Negalutinis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 454
STENOGRAMA
2020 m. lapkričio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, Seimo nariai, svečiai, Lietuvos žmonės, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 10 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 99 Seimo nariai. Gerbiami kolegos, prieš darbotvarkės tvirtinimą noriu paskelbti, kad Seimo valdyba priėmė sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo „Už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvos valstybės ir parlamentarizmo tradicijų stiprinimą, veiklą visuomenės gerovei“. Ir paprašysiu R. Baškienės paskelbti.
10.00 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Gerbiami kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo „Už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvos valstybės ir parlamentarizmo tradicijų stiprinimą, veiklą visuomenės gerovės“ nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Seimo valdybos dar 2014 m. balandžio 18 d. „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo „Už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvos valstybės ir parlamentarizmo tradicijų stiprinimą, veiklą visuomenės gerovei nuostatų patvirtinimo“, už nuoseklią veiklą stiprinant Lietuvos parlamentarizmo tradicijas ir aktyvų dalyvavimą valstybės gyvenime nusprendžia skirti Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimą šiems Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojams:
A. Brazdilienei, Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėjai. (Plojimai) Gaila, kad jos šiandien nėra, bet ji bus apdovanota ir jai visa tai bus garbingai įteikta. E. Bulotaitei, Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro vedėjai. (Plojimai) V. Gureckienei, Seimo posėdžių sekretoriato vedėjai. (Plojimai) A. Jonaitienei, Kultūros komiteto biuro vedėjai. (Plojimai) Jos taip pat nėra, vėliau įteiksime. K. Kaminskui, Švietimo ir mokslo komiteto biuro mentoriui. (Plojimai) A. Lukošaičiui, Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus vedėjui. (Plojimai)
Apdovanojimas skiriamas L. Milonaitei, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro vedėjai. (Plojimai) R. Petaraitienei, Informacijos ir komunikacijos departamento direktorei. (Plojimai) V. Servetkienei, Dokumentų departamento direktorei. (Plojimai) R. Skaisgirytei, Veiklos administravimo departamento direktorei. (Plojimai) S. Žiūkaitei, Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjai. (Plojimai)
Sveikiname, dėkojame, linkime sėkmės tarnaujant mūsų valstybei.
10.05 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. lapkričio 10 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. Darbotvarkės tvirtinimas. E. Gentvilas dėl darbotvarkės. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl darbotvarkės frakcijos vardu du pasiūlymai. Seniūnų sueigoje Seimo Pirmininko pasiūlymu buvo svarstoma darbotvarkės 1-4 klausimą – nutarimą kreiptis į Konstitucinį Teismą nukelti šiandien po visų priėmimų, nes dabar jis tikrai nelogiškai yra prieš priėmimus. Visiškai logiškai atrodo Prezidento vetuoti, nes jie yra Statuto numatyti atvejai, o šį nutarimą iškelti prieš priėmimus neatrodo normaliai. Todėl siūlome nukelti po balsavimų.
Kitas dalykas. Mano žiniomis, nėra gauta jokių parašų rengti neeilinį posėdį. Tokiu atveju siūlau šiandien užbaigti sesiją ir papildyti tą darbotvarkę pabaigoje vienu žodžiu –„himnas“.
PIRMININKAS. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Frakcijos vardu prašau grąžinti projektą Nr. XIIIP-5352 – rezoliuciją dėl moterų teisių ribojimo ir teisės viršenybės principo pažeidimo Lenkijoje. Iš tiesų labai keista, šiame Seime turėjome situaciją, kai, pavyzdžiui, Tarptautinę šeimos dieną buvo sakoma, kad nedera kalbėti moterų klausimais šioje salėje, ir profesorei D. Leinartei nebuvo leista padaryti pranešimo. Baigiančiam Seimui esą nedera priimti rezoliucijų, kai jau keletą savaičių tikrai laukia ir žmogaus teisių bendruomenė, ir visos moterys. Ar tikrai aukščiausioms Lietuvos valdžios institucijoms nesvarbu, kad šalia mūsų, tai mūsų artimiausia kaimynė ir sąjungininkė, deja, daromi tokie dalykai moterų atžvilgiu? Prašau šią rezoliuciją grąžinti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematome. Pirmasis pasiūlymas E. Gentvilo – darbotvarkės 1-4 klausimo svarstymą nukelti po priėmimų. Balsuojame. Pritariantieji E. Gentvilo pasiūlymui balsuoja už, kiti – kitaip. (Šurmulys salėje) Nutraukiame balsavimą. Gerbiami kolegos, prašau išklausyti. E. Gentvilo pasiūlymas buvo darbotvarkės 1-4 klausimą – Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-5348 svarstymą nukelti po priėmimų. Toks pasiūlymas. Seniūnų sueiga šį pasiūlymą taip pat balsų dauguma buvo priėmusi. Balsuojame.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 48, prieš – 42, susilaikė 21 Seimo narys. Pasiūlymui nepritarta.
Nuosekliai. Kitas pasiūlymas Seimo narės D. Šakalienės buvo darbotvarkės 2-13 klausimą – Seimo rezoliucijos projektą Nr. XIIIP-5352 grąžinti į darbotvarkę. Jį Seniūnų sueiga buvo nutarusi išbraukti. Pritariantieji D. Šakalienės pasiūlymui gražinti į darbotvarkę balsuoja už, kiti – kitaip.
Užsiregistravo 100. Balsavo 99 Seimo nariai: už balsavo 16, prieš – 25, susilaikė 58 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas E. Gentvilo pasiūlymas – darbotvarkę baigti, bet himnas jau yra ir įrašytas darbotvarkėje, tai tiesiog nereikia nieko nei balsuoti, nei keisti.
Ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Negalime.
Balsuojame dėl darbotvarkės patvirtinimo.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 89, prieš nebuvo, susilaikė 16 Seimo narių. Darbotvarkė patvirtinta.
10.11 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 24, 31, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4847GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 24, 31, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4847. Svarstymas. Pranešėja – G. Burokienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir siūlo Seimui priimti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo straipsnius be pakeitimų. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 1 – prieš.
PIRMININKAS. Diskusijoje nori dalyvauti Seimo nariai. Kviečiu K. Masiulį į tribūną.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, visgi norėčiau pateikti visai priešingą, alternatyvią nuomonę dėl seniūnijų. Jau penkios savivaldybės yra atsisakiusios seniūnijų dėl suprantamų priežasčių. Savivaldybės tam ir yra savivaldybės, kad savarankiškai spręstų, kaip organizuoti savo struktūras ir finansus. Tiesą sakant, to savarankiškumo jos turi netgi per mažai. Finansų srityje gal 90 % finansų turi išleisti taip, kaip numatyta įstatyme, o ne taip, kaip jos pačios norėtų.
Šitam dabartiniam įstatymo projektui kategoriškai prieštaravo Savivaldybių asociacija. Šitoje salėje visos partijos pasirašė bendrą susitarimą, kad be savivaldybių nuomonės jokie įstatymai nebus priimami. Ir štai savivaldybių nuomonė yra kategoriškai prieštaraujanti, o mes priimame įstatymą, kuris yra priešingas negu savivaldybės jo nori. Savivaldybės ir dabar, jeigu nori, gali turėti seniūnijas, gali jų neturėti. Tai yra lankstesnė dabartinės situacija negu po to, kai mes padarysime šituos pakeitimus. Kodėl nuo lankstesnės situacijos mes turime eiti į labiau suvaržytą būklę? Aišku, prieštarauja gerojo valdymo praktikai tokie sprendimai ir tokie pakeitimai. Naujų seniūnijų arba seniūnijų įsteigimas reikalauja finansų. Tam reikės sukurti atitinkamai darbo vietas. Tai reiškia, kad bus kuriama papildoma biurokratija ir tai reikalaus išteklių, kurie gali būti nukreipti kita linkme. Kai kurie entuziastai sako, kad čia taip žmonėms bus suteikiamos paslaugos, bet dabar yra modernu ir pažangu kuo daugiau paslaugų suteikti elektroniniu būdu. Tos savivaldybės, kurios nori eiti priešingu keliu, debiurokratizuoti savo valdymą ir administravimą, teikti e. paslaugas, yra verčiamos dirbti senoviškai. Tiesiog gerojo valdymo praktika tikrai nereikalautų arba netgi prieštarautų tam.
Seniūnijos galbūt yra reikalingos ten, kur įvairios vietovės yra nutolusios nuo savivaldybių centrų. Tai yra suprantama. Dažniausiai tai bus kaimiškos vietovės. Tačiau kaip paaiškinti, kodėl Visaginą, kuris atsisakė seniūnijų, reikia būtinai priversti įsteigti seniūniją? Kaip paaiškinti, kad Neringą, kurioje yra 3 tūkst. gyventojų, o iš jų pusė turbūt vilniečiai, kurie registravosi Neringoje tam, kad lengviau patektų į Neringą, reikia priversti būtinai įsteigti seniūniją? Kaip paaiškinti, kodėl Klaipėdą, kuri yra atsisakiusi seniūnijų ir bando moderniau dirbti, reikia priversti įsteigti seniūnijas? Aš nematau jokių argumentų, kodėl taip reikėtų daryti. Todėl kviečiu jus visus nepritarti šitam anachronistiniam įstatymo projektui.
Kitų šalių patirtis rodo kaip tik tai, kad nuo nutolusių paslaugų ir biurokratinių centrelių einama priešinga linkme – jie po truputį naikinami, taip mažinamas biurokratizmas ir nereikalingi etatai, o atlaisvintos lėšos yra skiriamos elektroninėms paslaugoms steigti ir vis daugiau elektroninės paslaugos įsigali mūsų visuomenėje, taip pat ir užsienyje. Mes gi bandome tokiais pakeitimais eiti priešinga linkme. Nepritarkime šitam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį P. Urbšį.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, manau, sunku būtų mane apkaltinti, kad esu nusistatęs prieš savivaldybių savarankiškumą. Ne kartą iš šios tribūnos gyniau savivaldos nepriklausomybę, mes kartu stabdėme ankstesnės Prezidentės norą sukomercinti savivaldybių vykdomą ūkinę veiklą, neleidome viešąsias paslaugas paversti tik pelno siekiančiu verslu.
Sveikintina, kad šios kadencijos Prezidentas į savivaldą žiūri su daug didesniu pasitikėjimu, stengiasi valstybėje inicijuoti decentralizacijos procesus, suteikiančius savivaldybėms didesnio savarankiškumo viltį. Tačiau vėl linkstama į kitą kraštutinumą – norima suabsoliutinti savivaldos administracines galias, kur savivaldybių taryba tampa jėga pati sau. Prezidentas vetuoja privalomą seniūnijų steigimą argumentuodamas savivaldybių tarybų išskirtinę teisę spręsti šį klausimą.
Seimui bedama pirštu į Konstituciją ir teigiama, kad savivaldybės pagal Konstitucijos apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, tačiau nutylimas Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriama pabrėžiama (citatos pradžia): „Kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos.“
Mums, Seimo nariams, bedama pirštu į Europos vietos savivaldos chartijos 6 straipsnį, kuriame būtent akcentuojama: vietinės valdžios organai savarankiškai nustato savo vidinę administracinę struktūrą, atitinkančią vietinių gyventojų poreikius ir užtikrinančią veiksmingą valdymą. Bet kažkodėl yra nutylimas tos pačios chartijos 4 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad vietinės valdžios organams suteikiami visi išskirtiniai įgaliojimai, jų negali panaikinti ar apriboti kitas centrinės ar regioninės valdžios organas, išskyrus įstatymo numatytais atvejais. Būtent šiais argumentais remdamiesi mes ir priėmėme šį įstatymą.
Prezidentas mus kviečia plačiau diskutuoti apie savivaldos pilietinį įgalinimą. Prezidentas galų gale po pusantrų metų įvardijo, kad gerovės valstybės sampratoje jis mato ir pilietinės galios stiprėjimo problemą. Bet kažkodėl jis nesiima lyderystės, politinės lyderystės, diskutuoti apie pilietinės galios sustiprinimą mūsų valstybėje. Jis vėl eilinį kartą, kaip ir kiti prezidentai, tarsi nusiplauna rankas ir paveda mums, politikams, šį klausimą spręsti. Bet Prezidento atstovams galiu pasakyti, kad tikrai čia esantys Seimo nariai labiau mato tas galias per partinę prizmę, per administracinę prizmę.
Jeigu mes kalbame apie lygiavertį dialogą su žmonėmis, jeigu mes kalbame apie žmogaus orumo gerbimą, mes tikrai turime padaryti viską, kad jis jaustųsi atskaitingas ir pasitikintis savimi. Prezidentūra tik gali būti ta institucija, kuri gali išvesti mūsų valstybę iš šio užburto rato ir savivaldai suteikti tą tikrąją prasmę, pilietinės savivaldos reikšmę, kuri, man atrodo, ir būtų gerovės valstybės pagrindas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dabar bus vykdomas priėmimas. Skaitau Statuto 166 straipsnio – grąžinto įstatymo svarstymas – 2 dalį: po svarstymo tame pačiame Seimo posėdyje rengiamas pakartotinai Seimo apsvarstyto įstatymo priėmimas. 177 straipsnis – grąžinto įstatymo priėmimas: grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.
Motyvai už, už tai, kad įstatymas būtų priimtas be pakeitimų, toks, koks buvo priimtas Seime. P. Urbšys – motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Dar norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šis įstatymas buvo priimamas po antrojo rinkimų turo. Aš suprantu, siekiant laimėti vienmandatėse, rūpėjo žmonėms parodyti, kad iš tikrųjų yra norima atsiliepti į jų norą matyti seniūnijas arčiau jų ir kad seniūnijos būtų jų valdžios galių išraiška. Todėl ir Seimas priėmė. Be abejo, dabar rinkimai pasibaigė. Tai jeigu mums politika yra karnavalas, be abejo, tada mes turime keisti savo nuomonę, nes jau nebereikia gaudyti balsų. Bet jeigu mes iš tikrųjų į valstybę žiūrime, į tą pagrindą, kuriame užsimezga demokratija, o demokratijos pagrindas yra savivalda su piliečių įgalinimu, tai likime nuoseklūs ir nepasiduokime pagundai, laikykime, kad įstatymas yra priimtas be pataisų.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, seniūnijos gal ir gali turėti prasmę, kaip jau sakiau, ten, kur nutolę regionai, kur ištįsusios, išskydusios savivaldybės, tačiau net ir ten dėl tokių regionų man kyla abejonių, nes savivaldybėse vidutiniškai po 5 % gyventojų kasmet mažėja ir kuo toliau, tuo labiau ir brangu išlaikyti seniūnijas. Reikia kalbėti apie savivaldos ir įvairių administracinių vienetų stambinimą. Reikėtų eiti tik tokiu keliu. Jeigu mes čia dabar savo sprendimais aiškiname, kad turi būti steigiamos seniūnijos, tai mes tik patvirtiname, kad jos yra ne bendruomenių reikalas, o yra administraciniai vienetai. Tai tada ir numatykime biudžete labai aiškius finansus, kaip išlaikyti šias seniūnijas, kurios yra įsteigtos. Seniūnijos, vadinasi, turi būti biudžetuojamos, nes mums, Seimui, tai labai svarbu, kad jos būtų. Jeigu ne, tai tada leiskite spręsti savivaldybėms, ko ir prašo Savivaldybių asociacija. Kaip steigti seniūnijas, kokios jos turi būti, kaip jos turi būti finansuojamos ir panašiai. Seniūnai Lietuvoje yra iš viso keista forma. Viena vertus, deklaruojama, kad atstovauja bendruomenei, bet jos pavaldžios yra merui. Meras yra politinis atstovas. Tai kas jos yra iš tikro? Kolegos, mes darome labai prieštaringus veiksmus ir čia šiuo atveju tikrai darome atžangą, o ne pažangą tokiais sprendimais.
PIRMININKAS. J. Razma – motyvai už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, turbūt iš užsirašančių grupių matote, kad mūsų frakcija tuo klausimu balsuos laisvai. Aš atstovauju tai daliai, kuri nuosekliai jau daug metų yra pabrėžianti seniūnijų kaip tikrosios savivaldos svarbą. Esame inicijavę ir Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių seniūnų rinkimų ir manau, kad žmonėms reikalinga tokia institucija, tokia struktūra, ties kuria ir telkiasi bendruomenės. Aš manau, keistai atrodo, kai įstatyme mes suteikiame konkrečias galias, reglamentuojame subjektus, kurie gali būti arba gali nebūti. Teisine prasme yra toks keistas dalykas. Jeigu jau sakome, kad gali būti, gali ir nebūti, tai tada turime išvis braukti iš įstatymo. Jeigu seniūnija lieka kaip savivaldybės padalinys, kuris gali būti, gali nebūti, norės savivaldybės, įsteigs tokį padalinį, norės – neįsisteigs. Prisiminkime, kad yra privalomi seniūnaičiai. Tai kur jie dėsis, kai nėra seniūnijos? Kokia jų prasmė, kai nėra jų atitinkamoms grupėms kur telktis? Todėl manau, kad tie miestai, kurie šiuo metu nelabai nori tų seniūnijų, kaip ir Klaipėda, jei gerai pagalvotų, tikrai gal vertėtų įsteigti seniūnijas atskirai miesto centre, miegamajame rajone. Žmonių interesai yra skirtingi ir kodėl visi žmonės dėl kokių nors smulkių buitinių klausimų, dėl miesto tvarkymo turi grūstis viename savivaldybės pastate? Kodėl jie negali to turėti arčiau savo gyvenamos vietos konkrečioje seniūnijoje?
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, vienas iš paradoksų. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kuris ir turi atstovauti savivaldybėms, balsuoja prieš tai, ką siūlo savivaldybės. Savivaldybės sako aiškiai – tai yra mūsų vidaus reikalas, mes patys nuspręsime, ką daryti. Komitetas geriau žino už Savivaldybių asociaciją ir nutaria, kad Prezidento veto reikia atmesti, nes jiems taip atrodo. Aš suprantu, mes daug šnekame apie skaidrumą, viešumą, savarankiškumą. Tai kai reikia spręsti dėl savarankiškumo, mes kažkodėl būtinai norime įpiršti ne iš apačios ateinančią nuomonę, bet kokią suformulavome Seime. Aš tikrai nematau, dėl ko čia dabar laužomos ietys, nes seniūnijų nėra keliuose miestuose. Toks vaizdas, kad kaip specialus užsakymas, kad kažkas nori turėti Alytuje seniūniją, ir, nežinau, per kaulus, per lavonus būtinai tą padarys. Kviečiu pritarti Prezidento veto, nes aš nepritariau šitam įstatymui, kai jis buvo svarstomas. Jei mes tikrai norime daugiau savarankiškumo, tai ir suteikime tą savarankiškumą tiems, kas tą gali padaryti, o ne diktuokime iš viršaus, nes dėl to nelabai kas ir bepasikeis.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, mes turėtume pradėti ir įvardinti aspektus, kodėl to reikia, kad būtų privalomos seniūnijos kiekvienoje savivaldoje. Todėl, kad mes pasisakome ir netgi gyventojų dauguma, 77 %, pasisako, kad seniūnus reikia rinkti. Kaip jūs įsivaizduojate, kaip mes rinksime seniūnus, jeigu kai kuriose savivaldybėse jų nėra?
Kai kuriems galiu paminėti, kad Vietos savivaldos įstatyme yra paminėtos seniūnijos. Pavyzdžiui, 32 straipsnis – seniūnijos funkcijos, 321 straipsnis – seniūnijos funkcijos. Kalbant apie Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnį, savivaldos tarybos kompetencijoje netgi numatyta, kad renkant seniūnus turi būti gyventojų apklausa. Va turbūt ko jūs bijote – dėl apklausų, nes būtų tos seniūnijos panaikintos ir Vilniuje, ir kituose miestuose. Tik tas punktas, kuris suteikia gyventojams teisę pareikšti savo nuomonę, todėl nesikeičia ta situacija. Todėl mes turėtume būtinai priimti tą įstatymą.
Dar norėčiau paminėti dėl seniūnaičių. Seniūnaičiai yra įstatyme privalomai, tai tos funkcijos, kurios turėtų būti vietoje, pavyzdžiui, kad kartu su seniūnu spręstų rajono problemas, tai čia yra seniūnaičiai. Kalbant apie seniūno skyrimą, dalyvauja pati bendruomenė, o čia paskiriamas bet koks biurokratas. Tai aš tiktai įsivaizduoju, jeigu dabar mes priimsime šitą sprendimą, tai tada turi sekti kitos pataisos, suteikti savivaldai visas teises, kad steigiant seniūnijas nereikėtų gyventojų nuomonės, nereikia seniūnaičių privalomai…
PIRMININKAS. Laikas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Aš noriu šiandien pamatyti, kaip jūs balsuosite.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Na, aš turiu kiek kitą regioninės politikos matymą ir nenorėčiau, kad seniūnijos virstų dar viena darbo birža vietiniams gyventojams. Man atrodo, seniūnijos yra ne dėl kelių darbo vietų sukūrimo, o dėl paslaugų teikimo kelioms dešimtims tūkstančių gyventojų.
Paimkime kelis pavyzdžius. Pavyzdžiui, Preiloje yra 200 gyventojų, iš kurių realiai 100 gyvena Vilniuje. Ar tikrai reikia seniūnijoje steigti kelis etatus darbuotojams, kurie sėdėtų ir gyventų Preiloje ištisus metus? Ar galbūt gyventojams reikėtų virtualių paslaugų, kurias jie galėtų gauti finansuojant būtent tokias paslaugas?
Aš siūlyčiau ieškoti racionalių ir ilgalaikių sprendimų, kuriais būtų gerinama viešųjų paslaugų kokybė. Todėl kviečiu nepritarti.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji, šiuo atveju tikrai galimi, kaip ir M. Majauskas sakė, keli kampai, bet man atrodo, kad mąstydami apie seniūnijas vien tik kaip apie paslaugų teikėjus arba dar blogiau, kaip apie biurokratinį aparatą, mes vis dėlto mąstome tokios (…), o ne savivaldos kategorijomis. Mes nemąstome, kad seniūnijos visų pirma yra atstovaujamosios demokratijos ir būtent arčiausiai žmonių esanti grandis.
Man labai keistai skamba, tarsi ir gražiai A. Sysas kalba, kad savivaldybės atstovauja tam ir tam, bet iš esmės čia mes kalbame apie merų nuomones, o ne savivaldybių nuomones, apie žmonių nuomones. Man atrodo, mes ir turėtume pasiekti, kad savivaldybės nebūtų kunigaikštijos, kur merai įtvirtina vien tiktai savo valdžią, bet turėtume kalbėti apie labai aiškią struktūrą, žmonių atstovavimo struktūrą, kuri kyla iš apačios.
Seniūnijos, renkamos seniūnijos, man atrodo, yra vienas iš tų demokratinių mechanizmų. Galbūt labai tokiu artimu laikotarpiu tai nėra pats veiksmingiausias būdas, bet (…) yra visada veiksminga kalbant apie ilgalaikį laikotarpį. Manau, kad seniūnijos yra labai svarbus savivaldos mechanizmas.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, pasiklausius iš šalies šios diskusijos, toks įspūdis, kad Lietuvoje išvis nėra seniūnijų ir savivaldybes masiškai naikina, netgi iš paskutinių pasisakymų, tarsi masiškai naikina seniūnijas, bet puikiai žinote, kad taip nėra. Yra tradiciškai susiklostę, kad tik, bene, trijuose miestuose nėra seniūnijų ir netgi būta bandymų kai kuriuose steigti seniūnijas, bet tai nepasiteisino.
Kita vertus, pažiūrėkime, kuo remiasi Respublikos Prezidentas, vetuodamas šitą įstatymą? Jis būtent atkreipė dėmesį, kad Konstitucija vietos savivaldai garantuoja savarankiškumą vietos savivaldybėms, administraciniams vienetams. Čia mes vėl norime pasakyti – mes geriau žinome, ko jums reikia. Palikime pačioms savivaldybėms šį dalyką nuspręsti – jeigu reikės, tos seniūnijos bus įsteigtos. Tikrai nemanau, kaip kai kurie čia gąsdina, kad, tarkim, Vilniuje ar kur nors bus naikinamos seniūnijos. To neatsitiks. Raginčiau pritarti Prezidento veto. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl grąžinto įstatymo, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų – tokį, koks buvo priimtas Seime. Balsuojame.
Užsiregistravo 113, balsavo 112 Seimo narių: už – 47, prieš – 48, susilaikė 17. Nepritarta, kad įstatymas būtų priimtas be pakeitimų.
Toliau skaitau 2 punktą: pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė, kitaip sakant, dar reikėjo, kad būtų 71 balsas. Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.
Balsuojame.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 102, prieš – 3, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4847) priimtas su Prezidento pasiūlymais. (Gongas)
10.39 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 26, 27, 29, 32, 321, 33, 351, 53 straipsnių, devintojo skirsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2834GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo straipsnių, devintojo skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2834. Taip pat grąžintas. Pranešėja – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė G. Burokienė. Svarstymas. Prašom į tribūną.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas yra nuoseklus ir siūlo Seimui priimti Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo daugybės straipsnių pakeitimus be pakeitimų. Bet pritarus Seniūnų… veto, tada reikia pritarti ir Prezidento pasiūlymams dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Motyvai už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Reikia pripažinti, demokratijos karnavalas vakar baigėsi, rinkimai baigėsi, tie teiginiai, kai buvo kalbama, kad tiesa yra jėga, dabar jau virsta, kad jėga yra tiesa, žmonių duotos galios dabar yra absoliučios galios, žmonėms bus pasakyta, kaip ir kur jie turi save realizuoti. Savivalda nėra vien tik administracinis vienetas ir savivalda nėra tik Savivaldybių asociacija. Bet čia jau beprasmiška apie tai kalbėti. Aš manau, kad mažai kas kalbės šioje Seimo salėje apie tai. Bet vis tiek norėtųsi priminti Seimui ir prezidentūrai, kad yra toks Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 metų nutarimas „Dėl vidinės savivaldybių decentralizacijos koncepcijos patvirtinimo“. Ten būtent yra išskiriama, kad decentralizacijos gali būti kelios. Tarp jų paminėta horizontalioji savivaldybės decentralizacija, ji būtent ir apima savivaldą ir bendruomenes. Aš tikrai naudojuosi proga, ko gero, paskutinį kartą esu čia, šioje Seimo salėje, balsavimas bus, aišku, ne seniūnijų naudai, bet vis tiek aš turiu viltį, kad prezidentūra su Prezidentu priešakyje imsis lyderystės ir nors žvilgtels į šį nutarimą. Tam, kad jis nepasimestų jų elektroninėje erdvėje, asmeniškai aš jiems įteiksiu. Tikiuosi, kad kai kurie žodžiai čia taps kūnu.
PIRMININKAS. Motyvai. Kęstuti Masiuli, ar tikrai motyvai už?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš esu už tai, kad priimtume šį įstatymą su Prezidento pataisomis.
PIRMININKAS. Tada jūsų motyvai yra prieš. Kalbėkite.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tada aš prieš. Atsiprašau. Padariau klaidą užsirašydamas.
PIRMININKAS. Gerai, prašau kalbėti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, jau daug motyvų aš išsakiau, dabar tik noriu truputį papolemizuoti su kolegomis, kurie sakė, kad seniūnijos yra piliečių atstovybė. Seniūnijos iš tikrųjų yra administraciniai vienetai. Jos yra pavaldžios savivaldybėms. Nėra kaip nors kitaip. Mes norėjome padaryti jas privalomais administraciniais vienetais. Aš tada sakiau, tegul būna ir finansuojama privalomai iš biudžeto. Jeigu mes manome, kad tai privaloma, tai biudžete turi būti tam lėšų numatyta.
Bet jos tikrai nėra piliečių atstovavimo organai. Daugeliu atvejų jos yra politiniai mero atstovavimo organai. Jeigu vienoje savivaldybėje dominuoja konservatoriai, tai dažniausiai seniūnai bus konservatoriai, jeigu dominuoja socdemai, tai seniūnai bus socdemai, jeigu Lenkų rinkimų akcija, bus Lenkų rinkimų akcijos seniūnai. Mes čia nieko turbūt neapgausime manydami, kad Lenkų rinkimų akcijos savivaldybėse seniūnai konservatoriai atstovaus labiau pakraščiuose gyvenantiems vilniečiams, prijaučiantiems konservatoriams. Taip nebus. Dažnai tie seniūnai ir išnaudojami dar politiškai. Tikrai didelis anachronizmas, kai išnaudojama politiškai, aš čia matau irgi negerų dalykų. Tos seniūnijos dar ir tokią negerą misiją vykdo.
PIRMININKAS. Motyvai už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Rinkimai jau baigėsi, visos politinės partijos ne vieną kadenciją rašo, kad reikia valdžią priartinti prie žmogaus, seniūnijoms suteikti didesnius įgaliojimus, deja, net teikėme Konstitucijos pataisą, kad seniūnai būtų renkami, kad būtų nepriklausomi nuo politinės valdžios, kad atstovautų vis dėlto žmogui. Tačiau kas atsitiko? Tik 46 Seimo nariai balsuoja už, kad savivaldybėse būtų seniūnijos. Ką čia kalbėti? Tai tikrai yra labai keista. Manau, reikėtų grįžti prie šio klausimo, o ypač prie klausimo, kad seniūnai būtų renkami, – prie Konstitucijos pataisos, ir seniūnams reikia suteikti tikrą, realią valdžią, nes seniūnai yra arčiausiai žmogaus. Prikuriame įvairiausių kitokių organizacijų, seniūnaičius, bendruomenes, imituojame kažkokią valdžią. Aš manyčiau, kad tikrai labai gaila, kad šitaip Seimas pasielgė.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų Seimo narių neužsirašė. Gerbiami kolegos, grįžtame prie tokios pat procedūros, kaip buvo dėl ano projekto, tai yra grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų tokį, kokį buvo priėmęs Seimas. Balsuojame.
Užsiregistravo 104 Seimo nariai, balsavo 103 Seimo nariai: už – 38, prieš – 42, susilaikė 23 Seimo nariai. Įstatymui be pakeitimų nepritarta.
Toliau. Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas būtų priimtas, jeigu būtų už balsavęs 71, jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 104 Seimo nariai, balsavo 102 Seimo nariai: už – 88, prieš – 3, susilaikė 11 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2834) priimtas su Prezidento pataisomis. (Gongas)
10.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui“ projektas Nr. XIIIP-5348(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui“ projektas Nr. XIIIP-5348. Svarstymas. Z. Jedinskij dėl vedimo tvarkos.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos. Pusės valandos.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti Z. Jedinskio pasiūlymui bendru sutarimu? Galime pritarti. Pritariame. Pusės valandos pertrauka.
10.48 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5344(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5345(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Užimtumo įstatymo 51 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5344. Svarstymas. Kartu ir lydimasis – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5345. Svarstymas. Pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Kviečiu į tribūną.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė projektą ir lydimąjį aktą. Pritarė Teisės departamento pateiktiems pasiūlymams, patobulinimui, patobulino įstatymo projektą ir pritarta tiek pagrindiniam, tiek lydimajam bendru sutarimu. Gerbiamas Pirmininke, jeigu galima, komiteto vardu, kadangi tai kovidinis įstatymas, prašau taikyti skubos tvarką.
PIRMININKAS. Dėl motyvų. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritariame. Ar galime pritarti komiteto prašymui šių įstatymų projektams taikyti skubos tvarką bendru sutarimu? Kovidinis įstatymas. Pritariame.
10.50 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5280(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 6.1 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5280(2) priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Priimame pastraipsniui.
1, 2, 3 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 4 ir 5 straipsniams taip pat pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5280) būtų priimtas. (Gongas)
10.51 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2, 5, 6, 7, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2342 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5281(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.2 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5281(2) priėmimas. Taip pat priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Yra vienas straipsnis, kuriam pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 86, prieš nebuvo, susilaikiusių taip pat nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5281(2) priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2343 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5282(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.3 klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5282(2) priėmimas. Taip pat yra vienas straipsnis, priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. Bendru sutarimu galime pritarti straipsniui? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai ir vienbalsiai 89 pasisakė, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5282(2) priimtas. (Gongas)
10.53 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5283(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.4 klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5283(2) priėmimas. Taip pat yra vienas straipsnis, kuriam galime ir pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai ir vienbalsiai patvirtino, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5283(2) priimtas. (Gongas)
10.54 val.
Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2344 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5284(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.5 klausimas – Paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5284(2) priėmimas. Taip pat yra vienas straipsnis. Priimdami pastraipsniui jam pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: vienbalsiai balsavo, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5284) priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2345 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5285(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.6 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5285(2). Priėmimas. Taip pat yra vienas straipsnis ir pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Balsuojame. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: vienbalsiai už tai, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5285) priimtas. (Gongas)
10.56 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5286(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.7 – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5286(2). Priėmimas. Taip pat yra vienas straipsnis. Jam galime ir pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 90, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5286) priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2346 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5287(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1.6.8 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5287(2). Priėmimas. Taip pat yra vienas straipsnis. Pastraipsniui priimant pasiūlymų dėl jo nėra gauta. Pritariame bendru sutarimu šiam straipsniui. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: vienbalsiai už, 92 balsavo už tai, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5287) būtų priimtas. Jis priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2347 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5288(2) (priėmimas)
Darbotvarkė 1-6.9 klausimas – Tikslinių kompensacijų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5288(2). Taip pat yra vienas straipsnis ir dėl jo pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Pritariame bendru sutarimu šiam straipsniui. Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: vienbalsiai 85 pasisakė, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5288) priimtas. (Gongas)
11.00 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2338 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5289(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.10 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5289. Priėmimas. Taip pat priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Yra vienas straipsnis, kuriam pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai – vienbalsiai 92 pasakė, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5289) priimtas. (Gongas)
11.01 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5290(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.11 klausimas – Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5290. Priėmimas. Yra vienas straipsnis. Priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. Priimame straipsnį bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 79, prieš – 1, susilaikiusių Seimo narių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5090) priimtas. (Gongas)
11.02 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3510 ir 3511 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5144(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5144. Priėmimas. Taip pat pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta.
Priimame pastraipsniui. 1 ir 2 straipsniams galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 78, prieš, susilaikiusių nebuvo. Vienbalsiai pasisakėme už tai, kad įstatymas (projektas Nr. XIIP-5144) būtų priimtas. (Gongas)
11.02 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 2, 4, 14 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5240(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Socialinių įmonių įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5240. Priėmimas. Kviečiu R. Baškienę. Yra pasiūlymų priėmimo stadijoje.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Pasiūlymų nėra. 2 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komiteto komentaro.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Komitetas Teisės departamentui pritarė ir paredagavo.
PIRMININKAS. Pritarė. Ir su tokiu pritarimu galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui. 3 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento antrasis pasiūlymas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Antrajam pasiūlymui Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Kitas pasiūlymas yra Seimo narių R. Šalaševičiūtės, R. J. Dagio. Pristato R. Šalaševičiūtė. Prašau pristatyti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte į socialinėse įmonėse remiamų tikslinių darbuotojų grupes yra įtraukti neįgalūs darbuotojai, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis, yra siūloma jiems taikyti ir darbo laiko kriterijų, kuris yra taikomas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams.
PIRMININKAS. Kolegos, bendru sutarimu pritarkime, kad yra 29, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas. Ačiū, pritarta.
Komiteto nuomonė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Komitetas įvertino kolegų pasiūlymą ir išties jam pritardamas dar kartą paredagavo šitą straipsnį ir siūlo taip pat ir Seimui pritarti.
PIRMININKAS. Autoriai sutinka su komiteto pasiūlymu ir mes tada pritardami šiam pasiūlymui galime pritarti ir visam 3 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Teisės departamento pasiūlymui komitetas pritarė, paredagavo 5 straipsnį ir siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. 5 straipsniui tokiu būdu galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, manau, kad surastas kompromisas, sprendžiantis anksčiau priimto įstatymo įsigaliojimą, tai yra kai įmonė, socialinė įmonė… Socialinių įmonių įstatyme buvo numatyta nuostata, kad parama teikiama įvairiausio amžiaus grupėms, ir dėl to kilo problema, kad dalis įmonių, nemokant išmokų neįgaliesiems, kurie sulaukė pensinio amžiaus, būtų braukiamos ir rejestro. Tai dabar surastas tam tikras kompromisas, kad darbuotojai ir sulaukę pensinio amžiaus įskaitomi į sąrašą žmonių, kurie dirba tose įmonėse, bet jiems nemokamos kovidinės išmokos. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Motyvai už – R. J. Dagys. Rimantai Jonai Dagy! (Balsai salėje) Yra, ten stovi. Atsisakote? Jūsų motyvai, Rimantai Jonai Dagy! Kalbėkite per centrinį mikrofoną. Prašau.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, labai atsiprašau, kad pražiopsojau savo laiką.
Iš tikrųjų reikia galų gale pabaigti šitą klausimą tvarkyti. Mes visą laiką jį tobulinome, priklausomai nuo pandeminės situacijos, vis atsižvelgdami į įmonių veiklą, ir čia dar vienas žingsnis į priekį. Aišku, neišsprendžia visų problemų, reikės neišvengiamai prie to grįžti, nes šitoms įmonėms išsilaikyti yra sunkiausia, atlaikyti konkurenciją, bet toks sprendimas, nors ir dalinis, turėtų būti priimtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl Socialinių įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai, vienbalsiai 83 pasisakė už, tad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5240) yra priimtas. (Gongas)
11.08 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5181(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9.1 klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5181. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1 ir 2 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. T. Tomilinas – motyvai už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš labai džiaugiuosi, kad ir Vyriausybė, ir Seimas surado jėgų ir ryžto priimti šį įstatymą. Aš tikiuosi, kad jis bus priimtas. Vadinamosios skurdo pensijos, išankstinės pensijos, yra mūsų gelbėjimosi ratas žmonėms. Krizės metu ypatingai sudėtingoje padėtyje atsiduria pagyvenę žmonės, dažnai atleidžiami iš darbo. Gerai, kad Seimas pastebėjo, kad jų pensijų aktuarinis skaičiavimas yra nebeaktualus, ir šiandien mes galime skirti tuos papildomus 5 mln. eurų išankstinėms pensijoms didinti.
Tai yra ne kas kita kaip išankstinių pensijų didinimas nusprendus, kad mes mažiname koeficientą, vadinamąjį mažinimo koeficientą, tai yra žmonių, išeinančių į išankstines pensijas, išankstinė pensija bus mažinama kitaip, negu buvo mažinama iki šiol – ne 0,4, o 0,32 % už kiekvienus metus, likusius iki pensijos.
Tai yra labai reikšmingas žingsnis. Aš maloniai buvau nustebintas Vyriausybės ir visų partijų pozityvumu šiuo klausimu. Darykime šį sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš papildysiu Tomą: pritariu šiai nuostatai, nes ji pagrįsta moksliniais skaičiavimais. Mes galėjome peržiūrėti tam tikrą laikotarpį, kiek žmogus mokėdavo ir kokia susidarė išmoka, skirta jam išėjus į pensiją. Tas balansas, aišku, buvo ne žmogaus naudai, todėl 0,32 % už mėnesį mažinimas, vietoj 0,4 %, yra visiškai logiškas.
Deja, aš negaliu pritarti tam, ką mes padarėme prieš tai, kai mes Lietuvoje įtvirtinome du skirtingus socialinio draudimo amžius, tai yra 35 ir 40 metų. Aš manau, anksčiau ar vėliau, mes turėsime grįžti prie tų klausimų, nes vėlgi ir vienu, ir kitu atveju reikalingi pinigai, o tie pinigai yra visų pensininkų pinigai, juk iš niekur kitur mes nepaimame. Tai yra tas katilas, iš kurio visi socialinio draudimo pensijas gaunantys žmonės gauna išmokas.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Tikrai aš noriu pasidžiaugti, kad šios kadencijos Seimas priėmė tikrai gerus įstatymų projektus, būtent susijusius su išankstine senatvės pensija, būtent dėl 40 metų darbo stažo, kad pensija nebūtų mažinama. Manau, tai labai teisingas sprendimas.
Šitas sprendimas taip pat vietoj 0,4 %, nors irgi ilgą laiką buvo sakoma, irgi buvo moksliškai pagrįsta, kad 0,4 % ir nė kiek ne mažiau… Dabar, pasirodo, galima mažiau. Labai gerai, kad vis dėlto Seimas ryžosi tokiam dalykui ir tikrai siūlau palaikyti, nes tikrai tų žmonių, kurie išeis į išankstinę senatvės pensiją, gyvenimo kokybė pagerės. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-5181 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 85, vienbalsiai pritarė įstatymui. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5181) priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 23 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3203 pakeitimo projektas Nr. XIIIP-5182(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9.2 klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3203 pakeitimo projektas Nr. XIIIP-5182. Priėmimas.
Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3, straipsniai. Galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 76, vienbalsiai pritarė. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5182) priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Civilinio kodekso 3.249 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4350(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.1 klausimas – Civilinio kodekso straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4350. Priėmimas.
Yra vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4350) būtų priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4351(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.2 klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4351. Priėmimas. Taip pat yra vienas straipsnis. Pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Pritariame straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių ir vienbalsiai pritarė, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4351(2) būtų priimtas. (Gongas)
11.16 val.
Švietimo įstatymo Nr. XI-1281 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4501(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Švietimo įstatymo 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4501. Priėmimas. Atidėtas yra balsavimas. Balsuojame.
Balsavimas atidedamas.
Darbotvarkės 1-12.1 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 5 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5082. Priėmimas. Dar yra dvi minutės. Valstybės…
Gerai, grįžtame prie Seimo nutarimo. R. Baškienės prašysiu pirmininkauti posėdžiui. Ačiū.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie darbotvarkės, nes buvo paskelbta pertrauka.
11.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui“ projektas Nr. XIIIP-5348(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui“ projektas Nr. XIIIP-5348(2). Svarstymas.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas apsvarstė nutarimo projektą ir pritarė tiek išvadai, tiek patobulintam nutarimo variantui. Balsavo 7 už, 4 susilaikė, balsavusių prieš nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Yra užsirašę penki Seimo nariai. Ar nutariame, kiek skirti diskusijai laiko, leisti pasisakyti visiems užsirašiusiems? Kviečiu J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu pasibaigus rinkimams iškyla pagrįstų abejonių dėl pažeidimų, kaip žinome, yra numatyta galimybė ir Seimui į tai reaguoti, kai yra gautas atitinkamas kreipimasis. Turbūt nedaugelis iš mūsų pasisakytų prieš tokią galimybę, kad iš tikrųjų būtų pasitikrinta Konstituciniame Teisme, kaip yra su tais pažeidimais. Bet, be abejo, taip spręsti yra viena sąlyga – toks veiksmas turi būti atliktas pagal įstatymus ir tokio kreipimosi turinys taip pat turi atitikti Konstituciją ir įstatymus.
Deja, su šia iniciatyva, kurią mes dabar svarstome, ne viskas yra tvarka tuo aspektu. Jeigu priimtume tą nutarimą kreiptis į Konstitucinį Teismą, aš manau, mes, kaip Seimas, šiek tiek ir apsijuoktume Konstituciniame Teisme dėl savo teisinio neraštingumo. Turėtume aiškiai skaityti tai, ką parašė Teisės departamentas, kuris pastebėjo, kad kreiptis reikėjo per tris dienas nuo atitinkamo pareiškimo priėmimo, tai yra iki lapkričio 3 dienos imtinai. Visi matome, kokia šiandien yra diena.
Taip pat paties nutarimo ar kreipimosi turinys. Aiškiai yra pasakyta įstatymuose ir Konstitucijoje, kad turi būti kreipiamasi dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos nutarimo, kuriuo nepripažįstamas Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas. Šiuo atveju reikėtų kreiptis, matyt, dėl spalio 31 dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos nutarimo, kuriuo buvo atmestas Lenkų rinkimų akcijos skundas, o nesamprotauti kaip čia dabar, apie tai, kas buvo gerbiamo A. Tapino kritinių leidinių ar pasisakymų socialiniuose tinkluose turinyje, ir dėl to kreiptis. Dabar, jeigu žiūrime į tą parašytą nutarimo projektą, į tą kreipimosi turinį, tai jis tikrai neatlaiko jokios kritikos ir jame yra net absoliučiai klaidingų teiginių. Pavyzdžiui, yra teigiama, kad Lenkų rinkimų akcijai nebuvo suteikta galimybė atsakomajai nuomonei. Aš peržiūrėjau visus Lenkų rinkimų akcijos skundus, kurie surašyti Vyriausiajai rinkimų komisijai per daugelį atvejų, per atskirų jos atstovų ar Seimo narių pareiškimus, nė vienu atveju nebuvo skundo dėl atsakomosios nuomonės galimybės nesudarymo. Buvo skundų kone, kad keltų baudžiamąsias bylas ir taip toliau, o tuo tarpu iš jums išplatinto A. Tapino laiško, kurį persiunčiau, matome, kad jis pats siūlė tą atsakomąją nuomonę prieš leisdamas leidinį. Taip pat yra visi teisiniai mechanizmai, jeigu kažkurioje laidoje pareiškiama kritika, išsireikalauti atsakomosios nuomonės per Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus, jeigu kitaip neišeina. Deja, tokių reikalavimų pareiškimo autoriai nerodė ir nematau, kad yra pagrindo apie tuos dalykus kalbėti Seimo nutarime.
Taip pat ir kitos nutarimo nuostatos, manau, visiškai neatitinka to, kas numatoma Seimui kreipiantis į Konstitucinį Teismą. Tai daugiau yra pareiškimo žanras, kur valdantieji, matyt, nori padaryti tam tikrą gestą savo koalicijos partneriams ir tiek. O jeigu nusiųsime tokį nutarimą Konstituciniam Teismui, tai nieko kito kaip atmetimo dėl minėtų formaliųjų pagrindų aš neįsivaizduoju, todėl balsuojant susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu P. Gražulį. Ruošiasi R. Tamašunienė.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, iš tikro gal reikėjo su A. Tapinu susitarti. Man tikrai daug kainavo, bet aš susitariau. A. Tapinas ir bilietus buvo pardavęs Gargžduose ir neatvažiavo. Ir A. Ramanauskas neatvažiavo. Jie garbingi vyrai. Suprantate, net susitariau su R. Petrauskienės – mano konkurentės antrame ture – vyru: tą mobilų stendą, kuriame buvo užrašyta – sugrąžinkime garbę Gargždams, paskutinį vakarą užleido man. Jame užrašiau – Gargždams sugrąžinkime Petrą Gražulį. Gargždams grąžinkime Gražulį. Vis dėlto galima susitarti. Suprantate, jie surado priežastį, kad jis lyg ir susirgo, kitas išvažiavo žvejoti ir panašiai. Ir A. Tapinas, ir A. Ramanauskas, ir M. Mikutavičius yra garbingi vyrai ir tik reikia mokėti su jais susitarti. Žinoma, tai nepigiai kainuoja.
Aš noriu pasakyti jums, gerbiamieji, dėl kreipimosi. Iš tikro čia ne Seimo klausimas ir net ne Prezidento klausimas. Iš tikro tokius klausimus turi spręsti Konstitucinis Teismas. Prisiminkime 2012 metus, kai Konstitucinis Teismas perdalino tris mandatus. Kodėl mes bijome kreiptis? Tai turėjo padaryti Prezidentas, bet Prezidentas to nepadarė. Be abejonės, tą teisę turi Seimas. O kad rinkimai yra klastojami, tai yra faktas. Pažiūrėkite, kas darosi Jungtinėse Amerikos Valstijose. To niekada istorijoje nebuvo. Net mirę balsuoja, randa kelis šimtus mirusiųjų, kurie balsavo už Dž. Baideną. Taip pat po rinkimų dar veža dvi ar tris dienas, rinkimai pasibaigę, Amerikoje vežimais biuletenius, kad laimėtų Dž. Baidenas. Be abejonės, ir ten, man atrodo, šitą klausimą ir taškus ant i sudės Aukščiausiasis Teismas. Šitaip nesibaigs. Nors mūsų žiniasklaida jau pasveikino Dž. Baideną, kad jis laimėjo rinkimus, lyg ir mūsų žiniasklaida ir būtų Aukščiausiasis Teismas Jungtinių Amerikos Valstijų, bet mes palaukime, turėkime kantrybės, kuo ten baigsis rezultatai.
Dabar dar vienas argumentas. Jeigu vienmandatėje apygardoje skirtumas yra 0,3 % – apie 50 balsų, būtinai perskaičiuoja balsus. Čia daugiamandatėje apygardoje faktiškai liko tik 0,2 %. Tai yra dar mažesnis skaičius negu 0,3 %. Kodėl VRK neperskaičiavo tų balsų? Ar tai yra sudėtinga? Galėjo porą dienų padirbėti ir perskaičiuoti ir to skundo galbūt nebūtų buvę.
Man atrodo, mes tikrai neturėtume taikyti dvigubų standartų. Taip, Seimas pavėlavo, tikėjosi, kad Prezidentas kreipsis. Prezidentas to nepadarė. Bet šiandien, man atrodo, mes atlikime tą pareigą – kreipkimės į Konstitucinį Teismą, o Konstitucinis Teismas, aš manau, ką jis atsakys, aš jau beveik žinau, kadangi ten yra D. Žalimas, kurio baigėsi kadencija kaip Konstitucinio Teismo teisėjo ir pirmininko, tai jis bet ką gali priimti.
Apskritai aš keliu kitą labai rimtą klausimą: gerbiamieji, ar Konstitucinio Teismo pirmininkas, kurio beveik prieš metus laiko baigėsi mandatas, jis jau yra ne Konstitucinio Teismo teisėjas, gali priiminėti Seimo narių priesaiką; ar Seimo narių priesaika bus teisėta, ar bus teisingai priimta? Konstitucinis Teismas turi preciziškai laikytis įstatymų ir jei Konstitucinio Teismo teisėjai laužo įstatymus ir pasibaigus kadencijai beveik metus laiko eina pareigas, tai ką įrodo? Ar mes demokratinė valstybė?
PIRMININKĖ. Apie nutarimą.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ar mes galime išspręsti tokius klausimus? Todėl, aš manau, tikrai nediskutuokime. Pavėlavome, bet vis tiek kreipkimės. Manau, kad tikrai tas kreipimasis… Tegul atsakomybę prisiima Konstitucinis Teismas. Gal jis atsakys formaliai: kadangi neišlaikė terminų, mes negalime tokio skundo nagrinėti, bet mes, kad ir vėliau, šitą kreipimąsi priimkime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Tamašunienę. Ruošiasi J. Sabatauskas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, šio nutarimo projektą Seimas turėjo svarstyti po 48 valandų paskelbus rinkimų rezultatus. Mūsų partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, skundą pateikė laiku, bet Seimo Pirmininkas, nevykdydamas savo pareigos, neinformavo Seimo narių, neorganizavo posėdžio. Tai šiandien aš noriu padėkoti, bet jau šiandien mes svarstome tą nutarimo projektą ir šiandien tikimės, kad bus užtikrinta galimybė gintis, galimybė apginti savo tiesą. Apie tai truputį norėčiau plačiau pakomentuoti.
Šiandien, kad pademonstruotume kokį nors teisingumo buvimą, mes prašome pritarti šiam nutarimo projektui. Konstitucinis Teismas pasisakys, ar mūsų tiesa iš tiesų tiesa, ar ją verta ginti, įvertins tą situaciją, kuri iš tikrųjų nėra vienareikšmiška ir dėl kurios atsakymus reikia rasti šiandien, kad ateityje mes galėtume organizuoti rinkimus, kaip yra nustatyta mūsų Konstitucijoje, laisvus, demokratiškus ir viešus.
Visiems aiški jau nusistovėjo Lietuvoje per tuos 30 nepriklausomybės metų rinkimų tvarka, rinkimų dalyvių dalyvavimas joje. Tai yra vieni tampa kandidatais ir partijos aktyviai dalyvauja kampanijoje, o informacijos skleidėjai taip pat tampa rinkimų kampanijos dalyviais pagal reglamentuotus teisės aktus ir įstatymus, skleidžia informaciją, ar teigiamą, ar neigiamą, niekas nekvestionuoja jų raiškos priemonių apie kandidatus, ir dalyvauja aktyviai rinkimų kampanijoje.
Tačiau šiuo atveju, būdama TV ir turėdama pavadinimą „Laisvės TV“, ši įstaiga nėra užsiregistravusi išvis informacijos skleidėju, nors rengiamos laidos yra ir retransliuojamos, ir transliuojamos per oficialius Lietuvos televizijos kanalus, taip pat pasirinktos temos, be abejo, aktualiausia tuo metu Lietuvoje buvo rinkimų tema, pasirenkama akivaizdžiai rinkimų tema, pasirenkami vieni kandidatai, kuriuos reikia pagirti, ir partija, prieš kurią buvo nuspręsta teikti vien tik neigiamą informaciją ir taip formuoti visuomenės nuomonę. Juo labiau tai buvo daroma draudžiamuoju laikotarpiu, kai neigiamą informacija apie politinių kampanijų dalyvius buvo galima skleisti eteryje ar per kitus kanalus. Taip pat reikia paminėti, kad neregistruojama informacijos skleidėjų, taip pat neužsiregistruojama rinkimų kampanijos dalyviu. Tuo pat metu renkami pinigai, spausdinami leidiniai, pažymimi taip, kaip atrodo, ne pagal teisės aktus, jau nekalbu apie vienetų skaičių ir geografinį paplitimą. Tai iš tikrųjų tas mastas, kaip dalyvavo kampanijoje, buvo labai aiškiai, galima aiškiai įvardyti, kad buvo didelis, ir tai turėjo lemiamos įtakos formuojant rinkėjų apsisprendimą.
Mūsų skunde taip pat yra įvardinti ir Panerių–Grigiškių apygardoje VRK nustatyti esminiai Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai. Tas taip pat suponuoja, kad mūsų skundą reikėtų svarstyti ir Konstitucinis Teismas turėtų pasisakyti. Taigi pasinaudojama įstatymų spragomis. Pats A. Tapinas įvardina, kad tų spragų yra, kad tikrai jie pasinaudojo tomis įstatymo spragomis ir dalyvavo rinkimų kampanijoje.
Tuomet kyla man šiandien klausimas, kodėl Liberalų sąjūdžio G. Steponavičiaus fondas atsidūrė teisėsaugos akiratyje, nors realiai jo veikla buvo labai panaši. Jei netgi ne prieš ką nors, bet savo Liberalų sąjūdžio naudai vykdė veiklą. Tai irgi čia dvigubas toks standartas pritaikytas negali būti, todėl reikia reglamentuoti mūsų įstatymus ateičiai.
Akivaizdu, kad politinės kampanijos laikotarpiu itin aktyvi „Laisvės TV“ agitacija nukreipta prie Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir siekiant politinių tikslų. Taip pat šiame rengiamos politinės reklamos projekte dalyvavo visuomenininkai, politologai, kampanija buvo organizuota labai plačiai ir paskleidė savo kanalais net ir tikrovės neatitinkančią, dažnai šmeižikišką informaciją ir į tai nereagavo Vyriausioji rinkimų komisija. Svarbu pažymėti, kad mes norėjome eigoje, kreipėmės į Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad tokie dalykai vyksta, tačiau pasirenkama pozicija geriau tyliai patupėti, negu imtis veiksmų. Dabar mes privalome nenuleisti rankų, reaguoti, imtis teisinių priemonių, kad tokie dalykai nepasikartotų. Labai svarbu reglamentuoti ir aš manau, kad Konstitucinis Teismas atsižvelgs į trečiųjų asmenų dalyvavimą rinkimų kampanijoje. Tai nėra apribojama žmogaus nuomonė ar raiškos laisvė. Be abejo, visa tai vyksta ir kiekvienas pilietis gali pasisakyti už ar prieš, pasirinkti savo raiškos priemones. Bet kai vyksta jau institucijos veikimas prieš, nereglamentuojant pagal Politinių kampanijų finansavimo įstatymo savo šaltinių, nesiregistruojant taip, kaip nustato rinkimų įstatymai, tai tikrai mes į ateitį programuojame, kad kiekvienas iš mūsų čia sėdintis galime labai kūrybiškai pagalvoti ir įsteigti įvairių formų institucijas, kurios neva niekuo dėtos, bet rinkimuose dalyvaus ir savo antspaudą juose paliks.
Gerbiami kolegos, aš tikrai apeliuoju į jus, kad vis dėlto mūsų piliečiai jaustųsi, kad kiekvienas mūsų demokratinėje valstybėje gali gintis ir pasakyti savo nuomonę, ir gauti kompetentingų institucijų išvadą, pritarti nutarimo projektui…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). …o Konstitucinis Teismas pasisakys. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu J. Sabatauską. Ruošiasi K. Masiulis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų klausimas dėl rinkimų teisėtumo yra tikrai labai svarbus ir ne be reikalo įstatyme yra numatyti tokie trumpi terminai, tai yra iniciatoriai per 24 valandas kreipiasi į Prezidentą arba į Seimą su prašymu, kad būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą, ir Seimui duodamos tik 48 valandos sprendimui priimti. Kodėl tokie trumpi terminai? Visiems turbūt aišku, kad Konstitucinis Teismas turi suspėti išnagrinėti tą skundą, kuriame bus ir vienos, ir kitos pusės argumentai, ir priimti sprendimą. Suspėti priimti sprendimą, kol nesusirinko naujasis Seimas.
Kokioje situacijoje mes dabar esame? Mes dabar esame tokioje situacijoje, kad už trijų dienų yra numatytas pirmasis išrinktojo Seimo posėdis. Gali būti, kad jeigu mes rytoj priimame tą nutarimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, Konstituciniam Teismui realiai nebeliks laiko. Čia yra tuo atveju, jeigu Konstitucinis Teismas priims nagrinėti tą skundą. Todėl aš sakau, tokiais atvejais turėjo būti sušauktas posėdis ne vėliau kaip lapkričio 2 dieną, kad vėliausiai lapkričio 3 dieną būtume priėmę sprendimą. Tai dabar iš tikrųjų, jeigu žiūrėtume grynai procedūriškai, gali būti, kad Konstitucinis Teismas iš viso nepriims nagrinėti šio kreipimosi. Tada tie geri norai liks gerais norais, bet nieko negalime padaryti.
Aš vertinčiau dabartinį nagrinėjimą labiau kaip politinį pareiškimą. Todėl, iš kitos pusės, nors vertinčiau kaip politinį pareiškimą, jame vis dėlto tekstas turėtų būti sureguliuotas teisiškai. Pavyzdžiui, tokie dalykai, kaip prašyti Konstitucinio Teismo vertinti, ar tai legitimu, tai ne to mes turime prašyti. Mes turime prašyti, kad jis įvertintų teisėtumą. Legitimumas yra, patys žinote, kas, tai yra ar pripažįstama, ar nepripažįstama. Kaip dabar kolega, kalbėjęs iš šitos tribūnos, nepripažįsta Amerikos rinkimų, ne jo čia kompetencijos klausimas. Taigi Konstitucinis Teismas nagrinės tiktai teisėtumą, ar nepažeisti Rinkimų įstatymai, Seimo rinkimų įstatymai ir daugiau jokie kiti įstatymai. Nes, pavyzdžiui, tekste yra nuoroda dar ir į kitus įstatymus.
Taigi, mano manymu, vertinčiau šį kreipimąsi labiau kaip rezoliuciją, kaip nuomonės išreiškimą, nes, tiesą sakant, manau, kad šaukštai po pietų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis kviečiamas diskusijos. Prašom, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, manau, kad visai produktyvi diskusija čia išeina. Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą aš turiu penkis argumentus. Jei spėsiu, bandysiu juos ir pasakyti.
Norėčiau pirmiausia paprieštarauti kolegei R. Tamašunienei, kuri sako, kad Seimo Pirmininkas čia yra kalčiausias, nepateikęs šito klausimo svarstyti mūsų plenariniame posėdyje. Niekas netrukdė ir jų frakcijai susirinkti tuos reikiamus parašus, parodyti iniciatyvą, įtraukti klausimą į darbotvarkę ir jis būtų buvęs svarstomas, jeigu jie matė, kad Seimo Pirmininkas nerodo tokio didelio entuziazmo. Čia pirmas dalykas. Ir jų frakcija lygiai taip pat snūduriavo, nieko nedarė, o paskui pradėjo kaltinti visus aplinkui, tik ne savo pačių neveiklumą.
Neteisūs jie yra ir dėl to, jie tokie nelaimingi, nes neturėjo galimybės pareikšti atsakomąją nuomonę. Aš mačiau A. Tapino paties įdėtą feisbuke nuorodą į laišką, kuriuo jis kreipėsi į Lenkų rinkimų akciją su siūlymu pateikti tokią nuomonę. Jie jos nepateikė, o dabar kaltina. Na, gerai, pražiopsojo tą dalyką, bet jie turi galimybę, jeigu mano, kad to reikia, pateikti atsakomąją nuomonę, pareikalauti pateikti atsakomą nuomonę per kitus kanalus. Jie galėjo kreiptis per VRK ir pateikti tą nuomonę per Lietuvos radiją ir televiziją. Dar stipriau būtų buvę negu internetinėje žiniasklaidoje. Ir to jie nedarė, ir vėl kaltas A. Tapinas ar dar kažin kas.
Trečias argumentas. A. Tapino organizuota akcija ne pakenkė, o davė naudą Lenkų rinkimų akcijai, esu įsitikinęs. Kaip R. Karbauskio organizuota akcija, tos raudonos knygiūkštės purvasklaidinė akcija, nukreipta prieš mūsų partiją, davė naudos mums, o ne žalos, nes mobilizavo mūsų elektoratą. Ir mobilizavo Lenkų rinkimų akcijos elektoratą. O tų, kas nebalsuoja už Lenkų rinkimų akciją, tai nepaveikė.
Ši akcija nepažeidė įstatymų, nes ji vyko pagal galiojančius įstatymus. Pripažįstu tai, kad tokia diskusija būtų produktyvi, bet čia Konstitucinis Teismas niekuo dėtas. Gal iš tikro reikėtų svarstyti, ar nereikia kaip nors labiau reglamentuoti tokios žiniasklaidos raiškos galimybių. Nežinau kaip, neturiu atsakymų. Sutinku, kad galime tai svarstyti, diskutuoti, bet čia Konstitucinis Teismas nepateiks mums atsakymų. Mes tik patys galėtume tokių atsakymų ieškoti ir juos surasti, tačiau tai neturėtų išvirsti į galimą cenzūravimą ar draudimus, nes iš to, ko čia yra reikalaujama ir kaip yra traktuojama, žiūriu, kad čia gali būti panašu į bandymus cenzūruoti.
Penktas dalykas, ką noriu pasakyti. Dabartinė žiniasklaida yra jau kitokia negu anksčiau, negu mes dar prieš dešimt metų turėjome. Nebeliko popierinių leidinių, daugiapuslapinių popierinių leidinių. Faktiškai viskas persikėlė į internetą, ir ne tik į internetą. Dabar jau paseno ir tie delfiai, ir 15 min. Jie irgi nebeišgyvena, prenumeruojamus puslapius steigiasi, nes nebeišgyvena todėl, kad juos baigia nukonkuruoti įvairios socialinės platformos. Per ten sklinda pagrindinė informacija. Sugebėti politikams veikti toje srityje yra sunku, o ta žiniasklaida, kuri sugeba, ten ir veikia. Per tai Amerikos viešajai nuomonei bando daryti įtaką, pavyzdžiui, Rusijos KGB ir panašiai, ir taip daro įtaką Amerikos Prezidento rinkimams: ne per kokius nors leidinius, o per tokias sunkiai apčiuopiamas platformas. Ar tai mes irgi turėtume svarstyti, analizuoti ir bandyti kaip nors apie tai diskutuoti? Aš irgi manau, kad ateityje būtų galima apie tai kalbėti, tačiau tikrai nėra šio kreipimosi reikalas.
PIRMININKĖ. Laikas. Ačiū.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Nesiūlau kreiptis į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimo Pirmininkas. Gerbiami kolegos, labai prašyčiau atsisėsti į darbo vietas, labai didelis triukšmas.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, paprašysiu atsisėsti į vietas ir žinoti, už ką sėdime arba dėl ko sėdime. Prašysiu išklausyti teisybės. Labai daug ir visokių interpretacijų, ir kolegos Č. Olševskio žodžiuose buvo daug netiesos. Todėl pabandysiu nuosekliai paaiškinti visą situaciją, dėl kurios dabar bandoma labai smarkiai banguoti.
Pirmiausia pirmąjį laišką nuo V. Tomaševskio į asmeninį paštą, Seimo nario paštą, gavau spalio 26 dieną. (Balsai salėje) Aš jūsų nepertraukinėjau ir jūs dabar malonėkite tą patį padaryti. 26 dieną laiškas gautas su panašaus turinio skundu, kuris buvo perduotas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui. Komitetas nerado reikalo daryti kokią nors iniciatyvą – svarstyti ar nesvarstyti.
Kitas laiškas per Seimo narės padėjėją buvo gautas lapkričio 1 dieną į mano paštą. Kartoju: lapkričio 1 dieną 16 val. 37 min. – praėjus 25 valandoms ir dar kiek pusvalandžio, ir todėl jokios iniciatyvos, vadovaudamasis Rinkimų įstatymu – Seimo rinkimų įstatymu, aš neturėjau galimybės… ir šaukti posėdį dėl ko nors nebuvo nė prasmės.
Trečias. Po to prasidėjo įvairūs kaltinimai ir skundimai. Lapkričio 3 dieną ryte – laiškas, kuris buvo siųstas spalio 31 dieną vakare, į Seimo paštą, bendrinį paštą. Kaip žinote, kanceliarija dirba pagal Darbo kodeksą ir per švenčių dienas nedirba, atsidarė 3 dieną ir parsisiuntė laišką iš „We Transfer“. Taigi ta informacija, kurioje teigiama, kad ji buvo atsiųsta į Seimą spalio 31 dieną, yra netiesa – kai norėjo pasiekti mane, atrado personalinį adresą.
Taigi visi tie kaltinimai, kurie viešai paskelbti pono Č. Olševskio straipsnyje, yra neteisingai jam įdėti į mintis. Gaila tų žmonių, kad jūs jų klausėte ir išgirdote ne taip, kaip turėjo būti. Galėjote ir pasiklausti, kada ir ką aš gavau.
Noriu išspręsti šią situaciją nenaudodamas Rinkimų įstatymo, bet siūlau šį nutarimą, kurį siūlo pozicija, šiandieninė pozicija, suteikti jam galimybę būti priimtam dar šiandien, tai yra siūlau ypatingą skubą, nes tam reikalingas konstitucinio sprendimas, ypatingą skubą, kad jis būtų šiandien priimtas čia, Seime. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas Pirmininke, labai daug turime pasiūlymų. Replika – V. Kravčionok.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Aš dėkoju Seimo Pirmininkui už ypatingą skubą ir noriu pasakyti, kad mes gyvename dabar XXI amžiuje, mes visi žinome internetą, elektronines priemones ir taip toliau. Bet jeigu jau išbrauktume visa tai, kvitas iš pašto, iš kur išsiųsti registruoti laiškai ar skundas Seimui ar Prezidentui, spalio 31 dieną apie 8 valandą vakare.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS. Vėl kartojama netiesa. Aš ką tik pasakiau, į Seimą išsiųstas, į bendrinį paštą, bet ne man. Kas galėjo per šventes atidaryti? Ar, atsiprašau, jūsų padėjėjai dirba ne darbo dienomis? Ne. Seimo administracija, kanceliarija, nedirba nei lapkričio 1 dieną, nei spalio 31 dieną vakare, nei lapkričio 2 dieną.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, aš siūlyčiau nutraukti šią diskusiją, kas kur kada, o grįžti prie Seimo nutarimo. Kviečiu A. Širinskienę į tribūną. Ar sutiktumėte? O kartu ir pasakysite tai, ką norėjote per šoninį mikrofoną. Reikia aptarti pasiūlymus. Dėl preambulės, prasidedančios žodžiu „pažymėdamas“, Seimo narys J. Razma teikia pasiūlymą. A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš pirma pasakysiu, ką norėjau pasakyti per šoninį mikrofoną. Kaip žinome, įstatymas nustato labai aiškius ir trumpus terminus. Kažkodėl Vyriausiasis administracinis teismas sugeba užtikrinti savo veiklą ir priimti visus kreipimusis pagal specialius terminus, nes žino, kad rinkimų dienomis gali būti skundų. Labai gaila, bet Seimas nesugeba to padaryti, tikrai nepadarė, kartu pažeidė vienos iš partijų teisę kreiptis. Paskui prasideda išvedžiojimai.
Dabar grįžkime prie nutarimo. Yra J. Razmos pasiūlymas…
PIRMININKĖ. Taip. Leiskime J. Razmai pristatyti savo pasiūlymą. Prašom. Dėl preambulės.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš siūlau šiek tiek pataisyti preambulės tekstą. Siūlau išbraukti teiginį, kad transliuojama laida neatitinka teisės aktuose nustatytų politinės reklamos žymėjimų ir kad laikraštis nebuvo apmokėtas iš rinkimų kampanijos sąskaitos, nes tai yra ne kokios nors politinės partijos leidinys ir veikimas, kur yra atitinkami reikalavimai dėl politinės reklamos, o kai pilietis išreiškia savo nuomonę. Mes tikrai negalime jo prievartauti, kad jis pervestų pinigus į kurios nors politinės partijos sąskaitą, o ta politinė partija apmokėtų jam už tą nuomonę platinantį leidinį ar paskelbimą kur nors.
Taip pat siūlau išbraukti tokius, manau, teisiškai abejotinus žodžius, pavyzdžiui, diskredituojanti medžiaga. Aš manau, kad teisiškai korektiškiau yra rašyti „kritikuojanti medžiaga“. Nerašyti tokių reklaminių teiginių vienam televizijos kanalui. Pavyzdžiui, čia yra įrašytas sakinys, kad šis televizijos kanalas turi didelę auditoriją. Kam mums reklamuoti čia vieną kanalą ir įžeisti kelis kitus kanalus, turinčius žymiai didesnes auditorijas? Siūlau tiesiog teisiškai tvarkingesnį tekstą padaryti ir išbraukti minėtus dalykus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė tokiam pasiūlymui ir nurodė, kad vis dėlto pats pareiškėjas – Lenkų rinkimų akcija – pateikė, nurodė tas aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos nagrinėjant bylą. Todėl tiesiog nenorėjome siaurinti ir kreipimosi turinio įvertindami tai, kad pats Seimui pateiktas skundas buvo pateiktas naudojant tam tikrų aplinkybių įvardijimą – pareiškėjų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. Niekas nenori kalbėti.
Balsuojame dėl J. Razmos pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 40, prieš – 34, susilaikė 25. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 1 straipsnio 1 dalies Seimo nario J. Razmos pasiūlymas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, siūlyčiau matyti ne tik mano šį pasiūlymą, bet ir Teisės departamento pastabą, kurioje aiškiai pasakyta, kad Seimas gali kreiptis ir klausti, ar nėra pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. Aš ir siūlau taip parašyti. Ir siūlau išbraukti tuos žodžius ir sakinius pagrindiniame tekste, kur siūloma kreiptis aiškinantis, ar nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas. Išvis juokinga apeliuoti į šį įstatymą, kai mes kalbame apie A. Tapiną, pilietį, reiškiantį savo nuomonę, o ne apie kokį nors politinės kampanijos dalyvį, kurį reglamentuoja minėtas Politinių kampanijų finansavimo įstatymas. Tai vėl siūlau grįžti prie teisinės konstitucinės tvarkos, bent jau, kad tuo aspektu Seimas neatrodytų juokingai su tokiu kreipimusi, kaip pasiūlė autoriai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė, nes buvo nusiteikęs išlaikyti tas nuostatas tokia apimtimi, kokia pats pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į teismą, buvo suformulavęs, tai kadangi pati Lenkų rinkimų akcija taip savo teises gynė ir pateikė tokias formuluotes, tiesiog jos nebuvo ir keistos.
PIRMININKĖ. Motyvai. Niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl J. Razmos pasiūlymo dėl 1 straipsnio 1 dalies.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 39, prieš – 35, susilaikė 21. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 1 straipsnio 2 dalies yra J. Razmos pasiūlymas. Prašom, gerbiamas kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš siūlau iš nutarimo projekto teksto išbraukti absoliučiai melagingą teiginį, kuris formuluojamas čia kaip klausimas – atseit, ar buvo pažeistas įstatymas neva nesuteikiant Lenkų rinkimų akcijos atstovams galimybės pareikšti atsakomąją nuomonę. Kai matome, jie galimybe pareikšti tą nuomonę nepasinaudojo, niekur nesiskundė, kaip numato įstatymai, kad jiems būtų sudarytos galimybės pareikšti atsakomąją nuomonę, o mes prašome Konstitucinio Teismo atsakyti, ar buvo čia kas nors pažeista, kad nebuvo sudarytos sąlygos atsakomajai nuomonei, kai tai atsakomajai nuomonei visos galimybės buvo, bet jie jomis nepasinaudojo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas vis dėlto laikėsi nuomonės, kad visas aplinkybes, kas naudojosi kuo ir kur kreipėsi, yra kompetentingas nustatyti Konstitucinis Teismas, bet tikrai Seimo nariai tokių įgaliojimų pagal Seimo rinkimų įstatymą neturi. Dėl šitos priežasties mes nepritariame J. Razmos siūlymui išbraukti minėtą punktą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Argumentai. B. Matelis – už J. Razmos pasiūlymą.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, pirmiausia siūlyčiau pažvelgti į tą situaciją iš tiesų iš šalies, kaip mes dabar atrodome. Įsivaizduokime, kad tuoj vyks rinkimai. Atsiranda pulkelis žmonių, jie patys pasigamina savo plakatus ir eina miesto gatvėmis, ir sako nebalsuoti už vieną ar kitą partiją. Tų pulkelių per Seimo rinkimus buvo daug ir visuose miestuose. Ką mes dabar siūlome? Mes dabar siūlome, kad Konstitucinis Teismas vaikytųsi tuos pulkelius, kur jie ten už ką agitavo, kodėl jie atsakomąją nuomonę leido ar neleido kam nors išsakyti, tai yra tokia, na, mes supraskime, kad patekome iš tiesų į labai juokingą situaciją. Tai yra ne politinės kampanijos dalyviai, jie yra prilyginami lygiai taip pat gatvėje vaikštantiems žmonėms, kurie ragina už ką nors nebalsuoti, ir mes dabar dėl tokio menkniekio trukdome Konstitucinį Teismą. Gerbiama Agne, juokingai atrodom. Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Toks neblogas pulkelis buvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, mes ir rytą savo pasisakyme svarstymo metu… mes pasisakome ir pripažįstame neigiamą reklamą. Apie kokią atsakomąją nuomonę čia kalbama? Kalbama apie tai, kad buvo pažeistas įstatymas, kad išaiškintume, kaip toks kampanijos neregistruotas dalyvis, ar teisiškai, ar neteisiškai registruotas, ir apie tai kalbama.
O, pavyzdžiui, klipas, jeigu norite žinoti atsakomąją nuomonę, buvo paskelbtas spalio 8 dieną, prieš pat rinkimus. Tai norint nenorint ten buvo daug šmeižikiškos informacijos ir laiko šitam dalykui nebuvo iš viso.
Neklaidinkime, kad čia viskas vyksta dėl atsakomosios nuomonės. Čia ne apie tai kalbama. Kiekvienas gali turėti savo nuomonę, žodžio laisvę – viską pripažįstame. Gali būti neigiama reklama, bet ji turi būti teisėtai reglamentuota.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl J. Razmos pasiūlymo dėl 1 straipsnio 2 dalies.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 39, prieš – 40, susilaikė 17. Pasiūlymui nepritarta.
1 straipsnio 3 punktas. J. Razmos pasiūlymas. Prašom, kolega. Minutėlę, jungiame.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dėl likusių dviejų pasiūlymų aš jūsų laiko nebegaišinsiu, matau, kad argumentai nėra girdimi ir balsuojama politizuotai, nepriklausomai nuo to, kaip čia ką aiškini. Tai taupykime laiką ir neprašau balsuoti dėl likusių dviejų pasiūlymų.
PIRMININKĖ. Dėkojame J. Razmai, neprašo. Mes tam pritariame – nebalsuoti.
Seimo narys N. Puteikis siūlė papildyti Seimo nutarimą 2 dalimi. N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Mes prašome papildyti sprendimą, taip pat prašome, kad Konstitucinis Teismas ištirtų Deltuvos pietinės apygardos balsų suskaičiavimą, nes pastebėjome, kad vienos apylinkės – Upninkų yra labai didelis sugadintų biuletenių skaičius – beveik 10 %. Kai Vyriausioji rinkimų komisija nusprendė patikrinti sugadintus biuletenius, paaiškėjo, kad sugadintų biuletenių procentas auga iki 17 pirmiausia dėl to, kad antros vietos laimėtojo naudai buvo aptikti daugiamandatėje aštuoni biuleteniai, vienmandatėje – devyni neantspauduoti biuleteniai. Tai labai aiškiai matėsi pagal skaičių, kad būtent konkrečiai antrą vietą užėmusio kandidato naudai kažkodėl sukrito didžioji dauguma neantspauduotų biuletenių. Jeigu tai būtų apylinkės komisijos klaida, tie neantspauduoti biuleteniai būtų pasiskirstę vienodai proporcingai pagal surinktų balsų galiojančių biuletenių skaičių.
Dėl to mes nusprendėme kreiptis į Prezidentą. Iš pradžių į teismą. Vyriausiasis administracinis teismas pasakė, kad galutiniai balsavimo rezultatai yra tik po antrojo turo, todėl negalime kreiptis į teismą. O prezidentūra, kai mes kreipėmės į ją, atsakė, kad galutiniai… pareiškė priešingą negu teismas nuomonę. Išeina taip, kad nepaisant to, kad VRK mūsų skundą išnagrinėjo po to, kai patvirtino galutinius pirmojo turo rezultatus, neišeina apskųsti jokių rezultatų, kurie yra tarp pirmojo ir antrojo turų. Todėl mes šiuo atveju kreipiamės į Seimą ir teikiame šitą pataisą, prašome prie jau esančio teksto prijungti ir šitą tekstą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas labai kruopščiai, ir vakar kolegos buvo informuoti apie tai, tikrino terminus, per kuriuos pareiškėjai kreipėsi. Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atveju kreipimasis buvo pateiktas laiku, įskaitant ir kreipimąsi išsiunčiant registruotą laišką iš Ozo pašto, atrodo, 21 valandą rezultatų paskelbimo dieną. Tuo tarpu, deja, Centro partijos – tautininkų kreipimasis Seimui buvo pateiktas praėjus 24 valandoms ir Seimui neatsiranda pareiga šiuo atveju kreiptis į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis – motyvai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tai mes nepritariame.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, gal praleidus terminą nėra pareigos, bet vis tiek, aš manau, mes galėtume kreiptis, tegu Konstitucinis Teismas sprendžia – nagrinės ar nenagrinės, nes labai keistai atrodo. Štai ir Utenos klausimas. Kai balsai suskaičiuojami vienodai ir staiga po kelių dienų randa kažkur šiukšlių dėžėje septynis balsus, bet ne už G. Palucką, bet randa būtinai už konservatorius. Kaip tai suprasti? Kodėl taip yra? Lygiai kaip ir Amerikoje, kai po rinkimų veža vežimais biuletenius, 90 % – už Dž. Baideną. Ar gali šitaip būti? Jeigu visur ėjo apylygė kova, o dabar staiga jau šie balsai vežami, kaip sakoma, į vienus vartus, tik už Dž. Baideną. Aš manyčiau, kad tikrai reikėtų kreiptis, tegul tik Konstitucinis Teismas sprendžia, kaip elgtis, ar jau čia tas termino praleidimas pats svarbiausias šio viso balsų skaičiavimo ir balsavimo sąžiningumo faktorius. Aš manau, kad ir šiek tiek vėlesnis skundas, Konstitucinis Teismas vis tiek gali, jei turės gerą valią, nagrinėti. Ir prašyčiau, kad būtų pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl N. Puteikio pasiūlymo. Jam komitetas nepritarė. Atsiprašau. M. Adomėnas. Paskutiniu metu spėjote užsirašyti. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, aš dar siūlyčiau pavesti Konstituciniam Teismui išnagrinėti Dž. Baideno išrinkimo klausimą ir ten suklastotus balsus. Čia tiek pat prasmės.
PIRMININKĖ. Išties ši pavardė daug kartų skambėjo. Balsuojame dėl N. Puteikio pasiūlymo. Komitetas nepritarė.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 4, prieš – 50, susilaikė 40. Pasiūlymui nepritarta.
Antrasis Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas papildyti nutarimo projektą 3 dalimi. Norite? N. Puteikis…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tai jis yra susijęs. Jeigu Seimas apsisprendė, tai…
PIRMININKĖ. Susijęs, taip, aš tą ir tikėjausi išgirsti. Ačiū komiteto pirmininkei, tai susijęs, todėl antrojo pasiūlymo nebesvarstome. Po svarstymo motyvai. Ačiū A. Širinskienei.
Už – Č. Olševskis.
Č. OLŠEVSKI (LLRA-KŠSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos lenkų rinkimų akcija- Krikščioniškų šeimų sąjunga spalio 31 dieną 20 val. 19 min. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Lietuvos Respublikos Seimą dėl pažeidimų, galėjusių turėti esminės įtakos Seimo rinkimų rezultatams. Dokumentai buvo išsiųsti elektroniniu paštu. Tą pačią dieną, spalio 31 dieną, 21 val. 36 min. dokumentai buvo nusiųsti registruotu paštu. Prezidentas gavo ir perskaitė siųstą kreipimąsi, o Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas nesugebėjo patikrinti pašto dėžutės. Juk tam, matyt, buvo laisvadienis. VRK sprendimas taip pat buvo priimtas laisvadienį. Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 6 dalis aiškiai pasako, kad partijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai oficialiai paskelbiami rinkimų galutiniai rezultatai, gali apskųsti Seimui arba Respublikos Prezidentui. Tokiais atvejais Seimas ar Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga nepavėlavo ir atliko šį veiksmą operatyviai ir laiku. Kreipimasis išsiųstas spalio 31 dieną 20 val. 19 min., praėjus kiek daugiau nei keturioms valandos po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai paskelbė rinkimų rezultatus. Tačiau Seimo Pirmininkas neatliko savo pareigų ir viešai pateikė klaidinančią ir melagingą informaciją. Mūsų kreipimasis yra teisėtas.
PIRMININKĖ. Laikas!
Č. OLŠEVSKI (LLRA-KŠSF). Skundą pateikė tinkamas subjektas. Skundas pateiktas laiku pagal Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 6 punktą. Todėl prašau pritarti.
PIRMININKĖ. K. Masiulis – motyvai prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikro reikėtų gerbti instituciją, kurioje mes dirbame, o Lenkų rinkimų akcijos atstovų daugelis dirba ne pirmą kadenciją. Dokumentas, kuris išėjo, jų valia keliauja arba nori, kad keliautų į Konstitucinį Teismą, turėtų būti kvalifikuotas, juo labiau kad yra galimybė jį patobulinti. Tam yra Teisės departamentas, kuris pateikia savo pasiūlymus, pastabas, tam yra kolegos, kurie siūlo patobulinti ir pagerinti tokį dokumentą, kad ir tas pats opozicijos atstovas. J. Razma siūlė tobulinti ir gerinti atsisakant tų teiginių, kurie nėra Konstitucinio Teismo svarstymo objektas arba negali būti. Diskredituoja mūsų instituciją, kai mes kreipiamės į teismą prašydami svarstyti tai, ko tas teismas net negali svarstyti. Mane nustebino Teisės ir teisėtvarkos komiteto pozicija. Jie tokie lojalūs Lenkų rinkimų akcijos iniciatyvai, kad tuos teiginius, kurie kelia abejonių teisininkams ir kurių neturėtų būti tokiame dokumente, vis tiek palieka, nes taip turi būti. Palaukite, tai mes galime taip pat ir kituose įstatymuose palikti daugybę daugybę spragų ir teisinių šiukšlių. Kodėl taip turi būti daroma? Tikrai nesiūlau balsuoti už tokį dokumentą. Juo labiau kadangi jo esmė yra nukreipta į A. Tapiną, į jo akciją, o ji vyko pagal galiojančią Lietuvoje teisę, nematau, ką ten Konstitucinis Teismas turėtų svarstyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame po svarstymo dėl Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Patikslinu – „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui“. Taip skamba Seimo nutarimas.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 61, prieš – 30, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta.
Gerbiami kolegos, girdėjome, Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Galime tam pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Ne? Balsuosime. E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Atsiprašau, dėl protokolo prašau įskaityti prieš, nes suklydau.
PIRMININKĖ. Gerbiamas E. Pupinis balsavo prieš. Gerbiami kolegos, apsisprendžiame balsuodami, Seimo Pirmininkas siūlė ypatingą skubą. Kas už tai, kad svarstytume šį nutarimą ypatingos skubos tvarka? Balsuojame, ar svarstyti šį nutarimą ypatingos skubos tvarka.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 75, prieš – 8, susilaikė 17.
Svarstome ypatingos skubos tvarka, o tai reiškia – priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Yra vienas straipsnis. Jį aptarėme. Galime priimti? Priimame. Dėl viso įstatymo projekto. Minutėlę. O gal visi jau kalbėjome ir tik balsuojame? Sutariame, kolegos? Na, P. Gražulis reikalauja. P. Gražulis, tik galbūt apie Lietuvą, ne apie Ameriką.
P. GRAŽULIS (MSNG). Labai trumpai, netrukdykite. Aš manau, kad, gerbiami konservatoriai, jūsų valdoma žiniasklaida jau paskelbė, kas yra Amerikos Prezidentas net nesulaukusi Amerikos teismų sprendimo. Taigi sveikinu jus išrinkus J. Baideną.
PIRMININKĖ. Pone Petrai, tikrai gal sugrįžkime į Lietuvą. J. Razma – motyvai prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dar koncentruotai išsakau argumentus, kodėl negalima priimti tokio nutarimo. Todėl, kad jis neatitinka tų reikalavimų, kurie nustatyti Konstitucijoje ir įstatymuose, kai Seimas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, taip pat dėl to, kad yra neišlaikyti terminai, nustatyti tokiam kreipimuisi.
Manau, pats to kreipimosi turinys toks, koks surašytas, netiesiogiai puola galimybę piliečiui pasisakyti dėl rinkimų kampanijos dalyvių, nes viskas čia sukoncentruota į priekaištus vienam aktyviam piliečiui, kuris turėjo aiškią kritišką nuomonę dėl vieno rinkimų dalyvio. Visaip bandoma įrodyti, kad jis netinkamai elgėsi, nesilaikė įstatymų ir taip toliau. Kitaip sakant, beveik norima įrodyti, kad mūsų pilietis, dalyvaudamas laisvuose rinkimuose, neturi teisės išsakyti aiškios nuomonės, kad ir labai kritiškos, apie kažkurį kampanijos dalyvį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Negali susidaryti tokia situacija, kai niekas negali skųsti tarp pirmo ir antro turo pirmo turo rezultatų jokiai institucijai, nes teismas sako, kad reikia skųsti tik po antro turo, Prezidentas sako, kad reikia skųsti tik po pirmo turo. Tada tie žmonės, kurie nori perskaičiavimo, teisiškai išeina, neturi jokios išeities. Vienintelis būdas liko Seimo nutarimas. Todėl, kolegos, aš siūlau bet kokiu atveju pritarti. Tik noriu nusistebėti, kodėl Seimas nepriėmė mano pasiūlymo įrašyti vieną frazę – prašyti Konstitucinio Teismo atstatyti terminą. Bet balsuokime už.
PIRMININKĖ. Balsuojame, gerbiami kolegos. Seimo nutarimo „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui“ projektas Nr. XIIIP-5348(2). Priėmimas. Vyksta balsavimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 62, prieš – 23, susilaikė 10. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
12.17 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5082(2) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. Grįžtame į darbotvarkę – 1-12 klausimas. Tikrai nebesuteiksiu žodžio replikoms – prikalbėjome labai daug. Jau paskelbiau projektą Nr. XIIIP-5082(2). Tai yra sujungtas Nr. XIIIP-3798 ir Nr. XIIIP-5082 – Valstybės tarnybos įstatymo 5 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Juos galime priimti? Priimame.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5082) priimtas. (Gongas)
12.19 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, Sekretoriatas paprašė manęs patikslinti dėl Vietos savivaldos įstatymo, kuris buvo grąžintas Prezidento. Formuluotė turėtų būti – laikomas nepriimtu įstatymas Nr. XIII-3327. Taip lėmė mūsų balsavimas. Dėkoju.
12.19 val.
Vidaus tarnybos statuto 77 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5083(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12.2 klausimas – Vidaus tarnybos statuto 77 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5083(2). Priėmimas.
Pastraipsniui. Pasiūlymų nėra. Tad 1, 2, 3 straipsnius galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Mielieji kolegos, dabar bus įstatymų projektų, lydimųjų projektų priėmimai iki pat pietų pertraukos, todėl labai prašau neišeiti iš plenarinių posėdžių salės.
Balsavo.
Mielieji kolegos, matau, kad jūs esate salėje, tiesiog užsiėmę kitais rūpesčiais. Prašau grįžti į darbo vietas. Dirbkime. Mums svarbu ne tik Seimo nutarimas, bet ir įstatymai. Dar kartą kviečiu balsuoti dėl Vidaus tarnybos statuto 77 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo. (Balsai salėje) Pakvieskite visus kolegas! (Balsai salėje) Taip, prašom balsuoti. Artūrai Skardžiau, Aurelijau Veryga, prašom balsuoti dėl svarbių įstatymų priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 73 Seimo nariai: už – 73. Įstatymas priimtas. (Gongas) Nuoširdžiai dėkoju.
12.21 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 92 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5084(2) (priėmimas)
Dirbame toliau. Darbotvarkės 1-12.3 klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo 92 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5084(2). Priėmimas. Pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1, 2 ir 3 straipsnius galime priimti? Galime. Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Dabar bus daug lydimųjų teisės aktų, todėl reikia jūsų dėmesio ir balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 71. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.22 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 51, 52, 54 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5085(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5085(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra. 1, 2, 3, 4, 5 straipsnius galime priimti? Priimame. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys. Vienbalsiai įstatymas priimtas. (Gongas)
12.23 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5086(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis – Prokuratūros įstatymo 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5086(2). Priėmimas pastraipsniui. 1, 2 straipsnius galime priimti, nes pasiūlymų nėra? Galime. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Jis redakcinio pobūdžio. Komitetas jam pritarė. 3 straipsnį galime priimti? Priimame. Motyvai dėl viso. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai. Vienbalsiai 75 pritarė įstatymo projektui. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.24 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 19, 23, 36, 54, 61, 62 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5088(2) (priėmimas)
Lydimasis – Vadovybės apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5088(2). (Balsai salėje) Taip, Vadovybės apsaugos dabar svarstysime, nes pranešiau. Priėmimas pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 straipsnius galime priimti? Priimame.
Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Mielieji kolegos, kurgi jūs? Kartojame balsavimą. Matyt, norite, kad darytume pertrauką, o po to jus asmeniškai visus kviestume. Kas ten vyksta salės gale? Prašom grįžti su visais kompiuteriais į sėdėti numatytas vietas. (Balsai salėje) Nepamirškite balsuoti. Ponia Virginija, prašom. (Šurmulys salėje)
Mieli kolegos, aš noriu jūsų paklausti. Jūs norite, kad mes darytume pertrauką? (Šurmulys salėje) Dar kartą balsuojame dėl Vadovybės apsaugos įstatymo. Nejaugi taip sunku būti atsakingiems ir nebūti salės gale, o ateiti ir dirbti. Labai prašau jūsų. Taigi reikia priimti įstatymus.
Šio įstatymo priėmimas
Štai balsavo 76 Seimo nariai. Vienbalsiai įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5088) priimtas. (Gongas)
12.27 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 40 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5087(2) (priėmimas)
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 40 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5087(2). Lydimasis.
Priėmimas pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsnius galime priimti? Priimame.
Motyvai. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Ar ir vėl kiekvieną reikia kviesti asmeniškai? Gerbiamas Mariau, su visu kompiuteriu prašau ateiti čia, nes neįmanoma. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Ačiū. Balsavo 76 Seimo nariai. Vienbalsiai įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5087) priimtas. (Gongas) Dėkoju.
12.28 val.
Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5089(2) (priėmimas)
Lydimasis – Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5089(2). Priėmimas.
Pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1, 2 straipsnius galime priimti? Galime. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai. Vienbalsiai įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5089) priimtas. (Gongas)
12.29 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5090(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12.9 klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5090(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1, 2 straipsnius galime priimti? Galime.
Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas (Gongas).
12.30 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. XIII-1370 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5117(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5117(2). Priėmimas. Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. Taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas dėl pavadinimo. Pritariame Teisingumo departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymui. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 71. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.31 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 291 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5008(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5008(2). Priėmimas. Pastraipsniui. 1, 2 straipsnius galime priimti, nes pasiūlymų nėra? Galime. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72, vienbalsiai 72 pritaria įstatymo projektui. Priimta. (Gongas)
12.32 val.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5009(2) (priėmimas)
1-14.2 klausimas – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5009(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1, 2 straipsnius galime priimti? Galime. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.33 val.
Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4698(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Gyventojų registro įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4698(2). Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime, nes pasiūlymų nebuvo gauta.
Dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai, vienbalsiai 79 pritarė įstatymui. Priimta (Gongas).
12.34 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5109(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5109(2)ES. Įstatymas didžiulis, komitetas dirbo labai atsakingai, 62 straipsniai, atsiprašau, 61 straipsnis. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Visus nuo 1 iki 61 galime priimti? Galime. Dėkoju.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai ir vienbalsiai 74 pritarė įstatymo projektui. Priimta. (Gongas)
12.35 val.
Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5066(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-17.1 klausimas – Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5066(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Taip pat antrasis Teisės departamento pasiūlymas dėl to paties straipsnio. Jam komitetas pritarė ir mes bendru sutarimu tam pritariame.
1 straipsnį galime priimti? Priimame.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Prašom. M. Majauskas. Atsisakote. A. Matulas. Jo nematau salėje. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 71. Įstatymo projektui pritarta ir jis priimtas. (Gongas)
12.37 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 16 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3223 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-5068(2) (priėmimas)
Lydimasis – Sveikatos sistemos įstatymo 16 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3223 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-5068(2). Priėmimas. pastraipsniui.
Vienas straipsnis. Galime jį priimti. Pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Balsavo 70 Seimo narių.
Ar yra dar salėje, ar jau galime skelbti pertrauką? (Balsai salėje) Tiesiog kažkas kažkur nuėjo. Pakartokime balsavimą. Dar kartą balsuojame dėl Sveikatos sistemos įstatymo projekto Nr. XIIIP-5068(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė įstatymo projektui. Priimta. (Gongas)
Gerbiami kolegos, norėčiau su jumis pasitarti. (Balsai salėje) Tęsiame ir imame iš vakarinės darbotvarkės nuosekliai. Gerai. Liko 21 minutė, tad dirbame priiminėdami vakarinės darbotvarkės įstatymų projektus.
12.39 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 48, 52 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5178(2) (priėmimas)
2-1 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 48, 52 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5178(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų negauta. Galime priimti? Galime. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, komitetas jam pritarė. Norėtumėte komentuoti? Komitetas pritarė, tai ir mes pritariame. 2 straipsnį galime priimti? Priimame. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti?
Priimame ir įvertiname visus Teisės departamento pasiūlymus.
Mieli kolegos, motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.40 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 7, 8, 24, 36, 47 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5219(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-2 klausimas – Švietimo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5219(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Dabar kviesiu taip pat pranešėją E. Jovaišą, nes yra ir pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio… Bet pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, komitetas nepritarė, nes sąvokos yra skirtingos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Įvertiname komiteto argumentus. Galime priimti 2 straipsnį? Priimame.
Dėl 3 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė, ir suderinęs, pritardamas… Ir mes 3 straipsnį galime priimti? Priimame. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame. 5 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame. 6 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas nepritarė, nes čia sudaro galimybę pradėti mokslą net nuo aštuonerių metų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Įvertinome komiteto argumentus ir 6 straipsnį galime priimti? Priimame. Dėkoju. 7 straipsnis. Seimo narių V. Ąžuolo, J. Varžgalio, V. Ačienės pasiūlymas. Kuris iš kolegų pristato? V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų šis pasiūlymas atliepia Biudžeto ir finansų komitete išreikštą nuomonę, kuriai Biudžeto ir finansų komitetas buvo pritaręs vienbalsiai. Iš tikrųjų mes turime užtikrinti pagrindinį dalyką, kad įvedame į šį įstatymą, įpareigodami, kad turi būti sudaryta galimybė vaikams būti ugdomiems, kad turi būti užtikrintas finansavimas. Todėl siūlau pritarti šiam pasiūlymui. Šiam pasiūlymui pinigų nei daugiau, nei mažiau nereikia, nes pagal dabar galiojančius įstatymus, jeigu į švietimo įstaigą yra priimamas jaunuolis ar vaikas, finansavimas turi būti užtikrintas. Bet žinome vieną dalyką, kadangi šiandien finansavimas yra skirstomas: į valstybės dalį 4 valandos ir 4 valandos į savivaldybės dalį, todėl savivaldybės, trūkdamos finansavimo, tų grupių nesteigia ir nedaro. Prašau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, pritariantys, kad svarstytume V. Ąžuolo pasiūlymą? Prašom balsuoti, ar yra 29.
54. Yra. Svarstome.
Komiteto argumentai.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas nepritarė. Nepritarė dėl to, kad, pirmiausia, 4+4 valandos pareikalaus papildomų lėšų. Antra, yra Vyriausybės atstovų išaiškinta, kad šis finansavimas yra gaunamas ir per kitus punktus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. Prieš pasiūlymą – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų atskiruose įstatymuose mes paprastai nenumatome finansavimo kiekvienam dalykui. Priešingu atveju ir biudžetai būtų nereikalingi, jeigu tik mes numatytume finansavimą atskiruose įstatymuose. Manyčiau, kad apskritai priimant tą įstatymą ir priimant tam tikras funkcijas savivaldybėms ar kitoms Biudžeto sandaros įstatymas automatiškai įpareigoja numatyti finansavimą ateinančiuose biudžetuose. Manyčiau, būtų tiktai tam tikra sumaištis. Siūlau teikti pasiūlymus dėl Biudžeto įstatymo, bet dalis finansavimo yra numatyta, pavyzdžiui, kitiems jau ir iš anksto. Siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl V. Ąžuolo, J. Varžgalio ir V. Ačienės pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Prieš, prieš, prieš.
PIRMININKĖ. Negalima sakyti, kaip balsuojame.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, žinau, atsiprašau.
PIRMININKĖ. Balsavo 72 Seimo nariai: už – 44, prieš – 8, susilaikė 20. Pasiūlymui pritarta.
Taip, aš noriu pasiklausti komiteto pirmininko, ar tai nestabdo įstatymo priėmimo?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ne, įstatymo priėmimo nestabdo, bet susidaro tokia gana sudėtinga situacija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dirbame toliau. Už 7 straipsnį su V. Ąžuolo ką tik mūsų priimtu pasiūlymu, tam pritartu pasiūlymu galime balsuoti? Tai yra galime pritarti bendru sutarimu? Priimame? Priimame. 8 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymai dėl įsigaliojimo. Komitetas tam pritarė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKĖ. Ir dėl to paties 8 straipsnio yra Seimo narių V. Ąžuolo, J. Varžgalio ir V. Ačienės pasiūlymas. V. Ąžuolas, prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų labai svarbu, kad jeigu įtvirtiname tokią pareigą priimti vaikus, kad turi būti užtikrinta ir infrastruktūra, ir grupių kūrimas, tam būtų numatoma po 30 mln. eurų kasmet. Iš tikrųjų tiek darbo grupėje buvo diskutuota su prezidentūra, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Finansų ministerija ir čia būtų nurodomi šaltiniai, iš kur tos lėšos būtų skirtos. Tai Europos Sąjungos lėšos, DNR planas, rekoverio planas, jau šiandien yra ir būtų galima skirti, ir tai įtvirtinome įstatymu, kad lėšos turi būti skirtos. Savivaldybės turi žinoti, kad gaus finansavimą. Kviečiu balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Manau, kad 29 įvertinant pirmąjį pasiūlymą būtų, kad svarstytume. Taip, komiteto argumentai.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas nepritarė ir štai kodėl nepritarė. Gerbiamieji kolegos, yra Konstitucinio Teismo labai aiškus išaiškinimas, kad į konkretų įstatymą sudėti reikalavimus, konkrečius reikalavimus, negalima, nes tai galima daryti tik Biudžeto įstatyme. Įdėdami į konkretų įstatymą pinigus, šiuo atveju kasmet ne mažiau kaip 30 mln., mes pažeidžiame Vyriausybės teisę ir galimybes formuoti savo biudžetą. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Aš girdžiu nuolat sakant, kad suderinta ir su Finansų ministerija, su prezidentūra ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Norėčiau pasakyti Seimui, kad vakar komiteto posėdyje mes, išskyrus, Finansų ministeriją, išklausėme ir tokių patvirtinimų tiesmukiškų, kad yra pritarta, mes neišgirdome. Tai galima pamatyti Švietimo ir mokslo komiteto darbo įraše.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai dėl V. Ąžuolo, J. Varžgalio ir V. Ačienės pasiūlymo. Prieš – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Pratęsdamas ir papildydamas komiteto pirmininką, kuris išdėstė argumentus, aš galiu tikrai pasakyti, kad ir teisiškai, ir iš fiskalinio atsakingumo pozicijos žiūrint tokia formuluotė, kokia ji yra pateikta, yra nekorektiška, ir manau, kad neprofesionaliai parengta, nes tikrai yra ne šito įstatymo reguliavimo dalykas įrašyti sumas.
Antras dalykas, kas gali atsakingai pasakyti, kad kasmet reikės ne mažiau kaip 30 mln. eurų? Kas skaičiavo? Kas įvertinote, kiek šiuo metu yra neužpildytų mokyklų su pustuštėmis patalpomis ir kodėl būtent tokia suma? Šaltinių nurodinėjimas, ne mažiau kaip 30 mln. suma yra minima. Mano supratimu, tiesiog nepykite, bet neprofesionalu. Aš kviesčiau, kolegos, jeigu prieš tai buvo suprantamas punktas, kuriam Seimas pritarė, tikrai normalus, nes rūpi, kad ta našta negultų ant savivaldybių, bet šiuo atveju įstatyme prisiimti įsipareigojimai dėl visuotinio ikimokyklinio, dėl vaikų iš socialinės rizikos šeimų turės būti įgyvendinti ir tam turės būti atrastos lėšos. Bet šitaip, kaip dabar tai yra suformuluota pasiūlyme, yra nekorektiška, ir aš tikrai kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Balsuojame dėl Seimo narių V. Ąžuolo, J. Varžgalio ir V. Ačienės pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 44, prieš – 18, susilaikė 12. Pasiūlymui pritarta.
8 straipsnį galime priimti?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Galime priimti.
PIRMININKĖ. Galime priimti. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui dėl viso įstatymo projekto.
Motyvai. M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš atsisakau. Gerbiama pirmininke, atsisakau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Puidokas – motyvai prieš.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tiesų įvairios organizacijos kreipėsi dėl šios pataisos, yra atlikta visa aibė užsienio mokslininkų tyrimų. Aš manau, kad siūlomas Švietimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymas yra ankstyvas, nepakankamai išdiskutuotas, neįsiklausyta į švietimo bendruomenę, tėvų atstovus. Kalbant apie skubos tvarką, Seimo Švietimo ir mokslo komitete be platesnių diskusijų su visuomene ir be vyriausybinių organizacijų, tėvų bei šeimų bendruomenių išklausymo tikrai šios pataisos neturėtų būti priimtos. Šiuo metu galiojanti teisinė bazė sudaro galimybę pradėti privalomąjį ugdymą anksčiau, jeigu vaikų, tėvų ir specialistų nuomone konkretus vaikas yra pasirengęs ir emociškai subrendęs lankyti mokyklą. Ir tokių vaikų pastaruosius porą metų padaugėjo nuo 3 iki beveik 8 %. Tai dabar išeina, kad dėl tų 8 % ir iš esmės šiandien pakankamai lanksčiai sudarytos tvarkos mes keičiame visą įstatyminę bazę ir visiems pradinukams ankstiname privalomąjį ugdymą.
Aš manau, kad tai tikrai nėra teisingas ir lankstus sprendinys. Kaip matome, tokios šalys kaip Suomija ir Estija eina prie to, kad vis dėlto tas ankstinimo sprendimas nebuvo teisingas ir tuos sprendimus atšaukia. Taigi verta būtų pasiremti ir tų šalių, į kurias Lietuva siekia lygiuotis, patirtimi. Norvegijos ar Danijos mokslininkai yra atlikę tyrimus apie mokyklinio amžiaus ankstinimo nuo šešerių metų žalą, kurią vaikai yra patyrę per pastaruosius 20 reformos metų. Tuo tarpu, kaip minėjau, Suomijoje, į kuriuos švietimo sistemą kaip vieną sėkmingiausių galėtume lygiuotis, vaikai mokyklą pradeda lankyti dabar sulaukę septynerių metų. Taigi tikrai kviesčiau visus atidžiai įsiklausyti į šiuos argumentus ir palikti tą tvarką, kuri yra lanksti. O vėliau, priimant tvarką, kada jau bus suformuota nauja…
PIRMININKĖ. Dėkoju, Mindaugai, laikas.
M. PUIDOKAS (MSNG). …Vyriausybė, kad tie sprendimai būtų parengti ir pamatuoti.
PIRMININKĖ. G. Skaistė – motyvai už.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Buvau užsirašiusi kalbėti už dar kol nebuvo priimtas finansavimo tvarkos pakeitimas. Dabar, tiesą sakant, turiu didelių abejonių, bet visgi norėčiau išsakyti argumentus už, kuriuos turėjau iki pakeitimų, kuriuos jūs priėmėte ir kurie paneigia visus tuos gandus, kuriuos skleidžia kai kurie politikai ar kai kurie įstatymus tingintys skaityti žmonės.
Tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį, į ką įstatymas buvo nukreiptas, kokios jo trys nuostatos buvo keičiamos. Tai yra kad ikimokyklinis ugdymas būtų privalomas socialinę riziką patiriantiems vaikams ir savivaldybėms būtų numatyti kompensaciniai mechanizmai tam, kad joms apsimokėtų tokius vaikus privalomai ugdyti. Iki šiol ta nuostata irgi būdavo įstatyme, tik savivaldybės jos nevykdydavo, nes tiesiog joms finansiškai neapsimokėdavo. Tam reikia papildomai 3 mln. kitų metų biudžete, todėl įstatymą reikia priimti šiemet. Per metus tam reikės 10 mln., nuo rugsėjo 1 dienos – 3 mln.
Antras dalykas, apie kurį kalbame, tai yra galimybė, bet ne prievolė, galimybė lankyti priešmokyklinį ugdymą nuo penkerių metų. Sudaroma galimybė, pakeičiamos ugdymo programos, tačiau tėvams tikrai neprivaloma leisti vaiką į priešmokyklinį ugdymą nuo 5 metų, tai yra tiesiog pasirinkimo teisė.
Trečias dalykas yra visuotinis ikimokyklinis ugdymas. Ir ką visi kalba, galvoja, kad žodis „visuotinis“ reiškia, kad privalomas. Siūlyčiau pasiskaityti įstatymų sąvokų sąvadą, kur parašyta, kad visuotinis švietimas yra valstybės laiduojamas, garantuojamas švietimas. Tai yra galimybė eiti į darželį. Nes šiandien kai kurie tėvai nori leisti į darželį, bet savivalda tokios galimybės jiems neparūpina. Visuotinis ugdymas reiškia, kad vaikai galės ir savivalda privalės jiems suteikti tokią galimybę, bet jie galės to vaiko ir neleisti, galės su juo būti namuose, kaip ir būdavo iki šiol.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis – motyvai prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tiesų, gerbiami kolegos, nežinau, kaip dabar elgtis su tokiais antikonstituciniais parašymais, kai skiriamos lėšos iš šaltinių, kurių mes dar neturime, ir niekas nežino, ar kada nors turėsime. Vyksta derybos, ir niekas nežino, kaip jos baigsis, ar tikrai bus leidžiamas finansavimas iš DNR lėšų, iš tų lėšų, kurios dar iš esmės mūsų tik pamąstymuose. Nežinau, ar šiuo metu galime įpareigoti, kad ir įpareigodami Vyriausybę, daryti tai, ko jie negali daryti.
Dėl paties įstatymo, savaime suprantama, įstatymas yra ganėtinai išdiskutuotas, subalansuotas ir buvo nemažai kalbėta, kaip išvengti tų baimių, kurias nurodo tėvų forumai. Savaime suprantama, nemaža galios paliekama švietimo ir socialinių reikalų ministrams, bet manau, kad ministrai yra tie asmenys, politikai, kurie prisiims tam tikrą atsakomybę, turbūt tarsis ir žiūrės ir su politikais, ir pagal bendrą situaciją, kaip vienu ar kitu atveju elgtis.
Aišku, daugiausia turbūt mums kelia susirūpinimą žmonės, vaikai, kurie galbūt yra daugiau socialiai apleisti ir iki bendrojo lavinimo arba pradinės mokyklos negauna tokio išsilavinimo, koks turėtų būti. Čia turbūt turėtų būti visų sprendimas vis dėlto tą situaciją gerinti. Bet šiuo metu nežinau, kaip elgtis ir ką daryti, nes įstatymas yra antikonstitucinis.
PIRMININKĖ. E. Jovaiša – motyvai už.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, štai aš išgirdau šiandien salėje iš Mindaugo kalbą apie ankstinimą. Toks buvo pateiktas pradinis variantas. Bet po komiteto posėdžio, juk reikia pasiskaityti, jokio ankstinimo nėra. Yra išlaikoma ta pati buvusi įstatymo nuostata ir šešeri, ir septyneri. Čia yra sudaroma galimybė tik tėvams norint, vaikams galint, o mokyklai tarpininkaujant, veikiant, sudaryti lankstesnes sąlygas gabiems vaikams. O tie, kurie negali, irgi turėtų lankstesnes sąlygas ilgiau ugdytis, pavyzdžiui, priešmokykliniame ugdyme ne vienus metukus, o dvejus metus, nes ne visiems užtenka tų metelių.
Taigi įstatymo projektas yra labai lankstus ir reikalingas mūsų visuomenei. Jau nekalbu apie maždaug 4,5 tūkst. vaikų, esančių rizikos šeimoje, įtraukimą į ikimokyklinį ugdymą. Ir tai, kas dabar vyksta salėje, jau tegul lieka pačių iniciatorių, atsakingų ar neatsakingų, atsakomybės klausimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 56, prieš – 2, susilaikė 13. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, baigiame rytinį posėdį. Dėkoju už šį ir ankstesnius posėdžius, kuriems galėjau pirmininkauti. Registruojamės.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Prieš suskambant gongui – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Norėčiau dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą balsavimą pakeisti į susilaikymą, jeigu galima.
PIRMININKĖ. Dėl protokolo galime pasakyti, kad E. Zingeris susilaikė.
Rytinį posėdį baigėme. Sėkmės visiems. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.