PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO

„DĖL VALSTYBINĖS KALBOS POLITIKOS 2023–2030 METŲ GAIRIŲ“ PROJEKTO nr. xivp-2684

2023-06-08

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
			97	Argumentai: Seimo Nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2023–2030 metų gairių“ projekto antrojo skirsnio, apibrėžančio spręstinas problemas, grėsmes bei rizikos veiksnius, suponuojami teiginiai apie mokyklas ne lietuvių ugdomąja kalba neturi pagrindimo. Siūlymas keisti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 30 str., 2 dalį nėra pakankamai argumentuotas bei pagrįstas analizėmis ir tyrimais. 97 punktas nenusako problemos esmės,  grėsmių, taip pat rizikos veiksnių. Nepagrįstas teiginys „nepakankamai išmokstama lietuvių kalbos“ negali būti pats iš savęs argumentas keisti galiojantį įstatymą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tarptautinius aktus (Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 14 str.) bei tinkamai reguliuoja tautinių mažumų švietimą Lietuvos Respublikoje. Siūlymas keisti  įstatymą pablogintų tautinių mažumų situaciją, prisidėtų prie mokyklų ne lietuvių ugdomąja kalba naikinimo. Pasiūlymas: Pakeisti projekto NR. XIV-2684 97 punktą ir išdėstyti taip:  „Mokyklos ne lietuvių ugdomąja kalba. 97. Valstybinės kalbos (ir lietuvių literatūros) mokoma visose ne lietuvių ugdomąja kalba bendrojo lavinimo mokyklose., tačiau Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo sąlyga (30 str., 2) valstybinės kalbos mokyti ne daugiau nei gimtosios yra keistina, nes nepakankamai išmokstama lietuvių kalbos.  Dėl aplinkos, taip pat dėl socialinio–ekonominio konteksto mokyklose ne lietuvių ugdomąja kalba iššūkiu išlieka lietuvių kalbos mokymas ir mokymasis. Šiems procesams   užtikrinti reikia ypatingo atsakingų įstaigų dėmesio, nuodugnios  problemos analizės ir problemų sprendimo planų parengimo.
			98	Argumentai: 98 punkto teiginys, suponuojamas kaip problema, grėsmė ar rizikos veiksnys, yra brauktinas. Pagal teiginio logiką, reikia išvis atsisakyti pagrindinio ugdymo nevalstybine kalba ir ne iš lietuviškų vadovėlių, kad išmokti lietuviškos terminijos. Tai iš esmės prieštarauja ne tik tautinių mažumų švietimo nuostatoms, bet ir švietimo koncepcijai.   Inter alia, vėl gi nenurodoma, dėl kurių  mokymosi dalykų  kyla problema, kokiais tyrimais ar analizėmis grindžiamas teiginys. Pasiūlymas:  Išbraukti projekto NR. XIV-2684 98 punktą.  „Mokyklos ne lietuvių ugdomąja kalba. 98. Mokyklose tautinių mažumų (lenkų, rusų, vokiečių ir baltarusių) ugdomosiomis kalbomis pagrindinis ugdymas vyksta ne valstybine kalba ir iš nelietuviškų vadovėlių, todėl neišmokstama arba nepakankamai išmokstama lietuviškos terminijos.
			114	Argumentai: Seimo Nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2023–2030 metų gairių“ projekto trečiojo skirsnio, keliančio kalbos politikos uždavinius,  114 punktu siūloma „keisti įstatymu valstybinės kalbos mokymosi laiko ribojimą, kuris vertintinas kaip sąlygų mokytis valstybinės kalbos bloginimas“. Toks sprendimas iš esmės pablogintų gimtosios kalbos mokymo sąlygas mokyklose, kuriose LR Švietimo  įstatymu įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba tautinės mažumos kalba. Pagal LR Švietimo 30 str. 2 p. “šiose mokyklose lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinės ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui“. Teiginys, kad  tai yra valstybinės kalbos mokymosi laiko ribojimas, yra subjektyvus vertinimas. Toks niekuo nepagrįstas konstatavimas klaidina visuomenę, nes teisę į gimtosios bei valstybinės kalbos mokymo laidoja įstatymas. Remiantis pvz. „Kurk Lietuvai“ tyrimu parengtu 2021 metais Renatos Jankūnaitės ir Agnės Župerkaitės („Lenkų tautinės mažumos Lietuvoje švietimas. Situacijos apžvalga“), galima įžvelgti, kad viduriniame ugdyme bendrų lietuvių kalbos ir išplėstinės lietuvių kalbos kurso pamokų skaičius žymiai viršija lietuvių kalbos pamokų skaičių mokyklose lietuvių kalba. Inter alia, žodis „vertintinas“ vėlgi nenusako, kas vertina, pagal kokius kriterijus, kuo grindžiamas vertinimas. Šis pasiūlymas, kaip gairių uždavinys, neigiamai paveiks gimtosios kalbos mokėjimą ir neužtikrins, kad valstybinės kalbos mokėjimas pagėrės. Taip keliami uždaviniai, kiršins piliečius, kurstys  tautinę nesantaiką, taip pat gali prieštarauti tarptautiniams teisėms aktams ir pasirašytai Tautinių mažumų apsaugos konvencijai. Pasiūlymas: Išbraukti projekto NR. XIV-2684 114 punktą, įrašant kitą uždavinio formuluotę:  „Mokyklos ne lietuvių ugdomąja kalba. 114. Keisti įstatymu numatytą valstybinės kalbos mokymosi laiko ribojimą, kuris vertintinas kaip sąlygų mokytis valstybinės kalbos bloginimas. Siekiant stiprinti valstybinės kalbos mokymą, užtikrinti lietuvių kalbos dalyko metodines priemones ir jų poreikį mokyklose ne lietuvių ugdomąja kalba.
			115	Argumentai: 115 gairių punktas nėra pagrįstas nei išsamia analize, nei tyrimais, nei įrodymais. Nenurodoma, kurių dalykų terminijos nežinojimas „daro žalą“  mokyklų abiturientams. Taip pat nėra jokio pagrindimo prielaidai, kad lietuviškos terminijos nežinojimas „daro žalą“  siekiant įsitvirtinti šalies darbo rinkoje. Žodis „žala“ šiuo atveju ginčytinas ir niekuo nepagrįstas. Pasiūlymas: Išbraukti projekto NR. XIV-2684 115 punktą.  „Mokyklos ne lietuvių ugdomąja kalba. 115.  Kadangi lietuviškos terminijos nežinojimas daro žalą tokių mokyklų abiturientams stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir siekiant įsitvirtinti šalies darbo rinkoje, per visas pamokas mokyti lietuviškos terminijos.

Teikia

Seimo narys                                                    (Parašas)                      Beata Pietkiewicz