LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 12, 29⁴, 40 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 44¹ straipsniu ir dešimtuoju skirsniu įstatymo projektO Nr. XIIIP-3803

2019-09-18 Nr. 109-P-31

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Vytautas Kamblevičius, Mykolas Majauskas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-09	2			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 2 straipsniu siūlomame keisti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę gauti informaciją, duomenis bei dokumentus, reikalingus įstatymų pažeidimams tirti ne tik iš valstybės ir savivaldybių institucijų, tačiau ir iš taip pat iš įstaigų, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kitų juridinių ir fizinių asmenų. Norime pastebėti, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su privačių fizinių ar juridinių asmenų valdomomis informacinėmis sistemomis, ar jų tvarkomais duomenimis, dokumentais, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio nėra įpareigoti kaupti informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, ir nustatyti valstybės institucijos teisę neatlygintinai gauti iš tokių privačių asmenų duomenis, turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu, kadangi tokiu atveju siūlomas reguliavimas tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę (duomenis, dokumentus, informaciją) ir sudarytų prielaidas valstybinei institucijai tokia nuosavybe neatlygintinai naudotis. Taigi tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybinio pobūdžio institucijomis, ar su asmenimis, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, nuostatoje tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Priešingu atveju, derėtų nustatyti duomenų teikimo atlygintinumą.	Nepritarti	Pažymėtina, kad teisę gauti informaciją, duomenis ir dokumentus, reikalingus įstatymų pažeidimams tirti ne tik iš valstybės ir savivaldybių institucijų, bet ir iš kitų juridinių ir fizinių asmenų (pavyzdžiui, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų) pagal įstatymus turi daugelis valstybių institucijų, pavyzdžiui, Lietuvos bankas (Lietuvos banko 42¹ straipsnio 5 dalis), Konkurencijos taryba (Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis), Ryšių reguliavimo tarnyba (Elektroninių ryšių įstatymo 71 straipsnis), Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnis) ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projekto 2 straipsnyje dėstomame įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta ne bet kokie duomenys, o informacija, duomenys ir dokumentai, reikalingi įstatymų pažeidimams tirti. Šia nuostata siekiama pilnai užtikrinti, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba galėtų įgyvendinti Reglamento (ES) 2017/2394 9 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytus tyrimo įgaliojimus. Duomenų teikimo atlygintinumo nustatymas de facto reikštų kompetentingos institucijos įgaliojimų, nustatytų Reglamente (ES) 2017/2394, ribojimus (suvaržymus) ir nebūtų suderinama su Reglamento tikslais. Be to, aptariama Projekto nuostata nėra siekiama įpareigoti privačius asmenis (ne valstybės institucijas) papildomai rinkti ir kaupti duomenis. Projekto nuostatoje numatytas tik tos informacijos, duomenų ir dokumentų pateikimas, kuriuos šie asmenys (įskaitant finansų rinkos dalyvius ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjus) jau turi. Įstatymu negali būti reikalaujama pateikti informaciją, duomenis ir dokumentus, kurių subjektas neturi.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-09	4			2. Siekiant teisės akto normų dėstymo nuoseklumo, siūlome projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje dėstyti ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimus dėl atsakomybės subjektams už šio įstatymo 36 straipsnio 5-17 dalyse, 37 straipsnio 1-4, 8-12 dalyse, 38 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą taikymo, t.y. palikti šiuo metu esantį reguliavimą, pagal kurį visi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimai išdėstyti vienoje straipsnio dalyje (tuo tarpu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje būtų dėstomi tik Lietuvos bankui suteikti įgaliojimai).	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-09	5			3. Projekto 5 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 441 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje siūlome atsisakyti nuorodos į „šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą“, nes 1 dalyje jokie objektyvūs pažeidimo požymiai nenurodomi, o tiesiog konstatuojama, kad tam tikrais atvejais gali būti priimamas sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, pildomo 441 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą siūlome dėstyti taip: „Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju galimą pažeidimą padariusiam pardavėjui, paslaugos teikėjui turi teisę taikyti šias laikinąsias priemones:“.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-09	5			4. Siekiant teisinio aiškumo ir pardavėjų bei tinkamo paslaugų teikėjų teisių užtikrinimo, projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 441 straipsnio 3 dalyje siūlome nurodyti minimalų terminą, kuris turėtų būti suteikiamas pardavėjui bei paslaugų teikėjui pateikti savo paaiškinimus dėl galimo pažeidimo.	Pritarti
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-09	6			5. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „Kompetentinga institucija, nagrinėdama pažeidimus, turi teisę be išankstinio įspėjimo įeiti į pardavėjo, paslaugų teikėjo naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones ir paimti bet kokioje saugojimo laikmenoje laikomą informaciją, duomenis ar dokumentus, kurie turi įrodomąją reikšmę.“ Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant užtikrinti asmenų nuosavybės teisės apsaugą, valstybinių institucijų įgalinimai patekti į juridinių asmenų naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones turėtų būti ribojami juridinių asmenų darbo laiko požiūriu, nustatant, jog valstybinę priežiūrą vykdančių juridinių asmenų atstovai patekti į naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones gali darbo laiku, tuo tarpu ne darbo laiku toks patekimas turėtų būti ribojamas ir vykdomas juridiniam asmeniui davus sutikimą ir dalyvaujant juridinio asmens atstovui arba su teismo leidimu.	Pritarti
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-09	6			6. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 6 ir 7 dalyse reikėtų nurodyti juridinį faktą, nuo kurio skaičiuojamas šiose dalyse nustatytas 14 dienų sprendimo dėl patvirtinimo priėmimo terminas.	Pritarti
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-09	6			7. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 6 dalyje tikslinti nurodytą „14 dienų“ terminą, jį atitinkamai susiejant su kalendorinėmis arba darbo dienomis. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodyto „14 dienų“ termino.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3803 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Ačienė, K. Glaveckas, M.Majauskas

Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas

Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė