LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
žmogaus teisių komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO Nr. VIII-1605
1, 2 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU
ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-838
2017 m. birželio 21 d.
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Algimantas Salamakinas, Leonard Talmont; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė; komiteto biuro padėjėjos Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė.
Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinės teisės skyriaus patarėja Mariana Žiukienė, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyriausiasis specialistas Mantas Griščenko, Europos teisės departamento ES institucinės ir administracinės teisės skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Čepaitė, Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas Aidas Budrys.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-19 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 ir 9 dalyse apibrėžiant atskirų autobusų kategorijų sąvokas vartojamas terminas „miestų savivaldybės“. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme savivaldybė apibrėžiama kaip teritorijos administracinis vienetas, o miestas – kaip tam tikrus požymius turinti gyvenamosios vietovės rūšis. Savivaldybė ir miestas gali sutapti arba ne, šios dvi teritorinės kategorijos nėra tiesiogiai siejamos tarpusavyje, todėl terminas „miesto savivaldybė“ nėra tikslus ir aiškiai negali apibrėžti savivaldybių, kurioms būtų taikoma keičiamo įstatymo norma.
|
Nepritarti |
Sąvokos „tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusai“ ir „vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusai“, kuriose vartojamas „miesto savivaldybės“ terminas yra susijusios su Kelių transporto kodekse vartojamais apibrėžimais „tolimojo susisiekimo maršrutas“ (Kelių transporto kodekso 18 str. 9 dalis) ir „vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutas“ (Kelių transporto kodekso 18 str. 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Kelių transporto kodekse apibrėžiant maršrutus vartojamas terminas „miesto savivaldybė“, būtina ir Transporto lengvatų įstatyme naudoti tuos pačius terminus. Tikslinant Transporto lengvatų įstatyme vartojamas sąvokas būtina kartu tikslinti ir atitinkamas Kelių transporto kodekse vartojamas sąvokas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir kituose teisės aktuose, pvz., Teritorijų planavimo įstatyme, yra vartojamas terminas „miesto savivaldybė“.
Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 straipsnyje yra įvardintos visos savivaldybės, tarp kurių yra miestų savivaldybės, pvz., yra Vilniaus rajono savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybė. Kiekviena savivaldybė turi savo teritoriją. Todėl neturėtų kilti neaiškumų, apibrėžiant savivaldybes. Atsižvelgiant į tai. siūlome nekeisti minėtų sąvokų, kurios vartojamos galiojančioje Transporto lengvatų įstatymo redakcijoje. Jeigu Transporto lengvatų įstatyme nebūtų įvardinta, kad neįskaitomos miestų savivaldybių teritorijos, tai gautųsi taip. kad autobusas važiuojantis vietinio (priemiestinio) susisiekimo reguliariu maršrutu (pagal Kelių transporto kodeksą) Vilnius - Šalčininkai, pagal Transporto lengvatų įstatymą būtų laikomas tolimojo susisiekimo autobusu, nes jis kirstų Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus rajono savivaldybės ir Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijas, t.y. daugiau kaip dviejų savivaldybių teritorijas.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlomas sąvokų patikslinimas nesusijęs su Direktyvos 2014/54 perkėlimu. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas pritarti Komiteto išvadoms ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-838.
7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirtas pranešėjas: V.Čmilytė-Nielsen.
PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-838 ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik