LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ KOMITETAS

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120

2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 47, 49 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4942

 

 

2020-10-14  Nr. 110-P-31

Vilnius

 

 

1. Komiteto  posėdyje dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas;

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

             Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12)

 

 

 

 

1(2)

 

 

 

2(11)

 

 

 

 

     Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

     1. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 11 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,pastatų aukštis“. Sąvokos apibrėžime nurodoma, kad  pastatų aukštis matuojamas metrais nuo pastato (jo dalies) statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kuriais atvejais nustatant pastato aukštį, jis matuojamas nuo jo dalies ir kurios konkrečiai dalies. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti.

Pritarti

 

 

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12)

 

1(2)

1(1)

 

     2. Svarstytina, ar atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje apibrėžtą sąvoką ir siekiant pakankamo aiškumo, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „reglamentas“ nereikėtų įrašyti žodžių „teritorijos naudojimo“.

 

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12)

1(2)

9(291)

 

     3. Projekto 1 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 291 dalyje vietoj skaičiaus „48“ įrašytinas skaičius „291“.

 

Pritarti.

 

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12)

 

3(6)

(3)

 

     4. Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies šeštajame sakinyje siūlytina išbraukti žodį „administracijos“, nes pagal kitas projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas įvairi informacija skelbiama savivaldybės, o ne savivaldybės administracijos interneto svetainėje. Taip pat, svarstytina, ar šiose projekto nuostatose po žodžių „kitų įstatymų nustatytų“ nereikėtų įrašyti žodžių „specialiojo teritorijų“.

Pritarti.

 

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12)

 

3(6),

8(15)

(4)

(2)

 

     5. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi sudaro teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį, jeigu šiems sprendiniams įgyvendinti reikalingas ,,būsto perdavimas į savivaldybės būsto fondą pagal šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį“. Pažymėtina, kad iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, ar atitinkamas būstas savivaldybei būtų perduodamas nuosavybės teise, ar tik valdyti.  Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti arba šį neaiškumą pašalinti papildant projekto 8 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį.

 

Pritarti.

 

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12)

 

4(7)

(1)

 

     6. Svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, nereikėtų projektu atitinkamai tikslinti ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų, kad būtų aišku, jog šiose įstatymo nuostatose reglamentuojamos to pačio teisės akto tvirtinimo procedūros.

 

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12)

 

4(7)

2(2)

(3)

     7. Projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas reikėtų suderinti su projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vietoj žodžių „teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo tvarka“ įrašant žodžius „teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka“.

Pritarti.

 

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12)

 

12(20)

(1)

 

     8. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliesiems planams privalomas teritorijos naudojimo reglamentas“ reikėtų įrašyti formuluotę „vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas“.

Pritarti.

 

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12)

 

16(27)

2(6)

 

     9. Projekto 16 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,iki detaliojo plano pripažinimo netekusiu galios atsiradusios šio plano sprendinių įgyvendinimo teisinės pasekmės lieka galioti“. Pastarosios nuostatos turinys nėra pakankamai aiškus. Neaišku, ar turima omenyje tai, kad detalųjį planą pripažinus netekusius galios, jo galiojimo metu įgyvendintiems tokio plano sprendiniams plano pripažinimas netekusiu galios nesukuria teisinių pasekmių, ar pastaroji nuostata turėtų būti suprantama kitaip. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, jos nereikėtų patikslinti.

 

Pritarti

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12)

 

17(28)

(8)

 

     10. Nėra aišku, kokiu tikslu projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje keičiant galiojančią formuluotę „norėdamas keisti ar koreguoti“ išbraukiami žodžiai „ar koreguoti“, nes toliau šiuose nuostatose lieka galioti formuluotės „norimo keisti ar koreguoti“, „pateikia pasiūlymą dėl dokumento keitimo ar koregavimo“ ir kt.

Nepritarti

 

Komitetas pritaria projekto iniciatorių Aplinkos ministerijos patikslintai  projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 10 dalies formuluotei:

 Pasiūlymas

Pakeisti projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 10 dalies antrąjį sakinį ir jį išdėstyti taip:

„Taip pat šio straipsnio 9 dalyje nurodytas detaliojo plano (arba vietovės lygmens bendrojo plano, kuriame nustatomas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas) koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai pritarimai (susitarimai) dėl šioje dalyje nurodyto nurodytų šio plano sprendinių koregavimo keitimo.“

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12)

 

17(28)

 (10)

 

 

     11. Nėra aiškios projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje vartojamos nuorodos „šio straipsnio 9 dalyje nurodyta detaliojo plano <...> sprendinių keitimo tvarka“ ir „šio straipsnio 9 dalyje nurodytas koregavimas“, „šioje dalyje nurodyto plano sprendinių koregavimo“, nes keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje kalbama apie nurodytų teritorijų planavimo dokumentų koregavimą, o pagal projekto nuostatas teritorijų planavimo dokumentų keitimas ir koregavimas nėra tapatūs veiksmai.

 

Pritarti

 

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12)

 

22(37)

(2)

 

     12. Projekto 22 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai“. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekte nereikėtų patikslinti, nuo kada pradedamas skaičiuoti apskundimo terminas.

 

 

 

Pritarti.

 

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12)

 

25(49)

(6)

 

     13. Projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams naikinamasis terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra penkeri metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo” (pabraukta mūsų). Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, praėjus penkeriems metams nuo teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo, net ir esant pažeistam viešajam (visuomenės) interesui tokį interesą pagal įstatymą turintys pareigą ginti asmenys negalėtų ginčyti aukščiau nurodytų planavimo dokumentų, jų sprendinių bei administracinių aktų. Kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pagrįstas ir atitinka viešąjį interesą. Svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje žodį ,,naikinamasis” nereikėtų išbraukti.

Pritarti

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12)

 

17(28)

18(30)

(12),

2(7)

 

     14. Siekiant aiškumo projekto nuostatose, kuriose vartojama formuluotė „Vyriausybės nustatyta bendroji tvarka“ (pavyzdžiui, projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 12 dalis) ir formuluotė „Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka“ (pavyzdžiui, projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 12 dalis, projekto 18 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalies punktas), siūlytina tikslinti: šiose formuluotėse po žodžio „nustatyta“ įrašant žodžius „teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų“.           

Pritarti.

 

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12)

26

2

 

     15. Projekto 26 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „Vyriausybės“ įrašytinas žodis „jos“.

 

Pritarti.

 

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12)

26

7

 

     16. Projekto 26 straipsnio 7 dalyje po žodžio „tvirtinami“ įrašytinas žodis „pagal“.

 

Pritarti.

 

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12)

 

*

 

 

     17. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo NR. I-1120 2, 7, 11, 13, 14, 16, 17, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. XIIIP-4324), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo NR. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. XIIIP-4208). Atsižvelgiant į tai, kad minėtų įstatymų projektų ir teikiamo projekto dalis siūlomų keisti straipsnių sutampa, manytina, kad įstatymų projektais siūlomos minėtų straipsnių nuostatos turėtų būti derinamos tarpusavyje.

Pritarti

 

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

             Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga, ir Lietuvos matininkų asociacija

2020-09-21 Nr. 2

(2020-09-21 Nr. G-2020-7745)

17

 

 

Išrašas iš rašto:

„<...> Kategoriškai prieštaraujame siūlomam pakeisti Įstatymo 28 straipsniui, panaikinant minėto straipsnio 10 dalį, kurioje nustatyta, kad „Kai šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, žemės valdos projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu, t. y. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti galimybės Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytu atveju parengtus žemės valdos projektus priskirti galiojančių detaliųjų planų, parengtų pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, korektūroms.

     Suprasdami aptariamo įstatymo pakeitimo svarbą Lietuvos Respublikos ekonomikai, verslo plėtrai, atkreipiame dėmesį, kad siūlomas Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio pakeitimas, panaikinant 10 dalį yra pažeidžiantis valstybės ir didelės dalies visuomenės interesus.<...>“

„<...> prašo atkreipti dėmesį, kad tokie pateikti Įstatymo projekte pakeitimai yra nederinti su socialiniais partneriais, kurie tiesiogiai susiję su šiais Įstatymo projekte pakeitimais. Be to esam e įsitikinę, kad siūlomas Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio pakeitimas, panaikinant 10 dalį yra pažeidžiantis valstybės ir didelės dalies visuomenės interesus prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai.<...>“

Pritarti

Siūlytina neatsisakyti keičiamo įstatymo nuostatos dėl detaliųjų planų koregavimo žemės valdos projektais.

 

2.

Architektas, urbanistas dr.

E. Ramanauskas, el.p.: [email protected]

2020-09-02

(g-2020-7279)

 

17(28)

(6)

 

Siekiant išvengti galimo viešojo intereso pažeidimo, o taip pat siekiant aukštesnės gyvenamosios aplinkos kokybės užtikrinimo, siūloma įstatymą (reg. Nr. XIIIP-4942) papildyti nuostata, kad vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų koregavimas būtų galimas tais atvejais, jei juo nėra numatoma mažinti esamų ar suplanuotų viešųjų erdvių teritorijų ploto, išskyrus valstybei svarbius projektus. Tuo tikslu žemiau pateikiami siūlomi papildymai pakeitimo įstatymo 17 straipsniui.

Siūloma papildyti pakeitimo įstatymo 17 straipsnio “28 straipsnio pakeitimas” šeštą dalį (paryškinta) ir išdėstyti taip:

17 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„28 straipsnis. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų keitimas ir koregavimas

1.      [...]

[...]

6. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai gali būti koreguojami, jeigu jų neprivaloma keisti pagal šio straipsnio 5 dalį (taisant technines klaidas, keičiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius, nustatant papildomus sprendinius ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinio (sprendinių) neteisėtumo, jeigu dėl teismo sprendimo neatsiranda pagrindas naikinti arba keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą). Vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai gali būti koreguojami, jei koreguojamos teritorijose ribose nėra numatoma mažinti esamų ar suplanuotų viešųjų erdvių teritorijų ploto, išskyrus valstybei svarbius projektus.

Nepritarti

Komitetas nepritaria pasiūlymui, atsižvelgdamas į Projekto iniciatorių Aplinkos ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos argumentus:  

Priimant sprendimą koreguoti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, dar nėra aiškūs galimi šio dokumento sprendiniai, t. y. nėra žinoma, kaip keisis konkretūs urbanistinės struktūros elementai. Atsižvelgus į tai,   praktikoje siūlomas papildymas neįgyvendinamas.

Pagal keičiamo įstatymo nuostatas visuomenės (viešasis) interesas planuojant teritorijas įgyvendinamas per reglamentuotą viešą teritorijų planavimo procesą, todėl, netikslinga nustatyti papildomus draudimus teritorijų planavimo dokumentų koregavimui, nes atskirų sprendinių keitimas, reaguojant į pasikeitusius bendruomenės poreikius,  yra neišvengiamas procesas.

Siūloma formuluotė apribotų kitų viešųjų interesų atsiradimo galimybes, jeigu vietoje viešųjų erdvių bus numatyta įrengti visuomenės poreikiams reikalingus objektus (pvz., sporto aikštynai ir pan.)

3.

Architektas, urbanistas dr.

E. Ramanauskas, el.p.: [email protected]

2020-09-09

(g-2020-7468)

 

7(14)

(2,4)

 

Pirmas Pasiūlymas kartojasi kaip ir  g-6373

Antras pasiūlymas panašus kaip ir  g-6373, skirtumas pažymėtas dvigubu punktyru:

Išrašas iš pasiūlymų:

„<...> 7 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

 

1. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Savivaldybės lygmens bendrieji planai galioja neterminuotai. Esant visuomenės interesui, savivaldybės bendrųjų planų atskirų sprendinių galiojimas gali būti sulaikytas, pradėjus rengti naują savivaldybės bendrąjį planą.“

1.2. Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Vietovės lygmens bendrieji planai galioja tol, kol parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) vietovės lygmens bendrieji planai, parengti anksčiau suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija. Esant visuomenės interesui, vietovės lygmens bendrųjų planų atskirų sprendinių galiojimas gali būti sulaikytas, pradėjus rengti naują tos teritorijos bendrąjį planą.“

Nepritarti

Komitetas nepritaria pasiūlymui, atsižvelgdamas į Projekto iniciatorių Aplinkos ministerijos argumentus:

„Sustabdžius savivaldybės ar vietovės lygmens bendrojo plano atskirų sprendinių galiojimą, šių sprendinių vietoje atsiranda „tylos zona“, t. y. stabdoma bet kokia veikla (teritorijų planavimas, statyba, žemės valdos projektų rengimas), susijusi su „sulaikytais“ sprendiniais, nors, pradėjus rengti naują bendrąjį planą, šio plano konkretūs sprendiniai dar nežinomi.

Atkreiptinas dėmesys, kad pastaboje siūlomi pakeitimai prieštarautų teisėtų lūkesčių principui“.

4.

Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai

Daiva Matonienė

2020-09-23, Nr. 1513-20-54

(g-2020-7859)

 

8(15)

(7)

N

Išrašas iš rašto:

„<...> I pasiūlymas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Keičiamo Įstatymo 15 straipsnį siūlome papildyti nauja 7 dalimi, ją išdėstant kaip nurodyta žemiau, o pakeitimus, reikalingus įgyvendinti šios dalies nuostatas, įtraukti į svarstomą Projektą, esant reikalui, patikslinant atitinkamas Projekto nuostatas:

Keičiamo Įstatymo 15 straipsnio papildymas nauja 7 dalimi.

Rengiant miestų savivaldybių teritorijų ir vietovių bendruosius planus, atsižvelgiant į poreikį atkurti ar pagerinti pastatų fizines ir/ar energines savybes bei jų architektūrinę išraišką, turi būti sudaromos galimybės paaukštinti daugiabučius namus, įrengiant papildomus aukštus ar šlaitinius stogus, po kuriais galėtų būti suformuojamos pastogės jų bendruomenių poreikiams tenkinti, sudarant galimybes įrengti juose papildomas technines ir/ar administracines bei gyvenamąsias patalpas, tuo tikslu koreguojant užstatymo intensyvumo rodiklius.<...>“

Spręsti pagrindiniam

komitetui

 

5.

Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai

Daiva Matonienė

2020-09-23, Nr. 1513-20-54

(g-2020-7859)

 

26

9

N

„<...> II pasiūlymas. Kaip minėta aukščiau, Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2013-07-24 Nutarimo Nr. 671 [iš dalies keičiančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ... patvirtinimo“, 1.6.9. punktu numatyta galimybė Renovuojant daugiabučius namus įrengti šlaitinius stogus ir suformuoti po jais pastoges, į kurias būtų įrengiami laiptai energinį efektyvumą didinančių priemonių įrangai eksploatuoti, jeigu pastogėje montuojami energinį efektyvumą didinančių priemonių elementai. Be to, paties Nutarimo 3. Punktas skelbia: „3. Nustatyti, kad šio nutarimo 1.6.9. punktu keičiamo Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos priedo 1 punkto lentelės „Valstybės remiamos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės“ skyriaus „I. Energinį efektyvumą didinančios priemonės“ 3 punktas visa apimtimi taikomas nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos rengiamiems daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams.“ Ši Vyriausybės nutarimo nuostata įsigaliojo 2013-07-31.

Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlome Įstatymo Projekto įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo (26) straipsnį papildyti nauja 9 dalimi, kurią išdėstyti taip:

Projekto 26 straipsnio papildymas nauja 9 dalimi: Jeigu iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą (Modernizavimo įstatymas) ir/ar jo įgyvendinamuosius teisės aktus buvo įgyvendintos priemonės aukštinti daugiabučius gyvenamuosius namus su galimybe įrengti juose papildomas technines ir/ar gyvenamąsias patalpas, Modernizavimo Įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos taikomos ir iki šio Teritorijų planavimo Įstatymo pakeitimo įsigaliojimo atliktiems ar vykdomiems projektams.<...>“

Spręsti pagrindiniam

komitetui

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

(2020-07-10; 1SD-2065-(3.7 E.)

(g-2020-6059)

1

9

 

1. Projekto 1 straipsnio 9 dalyje tikslintina kabutėse įrašytos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio dalies numeracija.

Pritarti

 

2.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

(2020-07-10; 1SD-2065-(3.7 E.)

(g-2020-6059)

 

10(17)

(2)

 

2. Projekto 10 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,<...>. Teritorijų planavimo dokumentai, parengti iki 1996 m. sausio 1 d. ir įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, kaip detalieji planai, kurie neatitinka galiojančiuose teisės aktuose teritorijų planavimo dokumentams nustatytų formos ir turinio reikalavimų, vadovaujantis kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos išvadomis, kaip savivaldybės bendrąjį planą įgyvendinantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai, gali būti pripažinti netekusiais galios savivaldybės tarybos sprendimu. Teisės aktas, kuriuo detalusis planas pripažintas negaliojančiu, įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl detaliojo plano pripažinimo negaliojančiu nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Informacija apie detaliojo plano pripažinimą negaliojančiu skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Detaliojo plano sprendiniai, įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka iki detaliojo plano pripažinimo negaliojančiu, ir jų pagrindu atsiradę teisiniai faktai lieka galioti.“

     Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad detaliųjų planų sprendiniai įgyvendinami valstybės, savivaldybių institucijų arba fizinių, juridinių asmenų ar kitų organizacijų, pasinaudojusių teritorijos planavimo iniciatyvos teise ir pasirašiusių šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį, lėšomis. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniams įgyvendinti:

     1) jeigu detaliajame plane numatyti tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kuriuose pagal detaliojo plano nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos, vadovaujantis detaliajame plane numatytais principais, ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas;

     2) išduodami statybą leidžiantys dokumentai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra neprivalomi.

     Siekiant išvengti skirtingo šios teisės normos aiškinimo, siūlytina apsvarstyti galimybę pakeisti Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje siūlomą įtvirtinti reglamentavimą ir nustatyti, kad tik neįgyvendinti detalieji planai gali būti pripažįstami negaliojančiais.

Nepritarti

NŽT pasiūlymas nebeaktualus, jis buvo teiktas pirminiam projekto variantui. Projekto iniciatoriai patikslino projekto 16 str. 2d. keičiamo įstatymo 27 str. 6 dalį ją papildydami paskutiniu sakiniu: “Iki detaliojo plano pripažinimo netekusiu galios atsiradusios šio plano sprendinių įgyvendinimo teisinės pasekmės lieka galioti.“ NŽT ir Komitetas pritaria projekto iniciatorių patikslintai projekto 16 str. 2 d. keičiamo įstatymo 27 str. 6 dalies formuluotei.

 

 

 

3.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

(2020-07-10; 1SD-2065-(3.7 E.)

(g-2020-6059)

 

12(20)

(1)

 

3. Atsižvelgdami į tai, kad neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietos parenkamos rengiant specialiuosius teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus – kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, siūlome Įstatymo projekto
11 straipsniu keičiamo Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį papildyti, nustatant, kad „Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, arba specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis“.

Pritarti

 

Atsižvelgiant į šią pastabą teikiamas pasiūlymas, kuris išdėstytas šios išvados 6.2 dalyje (1 Eil. Nr.).

 

4.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

(2020-07-10; 1SD-2065-(3.7 E.)

(g-2020-6059)

 

16(28)

(9)

 

4. Įstatymo projekto 16 straipsniu siūloma pakeisti Įstatymo 28 straipsnį ir jo 9 dalyje nustatyti, kad „<...>. Informacija visuomenei apie šioje dalyje nurodytą kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą ir viešinimą skelbiama Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.“ Tačiau atkreipiame dėmesį, kad galimos situacijos, kai ne kiekvienas planavimo organizatorius turės savo interneto svetainę, kurioje galės skelbti informaciją visuomenei apie kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą ir viešinimą.

     Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Įstatymo projektu keičiamą Įstatymo 28 straipsnio 9 dalį.

Nepritarti

NŽT pasiūlymas buvo teiktas pirminiam projekto variantui, pastaba nebeaktuali. Pritariama Projekto iniciatorių  argumentams, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnyje kalbama apie kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų keitimą ir koregavimą. Šių dokumentų planavimo organizatoriais gali būti Vyriausybės įgaliota institucija arba savivaldybės administracijos direktorius, todėl pastaboje minima situacija negalima.

5.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

(2020-07-10; 1SD-2065-(3.7 E.)

(g-2020-6059)

 

17

(28 )

 

(10)

 

5. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatymo 28 straipsnį, panaikinant minėto straipsnio
10 dalį, kurioje nustatyta, kad ,,Kai šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, žemės valdos projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu.“, t. y. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti galimybės Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytu atveju parengtus žemės valdos projektus priskirti galiojančių detaliųjų planų, parengtų pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, korektūroms.

     Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis Įstatymo nuostatomis buvo siekiama teritorijų planavimo procesą supaprastinti, paspartinti ir padaryti jį efektyvesnį. Todėl pažymime, kad panaikinus galimybę detaliuosius planus, parengtus pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytu atveju koreguoti žemės valdos projektais, t. y. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis, siūlomu pakeitimu teritorijų planavimo procesas privatiems ir viešojo administravimo subjektams taps žymiai sudėtingesnis vertinant ne tik finansiškai, bet ir pagal laiko trukmę, nes detaliųjų planų rengimo laikas yra nuo 9 mėnesių iki 3 metų, o žemės valdos projektai yra parengiami per kelis mėnesius. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kurį žemės valdos projektai priskiriami galiojančių detaliųjų planų, parengtų pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, korektūroms, yra tinkamas ir juo pasiekiamas toks pat rezultatas, kaip ir siūlomu pakeitimu. Taip pat pažymime, kad siūlomu pakeitimu teritorijų planavimo procesas privatiems ir viešojo administravimo subjektams taps ne vien tik finansiškai brangesnis, bet taip pat nepagrįstai padidės administracinė našta.

Pritarti

 

Komitetas pritaria NŽT siūlymui neatsisakyti keičiamo įstatymo nuostatos dėl detaliųjų planų koregavimo žemės valdos projektais ir siūlo  neišbraukti  Įstatymo 28 straipsnio 10 dalies. Komiteto pasiūlymas išdėstytas  šios išvados 6.2  dalyje.

 

 

6.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

(2020-07-10; 1SD-2065-(3.7 E.)

(g-2020-6059)

 

11(20)

(7)

 

Atitinkamai siūlome tikslinti Įstatymo projekto 11 straipsniu siūlomą papildomai nustatyti Įstatymo 20 straipsnio 7 dalį,  reglamentuojant, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai pagal detaliojo plano, kuriame numatomi tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos, vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais.

Nepritarti

NŽT pasiūlymas buvo teiktas pirminiam projekto variantui, pastaba nebeaktuali.

 

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 47, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIIP-4942) ir komiteto išvadoms bei pasiūlymams, kuriems Komitetas pritarė.

6.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo Kaimo reikalų komitetas

2020-10-14

12

(20)

 

(1)

 

Argumentai:

 Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis reglamentuoja statybos galimybes teritorijose, todėl Nacionalinės Žemės tarnybos siūlymas tikslingas norint aiškumo kokiu pagrindu bus galima statyti  ūkininkų ūkių sodybas ir žemės ūkio veiklai reikalingus gamybinius pastatus, nes šiuo metu bendruose planuose nėra numatytos ir detalizuotos teritorijos, tokiems statiniams statyti. 

Teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 dalyje nurodyta, kad konkrečius specialiojo teritorijų planavimo uždavinius nustato ir kiti įstatymai, tarp jų Žemės įstatymas. Žemės įstatyme yra nurodyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektais nustatomos ūkininkų  sodybos pastatų vietos žemės ūkio paskirties žemėje bei Ūkininko ūkio įstatymo 11 str. -nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą.

Nuo 2008-10-01 yra rengiami specialieji žemėtvarkos planavimo dokumentai - Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, kuriuose, žemės ūkio paskirties žemės sklypuose  numatomos teritorijos ūkininkams statyti sodybas ir gamybinius pastatus. Projektas derinamas, viešinimas, atliekamas poveikio aplinkai vertinimas pagal teisės aktuose nustatytas tvarkas. Parengtas projektas registruojamas teritorijų planavimo dokumentų registre.

Siekiant Įstatymo nuostatų nuoseklumo bei atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymus, teikiamas šis pasiūlymas.

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 12 straipsniu keičiamo Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį ir jį išdėstyti taip:

„Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, arba specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumento sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.“

Pritarti

 

2.

Seimo Kaimo reikalų komitetas

2020-10-14

17

(28 )

 

(10)

 

Argumentai:

Įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatymo 28 straipsnį, panaikinant minėto straipsnio
10 dalį, kurioje nustatyta, kad ,,Kai šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, žemės valdos projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu.“ t. y. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti galimybės Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytu atveju parengtus žemės valdos projektus priskirti galiojančių detaliųjų planų, parengtų pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, korektūroms.

Panaikinus galimybę detaliuosius planus, parengtus pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytu atveju koreguoti žemės valdos projektais, t. y. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis, pagal pateiktą NŽT informaciją, siūlomu pakeitimu teritorijų planavimo procesas privatiems ir viešojo administravimo subjektams taps žymiai sudėtingesnis vertinant ne tik finansiškai, bet ir pagal laiko trukmę:

- atliekamų projektų vertės skirtumai: realus kainų santykis sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto bei detalaus plano 1 prie 4.

- pagal NŽT surinktą informaciją iš Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos apie detaliuosius planus ir palyginimui žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo informaciją iš ŽPDRIS, atitinkamai detalieji planai rengiami vidutiniškai nuo 1,5 metų iki 2-3 metų; tuo tarpu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai – tik kelis mėnesius.

- Teritorijų planavimas -  savivaldybės kompetencija, todėl pertvarkant žemės sklypo ribas  savivaldybės architektas turėtų nuspręsti ar keisis užstatymo tankumas ir užstatymo intensyvumas žemės sklype,  ar galima rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, ar detalųjį planą, o ne Įstatyme apibrėžtais vien tik matematiniais  principais, juo labiau, kad pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas visais atvejais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizatorius – savivaldybės administracijos direktorius, kuris išduoda reikalavimus rengti  Projektą ir tvirtina projektą bei savivaldybės specialistai derina projektą.

- Užtikrinamas viešumas. Rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra viešinami ir visuomenė informuojama pagal nustatytas taisykles, kurias yra patvirtinusi Aplinkos ministerija kartu su  Žemės ūkio ministerija, ir šis projektas, kaip detaliojo plano koregavimą, pertvarkant žemės sklypo ribas, atliekantis   dokumentas įregistruojamas Teritorijų planavimo dokumentų registre.

- Neišlaikytas nuostatų  nuoseklumas Įstatyme,  nes kituose Įstatymo straipsniuose leidžiama rengti žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektus, nepaisant to, kad tose teritorijose yra parengti detalieji planai (19 str. 2 dalies 1 punkte, 20 str. 5 ir 6 dalys ) , t. y. Pramonės parkuose ir laisvųjų ekonominių zonų teritorijose, kur vyksta stambios statybos galima rengti sklypų formavimo pertvarkymo projektus, pertvarkant žemės sklypų ribas, neatsižvelgiant į užstatymo tankumą ir užstatymo intensyvumą, todėl neaišku kodėl negalima kitiems asmenims (pvz: kaip gretimų namų valdų,  nedidelės apimties komercinių   žemės sklypų ribų  ir pan.),

- Nepagrįstai padidės administracinė našta privatiems ir viešojo administravimo subjektams. Žemės sklypų pertvarkymo proceso  metu  rengiamas projektas, jeigu reikia, atliekama vietovės topografinė  nuotrauka, patvirtinus projektą, atliekami pertvarkytų žemės sklypų kadastriniai matavimai ir nauji žemės sklypai įregistruojami  Nekilnojamojo turto registre.

Projektu nustatant, kad žemės sklypų ribas galima keisti tik detaliuoju planu atsiranda galimybė, kad tik  architektūrinį išsilavinimą turintys specialistai rengs projektus, o  topografines nuotraukas ir kadastrinius matavimus atliks geodezininko ir matininko kvalifikacinius pažymėjimus turintys specialistai.

Taigi, viešojo administravimo subjektams reikės vykdyti kelis pirkimus: specialistams  projektui rengti ir topografinei  nuotraukai bei kadastriniams matavimams atlikti.

   Projektus galės rengti siauresnis ratas specialistų (nebegalės rengti  žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys asmenys, kurie turi kvalifikacinius pažymėjimus  atlikti topografines nuotraukas, rengti sklypų formavimą ir pertvarkymo projektą ir atlikti kadastrinius matavimus), tokiu būdu pailgės  projekto rengimo terminas ir padidės projekto parengimo išlaidos.

 

Pasiūlymas:

1. Neišbraukti  projekto 17 straipsniu keičiamo  Įstatymo 28 straipsnio 10 dalies, palikti tokią, kokia yra įtvirtinta įstatyme ir šią dalį išdėstyti taip:

 „10. Kai šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu.“

2. Atitinkamai projekto 17 straipsniu keičiamo  Įstatymo 28 straipsnio 12 dalį laikyti 11 dalimi.

Pritarti

 

3.

Seimo Kaimo reikalų komitetas

2020-10-14

22

(37)

 

(1)

 

Argumentai:

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 1 punktą specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai: žemėtvarkos schemos, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos paskirtis, organizacinė, informacinė ir funkcinė struktūra, kaupiamų duomenų šaltiniai nustatomi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintuose Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatuose.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų pareigūnai teritorijų planavimo valstybinės priežiūros procedūras pagal kompetenciją atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema arba Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacine sistema.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome, kad Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio
1 dalis turėtų būti papildyta nuostata, kad specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentams pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas atliekamas automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą.

 

Pasiūlymas:

Papildyti  projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„37 straipsnis. Pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas

1. Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Planavimo organizatorius apie parengtą ir pagal pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta, pataisytą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje. Specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentams pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas atliekamas automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą.“

Pritarti

 

4.

Seimo Kaimo reikalų komitetas

2020-10-14

24

(47)

 

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 47 straipsnio „Naudojimasis informacinėmis sistemomis“ 1 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimo procesų procedūras planavimo organizatoriai, teritorijų planavimo dokumentų rengėjai, viešojo administravimo subjektai ir kiti teritorijų planavimo proceso dalyviai atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina aplinkos ministras, nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, jeigu teritorijų planavimo dokumentai buvo pradėti rengti iki 2014 m. sausio 1 d.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 1 punktą specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai: žemėtvarkos schemos, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos paskirtis, organizacinė, informacinė ir funkcinė struktūra, kaupiamų duomenų šaltiniai nustatomi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintuose Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatuose.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų pareigūnai teritorijų planavimo valstybinės priežiūros procedūras pagal kompetenciją atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema arba Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacine sistema.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome papildyti Teritorijų planavimo įstatymo 47 straipsnio
1 dalį nuostata, kad su specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentais susiję veiksmai atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 24 straipsniu keičiamą Įstatymo 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„47 straipsnis. Naudojimasis informacinėmis sistemomis

1. Teritorijų planavimo procesų procedūras planavimo organizatoriai, teritorijų planavimo dokumentų rengėjai, viešojo administravimo subjektai ir kiti teritorijų planavimo proceso dalyviai atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina aplinkos ministras, nustatyta tvarka,  su išskyrus atvejus, jeigu teritorijų planavimo dokumentai buvo pradėti rengti iki 2014 m. sausio 1 d. Specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų procesų procedūras planavimo organizatoriai, teritorijų planavimo dokumentų rengėjai, viešojo administravimo subjektai ir kiti teritorijų planavimo proceso dalyviai atlieka naudodamiesi Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacine sistema šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina žemės ūkio ministras, nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, jeigu specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai  buvo pradėti rengti iki 2015 m. sausio 1 d.

2. Konkretaus teritorijų planavimo proceso dalyviai ir visuomenė turi teisę gauti informaciją apie šio proceso eigą pasinaudodami šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacine sistema nurodytomis informacinėmis sistemomis.“

Pritarti

 

 

7. Balsavimo rezultatai: už – 6 , prieš – 0, susilaikė – .

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                         Andriejus Stančikas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Simantė Kairienė