LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

Pagrindinio komiteto IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 179 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

(NR. XIIIP-4925)

 

2020-09-16  Nr. 103-P-38

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, J. Varkalys; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: A. Papirtienė – Seimo narė, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, I. Ruginienė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, V. Banel – Nacionalinio pareigūnų profesinio sąjungų susivienijimo pirmininkas, J. Džiautas – Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-06-09

1

 

 

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projektu 1 straipsniu keičiamo Darbo kodekso (toliau – keičiamas įstatymas) 179  straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti kriterijus, kuriuos turi atitikti Nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių. Svarstytina, ar visi įstatymo projektu siūlomi kriterijai, kuriuos turėtų atitikti profesinės sąjungos, yra būtini, proporcingi bei pagrįsti, ar jie neužkirstų kelio profesinėms sąjungoms atstovauti savo nariams nacionaliniu lygmeniu ir ar apskritai galėtų būti įgyvendinami (pvz., 5 punkte numatytas kriterijus atstovauti ne mažiau kaip 7 skirtingų šakų darbuotojams, 9 punkte  – jungti ne mažiau kaip 10 procentų visų Lietuvos profesinių sąjungų narių, 10 punkte –būti Europos Sąjungos arba tarptautinių profesinių sąjungų organizacijų nare). Pastebėtina, kad pagal Konstituciją negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris varžytų ar paneigtų profesinių sąjungų konstitucinę teisę kurtis laisvai ir veikti savarankiškai ginant darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus.

Pritarti iš dalies.

 

Siūlome tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 179  straipsnio 4 dalies 2, 4, 5, 9, 10 punktus (Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1).

Dėl 10 punkto tikslinimo – Tarptautinės darbo organizacijos

Asociacijų laisvės komitetas yra pažymėjęs, kad gali būti išrinktos labiausiai atstovaujančios profesinių sąjungų organizacijos, tačiau  sprendimai dėl labiausiai atstovaujančios profesinės sąjungos turėtų būti priimami remiantis objektyviais ir iš anksto nustatytais kriterijais, kad būtų išvengta bet kokio šališkumo ar piktnaudžiavimo galimybių. Kriterijų nustatymas neprieštarauja Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams. 

2.

LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-06-09

1

 

 

2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo  įstatymo 179 straipsnio 4 dalies 4 punkte siūloma nustatyti vieną iš kriterijų Nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijai, t. y. kad jos ,,darbuotojų mėnesio darbo užmokesčio fondas sudaro ne mažiau kaip penkis šalies VDU“. Siūlytina šią nuostatą tikslinti, kadangi neaišku, kada ir už kokį laikotarpį šie duomenys turėtų būti imami, nes Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje juos skelbia kas ketvirtį. Be to,  Lietuvos statistikos departamentas skelbia tiek vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (įskaitant individualias įmones ar neįskaitant individualių įmonių), tiek vidutinį mėnesinį neto darbo užmokestį (įskaitant individualias įmones ar neįskaitant individualių įmonių), todėl ši nuostata tikslintina ir šiuo aspektu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad santrumpa ,,VDU“ keičiamame įstatyme nėra įvesta, todėl turi būti rašoma pilnai.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1

3.

LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-06-09

1

 

 

3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, pagal kurias keičiamos straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi, tikslintinas įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas, t. y. brauktini skaičius ir žodis ,,4 dalies”. Be to, tikslintina šio straipsnio pakeitimo esmė, kadangi 1 straipsniu yra keičiama ne keičiamo įstatymo 165 straipsnio 3 dalis, bet 179 straipsnio 4 dalis.

Pritarti.

 

4.

LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-06-09

2

 

 

4. Atsižvelgiant į įstatymų leidybos procedūrų trukmę, tikslintina įstatymo projekto 2 straipsnyje nurodyta įstatymo įsigaliojimo data arba jos atsisakytina.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2

5.

LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-06-09

 

 

 

5. Iš įstatymo projekte teikiamo reguliavimo neaišku, ar siūlomi nustatyti nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijoms keliami kriterijai būtų taikomi šalims, pradėjusioms nacionalinės kolektyvinės sutarties derybas, todėl įstatymo projekte siūlytina nustatyti normų taikymo taisykles.

Pritarti iš dalies.

Darbo kodekso 192 str. nustatyta, kad ,,nacionalinės (tarpšakinės) kolektyvinės sutarties šalimis yra viena ar kelios nacionalinės profesinių sąjungų organizacijos, iš vienos pusės, ir viena ar kelios nacionalinės darbdavių organizacijos, iš kitos pusės“, todėl kriterijų nustatymas įtakos kolektyvinėms deryboms neturės, nes ir taip šiuo metu derasi nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos. Įstatymo projekte patikslinama įsigaliojimo data – numatoma ne 2020 m., o 2021 metai.

6.

LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-06-09

 

 

 

6. Vertinant įstatymo projekto teisės normų turinį, siūlomus įtvirtinti profesinių sąjungų atstovavimo kriterijus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatomas reguliavimas galimai sukeltų teisinių ir socialinių pasekmių profesinėms sąjungoms. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad įstatymo projektą reikia suderinti su Lietuvos Respublikos trišale taryba bei paprašyti Vyriausybės išvados.

Pritarti.

Trišalės tarybos išvada gauta 2020-08-05.

7.

Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas

2019-06-09

1

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-4925 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1.         Įstatymo projekto 1 straipsniu numatomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 179 straipsnio 4 dalies pakeitimas ją papildant 10 puntu. Pagal šį punktą nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacija gali būti laikoma tokia organizacija, kuri „yra Europos Sąjungos arba tarptautinių profesinių sąjungų organizacijų narė“. Atkreipiame dėmesį, kad profesinės sąjungos Europos Sąjungos teisės aktais nėra reglamentuojamos, dėl ko yra netikslu ir netikslinga Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose veikiančias tarptautines profesinių sąjungų organizacijas vadinti „Europos Sąjungos profesinių sąjungų organizacijomis“. Atsižvelgdami į tai, siūlome iš Įstatymo projekto 1 straipsniu numatomo Darbo kodekso 179 straipsnio 4 dalies 10 punkto pašalinti nuorodą į Europos Sąjungą.

Pritarti iš dalies.

 

Siūlome tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 179  straipsnio 4 dalies 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,10) yra Europos Sąjungos arba tarptautinių profesinių sąjungų organizacijų narė priklauso Europos Sąjungos (toliau – ES), Europos ekonominės erdvės organizacijoms arba kitoms tarptautinėms organizacijoms, kuriose daugiau kaip pusė narių yra ES valstybės narės arba daugiau kaip pusė ES valstybių narių priklauso tarptautinei organizacijai, kuriose mokamas nario mokestis“. 

           

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga

2020-08-06

1

 

 

Atkreipiame dėmesį į tai, kad nustatant perteklinius, neadekvačius ar nekontroliuojamus ir imperatyvius reikalavimus, galime pažeisti ratifikuotas Tarptautines sutartis (Tarptautinė sutartis TDO Nr. 87 3 str.) ir Lietuvos Respublikos Konstituciją (50 str.), taipogi, pačios teisinės sistemos vientisumą. Atitinkamo teisinio statuso kriterijai, turėtų liesti tik profesinės sąjungos organizacijos veiklos teritorijos ir konkrečius, minimalius atstovavimo kriterijus. Nustatant nacionalinio lygio profesinių sąjungų organizacijų atitikimo jos teisiniam statusui požymius, turime vertinti tik jos atstovavimo apimties ir kompetencijos požymius. Šie požymiai yra veiklos faktinė teritorinė apimtis ir galimybės plačiau atstovauti dirbančiųjų interesus. Todėl siūlome:

 

„Projekte pakeisti 179 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

            Į nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijas gali jungtis šakos ir teritoriniu lygiu veikiančios profesinių sąjungų organizacijos. Nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos turi atitikti šiuos kriterijus:

1) turi juridinio asmens statusą;

2) veikia kaip profesinių sąjungų susivienijimas  organizacija ne mažiau kaip penkerius metus;

3) nepriklausoma ir turi savarankišką organizacinę struktūrą;

4) turi ne mažiau kaip penkis darbuotojus, dirbančius visą darbo laiko normą pagal darbo sutartį, darbuotojų mėnesio darbo užmokesčio fondas sudaro ne mažiau kaip penkis šalies VDU;

5) organizacijos struktūriniai padaliniai atstovauja ne mažiau kaip 7 skirtingų šakų darbuotojams ir organizacijos nariai veikia organizacija jungia ne mažiau kaip 7 skirtingas šakos ir (ar) teritoriniu lygiu veikiančias profesinių sąjungų organizacijas kurių padaliniai veikia ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos apskričių teritorijųose ;

6) dėl jų nėra galiojančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio;

7) joms neiškelta bankroto byla arba bankroto procesas nevykdomas ne teismo tvarka, nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais;

8) jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;

9) jungia ne mažiau kaip:  10 procentų visų Lietuvos profesinių sąjungų narių; 100 darbdavio lygio profesinių sąjungų

10) yra Europos Sąjungos arba tarptautinių profesinių sąjungų organizacijų narė.“

Be abejo, siekiant Kodekso dalių vientisumo ir konkretumo, būtų teisingiausiai atsisakyti perteklinių ir tendencingų nuostatų, pataisą suderinant su įstatymo kontekstu, konkrečiai, aiškiai ir suprantamai:

 

„Pakeisti 179 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

            Į nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijas gali jungtis šakos ir teritoriniu lygiu veikiančios profesinių sąjungų organizacijos. Nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos turi atitikti šiuos kriterijus:

1) turi ne mažiau kaip penkis darbuotojus, dirbančius visą darbo laiko normą pagal darbo sutartį;

2) organizacija jungia ne mažiau kaip 100 darbdavio lygio profesinių sąjungų, 7 skirtingas šakos ir (ar) teritoriniu lygiu veikiančias profesinių sąjungų organizacijas kurių padaliniai veikia ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos apskričių teritorijose;

Pritarti iš dalies.

 

 

Siūlome tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 179  straipsnio 4 dalies 2, 4, 5, 9, 10 punktus (Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1).

 

Nepritariame 10 punkto išbraukimui. Reikalavimas priklausyti tarptautinėms organizacijoms numatytas ir Darbo kodekso 185 str., kuriame numatyti kriterijai norint tapti Lietuvos Respublikos trišalės tarybos nariu, o taip pat ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 467 patvirtintame kandidatų į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narius atrankos tvarkos apraše.  Nacionalinio lygmens profesinės sąjungos turi būti reprezentatyvios ir žinoti ne tik Lietuvos aktualijas, bet ir turėti ryšių su kitų valstybių profesinių sąjungų organizacijomis.

 

2.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas.

2020-06-16

 

 

 

<...> Įstatymo projekto 179 straipsnyje siūlomos nuostatos ir įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto rengimą paskatinę motyvai svarstytini dėl kelių priežasčių. Įstatymo projekte

siūloma nustatyti tam tikrus profesinių sąjungų organizacijų reprezentatyvumo nacionaliniu lygiu kriterijus, kas reikštų, kad tik visus tuos kriterijus atitinkančios profesinės sąjungos organizacijos

turėtų išimtines teises atstovauti savo narius nacionaliniu lygiu. Reguliavimas, kuriuo siūloma diferencijuoti profesinių sąjungų organizacijų teises, priklausomai nuo to, ar jos atitinka tam tikrus

kriterijus, vertintinas kaip galimai neatitinkantis Konstitucijos 50 straipsnio normų, pagal kurias profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai, visos profesinės sąjungos turi lygias teises.

Konstitucijoje įtvirtintas profesinių sąjungų statusas ir pagrindiniai veiklos principai kartu su Konstitucijos preambulėje skelbiamu atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiu bei Konstitucijoje įtvirtintu Lietuvos valstybės demokratiniu pobūdžiu suponuoja profesinių sąjungų autonomiškumo valstybės, jos institucijų atžvilgiu principą; tik laisvai susikūrusios ir nepriklausomai nuo valstybės valdžios, kitų valstybės institucijų, nuo darbdavių bei jų organizacijų, kitų organizacijų veikiančios profesinės sąjungos gali ginti darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Pagal Konstituciją negali būti nustatytas teisinis reguliavimas, kuris varžytų ar paneigtų profesinių sąjungų konstitucinę teisę laisvai kurtis ir savarankiškai veikti. Teikiant Įstatymo projektą kriterijai, kuriuos turi atitikti nacionaliniu lygmeniu veikianti profesinių sąjungų organizacija nustatyti taip, kad juos atitiktų viena iš Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. Atkreiptinas dėmesys, kad šis Įstatymo projektas nebuvo derintas su kitomis profesinėmis sąjungomis, nevyko diskusijos dėl siūlomo naujo reglamentavimo.

Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ garantuojai teisę laisvai jungtis į profesines sąjungas, taip pat nustato, kad neteisinga būtų suteikti monopolį vienai profesinei sąjungai. Veikiant daugiau negu vienai profesinei sąjungai, kurios nors iš jų diskriminavimas reikštų šios konvencijos pažeidimą. Siūlomas Įstatymo projektas prieštarauja 2016 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje ir 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytiems socialinio dialogo puoselėjimo, darbuotojų derybinių galių stiprinimo tikslams. Šiuo Įstatymo projektu siekiama sudaryti kliūtis vystyti socialinį dialogą ir kolektyvines derybas.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo nauju teisiniu reguliavimu laukiama teigiamų rezultatų, tokių kaip: „Tai paskatintų kolektyvinių derybų ir nacionalinių kolektyvinių sutarčių pagausėjimą, ypač biudžetiniame sektoriuje. Reprezentatyvumo kriterijai padėtų išspręsti nesutarimus tarp profesinių sąjungų ir nustatyti labiausiai atstovaujančias organizacijas nacionaliniu lygmeniu, o tai paskatintų kolektyvines derybas/1 Manome, kad siekiamas rezultatas nebus pasiektas dėl to, kad dalis profesinių sąjungų bus eliminuotos iš nacionaliniu lygmeniu vyksiančių derybų, dėl to dalis darbuotojų nebus atstovaujami. Dalis profesinių sąjungų bus priverstos dirbtinai jungtis prie veikiančių stambių profesinių sąjungų organizacijų, taip prarasdamos savo identitetą. Taip pat reikėtų pažymėti, kad biudžetiniame sektoriuje per kalendorinius metus galima viena nacionalinė kolektyvinė sutartis, todėl teiginys, kad bus paskatintas nacionalinių kolektyvinių sutarčių pagausėjimas yra nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, profesinių sąjungų veikla įstatymu reguliuotina tiek, kiek reikia jų, kaip juridinių asmenų, steigimui. Profesinių sąjungų atstovavimo teisinis institutas apima dvejopo pobūdžio atstovavimą - profesinių sąjungų, kaip juridinių asmenų, ir profesinių sąjungų, kaip savo narių ir dirbančiųjų teisių gynėjų, atstovavimą. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas reikštų, kad tik visus tuos kriterijus atitinkančios profesinės sąjungos turėtų išimtines teises atstovauti ne tik savo, bet ir kitų profesinių sąjungų narius, nors tokia valia nebūtų išreikšta.

Keičiamo Įstatymo projekto kriterijai kelia abejonių dėl jų įgyvendinimo galimybių.

Pavyzdžiui, didžioji dalis biudžetinių įstaigų yra centralizuotos (Valstybinė sienos apsaugos tarnyba, Lietuvos Respublikos prokuratūra, Lietuvos Respublikos muitinės departamentas, Aplinkos apsaugos departamentas ir pan.). Taigi, centralizuotoje biudžetinėje įstaigoje veikianti profesinė sąjunga neatitiktų nei nacionaliniu, nei šakos lygiu pripažįstamos atstovaujančia profesinės sąjungos statuso, todėl neaišku, kas pagal keičiamo įstatymo 179 straipsnio nurodytas taisykles atstovautų tokios

profesinės sąjungos narių interesus nacionaliniu lygmeniu ir kodėl atstovavimas, apskritai, turi būti perduotas.

Pažymėtina, kad profesinių sąjungų, kaip atstovų, veikimo galia priklauso ne nuo tam tikrų formalių kriterijų atitikties, o nuo jų gebėjimo veikti taip, kad kita šalis negalėtų išvengti derybų bei susitarimų ir būtų priversta juos tinkamai vykdyti. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta aplinkybė, kad paprastai derybose pareiškia norą dalyvauti įvairios profesinės sąjungos, taip pat ir tos, kurios neatstovauja darbuotojų daugumos valiai, nėra pagrįsta priežastis nustatyti siūlomą teisinį reguliavimą, nes kita derybų šalis gali neakceptuoti keliamų reikalavimų.

Įstatymo projekte Nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijoms nustatyti kriterijai nėra objektyvūs. Taip pat kelia abejonių kaip šiuos kriterijus patikrinti (pavyzdžiui reikalavimas

jungti ne mažiau kaip 10 procentų visų Lietuvos profesinių sąjungų narių, atstovauti ne mažiau kaip 7 skirtingų šakų darbuotojams ir organizacijos nariai veikia ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos

apskričių teritorijų), neaišku, kuriuo metu tuos kriterijus turi atitikti profesinė sąjunga, - steigimosi, tam tikru tęstiniu laikotarpiu ar pareiškusi norą derėtis. Profesinės sąjungos, jų organizacijos, dažnai skelbia didesnį vienijamų narių skaičių, taip siekdamos pakelti savo prestižą. Taip pat žinoma, kad profesinės sąjungos ilgą laiką neišbraukia iš savo sąrašų asmenų, kurie jau seniai nemoka nario įmokų. Taigi būtų rizikinga pasikliauti profesinės sąjungos deklaruojamu narių skaičiumi, o ir kiti skaičiavimo metodai negarantuoja tikslių rezultatų. Kelia abejonių nustatytų kriterijų tikslingumas (pavyzdžiui reikalavimas turėti ne mažiau kaippenkis darbuotojus, dirbančius visą darbo laiko normą pagal darbo sutartį, darbuotojų mėnesio darbo užmokesčio fondas sudaro ne mažiau kaip penkis šalies VDU), profesinės sąjungos ar jų organizacijos teisinėms, buhalterinėms, viešųjų ryšių paslaugoms atlikti gali samdyti ne tik darbuotojus dirbančius pagal darbo sutartis, bet ir fizinius ar juridinius asmenis teikiančius paslaugas kitais įstatyme nustatytais teisėtais pagrindais.

Įstatymo projekte nėra numatytas pereinamasis laikotarpis, siūlomas įsigaliojimas nuo 2020 m. liepos 1 d. Įstatymo projekto priėmimas ir svarstymas tokios skubos tvarka, nesudaro tinkamų sąlygų išsamiai įvertinti Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą projektą. Šiuo metu nėra ypatingo atvejo, kai dėl susidariusių politinių, socialinių, ekonominių ar kitų aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ir pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą, priešingai, šiuo metu socialiniai partneriai derasi dėl naujos 2021 metų Nacionalinės kolektyvinės sutarties, o naujas reglamentavimas įneš sumaišties ir teisinio neaiškumo.

Įvertinta

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Trišalė taryba

2020-08-05 Nr. TTP-12

1

 

 

NUTARTA. Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai Trišalėje taryboje, išskyrus Lietuvos profesinę sąjungą „Sandraugą“, pritaria Lietuvos Respublikos darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4925, t. y. kad būtų nustatyti kriterijai nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijoms, tikslinant įstatymo projekte nurodytus tris kriterijus taip:

„2) veikia kaip profesinių sąjungų susivienijimas nepertraukiamai bent trejus metus“;

„4) turi ne mažiau kaip penkis darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis“;

„9) jungia ne mažiau kaip 15 procentų visų Lietuvos profesinių sąjungų narių;“

Pritarti.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijos pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:  

7. 1. Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui, išvadoms ir Komiteto pasiūlymams.

7. 2. Komiteto pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

2020-09-16

1

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Teisingumo ministerijos Europos teisės departamento  pastabas, į Trišalės tarybos protokolu Nr. TTP-12 (2020-08-05) pateiktus pasiūlymus, siūlome tikslinti 1 straipsniu keičiamo 179 straipsnio 4 dalies pavadinimą ir 2, 4, 5, 9, 10 punktus.

 

Pasiūlymas:

Siūlome tikslinti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 179 straipsnio 4 dalies pakeitimas.

Pakeisti 165 179 straipsnio 3 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Į nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijas gali jungtis šakos ir teritoriniu lygiu veikiančios profesinių sąjungų organizacijos. Nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos turi atitikti šiuos kriterijus:

1) turi juridinio asmens statusą;

2) veikia kaip profesinių sąjungų susivienijimas organizacija ne mažiau kaip penkerius nepertraukiamai bent trejus metus;

3) nepriklausoma ir turi savarankišką organizacinę struktūrą;

4) turi ne mažiau kaip penkis darbuotojus, dirbančius visą darbo laiko normą pagal darbo sutartįis;  darbuotojų mėnesio darbo užmokesčio fondas sudaro ne mažiau kaip penkis šalies VDU;

5) organizacijos struktūriniai padaliniai atstovauja ne mažiau kaip 7 skirtingų šakų darbuotojams ir organizacijos nariai organizacija jungia ne mažiau kaip 7 skirtingas šakos ir (ar) teritoriniu lygiu veikiančias profesinių sąjungų organizacijas, kurių padaliniai veikia ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos apskričių teritorijųos;

6) dėl jų nėra galiojančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio;

7) joms neiškelta bankroto byla arba bankroto procesas nevykdomas ne teismo tvarka, nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais;

8) jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;

9) jungia ne mažiau kaip 10 15 procentų visų Lietuvos profesinių sąjungų narių;

10) yra Europos Sąjungos arba tarptautinių profesinių sąjungų organizacijų narė priklauso Europos Sąjungos (toliau – ES), Europos ekonominės erdvės organizacijoms arba kitoms tarptautinėms organizacijoms, kuriose daugiau kaip pusė narių yra ES valstybės narės arba daugiau kaip pusė ES valstybių narių priklauso tarptautinei organizacijai, kuriose mokamas nario mokestis“.“

Pritarti.

 

2.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

2020-09-16

2

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte numatyta įstatymo įsigaliojimo data jau praėjo, siūlome tikslinti įsigaliojimo datą.

 

Pasiūlymas:

Siūlome patikslinti įsigaliojimo datą ir 2 straipsnį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šios įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2021 m. sausio 1 d.“

Pritarti.

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 1.

            9. Komiteto paskirtas pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

           

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                                       Rimantė Šalaševičiūtė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė