 |
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
El. p. finmin@finmin.lt
Kopija
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
El. p. [email protected]
antikorupcinio vertinimo išvada
DĖL Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo
|
|
2016 m. spalio 14 d. Nr. 4-01-7687 |
Lietuvos Respublikos specialių tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), atsižvelgdama į gautame skunde išdėstytas aplinkybes[1], vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atliko Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 (su pakeitimais), antikorupcinį vertinimą.
Atlikus antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos ir dalis Aprašo nuostatų nepakankamai reglamentuoja valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos ne konkurso tvarka procedūras, o tai gali sudaryti sąlygas neobjektyviems sprendimams.
I. Dėl Įstatymo ir Aprašo nuostatų, reglamentuojančių valstybės turto nuomą ne konkurso būdu, teikiame šias pastabas:
1. Įgyvendinant Įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostatas, Aprašas išsamiai reglamentuoja ir konkretina valstybės turto nuomos konkurso būdu taikymo ir organizavimo tvarką, valstybės turto valdytojo pareigas organizuojant nuomos konkursą, nustato nuomos konkurso nutraukimo tvarką ir pagrindus, nustato pagrindinius nuomos sutarties reikalavimus ir numato pavyzdinę nuomos sutarties formą. Tačiau Aprašu nustatyta valstybės turto nuomos ne konkurso būdu tvarka nepakankamai reglamentuoja klausimus, susijusius su valstybės turto išnuomojimo ne konkurso būdu procedūromis, pavyzdžiui:
1.1. Aprašo 39 punktas nustato, kad valstybės turtas ne konkurso būdu gali būti išnuomojamas įstatymų nustatytais atvejais turto valdytojo arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu ir reglamentuoja reikalavimus šio sprendimo turiniui.
Vieną iš turto nuomos ne konkurso tvarka būdą numato Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, nustatančios, kad valstybės turto valdytojas valstybės ilgalaikį materialųjį turtą gali išnuomoti be konkurso, kai valstybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas neatidėliotinam darbui atlikti (avarijoms, stichinėms nelaimėms likviduoti ir panašiai) ar trumpalaikiam renginiui (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms), kurio trukmė yra ne ilgesnė kaip 30 kalendorinių dienų, organizuoti.
1.1.1. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, kompleksiškai vertinant minėtas Aprašo 39 punkto ir Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas (pagal kurias trumpalaikiams renginiams organizuoti be konkurso gali būti išnuomojamas ilgalaikis materialusis valstybės turtas) lieka neaišku, kokiomis aplinkybėmis gali būti priimamas sprendimas dėl turto nuomos renginiams, ir kokia tvarka jis yra įgyvendinamas, pavyzdžiui: ar valstybės turto valdytojas sprendimą priima tik kilus konkretaus renginio poreikiui, ar toks sprendimas gali būti priimamas nesant konkretaus poreikio, tačiau užtikrinant Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų principų[2] įgyvendinimą ir siekiant efektyviai ir racionaliai panaudoti valdomą, tačiau faktiškai valstybės turto valdytojo veikloje nenaudojamą valstybės turtą. Šiuo atveju lieka neaišku, kaip įgyvendinant minėtus tikslus turėtų būti realizuojamas sprendimas be konkurso išnuomoti valstybės ilgalaikį materialųjį turtą (pavyzdžiui: ar pirmiausiai priimamas sprendimas, kuris skelbiamas ar viešinamas potencialiems nuomotojams; ar turtą išsinuomoti norintis asmuo pirmiausiai su prašymu (paraiška) pats kreipiasi į valstybės turto valdytoją, kuris, jį įvertinęs, po to priima sprendimą dėl turto nuomos ir pan.). Manytume, kad turėtų būti nustatyta tvarka, pagal kurią valstybės ir savivaldybės įstaigos turėtų viešai skelbti tam tikru laiku nereikalingo ir galimo išnuomoti turto sąrašą, bei tvarką kaip tokį turtą galima išsinuomoti.
1.1.2. Nei Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos (kad valstybės turtas ne konkurso tvarka gali būti išnuomojamas trumpalaikiam renginiui (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms), nei Aprašo III skyriaus nuostatos neatskleidžia ir nepagrindžia, kodėl trumpalaikiam renginiui valstybės turtas turi būti išnuomojamas be konkurso. Manytume, kad tam tikrais atvejais valstybės turto nuoma net trumpalaikiam renginiui konkurso būdu leistų efektyviau panaudoti valstybės turtą. Be to, minėtų Įstatymo nuostatų turinys gali būti įvairiai aiškinamas (pavyzdžiui, nuostata, kad valstybės turtas gali būti nuomojamas darbuotojų socialinėms reikmėms gali būti itin plačiai interpretuojama), todėl siūlytume apsvarstyti Aprašo nuostatų konkretinimo tikslingumą.
2. Aprašo 41 punktas nustato, kad subjektai, norintys išsinuomoti valstybės turtą, turto valdytojui pateikia paraišką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta 1.1.1 pastaboje, lieka neaišku, kokiu būdu turtą išsinuomoti norintis subjektas yra informuojamas apie tokią galimybę.
3. Aprašo 39.2 ir 41.3 punktai nustato, kad tiek priimant sprendimą dėl turto nuomos, tiek ir pateikiant paraišką dėl turto nuomos, privaloma nurodyti, kokiai turto naudojimo paskirčiai (tikslui) turtas bus nuomojamas (naudojamas).
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal Specialiųjų tyrimų tarnyboje turimą informaciją, tam tikrais atvejais – tiek sprendimuose dėl turto nuomos, tiek ir paraiškose bei valstybės materialiojo turto nuomos sutartyse – nurodomas ne konkretus tikslas, o nuoroda į Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Šiuo atveju, siekdami užtikrinti valstybės turto nuomos proceso skaidrumą, siūlytume tikslinti Aprašo nuostatas, nustatant reikalavimą tiek sprendime dėl turto nuomos, tiek paraiškoje, bei valstybės materialiojo turto nuomos sutartyje nurodyti konkrečius valstybės turto nuomos tikslus, o turto nuomos sutartis įpareigoti skelbti viešai.
II. Dėl Įstatymo ir Aprašo nuostatų, reglamentuojančių valstybės turto nuomą konkurso būdu, teikiame šias pastabas:
4. Įstatymo 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip, o Aprašo 47 punktas numato, kad pasibaigus nuomos terminui, su nuomininku, visiškai įvykdžiusiu pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, nuomos sutartis gali būti atnaujinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatyta tvarka. Pagal Civilinio kodekso XXVIII skyriaus (Nuoma) bendrąsias nuostatas (6.482 straipsnis) tvarkingai vykdžiusiam pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas nuomininkui, pasibaigus sutarties terminui, užtikrinama pirmenybės teisė (palyginti su kitais asmenimis) atnaujinti nuomos sutartį. Tai numato ir Aprašo 1 priedu patvirtintos Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos pavyzdinės sutarties formos 6.2 punkte nustatytos sąlygos. Minėtos pavyzdinės sutarties 6.2 punktas taip pat numato, kad nuomotojas ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki nuomos termino pabaigos raštu informuoja nuomininką apie siūlymą sudaryti naują turto nuomos sutartį papildomam terminui, nurodydamas nuomos terminą, nuomos mokestį ir kitas nuomos sąlygas, kurias nuomotojas laiko esant svarbiomis, o 6.3 punkto sąlygos suponuoja nuomonę, kad nuomos sutartis gali būti atnaujinama tokiomis pat arba naujomis nuomotojo nuožiūra nurodytomis sąlygomis ir terminais.
4.1. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tai, kad Įstatyme yra nustatytas maksimalus 10 metų valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos terminas reiškia, kad pasibaigus minėtam terminui ir siekiant užtikrinti Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų įgyvendinimą, paprastai turėtų būti organizuojamas naujas valstybės turto nuomos konkursas. Tuo atveju, jeigu yra svarstoma galimybė atnaujinti valstybės turto nuomos sutartį su esančiu nuomotoju, pastarajam turėtų būti siūlomos naujos, užtikrinančios minėtų principų įgyvendinimą, sąlygos. Tačiau Aprašas nekonkretina tokio reikalavimo (pareigos) valstybės turto valdytojui ir, sprendžiant iš Aprašo 1 priedu numatomos pavyzdinės sutarties formos 6.3 punkto sąlygų, tai palieka valstybės turto valdytojo nuožiūrai.
4.2. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Aprašo 33 punkto nuostatas, tais atvejais, kada konkursas du kartus paskelbtas neįvykusiu, skelbiant to paties turto nuomos konkursą trečią kartą, pradinis turto nuompinigių dydis gali būti sumažintas iki 30 procentų, o skelbiant to paties turto nuomos konkursą ketvirtą ar daugiau kartų, pradinį turto nuompinigių dydį nustato sprendimą dėl valstybės turto nuomos priimantis valstybės turto valdytojas.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šiomis nuostatomis valstybės turto valdytojui suteikiama itin plati diskrecinė teisė savo nuožiūra (galimai nepagrįstai) spręsti dėl nuomojamo valstybės turto nuompinigių dydžio, pavyzdžiui: skelbiant trečią turto nuomos konkursą, turto valdytojui suteikiama teisė spręsti ne tik dėl nuompinigių sumažinimo (sumažinti ar ne), bet ir teisė nuspręsti, kiek konkrečiai procentų nuompinigiai turėtų būti sumažinti. Be to, šios nuostatos sudaro sąlygas piktnaudžiavimui, kadangi trečio konkurso metu nepasinaudojęs teise sumažinti turto nuompinigių dydį, valstybinio turto valdytojas ketvirto konkurso metu gali savo nuožiūra spręsti dėl konkretaus nuompinigių dydžio (galimai nepagrįstai mažo) nustatymo.
Manytume, kad minėtos Aprašo nuostatos gali sudaryti sąlygas valstybės turto nuomai nepagrįstai mažomis kainomis, jeigu pasibaigus sutarties terminui, nebūtų įvertintos kitos (galimai naudingesnės valstybei) turto nuomos alternatyvos.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Aprašo nuostatas, o esant būtinumui inicijuoti ir Įstatymo nuostatų keitimą.
Prašome per tris mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip buvo atsižvelgta į šioje išvadoje pateiktas pastabas. Atsakymą prašome paskelbti per Teisės aktų informacinę sistemą ir susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada.
Direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius
Gintas Kerbelis, tel. (8 706) 63 294, el. p. [email protected]