pavadinimas bus keičiamas į Totalitarinių režimų tyrimų centrą), siūlytume papildyti nutarimo projektą atskiru straipsniu, kuriuo būtų pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. VIII-505 „Dėl Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

3. Tikslintinas teikiamu nutarimo projektu tvirtinamų Totalitarinių režimų tyrimų centro nuostatų (toliau – Nuostatai) 1 punktas, jame aiškiai nurodant, kad Totalitarinių režimų tyrimų centras (toliau – Centras) yra valstybės biudžetinė įstaiga (išbraukiant  neapibrėžto teisinio turinio žodį „savarankiška“) bei atsisakant kaip perteklinių šios įstaigos paskirtį nustatančių nuostatų (ši informacija pateikiama Nuostatų 9 ir 10 punktuose, apibrėžiant Centro tikslus ir funkcijas).

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

4. Nuostatų 2 punkte prieš žodžius „viešasis juridinis asmuo“ įrašytini žodžiai „ribotos civilinės atsakomybės“. Be to, atsižvelgiant į Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą sąvoką „Lietuvos valstybės herbas“, šiame punkte prieš žodžius „valstybės herbu“ įrašytinas žodis „Lietuvos“.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

5. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., 7 straipsnio 2 dalį, biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencija ir įvertinus tai, kad tokia kompetencija yra nurodyta Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, siūlome patikslinti Nuostatų 3 punktą ir vietoj žodžių „kuris Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu tvirtina ir keičia Centro nuostatus, sprendžia kitus įstatymuose jo kompetencijai priskirtus klausimus“ įrašyti žodžius „kuri atlieka Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytas funkcijas“.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

6. Nuostatų 4 punkto, nustatančio Centro veiklos teisinius pagrindus, tikslingumas ir teisinė reikšmė yra abejotini, nes šio punkto nuostatoje nenustatomi jokie specifiniai, konkrečiai Centrui skirti įstatymų bei kitų teisės aktų specialaus taikymo pagrindai. Atsižvelgus į tai bei į tai, kad visi teisinių santykių subjektai privalo laikytis visų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų, šio punkto siūlome atisakyti kaip perteklinio ir nustatančio tik deklaratyvią, bendrojo pobūdžio ir jokios praktinės teisinio reguliavimo reikšmės neturinčią nuostatą dėl teisės aktų laikymosi. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, šiame punkte brauktini žodžiai „susijusiais su Centro veikla“, kadangi Centras savo veikloje turi vadovautis visais Lietuvos Respublikos teisės aktais, ne tik susijusiais su Centro veikla, o prieš žodžius „tarptautinėmis sutartimis“ – įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

7. Derinant Nuostatus su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) 11 straipsniu „Centro lėšos“, Nuostatų 5 formuluotėje prieš žodį „tarptautinių“ įrašytinas žodis „nacionalinių“, taip pat įrašytini šie finansavimo šaltiniai: „lėšos, gautos už dalyvavimą tarptautinėse mokslinėse programose“, „kitos teisėtai gautos lėšos“.

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

8. Pažymėtina, kad formaliai Seimas savo sprendimais valstybės biudžeto lėšų neskirsto (Seimas tik priima Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą bei jo pakeitimus). Atsižvelgiant į tai, Nuostatų 5 punkte siūlytina išbraukti žodžius „Seimo ar“.

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

9. Nuostatų 7 punkte brauktinas žodis „Seimas“, nes konstitucinė Seimo narių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė yra ne šių Nuostatų reguliavimo dalykas.

Nepritarti

Nuostatų 7 punktas nustato kas gali inicijuoti Nuostatų pakeitimą. Atsižvelgus į tai, jog Centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas, yra nurodoma, kad Seimas gali inicijuoti Nuostatų pakeitimus.

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

10. Atsižvelgiant į tai, kad Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 6 dalyje jau įtvirtintas imperatyvas, nustatantis, kad juridinių asmenų steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre, o Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako biudžetinės įstaigos vadovas, reikėtų kaip perteklinį išbraukti Nuostatų 8 punktą.

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, jog Nuostatų pirmajame skyriuje aptariamos Nuostatų keitimo ir tvirtinimo nuostatos, nemanytina, kad Nuostatų 8 punktas yra laikytinas pertekliniu. Nuostatų 8 punktu nuosekliai įtvirtinama, koks subjektas atsako už Nuostatų pateikimą Juridinių asmenų registrui.

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

11. Siekiant Nuostatų glaustumo, siūlome sutrumpinti Nuostatų II skyrių „Centro veiklos tikslas ir funkcijos“ atsisakant labai detalaus Centro funkcijų dėstymo ir Centro atliekamus veiksmus pateikiant labiau apibendrintai ir atitinkamai sugrupuojant.

Nepritarti

Šiuo metu galiojančiame Centro įstatyme funkcijos detaliai aptartos, vis dėlto šiuo įstatymo projektu ir Nuostatais buvo nutarta detaliai Centro funkcijas aprašyti Nuostatuose siekiant tiksliai išskirti funkcijas.

Įstatymo projekte išskiriami uždaviniai, o funkcijos detalizuojamos nuostatose. Remiantis  Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto pateiktą ekspertinio vertinimo pažyma verta pabrėžti, kad „Ligi šiol galiojusi Įstatymo redakcija buvo stipriai suvaržiusi Centro galimybes savarankiškai ir efektyviai planuoti įstaigos veiklas. Tad naujas tikslų ir uždavinių apibrėžimas, ir ypač funkcijų iškėlimas iš įstatymo į „Nuostatus“ ir/ar kitus vidinius veiklą reglamentuojančius dokumentus vertintinas teigiamai“.

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

12. Atsižvelgiant į tai, kad Centro vykdomi moksliniai ir taikomieji tyrimai turėtų būti įvardinami ne Centro veiklos tikslu (mokslinių ir taikomųjų tyrimų vykdymas yra mokslo ir studijų institucijų pagrindinis tikslas), o tik kaip priemonė jo veiklos tikslui pasiekti, Nuostatų 9 punkte siūlome išbraukti žodžius „taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus“. Pažymėtina, kad mokslinių ir taikomųjų tyrimų vykdymas gana išsamiai aptartas Nuostatų 10 punkte, nustatančiame konkrečias Centro funkcijas.

Nepritarti

Centras – specifinė institucija, atliekanti ir vykdanti mokslinius ir taikomuosius tyrimus, nes pažinimas ir įvertinimas turi būti paremtas moksliniais ir taikomaisiais tyrimais.

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

13. Nuostatų 10.1.1 papunktyje brauktinas žodis „veiklos“, nes siūloma formuluotė implikuoja, kad totalitariniai režimai patys vykdo veiklą. Nuostatų 10.1.1.1 papunktyje vietoj žodžių „okupacinių režimų įvykdytus nusikaltimus“ siūlome įrašyti žodžius „totalitarinių režimų okupacijų metu įvykdytus nusikaltimus“, Nuostatų 10.1.1.2 papunktyje vietoj žodžių „okupacinių režimų vykdytą politiką“ – žodžius „totalitarinių režimų okupacijų metu vykdytą politiką“. Pažymėtina, kad analogiškai turėtų būti peržiūrėtos ir kitos Nuostatų 10 punkto nuostatos.

Pritarti

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

14. Nuostatų 10.1.4 papunktyje reikėtų aiškiai nurodyti nusikaltimus, o ne pateikti neapibrėžto turinio nuorodą į Centro įstatymą. Pažymėtina, kad kartu teikiamame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2343(2) nurodyti tik šie nusikaltimai: karo, genocido ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, todėl, siekiant teisinio aiškumo, siūlome juos įvardinti ir Nuostatuose. Analogiško turinio pastaba taikytina ir Nuostatų 10.1.6 , 10.2.1 ir 10.2.9 papunkčiams.

Pritarti

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

15. Nuostatų 10.2 papunktis tikslintinas, nes Centras vykdo ne laisvės kovotojų sklaidą ir edukaciją, o informacijos apie laisvės kovotojus sklaidą ir edukaciją.

Pritarti

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

16. Nuostatų 10.2.2 papunktyje vietoj žodžių „apie šiame įstatyme“ įrašytini žodžiai „apie Centro įstatyme“.

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

17. Nuostatų 10.3 papunktyje brauktini žodžiai ,,ir jų rūpybą“, nes pats Centras jokios rūpybos nevykdo.

Pritarti

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

18. Nuostatų 10.3.2. papunktyje vietoj žodžių „socialinės rūpybos“ įrašytini žodžiai „valstybės paramos“.

 

Pritarti

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

19. Svarstytina, ar Nuostatų 10.3.5. punkte numatyta  funkcija (organizuoja, koordinuoja ir finansuoja politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimos narių grįžimo (persikėlimo) į Lietuvą nuolat gyventi ir jų socialinės integracijos priemonių įgyvendinimą) gali būti priskirtina Centrui, kadangi pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892,  8.11.12 papunktį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja ir finansuoja politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimos narių grįžimo į Lietuvą ir jų socialinės integracijos priemonių įgyvendinimą.

Pritarti

Atsisakyti Nuostatų 10.3.5. punkto.

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

20. Tikslintinas Nuostatų 10.4.1 papunktyje nurodyto registro pavadinimas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 3 straipsnį, yra steigiamas Lietuvos Respublikos gyventojų registras (ne Lietuvos gyventojų registras). Be to, šios nuostatos turinys tarpusavyje derintinas su Gyventojų registro įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta, kada Centrui gali būti teikiami Gyventojų registro duomenys (numatyta, kad tokie duomenys teikiami, kai to reikia organizuojant okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų identifikavimą, ieškant jų giminaičių).

Pritarti

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

21. Nuostatų 10.5.1. ir 10.5.2 punktus, kuriuose išsamiai nurodomos Centro kaip Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos sekretoriato funkcijos, siūlome arba tikslinti dėstant tik bendro pobūdžio Centro, kaip sekretoriato funkciją, arba suderinti juos su Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2022 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1VE-28 (šių nuostatų 45 punkte yra nurodyta ir daugiau sekretoriato funkcijų, kurios Nuostatuose nėra aptariamos).

Pritarti

Patikslinti Nuostatų 10.5.1. ir 10.5.2 punktus, dėstant tik bendro pobūdžio Centro, kaip sekretoriato funkciją.

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

22. Nuostatų 10.7 ir 10.8 papunkčiai brauktini dėl to, kad tai yra ne Nuostatų, o atitinkamų įstatymų (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo įstatymo bei  Viešojo administravimo įstatymo) reguliavimo dalykas, nes jame nustatomos ne specifinės, tik Centrui būdingos, o bendrosios, visoms biudžetinėms įstaigoms būdingos, pareigos.

Nepritarti

Siekiant didesnio aiškumo ir nuoseklumo, nuorodos į įstatymus, kurie aptaria kitas Centro vykdomas funkcijas, nelaikytinos perteklinėmis.

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

23. Nuostatų 10.8 papunktyje brauktinas žodis „pasiūlymas“, kadangi pasiūlymų nagrinėjimo tvarka Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnyje nenumatyta (numatyta tik prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarka).

Pritarti

 

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

24. Nuostatų 11.6 papunktyje prieš žodžius „gauti informaciją“ įrašytini žodžiai „įstatymų nustatyta tvarka“.

Pritarti

 

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

25.  Tikslintinas Nuostatų 11.7 punktas, kadangi neaišku, dėl kieno ,,efektyvesnės finansinės ir materialinės paramos administravimo“ Centras  turi teisę teikti pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei.

Pritarti

Tikslintinas Nuostatų 11.7 punktas, nurodant, kad Centras turi teisę teikti Seimui ir Vyriausybei pasiūlymus dėl Centro finansavimo ir dėl priemonių, kurių reikia efektyvesniam Centro funkcijų atlikimui užtikrinti;

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

26. Nuostatų 12.2 papunktyje numatyta Centro pareiga kiekvienais metais iki birželio 1 dienos paskelbti ir pateikti Seimui Centro veiklos metinę ataskaitą nedera su kartu su šiuo nutarimo projektu teikiamo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) 6 straipsnio 12 dalimi bei  šių Nuostatų 17.19 punktu, pagal kuriuos ši pareiga numatyta Centro generaliniam direktoriui.

Pritarti

Atsisakyti 12.2 papunkčio, o buvusius 12.3 ir 12.4 papunkčius atitinkamai laikyti 12.2 ir 12.3

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

27. Nuostatų 12.3 papunktis tikslintinas, nes nėra aišku kokiems juridiniams asmenims ir kokiu pagrindu Centras turi teikti informaciją apie savo veiklą. Jeigu turima omenyje Centro pareiga teikti informaciją asmenims Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nustatyta tvarka, taip reikėtų ir nurodyti. Tačiau pažymėtina, kad tai yra bendro turinio pareiga, taikytina visoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, todėl jos nustatymas Nuostatuose yra perteklinis.

Pritarti iš dalies

Nuostatų 12.3 papunktis tikslintinas, nurodant, kad Centras teikia informaciją Seimui, taip pat kitiems juridiniams asmenims, susijusią su Centro vykdoma veikla vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nustatyta tvarka.

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

28. Nuostatų 11.8 ir 12.4 papunkčiai turėtų būti dėstomi atskirais punktais (nes gramatiškai nedera su 11 ir 12 punktų nuostatomis iki dvitaškio.

 

Nepritarti

Iš pateikiamos pastabos turinio nėra aišku kaip Nuostatų 11.8 ir 12.4 papunkčiai gramatiškai nedera su 11 ir 12 punktų nuostatomis.

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

29. Atsižvelgiant į Strateginio valdymo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus  veiklos lygmens planavimo dokumentų tipus bei į šio įstatymo 24 ir 25 straipsnio nuostatas, kuriuose nurodyta, koks subjektas ir kokius planavimo dokumentus tvirtina, tikslintinas Nuostatų  13 punktas, kuriame nurodoma, kad Centro veikla organizuojama vadovaujantis patvirtintais Centro ilgalaikiais strateginiais ir metiniais veiklos planais.  Atitinkamai tikslintinas Nuostatų 17.6 punktas.

Pritarti

 

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

30. Tikslintinas Nuostatų 16 punktas, nurodant, kad Centro generalinio direktoriaus pavaduotojas, ar kitas darbuotojas pavaduoja Centro generalinių direktorių Centro generalinio direktoriaus laikinojo nedarbingumo, tarnybinės komandiruotės, atostogų metu ar kitais atvejais, kai jo laikinai nėra ir (ar) jis laikinai negali eiti savo pareigų. Taip pat abejotinas reguliavimo, pagal kurį laikino Centro generalinio direktoriaus pavadavimo atveju turėtų būti gaunamas Seimo valdybos pritarimas, būtinumas. Atkreiptinas dėmesys, kad laikino pareigų pavadavimo atveju, pavaduojamasis  įstaigos vadovas dažniausiai turi visą informaciją apie įstaigos veiklą ir svarbesni klausimai apie įstaigos veiklą be jo žinios jį pavaduojančiojo sprendimu nėra priimami, todėl svarstytinas reikalavimas būtinai gauti Seimo valdybos pritarimą dėl laikino pobūdžio einamųjų funkcijų atlikimo.

Pritarti

 

31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

31. Nuostatų 16 punkte vietoj žodžių „ir jis negali laikinai eiti šių pareigų“ įrašytini žodžiai „anksčiau laiko“ (nes, kai valstybės pareigūno įgaliojimai nutrūksta, jis ne laikinai, o apskritai nebegali užimti savo pareigų).

Pritarti

 

32.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

32. Atsižvelgiant į Biudžetinių įstaigų įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d. 11 straipsnyje išvardytas biudžetinės įstaigos vadovo funkcijas, siūlytume tikslinti Nuostatų 17 punkte nurodytas Centro generalinio direktoriaus funkcijas (suderinti su minėtame įstatyme numatytų funkcijų formuluotėmis, o naujas siūlomas funkcijas formuluoti kaip nuolatinio (tęstinio) pobūdžio darbus (veiksmus), vengiant bendro pobūdžio įstaigos vadovų vykdomų ar smulkių, vienkartinių darbų (veiksmų) vardijimo). Be to, šios funkcijos turi būti tikslinamos, atsižvelgiant ir į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Valstybės tarnybos įstatymo bei Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatas.

Pritarti

 

33.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

33. Tikslintinas Nuostatų 17.7 punktas (juo siūloma numatyti, kad Centro generalinis direktorius teikia Tarybai tvirtinti Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašą), kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokie konkursai turimi omenyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, Vyriausybė nustato konkursų organizavimo tvarką (šia tvarka turi būti vadovaujamasi, jeigu Centro padalinio vadovo pareigybė yra valstybės tarnautojo pareigybė), o tuo atveju, jeigu Centro padalinio vadovo pareigybė yra darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, turi būti vadovaujamasi Darbo kodekso 41 straipsnio 3 dalimi.

Pritarti

 

34.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

34. Nuostatų 17.8 papunktyje reikėtų atskleisti joje vartojamos formuluotės „Centro biudžetas“ turinį.

 

Nepritarti

Nuostatų 17.8 papunktyje yra vartojama formuluotė, kad Centro generalinis direktorius teikia Centro Tarybai tvirtinti Centro biudžeto paskirstymo aprašą. Papildomo turinio detalizavimas nėra šių Nuostatų dalykas, o Generalinio direktoriaus ir Centro Tarybos tvirtinamo aprašo (dokumento) dalykas.

35.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

35.  Tikslintinas Nuostatų 17.11 punktas atsižvelgiant į tai, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašus tvirtins patys įstaigų vadovai (didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius nebus nustatinėjamas). Be to, šiame punkte brauktini žodžiai „ir Centro administracijos padalinių veiklą“, kadangi pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, viešojo administravimo subjekto struktūroje nenumatomi tokie padaliniai kaip „administracijos padaliniai“. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad struktūrinių padalinių veiklą reglamentuoja jų nuostatai, bet ne vidaus tvarkos taisyklės.

Pritarti

 

36.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

36. Tikslintinas Nuostatų 17.13 punktas, nes Darbo kodekse nėra numatyta, kad darbuotojui gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

Pritarti

Patikslinti Nuostatų 17.13 punktą ir atsisakyti konstrukcijos ,,drausminės nuobaudos“.

37.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

37. Tikslintinas Nuostatų 17.14 punktas, kadangi tiek pagal Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą, tiek pagal Valstybės tarnybos įstatymą įstaigos vadovas nustato darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą.

Pritarti

Patikslinti Nuostatų 17.14 punktą ir nustatyti, kad Centro generalinis direktorius neviršydamas nustatyto metinio darbo užmokesčio fondo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nustato Centro valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sistemą.

38.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

38. Nuostatų 17.15 punkte siūloma nustatyti, kad Centro generalinis direktorius užtikrina Centro valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą ir jų tarnybinės veiklos vertinimą. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme yra formuluojama visa eilė veiksmų, kurias atlieka įstaigos vadovas pavaldžių asmenų atžvilgiu, todėl manytume, kad netikslinga Nuostatų 17.5 punkte išskirti tik kai kurias personalo valdymo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, siūlytume šį papunktį išbraukti.

Pritarti

 

39.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

39. Nuostatų 19 punkte vietoj žodžių „ir atleidimo tvarką“ įrašytini žodžiai „Tarybos ir jos narių įgaliojimų pasibaigimo pagrindus“.

Pritarti

 

40.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

40. Nuostatų 20 punktas brauktinas kaip perteklinis ir neturintis jokio teisinio krūvio. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, vietoj žodžių „sąlygas Tarybos darbui sudaro Centras“ siūlome įrašyti teisės aktuose paprastai vartojamą formuluotę „techniškai aptarnauja“ (pvz., šių Nuostatų 10.3.3 ir 26 punktai).

Pritarti iš dalies

Vietoje žodžių „sąlygas Tarybos darbui sudaro Centras“ įrašyti formuluotę „techniškai aptarnauja“.

41.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

41. Pažymėtina, kad Nuostatų 22 punktas, numatantis, kad Tarybos pirmininkas renkamas 3 metams, nedera su kartu teikiamu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2343(2), kurio nuostatos implikuoja, kad Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami visai Tarybos 5 metų kadencijai. Taip pat pažymėtina, kad pasirinkus tokį reguliavimą, pagal kurį Tarybos pirmininko kadencija nesutampa su pačios Tarybos kadencija, įgalinama situacija, kad Tarybos pirmininkas ir neišbus savo, kaip Tarybos pirmininko, kadencijos, nes pasibaigs jo, kaip Tarybos nario, kadencija.

Pritarti

Patikslinti Nuostatų 22 punktą ir nustatyti, kad Tarybos pirmininkas renkamas 5 metams.

42.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

42. Nuostatų 22 punkto nuostata, nustatanti, kad Tarybos pirmininko pavaduotojas renkamas ta pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu yra netiksli. Jeigu Tarybos pirmininko pavaduotojas būtų renkamas lygiai tokia pačia tvarka kaip ir Tarybos pirmininkas – vienam iš Tarybos narių surenkant daugiau nei pusę Tarybos narių balsų, neturėtų būti jokio formalaus Tarybos pirmininko teikimo. Antra, jeigu siūloma nustatyti Tarybos pirmininko vykdomą kandidatūros teikimą, tokia procedūra nebegali būti laikoma rinkimais – tai būtų paskyrimo į pareigas procedūra (priimant arba atmetant siūlomą kandidatą).

Pritarti

Patikslinti Nuostatų 22 punktą ir nustatyti, kad Tarybos pirmininko pavaduotojas renkamas ta pačia tvarka kaip ir Tarybos pirmininkas, atsisakant nuostatos ,,Tarybos pirmininko teikimu“.

43.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

43.  Tikslintinas Nuostatų 25 punktas, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, kuriame apibrėžiama sąvoka ,,interesų konfliktas“ (sąvoka ,,viešųjų ir privačių interesų konfliktas“ nėra vartojama).

Pritarti

Patikslinti Nuostatų 25 punktą taip:

Tarybos nariai privalo dalyvauti Tarybos posėdžiuose, laiku ir tinkamai atlikti jiems pavestus darbus, laikytis etikos reikalavimų, kai svarstomas klausimas gali sukelti Tarybos nario viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą, nusišalinti nuo klausimo svarstymo ir balsavimo, veikti nepriklausomai, neviešinti konfidencialios informacijos, viešai nekomentuoti atskirų Tarybos narių balsavimo.

 

44.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

44. Nuostatų 27 punkto nuostatos, reglamentuojančios reikalavimus Centro valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, t.y. jiems nustatomus reikalavimus pateikti duomenis ir atskleisti informaciją apie ryšius, susijusius su dalyvavimu okupacinių režimų represinėse struktūrose ir (ar) mokymąsi tų struktūrų mokyklose; apie bendradarbiavimą su tomis struktūromis; duomenis apie dalyvavimą komunistų partijoje einant vadovaujančių darbuotojų pareigas, yra ne Centro nuostatų reguliavimo dalykas, o įstatyminio reguliavimo dalykas (nes tai tiesiogiai susiję su asmenų teisių ir laisvių turiniu bei jų įgyvendinimu).

Pritarti

Atsisakyti Nuostatų 27 punkto, buvusius 28, 29, 30, 31 punktus atitinkamai laikyti 27, 28, 29, 30. Buvusį Nuostatų 27 punkto turinį perkelti į Centro įstatymą.

45.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

45. Brauktinas Nuostatų 28.2 papunktis, nes šiame papunktyje nurodyto subjekto – viešosios įstaigos „Fondas „Atmintis“, negalime vadinti nei padaliniu, nei kažkokiu kitokiu juridiniu vienetu, priklausančiu Centro struktūrai. Viešoji įstaiga apskritai yra savarankiškas juridinis asmuo, todėl negali būti laikoma nei biudžetinės įstaigos struktūrine dalimi, nei kažkaip kitaip „prie biudžetinės įstaigos veikianti“. Šią viešąją įstaigą steigia, nuostatus tvirtina, veiklą apsprendžia bei valdymo tvarką nustato ne Centro valdymo organai, jos darbuotojus į pareigas priima ir atleidžia iš jų, darbo užmokestį nustato ir moka ne Centro vadovas. Pabrėžtina, kad Centras, kaip biudžetinė įstaiga, negali būti viešosios įstaigos dalininku. Viešosios įstaigos dalininkas yra valstybė, o atitinkama valstybės institucija ar įstaiga gali tik įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos dalininkės, teises ir pareigas. Apskritai viešosios įstaigos steigimo, jos veiklos, valdymo klausimai nėra Nuostatų reguliavimo dalykas.

Pritarti

Atsisakyti Nuostatų 28.2 papunkčio.

46.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

46. Brauktinas Nuostatų 29 punktas, atsižvelgiant į tai, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktą, biudžetinės įstaigos vadovui numatyta kompetencija organizuoti biudžetinės įstaigos finansinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas (buvęs Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas), kuriuo nuoroda į „buhalterinę apskaitą“ pakeista nuoroda į „finansinę apskaitą.

Pritarti

 

 

 

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai - negauta.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai – negauta.

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys Valdas Rakutis

2024-03-10                 

 

 

 

Seimo nutarimo projekto Centro nuostatų projekte siūlomą Centro pavadinimą

Argumentai:

Siūloma keisti Projekto pavadinimą atsižvelgiant į ilgą Lietuvos laisvės kovų istoriją, kurios metu buvo kovojama ne tik su totalitariniais, bet ir su autoritariniais bei monarchiniais režimais. 1918-1920 metais vykusios Lietuvos nepriklausomybės kovos ir po to sekusi 1920-1939 metų okupacija turi išlikti Centro tyrimo objektu, o 1795-1918 metų Rusijos ir Vokietijos imperijų okupacijos laikotarpis turi būti įtrauktas į tyrimo objektų sąrašą. Nevalia nei vieno šių laikotarpių išbraukti iš tyrimo objektų sąrašų, kadangi visi jie yra nepaprastai svarbūs modernios Lietuvos valstybės raidai ir yra aktuali tapatybės ir istorijos politikos sudedamoji dalis.

Manome, kad laisvės kovų sąvoka tinkamai apjungia visus šiuos laikotarpius, neskirstydama okupantų pagal jų valdžios režimų pobūdį. Taip pat ji apjungia tiek ginkluotą, tiek neginkluotą rezistenciją ir skamba labiau įkvepiančiai už dabartinį Centro pavadinimą, šnekamojoje kalboje vadinamą tiesiog genocido centru. Nors suprantame, kad totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos prieš juos tyrimai dėl nusikaltimų masto reikalaus daugiau tyrėjų dėmesio nei ankstesni laikotarpiai, nemanome, kad Centras turėtų pernelyg griežtai susiaurinti savo istorinių tyrimų spektrą ir atsisakyti reikšmingo 1795-1939 m. laisvės kovų laikotarpio tyrimų.

Pasiūlymas:

Pakeisti Centro nuostatų projekto siūlomą Centro pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centro nuostatai“

Nepritarti

Be reikalo išplečiamas institucijos veiklą, tyrimus, uždavinius apibrėžiantis laikotarpis. Nauju įstatymu apibrėžiamas siauresnis veiklos laikotarpis leistų Centrui labiau įsigilinti į laikotarpio specifiką, analizuojant totalitarinių režimų okupacijas ir jų padarinius Lietuvoje. Įstatymo projektu siekiama sukoncentruoti Centre atliekamus tyrimus, siekiant nuoseklaus totalitarinių režimų okupacijų tyrimo, daugiausiai dėmesio sukoncentruojant į: ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus, XX a. antrosios pusės Lietuvos laisvės kovas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio istoriją, tragiškus Sausio 13-osios įvykius. Vis dar trūksta nuoseklių tyrimų, kurie atskleistų totalitarinių režimų priežastis ir pasekmes.

Siūloma nepritarti naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus.

Taip pat Lietuvos laisvės kovos – žymiai platesnį lauką apimantis fenomenas, kuris kituose Seimo nutarimuose taip pat apima XX a. laisvės kovas (žr. plačiau XIVP-2756(3)), todėl naujai siūlomas pavadinimas kelia dar daugiau klausimų, kurių diskusijos užtruktų.

2.

Seimo narys Valdas Rakutis

2024-03-10

1

 

 

Argumentai: Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, derėtų nurodyti, kad Centras yra „valstybės biudžetinė įstaiga“.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro reforma neturėtų apsiriboti 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos laikotarpiu.

1918-1920 metais Lietuvoje vyko nepriklausomybės kovų, kurių metu buvo kovojama prieš bermontininkus, Lenkiją ir Sovietų Rusiją. Nepriklausomybės kovų detalės, t.y. kovų eiga bei okupacinių režimų represijos prieš Lietuvos gyventojus negali būti pamirštos. Tuo laikotarpiu Lietuva ginklu apgynė savo nepriklausomybę prieš tris skirtingo pobūdžio režimus, skirtingai mačiusius Lietuvos vietą pasaulyje ir atlikusius skirtingus nusikaltimus.

Bermontininkai buvo provokiškos ir prorusiškos orientacijos kariuomenė, siekusi atkurti senąjį monarchinį režimą ir vėl okupuoti Baltijos šalis. Žemaitijos teritorijoje kovoję bermontininkų daliniai plėšikavo prieš vietos gyventojus.

 Lenkija tuo metu buvo autoritarinė valstybė, okupavusi Vilniaus kraštą ir jame vykdžiusi priverstinę polonizaciją. Vilniaus kraštas buvo aneksuotas, kai 1920-1922 metais egzistavusi satelitinė Vidurio Lietuvos Respublika, kuri kelis mėnesius po Seimo rinkimų pasiprašė į Lenkijos sudėtį. Šią „valstybę“ valdė generolo Luciano Želigovskio karinė diktatūra, kuri represavo vietos lietuvius už vaikų leidimą į lietuviškas mokyklas, draudžiamą spaudos platinimą ir tariamą perversmų organizavimą. Lietuviai buvo tremiami iš Vilniaus krašto į nepriklausomą Lietuvą, o ir patys 1922-ųjų sausio Seimo rinkimai jokiu būdu negali būti laikomas demokratiškais, kadangi gyventojai buvo prievarta vedami balsuoti, o specialus Želigovskio dekretas numatė metus kalėjimo už agitaciją nedalyvauti balsavime. Vėliau sekė 1920-1939 metų Vilniaus krašto okupacija, okupacinė politiką, prievartinė lietuvių ir gudų polonizacija ir lietuvių pogrindinė veikla okupacijos sąlygomis turi likti Lietuvos Respublikos laisvės kovų tyrimų centro tyrimo objektais.

Sovietų Rusija siekė susigrąžini prarastas Rusijos imperijos teritorijas, tarp kurių buvo ir Lietuva, nuversti Nepriklausomos Lietuvos valdžią ir įkurti fiktyvią tarybinę respubliką Litbelą, esančia Sovietų Rusijos sudėtyje. Verta skirti dėmesį tyrimams apie šio ankstyvosios stadijos totalitarinio režimo okupacinę valdžią, komunistų pogrindininkų veiklą ruošiant okupaciją ir sėkmingą rezistenciją prieš žymiai didesnį priešą.

1795-1918 metai šiuo metu nėra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro tyrimų objektas, tačiau šiame laikotarpyje vyko svarbiausi lietuvių tapimo modernia tauta procesai ir imperinio tipo režimų (Rusijos ir Vokietijos) vykdoma okupacinė politika.

Ginkluoti rezistencijos atvejai – tai 1830-1831 metų ir 1863-1864 sukilimai. Po kiekvieno iš šių sukilimų caro valdžia ėmėsi represijų, siekiant pakirsti lietuvišką tautinę sąmonę. Po pirmojo sukilimo buvo uždarytas Vilniaus universitetas, kurį baigė Lietuvos tautinė inteligentija. Caro valdžia siekė pakirsti intelektualinį tautos elitą, nes žinojo, jog be jo tauta lengviau pasiduos okupacijai ir rusinimo politikai. Po antrojo sukilimo prasidėjo lietuviškos spaudos draudimo laikotarpis ir Lietuvos vardas buvo ištrintas iš Rusijos imperijos žemėlapių. Rusinimo politika šiuo metu tapo intensyviausia – caro valdžia suprato, kad tik intelektualų pašalinti neužtenka, svarbu nutautinti visą Lietuvą, siekiant palaužti jos valią priešintis. Taip pat po abiejų sukilimų buvo vykdomi trėmimai į Sibirą – šios okupacinės valdžios represinė politika nemaža dalimi buvo prototipas tai politikai, kurią vykdė Sovietų Sąjunga. Trėmimai, rusinimas, taip pat slaptoji policija jau egzistavo Rusijos imperijos okupacijos laikais.

Verta paminėti neginkluotos rezistencijos atvejus, vertus būti įtrauktus į Centro tyrimų spektrą – knygnešių rezistenciją, M. Valančiaus blaivybės ir švietimo iniciatyvas ir pirmąją lietuvišką spaudą, Lietuvos tautinį atgimimą, 1905-ųjų Seimą, 1915-1918 m. Vokietijos imperijos okupaciją ir rezistenciją jos metu.      

Pasiūlymas:

Pakeisti Centro nuostatų I skyriaus 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1. Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centras (toliau – Centras) yra savarankiška valstybės biudžetinė įstaiga, Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centro nuostatuose (toliau – Nuostatai) ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka vykdanti totalitarinių okupacinių režimų Lietuvoje okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą ir Lietuvos laisvės kovų (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) tyrimus, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą).

Pritarti iš dalies

Pritarti, nurodant, kad Centras yra „valstybės biudžetinė įstaiga“.

 

Nepritarti dėl siūlomo Centro pavadinimo ir siūlomų išplėtimų, kadangi be reikalo išplečiamas institucijos veiklą, tyrimus, uždavinius apibrėžiantis laikotarpis. Nauju įstatymu apibrėžiamas siauresnis veiklos laikotarpis leistų Centrui labiau įsigilinti į laikotarpio specifiką, analizuojant totalitarinių režimų okupacijas ir jų padarinius Lietuvoje.

Pritarus šiam siūlymui būtų pakeistas pagrindinis įstatymo projekto tikslas, kuris yra sukoncentruojanti tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus.

 

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad carinės Lietuvos istorija, autoritariniai režimai, Lietuvos nepriklausomybės kovų ir Vilniaus krašto aneksijos ir okupacijos tyrimai yra atliekami kitose Lietuvos mokslo institucijose, universitetuose, muziejuose ir kitose atminties institucijose.

 

3.

Seimo narys Valdas Rakutis

2024-03-10

2

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Centro nuostatų I skyriaus 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2. Centras yra viešasis juridinis asmuo, turintis savo sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu. Centro juridinio asmens kodas 191428780. Centras turi savo ženklą, kuris yra registruojamas įstatymų nustatyta tvarka. Centro teisinė forma – biudžetinė įstaiga. Centro sutrumpintas pavadinimas – TRTC LKTC. Centro buveinės adresas: Didžioji g. 17, Vilnius, Lietuvos Respublika.“

Nepritarti

Nepritariama siūlomam Centro pavadinimui. Pavadinimo pokyčiai neatitinka įstatymo projekto tikslo. Pritarus šiam siūlymui būtų pakeistas pagrindinis įstatymo projekto tikslas ir naujai siūlomo pavadinimo idėja, kuria yra sukoncentruojanti tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus.

4.

Seimo narys Valdas Rakutis

2024-03-10

9

 

 

Argumentai:

Lietuvos okupacijų laikotarpis ir Lietuvos rezistencija XX amžiuje apima ilgesnį laikotarpį nei tik totalitarinių režimų okupacijas ir pasipriešinimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome nesiaurinti Centro tyrimų veiklos apimties ir šios veiklos tikslo ir praplėsti dabar galiojantį tyrimų veiklos lauką.

Pasiūlymas:

Pakeisti Centro nuostatų II skyriaus 9 punktą ir jį išdėstyti taip:               

„9. Centro veiklos tikslas – okupacinių totalitarinių režimų Lietuvoje Lietuvos okupacijų laikotarpiu ir Lietuvos laisvės kovų pasipriešinimo (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) pažinimas ir įvertinimas taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus;“

Nepritarti

Pritarus šiam siūlymui būtų pakeistas pagrindinis įstatymo projekto tikslas ir naujai siūlomo pavadinimo idėja, kuria yra sukoncentruojanti tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus.

5.

Seimo narys Valdas Rakutis

2024-03-10

10

 

 

Argumentai:

Tokia pati kaip siūlyme 1 punktui.

Pasiūlymas:

Pakeisti Centro nuostatų II skyriaus 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10. Centras, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centro įstatyme (toliau – Centro įstatymas) nustatytus uždavinius, atlieka šias funkcijas:

10.1. atlieka Centro įstatyme nustatytos srities ir laikotarpių mokslinius ir taikomuosius tyrimus ir nustato prioritetines tyrimų kryptis, sudaro jų programas ir jas įgyvendina; koordinuoja ir (ar) bendradarbiauja su kitomis įstaigomis, institucijomis, vykdančiomis šios srities ir (ar) laikotarpių tyrimus, inicijuoja ir (ar) dalyvauja įgyvendinant šių institucijų organizuojamas programas, projektus, edukacinius ir kitus renginius;

10.1.1. analizuoja okupacinių totalitarinių režimų Lietuvoje veiklos prielaidas ir prigimtį, holokausto, genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, politinių ir kitų represijų vykdymo sistemą ir veikimo principus; renka, kaupia, tiria, sistemina ir apibendrina dokumentus ir kitus duomenis apie Lietuvos gyventojų ginkluotą ir neginkluotą rezistenciją okupacinių režimų veikimui Lietuvoje. Atlieka Lietuvos istorijos tyrimus ir siekia atkurti istorinį teisingumą okupacinių režimų ir Lietuvos rezistencijos laikotarpiais.

10.1.1.1. 1795-1918 m. Rusijos ir Vokietijos imperijų okupaciniu laikotarpiu.

10.1.1.2 1918-1920 m. vykusį Lietuvos nepriklausomybės kovų laikotarpiu;

10.1.1.3. 1920-1939 m. Vilniaus krašto okupacijos ir aneksijos, okupacinio režimo vykdytos politikos bei pasipriešinimo jai laikotarpiu;   

 

10.1.1.1. 10.1.1.4. 1939–1990 m. nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacinių režimų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus;

10.1.1.2. 10.1.1.5. 1939–1945 m. Klaipėdos kraštoe okupacijos laikotarpiu okupacinių režimų vykdytą politiką;

10.1.1.3. 10.1.1.6. 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytosą agresijosą laikotarpiu ir jos sukeltus padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę;

10.1.1.4. rezistencijos (pasipriešinimo) 1939–1990 m. okupaciniams režimams ir 1990–1991 m. SSRS vykdytai agresijai, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, procesus ir dalyvius;

10.1.2. prisideda prie mokslinių tyrimų, susijusių su Rusijos Federacijos vykdytais nusikaltimais bei agresija, ir jų sklaidos;

10.1.3. vykdo istorinės, mokslinės, analitinės informacijos, dokumentų ir kitų duomenų sklaidą; rengia, leidžia, platina mokslinius ir kitus leidinius apie Lietuvos gyventojų genocidą, represijas ir rezistenciją (pasipriešinimą) okupaciniams režimams, organizuoja nacionalines ir (ar) tarptautines mokslines konferencijas, seminarus, edukacinius ir kitus renginius, susijusius su Centro veiklos tikslais; dalyvauja įgyvendinant kitų institucijų ir valstybių organizuojamas programas ir tyrimus;

10.1.4. sudaro laisvės kovotojų ir nukentėjusių nuo Centro įstatyme nurodytų nusikalstamų veikų Lietuvos gyventojų (toliau – nukentėję Lietuvos gyventojai), taip pat šių nusikalstamų veikų vykdytojų ir organizatorių, 1795 1939–1990 m. okupacinių režimų represinių struktūrų darbuotojų skaitmeninius duomenų rinkinius, vardynus;

10.1.5. atlieka istorinių dokumentų dėl užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tyrimus; rengia istorines-archyvines pažymas, patvirtinančias tam tikrus istorinius (juridinius) faktus, teikia jas ir informaciją valstybės, savivaldybių įstaigoms, institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims apie šio paveldo dokumentų tyrimus, 1795 1939–1990 m. okupacijų laikotarpiu žuvusius, dingusius be žinios, represuotus, persekiotus, nukentėjusius rezistencijos (pasipriešinimo) okupacijoms dalyvius;

10.1.6. rūpinasi dokumentų, susijusių su Centro įstatyme nurodytomis nusikalstamomis veikomis, paieška Lietuvoje ir užsienio valstybėse, jų sugrąžinimu ar kopijų įsigijimu, juos tvarko, kaupia, saugo, vykdo jų tyrimus, sklaidą;

10.1.7. identifikuoja genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, politinių ir kitų represijų, Lietuvos gyventojų persekiojimo faktus ir minėtų veikų vykdytojus ir organizatorius, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus; vykdo istorines ekspertizes, teikia išvadas, pažymas, istorines-archyvines pažymas, patvirtinančias tam tikrus istorinius faktus, ir kitus duomenis apie konkrečius nurodytų veikų vykdytojus teisėsaugos institucijoms. Kreipiasi į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, jeigu gauna faktinių duomenų apie galimai įvykdytas nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XV, XXII, XXV skyriuose;

10.1.8. tiria ir skelbia buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus; saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su minėtomis tarnybomis ir įrašytais į prisipažinusių asmenų įskaitą, bylas; administruoja įslaptintos informacijos turinčius dokumentus;

10.1.9. dalyvauja valstybės programose, susijusiose su okupacijų metu padarytos žalos apskaičiavimu, ir įgyvendina tokias programas;

10.2. vykdo laisvės kovotojų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų memorializaciją (įamžinimą), sklaidą ir edukaciją:

10.2.1. dalyvauja įgyvendinant strateginius veiklos planus laisvės kovotojų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, patyrusių politines ir kitas represijas ir (ar) dalyvavusių rezistencijoje (pasipriešinime) asmenų ir istorinės atminties vietų memorializacijos (įamžinimo) srityje, tremties, kalinimo ir rezistencijos muziejų srityje; steigia struktūrinius padalinius muziejinei veiklai vykdyti; konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą kuriant ekspozicijas, rengiant edukacines programas tremties, kalinimo, rezistencijos (pasipriešinimo) ir Centro įstatyme nurodytų nusikalstamų veikų temomis;

10.2.2. inicijuoja, koordinuoja, teikia metodinę pagalbą rengiant, įgyvendinant pilietinio, tautinio (patriotinio) ugdymo programas, projektus, edukacinius renginius ir juos įgyvendina, rengia; organizuoja, vykdo jų sklaidą; renka, kaupia, tvarko, skaitmenina laisvės kovotojų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, Sąjūdžio laikotarpio dalyvių atsiminimus apie šiame įstatyme nustatytos srities ir laikotarpių įvykius, organizuoja, vykdo tokio atminimo ir informacijos sklaidą bei ją talpina virtualioje memorializacijos platformoje; sudaro, pildo, naudoja sklaidoje nukentėjusių Lietuvos gyventojų, laisvės kovų atminimo ikonografijos, kartografijos, integralų istorinių duomenų registrą (skaitmeninius duomenų rinkinius) ir užtikrina duomenų prieinamumą; renka, tvarko duomenis apie išeivijoje ir buvusiose SSRS teritorijoje gyvenančius lietuvius;

10.2.3. inicijuoja, organizuoja, skatina, koordinuoja, vykdo, remia memorialinių kompleksų, paminklų statybą, atminimo ženklų įrengimą, meno kūrinių, kino filmų, monografijų sukūrimą ir (ar) jų projektus istorinės atminties vietose Lietuvoje ir (ar) užsienio valstybėse; prieš tai suderinus veiksmus su atitinkamomis institucijomis;

10.2.4. koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, asociacijų ar fizinių bei juridinių asmenų iniciatyva vykdomą memorialinių kompleksų, paminklų statybą ar atminimo ženklų įrengimą istorinės atminties vietose arba bendradarbiauja atliekant tokius veiksmus; sudaro šių memorialų, paminklų, ženklų sąvadus, registrus; konsultuoja, teikia rekomendacijas, metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas (statant paminklus, įrengiant atminimo ženklus, rašant monografijas, kuriant meno kūrinius, suteikiant rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvių vardus viešosioms vietoms ar viešiesiems objektams) ir kitais istorinės atminties įamžinimo klausimais;

10.2.5. dalyvauja steigiant kovų ir kančių memorialus Vilniuje ir (ar) kitose Lietuvos vietovėse; rūpinasi istorinio paminklinio komplekso – buvusios SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) rūmų Vilniuje bei Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus patalpų autentiškumo išsaugojimu, patalpų muziejinei, edukacinei veiklai plėtimu;

10.2.6. organizuoja, rengia ekspozicijas, parodas, kitus renginius, vykdo ekskursijas Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, panaudodamas Centro padalinių tyrimų rezultatus, sukauptus dokumentus ir (ar) kitus istorinius duomenis; renka, tvarko, saugo, tiria istorinius duomenis, atspindinčius okupacinių totalitarinių režimų okupacijų vykdyto Lietuvos gyventojų holokausto, genocido formas, metodus, pasipriešinimo (rezistencijos) 1795 1939–1990 m. okupaciniams režimams būdus ir mastą, vykdo jų sklaidą; vykdo nukentėjusių Lietuvos gyventojų bei laisvės kovotojų memorializaciją (įamžinimą); vykdo Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus veiklos sklaidą, muziejinę komunikaciją; kaupia muziejaus rinkinius, juos sistemina, tiria, skaitmenina, tvarko jų apskaitą, vykdo jų apsaugą ir eksponatų paiešką, inventorizuoja naujai gautus eksponatus; rengia (organizuoja) ir įgyvendina muziejines ir kitas kultūrines edukacines programas; kaupia, tvarko saugo duomenis apie Tuskulėnų aukas, sudaro tokių duomenų skaitmeninius rinkinius, vykdo jų sklaidą;

10.2.7. rengia siūlymus dėl karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių apdovanojimo, jų turėtų laipsnių ir apdovanojimų atkūrimo, taip pat dėl atmintinų dienų ir atmintinų metų, susijusių su Lietuvos gyventojų genocidu, laisvės kovomis, kitomis reikšmingomis sukaktimis, susijusiomis su Lietuvos išsivadavimo iš okupacinių totalitarinių režimų ir nepriklausomybės atkūrimu bei Lietuvos valstybės laisvės kovų istoriniais faktais ir (ar) įvykiais, jų atminties išsaugojimu, paminėjimo; konsultuoja, teikia rekomendacijas ir metodinę pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims, organizuojantiems su pasipriešinimu (rezistencija) ir nukentėjusių Lietuvos gyventojų atminimo išsaugojimu (įamžinimu) susijusius renginius;

10.2.8. rengia, organizuoja ir dalyvauja Lietuvoje ir užsienio valstybėse vykdomose ekspedicijose į tremties, kalinimo, žudynių, pasipriešinimo (rezistencijos) kovų, Lietuvos gyventojų palaidojimo ar užkasimo vietas, kitas istorinės atminties vietas; šias vietas ir statinius, susijusius su Lietuvos gyventojų genocido, kitomis Centro įstatyme nurodytomis nusikalstamomis veikomis, įvykdymo bei laisvės kovų faktais; identifikuoja, kartografuoja nustato jų istorinę bei istorinės atminties (memorialinę) vertę; renka kraštotyros dokumentus, liudytojų parodymus ir (ar) kitus istorinius duomenis, juos tvarko, kaupia, saugo, vykdo jų sklaidą; dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir tarpinstitucinių komisijų, siekiančių įamžinti genocido ir okupacinių totalitarinių režimų aukų atminimą, veikloje;

10.2.9. renka, kaupia, analizuoja, tvarko duomenis apie istorinės atminties vietas, susijusias su genocidu, nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais ir kitomis Centro įstatyme nurodytomis nusikalstamomis veikomis, laisvės kovomis, pogrindinių organizacijų veikla, partizanų ir disidentų judėjimu, pasipriešinimo (rezistencijos) 1795 1939–1990 m. okupaciniams režimams procesais bei jų dalyviais Lietuvoje ir užsienio valstybėse, vykdo jų sklaidą; šias vietas kartografuoja, inventorizuoja, rengia, teikia reikiamus duomenis jų teisiniam statusui nustatyti; kuria ir administruoja Istorinės atminties vietų registrą kaip sudėtinę Kultūros vertybių registro dalį, nuolat pildo naujais (aktualiais) duomenimis, kuriuos kelia į viešąsias geografines informacines sistemas, rūpinasi jų atnaujinimu, nustato Registro objektams naudojimo ir tvarkymo reikalavimus;

10.3. vykdo laisvės kovotojų ir genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukų teisinio statuso pripažinimą ir jų rūpybą:

10.3.1. pripažįsta karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1795 1939–1990 m. okupacijų, teisinį statusą; išduoda nustatytos formos pažymėjimus, tvarko jų apskaitą;

10.3.2. inicijuoja, rengia ar dalyvauja rengiant įstatymų projektus, teisės aktų dėl okupacijos padarinių teisinio įvertinimo projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių (rezistentų), asmenų, nukentėjusių nuo 1795 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso, socialinės rūpybos, atsakomybės už genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus ir (ar) kitais klausimais); kontroliuoja tokių įstatymų, teisės aktų ir kitų dokumentų vykdymą;

10.3.3. techniškai aptarnauja Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją, teikiančią Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1795 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo; priima pretendentų pateiktus dokumentus, juos rengia, teikia svarstyti šiai komisijai; priima šios komisijos išvadas ir nagrinėja skundus dėl šių išvadų; šios komisijos veiklos rezultatus skelbia Centro interneto svetainėje;

10.3.4. Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą 1795 1939–1990 m. okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo ar proceso byloje atnaujinimo atsiradus naujų duomenų apie jų veiklą, siūlo iš naujo išnagrinėti šių asmenų bylas;

10.3.5. organizuoja, koordinuoja ir finansuoja politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimos narių grįžimo (persikėlimo) į Lietuvą nuolat gyventi ir jų socialinės integracijos priemonių įgyvendinimą;

10.4. inicijuoja, organizuoja 1795 1939–1990 m. okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių, laisvės kovotojų palaikų paiešką ir jų identifikavimą;

10.4.1. remdamasis Lietuvos gyventojų registro duomenimis ir (ar) kita informacija, ieško Lietuvoje ir užsienio valstybėse minėtų asmenų giminaičių; organizuoja, vykdo jų biologinių mėginių paėmimą DNR tyrimams; organizuoja rastų neatpažintų ieškomų minėtų asmenų palaikų tvarkymą ar juos tvarko, taip pat tvarko minėtų asmenų giminaičių genetinių (DNR), biologinių mėginių rinkinį, priklausantį Centrui, jų identifikavimui reikalingus duomenis;

10.4.2. renka, kaupia, tvarko, apibendrina įvairių šaltinių duomenis apie minėtų asmenų žuvimo, užkasimo ir (ar) palaidojimo aplinkybes ir vietas; organizuoja tokių vietų paieškas, koordinuoja minėtų asmenų palaikų ekshumavimo ir identifikavimo darbus;

10.4.3. skelbia paieškų rezultatus, su paieškomis susijusią informaciją, analitinius, mokslinius duomenis; kaupia, tvarko su šiomis paieškomis bei tyrimais susijusią informaciją;

10.5. atlieka Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos sekretoriato funkcijas:

10.5.1. organizuoja šios komisijos darbą, teikia šiam darbui reikalingą techninę ir (ar) kitą būtiną pagalbą;

10.5.2. priima pareiškėjų dokumentus, juos nagrinėja, vizuoja, teikia komisijai svarstyti, išsiunčia pareiškėjams komisijos sprendimus ir (ar) atitinkamus prašymus; priima iš pareiškėjų informaciją, kurią skelbia Centro interneto svetainėje;

10.6. atlieka viešųjų objektų pripažinimą objektais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos:

10.6.1. teikia Seimui teikimus sudaryti Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinę komisiją, skirti jos pirmininką ir (ar) pakeisti jos sudėtį;

10.6.2. organizuoja Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos darbą; teikia šiam darbui reikalingą finansinę, techninę ir (ar) kitą būtiną pagalbą; prašo pateikti komisijos išvadas ir jas kartu su kitais aktualiais dokumentais skelbia Centro interneto svetainėje;

10.6.3. priima pareiškėjų dokumentus, juos registruoja, išnagrinėja, įvertina, teikia Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinei komisijai arba siunčia atitinkamus raštus pareiškėjams;

10.6.4. priima sprendimus, nurodytus Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje, juos apskaito, registruoja, pateikia juos įgyvendinantiems subjektams, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną;

10.6.5. atlieka totalitarinių, autoritarinių režimų ideologijų sklaidos prevenciją:

10.6.5.1. inicijuoja ir (ar) kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo ir studijų institucijomis įgyvendina projektus ir programas, skleidžiant informaciją ir plečiant visuomenės žinias bei supratimą apie totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų žalą, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus;

10.6.5.2. sudaro galimybes visuomenei stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius jos atsparumą dezinformacijai;

10.6.5.3. vykdo mokslinius ir taikomuosius tyrimus, užtikrina jų rezultatų pristatymą visuomenei, kaupia atliktų mokslinių ir taikomųjų tyrimų duomenų archyvą integralioje duomenų bazėje;

10.7. teisės aktų nustatyta tvarka patikėjimo, nuosavybės teise, nuomos pagrindais valdo, naudoja valstybės turtą, juo disponuoja;

10.8. pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus, prašymus, pasiūlymus, susijusius su Centro veiklos sritimis;

10.9. atlieka kitas įstatymų, Seimo nutarimų ir kitų teisės aktų jam pavestas funkcijas.“

Nepritarti

​​Siūloma nepritarti naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus. Pritarus šiam siūlymui būtų pakeistas pagrindinis įstatymo projekto tikslas ir naujai siūlomo pavadinimo idėja, kuria yra sukoncentruojanti tyrimus ir veiklą į abiejų totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus.

Taip pat siūloma nepritarti Centro vykdomų veiklų ir tyrimų laikotarpių išplėtimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad carinės Lietuvos istorija, autoritariniai režimai, Lietuvos nepriklausomybės kovų ir Vilniaus krašto aneksijos ir okupacijos tyrimai yra atliekami kitose Lietuvos mokslo institucijose, universitetuose, muziejuose ir kitose atminties institucijose. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos laisvės kovos – žymiai platesnį lauką apimantis fenomenas, kuris kituose Seimo nutarimuose taip pat apima XX a. laisvės kovas (žr. plačiau XIVP-2756(3)), todėl naujai siūlomas pavadinimas kelia dar daugiau klausimų, kurių diskusijos užtruktų.

 

 

 

6.

Seimo narys Valdas Rakutis

2024-03-10

15

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 15 punktą ir jį išdėstyti taip:

„15. Generalinis direktorius yra Centro vienasmenis valdymo organas, skiriamas į pareigas ir iš jų atleidžiamas Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų įstatyme nustatyta tvarka.“

Nepritarti

Siūloma nepritarti naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus.

7.

Seimo narys Valdas Rakutis

2024-03-10

16

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 16 punktą ir jį išdėstyti taip:

„16. Kai Centro generalinis direktorius laikinai negali atlikti savo funkcijų dėl ligos, atostogų ar komandiruotės, jo funkcijas laikinai atlieka Centro direktoriaus pavaduotojas, o kai jo nėra – Centro generalinio direktoriaus paskirtas Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, esant Seimo valdybos pritarimui. Kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta ir jis negali laikinai eiti pareigų, iki paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius, šias pareigas eina Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų įstatyme nustatyta tvarka.“

 

 

8.

Seimo nariai:

Audronius Ažubalis,

 Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius

2024-01-23

 

 

 

Seimo nutarimo projekto Centro nuostatų projekte siūlomą Centro pavadinimą

Argumentai:

Siūloma keisti Projekto pavadinimą atsižvelgiant į tai, kad Lietuva ar jos teritorijos dalis per savo nepriklausomybės laikotarpį XX amžiuje buvo okupuota ne tik totalitarinių, bet ir autoritarinių režimų. Būtent 1918-1923 metų Lietuvos nepriklausomybės kovos, vėliau įvykusi 1920-1939 metų Vilniaus krašto okupacija ir aneksija privalo išlikti Centro tyrimų objektu. Šios kovos yra Lietuvos valstybės istorijos, tautinio pasididžiavimo, rezistencijos ir tapatybės politikos dalis.

Taip pat siūloma pavadinime išryškinti „gyventojų genocido“ ir „rezistencijos“ sąvokas. „Genocido“ sąvoka yra tiesiogiai susijusi su totalitarinių režimų brutaliu valdymu, šių režimų (SSRS ir nacių) karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmogiškumui, siekiant pavergti ir palaužti besipriešinančios Lietuvos rezistenciją. Todėl siūlome pavadinime vartoti ir „rezistencijos“ sąvoką, nes 1918 – 1990 m. Lietuvos istorija yra ir nuolatinės rezistencijos prieš totalitarinius ir autoritarinius režimus laikmetis, siekiant atkurti nepriklausomą Lietuvos Respubliką.

Pasiūlymas:

Pakeisti Centro nuostatų projekto siūlomą Centro pavadinimą ir  jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro nuostatai“

Nepritarti

Siūloma nepritarti naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus. Pažymėtina ir tai, kad įstatymo projekte atsisakoma Centrui priskirti visų XX amžiaus Lietuvos okupacijų ir okupacinių režimų vykdytą politiką ir pasipriešinimą jai, įskaitant Vilniaus ir Vilniaus krašto okupaciją bei aneksiją 1920–1939 metais, nes XX a. pirmosios pusės istoriją profesionaliai tyrinėja kitos Lietuvos mokslo institucijos, universitetai, muziejai ir kitose atminties institucijos. Naujos redakcijos įstatymo projektu siekiama konceptualiau apimti Centro tyrimo ir veiklos laikotarpio problematiką, aiškiau apibrėžiant tyrimų ir veiklos specializacija, atsisakant perteklinio Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto tyrimų.

9.

Seimo nariai:

Audronius Ažubalis,

 Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius

2024-01-23

1

 

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje teigia, kad reiktų atsisakyti perteklinių „savarankiškos“ įstaigos paskirtį nustatančių nuostatų ir nurodyti, kad Centras yra „valstybės biudžetinė įstaiga“.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro reforma neturėtų siaurinti istorinių tyrimų spektro, apsiribojant 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos laikotarpiu. Siūlomas projektas neturėtų nutylėti XX a. pirmos pusės Lietuvos istorijos iki 1940 m., Lietuvos gyventojų fizinio ir kultūrinio genocido, Lietuvos herojų pasipriešinimo kelioms okupacijoms vienu metu.

Nuo 1919 m. tos pačios valstybės ir kartais net to paties asmens (J. Stalino ir kitų) vadovaujami okupantai Lietuvoje įvykdė nusikaltimus, todėl ši Lietuvos istorija turi būti tiriama ir prieš 1940 metus, ir po jų.

1918-1923 metų Lietuvos nepriklausomybės kovų ir rezistencijos laikotarpis, kurio metu siekta ištrūkti iš okupacinių pančių, ginklu kovoti dėl nepriklausomos Lietuvos. Šis Lietuvos istorijos laikotarpis negali būti užmirštas ir jo tyrimai bei rezultatai būtini ne tik siekiant atskleisti nepriklausomybės kovų detales, bet ir stiprinant tautinę tapatybę, pasididžiavimą Tautos darbais.

1919-1930 m. Lietuvos valstybė už nuopelnus ginant Tėvynę ir pasipriešinimą okupantams apdovanojo karius, partizanus, neginkluoto pasipriešinimo dalyvius. Negalime ignoruoti svarbių XX a. pradžios įvykių Lietuvos istorijoje, kuriuos būtina tirti ir išryškinti. Pavyzdžiui, Lenkijos nacionalinės atminties institutas tiria nusikaltimus, padarytus lenkų tautai nuo 1917 m. iki 1990 m.

1920-1939 m. Lietuvos valstybė prarado Vilniaus kraštą, kuris buvo okupuotas Lenkijos. Šis Vilniaus krašto ir Vilniaus – ilgaamžės istorinės Lietuvos sostinės – okupacinis laikotarpis privalo būti tyrimų objektu.

Lenkijos okupacijos metu buvo vykdoma priverstinė polonizacija. uždaromos kultūrinės ir švietimo įstaigos, naudojamos kitos brutalios-okupacinės priemonės. Iš pradžių lietuviai už vaikų leidimą į lietuviškas mokyklas, draudžiamą spaudą, tariamą perversmų organizavimą, o vėliau – už antirinkiminę agitaciją ir atsisakymą balsuoti buvo gaudomi, baudžiami baudomis ir įkalinimu, prievarta vedami į rinkimus. Vėliau (1921 m. sausį) – priverstinai  tremiami į nepriklausomos Lietuvos teritoriją. Represinės priemonės atitiko militarinio režimo pobūdį, kuris dar sugriežtėjo 1921 m. sausį įvedus nepaprastąją padėtį. Okupaciją, su J. Pilsudskio pritarimu, įvykdęs L. Želigovskis valdė dekretais, kol galiausiai 1921 m. lapkritį paskelbė 1922 m. sausį įvyksiant „demokratinius rinkimus“. Jų demokratiškumą geriausiai apibūdina specialus dekretas, numatęs metus kalėjimo už agitaciją nedalyvauti rinkimuose.

Viešais pareiškimais, publicistika, visuotiniu „Vilniaus Seimo“ rinkimų boikotu ir kitais būdais Vilniaus krašto lietuviai skelbė savo nepritarimą įvykdytos okupacijos padarinių įteisinimui. Tos pačios pozicijos laikėsi ir visos kitos krašto tautinės mažumos, beveik vieningai nedalyvavusios rinkimuose į „Vilniaus Seimą“.

Visgi 1922 m. išrinktas „Vilniaus Seimas“ jau po dviejų mėnesių pasiprašė, kad „Vidurio Lietuva“ būtų prijungta prie Lenkijos. Lenkija, pati būdama šios inkorporacijos autore, sutiko, ir Vilnius su visa Pietryčių Lietuva tapo Lenkijos provincija.

Taigi būtina toliau tirti ir domėtis 1920 – 1939 m. Vilniaus krašto okupaciniu laikotarpiu, kuris privalo būti Lietuvos Respublikos okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų objektu.

Pasiūlymas:

Pakeisti Centro nuostatų I skyriaus 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1. Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (toliau – Centras) yra savarankiška valstybės biudžetinė įstaiga, Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro nuostatuose (toliau – Nuostatai) ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka vykdanti totalitarinių ir autokratinių režimų okupuotoje Lietuvoje okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą ir Lietuvos pasipriešinimo (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą).“

Pritarti iš dalies

Pritarti, nurodant, kad Centras yra „valstybės biudžetinė įstaiga“.

Nepritarti dėl siūlomo Centro pavadinimo ir siūlomų išplėtimų, kadangi be reikalo išplečiamas institucijos veiklą, tyrimus, uždavinius apibrėžiantis laikotarpis. Nauju įstatymu apibrėžiamas siauresnis veiklos laikotarpis leistų Centrui labiau įsigilinti į laikotarpio specifiką, analizuojant totalitarinių režimų okupacijas ir jų padarinius Lietuvoje.

Nepritarti dar ilgesniam Centro pavadinimo siūlymui. Remiantis Vilniaus universiteto, Istorijos fakulteto pateikta ekspertine pažyma svarbu pabrėžti, kad „[...] dabartinis pavadinimas yra ir nepatogiai ilgas, ir tik labai selektyviai apima fenomenus, kuriuos būtina tirti LGGRTC kompetencijai priskirtame laikotarpyje. „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“ ir santrumpa LGGRTC yra sunkiai įsimenami dariniai tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis.

„Genocido ir rezistencijos“ dėmenų išskyrimas nepelnytai susiaurina Centro tyrimų fokusą ir todėl yra klaidinantis. Ši frazė nurodo ribotą skaičių konkrečių fenomenų, tačiau neapima nei kitų nusikaltimų rūšių (karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui), kuriuos Centrui pavesta tirti, nei fenomenų, nepatenkančių į masinio žmonių persekiojimo arba pasipriešinimo spektrą, pvz., kolaboravimo ir kitų Lietuvos gyventojų bendradarbiavimo su nusikalstamais totalitariniais režimais formų.“. Taip pat siūloma nepritarti Centro vykdomų veiklų ir tyrimų laikotarpių išplėtimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad carinės Lietuvos istorija, autoritariniai režimai, Lietuvos nepriklausomybės kovų ir Vilniaus krašto aneksijos ir okupacijos tyrimai yra atliekami kitose Lietuvos mokslo institucijose, universitetuose, muziejuose ir kitose atminties institucijose.

 

10.

Seimo nariai:

Audronius Ažubalis,

 Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius

2024-01-23

2

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Centro nuostatų I skyriaus 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2. Centras yra viešasis juridinis asmuo, turintis savo sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu. Centro juridinio asmens kodas 191428780. Centras turi savo ženklą, kuris yra registruojamas įstatymų nustatyta tvarka. Centro teisinė forma – biudžetinė įstaiga. Centro sutrumpintas pavadinimas – TRTC OGGRTC. Centro buveinės adresas: Didžioji g. 17, Vilnius, Lietuvos Respublika.“

Nepritarti

Nepritariama siūlomam Centro pavadinimui. Pavadinimo pokyčiai neatitinka įstatymo projekto tikslo. Pritarus šiam siūlymui būtų pakeistas pagrindinis įstatymo projekto tikslas ir naujai siūlomo pavadinimo idėja, kuria yra sukoncentruojanti tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus.

11.

Seimo nariai:

Audronius Ažubalis,

 Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius

2024-01-23

7

 

 

Argumentai:

Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas. Šiais pasiūlymais siekiama, kad Centro generalinis direktorius, kaip įstaigos vadovas ir tiesiogiai Seimui atskaitingas valstybės pareigūnas, prisiimtų atsakomybę vadovauti Centro veiklai, o Centro Taryba atitinkamai būtų kolegialus Centro valdymo patariamasis organas.

Atitinkamai yra pakeičiamos Centro nuostatos (suderinta ir su Centro įstatymui teikiamais siūlymais), kad Tarybos funkcijos neperžengtų Centro direktoriaus vadovo funkcijų ribos, Centro viduje ir išorėje būtų išvengta nesusipratimų dėl Centro valdymo ir Centras galėtų efektyviau veikti, atsiskaityti Seimui.

Pasiūlymas:

Pakeisti Centro nuostatų I skyriaus 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7. Nuostatų pakeitimus gali inicijuoti Centro generalinis direktorius, Totalitarinių režimų tyrimų centro taryba (toliau – Taryba), Seimas. Nuostatų pakeitimo projektas svarstomas Tarybos posėdyje. Tarybai projektą apsvarsčius savo posėdyje, Nuostatų pakeitimo projektą Centro generalinis direktorius teikia Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai.“

Nepritarti

Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, steigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. Siūlomas valdymo organas – Taryba, dalinasi kompetencijomis tik tam tikrose srityse, kurios apibrėžtos naujos redakcijos įstatymo projekte 8 str. Tuo tarpu biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija apibrėžta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 str.

12.

Seimo nariai:

Audronius Ažubalis,

 Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius

2024-01-23

9

 

 

Argumentai:

Lietuvos okupacijų laikotarpis ir Lietuvos rezistencija XX amžiuje apima ilgesnį laikotarpį nei tik totalitarinių režimų okupacijas ir pasipriešinimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome nesiaurinti Centro tyrimų veiklos apimties ir šios veiklos tikslo.

Pasiūlymas:

Pakeisti Centro nuostatų II skyriaus 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9. Centro veiklos tikslas – totalitarinių ir autokratinių režimų okupuotoje Lietuvoje Lietuvos okupacijų laikotarpiu ir Lietuvos pasipriešinimo (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) pažinimas ir įvertinimas taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus;“

Nepritarti

Įstatymo projektu siekiama sukoncentruoti Centre atliekamus tyrimus, siekiant nuoseklaus totalitarinių režimų okupacijų tyrimo, daugiausiai dėmesio sukoncentruojant į: ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus, XX a. antrosios pusės Lietuvos laisvės kovas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio istoriją, tragiškus Sausio 13-osios įvykius. Vis dar trūksta nuoseklių tyrimų, kurie atskleistų totalitarinių režimų priežastis ir pasekmes.

13.

Seimo nariai:

Audronius Ažubalis,

 Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius

2024-01-23

10

 

 

Argumentacija:

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro reforma neturėtų siaurinti istorinių tyrimų spektro, apsiribojant 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos laikotarpiu. Siūlomas projektas neturėtų nutylėti XX a. pirmos pusės Lietuvos istorijos iki 1940 m., Lietuvos gyventojų fizinio ir kultūrinio genocido, Lietuvos herojų pasipriešinimo kelioms okupacijoms vienu metu.

Nuo 1919 m. tos pačios valstybės ir kartais net to paties asmens (J. Stalino ir kitų) vadovaujami okupantai Lietuvoje įvykdė nusikaltimus, todėl ši Lietuvos istorija turi būti tiriama ir prieš 1940 metus, ir po jų.

1918-1923 metų Lietuvos nepriklausomybės kovų ir rezistencijos laikotarpis, kurio metu siekta ištrūkti iš okupacinių pančių, ginklu kovoti dėl nepriklausomos Lietuvos. Šis Lietuvos istorijos laikotarpis negali būti užmirštas ir jo tyrimai bei rezultatai būtini ne tik siekiant atskleisti nepriklausomybės kovų detales, bet ir stiprinant tautinę tapatybę, pasididžiavimą Tautos darbais.

1919-1930 m. Lietuvos valstybė už nuopelnus ginant Tėvynę ir pasipriešinimą okupantams apdovanojo karius, partizanus, neginkluoto pasipriešinimo dalyvius. Negalime ignoruoti svarbių XX a. pradžios įvykių Lietuvos istorijoje, kuriuos būtina tirti ir išryškinti. Pavyzdžiui, Lenkijos nacionalinės atminties institutas tiria nusikaltimus, padarytus lenkų tautai nuo 1917 m. iki 1990 m.

1920-1939 m. Lietuvos valstybė prarado Vilniaus kraštą, kuris buvo okupuotas Lenkijos. Šis Vilniaus krašto ir Vilniaus – ilgaamžės istorinės Lietuvos sostinės – okupacinis laikotarpis privalo būti tyrimų objektu.

Lenkijos okupacijos metu buvo vykdoma priverstinė polonizacija. uždaromos kultūrinės ir švietimo įstaigos, naudojamos kitos brutalios-okupacinės priemonės. Iš pradžių lietuviai už vaikų leidimą į lietuviškas mokyklas, draudžiamą spaudą, tariamą perversmų organizavimą, o vėliau – už antirinkiminę agitaciją ir atsisakymą balsuoti buvo gaudomi, baudžiami baudomis ir įkalinimu, prievarta vedami į rinkimus. Vėliau (1921 m. sausį) – priverstinai  tremiami į nepriklausomos Lietuvos teritoriją. Represinės priemonės atitiko militarinio režimo pobūdį, kuris dar sugriežtėjo 1921 m. sausį įvedus nepaprastąją padėtį. Okupaciją, su J. Pilsudskio pritarimu, įvykdęs L. Želigovskis valdė dekretais, kol galiausiai 1921 m. lapkritį paskelbė 1922 m. sausį įvyksiant „demokratinius rinkimus“. Jų demokratiškumą geriausiai apibūdina specialus dekretas, numatęs metus kalėjimo už agitaciją nedalyvauti rinkimuose.

Viešais pareiškimais, publicistika, visuotiniu „Vilniaus Seimo“ rinkimų boikotu ir kitais būdais Vilniaus krašto lietuviai skelbė savo nepritarimą įvykdytos okupacijos padarinių įteisinimui. Tos pačios pozicijos laikėsi ir visos kitos krašto tautinės mažumos, beveik vieningai nedalyvavusios rinkimuose į „Vilniaus Seimą“.

Visgi 1922 m. išrinktas „Vilniaus Seimas“ jau po dviejų mėnesių pasiprašė, kad „Vidurio Lietuva“ būtų prijungta prie Lenkijos. Lenkija, pati būdama šios inkorporacijos autore, sutiko, ir Vilnius su visa Pietryčių Lietuva tapo Lenkijos provincija.

Taigi būtina toliau tirti ir domėtis 1920 – 1939 m. Vilniaus krašto okupaciniu laikotarpiu, kuris privalo būti Lietuvos Respublikos okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų objektu.

Pasiūlymas:

Pakeisti Centro nuostatų II skyriaus 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10. Centras, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatyme (toliau – Centro įstatymas) nustatytus uždavinius, atlieka šias funkcijas:

10.1. atlieka Centro įstatyme nustatytos srities ir laikotarpių mokslinius ir taikomuosius tyrimus ir nustato prioritetines tyrimų kryptis, sudaro jų programas ir jas įgyvendina; koordinuoja ir (ar) bendradarbiauja su kitomis įstaigomis, institucijomis, vykdančiomis šios srities ir (ar) laikotarpių tyrimus, inicijuoja ir (ar) dalyvauja įgyvendinant šių institucijų organizuojamas programas, projektus, edukacinius ir kitus renginius;

10.1.1. analizuoja totalitarinių ir autoritarinių režimų veiklos prielaidas ir prigimtį, holokausto, genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, politinių ir kitų represijų vykdymo sistemą ir veikimo principus; renka, kaupia, tiria, sistemina ir apibendrina dokumentus ir kitus duomenis apie nacių ir Lietuvos komunistų partijos veikimo prieš Lietuvos visuomenę, Lietuvos gyventojų persekiojimą sovietų ir nacių okupacijos metais ir Lietuvos visuomenės priešinimosi totalitarinių ir autoritarinių režimų veikimui Lietuvoje ir užsienyje. Atlieka Lietuvos istorijos tyrimus ir siekia atkurti istorinį teisingumą okupacinių režimų ir Lietuvos rezistencijos laikotarpiais. Vykdo šiuos mokslinius tyrimus ir įgyvendina jų sklaidą:

10.1.1.1. 1918-1923 m. vykusių Lietuvos nepriklausomybės kovų laikotarpiu;

10.1.1.2. 1920-1939 m. Vilniaus krašto okupacijos ir aneksijos, okupacinio režimo vykdytos politikos bei pasipriešinimo jai laikotarpiu;

10.1.1.1. 10.1.1.3. 193918–1990 m. totalitarinių ir autoritarinių okupacinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus karo, fizinio ir kultūrinio genocido ir kitus nusikaltimus žmoniškumui;

10.1.1.2. 10.1.1.4. 1944 – 1953 m. Lietuvos partizaninio (ginkluoto ir neginkluoto) pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpiu 1939–1945 m. Klaipėdos krašte okupacinių režimų vykdytą politiką;

10.1.1.3. 10.1.1.5.  nacių ir Lietuvos komunistų partijos veikimo prieš Lietuvos visuomenę, Lietuvos gyventojų persekiojimą sovietų ir nacių okupacijos metais;

10.1.1.3. 10.1.1.6. Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių ir autoritarinių režimų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytąos agresijąos ir jos sukeltų padarinių laikotarpiais;

10.1.1.4. Lietuvos rezistencijos (ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo) 193918–1990 m. okupaciniams režimams laikotarpiu ir 1990–1991 m. SSRS vykdytai agresijai, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, procesus ir dalyvius;

10.1.2. prisideda prie mokslinių tyrimų, susijusių su Rusijos Federacijos vykdytais nusikaltimais bei agresija, ir jų sklaidos;

10.1.3. vykdo istorinės, mokslinės, analitinės informacijos, dokumentų ir kitų duomenų sklaidą; rengia, leidžia, platina mokslinius ir kitus leidinius apie Lietuvos gyventojų genocidą, represijas ir rezistenciją (pasipriešinimą) okupaciniams režimams, organizuoja nacionalines ir (ar) tarptautines mokslines konferencijas, seminarus, edukacinius ir kitus renginius, susijusius su Centro veiklos tikslais; dalyvauja įgyvendinant kitų institucijų ir valstybių organizuojamas programas ir tyrimus;

10.1.4. sudaro laisvės kovotojų ir nukentėjusių nuo Centro įstatyme nurodytų nusikalstamų veikų Lietuvos gyventojų (toliau – nukentėję Lietuvos gyventojai), taip pat šių nusikalstamų veikų vykdytojų ir organizatorių, 193918–1990 m. okupacinių režimų represinių struktūrų darbuotojų skaitmeninius duomenų rinkinius, vardynus;

10.1.5. atlieka istorinių dokumentų dėl užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tyrimus; rengia istorines-archyvines pažymas, patvirtinančias tam tikrus istorinius (juridinius) faktus, teikia jas ir informaciją valstybės, savivaldybių įstaigoms, institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims apie šio paveldo dokumentų tyrimus, 193918–1990 m. okupacijų laikotarpiu žuvusius, dingusius be žinios, represuotus, persekiotus, nukentėjusius rezistencijos (pasipriešinimo) okupacijoms dalyvius;

10.1.6. rūpinasi dokumentų, susijusių su Centro įstatyme nurodytomis nusikalstamomis veikomis, paieška Lietuvoje ir užsienio valstybėse, jų sugrąžinimu ar kopijų įsigijimu, juos tvarko, kaupia, saugo, vykdo jų tyrimus, sklaidą;

10.1.7. identifikuoja genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, politinių ir kitų represijų, Lietuvos gyventojų persekiojimo faktus ir minėtų veikų vykdytojus ir organizatorius, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus; vykdo istorines ekspertizes, teikia išvadas, pažymas, istorines-archyvines pažymas, patvirtinančias tam tikrus istorinius faktus, ir kitus duomenis apie konkrečius nurodytų veikų vykdytojus teisėsaugos institucijoms. Kreipiasi į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, jeigu gauna faktinių duomenų apie galimai įvykdytas nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XV, XXII, XXV skyriuose;

10.1.8. tiria ir skelbia buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus; saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su minėtomis tarnybomis ir įrašytais į prisipažinusių asmenų įskaitą, bylas; administruoja įslaptintos informacijos turinčius dokumentus;

10.1.9. dalyvauja valstybės programose, susijusiose su okupacijų metu padarytos žalos apskaičiavimu, ir įgyvendina tokias programas;

10.2. vykdo laisvės kovotojų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų memorializaciją (įamžinimą), sklaidą ir edukaciją:

10.2.1. dalyvauja įgyvendinant strateginius veiklos planus laisvės kovotojų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, patyrusių politines ir kitas represijas ir (ar) dalyvavusių rezistencijoje (pasipriešinime) asmenų ir istorinės atminties vietų memorializacijos (įamžinimo) srityje, tremties, kalinimo ir rezistencijos muziejų srityje; steigia struktūrinius padalinius muziejinei veiklai vykdyti; konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą kuriant ekspozicijas, rengiant edukacines programas tremties, kalinimo, rezistencijos (pasipriešinimo) ir Centro įstatyme nurodytų nusikalstamų veikų temomis;

10.2.2. inicijuoja, koordinuoja, teikia metodinę pagalbą rengiant, įgyvendinant pilietinio, tautinio (patriotinio) ugdymo programas, projektus, edukacinius renginius ir juos įgyvendina, rengia; organizuoja, vykdo jų sklaidą; renka, kaupia, tvarko, skaitmenina laisvės kovotojų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, Sąjūdžio laikotarpio dalyvių atsiminimus apie šiame įstatyme nustatytos srities ir laikotarpių įvykius, organizuoja, vykdo tokio atminimo ir informacijos sklaidą bei ją talpina virtualioje memorializacijos platformoje; sudaro, pildo, naudoja sklaidoje nukentėjusių Lietuvos gyventojų, laisvės kovų atminimo ikonografijos, kartografijos, integralų istorinių duomenų registrą (skaitmeninius duomenų rinkinius) ir užtikrina duomenų prieinamumą; renka, tvarko duomenis apie išeivijoje ir buvusiose SSRS teritorijoje gyvenančius lietuvius;

10.2.3. inicijuoja, organizuoja, skatina, koordinuoja, vykdo, remia memorialinių kompleksų, paminklų statybą, atminimo ženklų įrengimą, meno kūrinių, kino filmų, monografijų sukūrimą ir (ar) jų projektus istorinės atminties vietose Lietuvoje ir (ar) užsienio valstybėse; prieš tai suderinus veiksmus su atitinkamomis institucijomis;

10.2.4. koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, asociacijų ar fizinių bei juridinių asmenų iniciatyva vykdomą memorialinių kompleksų, paminklų statybą ar atminimo ženklų įrengimą istorinės atminties vietose arba bendradarbiauja atliekant tokius veiksmus; sudaro šių memorialų, paminklų, ženklų sąvadus, registrus; konsultuoja, teikia rekomendacijas, metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas (statant paminklus, įrengiant atminimo ženklus, rašant monografijas, kuriant meno kūrinius, suteikiant rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvių vardus viešosioms vietoms ar viešiesiems objektams) ir kitais istorinės atminties įamžinimo klausimais;

10.2.5. dalyvauja steigiant kovų ir kančių memorialus Vilniuje ir (ar) kitose Lietuvos vietovėse; rūpinasi istorinio paminklinio komplekso – buvusios SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) rūmų Vilniuje bei Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus patalpų autentiškumo išsaugojimu, patalpų muziejinei, edukacinei veiklai plėtimu;

10.2.6. organizuoja, rengia ekspozicijas, parodas, kitus renginius, vykdo ekskursijas Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, panaudodamas Centro padalinių tyrimų rezultatus, sukauptus dokumentus ir (ar) kitus istorinius duomenis; renka, tvarko, saugo, tiria istorinius duomenis, atspindinčius totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų vykdyto Lietuvos gyventojų holokausto, genocido formas, metodus, pasipriešinimo (rezistencijos) 193918–1990 m. okupaciniams režimams būdus ir mastą, vykdo jų sklaidą; vykdo nukentėjusių Lietuvos gyventojų bei laisvės kovotojų memorializaciją (įamžinimą); vykdo Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus veiklos sklaidą, muziejinę komunikaciją; kaupia muziejaus rinkinius, juos sistemina, tiria, skaitmenina, tvarko jų apskaitą, vykdo jų apsaugą ir eksponatų paiešką, inventorizuoja naujai gautus eksponatus; rengia (organizuoja) ir įgyvendina muziejines ir kitas kultūrines edukacines programas; kaupia, tvarko saugo duomenis apie Tuskulėnų aukas, sudaro tokių duomenų skaitmeninius rinkinius, vykdo jų sklaidą;

10.2.7. rengia siūlymus dėl karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių apdovanojimo, jų turėtų laipsnių ir apdovanojimų atkūrimo, taip pat dėl atmintinų dienų ir atmintinų metų, susijusių su Lietuvos gyventojų genocidu, laisvės kovomis, kitomis reikšmingomis sukaktimis, susijusiomis su Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių ir autoritarinių režimų ir nepriklausomybės atkūrimu bei Lietuvos valstybės laisvės kovų istoriniais faktais ir (ar) įvykiais, jų atminties išsaugojimu, paminėjimo; konsultuoja, teikia rekomendacijas ir metodinę pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims, organizuojantiems su pasipriešinimu (rezistencija) ir nukentėjusių Lietuvos gyventojų atminimo išsaugojimu (įamžinimu) susijusius renginius;

10.2.8. rengia, organizuoja ir dalyvauja Lietuvoje ir užsienio valstybėse vykdomose ekspedicijose į tremties, kalinimo, žudynių, pasipriešinimo (rezistencijos) kovų, Lietuvos gyventojų palaidojimo ar užkasimo vietas, kitas istorinės atminties vietas; šias vietas ir statinius, susijusius su Lietuvos gyventojų genocido, kitomis Centro įstatyme nurodytomis nusikalstamomis veikomis, įvykdymo bei laisvės kovų faktais; identifikuoja, kartografuoja nustato jų istorinę bei istorinės atminties (memorialinę) vertę; renka kraštotyros dokumentus, liudytojų parodymus ir (ar) kitus istorinius duomenis, juos tvarko, kaupia, saugo, vykdo jų sklaidą; dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir tarpinstitucinių komisijų, siekiančių įamžinti genocido ir totalitarinių ir autoritarinių režimų aukų atminimą, veikloje;

10.2.9. renka, kaupia, analizuoja, tvarko duomenis apie istorinės atminties vietas, susijusias su genocidu, nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais ir kitomis Centro įstatyme nurodytomis nusikalstamomis veikomis, laisvės kovomis, pogrindinių organizacijų veikla, partizanų ir disidentų judėjimu, pasipriešinimo (rezistencijos) 193918–1990 m. okupaciniams režimams procesais bei jų dalyviais Lietuvoje ir užsienio valstybėse, vykdo jų sklaidą; šias vietas kartografuoja, inventorizuoja, rengia, teikia reikiamus duomenis jų teisiniam statusui nustatyti; kuria ir administruoja Istorinės atminties vietų registrą kaip sudėtinę Kultūros vertybių registro dalį, nuolat pildo naujais (aktualiais) duomenimis, kuriuos kelia į viešąsias geografines informacines sistemas, rūpinasi jų atnaujinimu, nustato Registro objektams naudojimo ir tvarkymo reikalavimus;

10.3. vykdo laisvės kovotojų ir genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukų teisinio statuso pripažinimą ir jų rūpybą:

10.3.1. pripažįsta karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 193918–1990 m. okupacijų, teisinį statusą; išduoda nustatytos formos pažymėjimus, tvarko jų apskaitą;

10.3.2. inicijuoja, rengia ar dalyvauja rengiant įstatymų projektus, teisės aktų dėl okupacijos padarinių teisinio įvertinimo projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių (rezistentų), asmenų, nukentėjusių nuo 193918–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso, socialinės rūpybos, atsakomybės už genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus ir (ar) kitais klausimais); kontroliuoja tokių įstatymų, teisės aktų ir kitų dokumentų vykdymą;

10.3.3. techniškai aptarnauja Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją, teikiančią Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 193918–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo; priima pretendentų pateiktus dokumentus, juos rengia, teikia svarstyti šiai komisijai; priima šios komisijos išvadas ir nagrinėja skundus dėl šių išvadų; šios komisijos veiklos rezultatus skelbia Centro interneto svetainėje;

10.3.4. Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą 193918–1990 m. okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo ar proceso byloje atnaujinimo atsiradus naujų duomenų apie jų veiklą, siūlo iš naujo išnagrinėti šių asmenų bylas;

10.3.5. organizuoja, koordinuoja ir finansuoja politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimos narių grįžimo (persikėlimo) į Lietuvą nuolat gyventi ir jų socialinės integracijos priemonių įgyvendinimą;

10.4. inicijuoja, organizuoja 193918–1990 m. okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių, laisvės kovotojų palaikų paiešką ir jų identifikavimą;

10.4.1. remdamasis Lietuvos gyventojų registro duomenimis ir (ar) kita informacija, ieško Lietuvoje ir užsienio valstybėse minėtų asmenų giminaičių; organizuoja, vykdo jų biologinių mėginių paėmimą DNR tyrimams; organizuoja rastų neatpažintų ieškomų minėtų asmenų palaikų tvarkymą ar juos tvarko, taip pat tvarko minėtų asmenų giminaičių genetinių (DNR), biologinių mėginių rinkinį, priklausantį Centrui, jų identifikavimui reikalingus duomenis;

10.4.2. renka, kaupia, tvarko, apibendrina įvairių šaltinių duomenis apie minėtų asmenų žuvimo, užkasimo ir (ar) palaidojimo aplinkybes ir vietas; organizuoja tokių vietų paieškas, koordinuoja minėtų asmenų palaikų ekshumavimo ir identifikavimo darbus;

10.4.3. skelbia paieškų rezultatus, su paieškomis susijusią informaciją, analitinius, mokslinius duomenis; kaupia, tvarko su šiomis paieškomis bei tyrimais susijusią informaciją;

10.5. atlieka Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos sekretoriato funkcijas:

10.5.1. organizuoja šios komisijos darbą, teikia šiam darbui reikalingą techninę ir (ar) kitą būtiną pagalbą;

10.5.2. priima pareiškėjų dokumentus, juos nagrinėja, vizuoja, teikia komisijai svarstyti, išsiunčia pareiškėjams komisijos sprendimus ir (ar) atitinkamus prašymus; priima iš pareiškėjų informaciją, kurią skelbia Centro interneto svetainėje;

10.6. atlieka viešųjų objektų pripažinimą objektais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos:

10.6.1. teikia Seimui teikimus sudaryti Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinę komisiją, skirti jos pirmininką ir (ar) pakeisti jos sudėtį;

10.6.2. organizuoja Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos darbą; teikia šiam darbui reikalingą finansinę, techninę ir (ar) kitą būtiną pagalbą; prašo pateikti komisijos išvadas ir jas kartu su kitais aktualiais dokumentais skelbia Centro interneto svetainėje;

10.6.3. priima pareiškėjų dokumentus, juos registruoja, išnagrinėja, įvertina, teikia Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinei komisijai arba siunčia atitinkamus raštus pareiškėjams;

10.6.4. priima sprendimus, nurodytus Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje, juos apskaito, registruoja, pateikia juos įgyvendinantiems subjektams, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną;

10.6.5. atlieka totalitarinių, autoritarinių režimų ideologijų sklaidos prevenciją:

10.6.5.1. inicijuoja ir (ar) kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo ir studijų institucijomis įgyvendina projektus ir programas, skleidžiant informaciją ir plečiant visuomenės žinias bei supratimą apie totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų žalą, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus;

10.6.5.2. sudaro galimybes visuomenei stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius jos atsparumą dezinformacijai;

10.6.5.3. vykdo mokslinius ir taikomuosius tyrimus, užtikrina jų rezultatų pristatymą visuomenei, kaupia atliktų mokslinių ir taikomųjų tyrimų duomenų archyvą integralioje duomenų bazėje;

10.7. teisės aktų nustatyta tvarka patikėjimo, nuosavybės teise, nuomos pagrindais valdo, naudoja valstybės turtą, juo disponuoja;

10.8. pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus, prašymus, pasiūlymus, susijusius su Centro veiklos sritimis;

10.9. atlieka kitas įstatymų, Seimo nutarimų ir kitų teisės aktų jam pavestas funkcijas.“

Nepritarti

Įstatymo projektu siekiama sukoncentruoti Centre atliekamus tyrimus, siekiant nuoseklaus totalitarinių režimų okupacijų tyrimo, daugiausiai dėmesio sukoncentruojant į: ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus, XX a. antrosios pusės Lietuvos laisvės kovas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio istoriją, tragiškus Sausio 13-osios įvykius. Vis dar trūksta nuoseklių tyrimų, kurie atskleistų totalitarinių režimų priežastis ir pasekmes. Taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Mokslo Tarybos pateiktą ekspertinio vertinimo pažymą, verta išskirti tai, kad Įstatymo projekte suformuoti uždaviniai vertinami sistemiškai (iš jų seka nuostatų projekte išskiriamos funkcijos), jie susiję su mokslinių tyrimų vykdymų ir jų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę: „Šie uždaviniai susiję su mokslinių tyrimų vykdymu ir jų integracija į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, demonstruoja Centro siekį prisidėti prie globalaus mokslinio diskurso ir dalintis savo tyrimais su pasaulio mokslininkais, skatinant tarpdisciplininį ir tarptautinį bendradarbiavimą. Tai ypač svarbu, norint pritraukti į Centrą profesionalius ir jaunus tyrėjus“. Taip pat nepritarti Centro vykdomų veiklų ir tyrimų laikotarpių išplėtimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad carinės Lietuvos istorija, autoritariniai režimai, Lietuvos nepriklausomybės kovų ir Vilniaus krašto aneksijos ir okupacijos tyrimai yra atliekami kitose Lietuvos mokslo institucijose, universitetuose, muziejuose ir kitose atminties institucijose.

14.

Seimo nariai:

Audronius Ažubalis,

 Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius

2024-01-23

14

 

 

Argumentai:

Pagal šių nuostatų 15 punktą ir Centro Įstatymo projekto 6 str. 3 dalį, Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas. Šiais pasiūlymais siekiama, kad Centro generalinis direktorius, kaip įstaigos vadovas ir tiesiogiai Seimui atskaitingas valstybės pareigūnas, prisiimtų atsakomybę vadovauti Centro veiklai, o Centro Taryba atitinkamai būtų kolegialus Centro valdymo patariamasis organas.

Siūlome išbraukti Projekto 14 punktą kaip perteklinį ir neapibrėžtumą dėl Centro valdymo keliančią formuluotę.

 

Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

„14. Centro valdymo organai yra generalinis direktorius ir Totalitarinių režimų tyrimų centro taryba (toliau – Taryba). Centro patariamoji institucija yra Mokslo krypties komisija.“

 

Nepritarti

Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, steigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.

 

Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų.

 

Naujai siūlomas valdymo organas – Taryba, dalinasi kompetencijomis tik tam tikrose srityse, kurios apibrėžtos naujos redakcijos įstatymo projekte 8 str. Tuo tarpu biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija apibrėžta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 str.

15.

Seimo nariai:

Audronius Ažubalis,

 Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius

2024-01-23

15

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 15 punktą ir jį išdėstyti taip:

„15. Generalinis direktorius yra Centro vienasmenis valdymo organas, skiriamas į pareigas ir iš jų atleidžiamas Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos įstatyme nustatyta tvarka.“

Nepritarti

Nepritarti siūlomam naujam Centro pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus.

16.

Seimo nariai:

Audronius Ažubalis,

 Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius

2024-01-23

16

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 16 punktą ir jį išdėstyti taip:

„16. Kai Centro generalinis direktorius laikinai negali atlikti savo funkcijų dėl ligos, atostogų ar komandiruotės, jo funkcijas laikinai atlieka Centro direktoriaus pavaduotojas, o kai jo nėra – Centro generalinio direktoriaus paskirtas Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, esant Seimo valdybos pritarimui. Kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta ir jis negali laikinai eiti pareigų, iki paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius, šias pareigas eina Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos įstatyme nustatyta tvarka.“

Nepritarti

Nepritarti siūlomam naujam Centro pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus.

 

17.

Seimo nariai:

Audronius Ažubalis,

 Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius

2024-01-23

17

 

 

Argumentai:

Nors Seimas tvirtinta Centro Tarybos sudėtį, Seimui už Centro veiklą tiesiogiai atskaitingas yra Centro vadovas, generalinis direktorius. Centro generaliniam direktoriui, kaip įstaigos vadovui, patikėta atsakomybė vadovauti Centro veiklai.

Be to, Centro Tarybos atsakomybės yra ekspertinio-patariamojo pobūdžio, bet ne Centro priežiūros ir jo veiklos organizavimo ir planavimo. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinga ir efektyvu Centro generalinio direktoriaus atsakomybės sritis perleisti Centro Tarybai, todėl siūlome šias pataisas.

Pasiūlymas:

Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 17 punktą ir jį išdėstyti taip:

„17. Centro generalinis direktorius atlieka šias funkcijas:

17.1. veikia Centro vardu;

17.2. atstovauja Centrui santykiuose su Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniais ir fiziniais asmenimis arba dalį šių funkcijų paveda atlikti Centro valstybės tarnautojams ar darbuotojams pagal jų kompetenciją;

17.3. organizuoja ir kontroliuoja Centro darbą taip, kad būtų įgyvendinamas Centro veiklos tikslas, uždaviniai ir atliekamos teisės aktuose nustatytos funkcijos;

17.4. užtikrina įstatymų, kitų teisės aktų ir Nuostatų laikymąsi;

17.5. atsiskaito Tarybai ir Seimui;

17.6. teikia tvirtinti Tarybai Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, tvirtina Centro ilgalaikius strateginius veiklos planus ir metinį veiklos planą;

17.7. teikia tvirtinti Tarybai tvirtina Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašą;

17.8. teikia tvirtinti Tarybai tvirtina Centro biudžeto paskirstymo aprašą;

17.9. teikia tvirtinti Tarybai tvirtina Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus;

17.10. nesutikdamas su Tarybos sprendimu, gali kreiptis į Tarybą su motyvuotu prašymu dar kartą apsvarstyti sprendimą. Taryba privalo per 30 dienų nuo Centro generalinio direktoriaus prašymo gavimo dienos jį apsvarstyti. Centro generalinio direktoriaus prašymu Tarybos sprendimai pakartotinai nagrinėjami vieną kartą;

17.11. 17.10. tvirtina Centro struktūrą, struktūrinių padalinių nuostatus, pareigybių sąrašą, neviršydamas nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus, Centro vidaus tvarkos taisykles, reglamentuojančias Centro vidaus tvarką ir Centro administracijos padalinių veiklą;

17.12. 17.11. tvirtina Centro valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymus;

17.13. 17.12. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso, juos įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Centro valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina ir skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas, vienkartines ir kitas išmokas;

17.14. 17.13. neviršydamas nustatyto metinio darbo užmokesčio fondo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nustato Centro valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokestį;

17.15. 17.14. Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka užtikrina Centro valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą ir jų tarnybinės veiklos vertinimą;

17.16. 17.15. organizuoja skundų dėl Centro valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmų nagrinėjimą;

17.17. 17.16. organizuoja ir koordinuoja Centro veiklą, priima sprendimus Centro veiklos klausimais, arba teisės aktų nustatyta tvarka dalį šių funkcijų paveda funkcijas Centro valstybės tarnautojams ir (arba) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, pagal jų kompetenciją;

17.18. 17.17. leidžia įsakymus ir tvirtina kitus Centro dokumentus, kontroliuoja jų vykdymą;

17.19. 17.18. Tarybai teikia svarstyti kiekvienais metais iki birželio 1 dienos paskelbia ir pateikia Seimui Centro veiklos metinę ataskaitą ir kiekvienais metais iki birželio 1 dienos paskelbia ir pateikia ją Seimui;

17.20. 17.19. rūpinasi Centro intelektualiaisiais, materialiaisiais ir finansiniais ištekliais;

17.21. 17.20. užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą;

17.22. 17.21. atlieka kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas funkcijas.“

Nepritarti

Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, steigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.

 

Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų.

Naujai siūlomas valdymo organas – Taryba, dalinasi kompetencijomis tik tam tikrose srityse, kurios apibrėžtos naujos redakcijos įstatymo projekte 8 str. Tuo tarpu biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija apibrėžta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 str.

Centras ir toliau bus atskaitingas Seimui. Centro veiklos parlamentinę kontrolė atlieka (ir atliks) Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija (nutarimas Nr. XIII-2065), Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Žmogaus teisių komitetas.

Įstatymo projekto 6 str., 12-oje dalyje išskirta, kad „Už savo veiklą Centras yra atskaitingas Seimui. Centro generalinis direktorius Seimo statuto nustatyta tvarka kiekvienais metais iki birželio 1 dienos paskelbia ir pateikia Seimui Centro veiklos metinę ataskaitą“.

Centras taip pat išlieka prie Seimo – pavaldumas neišnyksta, tai pažymėta įstatymo projekte 3 str. 2-oje dalyje.

Remiantis Lietuvos Mokslo Tarybos ekspertiniu vertinimu kolegialus organas, sudarytas iš įvairių mokslo atstovų spektro padės Centre generuoti naujas idėjas. Išorinių ekspertų dalyvimamas taip pat suteiks galimybę Centrui gauti daugiau naujų įžvalgų, kritinio mąstymo, kuris ypatingai svarbus gerinant Centro mokslinių tyrimų ir veiklos kokybę.

Siūlomas kolegialus organas funkcionuos ne tik kaip Centro valdymo organas, bet ir talkins Centrui akademiniais klausimais.

 

 

18.

Seimo nariai:

Audronius Ažubalis,

 Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius

2024-01-23

18

 

 

Argumentai:

Už Centro veiklą tiesiogiai atskaitingas Seimui yra Centro vadovas, generalinis direktorius. Centro generaliniam direktoriui, kaip įstaigos vadovui, patikėta atsakomybė vadovauti Centro veiklai.

Pasiūlymas:

Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 18 punktą ir jį išdėstyti taip:

„18. Centro direktorius atsako už:

18.1. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi Centro veikloje;

18.2. praėjusių kalendorinių metų Centro veiklos ataskaitos parengimą ir jos pateikimą Tarybai, Seimui ir visuomenei;

18.3. Centrui nustatytų uždavinių įgyvendinimą, funkcijų ir pareigų vykdymą, Centro ūkinę ir finansinę veiklą;

18.4. darbų saugą Centre.“

Nepritarti

Centras taip pat išlieka prie Seimo – pavaldumas neišnyksta, tai pažymėta įstatymo projekte 3 str. 2-oje dalyje.

19.

Seimo nariai:

Audronius Ažubalis,

 Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius

2024-01-23

19

 

 

Argumentai:

Siūloma neatsisakyti Centro ankstesnio teisinio reglamentavimo ir nepritarti Centro valdymo decentralizacijos siekiui. Reikalingas valstybinis-sisteminis požiūris į Lietuvos istoriją ir istorijos politiką, todėl Seimas negali šalintis atsakomybės, kas eis Centro vadovaujančias pareigas ir bus atsakingas už Centro planus, veiklos kryptis ir ataskaitas. Tarybos organizacinis pobūdis, veiklos ribos ir sudarymo tvarka lemia, kad Taryba de facto tampa Centrui vadovaujančia struktūra, perimančia Seimo atsakomybes, o  tai nedera su efektyvaus valdymo ir atskaitingumo principais.

Pasiūlymas:

Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 19 punktą ir jį išdėstyti taip:

„19. Taryba yra kolegialus Centro valdymo patariamasis organas, sudaromas iš 11 asmenų. Tarybos sudarymo ir atleidimo tvarką, jos kompetenciją (funkcijas) ir sprendimų priėmimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos įstatymas.“

Nepritarti

Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, steigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.

 Naujai siūlomas valdymo organas – Taryba, dalinasi kompetencijomis tik tam tikrose srityse, kurios apibrėžtos naujos redakcijos įstatymo projekte 8 str. Tuo tarpu biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija apibrėžta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 str.

Centras ir toliau bus atskaitingas Seimui. Centro veiklos parlamentinę kontrolė atlieka (ir atliks) Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija (nutarimas Nr. XIII-2065), Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Žmogaus teisių komitetas.

Įstatymo projekto 6 str., 12-oje dalyje išskirta, kad „Už savo veiklą Centras yra atskaitingas Seimui. Centro generalinis direktorius Seimo statuto nustatyta tvarka kiekvienais metais iki birželio 1 dienos paskelbia ir pateikia Seimui Centro veiklos metinę ataskaitą“.

Centras taip pat išlieka prie Seimo – pavaldumas neišnyksta, tai pažymėta įstatymo projekte 3 str. 2-oje dalyje.

Remiantis Lietuvos Mokslo Tarybos ekspertiniu vertinimu kolegialus organas, sudarytas iš įvairių mokslo atstovų spektro padės Centre generuoti naujas idėjas. Išorinių ekspertų dalyvavimas taip pat suteiks galimybę Centrui gauti daugiau naujų įžvalgų, kritinio mąstymo, kuris ypatingai svarbus gerinant Centro mokslinių tyrimų ir veiklos kokybę.

Siūlomas kolegialus organas funkcionuos ne tik kaip Centro valdymo organas, bet ir talkins Centrui akademiniais klausimais.

Taip pat kolegialaus organo pagalba Centre bus daugiau dėmesio nei iki šiol skiriama strateginiams ir metiniams planams, nes šiuo metu institucijoje pasigendama kryptingos ir sistemingo veikimo, orientuoto į ilgalaikius tikslus ir poveikį. Tokie kolegialūs organai kuriami ir prie kitų valstybės institucijų, mokslo įstaigose. Tai pažymima ir Lietuvos mokslo tarybos ekspertiniame vertinime: „3.2. Siūloma nauja Centro organizacinė struktūra būdinga visoms Lietuvoje veikiančioms mokslo institucijoms, įskaitant ir pačios LMT veiklos organizavimą, bei daugeliui kitų svarbias visuomenines funkcijas vykdančių įstaigų. Tokia valdymo sistema, kuriose yra kolegialus valdymo organas, Lietuvos mokslo institucijose sėkmingai egzistuoja jau daugiau nei dešimt metų. Tarybos HSM komitetas mato daug pozityvių galimybių tokiai valdymo struktūrai atsirasti ir veikti.“

20.

Seimo nariai:

Audronius Ažubalis,

 Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius

2024-01-23

21

 

 

Argumentai:

Pasiūlymais siekiama, kad Centro Taryba būtų kolegialus Centro valdymo patariamasis organas, todėl Centro direktorius tvirtina tarybos veiklos reglamentą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 21 punktą ir jį išdėstyti taip:

„21. Taryba rengia ir tvirtina savo veiklos reglamentą, kurį tvirtina Centro direktorius.“

Nepritarti

Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, įsteigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.

21.

Seimo nariai:

Audronius Ažubalis,

 Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius

2024-01-23

24

 

 

Argumentai:

Pasiūlymais siekiama, kad Centro Taryba būtų kolegialus Centro valdymo patariamasis organas, todėl yra reikalingas Centro direktoriaus pritarimas kai kuriems strateginiams ir operatyviniams Centro veiklos sprendimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 24 punktą ir jį išdėstyti taip:

„24. Atlikdama savo funkcijas, Taryba, Centro direktoriui pritarus, turi teisę gauti iš Centro, Seimo ar kitų institucijų informaciją, reikalingą savo funkcijoms atlikti, taip pat organizuoti išplėstinius Tarybos posėdžius, į kuriuos kviečiami Centro valstybės tarnautojai ir darbuotojai, ekspertai, valstybės institucijų, kitų socialinių partnerių atstovai.“

Nepritarti

Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, įsteigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.

 

22.

Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius

2024-01-23

26

 

 

Argumentai:

Pasiūlymais siekiama, kad Centro Taryba būtų kolegialus Centro valdymo patariamasis organas, todėl yra reikalingas Centro direktoriaus pritarimas kai kuriems strateginiams ir operatyviniams Centro veiklos sprendimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 26 punktą ir jį išdėstyti taip:

„26. Centro patariamoji institucija yra Mokslo krypties komisija (toliau – Komisija), kurios sudėtį ir nuostatus Tarybos teikimu tvirtina generalinios direktoriaus teikimu tvirtina Taryba. Komisija svarsto ir teikia Centro generaliniam direktoriui ir Tarybai rekomendacijas bei jas pagrindžiančius argumentus dėl Centro mokslo pasiekimų ir kitų su Centro mokslo pasiekimais susijusių klausimų. Komisijos posėdžių nutarimai yra priimami paprasta balsų dauguma atviru balsavimu. Komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 Centro mokslininkai, turintys humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties mokslo daktaro laipsnį. Komisiją techniškai aptarnauja Centras.“

Nepritarti

Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, įsteigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.

23.

Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius

2024-01-23

28

 

 

Argumentai:

Pasiūlymais siekiama, kad Centro Taryba būtų kolegialus Centro valdymo patariamasis organas, todėl yra reikalingas Centro direktoriaus pritarimas kai kuriems strateginiams ir operatyviniams Centro veiklos sprendimams.Pasiūlymas:

Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 28 punktą ir jį išdėstyti taip:

„28. Prie Centro veikiančios institucijos:

28.1. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijaos, kurios sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Centro generalinios direktoriaus teikimu tvirtina Taryba. Komisijos veikla reglamentuojama Centro generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintu Komisijos darbo reglamentu ir finansuojama iš Centrui skiriamų valstybės biudžeto lėšų;

28.2. fondas „Atmintis“ (toliau – Fondas). Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis prie Centro kaip viešoji įstaiga, kurios steigėjas yra Vyriausybė. Fondas veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Fondo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, pelno, gauto iš leidybos, labdaros ir paramos lėšų ir kitų teisėtai gautų lėšų.“

Nepritarti

Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, įsteigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.

24.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2024-05-22

 

 

 

2.         Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Totalitarinių režimų tyrimų centro nuostatų patvirtinimo“ projektu Nr. XIVP-3380 siekiamam teisinio reguliavimo tikslui ir pasiūlyti Seimui tobulinti pasirinktas teisinio reguliavimo priemones atsižvelgiant į šio nutarimo 1.8 ir 1.9 papunkčiuose išdėstytas pastabas ir pasiūlymus, taip pat į šias pastabas ir pasiūlymus:

2.1.      Seimo nutarimo „Dėl Totalitarinių režimų tyrimų centro nuostatų patvirtinimo“ projektu Nr. XIVP-3380 siūlomų patvirtinti Totalitarinių režimų tyrimų centro nuostatų (toliau – Nuostatų projektas) 10.3.2 papunktyje nurodyta, kad Centras inicijuos, rengs ar dalyvaus rengiant įstatymų projektus, teisės aktų dėl okupacijos padarinių teisinio įvertinimo projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių (rezistentų), asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso, socialinės rūpybos, atsakomybės už genocidą, kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų ir (ar) kitais klausimais) ir kontroliuos tokių įstatymų, teisės aktų ir kitų dokumentų vykdymą. Funkcija – kontroliuoti įstatymų ir kitų teisės aktų, kiek jie susiję su socialine rūpyba, vykdymą – Centrui negali būti pavedama, nes valstybės institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, šiuo atveju – nuostatuose, nurodomi jų veiklos tikslai ir funkcijos turi derėti su įstatymuose nustatytomis šių institucijų kompetenciją reglamentuojančiomis nuostatomis ir negali būti plečiamai aiškinami žemesnės galios teisės aktuose. Pagal Nuostatų projekto 1 punktą Centras bus savarankiška įstaiga, jo nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka vykdanti totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą). Nuostatų projekto 10.3.2 papunktyje nurodyta Centro funkcija, apimanti įstatymų, kitų teisės aktų ir dokumentų, kiek jie susiję su valstybės parama, vykdymo kontrolę, negali būti nustatyta, nes neišplaukia nei iš Centro veiklos tikslo, nurodyto Įstatymo projekto 4 straipsnyje ir Nuostatų projekto 9 punkte, nei iš jam pavedamų uždavinių, nurodytų Įstatymo projekto 5 straipsnyje. Be to, sąvoka „socialinė rūpyba“ yra plati ir gali apimti tiek vienkartines kompensacijas, mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl vienkartinių kompensacijų ir lengvatų asmenims, patyrusiems žalą likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius“, tiek būsto išlaidų kompensacijas, skiriamas nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymu ir kt. Šių teisės aktų vykdymo kontrolė negali būti priskirta Centro kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti Nuostatų projekto 10.3.2 papunktyje nurodytos funkcijos, susijusios įstatymų, teisės aktų ir kitų dokumentų vykdymo kontrole.

Pritarti

 

25.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2024-05-22

 

 

 

2.2.      Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį ministerija yra steigiama valstybės politikai formuoti, taip pat jos įgyvendinimui organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti ministrui pavestose valdymo srityse. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.6.11 papunkčiu socialinės apsaugos ir darbo ministrui pavestą valdymo sritį ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 8.11.12 papunktį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja ir finansuoja politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimos narių grįžimą į Lietuvą ir jų socialinės integracijos priemonių įgyvendinimą, siūloma atsisakyti Nuostatų projekto 10.3.5 papunktyje nurodytos funkcijos kaip dubliuojančios kitos biudžetinės įstaigos funkciją.

Pritarti

 

26.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2024-05-22

 

 

 

2.3.      Siūloma tikslinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2343(2) ir Seimo nutarimo „Dėl Totalitarinių režimų tyrimų centro nuostatų patvirtinimo“ projekte Nr. XIVP-3380 numatytą įstatymo ir Seimo nutarimo įsigaliojimo datą, kadangi abiejuose projektuose numatyta data, 2024 m. balandžio 1 d., jau praėjo. Atitinkamai tikslintinos ir kitos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) 2 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) 2, 3 ir 9 dalyse nurodytos, datos. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 9 dalyje numatytas terminas Vyriausybei priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus yra vėlesnis nei to paties straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data. Toks teisinis reguliavimas prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintam teisėkūros sistemiškumo principui, kuris inter alia reikalauja, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.

Pritarti

Siūlyti įsigaliojimo datą (įstatymo projekto ir nuostatų) 2024 m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. iki rugpjūčio 1 d. pertvarko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą.

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti nutarimo projektui NR. XIVP- 3380 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Seimo narių bei Vyriausybės pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.

7. Balsavimo rezultatai: už –4, prieš – 1, susilaikė – 1.

8. Komiteto paskirti pranešėjai:  Tomas Vytautas Raskevičius, Andrius Navickas.    .

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Tomas Vytautas Raskevičius

 

 

 

 

 

 

 

Inga Strazdė (0 5) 209 6824