2019-12-09

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4014(2)

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
13	3	1	Argumentai Žemės ūkis yra smarkiai klimato reiškinių įtakojama ūkio šaka. Neprognozuojami, vis dažniau pasitaikantys nepalankūs klimato reiškiniai (sausra, kruša, liūtys, iššalimai ir pan.) žemės ūkyje sukelia didelius nuostolius, kuriems pasireiškus žemės ūkio veiklos subjektai be valstybės intervencijos nėra pajėgūs likti konkurencingi rinkoje. Nepalankių klimato reiškinių sąlygotų nuostolių apskaičiavimas paprastai galimas ne iškarto pasireiškus minėtiems reiškiniams, tačiau tik po derliaus nuėmimo ir jo realizavimo, kai būna paskelbiamos statistinės žemės ūkio produkcijos pardavimo kainos. Atsižvelgiant į tai, biudžeto asignavimų planavimas minėtų nuostolių kompensavimui biudžeto rengimo metu yra labai preliminarus (netikslus) ir siekiant realus ir poreikiais pagrįsto  valstybės biudžeto išlaidų planavimo siūloma: Pasiūlymas:              13 straipsnio 3 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti ir su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti ne mažiau kaip 2,02 procento BVP, bet ne daugiau kaip 2,05 procento BVP skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet neapsiribojant tuo), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kuriais priteistos sumos iš Lietuvos valstybės, vykdyti; nepalankių klimato reiškinių sąlygotiems  nuostoliams žemės ūkio sektoriuje kompensuoti.“

Teikia

Seimo nariai                                                                                       Andrius Palionis

                                                                                                            Valius Ąžuolas