Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
Stenogramų leidiniai › 2024–2028 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
posėdžio NR. 19
STENOGRAMA
2025 m. kovo 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas S. SKVERNELIS,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. OLEKAS ir
Seimo Pirmininko pavaduotoja
A. ŠIRINSKIENĖ
PIRMININKAS (S. SKVERNELIS). Gerbiami kolegos, mieli Seimo nariai, prašome užimti savo vietas. Matyti, kad esate pasiilgę vienas kito tarp sesijų, daug diskusijų.
Mieli kolegos, pradedame Seimo pavasario sesiją ir kovo 10 dienos posėdį. (Gongas)
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Ačiū. Gerbiami kolegos, toliau posėdžiui kviečiu pirmininkauti pirmąjį vicepirmininką J. Oleką.
PIRMININKAS (J. OLEKAS, LSDPF*). Laba diena, gerbiami kolegos. Dėkoju Pirmininkui.
Dabar kviečiu Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką S. Skvernelį tarti įžanginį žodį.
10.04 val.
Seimo Pirmininko Sauliaus Skvernelio kalba Seimo II (pavasario) sesijos pradžios proga
S. SKVERNELIS. Gerbiami kolegos, gera jus visus matyti susirinkus į Seimo pavasario sesiją ir einant į posėdžių salę pagaliau girdėti kolegišką šurmulį. Neslėpsiu, tarpsesiniu laikotarpiu jo šiek tiek trūko. Seimo nariai darbavosi su rinkėjais, rengė įstatymų projektus, buvo Seimo koridoriai gerokai pratuštėję. Tačiau tikiuosi, kad per tą laiką turėjote ne tiktai galimybę glaudžiai pabendrauti su rinkėjais – kartu pasisėmėte kūrybinių idėjų ir grįžtate į darbą gerai nusiteikę.
Labai norisi, kad ši pirmoji išties darbinga šios kadencijos Seimo sesija pasižymėtų tuo, kad diskutuotume ne dėl pateikiamų įstatymų projektų pavadinimų, o dėl jų realaus turinio, kad ginčytumės ne dėl skaldančių pareiškimų, o dėl mūsų noro pasiekti optimalų rezultatą. Įtempta geopolitinė situacija ir kasdien besikeičianti pasaulio lyderių retorika verčia kritiškiau vertinti lūkesčius dėl Ukrainoje vykstančio karo baigties, mūsų pačių saugumo užtikrinimo ir partnerių pažadų, todėl šią sesiją turėsime imtis ypatingos svarbos projektų, užtikrinančių nacionalinį saugumą, socialinius bei ekonominius saugiklius.
Šios sesijos darbų programoje laukia 398 teisės aktų projektai. Tikiuosi, kad tiek Seimo senbuviams, tiek politikos naujokams pavyks išvengti rizikos slystelti į populistinę pusę svarstant daugybės visuomenės reakcijų dabar sulaukiančius itin jautrius projektus dėl mokesčių reformos, II pensijų pakopos, gynybos poreikių užtikrinimo, ir tą darbą turėsime padaryti neatidėliodami ir nenukeldami sprendimų ateičiai. Apsimestinis pataikavimas konkrečioms visuomenės grupėms turi savo kainą ir anksčiau ar vėliau ją sumokame visi. Praėjusio Seimo sesijos pavyzdys parodė, kad glaudus bendradarbiavimas su Seimo komitetų ir komisijų pirmininkais duoda puikių rezultatų siekiant kuo sklandesnio Seimo darbo organizavimo. Dėl to esu nusiteikęs ir toliau betarpiškai bendradarbiauti. Tarpsesiniu laikotarpiu taip pat teko susitikti su kai kurių ministerijų komandomis, susipažinti su jų prioritetais ir pateiktais projektais, kurie netrukus pasieks šią salę. Noriu visiems palinkėti, kad pavyktų atsiriboti nuo papildomų įtampų ir išlikti dalykiškiems, o „skambios“ antraščių krizės neturėtų įtakos Seimo darbo produktyvumui.
Rytoj minėsime jubiliejinę Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo sukaktį. Noriu palinkėti visiems tokio pat susitelkimo, kokį pademonstravo prieš 35 metus čia, šiuose Seimo rūmuose, parašus ant Kovo 11-osios Akto padėję signatarai. Linkiu visiems mums produktyvaus, kokybiško ir efektyvaus darbo. (Plojimai)
10.06 val.
Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Seimo II (pavasario) sesijos pradžios proga, perskaitytas Respublikos Prezidento patarėjo Pauliaus Baltoko
PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Pirmininkui. Dabar kviečiu Lietuvos Respublikos Prezidento patarėją P. Baltoką perskaityti Jo Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidento G. Nausėdos sveikinimą Seimo sesijos pradžios proga.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas S. Skvernelis. Dabar jau girdime.
P. BALTOKAS. Vienas, du, trys, puikiai, gerai. Technines problemas išsprendus, leiskite pradėti iš naujo.
„Gerbiamieji Seimo nariai, sveikinu jus susirinkus į pirmąją šios kadencijos Seimo pavasario sesiją. Šiandien atsiveria naujas galimybių langas jums išpildyti rinkėjų valią ir pateisinti duotą pasitikėjimą. Kartu tai yra išbandymų metas mums visiems: pasaulis sparčiai keičiasi, svyruoja nusistovėjusios tarptautinės taisyklės ir normos, randasi vis daugiau neaiškumo ir netikrumo. Tuo svarbiau mums vidaus politikoje išlaikyti sutelktumą, ramybę ir šaltą protą. Turime atkakliai siekti sprendimų, kurie būtų naudingi Lietuvai ir jos žmonėms. Daugiau nebegalime atidėlioti veiksmų, būtinų šalies saugumui užtikrinti, turime daugiau investuoti į savo gynybą, kaip taip numatė Valstybės gynimo taryba, plėtoti turimą ir kurti naują karinę infrastruktūrą.
Lygiagrečiai privalome brėžti aiškią socialinės atskirties mažinimo liniją. Stipresnei ir atsparesnei valstybei sukurti reikalingas socialinis teisingumas, kuris persmelkia ir bendram tikslui suvienija visus visuomenės sluoksnius. Todėl vienas didžiausių iššūkių šioje Seimo kadencijoje bus mokesčių sistemos peržiūra. Būtina kuo greičiau imtis ir metus atidėliotos II pensijų pakopos pertvarkos, kuri padarytų šią sistemą lankstesnę ir patrauklesnę. Greitų veiksmų taip pat reikalauja sparčiai prastėjanti kelių būklė, kaip ir pastaruoju metu sumenkęs sveikatos paslaugų prieinamumas. Dėl pastarosios problemos tikiuosi ne lengvų, bet būtinų sprendimų, visų pirma papildomo pacientų mokėjimo mažinimo. Šiandien mums kaip niekada reikalinga nauja, socialiai jautri, ryžtinga ir įsisenėjusias problemas sprendžianti politika. Tikiu, kad jūs, atsinaujinusio Seimo nariai, galite jai pakloti tvirtus pagrindus. Atneškite taip reikalingų pokyčių valstybės gyvenime, pasinaudokite Lietuvos žmonių jums suteiktu mandatu. Linkiu visiems atsakomybės jausmo, susitelkimo ir konstruktyvaus darbo.“ Pasirašo Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėda. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS (S. SKVERNELIS). Ačiū. Dėkojame šalies Prezidentui už sveikinimus.
Mieli kolegos, prieš pereidami prie tų mūsų kasdieninių darbų, noriu, kad tęstume gražią tradiciją. Rytoj minėsime Kovo 11-osios 35 metų sukaktį ir galime pasidžiaugti ir pasididžiuoti, kad tarp mūsų yra du Seimo nariai signatarai, kurie tuose istoriniuose įvykiuose betarpiškai dalyvavo ir išreiškė savo valią atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Norėčiau pakviesti E. Gentvilą ir E. Zingerį. (Plojimai)
Taip pat jau yra tradicija, kad tuo laikotarpiu, kai nevyko Seimo plenariniai posėdžiai, keletas mūsų kolegų paminėjo gražius ir solidžius jubiliejus, todėl pagal buvusių datų eiliškumą, ne jokiais kitais motyvais, kviečiu kolegas pasveikinti su gražiais jubiliejais. Pirmiausia D. Griškevičių, kuris pažymėjo 40 metų jubiliejų. (Plojimai)
PIRMININKAS (J. OLEKAS, LSDPF). Taip pat kviečiame P. Dargį, 70 metų jubiliejus. (Plojimai) G. Drukteinis – 55 metai. (Plojimai) V. Sinica – 35 metai. (Plojimai) A. Busila – 45 metai. (Plojimai)
10.13 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKAS (S. SKVERNELIS). Ir dar pora pranešimų. Šioje pavasario sesijoje, iki balandžio 10 dienos, mes turime pasitvirtinti naują balsų skaičiavimo grupę. Siūlomas A. Ažubalis nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, A. Bagdonas – Liberalų sąjūdžio frakcija, R. Baranovas – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, A. Butkevičius – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, D. Bradauskas – „Nemuno aušros“ frakcija, D. Gaižauskas – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija ir V. Šeršniovas – Mišri Seimo narių grupė. Galime pritarti tokiai balsų skaičiavimo grupei? Ačiū, pritarta.
Ir dar vienas informacinis pranešimas, Seimo narės, kartu ir Seimo Pirmininko pavaduotojos A. Širinskienės prašymas, pranešimas. Pranešu, kad atsistatydinu iš užimamų Lietuvos Respublikos Seimo pavaduotojo pareigų. Seimo narė A. Širinskienė. Kodėl ir kaip, ir kas dėl ko, mes turėsime galimybę diskutuoti, kada bus pateiktas nutarimo projektas.
Ačiū, gerbiami kolegos, tai buvo visi informaciniai pranešimai, tradicijos. Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 130 Seimo narių.
10.15 val.
Seimo 2025 m. kovo 10 d. (pirmadienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, pirmasis darbotvarkės klausimas – dėl darbotvarkės tvirtinimo. Ar būtų kokių nors pasiūlymų, pageidavimų, kalbant apie šios dienos darbotvarkę? S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Sveiki, gerbiamieji. Sveikiname su pavasario darbų sesijos pradžia. Mes, kaip liberalai, iš tikrųjų tikėjomės, kad bus ir neeilinė sesija. Kaip teisingai Seimo Pirmininkas savo įžanginiuose žodžiuose pasakė, geopolitinė situacija stipriai keičiasi. Bet štai susirenkame į kovo 10 dienos posėdį, kai iš esmės Seimo darbotvarkėje yra tik Seimo narių klausimai, atskirų straipsnių pakeitimai. Nėra nė vieno Vyriausybės teikto projekto. Ir čia norėtume paskaičiuoti, kaip sekasi Vyriausybei per 100 dienų. Kovo 10 dieną buvusioji I. Šimonytės Vyriausybė pateikė jau registruotus 44 projektus. Ši Vyriausybė kol kas iki šios dienos registravo tik 9 projektus.
PIRMININKAS. Mielas kolega, dėl darbotvarkės tvirtinimo…
S. GENTVILAS (LSF). Tik 9 projektus.
PIRMININKAS. Dėl pačios Seimo darbotvarkės galėsime diskutuoti.
S. GENTVILAS (LSF). Aš suprantu, bet mes susirinkome…
PIRMININKAS. Tai sakau: dėl šios dienos darbotvarkės ką jūs pasiūlyti norėtumėte?
S. GENTVILAS (LSF). Siūlome iš tikrųjų pradėti svarstyti buvusios Vyriausybės teiktus ir patvirtintus projektus. Todėl į svarstymo stadiją prašau įtraukti projektus Nr. XIVP-4298 ir Nr. XIVP-4299 (suderinta su L. Jonausku, svarstymo stadija), Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, nes Vyriausybė kol kas jokių įstatymų šiandien pirmai sesijos dienai nėra pateikusi. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Turime vieną pasiūlymą. Ar būtų daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės? Nėra. Tiesiog yra siūlymas įtraukti į darbotvarkę du įstatymų projektus: Nr. XVP-4298 ir Nr. XVP-4299. Prašom balsuoti.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 42, prieš – 6, susilaikė 72. Nepritarta.
Daugiau pasiūlymų nėra. Ar galėtume darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Balsuosime? Balsuojame. Kas už – pritariate šios dienos darbotvarkei.
Balsavo 127 Seimo nariai: už – 113, prieš nebuvo, susilaikė 14. Šios dienos darbotvarkės projektui pritarta.
10.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. XIV-3022 „Dėl pirmalaikių Jonavos rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XVP-182 (pateikimas)
Pirmasis mūsų darbinis klausimas yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. XIV-3022 „Dėl pirmalaikių Jonavos rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas. Pristato vicepirmininkas, pirmasis vicepirmininkas J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos! Kaip žinote, Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. spalio 15 d. priėmė sprendimą dėl pirmalaikių rinkimų Jonavoje. Atsižvelgdama į tai, kad 2024 m. gegužės 27 d. Kauno apygardos teismas pripažino kaltu M. Sinkevičių, o tų pačių metų rugsėjo 19 dieną Apeliacinis teismas, ypatinga skuba išnagrinėjęs M. Sinkevičiaus skundą, jį atmetė, Vyriausioji rinkimų komisija jau rugsėjo 20 dieną panaikino M. Sinkevičiaus mandatą. Laikas parodė, kad šioje byloje taikyta skuba padarė meškos paslaugą. Bylą išsamiai išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad abu žemesniosios instancijos teismai, neišsamiai ištyrę įrodymus, netinkamai taikė teisę, todėl priėmė neteisingą sprendimą M. Sinkevičiaus atveju. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. kovo 5 d. bylą M. Sinkevičiaus atžvilgiu nutraukė. Gavusi M. Sinkevičiaus prašymą, Vyriausioji rinkimų komisija kovo 6 dieną panaikino savo ankstesnį sprendimą ir atkūrė M. Sinkevičiaus mandatą. Taigi, bylą nagrinėdami ypatinga skuba, žemesniosios instancijos teismai ir Vyriausioji rinkimų komisija sukūrė tokį precedentą, kad šiuo metu meras yra grąžintas į pareigas, išrinktas eina pareigas, tačiau jau rytoj turėtų prasidėti Seimo paskelbti rinkimai į Jonavos rajono mero poziciją.
Akivaizdu, kad, jeigu nestabdytume dėl neteisingų sprendimų Seimo paskelbtų rinkimų, valstybė toliau būtų stumiama į teisinį chaosą. Jau dabar dėl susidariusios situacijos yra padaryta žalos valstybei. Taigi, jeigu nenaikintume Seimo sprendimo, kuris buvo priimtas tik dėl kitų institucijų klaidų, valstybė toliau painiotųsi teisiniame chaose, o žala, daroma žmonėms ir valstybei, tik augtų. Todėl šio įstatymo projektu yra siūloma pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. XIV-3022 „Dėl pirmalaikių Jonavos rajono savivaldybės rinkimų paskelbimo“. Kviečiu pritarti projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Užsirašė keturi Seimo nariai, norintys jūsų paklausti. Pirmasis klausia kolega A. Gedvilas, ruošiasi J. Razma.
A. GEDVILAS (NAF). Gerbiamas kolega, gal yra žinoma, kiek valstybės biudžetui kainuos rinkimų atšaukimas ir ar tai buvo kaip nors vertintina anksčiau? Ar nėra įmanoma, kad esami kandidatai imsis teisinių veiksmų dėl neišsipildžiusių lūkesčių ir neturtinių išlaidų? Kiek tai gali kainuoti biudžetui? Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Visas rinkimų suorganizavimas kainuotų 450 tūkst., o dėl atsitraukimo, kaip ir numatyta mūsų pateiktame nutarimo projekte, mes siūlome, kad rinkimų politinės kampanijos išlaidos būtų kompensuojamos iš Vyriausiajai rinkimų komisijai rinkimams organizuoti ir vykdyti skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Tos išlaidos, kurias turėjo kolegos kandidatuodami, jiems turėtų būti kompensuojamos. Tai bus ženkliai mažiau, negu suorganizavus toliau aiškintis ir mokėti kitas kompensacijas, kurios atsirastų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J. Razma. Ruošiasi kolega A. Skardžius.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, turbūt sutiksite, kad visi rinkimų skelbimo, atšaukimo klausimai turėtų vykti vadovaujantis kokia nors Rinkimų kodekso nuostata, bet šiuo atveju bijau, kad jūs negalėsite nurodyti tokios nuostatos, kuri tiktų tam atvejui. Turbūt reikia sutikti, kad yra teisinė spraga ir reikia kodeksą pildyti. Tuo labiau turbūt sunkiai įsivaizduojate, kaip viskas vyktų, jeigu šiuo metu nebūtų Seimo sesijos ir jis negalėtų paskelbti rinkimų, tai yra negalėtų panaikinti rinkimų.
Dar vienas dalykas. Kadangi yra nemažai Teisės departamento svarbių pastabų, ar jūs sutiktumėte, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėtų surengti skubų posėdį, tas pastabas apsvarstyti, o mes Seime galėtume suteikti leidimą jam posėdžiauti posėdžio metu?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, kolega. Su viskuo, ką jūs pasakėte, sutinku. Reikia turbūt apsvarstyti, reikia pateikti pastabas ir reikia leisti komitetui susirinkti mūsų posėdžio metu, kad jie galėtų tas išvadas pateikti. Turbūt taip atsitiko, visada gyvenime būna pirmas kartas. Sudarant Rinkimų kodeksą, tokia situacija nebuvo numatyta, tai ateityje, matyt, reikės pataisyti ir Rinkimų kodeksą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A. Skardžius. Ruošiasi kolega B. Ropė.
A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, jūs pats dabar konstatavote, kad teismai netinkamai taikė teisę, bet tas netinkamas teisės taikymas išvirsta į dideles pinigines sumas. Teismų darbas, galų gale, Vyriausiosios rinkimų komisijos darbas, tai yra dideli pinigai, tai yra šimtai tūkstančių eurų ir tai vien dėl to, kad teismai nesuprato įstatymų arba skirtingai taikė tuos pačius įstatymus. Tai galbūt kaip Seimo vicepirmininkas inicijuosite tas įstatymines pataisas, apie kurias galbūt kalbėjo ir J. Razma, ir kiti kolegos, kad teisėjai vienodai suprastų ir visi teismai vienodai suprastų, koks egzistuoja teisinis reglamentavimas, ir vienodai jį taikytų, nes tai didelė reputacinė žala, ypač politikams, jau neskaičiuojant pinigų, šimtų milijonų… šimtų tūkstančių, išleistų rinkimams. Ačiū.
J. OLEKAS. (LSDPF). Ačiū, kolega, čia ne mano konstatacija dėl to netikslaus taikymo, čia yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvada, aš tiktai galbūt ne pažodžiui, ne visai… laisvai pacitavau tą, netiksliai. Na, o dėl lėšų, tai man atrodo, kad šiuo atveju lėšos bus mažesnės. O turbūt išaiškinimą dėl teisės naudojimo, vartojimo šiuo atveju labai aiškiai padarė Aukščiausiasis Teismas, tai dabar teismai, žemesnės institucijos turės galimybę jau vadovautis. Be abejo, kad mes, politikai, turime apsvarstyti ir savo darbą, ar mes viską tiksliai surašėme, kad būtų aišku, ir jeigu komitetai svarstydami matys, kad yra tokių taisytinų dalykų, tai tuos taisytinus dalykus, taip, palaikysiu, kad jie būtų pataisyti, patikslinti ir kad daugiau panašios situacijos nesikartotų arba būtų kuo mažiau jų. Nežinau, ar pavyks visiškai išvengti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia kolega B. Ropė.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, kaip jūs galvojate, ar Vyriausioji rinkimų komisija nepadarė paprasčiausiai klaidos skubėdama organizuoti rinkimus, juk teisminiai procesai dar buvo nesibaigę? Jeigu Rinkimų komisija būtų turėjusi atsakomybės, tai Rinkimų komisija būtų sulaukusi pabaigos. Dabar kaltų kaip ir nėra: vieni kaltina teisės aktus, kiti kaltina procedūras, kiti kaltina teismus. Mano galva, kalčiausia yra Rinkimų komisija. Mes kalbame apie tai, kad sutaupysime pinigų, – tai išvis rinkimų neorganizuokime, tai dar daugiau sutaupysime pinigų. Vienas dalykas. Jūs kalbate, kad bus kompensuota kandidatams, o žmonėms kas kompensuos lūkesčius, kurie buvo per visą tą rinkiminį laikotarpį sukelti? Aš manau, kad tai yra klaida Rinkimų komisijos, mes turime tą įvertinti ir turi Rinkimų komisija būti kažkiek atsakinga.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, klysti žmogiška, bet klaidoje pasilikti yra negerai. Tai mes dabar tokias klaidas taisome ir aš manau, kad bendromis pastangomis reikia tą padaryti, iš tikrųjų aptarti, kaip tokiais atvejais, kada yra įsigalioję teismo sprendimai, bet vyksta procesas, turėtų pasielgti Vyriausioji rinkimų komisija. Čia bus gera tema apsvarstyti turbūt ir galvojant apie Rinkimų kodekso pataisas, ir apie Vyriausiosios rinkimų komisijos darbą, jos praktiką. Pabandykime padaryti bendromis pastangomis, kad toliau ateityje tokių klaidų nepasitaikytų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Tai buvo visi Seimo nariai, kurie norėjo paklausti. Dėl motyvų norinčių pasisakyti nėra. Kviečiu balsuoti, ar pritariame nutarimo projektui. Balsuojame.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 92, prieš – 1, susilaikė 15. Po pateikimo priimta, pritarta, atsiprašau. Vadovaudamasis Seimo statuto 164 straipsniu, prašau Seimo pritarti ypatingos skubos tvarkai. Prašom balsuoti dėl ypatingos skubos.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 103, prieš – 2, susilaikė 11. Ypatingai skubai pritarta.
Ir vadovaudamasis Statuto to paties 164 straipsnio 5 dalimi, prašau Seimo apsispręsti ir paskirti pagrindinį komitetą šiam nutarimui svarstyti, tai yra Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
Matau, komiteto pirmininkas. Tuoj, sekundę. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas būna pagrindinis dėl Rinkimų kodekso. Tačiau yra įgyvendinamasis teisės aktas, dėl nutarimų visada buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Komiteto pirmininkas, kaip suprantu, pasiūlė alternatyvą, tai balsuosime dėl to komiteto, kurį siūloma skirti kaip pagrindinį. Kas už Teisės ir teisėtvarkos komitetą, balsuojame už, kas už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, balsuojame prieš.
Ačiū, Seimas apsisprendė – pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip pat, vadovaudamasis Seimo statuto 53 straipsnio 1 dalimi, prašau Seimo sutikimo, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėtų susirinkti į posėdį, vykstant plenariniam posėdžiui. Ar galėtume pritarti tam? Ačiū, pritarta.
Toliau posėdžiui pirmininkaus pirmasis vicepirmininkas J. Olekas.
10.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XVP-178 (pateikimas)
PIRMININKAS (J. OLEKAS, LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, toliau mūsų darbotvarkėje projektas Nr. XVP-182 – Seimo nutarimo… Atsiprašau, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XVP-178. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas S. Skvernelis. Prašau.
S. SKVERNELIS. Gerbiami kolegos, mano misija yra apžvelgti pavasario sesijos darbų programą. Šiek tiek jau minėjau, kad pavasario sesijos programai yra pateikti 398 teisės aktų projektai: 7 pateikė Lietuvos Respublikos Prezidentas, 79 – Vyriausybė ir likusius tikrai gausiai mūsų kolegos, frakcijos, kurios turės galimybę savo siūlymus pristatyti.
Pavasario darbų programoje yra įstatymų projektai, kurie atliepia pagrindinius, matyt, šių dienų arba šio etapo pagrindines aktualijas. Tai yra nacionalinio saugumo stiprinimas turbūt vienas iš pagrindinių Seimo darbų bus. Tame pakete yra numatyti sprendimai dėl mūsų gyventojų apsaugos nuo išorinių grėsmių. Darbų programoje įrašyti teisės aktai susiję su Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigados infrastruktūros plėtra, Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimu, taip pat tobulintina žvalgybos institucijų veikla.
Puikiai suvokiame, kad iššūkis stiprinti savo nacionalinį saugumą yra neatsiejamas nuo proveržio stiprinant šalies ekonomiką, dėl to pavasario sesijos darbų programoje numatyti įstatymų projektai, užtikrinantys ekonomikos augimą, stiprinantys finansų sistemą, numatyta gerinti verslo ir investicinę aplinką, taip pat mažinti administracinę naštą, įsteigti smulkiojo ir vidutinio verslo ombudsmeno institutą ir kiti su mūsų šalies ekonomika susiję klausimai.
Atskiras blokas yra socialinės atskirties mažinimas. Tai yra taip pat įstatymų projektai, skirti gerinti viešųjų paslaugų prieinamumui pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimas, siekiant sumažinti pajamų nelygybę, remti dirbančias bei vaikus auginančias šeimas. Taip pat siūlymas pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą. Numatyta atlikti tam tikrų „Sodros“ procesų automatizavimo ir tobulinimo darbus.
Sveikatos apsaugos išskirti prioritetai yra susiję su valstybės ir savivaldybių įstaigų… sveikatos priežiūros įstaigomis, teikiant gyventojams aktualias paslaugas. Ambicija yra didinti slaugytojų padėjėjų profesijos patrauklumą, užtikrinti valstybės laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros paslaugas ir kitas.
Transporto ir susisiekimo infrastruktūros srityje yra, matyt, pagrindinis darbas surasti tvarų valstybinės reikšmės kelių finansavimo modelį. Taip pat numatyti darbai geležinkelių infrastruktūrai modernizuoti ir paslaugų, vežant viešuoju transportu keleivius tiek vietinio, tiek tolimojo susisiekimo maršrutais, teikimui gerinti.
Energetikos srityje yra projektai, susiję su atsinaujinančius energetikos išteklius naudojančių elektrinių plėtojimu ir eksploatavimu Baltijos jūroje (konkurso sąlygos, pokyčiai). Taip pat mažinti poveikį elektros kainoms, užtikrinti didesnį visuomeninį tiekimą pažeidžiamiems ir mažai elektros energijos suvartojantiems vartotojams. Taip pat planuojama mažinti biurokratinę naštą Europos Sąjungoje registruotiems gamtinių dujų biržų operatoriams.
Aplinkosaugos ir žemės ūkio srityje siūloma nustatyti aiškesnį teisinį reguliavimą dėl mažos taršos zonų miestuose, priimti sprendimus, kuriais žemės ūkio ir maisto ūkio politika būtų pripažinta viena iš nacionalinį saugumą užtikrinančių Lietuvos vidaus politikos dalių, o žemės ūkio ir maisto sektorius – nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiais ūkio projektais.
Taip pat yra siūloma tobulinti atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemą, didinama apmokestinamųjų gaminių gamintojų ir importuotojų atsakomybė, efektyvinama komunalinių atliekų prevencijos ir tvarkymo veikla.
Valstybės valdymo srityje siūloma optimizuoti biudžetinių įstaigų skaičių, efektyvinti Vadovybės apsaugos tarnybos veiklą, tobulinti administracinių bylų atnaujinimo institutą. Planuojama išplėsti valstybės garantijos teikimo galimybes investicijoms į Lietuvoje kuriamą gynybos ir saugumo pramonę, priimti sprendimus, kurie leistų didinti savivaldybių veiklos savarankiškumą, ir kiti teisės aktai.
Numatyta, kad pagal patvirtintą Seimo valdybos posėdžių grafiką sesijos metu nuo kovo 10 iki 30 dienos numatoma surengti 50 posėdžių, iš jų 4 bus skirti opozicinių frakcijų darbotvarkėms. Taip pat numatytos Seime įvairios diskusijos, Europos Komisijos narių pasisakymai ir kiti su parlamento veikla susiję klausimai. Juozai, baigiau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke.
Kviečiu Ministrą Pirmininką G. Palucką pristatyti Vyriausybės teikiamus projektus šiai pavasario sesijai.
G. PALUCKAS (LSDPF). Viskas gerai, ar ne? Mieli kolegos, šiai pavasario sesijai Vyriausybė teikia 79, 80 įstatymų projektų. Paminėsiu keletą svarbiausių, kuriais yra siekiama koreguoti arba atstatyti tam tikrą teisingumą II pensijų pakopoje. Ši diskusija, vykusi ne vienus metus, finalizuojasi į įstatymo projekto pavidalą tam, kad priartintume galų gale žmones prie jų sukauptų pinigų, nes pasitikėjimas pensijų fondais šiandien yra gana žemas. Be abejo, tai yra tam tikra atsakomybė, nes tai yra pensinės teisės, kurias žmogus sukaupė senatvei, bet lygiai taip pat šnekamasi su pensijų fondais, jog investicijas, kurias pagal įstatymą pensijų fondai turi daryti, reikėtų intensyvinti Lietuvoje skiriant lėšas tiek infrastruktūrai vystyti, tiek mūsų dvigubos paskirties arba gynybos projektams.
Kalbant apie mokesčius, taip pat mokesčių sistemos tam tikrų korekcijų kai kurių tarifų, kai kurių išlygų ir panašiai yra subrendęs poreikis ir atitinkamai didesnės biudžeto pajamos reikalingos tiek viešosioms paslaugoms teikti, tiek mūsų gynybos reikalams finansuoti. Šie įstatymų projektai Seimą po dialogo su visuomene, su tam tikromis visuomenės grupėmis pasieks visai netrukus. Infrastruktūros vystymo klausimai, Kelių fondo klausimas taip pat vienas iš prioritetinių.
Kalbant apie perteklinės biurokratinės naštos reguliavimą, Investicijų įstatymo pataisos, tikimės, palengvins tiek užsienio, tiek vietiniams verslams planuoti ir įgyvendinti Lietuvoje savo investicijas ir prisidėti prie šalies ekonomikos augimo. Ir atskirą prioritetą, matyt, reikia išskirti – jau ne vieną kadenciją mes tuos klausimus sprendžiame, bet energetikos klausimus tiek dėl galimybės grįžti vartotojams prie visuomeninio tarifo, tiek dėl jūros vėjo jėgainių vystymo sąlygų ir atitinkamai iš to išplaukiančios tam tikros naštos visiems elektros energijos vartotojams. Ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, premjere, į jūsų vietą.
Dabar klausimai. Ai, atsiprašau, pirma yra dar frakcijų pasiūlymai dėl sesijos darbų. Iš eilės pagal pasiūlymų, pagal narių gausumą. Pirmą prašome R. Motuzą. Ruošiasi M. Lingė.
R. MOTUZAS (LSDPF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos ir svečiai, su Seimo delegacija, kuriai vadovavo pirmasis Seimo vicepirmininkas J. Olekas, praėjusią savaitę teko lankytis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Aišku, daugiausia kalbėjome apie karo baigties galimybes Ukrainoje, jos ateitį, geopolitinę situaciją ir JAV santykius su Rusija ir Europa. Malonu pažymėti, kad Amerikos politikai labai gerai žino apie Lietuvą ir šiame pokalbio kontekste pažymi, kad Lietuva yra ir gali būti sėkmės istorija kitoms valstybėms, taip pat ir Ukrainai. Tačiau per savo istorijos permainingus laikotarpius ne kartą įsitikinome, kad daug pastangų reikia ne tik sėkmės istorijai sukurti, bet ir jai išlaikyti, o tai nemaža dalimi priklauso nuo mūsų, politikų, sutelktų bendrų pastangų.
Prasidedant Seimo pavasario sesijai socialdemokratai yra nusiteikę darbingai, ketina užtikrinti sklandžią paramą šiandien Ministro Pirmininko G. Palucko išdėstytiems ambicingiems Vyriausybės siekiams įgyvendinti. Pritariame premjerui, kad didžiausią dėmesį reikia sutelkti Lietuvos saugumui, didesniam socialiniam teisingumui, kokybiškesnėms viešosioms paslaugoms, geresnėms verslo sąlygoms ir ekonominiam augimui užtikrinti. Socialdemokratų frakcija, rengdamasi Seimo pavasario sesijai, susitiko beveik su visais ministrais ir jų politinėmis komandomis, kad nuodugniau susipažintume su Vyriausybės programos įgyvendinimo prioritetais atitinkamose srityse. Atsižvelgdami į jų bei Lietuvos gyventojų išsakytus poreikius, rinkėjų poreikius, inicijuojame per 50 įstatymų pataisų, kurios yra aktualios elektros vartotojams, senjorams, dėstytojams, smulkiems verslininkams ir regiono gyventojams.
Pasitikėjimas valstybe, žmonių saugumo jausmas ir visuomenės atsparumas nėra įmanomas be konkrečių investicijų į kiekvieno žmogaus gerovę, todėl vienas iš svarbiausių mūsų teikiamų projektų tikslų yra atsižvelgti į realius Lietuvos gyventojų poreikius. Žinoma, kad užtikrindami paramą Vyriausybės programos įgyvendinimui pritarsime nacionalinio saugumo ir gynybos projektavimui, skubiam infrastruktūros projektų, susijusių su Vokietijos brigados priėmimu Lietuvoje, savalaikiam įgyvendinimui, taip pat šiandien paminėtoms mokestinėms reformoms, kurios yra neišvengiamos, siekiant įtvirtinti socialiai teisingą mokesčių sistemą ir papildyti gynybos biudžetą. Žinoma, nėra mūsų frakcijoje abejojančių ir dėl II pensijų pakopos pakeitimų. Inicijuojame įstatymo pataisas, susijusias su visuomeniniu elektros tiekimu ir panašiai. Mažiausiai elektros suvartojantys ir labiausiai socialiai pažeidžiami vartotojai turės galimybę nesirinkti nepriklausomų elektros tiekėjų ir iki 2030 metų likti visuomeniniame tiekime.
Kita mūsų, socialdemokratų, prioritetinė sritis – sveikatos priežiūra. Įteisinsime, kad sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, turi būti teikiamos be papildomų paciento priemokų. Pažymėtina, kad frakcijos nariai pavasario sesijoje užregistravo daug projektų, kuriais siekia permainų įvairiose srityse, kiekvienas iš jų savaip aktualus ir svarbus tam tikrai visuomenės grupei. Dėl laiko stokos jų visų neminėsiu, bet vieną kitą.
Siūlome peržiūrėti dėstytojų, mokslo darbuotojų darbo užmokesčio reguliavimą ir darbo sąlygas. Pateiktas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo pakeitimo projektas, kurį svarstysime, pateikimas jau bus šiandien. Socialdemokratai taip pat siūlo padidinti vaiko išlaikymo bazinį dydį, taip pat valstybei… susietą su socialinės išmokos dydžiu. Taip pat padidinti išmokas vienišiems asmenims, laidojimo pašalpos dydį, gerinti sąlygas jaunoms šeimoms įsigyti būstą. Na, yra ir kitų įstatymo projektų, turbūt šiandien nėra tikslinga juos visus išvardinti, nes jie bus svarstomi frakcijose, komitetuose.
Baigdamas norėčiau patikinti, kad dėl pateiktų pavasario sesijai įstatymų projektų mes esame pasiryžę susitikti su kiekvienu komitetu ir su kiekvienu iš jūsų ir diskutuoti dėl jų tikslingumo. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam pranešėjui. Toliau kviečiu pristatyti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūną M. Lingę. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamieji kolegos, žvelgiant į parengtą darbų programą, panašu, kad labai nepersidirbsime, ministerijos nesiruošia stipriai perkrauti Seimo darbotvarkės. Tačiau ar vakuuminė terpė nevirs nesibaigiančiomis koalicijos santykių muilo operų naujomis serijomis?
Žvelgiant į darbų programos projektą nepaleidžia jausmas, kad mums siūloma gyventi pagal 1940 metų Lietuvos paskutinę vasarą, ignoruoti tikruosius iššūkius ir užsiimti kasdienybės administravimu. Darbų programa neatspindi realios padėties už lango, mums siūlomas kompasas be Šiaurės. Atrodo, kad dauguma teikiamų sprendimų neturi aiškios krypties, kaip mums reaguoti į kylančią geopolitinę padėtį, ir nedemonstruoja realaus situacijos suvokimo. Vos pora sprendimų dėl Vokietijos brigados, dėl kariuomenės struktūros nėra pakankama situacijai. O koalicijos partneriai – lyg tie iš Dž. K. Džeromo romano „Trise valtimi (neskaitant šuns)“ – išsiruošia į kelionę. Išsiruošia chaotiškai, nelabai pasiruošę ir nelengvai tvarkosi su iššūkiais. Valties herojai dažnai pasiginčija dėl menkniekių. Kuo daugiau kalbama, bus ar nebus kažkas Seimo vicepirmininku, tuo ši problema labiau tampa centrinė ir susvarbinama, kai realios problemos, tokios kaip tvarus gynybos finansavimas, lieka kukliame šešėlyje. Trys iš koalicijos, neskaitant bitės, mėgsta pasakoti apie savo sunkų darbą, tačiau pastangų rezultatai ganėtinai minimalūs, to atspindį matome ir sesijos darbų programoje. Tačiau geopolitinė situacija aplink Lietuvą yra per rimta ir dramatiškai kintanti nedemokratinio pasaulio naudai. Tai nesuteikia to nusiteikimo ir reikia adekvataus situacijai požiūrio. Kai Valstybės saugumo departamentas kartoja: grėsmės realios ir ruoškimės, premjeras į tai atsako: negąsdinkite. Tai nėra pateisinama nei Lietuvos vidaus, nei tarptautinės politikos kontekste. Kol mūsų regione didžiausia grėsme išlieka Rusijos agresija, o sąjungininkai stiprina paramą Ukrainai ir gynybos pajėgumus, Lietuvoje valdančioji dauguma užsiima politiniais žaidimais ir apsimeta, kad problemos nėra.
Kiekvienas neveiklumas saugumo srityje silpnina mūsų tarptautines pozicijas. Tačiau, žvelgiant į skandalų siūbuojamą valtį, nelydi užtikrintumas, kad pradėję šią sesiją ją užbaigsime su ta pačia dauguma ir Vyriausybe. Kokią tvarią šalies viziją ir sprendimus gali pasiūlyti dauguma, kuri savo sąjungą vadina klaida? Gal dėl to kol kas ir nematome rimtų pertvarkų projektų, kurie įgyvendintų Vyriausybės programą. Tai gali rodyti viena – kad dėl svarbių klausimų bendro sutarimo nėra, nėra ir konkrečių projektų, kuriuos jau galėtume svarstyti pildydami Gynybos fondą, siekdami Valstybės gynimo tarybos iškelto tikslo – 5–6 % BVP gynybai stiprinti. Deja, peršasi išvada, kad ši Vyriausybė ir ją sudaranti dauguma yra nepajėgi įgyvendinti strateginės saugumo stiprinimo darbotvarkės. Nors valdantieji deklaruoja siekį didinti gynybos finansavimą ir užtikrinti jo tvarumą, šių pažadų realybėje nematome. Kyla klausimas: kodėl Vyriausybė nesiūlo svarstyti Gynybos fondo įstatymo? Akivaizdu, aiškus žinojimas, kad naujos pajamos keliaus būtent gynybai, leistų sutelkti platesnį politinį sutarimą dėl mokestinių pakeitimų ir opozicijoje.
Esame pasirengę palaikyti subalansuotas ir ne ant vienos visuomenės grupės pečių užkraunamas gynybos finansavimą didinančias iniciatyvas, kurios leistų šalies gynybai skirti iškeltus VGT tikslus. Kartu siūlome susilaikyti nuo sprendimų, kurie galėtų lemti biudžetinių išlaidų augimą kitose srityse arba mažintų valstybės biudžeto įplaukas. O tokius projektus koalicijos partneriai jau siūlo: maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms taikyti lengvatinį 9 % PVM’o tarifą, didinti atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribą iki 15 tūkst., kas didins šešėlį, ar didinti PVM’o mokestinę ribą iki 60 tūkst., kas dar labiau paskatintų PVM’o atotrūkį. Jau šios dienos darbotvarkėje matome klausimų, kurie mažintų valstybės biudžetą, ar kalbėtume apie Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, ar Policijos rėmėjų įstatymus.
Šiandien nėra kito svarbiausio prioriteto, prioritetinio klausimo, kaip sukurti sąlygas apsaugoti Lietuvą. Todėl mūsų frakcija tarp teikiamų beveik šešių dešimčių projektų svarbiausiais laiko Valstybinėje žemėje įsiterpusių sklypų pardavimo žemdirbiams projektą, kuris leistų papildyti iki 2 mlrd. eurų Gynybos fondą. Turėsime pasiūlymų stiprinant atvykstančiųjų patikras ir lietuvių kalbos reikalavimų griežtinimą nuolatinius leidimus gyventi įgijusiems užsieniečiams. Siūlysime pakeitimus kovoje su botų fermomis, dėl galimybių sudarymo ginklus turintiems asmenims ginklus naudoti ginkluoto pasipriešinimo, mokymo ir pratybų metu. Šalies saugumas šiandien, kaip ir prieš 35 metus, turi išlikti realiu prioritetu, ne žodiniu, bet rasti vietą kaip konkretūs projektai šios sesijos darbotvarkėje. Dar kartą labai raginame valdančiuosius ir Prezidentą imtis politinių partijų susitarimo dėl gynybos atnaujinimo iniciatyvos lyderystės. Jis gali labai padėti turėti tvarius sprendimus su opozicijos parama. Kodėl gi to vengiama?
Ir pabaigoje. Naudojuosi proga ir sveikinu frakcijos vardu ne tik su sesijos pradžia, bet ir su 35-uoju nepriklausomos Lietuvos pavasariu. Mums žmonių valia patikėta tęsti Kovo 11-osios Lietuvos laisvės idėją, taigi tęskime garbingai ir prasmingai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Toliau kviečiu pristatyti „Nemuno aušros“ frakcijos siūlymus R. Žemaitaitį. Nėra. Yra? Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (NAF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tiesiog pamiršau, kad trečia frakcija pagal dydį yra.
Iš tikrųjų „Nemuno aušros“ frakcija yra pateikusi keletą projektų. Vienas iš pagrindinių mūsų projektų tai yra KGB dokumentų išviešinimas, tai yra asmenys, kurie dirbo tais laikais specialiosiose tarnybose. Ir mūsų vienas iš siūlymų yra viešinti tuos asmenis, kurie šiandien dirba aktyviai politikoje, yra politinių partijų nariai, dirba teisėsaugos institucijose bei kitur.
Kitas vienas iš mūsų pasiūlymų, kas irgi, manome, yra svarbu, tai praėjusią kadenciją buvusi valdančioji dauguma priėmė vadinamąjį tą QR kodą, kada žmonės, turėdami teistumą, negali dirbti švietimo įstaigose, negali dirbti viešosiose įstaigose, negali dirbti su vaikais. Iš esmės yra labai keista. Ką mes matome šiandieną susitikimuose su švietimo įstaigų vadovais, tai labai daug švietimo įstaigose dirbančių darbuotojų, kurie nedirba tiesiogiai su vaikais, tai nedirba pedagogais, tiesiog dirba ūkvedžiais, dirba vairuotojais, ir jeigu prieš 10–15 metų buvo bausti arba teisti, jie tiesiog nebegali dirbti. Siūlome iš tikrųjų skubos tvarka, kad šitas įstatymas būtų priimtas ir būtų koreguotas.
Kitas mūsų „Nemuno aušros“ teikiamas siūlymas, tai vėlgi praėjusią, užpraėjusią kadenciją buvo priimtas pinigų ribojimas – 5 tūkst. eurų ir ne daugiau. Ką parodė Švedijos, Norvegijos modelis ir ką parodė jų vyriausybės sprendimas dabar lapkričio mėnesį, Skandinavijos valstybės, priešingai – skatina savo rinkėjus vis daugiau ir daugiau atsiskaityti grynaisiais pinigais dėl kibernetinio saugumo ir apskritai dėl paties saugumo, nes ką parodė paskutiniai įvykiai, ypač po Ukrainos įsiveržimo… Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, kada pradėjo gesti sistemos, kada pradėjo gesti kompiuteriniai duomenys ir kada žmonėms nebuvo galima tiesiog atsiskaityti. Tai tokie pagrindiniai dalykai.
Aišku, mokestiniai dalykai eina kartu su Vyriausybe. Jie kol kas dar yra neregistruoti. Ateinančią savaitę bus jie registruoti. Mes matysime, dėl pensijų reformos, arba II pakopos pensijų, vėlgi lygiai taip pat yra pateikti pasiūlymai.
Bus keletas klausimų. „Nemuno aušra“ teiks klausimus iš žemės ūkio sektoriaus, tai yra pačios žemės įsigijimo klausimus, kurie iš esmės yra labai svarbūs. Miško klausimai irgi labai svarbūs. Kaip ir matėme, kolega yra užregistravęs leisti nedidelės apimties namelius statyti miško paskirties žemėje, nes iš esmės irgi yra nenormalu, kada žmonės šiandieną turi miškus, turi gražiose vietose ir mes draudžiame pasistatyti namelį, kurio ten kvadratūros dydis yra 34 arba 40. Tai vėlgi siūlome šitą dalyką liberalizuoti, šiek tiek palengvinti, kad taip būtų patogiau. Tai trumpai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kviečiu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūną L. Kukuraitį pristatyti jų frakcijos pasiūlymus.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, laikas tikrai labai sudėtingas, įtemptas, reikia maksimalaus mūsų visų susitelkimo.
Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ iš pavasario sesijos tikisi ir dės pastangas, kad būtų priimti esminiai sprendimai gynybos finansavimui didinti, subalansuoti mūsų, deja, keletą pastarųjų metų nesubalansuotiems biudžetams, kad būtų priimti būtini mokestiniai pakeitimai, apsaugant pažeidžiamiausias visuomenės grupes, bei visuomenės laukiami II pensijų pakopos sistemos pakeitimai.
Patys demokratai pavasario sesijai teikia 47 projektus. Didžioji dalis jų yra rinkiminiai įsipareigojimai, iniciatyvos, stiprinančios šeimas: tai ir nemokamas visų pradinukų maitinimas, vaiko priežiūros išmokų lubų kėlimas ir kitos, sprendžiančios išankstinių pensijų ir pensijų kaupimo sistemos ydas, vykdančios Vyriausybės programoje numatytą būtiniausių produktų stebėseną bei PVM’o lengvatų įvedimą vaisiams ir daržovėms, bei kitos.
Taip pat teikiame įstatymų projektus, mažinančius spūstis, įvykus autoavarijoms, stiprinančius teismų apsaugą ir viešosios tvarkos užtikrinimą juose.
Šalia svarbių sprendimų, susijusių su geopolitine situacija, mūsų siūloma darbotvarkė yra orientuota į skurdo bei nelygybės mažinimą, šeimų stiprinimą, sveikos gyvensenos skatinimą bei kasdienių problemų sprendimą.
Kolegos, situacija pasaulyje ir Lietuvoje reikalauja darbščių ir susitelkusių Vyriausybės ir Seimo, dėl to visos intrigos, apsižodžiavimai ir tušti politikavimai turi būti atidėti į šalį. Gražių švenčių visiems, gerų darbų.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau Liberalų sąjūdžio frakcija. Kviečiu pristatyti V. Čmilytę-Nielsen. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, sveikinu visus susirinkus į pavasario sesiją, kuri prasideda ir, tikėtina, vyks didžiulio neapibrėžtumo ir nenuspėjamumo laikotarpiu. Pradėti noriu keliais pastebėjimais apie tai, ką mes visi, kaip Seimas, galime padaryti tokiu metu.
Pirma, dirbti sutelktai ir efektyviai dėl svarbiausių su saugumu ir gynyba susijusių sprendimų. Šios Seimo kadencijos pradžios simboliu, deja, tapo visiškai antraeiliai, nereikšmingi pavienių politikos veikėjų ambicijų klausimai. Užuot skyrę visą energiją konkretiems darbams, daugiausia dėmesio politikai buvo priversti skirti tarpusavio barniams ir komentavimams to, kas ką pasakė, tarsi aplink mus tvyrotų ramybė ir nebūtų jokių iššūkių. Tačiau dabartinėje situacijoje, kai ant kortos stovi mūsų, o ir visos Europos gebėjimas būti tinkamai pasirengusiems atremti įvairias grėsmes, neturime prabangos toliau tęsti tokį laiko gaišimą nereikšmingoms smulkmenoms, todėl raginu valdančiuosius – dėl svarbiausių klausimų, tokių kaip saugumas, gynyba, užsienio politika, bendradarbiavimas su artimiausiais sąjungininkais ir partneriais, tarkimės visi. Formatų tam yra ne vienas, esu pasiūliusi ir naujų, jei būtų toks poreikis. Šiandiena reikalauja valstybiško požiūrio ir situacijos sureikšminimo ir jau tikrai ne šokinėjimo pagal vieno aikštingo koalicijos partnerio dūdelę.
Antra. Kviečiame Vyriausybę, siūlant priemones dėl didesnių pajamų į biudžetą gynybai, įvertinti, kad šios priemonės neturi gulti ant vos kelių atskirų visuomenės grupių pečių. Iš pirmųjų pasiūlymų matome, kad visgi labiausiai taikoma į viduriniąją klasę, kuri yra mūsų valstybės sėkmingos raidos garantas. Negalima imtis priemonių, kurios iš karto priešintų visuomenę ar verstų nedidelę jos dalį susimokėti už visų saugumą. Toks kelias negali būti efektyvus. Dar daugiau – jis grąžina šešėlio grėsmę, kuri per pastaruosius ketverius metus reikšmingai mažėjo.
Trečia. Siūlant mokesčių kėlimą būtina nepamiršti ir kitos svarbios dalies – racionalaus lėšų panaudojimo ir taupymo. Kažkada žadėta, kad naujai įkurta Energetikos ministerija papildomai nekainuos. Dabar ji kasmet pareikalauja apie 5 mln. eurų. Suprantu norą ir poreikį rūpintis regionais, to reikia, tačiau ar teisingas kelias atimti iš tų pačių regionų 5 mln. kasmet, ypač kai taip sunkiai lipdomas Gynybos fondas?
Žvelgiant valstybės biudžeto požiūriu, 100 tūkst. eurų gali atrodyti nereikšminga suma, tačiau net ir tokios sumos lengva ranka neturėtų būti skiriamos antraeiliams projektams – rezidencijoms remontuoti, eilinėms komisijoms kurti ar biurokratiniam aparatui pūsti. Jei tas lėšas sutaupytume, jos galėtų tapti konkrečiu pagamintų dronų skaičiumi, moderniu apginklavimu kelių dešimčių mūsų karių ar slėptuvių įrengimu. Jei tikrai norime būti ir jaustis saugūs, o ne vien tik pasikliauti kitų gera valia, privalome jau šiandien pasirinkti prioritetus.
Ketvirta. Geras bendradarbiavimas tarp valdžios šakų yra svarbu. Svarbu ir vieningos pozicijos transliavimas į išorę stiprinant sąjungas, kurių dalis esame, nediskredituojant Lietuvos. Ne kartą esame kalbėję, kad pozicijos atstovai to tikisi iš opozicijos. Solidi laikysena, aktyvus bendradarbiavimas su užsienio partneriais ne juodinant savo politinius oponentus, o atstovaujant svarbesniam ir kur kas didesniam visos Lietuvos interesui yra atsakinga laikysena dabar. Liberalai tai supranta, tačiau ir mes, ir kiekvienas Lietuvos pilietis turi pagrindą ir teisę tokio protingo minimumo tikėtis iš visų valdančiosios koalicijos atstovų.
Kalbant apie liberalų prioritetus šią sesiją, būsime konstruktyvūs dėl esminių klausimų, tokių kaip saugumas, gynyba, santykiai su užsienio partneriais. Tikimės, kad koalicijai užteks išminties maksimaliai plačiai įtraukti į diskusijas visas parlamentines partijas suvokiant, kad sprendimai priimami ne vieneriems metams į priekį ir jie viršys vieno politinio ciklo laiką. Sieksime, kad neprotingi mokestiniai sprendimai nestabdytų ekonomikos augimo. Šiandieną jau turime stiprią ekonomiką regione – įvertinkime tai. Nuspėjama mokestinė sistema, patraukli investicinė aplinka taip pat yra saugumo sudedamoji dalis.
Savo darbotvarkėje skirsime daug dėmesio liberalios demokratijos apsaugos ir žmogaus teisių klausimams: nuo žiniasklaidos nepriklausomumo iki moterų teisių, tautinių mažumų ir kitų žmogaus teisių, nuo baudų už nedidelį kiekį narkotikų grąžinimo į racionalų, ikivalstietišką lygį iki perteklinių biurokratinių darinių peržiūrėjimo.
Suprantame, kad mūsų turimų mandatų gali neužtekti siekiant įgyvendinti visus projektus, tačiau tikiuosi, kad daugeliu atvejų rasime palaikymą ir suvokimą, kad turime ne tik skirti visas jėgas Lietuvos saugumui ir gynybai, bet ir apginti vertybes, kurios mus skiria nuo autokratinių režimų. Per 35 metus ant liberalios demokratijos pamatinių vertybių – laisvių ir teisių – pastatėme tvirtą valstybę. Iškovota laisvė ir iškovotos laisvės nėra duotybė, privalome jas saugoti. Dėkoju ir sveikinu visus su artėjančia išskirtine jau 35-ąja Kovo 11-ąja.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Toliau kviečiu pristatyti Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos poziciją. A. Norkienė. Prašau.
A. NORKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, šis politinis sezonas, tikiuosi, ir visa kadencija mūsų frakcijai, mūsų frakcijos nariams, mūsų vertybėms bus palankesnė, nepaisant to, kad ir nesame valdančiojoje koalicijoje. Viliuosi, nebus taip, kaip praėjusią kadenciją, kai valdantieji išvis tada blokavo opozicijos pasiūlymus nuo pirmųjų posėdžių ir netgi po Seimo posėdžių boikoto. Tad tokių aštrių, atvirų konfliktų ar išankstinio atmetimo, tikėkimės, nebus. Esame tikrai nusiteikę dirbti, jei yra pagrindas, ir konstruktyviai kritikuoti. Žinoma, civilinei sąjungai nepritarsime nei kitiems vertybiškai nepriimtiniems projektams ir tikrai prieštarausime sprendimams, kurie nedera su prigimtinės teisės principais: skaidrumu, politine morale ir kultūra.
Parlamentas, reikia pripažinti, dar nepradėjo intensyvaus darbų sezono ir pirmoji sesija tikrai buvo skirta labiau Seimo vadovybei, Vyriausybei formuoti, biudžetui priimti. Šiandien jau tikrai prasidės aktyvus darbų etapas. Ar Vyriausybė jau yra pasirengusi tam etapui, tiems pokyčiams, kuriuos drąsiai žadėjo ir kurių tikisi visuomenė, ypač gynybos finansavimo, socialinės politikos, sveikatos apsaugos, švietimo ir kitose jautriose srityse, nors jau tas šimtadienis Vyriausybei ir artėja, sunku pasakyti, nes matome, kad pavasario sesijos darbų programos projekte iš ministrų kabinetų sulauktų 80 įstatymų projektų vos 13 yra įregistruoti. Tikrai nematome nei konkrečių dar įstatymų projektų, kaip bus finansuojama ta pati krašto gynyba, neaišku, kokių imsimės priemonių gyventojams apsaugoti nuo išorės grėsmių, neužregistruotas ir nė vienas projektas iš sveikatos apsaugos, švietimo srities, nežinoma, kaip bus pertvarkoma pensijų kaupimo sistema. Turbūt per daug tos energijos buvo išeikvota žodžių mūšiams, bet tikėkimės, kad darbai… jie virs darbais, o ne tik žodžių karais.
Tikrai labai atidžiai nagrinėsime Vyriausybės žadamus mokesčių sistemos pokyčius ir nepritarsime drastiškam jų didinimui, visuotiniam nekilnojamojo turto mokesčiui, nes mūsų pozicija, kaip ir buvo, tokia pat ir išlieka, kad pirmasis būstas privalo likti neapmokestintas, o vidutinės darbo pajamos tikrai nėra tos, kurias būtų galima dar atimti ir taip kylant paslaugų ir prekių kainoms. Mūsų frakcijos prioritetai išlieka tie patys – šeimos politika, regionų plėtra. Tikrai palaikysime Prezidento iniciatyvas, kurių tikslas yra stipriau remti dirbančias ir vaikus auginančias šeimas, mažinti šeimų pajamų apmokestinimą įvedant papildomą neapmokestinamąjį dydį kiekvienam vaikui. Tikrai konsoliduosimės ir su kitomis politinėmis jėgomis visais klausimais, kurie yra susiję su Lietuvos šeimų gerove.
Mūsų frakcijos nariai jau įregistravo Švietimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo yra įtvirtinama vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį, uždraudžiant moksleivių atostogų metu organizuoti brandos egzaminus ar žinių patikrinimus. Mūsų Konstitucijos 26 straipsnio 5 dalis yra įtvirtinusi, jog tėvai ir globėjai nevaržomai rūpinasi ir vaikų, globotinių religiniu, doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.
Tačiau šiuo metu įstatymas nenumato įstatyminės pareigos švietimo teikėjui konsultuotis su tėvais dėl gyvenimo įgūdžių bendrosios programos įgyvendinimo, taip pat nesuteikia tėvams teisės spręsti dėl lytiškumo ugdymo poreikio mokykloms. Todėl siūlome Švietimo įstatyme nustatyti, jog globėjai ar rūpintojai turi teisę nuspręsti dėl gyvenimo įgūdžių bendrosios programos lytiškumo ugdymo temų poreikių savo vaikams iki 16 metų. Tęsdami temą apie ugdymo įstaigas, parengėme įstatymo projektą, kuris draustų arba ribotų mokyklose naudotis išmaniaisiais telefonais.
Taip pat įregistravome projektą dėl Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimo, kuriame siūlome, kad Konstitucinio Teismo teisėju negalėtų būti skiriamas Seimo narys, o teisėjas turi nusišalinti arba būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jis jau yra inicijavęs ginčijamą teisės aktą arba dalyvavęs jį rengiant ar balsuojant dėl jo.
Kaip žinoma, praėjusios kadencijos Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis įpareigojo asmenis, ketinančius užsiimti veikla, susijusia su vaikais, turėti teisėto darbo su vaikais kodą, QR kodą. Atsižvelgdami į tai, jau dabar matome išryškėjusias praktinio taikymo problemas, vis tik siūlome naikinti šiuos kodus ir kurti viešą registrą būtent tiems asmenims, kuriems ir būtų taikomas apribojimas dirbti su nepilnamečiais.
Žinant, kad mūsų frakcijos sudėtis yra kitokia, mus jungia kelios politinės jėgos, natūralu, galbūt bus projektų, kur mūsų požiūriai išsiskirs. Bet tikrai tarsimės, ieškosime kompromisų, tikrai gerbiame kiekvieno Seimo nario valią veikti pagal jo sąžinę ir įsitikinimus. Ir svarbiausia, kad vertybiškai esame artimi ir principiniais, kertiniais klausimais tikrai, tikiuosi, liksime vieningi. Tad, dėkodama visiems už dėmesį, linkiu sklandaus darbo, protingų sprendimų šią pavasario sesiją ir, žinoma, visus sveikinu su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečiu. Švęskime šią dieną su pagarba mūsų istorijai ir viltimi rytojui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dabar, kolegos, klausimų metas. Užsirašė keletas Seimo narių. Pirmasis, pirmoji klausia G. Skaistė. Prašau, Gintare.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nežinau, kas čia atsakovas, jeigu Seimo Pirmininkas, tai bandysiu jam klausimą suformuluoti. Išties, Jungtinių Amerikos Valstijų retorika pastaruoju metu verčia pergalvoti ir savo saugumo politiką. Galų gale buvo ir Valstybės gynimo tarybos pareiškimas dėl krašto apsaugos finansavimo didinimo ir dėl naujos ambicijos fiksavimo. Tai nuoširdžiai tikėjausi Seimo sesijos darbų programoje pamatyti tiek Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos pakeitimus bei Valstybės gynybos fondo įstatymo pokyčius, tačiau vieninteliai pasiūlymai, kuriuos matau, yra arba mažinti mokesčius, arba valstybės biudžeto pajamas skirti savivaldai. Tuo tarpu Valstybės gynybos fondo įstatymo pakeitimus siūlo tik Prezidentas ir opozicija. Man klausimas, ar neplanuojate to klausimo svarstyti, kodėl nėra prioritetas dabartinės Vyriausybės ir dabartinės Seimo valdančiosios daugumos svarstyti Valstybės gynybos fondą kartu su naujomis krašto apsaugos sistemos ambicijomis?
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Jūs žinote, kur šiuo metu yra premjeras? (Balsai salėje) Opozicija reikalauja premjero, kuris privalo būti šioje pozicijoje ir atsakyti į G. Skaistės ir kitų klausimus dėl pavasario sesijos.
PIRMININKAS. Ačiū, premjeras ateina, liko 49 sekundės ir jis pasirodys tribūnoje. Jeigu galite paklausti Seimo Pirmininką. Dar greitesnis premjeras. Matote. Tuojau paprašysime G. Skaistės pakartoti klausimą. O prieš tai prašau gerbiamą V. Čmilytę-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad anksčiau buvo tradicija, jog ne tik premjeras, bet visas ministrų kabinetas sėdėdavo čia ir atsakydavo į klausimus. Ar tai premjeras atsakydavo, ar ministras – pagal kompetenciją. Norėtųsi sužinoti, ar keičiasi Seimo tradicijos, ar?.. Kaip suprasti šitą naują formatą?
PIRMININKAS. Statutas numato, kad į klausimus šioje stadijoje atsakinėja Ministras Pirmininkas ir Seimo Pirmininkas. Bet jeigu turėjote gražių tradicijų, mes paprašysime jas atnaujinti ir pratęsti taip, kaip šiandien mes pasveikinome savo signatarus, kurie iš tikrųjų nusipelnė, kad šiandien mes čia galime susirinkti. Gerbiama G. Skaiste, ar galėtumėte pakartoti klausimą Ministrui Pirmininkui? Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ačiū, kad atėjote, ačiū, kad sureikšminate mūsų posėdį.
Jungtinių Amerikos Valstijų retorika pastaruoju metu tikrai verčia peržiūrėti savo saugumo politiką ir tas pats buvo padaryta ir Valstybės gynimo tarybos posėdyje, kur buvo pasakyta, kad reikia didinti krašto apsaugos ambiciją, didinti krašto apsaugos finansavimą. Tai nuoširdžiai tikėjausi sesijos darbų programoje pamatyti tiek Valstybės gynybos fondo įstatymo pakeitimą, tiek ir Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos svarstymą, kuriame galima būtų įtvirtinti tą naująją ambiciją čia, Seime, susitariant, kaip finansuosime tuos naujus poreikius, kurie buvo įvardinti. Tačiau nematau nei tarp Vyriausybės siūlymų, nei tarp valdančiosios koalicijos siūlymų Valstybės gynybos fondo įstatymo. Matau tik daugybę įvairių iniciatyvų mažinti mokesčių pajamas arba nukreipti valstybės biudžeto pajamas savivaldai. Tuo tarpu kaip mes daugiau finansuosime gynybą? Tokios ambicijos nėra. Tai mano klausimas: kodėl nėra Valstybės gynybos fondo, kodėl nėra Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos svarstymo šioje Seimo sesijoje?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Iš tiesų yra ne vienas instrumentas, kuris leidžia sutelkti reikalingą finansavimą ir tiek investuoti į gynybos pramonę, tiek spręsti gynybos infrastruktūros klausimus. Per šiuos 3 mėnesius buvo nuveiktas titaniškas darbas, pritraukiant tarptautines finansų organizacijas, tokias kaip Europos investicijų bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, kurie didins savo investavimo apimtis, finansuos privačios ir viešos partnerystės projektus ir mažins tiesioginę pirminę naštą Gynybos fondui. Todėl sakyti, jog nėra daromi veiksmai arba nėra daromi žingsniai, švelniai tariant, būtų netikslu.
Be abejo, diskusija apie mokestines tam tikras korekcijas taip pat labai parodys, kiek mes esame suinteresuoti, kiek mes visi matome gynybos svarbą, ar tai yra vis dėlto retorika, kurią mes labai mėgstame, ar tie visi žodžiai, na, virs ir tam tikrais veiksmais, ir balsais tvirtinant Vyriausybės pateiktus įstatymų projektus. Todėl tikrai, kolegos, kviečiu bendradarbiauti dėl gynybos finansavimo, o ne mėginti manipuliuoti vienu ar kitu instrumentu, kuris dar neapibrėžia viso gynybai skirto finansavimo ir jo užtikrinimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia E. Gentvilas. Prašau, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas premjere, kreipiuosi į jus. Jūs sakote, titaniški darbai, daug žingsnių. Mes, kaip Seimo nariai, tiesiog kol kas jų nematome. Atsargiai sakau: „kol kas“, gal greitai pamatysime.
Sesijos darbų programoje mes matome labai daug Vyriausybės ir socialdemokratų projektų, taip sakant, pagerinti žmonėms gyvenimą nuo gimimo iki mirties, nuo lopšio iki karsto, matome kitas iniciatyvas didinti išlaidas, ir čia girdėta jūsų frazė: mokesčių didinti nereiks, išlaidų mažinti nereiks, diržų veržtis nereiks. Tai šitą gerovės viziją jūs realizuojate puikiai.
Tik primenu, filosofas G. Mažeikis praėjusią savaitę pasakė: gal laikas perorientuoti valstybę nuo gerovės link saugios valstybės, nuo gerovės link saugumo. Tai, deja, mes šitoje vietoje pokyčių nematome. Mokesčių darbo grupė pradėjo darbą po 48 dienų nuo Valstybės gynimo tarybos apsisprendimo. Jeigu reikalingas klausimas, klausimas yra: kada pradėsite dirbti?
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, saugumas yra sudėtinė gerovės dalis. Tai yra pamatinis mūsų įsitikinimas. Jūsų pastebėjimas taikliai atliepia Vyriausybės programos siekius: tai yra pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Į tai įeina ir saugumas – ne tik jausmas, bet ir labai praktiniai dalykai.
Kalbant apie tam tikrą pastebėjimą ar jauseną, kiek darbų padaryta, kiek nepadaryta, matyt, tai susiję ir su tarpsesiniu laikotarpiu, ir tos informacijos visi Seimo nariai – ir opozicija, ir pozicija – artimiausiu metu gaus vis daugiau ir daugiau, tačiau galiu tiktai dar kartą pabrėžti ir patvirtinti, jog gynybos srityje darbai yra nesustoję. Jie, atvirkščiai, įgavę pagreitį ir artimiausiu metu turėsime neblogų naujienų, susijusių su paskelbtais konkursais ir atrankomis tų rangovų, kurie viename iš mūsų didžiųjų infrastruktūros objektų pradės savo darbus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V. Ąžuolas. Prašau, kolega.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas premjere, toks retorinis klausimas. Gal vis dėlto konservatorių mokesčių reformos nenešite į Seimą, nes mokestinė darbo grupė praeitoje kadencijoje dvejus metus dirbo ir labai gerų sprendimų nerado, ir tie sprendimai liko Seimo stalčiuose? O gal vis dėlto galvojate užsiimti ekonomikos augimo skatinimu, kad ekonomika galėtų augti? Jums turbūt ne paslaptis, kad praeitoje kadencijoje yra priimta labai daug perteklinių apribojimų, kurie stabdo mūsų eksportą, tranzitą. Dabar per Latviją, per Lenkiją važiuoja masiškai tranzitas, nes pas mus pertekliniai reikalavimai. Gal būtų geriau nueiti kitu keliu – verslo galimybės gauti finansavimo paskolas, ILTE’ės, kaip sakant, tigrų padarymo, kaip finansų ministras sako. Tai kurį kelią rinksitės – ar mokesčių didinimo, ar kelią, kur nedidinant mokesčių jų būtų galima surinkti daugiau? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Šiuo metu, matyt, reikia pabrėžti, jog kolegų konservatorių parengta mokesčių reforma nėra svarstoma. Yra rengiami atskiri šios Vyriausybės pasiūlymai, kurie tikrai nėra tapatūs tam, kas buvo pasiūlyta anksčiau. Bet, kalbant apie tuos kelius ir jų pasirinkimą, tai yra vienas kitam neprieštaraujantys dalykai, nes ir atliekant mokestines korekcijas yra investicijoms palankių sprendimų, kaip investicijų momentinis atskaitymas tam tikras, kaip investicijos į kvalifikacijos kėlimą ir panašius dalykus, tai yra investicijos į žmones galėtų mažinti apmokestinamas verslo pajamas ir panašius dalykus. Taigi, jeigu būtų kilstelėtas vienas ar kitas tarifo punktas, vis dėlto yra ir kitos tam tikros balansuojančios priemonės, bet pastebėjimas dėl biurokratinės naštos yra labai taiklus. Dėl šios problemos ir buvo sukurta Vyriausybės Biurokratijos mažinimo komisija. Kiekviena ministerija yra įpareigota įsteigti tokią komisiją tam, kad būtų galima sutarus prieiti prie bendrų sprendimų ir imtis teisinio tam tikro reguliavimo pakeitimo. Idėjos, tiesą pasakius, į visų komisijų darbotvarkes plūsta, nes ne tik verslas, bet ir žmonės tuo pertekliniu reguliavimu, ar biurokratija, elementariai tariant, yra persisotinę. Reikia tiktai atsirinkti ne tik pasipiktinimą, bet ir konstruktyvius siūlymus, bet noriu pažymėti, kad tokių irgi yra labai daug. Todėl šioje srityje darbo tikrai nepritrūks.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia I. Vėgėlė. Prašau.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Labai ačiū. Aš turiu du klausimus: vieną gerbiamam premjerui ir vieną gerbiamam Seimo Pirmininkui. Gerbiamam premjerui turiu klausimą, beje, cituodamas Seimo Pirmininką. Seimo Pirmininkas sakė, kad laukia net 398 projektai ir taip toliau. Iš tiesų aš suskaičiavau tiktai iki 100 projektų, kurie yra registruoti, visi kiti yra neregistruoti. Turbūt tai yra ydinga, mano supratimu, praktika, kad mes ateiname į sesiją su tiktai ketvirtadaliu projektų, o trys ketvirtadaliai jų yra neregistruotų. Sakykite, kokios buvo to priežastys ir ar ketinate keisti šitą dalyką? Tai klausimas premjerui.
O Seimo Pirmininkui. Aš visiškai neseniai kreipiausi į Valstybės saugumo departamentą dėl Jungtinių Amerikos Valstijų, mūsų strateginių partnerių. Jūs girdėjote, kad tiek mūsų parlamentarai, tiek kai kurie Europos parlamentarai pradėjo labai nepagarbiai kalbėti apie Jungtines Amerikos Valstijas, Jungtinių Amerikos Valstijų administraciją. Mano supratimu, tai kelia grėsmę net ir nacionaliniam saugumui. Sakykite, ar jūs pritartumėte, ar jūs matytumėte prasmę mūsų Seime priimti ar rezoliuciją, ar paskatinti Seimo narius susilaikyti nuo tokių pareiškimų, žeminančių Jungtinių Amerikos Valstijų administraciją ir visaip kitaip, kad mes nesukeltume grėsmės savo Lietuvos nacionaliniam saugumui? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega. Atsakysiu, matyt, į pirmąjį klausimą, arba pirmojo klausimo dalį. Iš tiesų aš taip pat norėčiau ir siekčiau, kad kuo daugiau įstatymų projektų pasiektų ne tik registruojamu pavadinimu, bet ir su turiniu, tačiau ypač sudėtingi klausimai, kuriems reikalingas dialogas ir diskusija su visuomene, tikrai reikalauja papildomo laiko, ar tai būtų mokestinės korekcijos, ar pensijų II pakopos pakeitimas, nes tie pakeitimai turės rimtą, na, sakykime, įtaką ar tai investicinėms sąlygoms, ar tai žmonių sukauptoms pensijoms senatvėje. Todėl tos diskusijos, tos iteracijos: pasišneki, pataisai, pristatai, pasiderini, tikrai suvalgo labai nemažai laiko, bet vis dėlto aš būčiau orientuotas į kokybę nei į kokį nors greitį ar kiekybę šiuo atveju. Ačiū.
S. SKVERNELIS. Gal dabar pavyks. O, sėkmė įvyko, matote. Keletą dalykų norėčiau akcentuoti, pirmiausia, dėl neregistruotų projektų. Matyt, čia visų seimų ir daugelio vyriausybių yra problema, kad norisi daug nuveikti, bet iš tos veiklos išeina dažniausiai pavadinimas ir nėra paties projekto. Bet nieko tai naujo, jūs, kai jau antrą ar trečią kadenciją būsite, būsite prie to pripratęs, kad taip yra. Tai nėra sveikintinas dalykas. O kodėl taip yra, tai jūs ir turbūt savo frakcijoje galite aptarti. Iš 21 jūsų projekto 11 yra neregistruoti, tai tas priežastis ten taip pat galima surasti.
O dėl pareiškimų, taip, aš tikrai siūlyčiau susilaikyti nuo netinkamų pareiškimų bet kurios valstybės, tarp jų ir Ukrainos valstybės, vadovų atžvilgiu, kai naudojami psichopatų epitetai, tarp jų ir Jungtinių Valstijų. Bet, kita vertus, dabar tiems visiems naujos administracijos fanams galime pasakyti vieną esminį argumentą, kas buvo išsakyta Miuncheno saugumo konferencijoje: didžiausias priekaištas, kad Europoje nėra žodžio laisvės, tai Europoje yra žodžio laisvė – kiekvienas gali pasakyti, ką galvoja, apie ką galvoja, svarbu neperžengti etikos ribų.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V. Čmilytė-Nielsen. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas premjere, jūsų pastarųjų savaičių, o gal netgi visos kadencijos pradžios firminiu žodžiu tapo „nesureikšminkime“, nors iš tiesų dabartinių geopolitinių įtampų ir pokyčių akivaizdoje akivaizdu, kad kaimyninės valstybės labai netgi sureikšmina situaciją: tą matome ir iš Lenkijos premjero pareiškimų, ir iš Šiaurės šalių veiksmų. Kartais susidaro įspūdis, kad jūs, na, kaip ir propaguojate tokią poziciją, kad užmerkus akis grėsmės išnyks, ir per tai, na, tai argumentuojate, kad nekelkime panikos. Tai štai labai norėtųsi sužinoti iš jūsų, kokius konkrečius projektus jūs matote, kurie pagerintų Lietuvos saugumą ir gebėjimą apsiginti, ir atsparumą dabartinėje situacijoje? Ir ar iš tiesų manote, kad geopolitinių pasikeitimų ir dabartinės situacijos ir toliau verta nesureikšminti?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Matyt, reikėtų išskirti du žodžius, kuriuos aš vartoju, kaip jūs pastebėjote, „nesureikšminkime“ ir „negąsdinkime“, ar ne?
„Nesureikšminkime“. Aš kalbu apie tuos politinės retorikos viražus, kurie, na, yra įprasta mums politinė praktika, na, vieni kitus kažkaip pavadiname arba kažkokias situacijas, kurios valstybės mastu tikrai nėra reikšmingos, sureikšminame. Ir aš čia laikausi tos pozicijos, jog tai tikrai nėra reikšminga, reikšminga tai tampa tada, kai tampa balsavimu, kai tampa priimtais sprendimais, kurie turi pasekmes. Be abejo, politinės etikos mes visi, matyt, turėtume mokytis ir pradėti taikyti ją nuo savęs. Aš stengiuosi nieko neįžeidinėti ir kviečiu ir kitus kolegas vadovautis tuo pavyzdžiu.
Dabar apie „negąsdinti“ arba padarytus veiksmus. Jeigu žinote, Valstybės gynimo taryboje sprendimai yra priimami bendru sutarimu, ir tie sprendimai, kurie, beje, sureikšmino tam tikrus dalykus, kurių praėjusi kadencija nematė reikalo vos prieš 3 mėnesius sureikšminti, buvo priimti ir mano balsu, tai yra ir divizijos kūrimo trumpinimas, ir finansinių išteklių paieškos, ir dvigubos, ir karinės paskirties infrastruktūros spartesnis vystymas, ir panašūs dalykai. Aš į dalykus, kuriuos reikia padaryti, žiūriu ramiai, be panikos ir kviečiu nemanipuliuoti žmonių baimėmis, nerimu ir jų negąsdinti tais dalykais, kuriuos gali atliepti valstybė, su kuriais valstybė gali susitvarkyti ir tai padarys. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas premjere, priešingai negu Seimo Pirmininko, jūsų pirmasis akcentas tribūnoje, atėjus be popierių, buvo II pakopos pertvarka. Seimo Pirmininko žodžiuose buvo krašto apsauga, gynyba, geopolitinė situacija. Ir čia aš norėčiau klausti uždarame pokalbyje tarp Liberalų sąjūdžio ir krašto apsaugos ministrės D. Šakalienės išdėstytomis mintimis, kad mes turime sparčiai rasti būdų investuoti 3 mlrd. eurų į mūsų karinę infrastruktūrą. Jūs pats tą patį irgi ką tik paminėjote. Tačiau šiandien mes nematome šitų projektų, kurie leistų turėti žaliąjį koridorių dėl statybos ir teritorijų planavimo, sanitarinių apsaugos zonų, viešųjų pirkimų konkursų. Priešingai – mes matome Vyriausybės pateiktame plane, kad projektai bus tik gegužę ir birželį.
Premjere, ar jūsų prioritetai neturėtų keistis: vietoj socialinės apsaugos, II pakopos peržiūros jūs turėtumėte į darbotvarkę įtraukti ir šiandien jau turėti registruotus projektus, kur Seimo pirmąją sesijos darbo dieną Vyriausybė pateiktų nors vieną projektą, nes šiandien jūsų Vyriausybė nepateikė nė vieno projekto. Ar jūsų prioritetai keisis? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Šios Vyriausybės prioritetai yra išdėstyti Vyriausybės programoje, jūs puikiai tai žinote. Kalbant apie laiką, kada kokie sprendimai turi būti priimami ir kokį efektą turi, galime diskutuoti. Tačiau galiu tik patvirtinti, jog Europos investicijų bankas finansuos didžiuosius krašto gynybos infrastruktūros projektus ir šiuos projektus teikia kaip flagmanus kitoms šalims, kurios yra pasiruošusios taip pat taikyti panašius modelius.
Dar daugiau galiu pasakyti. Praėjusią savaitę yra kalbėta ir su pramonės ir konkurencingumo komisaru S. Sežurnė dėl PVM’o direktyvos ir dėl viešųjų pirkimų direktyvų keitimo tam, kad būtų galima gynybos srityje greičiau atlikti tam tikras procedūras. Jis yra pasiryžęs atvykti į Lietuvą, pasižiūrėti mūsų atvejį ir išanalizuoti mūsų aplinkybes, nes mes esame viena iš sparčiausiai judančių šalių.
Taigi, gerbiamas kolega, tikrai prioritetai, mano galva, šios Vyriausybės yra teisingi. Pensijų kaupimas taip pat yra aktualus, jis, priimti sprendimai turės pasekmių dešimtmečius. Todėl viskas yra sprendžiama nustatyta tvarka pagal tą poveikį. Po keleto dienų išgirsite ir jau skelbiamus konkursus dėl vadinamojo Rūdninkų poligono vystymo infrastruktūros. Taigi viskas vyksta septynmyliais žingsniais. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia S. Kairys. Prašau, kolega.
S. KAIRYS (LSF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, mano klausimas turbūt bus susijęs ne tik kad su pavasario sesija, bet iš principo su tuo, ką jūs planuojate visą ketverių metų kadencijos laikotarpį. Aš manau, kad jūs tiesiog nevykdote Seimo valios, nes lyginant Vyriausybės programą ir Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą panašu, kad pakeliui nemažai siekių tiesiog pradingo. Nes Vyriausybės programą sudaro 780 programinių punktų, o priemonių plane beliko 503. Tai kur pakeliui pametėte tiek įsipareigojimų, kuriuos buvote užbrėžę Vyriausybės programoje, kurią patvirtino Seimas?
PIRMININKAS. Kam uždavėte klausimą, nes?..
S. KAIRYS (LSF). Premjerui.
PIRMININKAS. Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Man pasigirdo, kad prieš tai sakė, Seimo Pirmininkui. Bet nepaisant to, gerbiamas kolega, pirmiausia Vyriausybės programa buvo ruošta vadovaujantis gerąja Europos praktika, kai prie kiekvienos stambesnės, sakykime, nuostatos yra nuoroda su skaičiumi į tą nuostatą. Kalbant apie priemonių planą, kai kurios nuostatos buvo stambintos, kad atlieptų programą. Tai nėra programos realizavimas ar numatomas mažesnis priemonių skaičius. Atvirkščiai, žiūrint į priemones akivaizdu, jog programa yra realizuojama visa apimtimi. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A. Zuokas. Prašau.
A. ZUOKAS (MSNG). Gerbiamas premjere, klausimas jums. Nenoriu kol kas komentuoti mokestinių pasiūlymų, kurie dabar yra diskutuojami viešai, kol nematome sprendimo dokumentų, bet norėčiau užduoti vieną klausimą, kuris patikslintų esamą poziciją. Kalbame apie nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimus. Kiek yra galiojantis principas, nekilnojamojo turto mokestis iš esmės yra savivaldybių mokestis. Kitaip tariant, jis niekaip negali papildyti, pavyzdžiui, biudžeto, reikalingo gynybai. Ar tokia pozicija ir išlieka, taip toliau ir bus, ar manoma, kad ta dalis nekilnojamojo turto mokesčio turėtų būti neatiduota savivaldybėms?
Ir kita klausimo dalis – tai, kad nekilnojamojo turto mokestis yra savivaldybių reikalas. Ar mums Seime reikia veltis į detales, kiek, kam, nuo kokio turto ir panašiai? Ar nebūtų paprasčiau pasitikėti savivaldybėmis ir suteikti joms pačioms nustatyti nekilnojamojo turto mokesčius, jų dydžius, grupes ir panašiai? Tai tikrai toks įstatymo projektas būtų priimtas iš karto, greitai ir be jokių, sakykime, nereikalingų diskusijų. Dėkui.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, ačiū už klausimą. Ir šiandien savivaldybės, matyt, turi galimybę priimti dėl komercinio nekilnojamojo turto apmokestinimo, tai yra tam tikras tarifų taikymo rėžis, pagal kurį galima priimti sprendimą. Lieka tik apgailestauti, kad ne visos savivaldybės pasinaudoja ta galimybe papildyti biudžetą, na ir, pavyzdžiui, reikia branginti viešojo transporto bilietus, nors tikrai erdvės, bent jau didžiuosiuose miestuose, papildomas pajamas surinkti ir reinvestuoti jas į infrastruktūrą ar kitas miesto reikmes tikrai yra daug. Principo keisti, jog nekilnojamojo turto surinktos papildomos įplaukos keliautų į valstybės biudžetą, tikrai nenumatoma, o kalbant apie apatinę ribą, galbūt ją galima šiek tiek kilstelti, kad padrąsintų ir savivaldybes priimti sprendimus. Jeigu savivaldybės galėtų papildyti savo biudžetą, manau, kad ir turėtų tai padaryti, nes infrastruktūros fondai, ypač europiniai, visai netrukus, panašu, išseks. Teks plaukti savo pastangomis ir savo jėgomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia K. Starkevičius. Prašau, kolega.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Aš noriu paklausti premjero. Visi mes rūpinomės, kad biudžetas būtų papildytas lėšomis. Suprantama, dėl kokių priežasčių. Vienas iš būdų, kurį jūsų Vyriausybė vardija, – šešėlis. Ir jau nuo… turbūt dar premjeru buvo ir S. Skvernelis, kai priimtos yra pataisos ir liepta pasiruošti išmaniųjų technologijų diegimui, kasos aparatų, ir dabartiniu metu vis buvo atidėta. Šiemet nuo gegužės 1 dienos tos technologijos turi būti įdiegtos, tačiau šiandien, matau, jau yra Seimo narių pasiūlymas vėlgi atidėti. Tai mes viena kalbame, kai kova su šešėliu, o kita tada darysime, jeigu šiandien pritarsime tam pasiūlymui, jeigu vėl atidėsime mes tų naujų technologijų diegimą.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, ačiū už klausimą. Iš tikrųjų teisingai pastebėjote, tai nėra Vyriausybės iniciatyva. Vyriausybė ruošiasi įgyvendinti tokius įstatymus, kurie yra priimti, ir tokiais terminais, tačiau Seimas taip pat gali apsispręsti pritaikyti vieną ar kitą termino atidėjimą patiems smulkiausiems ir patiems mažiausiems. Tuo labiau kad tam tikrų argumentų tam yra, nes ir šiandien turėdami fiskalinius kasos aparatus ir, kaip sakyti, išmušinėdami čekius mes norime gauti tą informaciją į centralizuotą informacinę sistemą. Tačiau ar tai nebus perteklinė, nereikalinga, nebiurokratinė našta patiems smulkiausiems, galime diskutuoti, galime svarstyti. Jeigu Seimas iš tikrųjų dėl to apsispręs, Vyriausybė tikrai pateiks dėl to išvadą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia E. Zingeris. Prašau, gerbiamas kolega.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Mielas premjere, labai džiugu matyti jus ir Seimo Pirmininką. Norėčiau, Seimo Pirmininke, padėkoti už tai, kad jūs sukvietėte ypatingą posėdį artimiausiomis dienomis dėl mūsų bendros nuostatos, ką daryti Lietuvos apgynimo atveju ir kaip užkelti karteles, kad jos būtų įvykdytos, kad Lietuva atrodytų viena iš vedančiųjų šalių gynybos srityje. Tai šitas įvyks. Tokie posėdžiai, jeigu jūs šiandien prisimenate, Kovo 11 dieną… po Kovo 11 dienos įvyko daugybę kartų tam, kad mes vieningai po to išeitume, po slapto posėdžio, į bendrą poziciją. Čia be galo svarbu.
Bet klausimas būtų toksai. Mano giminės Izraelyje man pasakojo, kad per 3 dienas jie surenka 500 tūkst. karių, per 3 dienas pusė milijono karių atsiduria fronto linijoje. Pas mus visuomenėje po sovietinės okupacijos yra sunkiau tai padaryti, sunkiau įskelti pagarbą Lietuvos kariuomenei. Tam reikalingi papildomi įstatymai. Privilegijos kariuomenėje (turiu galvoje, kariams), turėtų būti nepaprastai didelis tas privilegijų paketas, kad jie galėtų mokytis būdami kariuomenėje, kad jų sąlygos būtų lengvesnės. Kariuomenės nariams palengvinamos sąlygos, čia yra atskiras šalia gynybos, būtų be galo svarbu.
Dar paskutinis dalykas dėl 1 mln. Amerikos lietuvių. Žinote, tai yra didelė jėga. Yra 8 mln. žydų, kurie bando kažką nuveikti dėl Izraelio, 10 mln. lenkų, bet 1 mln. Amerikos lietuvių. Jeigu jūs kreiptumėtės, žinoma, kartu su Prezidentu, ir Seimo Pirmininkas, ir jūs, į juos paremti mus šituo labai neramiu laikotarpiu, būtų be galo reikalinga. Labai jums ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas Emanueli, čia man buvo klausimas, nes pradėjote nuo Seimo Pirmininko? (Balsai salėje). Taip. Geros idėjos, tikrai palaikome ir kreiptis galime, ir turime matyti visus pasaulio lietuvius, kurie gali savo pastangomis, savo diplomatija, savo kalbėjimu, savo investicijomis Lietuvoje tikrai padėti šaliai, nes, matyt, toks yra mūsų visų tikslas – ir gyvenančių Lietuvoje, ir lietuvių užsienyje, kad Lietuva gyventų ir klestėtų per amžius. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia Ž. Pavilionis. Prašau, kolega.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas premjere, tiek iki pavasario sesijos, tiek, matyt, ir pavasario sesijos metu Europoje vyks daug svarbių susitikimų dėl karo ir taikos, tokių kaip Londone, Paryžiuje, kuriuose mūsų atstovai nedalyvavo. Ar stengsitės, kad tuose būsimuose susitikimuose jūs pats asmeniškai ar mūsų bent jau atstovai dalyvautų ir ar vis dėlto pabandysite nuvažiuoti į Vašingtoną, iš kurio mes ką tik grįžome su gerbiamu J. Oleku, kur jūsų labai trūksta bandant tiek Lietuvos, tiek Ukrainos interesus apginti? Ir ar nemanote, kad tie nepakvietimai kaip nors susiję su jūsų antisemitine koalicija, kurios bambagyslės taip ir nenutraukėte?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega. Aš pasakysiu nuoširdžiai: nė viename aukščiausio lygio susitikime ar telefonu, ar tête-à-tête bendraujant antisemitizmo klausimas nebuvo keliamas. Manau, mėginimas kurstyti šį klausimą, vėl iš naujo kelti dabartinėmis aplinkybėmis nėra politinės brandos požymis. Dėkojame už jūsų vizitą Vašingtone ir tikiuosi, kad perduosite tą estafetę ir informaciją. Kol kas dar delegacijos vadovas nespėjo to padaryti, bet mes tikrai pasišnekėsime. Dėkoju krašto apsaugos ministrei, kuri atliko didelį darbą susitikdama su įvairių, pirmiausia, gynybos pramonės įmonių atstovais, nes gynybos pramonės investicijos Lietuvoje yra labai labai kritiškai reikalingos. Savo ruožtu aš dalyvauju tuose susitikimuose, tarp jų ir Europoje, kuriuose galiu padaryti didžiausią įtaką arba kur yra, sakykime, nedengiama, tai yra politinės šeimos didžiosios. Mūsų šalies Prezidentas nepriklauso politinėms šeimoms. Tai bendraudami kartais mes su Pietų šalių atstovais – tiek premjerais, tiek žemesnės politinės grandies atstovais, mėginame surasti bendrą sąlyčio tašką, nes, kaip suprantate, Europa taip pat nėra labai vieninga. Tai, kas vyksta prie rytinių sienų, kartais didelio įspūdžio nedaro tiems, kas gyvena piečiau. Todėl visi mes turime padaryti tai, ką galime geriausiai, kad Lietuvai būtų naudingiausia. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Ačiū kolegoms už klausimus, ačiū Ministrui Pirmininkui ir Seimo Pirmininkui už atsakymus.
Dabar yra motyvai dėl balsavimo. Už – R. Budbergytė. Prašau.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, šiandien tikrai daug buvo pasakyta apie mūsų veiklos programą, mūsų programą, ką mes matome Seime reikalinga nuveikti, ir ne tiktai, kad Seime nuveiktume, bet kaip realizuoti ir tai, ką daro Vyriausybė, ir buvo kalbama apie tai, kokių projektų laukia Lietuva ir Lietuvos žmonės. Aš norėčiau vis dėlto pradėti nuo gynybos, nes gynyba yra pats svarbiausias dalykas, kad šiandien žmonės tikrai saugiai jaustųsi ir grėsmių prasme iš išorės, tačiau taip pat ir kad žinotume, kad ne tik gynybai skirti projektai sulaukia pritarimo šiame Seime, kad ir kiti projektai, kurie daro žmogų saugų ir jis tikrai gali pasitikėti savo valstybe, yra mūsų programoje numatyti. Noriu pasakyti, kad iš tiesų, sakykime, Socialdemokratų frakcija yra tikrai įregistravusi daugiau kaip 50 įstatymų projektų, kurie liečia įvairias sritis, pradedant II pensijų pakopa, kalbant apie geresnę vartotojų teisių apsaugą, kiek mes mokėsime – daugiau ar mažiau – už elektros kainą; galų gale apie tai, kad ir, sakykime, toks svarbus klausimas kaip Kelių fondas, jo įsteigimas, kuris turės ateiti ir būti priimtas sprendimas, kad mes, Lietuva, Lietuvos žmonės, galėtume tikrai turėti tokius kelius, kuriais visi saugiai galėtume keliauti bet kokiais tikslais, ir kad žvyrkeliai tikrai nebūtų ta tema, kurią palietus galima kalbėti tiktai… Kaip sakoma, dažnai pabrėžia oponentai oponentams, kad čia populistiniai dalykai. Čia ne populistiniai dalykai. Ir būtent apie tuos klausimus šiame Seime, šioje pavasario sesijoje mes turime labai aiškiai pasiųsti signalus.
Na, ir galų gale mokestiniai dalykai. Teks mums vienaip ar kitaip priimti tam tikras įstatymo pataisas. Vėlgi, kolegos, aš tikrai labai pasitikiu mūsų sąmoningumu, mūsų gera logika ir kad mes tikrai padarysime mokestines pertvarkas, nepaliesdami tų interesų, tų žmonių pajamų, kurie jas turi tikrai ne pačias didžiausias ir kurie ir toliau turi dėl to jaustis saugiau, kad valstybė jais rūpinasi.
Todėl aš labai labai agituoju: kolegos, palaikykime mūsų tokį nusiteikimą, kad turime pritarti šiai programai. Mes turime turėti aiškias gaires ir mes turime judėti pirmyn, nes aplinka mus tai įpareigoja daryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties ši sesijos darbų programa nuvylė, nes ji neatliepia naujų geopolitinių iššūkių. Matome atnaujintą Jungtinių Amerikos Valstijų, mūsų pagrindinio partnerio, retoriką; matome, kaip keičiasi geopolitinė situacija; matome, kaip Europos Sąjungos lyderiai susitinka ir kalbasi, kaip finansuos gynybą. Tuo tarpu pas mus buvo pasakytas žodis, kad reikia stiprinti gynybą. Buvo Valstybės gynimo tarybos posėdis, kur pasakyta, kad reikia skirti 5–6 % krašto apsaugai kasmet. Tačiau po to, atrodo, nesureikšminome situacijos ir kalbos nebetapo darbais, nes šiandien sesijos darbų programoje nėra nė Valstybės gynybos fondo įstatymo pakeitimo, kurį siūlytų papildyti Vyriausybė. Tokius pasiūlymus dėl šaltinių, kurie galėtų būti skirti finansuoti gynybai, yra pateikusi tik Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija bei Prezidentas. Tuo tarpu Vyriausybė nesiūlo nei Valstybės gynybos fondo papildymo įstatymų, nei Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos pakeitimų, kurie turėtų legitimizuoti ir patvirtinti Valstybės gynimo tarybos sprendimą.
Tai, man atrodo, dabar ką matome sesijos darbų programoje, yra aibė mokestinių sprendimų, kurie, na, keliauja iš valstybės biudžeto savivaldybėms. Turiu omenyje ir transporto priemonių registracijos mokestį, nekilnojamojo turto mokestį, žemės gelmių išteklių mokestį – aibę sprendimų, kurie mažintų valstybės biudžeto pajamas ir didintų savivaldybių, vadinasi, kad mažintų mūsų gebėjimą finansuoti gynybą. Taip pat yra aibė sprendimų, kurie ir mažina valstybės biudžeto pajamas: tokie kaip pridėtinės vertės mokesčio registracijos riba, kaip aibė sprendimų, pasiūlymų, ką dar padaryti lengvatinio prie PVMʼo tarifo apmokestinimo, yra GPMʼo atskaitymų pakeitimai. Visi šie sprendimai mažina valstybės biudžeto pajamas, mažina gebėjimą finansuoti gynybą, tuo tarpu to, kas papildytų valstybės Gynybos fondą, šiame sprendime nėra. Yra atskiri sprendimai, kurie įvardinti teoriškai, kalbama, pristatoma žiniasklaidoje, tačiau sesijos darbų programoje visų tų mokestinių pakeitimų, apie kuriuos čia kolegos diskutuoja, tiesiog nėra. Tai tikriausiai yra bijoma, kad nebus Seime priimti tie įstatymai, ir todėl bijoma įrašyti į sesijos darbų programą, bet iš esmės jokių sprendimų, kurie atlieptų tuos posakius, šiandien sesijos darbų programoje aš tiesiog nematau.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Kadangi buvo išsakytos skirtingos nuomonės, tai nekviečiu priimti bendru sutarimu, bet apsispręsti balsuojant. Prašom balsuoti, kas už ir kas turi kitą nuomonę.
Ačiū. Balsavo 110 Seimo narių: už – 89, prieš – 4, susilaikė 17. Nutarimo projektui pritarta po pateikimo.
Pagal mūsų Statutą Seimo nutarimo „Dėl sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektą papildomo komiteto teisėmis apsvarsto visi komitetai pagal savo veiklos kryptis. Išvadas pateikia per 7 dienas. Svarstyti numatoma kovo 20 dieną, iš karto po Juozinių. Ar galime pritarti? Pritarta. Ačiū, kolegos.
11.51 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 9, 81 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo Nr. XIV-3094 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-173 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo Nr. XIV-3094 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-173. Pranešėjas – A. Sysas. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti Mokesčių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šitas įstatymas buvo priimtas praeitų metų lapkričio 14 dieną, jame įpareigojome įstaigas, kurios nori užsiimti finansine veikla, gauti audito išvadas. Deja, kai prasidėjo pasiruošimo darbai, išryškėjo, kad Lietuvoje neužtenka tiek auditorių, kurie galėtų teikti tokią paslaugą, todėl įstatymu siūloma leisti Europos ekonominėje erdvėje reziduojantiems subjektams, kurie turi tokią teisę, atlikti tokią funkciją. Jeigu taip atvirai, tai reikia patobulinti įstatymą, kad jis galėtų greičiau gauti kojas ir veikti. Jo įsigaliojimas yra balandžio 9 dieną. Tai mes neprašome skubos tvarkos, o paprasčiausiai normalia tvarka mes galime jį priimti, kad būtų mažiau nesklandumų tiems, kurie užsiima mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų prisijungimu prie mokėjimo sistemų. Yra Teisės departamento išvada, kuri dabar derinama su Finansų ministerija. Neprašome Vyriausybės išvados, nes tai yra iniciatyva pirmiausia Vyriausybės, Finansų ministerijos. Ačiū, atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Jūsų paklausti nori kolegė G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš suprantu, kad ministerija, ko gero, paprašė atnešti šį sprendimą į Seimą, bet man klausimas. Jūs sakote, kad bus patobulintas įstatymas, bet iš esmės padaroma įstatyminė norma visiškai neveikianti. Tai reiškia, kad tą išvadą galės pateikti nebe auditorius, o bele kas. Tai klausimas: kam ta išvada iš principo išvis reikalinga, jeigu bet kokia institucija, bet koks žmogus gali pateikti išvadą? Nes prieš tai buvo, kad auditorius, kurio yra licencijuojama profesija, visgi prarastų arba licenciją, arba dar kokias nuobaudas turėtų už tai, kad išvada yra nekorektiška, šiuo atveju išvadą pateikti gali bet kas. Klausimas tokiu atveju: kam ta įstatyminė norma išvis tokiu atveju reikalinga? Gal visgi, jeigu trūksta auditorių, būtų galima praplėsti profesijų sąrašą, įtraukiant advokatus ar kitas institucijas, bet nevisiškai paleidžiant vadžias, nes iš principo tokiu atveju, jeigu išvadą gali rašyti bet kas, klausimas, kam ta išvada išvis yra reikalinga?
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aš nesutikčiau. Įstatyme aiškiai apibrėžiama, kas galės teikti. Manau, kad, priimant šitą įstatymą, jį ruošiant, ne iki galo buvo išdiskutuota. Būtent dėl to ir buvo kreipimasis iš FINTECH’o būtent dėl šios pataisos. Kadangi tai yra pateikimo stadija, svarstymo stadijoje jūs, kaip komiteto narė, galėsite jį patobulinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausti niekas nenori. Dėl motyvų už, prieš pasisakančių taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti pateiktam projektui? Pritarta. Ačiū. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo nėra. Svarstyti numatyta kovo 18 dieną. Galime pritarti? Ačiū, kolegos.
11.55 val.
Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo Nr. IX-1607 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-115 (pateikimas)
Kitas klausimas – Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-115. Pranešėja – I. Gelažnikienė. Prašau, Ilona. Ir bus dar kitas, bet tada atskirai – pirma vieną, po to kitą. Labai ačiū.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymas numato finansavimo šaltinius ir tvarką, kur gautos pajamos gali būti panaudojamos. Šios programos didžiąją pajamų dalį sudaro mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Pats įstatymas numato, kad programos lėšos gali būti naudojamos aplinkosauginiams dalykams diegti, įgyvendinti, želdinių tvarkybai, aplinkos monitoringui, atliekų tvarkymo infrastruktūrai ir kitiems aplinkosauginiams dalykams. Siūlome įstatymo pakeitimą, kuriame 4 straipsnį siūlome papildyti 6 dalimi ir numatyti, kad Specialiosios programos lėšos būtų naudojamos saulės šviesos energijos elektrinėms, jų technologiniams įrenginiams įrengti ar saulės elektrinėms, jų technologinių įrenginių daliai iš saulės elektrinių parkų įsigyti. Taip savivaldai atsirastų dar viena galimybė papildomai naudoti šį fondą ir fondą naudoti atsinaujinantiems energijos ištekliams ir savivaldos energetiniam savarankiškumui.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Jūsų paklausti nori keletas Seimo narių. Pirmoji klausia R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, mano klausimas yra toks. Šią Specialiąją programą sudaro mokestis iš valstybės gamtos išteklių. Savivaldybei mes esame nustatę, ką gali, kaip gali disponuoti savivaldybė, priimdama tuos sprendimus. Tai dabar mes tą sąrašą papildome dar viena funkcija, ji svarbi, ypač kalbant apie viešuosius pastatus ir, sakykime, švietimo, kultūros ar socialines įstaigas, kurios galėtų įsirengti elektrines, saulės elektrines, bet ar neverta palikti šią Specialiąją programą disponuoti savivaldybei ir tegul savivaldybė pati nuspręs, ar jinai skirs visuomenės švietimui, ar jinai skirs elektrinėms įrengti? Mes dar papildome vienu punktu, bet atsiras gal kelios savivaldybės, kurios iš šitos programos galėtų padaryti kitų dalykų, pavyzdžiui, įrengti oro taršos monitoringo stoteles arba, sakykime, kitas programas, kurios taip pat yra nukreiptos į gamtos tausojimą, nes tikslas tos programos yra būtent gamtosauginiai ir tausojantys projektai ir jų įgyvendinimas. Tai ar verta įvardinti vėl vieną konkretų, sakykime, įrenginį ir galimybę, ar vis dėlto nemanote šitą specialiąją programą palikti savivaldybės tarybai nuspręsti, kaip ją panaudoti ir kiekvienos savivaldybės specifiką, unikalumą, poreikius labiau patenkinti?
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege. Jūsų klausimas puikus. Tik aš noriu pasakyti, kaip gali būti naudojamos Specialiosios programos lėšos. Visi tie jūsų išvardinti punktai išlieka, tai reiškia, nėra atimta savivaldos teisė savarankiškai spręsti, nėra savivaldybei uždrausta skirti lėšas aplinkos apsaugai, monitoringui, kitoms aplinkosauginėms veikloms, o šituo punktu mes tik papildome. Tai reiškia, kad atsiranda dar viena galimybė, kuri neapriboja kitų.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia R. Baškienė. Prašom, kolege.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiamoji kolege, išties pritariu jūsų iniciatyvai. Aišku, dėl kiekvieno įstatymo projekto Teisės departamento išvada yra labai svarbi. Tikiuosi, kad jūs ją skaitėte. Čia klausimas būtų toks: aiškiau apibrėžti, kokiems subjektams būtų skiriamos šitos lėšos, ir ar buvo gauta Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonė rengiant jūsų įstatymo projektą, ar bandėte domėtis, kaip jį vertintų Lietuvos savivaldybių asociacija? Ačiū.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą kolegei. Žinote, taip, skaičiau Teisės departamento išvadas. Nė kiek neprieštarauju dėl to, kad galbūt reikėtų patikslinti apibrėžimą. Bet aš manau, kad komitete diskutuojant tai tikrai bus galima ir padaryti, ir patikslinti. O dėl savivaldos, taip, mes nediskutavome su Savivaldybių asociacija, bet su pavienėmis savivaldybėmis tikrai daug diskutavome.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau užsirašęs klausti K. Mažeika. Prašau. K. Mažeikos nematome. Tada klausia S. Gentvilas. Prašau, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiama kolege Ilona, jūs esate pakruojietė ir supratau, kodėl tas įstatymas yra teikiamas. Pakruojis jau šiuo metu gauna pusę milijono eurų į Specialiąją aplinkos apsaugos rėmimo programą iš UAB „Dolomitas“ už jo kasamus išteklius. Lydimuoju įstatymo projektu jūs siekiate padidinti proporciją nuo 20 % programos lėšų, einančių už valstybinius išteklius, iki 40 %. Vadinasi, Pakruojo savivaldybei iš esmės nuo pusės milijono padidėtų iki milijono kasmet gaunamų pajamų iš UAB „Dolomitas“.
PIRMININKAS. Čia, kolega, kitas įstatymas.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Taip, kitas.
S. GENTVILAS (LSF). Lydimasis. Už valstybinius išteklius. Klausimas yra, ar tai yra proporcinga, nes, pavyzdžiui, jūsų atstovaujamoje apygardoje yra Joniškis, kuriam iš Aplinkos apsaugos valstybinės programos yra kompensuojama už audros sukeltus išteklius Žagarės dvarui atstatyti. Ar tikrai tiek nuostolių pridaro UAB „Dolomitas“, kitaip tariant, kad jums reikėtų papildomai pusės milijono į Pakruojo biudžetą ir tai nebūtų neproporcinga iš tikrųjų savivaldybei, kuri pasižiūrėjus pagal programą išskirtinių lėšų dolomito sukeliamiems neigiamiems poveikiams neturi? Tai yra įprastinis gatvių valymas, atliekų tvarkymas ir taip toliau.
Kaip jūs matote, ar tai neiškreiptų visos sistemos, nes konkrečiai jūs esate didžiausia Lietuvos kasykla gamtinių išteklių ir dėl to jūsų projektas orientuotas į tai, kad padvigubintumėte Pakruojo pajamas? O pirminį projektą pristatydama jūs užsiminėte iš esmės apie saulės energetiką, kuriai aš pritariu, bet proporcijos paskirstymas yra iš tikrųjų žalingas. Ačiū.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Labai džiaugiuosi, kad pritariate Aplinkos apsaugos programos pakeitimams. Jeigu kalbėtume užbėgdami už akių apie kitą įstatymo pakeitimą, tai, žinote, gamtinių išteklių yra ne tik Pakruojo rajone – jų yra ir daugelyje kitų rajonų. Bet kokiu atveju mes džiaugiamės turėdami įmonę, kuri išgauna išteklius, ir negaliu pasakyti, kad jinai mums šitiek apkartina gyvenimą. Bet aš manau, kad proporcinga ir teisinga, nes bet kokiu atveju savivalda patiria ir tam tikrus kitus nepatogumus, nes yra ir dulkėtumas, yra padidėję srautai automobilių, kurie važiuoja iš mūsų rajono. Tai, ką mūsų rajono savivaldybė šią dieną skiria iš savivaldybės biudžeto, galėtų antra tiek atiduoti infrastruktūrai, o aplinkosauginiams reikalams išleisti būtent šitos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas.
Kitas dalykas. Aš manau, kad yra galbūt ir ypač teisinga, kad savivaldos teritorijoje, kurioje išgaunami ištekliai, dalis lėšų nugultų į savivaldos biudžetą.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia L. Girskienė. Prašau, kolege.
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Laba diena. Čia turbūt kiekvieną Seimo kadenciją šitas įstatymas yra keičiamas. Man labai įdomu, kodėl kilo tokia iniciatyva, ar jūs matote problemų, nes, mano nuomone, yra tikrai nemažai programų savivaldybėms, ir juridiniams asmenims, ir privatiems asmenims, kur galima įsirengti ir saulės elektrines, ir panašiai, tai yra atsinaujinančius energijos šaltinius. Kodėl jūs manote, kad yra būtina imti lėšas iš šitų programų?
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Žinote, visa Lietuva kalbame apie energetinę nepriklausomybę ir bet kokiu atveju šiandien nėra kokios nors programos, kur būtų dotuojami atsinaujinantys ištekliai, tai yra konkrečiai saulės elektrinės ant savivaldos institucijų: ant mokyklų, socialinių įstaigų, ant kultūros centrų ir panašiai. Todėl mes siūlome kaip dar vieną alternatyvą, kur galėtų savivalda pasinaudoti šitos programos lėšomis ir įsirengti saulės elektrines ant savo įstaigų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia V. Rakutis. Prašau, kolega.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, aš irgi norėčiau prisijungti prie kolegų išsakytų abejonių dėl to, kad reikėtų įstatymu apibrėžti, kam panaudoti savivaldybei skirtas lėšas, nes iš tikrųjų yra įvairių gamtos išteklių, įvairių poreikių – kai kur reikia vieno dalyko, kai kur kito dalyko, todėl toks apibrėžimas gal konkrečiu atveju ir geras, bet visos valstybės mastu, manau, nelabai.
O dėl antrosios dalies, dėl lydimojo dokumento, ką Simonas pastebėjo, tai yra gamtos ištekliai, kurie yra per kelias savivaldybes. Arba būna taip, kad gal patys ištekliai yra vienoje savivaldybėje, bet infrastruktūrinė arba kažkokia ten… triukšmingumas, dulkingumas liečia kitą savivaldybę. Čia man teko kai kuriuos projektus daryti su keliomis savivaldybėmis, tai labai sudėtinga ką nors padaryti, kai yra dvi savivaldybės, nes jų išsiskiria nuomonės ir tada galiausiai nėra skiriami pinigai tam dalykui, kam jie iš tikrųjų ir skirti, tai yra atlyginti žalai gamtai. Aš manyčiau, kad tas palikimas tų procentų, kurie yra, tikrai labai svarbus, o dėl pasirinkimo, kam savivaldybė turėtų naudoti, reikia žiūrėti pagal konkrečią situaciją. Dėkui.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Norėčiau atsakyti, kad dėl specialiosios programos lėšų naudojimo, kaip ir kolegei sakiau, tai nėra apribojimas. Šiandien įstatymas reglamentuoja, taip, mes tik įtraukiame papildymą, kuris, sakykime, atveria dar vieną galimybę, bet neapriboja kitų. Šiuo atveju ir norėčiau atsakyti į jūsų tą pirmąjį klausimą dėl programos panaudojimo lėšų.
O atsakant į kitą klausimą jums dėl perskirstymo už gaunamus valstybinius gamtos išteklius, žinote, yra nemažai patvirtinta tvarkos aprašų, apibrėžta įstatymu, kad, tarkime, infrastruktūrą vandens ar nuotekų galima įsirengti ten, tik toje gyvenvietėje, kur yra ne mažiau kaip 200 gyventojų, ne mažiau kaip 500 gyventojų. Mokykla gali išlikti, tik kai toks mokinių skaičius. Ir, žinote, gana daug yra teisinių dokumentų, kurie apriboja mažų savivaldybių teises. Jūs dabar norite pasakyti, kad perskirstymas pagerintų situaciją tik tam tikroms savivaldybėms. Visos savivaldybės gauna lėšų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, tik jos yra vienos mažesnės, kitos didesnės. Taip, kai kurios savivaldybės didesnes pajamas gauna, bet toms savivaldybėms gal ir atsiranda, ten, kur negali, tarkime, vandentvarkai skirti lėšų iš valstybės dotacijų, jie gali lėšų skirti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos tiek nuotekoms, tiek vandentvarkai.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Kolegos, dabar apsispręskime dėl pirmosios dalies, tai yra dėl Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos. Motyvai už – J. Zailskienė.
J. ZAILSKIENĖ (LSDPF). Laba diena visiems. Ačiū už suteiktą žodį. Aš kviečiu palaikyti, nes, pirmiausia, mes turime galvoti apie kuo didesnį savivaldybių savarankiškumą, o kitas dalykas – įtraukti į programą saulės elektrinių pastatymą, įrengimą. Savivaldybėms tikrai labai svarbu, nes tie pinigai pagal Specialiąją programą naudojami tiktai tiems tikslams, kurie yra išvardinti. Jei nebus įrašyta, jie to tiesiog negalės naudoti. Kviečiu palaikyti ir pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Motyvai prieš – M. Lingė. Prašau, kolega.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Išgirdau, kad bus balsuojama atskirai dėl projektų, bet pasisakyti noriu išskirtinai dėl antrojo, juo labiau kad tai yra susijusi paketo dalis. Tai jeigu dar pirmąją programą paskirsime ir įtrauksime, ir sudarysime galimybę sąrašą papildyti vienu išskirtiniu punktu, tai būtų tikrai galima diskutuoti, bet tikrai nėra priimtina Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo…
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, dėl antrojo mes dar atskirai balsuosime.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerai, jeigu bus sudaryta galimybė.
PIRMININKAS. Motyvai už ir prieš išsakyti, prašom apsispręsti balsuojant.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 78, prieš – 4, susilaikė 13. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomų nėra. Siūloma svarstyti šių metų balandžio 29 dieną. Prašau, kolege, minutėlę. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Aš siūlau kaip papildomą Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, nes tai paliečia savivaldybių reikalus.
PIRMININKAS. Papildomą siūlo kolegė R. Tamašunienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Sutinkame? Svarstymo data – balandžio 29 diena. Ar galime pritarti? Pritarta. Ačiū.
12.11 val.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-116 (pateikimas)
Kitas klausimas – Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-116. Gerbiama I. Gelažnikienė, prašom. Jau apie jį šiek tiek buvo užsiminta, bet dabar prašom pristatyti išsamiau.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas reglamentuoja, kad šitą mokestį moka fiziniai ir juridiniai asmenys, ir įstatymu yra nustatomi mokesčio tarifai, ekonominės sankcijos bei mokesčio įskaitymas. Įstatymo pakeitimu siūlome keisti 11 straipsnio 1 dalyje įskaitymų proporcijas ir siūlome, kad į valstybės biudžetą būtų įskaitoma 60 %, o 40 % mokesčio į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami ištekliai, biudžetą, ir naudojamos būtų šitos lėšos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti. Kaip ir šiek tiek minėjau, pristatydama pirmąjį įstatymo pakeitimą, kad savivaldybės teritorijoje, kurioje išgaunami gamtiniai ištekliai, valstybiniai gamtos ištekliai, yra tam tikrų, sakykime, ir nepatogumų, tai yra papildomai dėvima infrastruktūra, patiriamas dulkėtumas ir papildomas triukšmas. Vadinasi, perskirsčius šitas lėšas, savivalda galėtų didesnį dėmesį skirti savo aplinkai gerinti. Tai, kaip ir kažkada kažkas minėjote iš kolegų, ir monitoringui, ir aplinkos apsaugos priemonėms diegti bei joms įgyvendinti. Ir manome, kad šitas perskirstymas būtų stiprus paskatinimas savivaldai ir atrištų rankas padaryti ženkliai daugiau naudingų darbų savo rajono gyventojams, kadangi šis lėšų panaudojimo spektras yra gana platus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūsų paklausti nori keletas Seimo narių. Pirmas klausia D. Griškevičius. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama Ilona, ačiū už jūsų iniciatyvą, tikrai kaip savivaldybininkui irgi smagu, kad tų iniciatyvų atsiranda, galvojant apie papildomus finansinius išteklius savivaldos biudžetams. O, bet, tačiau šiuo atveju vis dėlto norisi paklausti, kadangi vis tiek keičiate proporcijas, tiksliau, siūlote keisti nuo 80 iki 60 valstybei ir savivaldai nuo 20 iki 40, ar būtent šiuo laikotarpiu, kada mes kalbame iš tikrųjų apie tų lėšų poreikį gynybai ir kitoms su saugumu susijusioms priemonėms, vis dėlto pasiūlymas yra savalaikis? Tai viena klausimo dalis.
Ir antra klausimo dalis. Ar teko skaičiuoti, kiek tai, sakykime, turėtų įtakos konkrečiai kalbant apie finansinę išraišką ir kiek galėtų padidėti šie savivaldybių biudžetai, tiktai, žinoma, valstybės biudžeto sąskaita? Ačiū už atsakymus.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimus. Žinote, kalbant apie gynybos klausimus, Lietuvos saugumo klausimą, tai yra tikriausiai visų pagrindinis akcentas, kurį dedame šiandien, bet kartu mes kalbame ir apie sveikatą, ir apie švietimą, ir apie energetinę nepriklausomybę. Aš manau, kad šitas siūlymas, pakeitimas – tai vienas žingsnis, kurį papildomai savivalda gali žengti dėl energetinio savarankiškumo. Tai yra papildomos lėšos. Dar kartą pasikartosiu: tai yra labai svarbus aplinkosaugos užtikrinimo klausimas.
Jeigu kalbėtume apie antrąją jūsų klausimo dalį, galėtumėte, Domai, dar kartą pakartoti?
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia Valdas…
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Finansiškai? Finansiškai šiandien valstybė surenka 25 mln., dabar atiduodama 20 %, tai būtų atiduodama 40 %.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V. Rakutis. Prašau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, čia, į kairę, jums reikėtų atsisukti. Aš dar pratęsiu tą temą, kurią minėjau. Yra konkrečių pavyzdžių: yra Žvėrynas prie Veprių, kuris yra Ukmergės rajone, bet Žvėryno didžioji dalis pereina į Jonavos rajoną. Tai labai konkretus dalykas ir ten darbai, kurie reikalingi užtikrinti ir gamtos išteklių atstatymui, ir po tų karjerų darymo paskui panaudojimui… Yra daug lengviau, kai galima konsoliduoti Vyriausybės rankomis visą šitą darbą, nes iš tikrųjų ten atskiros savivaldybės, kurių tiktai dalis patenka, sakykime, bus sunkiai apskaičiuojama ir tikrai tie pinigai bus panaudojami ne taip efektyviai, kaip konsolidavus. Aš manau, kad mes turėtume labiau pasitikėti Vyriausybe, kad jinai tokius dalykus darys, nes iš tikrųjų tie gamtos ištekliai kartais tikrai teritoriškai yra po kelias, po dvi, netgi po tris savivaldybes pasklidę, ir čia Vyriausybės vaidmuo, man atrodo, būtų lemiamas. Priešingu atveju tai tiesiog savivaldybės pajamų naujas šaltinis, nesprendžiantis problemos. Kaip jūs žiūrėtumėte į tai, kad vis dėlto labiau pasitikėtume Vyriausybe ir paliktume tuos procentus, kurie yra?
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Žinote, aš nesakau, kad nereikia pasitikėti valstybe ir Vyriausybe, bet aš kartu siūlau laikytis ir regioninės politikos. Jeigu mes visi visada kalbame, kad Lietuva tai yra mūsų žmonės, tai yra mūsų savivalda, tai tokiu atveju aš manau, kad reikėtų pasitikėti savivalda ir nebijoti atiduoti didesnę šito mokesčio dalį. Juk, žiūrint į dabartinę situaciją, iš tiesų Lietuvoje yra ganėtinai užterštų teritorijų, kurios stovi eilėje, kada valstybė skirs dotaciją būtent iš šito fondo ir bus galima sutvarkyti, ir sėkmingai tikriausiai stovės dar kokius 10–20 metų. Tai savivaldybė, turėdama šitas lėšas savo rankose, būtent šitas užterštas teritorijas turėtų galimybę ir sutvarkyti.
PIRMININKAS. Ačiū, toliau klausia B. Ropė. Prašau, kolega.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū už pristatymą. Iš tikrųjų po tais skaičiais, po tais procentais glūdi jau konkretūs skaičiai pinigais ir jie tarp savivaldybių labai skirtingi. Aš manau, didindami procentą, mes didiname diskriminaciją, didiname skirtumus tarp savivaldybių. Jeigu iš tikrųjų mes norime paremti visas Lietuvos savivaldybes, tai mes didinkime mokestinę dalį, kad visos savivaldybės įgautų papildomą galimybę pasistatyti saulės kolektorius.
Kalbant apie aplinkosauginį dalyką, tai aš nesuprantu, ką mes čionai darome. Ar elektra, perkama iš, pavyzdžiui, „Igničio“, kuris gamina saulės kolektoriais, skiriasi nuo elektros, kuri bus gaminama ant mokyklos? Skirtumo tai aplinkosauginiu požiūriu jokio nėra, tiktai skirtumas lieka, kad tos savivaldybės, kurios gauna dabar daug taršos, gamtos išteklių mokesčių, gaus dar daugiau, jos sutaupys daug savo biudžeto pinigų.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Žinote, pirmiausia tai noriu pasakyti, kad tai yra papildomos lėšos ir šiandien nėra numatyta jokia dotacija, kad būtų galima dotuoti ir statyti saulės elektrines ant valstybinių, savivaldos įstaigų. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas – užaštrinti vieną klausimą, kad būtent padidinus, perskirsčius didesnį procentą savivaldybėms, bus nelygybė, tai, žinote, galima kalbėti visur. Gal galime paminėti kelius, kad vienos savivaldybės gauna didesnius pinigus, kitos gauna mažesnius pinigus. Tai priklauso nuo kelių kilometrų, nuo dar tam tikrų įregistruotų kelių Registrų centre ir panašiai.
Mes kalbame apie nuotekas ir vandentvarką. Kaip ir minėjau prieš tai kolegai, situacija yra lygiai ta pati: vienos savivaldybės (ten, kur yra didesnis gyventojų skaičius) gauna didesnę dotaciją, kitos savivaldybės gauna mažesnę dotaciją. Jeigu kalbėtume apie žemės ūkio lėšas, situacija yra ta pati: vienos savivaldybės gauna vienokias dotacijas, kitos savivaldybės gauna kitokias dotacijas. Dėl to, ar aklai susisaistyti būtent su šitomis pajamomis, aš manyčiau, gal kaip tik yra adekvati ir logiška situacija perskirstyti šitas lėšas ir atiduoti toms savivaldybėms, kuriose iš tikrųjų išgaunami šitie gamtos ištekliai.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, iš tiesų palaikau šį įstatymo projektą, nes tikrai žinau, kokios yra gyventojų situacijos, kai šalia namų yra karjerai. Kaip jūs minėjote, tai yra ir papildomas kelių dėvėjimas sunkvežimiais, ir dulkėtumas, ir garsas – iš tikrųjų savivalda susiduria su papildomais iššūkiais.
Mano bus du labai konkretūs klausimai. Pirmas. Gal galite įvardinti konkrečią sumą, nes dabar išreiškėte procentais, bet kokia maždaug konkreti suma, kiek valstybė netektų?
Antras. Čia galbūt daugiau pirmininkui, bet jūs teikiate klausimą, tai kadangi visada yra, kai yra susiję įstatymai, jie teikiami kaip paketas, o dabar išskyrė atskirai du įstatymų projektus, tai ar nėra taip, kad jau valdančioji dauguma apsisprendusi nepalaikyti savivaldai skiriamo didesnio finansavimo? Ačiū.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Gal iškart atsakysiu į antrą klausimą, nes jis yra paprastesnis. Tai, kad įregistruoti kaip du atskiri dokumentai, yra tiesiog Seimo narės nepatirtis. Šitas klausimas yra aptartas ir su gerbiamu premjeru, ir su Aplinkos komiteto pirmininku.
O pirmą klausimą gal galite dabar man priminti? Kaip ir sakiau, jeigu šiandien valstybė surenka 25 mln. ir iš jų 20 % yra atiduodama savivaldai, tai dabar būtų atiduodama iš 25 mln. 40 %.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Toliau klausia E. Kirkutis.
E. KIRKUTIS (LVŽ-KŠSF). Laba diena. Turėjau tokį klausimą. Labai dažnai buvo minėtas Pakruojis, Pakruojo dolomitas. Iš ten vežama skalda, jūs minėjote, laužomi keliai, dulkėtumas. Tas didesnis procentas lėšų nukeliaus į vieną savivaldybę, bet iš to Pakruojo keliauja po pusę Lietuvos ta pati skalda ir yra laužomi ir kitų gretimų savivaldybių keliai. Netgi yra vienas kelias, einantis pro Šiaulius, yra ir gyventojų nuolatinių nusiskundimų dėl laužomų kelių, dėl dulkėtumo. „Via Lietuva“ jau yra gavusi nurodymą taisyti padėtį, kad dulkėtumą sumažintų. Tai keliauja iš vieno ir to paties. Kaip tai atsilieps ir kaip galės kovoti su tuo, jeigu pinigai už gamtos teršimą keliauja į vieną savivaldybę, o žala daroma ir kitai?
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Pirmiausia tai noriu pasakyti, kad mes džiaugiamės turėdami įmonę, nes įmonė moka nemažus mokesčius, įmonė įdarbina daug mūsų rajono gyventojų. Šiandien kalbama ne apie tai. Valstybiniai gamtos ištekliai yra mūsų rajone, taip tikriausiai ponas Dievas nulėmė, bet jeigu kalbėtume apie tai, kad išvežiojami gamtos ištekliai po visą Lietuvą, aš manau, natūralu, kad ir iš Kauno rajono važiuoja tam tikri ištekliai, ir iš Akmenės rajono važiuoja. Vadinasi, mūsų savivaldybė nėra išskirtinė. Bet aš tik noriu akcentuoti, kad tai yra papildoma galimybė. Visa tai, kas dabar yra dotuojama, arba skiriama, iš Kelių programos, juk viskas išlieka. Tai yra papildomos lėšos. Aš žinau, kad tiek Akmenės savivaldybė, tiek Pakruojo rajono savivaldybė, tiek kitos savivaldybės iš tiesų iš savo biudžeto nemažai lėšų skiria kelių infrastruktūrai gerinti. Pačios įmonės, kurios išgauna šituos gamtinius išteklius, lygiai taip pat skiria paramą ir prisideda prie kelių būklės gerinimo. Jūs gal taip sarkastiškai šyptelėjote, bet jeigu jūs pasidomėtumėte, kiek įmonės duoda paramos, tarkime, paskaldavimui ir gamtinių išteklių, aš manyčiau, reakcija būtų kitokia.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar nuomonės už, prieš. Už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Aš norėčiau kreiptis į R. Sinkevičių ir V. Fiodorovą ir parodyti, kad, gerbiamas Rimantai, jūs pasirašėte šitą projektą, bet toks nekompleksinis mąstymas, kaip jūs su E. Sabučiu pasirašote projektą, iliustruoja politikos chaotiškumą. Pagrindinės Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos yra iš taršių įmonių, tokių kaip „Achema“ arba, Viktorai Fiodorovai, „Lifosa“. Šiandien regionuose pramoninės įmonės sunkiai kuriasi dėl ko? Dėl to, kad savivaldybės gauna mažai pinigų iš taršos mokesčio, bet čia pakruojiškė gerbiama Ilona padarė iniciatyvą, jinai pasiima tiktai dalį už iškasamus karjerus, ir tai yra didžiausias karjeras Lietuvoje, dolomitas. Jūs turėtumėte paraleliai eiti su taršos mokesčio didesne duokle savivaldai, kad pramonės įmonės kurtųsi ir jūsų gyventojai gautų daugiau, bet ne – jūs tiesiog padėjote parašą ant gamtinių išteklių, kas atrodo, na, nei kompleksiška, nei nelogiška…
Bet aš pasisakau už šitą projektą dėl to, kad mačiau n istorijų per aplinkos ministro darbą, kai savivaldybės ir daugiausia savivaldybės naudoja veto teisę kam – karjerams užblokuoti. Jeigu nori karjerą steigti savivaldybėje, iš esmės savivaldybė kas antrą karjerą vetuoja dėl to, kad iš esmės mažai naudos gauna. Aš suprantu, ten, kur Trakų rajonas, Klaipėdos rajonas ir kiti, kur steigiasi daug karjerų, Kulautuvoje ką tik buvo veto, Kauno rajonas, kur žvyringos, smėlėtos žemės ir blokuojami karjerai, šitas įstatymas pasitarnautų, bet Pakruojui, kur jau yra dolomito ir kuris jau moka pusę milijono eurų, na, ar dabar iki milijono užaugusi duoklė, na, spręstų… Pasižiūri į Pakruojo išlaidas – na, nėra jos susijusios su karjero veikla, ten yra tipinės išlaidos. Todėl aš skatinu ir manau, kad gerai, kad savivalda jaustų interesą priimti tokius objektus, angliškai jie vadinami NIMBY – not in my backyard, tokių objektų Lietuvoje reikia, bet dažna savivalda juos blokuoja. Tai kad savivaldos jaustųsi labiau galinčios pateisinti tokio objekto atsiradimą, reikia joms pridėti, bet mane užmuša tas nekompleksiškumas, nes taršos įmonės su kaminais ir matėme Palangoje…
PIRMININKAS. Kolega, jūsų laikas jau išseko.
S. GENTVILAS (LSF). …blokuotą elektrolizės aparatą, kur Palangos meras blokavo. Tai būtent dėl duoklės savivaldai per kuklumą ir tada savivalda nestoja ginti tokių projektų.
PIRMININKAS. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Kviesčiau pradėti diskusiją.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Na, tikrai kyla klausimų, ar adekvačiai suvokiame laikmečio iššūkius ir ar taip demonstruojame tą požiūrį į valstybės biudžeto ir viešųjų finansų poreikius, ypač gynybos reikmėms. Tai kad deklaracijos nesiskirtų nuo realių veiksmų, kviečiu tikrai nepalaikyti šios sprendimo. Valstybės ištekliai yra bendras valstybės turtas ir atskiros savivaldybės neturėtų jaustis privilegijuotos, kad dėl to gali turėti didesnius biudžetus, ir lobistiškai siūlyti tokius sprendimus, kad ta didesnė dalis ir liktų atskiroms programoms skatinti, kaip saulės… elektros įrengimai. Visa tai yra geri tikslai, bet tos proporcijos, kurios šiuo metu yra nustatytos, yra motyvuotos ir pagrįstos, o viešieji finansai neturėtų būti atitraukinėjami nuo šiaip viešųjų biudžeto galimybių lango, kuris iš tikrųjų yra toks platus. Dėl jo reikės tikrai daug sprendimų ne tik Vyriausybės programą įgyvendinant, bet pirmiausia pildant tvariais šaltiniais Gynybos fondą, todėl solidariai visos savivaldybės turi prisidėti prie valstybės biudžeto tomis proporcijomis, kurios šiuo metu yra nustatytos, ir jų tikrai keisti nesiūlyčiau.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Kadangi nuomonės išsiskyrė, prašom apsispręsti balsuojant. Prašau.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 69, prieš – 7, susilaikė 17. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ir papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 29 dieną. Ar galime pritarti? Pritarta. Ačiū.
12.30 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 424 straipsniu įstatymo Nr. XIV-293 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-150 (pateikimas)
Kitas – Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-150. Pristato pranešėjas R. Kaunas. Prašom, kolega.
R. KAUNAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šiuo projektu siūloma atidėti dvejiems metams prievolę įsigyti ir naudoti modernius kasos aparatus smulkiems prekeiviams turguose, mugėse, smulkiems paslaugų teikėjams, ypač smulkiesiems verslininkams. Modernus reiškia, kad kasos aparato įvesties duomenys automatiškai perduodami VMI. Paprastas kasos aparatas, kuriuos daugelis jau kaip ir turi, nebetinka.
Daugelis iš jūsų, kolegos, ypač regionuose, jau girdėjote prašymus, argumentus, kodėl reikėtų panaikinti šią prievolę. Su kokiomis problemomis susiduriama? Tai yra temperatūros svyravimai, drėgmė, lietus, ryšio sutrikimai, generatorių poreikis. Visgi mūsų tikslas yra kokybiškai administruoti mokesčius. Eliminavę emocijas, įvertinkime tai, kad visi modernūs kasos aparatai privalo būti sertifikuoti. Vieno šio aparato tikrinimas šiuo metu užtrunka 16 darbo dienų, o jų yra tūkstančiai. Iki šios dienos sertifikuoti tiktai keletas aparatų, todėl kyla rizika, kad iki šių metų pabaigos, kai visi įrenginiai turi būti sertifikuoti, to nebus spėta atlikti laiku.
Situaciją dar labiau apsunkina nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioję teisės aktai, kurie panaikino supaprastintą procedūrą, leidusią pradėti naudoti kasos aparatus dar nebaigus visos ekspertizės. Tas šiaip gal yra ir logiška, kadangi galima būtų problemą spręsti leidžiant naudoti nesertifikuotus kasos aparatus, tačiau ar tokiu būdu nediskredituojamas pats sertifikavimo procesas ir poreikis? Ar tikrai galime pasitikėti rodmenimis nesertifikuotos įrangos, kurią veikia temperatūros svyravimai, drėgmė, klimato sąlygos? Ir tada yra elementarus klausimas: jeigu sakome, kad įrangos sertifikuoti nereikia, tai kam (klausimas tada) po to prašyti tai atlikti? Viena ranka mes tarsi reikalaujame modernios apskaitos, tuo tarpu kita ranka apsunkiname patį įgyvendinimą.
Nebuvo numatytas didesnis finansavimas Lietuvos metrologijos inspekcijai, todėl dabar 2025 metų biudžete surasti papildomų lėšų tarsi ir sudėtinga. Nemažai prekeivių jau dabar turi paprastus kasos aparatus, kurių įsigijimas kainavo, priežiūra kainuoja. Jie jau dabar teikia informaciją VMI šiuo metu galiojančiais būdais. Reikalavimas vėl keisti kasos aparatus, kurie, be to, bus dar galimai ir nesertifikuoti, gali sukelti nepagrįstą administracinę, finansinę naštą smulkiajam verslui.
Šiuo projektu nesiūloma atsisakyti skaitmenizavimo ar atsisakyti kokybiško mokesčių administravimo, tačiau prašoma įvertinti realybę, ar tikrai visi senjorai, prekiaujantys turguje savo rankdarbiais, turi turėti kasos aparatą ir ar tikrai mes galime leisti naudoti nesertifikuotą įrangą. Manau, reikėtų įvertinti dabar galimybę atidėti šį reikalavimą, paruošti reikiamus sprendimus ir kokybiškai startuoti po dvejų metų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Jūsų paklausti nori keletas Seimo narių, tam skirta 10 minučių. Pirmoji klausia R. Baškienė. Prašau, kolege.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiamas kolega, klausausi jūsų ir kyla išties labai labai daug abejonių. Ar anksčiau veikęs įstatymas, kuris, beje, įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d., kas gi atsitiko iš esmės, kad jis buvo toks netobulas ir kas gi atsitiko visumoje su tais moderniais, sertifikuoti būtinais aparatais, kad jie tokie nekokybiški? Kaip galvojate spręsti šią problemą? Jūs siūlote įgyvendinimo datą, vėlgi labai greitai tai padaryti, sustabdyti, o kas po to? Mes negalime apsiriboti tik viena diena ir vienu sprendimu. Mes turime matyti tris žingsnius į priekį. Tai kokie tie trys žingsniai į priekį? Ačiū.
R. KAUNAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Rima. Iš tikrųjų procesas buvo pradėtas prieš penkerius metus ir per visus šiuos penkerius metus mes ir turime tą problemą, kad turime iki šių metų pabaigos reikalavimą, kad visa įranga, įsigyta per penkerių metų laikotarpį, būtų sertifikuota. Šiandien mes turime problemą, kad ta įranga naudojama, tiesiog naudojama. Ir sakome dabar: užkraukime procedūras dar dėl kelių tūkstančių papildomų kasos aparatų. Tai ir yra šiuo atveju bėda, kad, labai tikėtina, mes patys, versdami smulkųjį ir apskritai visą verslą vadovautis mūsų priimtais įstatymais, sukuriame iš kitos pusės probleminę to įstatymo įgyvendinimo procedūrą. Kaip aš jau minėjau, Lietuvos metrologijos inspekcija neturi net pakankamų pajėgumų tai atlikti. Momentas ir yra toks, kad galbūt neperskubėkime, įgyvendinkime tai, ką mes jau turime įgyvendinti, išspręskime tą problemą, kurią šiandien jau turime, pasvarstykime, kokiais būdais mes galėtume pagelbėti sertifikavimą atliekančioms organizacijoms, įstaigoms ir panašiai, ir tada, jau įvertinę visą situaciją, judėkime toliau. Man lygiai taip pat kyla klausimas: o kodėl nebuvo numatyta, kad tą penkerių metų laikotarpį sertifikavimas lygiai taip pat vyktų etapais? Viskas palikta paskutinei dienai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Toliau klausia B. Vėsaitė. Prašau, kolege.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamas kolega, turbūt šio įstatymo pataisos esmė yra dėl pačių mažiausių prekybininkų? Nes visiems didiesiems faktiškai viskas tinka, jie ir dabar turi tuos aparatus ir faktiškai visa sistema veikia. Tai galbūt mums reikia pasvarstyti tik dėl tų pačių mažiukų ir padaryti išimtį, dar perdavus komitetams. Nes kai kurios šalys irgi yra nusprendusios arba mažinti apyvartas ir ypač mažoms apyvartoms neįvesti fiskalinių aparatų su skaitmena, nes žmonės galbūt ir negeba jais naudotis.
R. KAUNAS (LSDPF). Ačiū, ačiū už mintis. Iš principo taip, be abejo, ką aš savo pranešime irgi sakiau, kad būtent ypač smulkiesiems verslininkams. Ką ir paminėjau, kad senjorai, kurie prekiauja savo rankomis sukurta produkcija ir tikrai nedisponuoja šimtatūkstantinėmis apyvartomis, ar tikrai jiems reikia turėti tą kasos aparatą turguje, klausimas iš tikrųjų. Ir šiuo atveju mes būtent diskutuokime. Grįžkime į komitetą, diskutuokime, raskime teisingą sprendimą. Per tą laiką bus sprendžiamas sertifikavimo klausimas ir vienu šūviu nušausime du zuikius.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A. Butkevičius. Prašau, kolega.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, aš jums norėčiau pasakyti, kad čia yra išmaniosios mokesčių administravimo sistemos viena iš priemonių. Ir šis planas, jus noriu patikslinti, pradėtas įgyvendinti 2014 metais. Mes matome, kiek laiko mums trūksta politinės valios priimti svarbius įstatymus, kurie pagerintų mokesčių administravimą. Taip, aš sutinku su B. Vėsaite, kuri pasakė, gal tam tikrai grupei žmonių, kurie prekiauja turguje, ar iki tam tikros apyvartos dar reikėtų daryti tam tikras išimtis. Man gėda, kad jau 2020 metais turėjo būti įgyvendinta visiškai mokesčių administravimo sistema, bet buvo ir objektyvių priežasčių – konkursai buvo skelbiami, jie buvo apskųsti, bet dabar, 2025 metais, vėl grįžti prie to paties klausimo ir išimčių taikymo aš visiškai nesutinku. Ačiū.
R. KAUNAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega. Bet mes vėlgi turime tą pačią probleminę situaciją, kad šiandien realybė yra tokia, kad turime daug įrangos, kurią, sakome, jūs naudokite. Na, jinai būna nesertifikuota. Tada kodėl kita įranga turėtų būti sertifikuojama? Nežinau, policijos greičio matuokliai, kodėl tada jie turi būti sertifikuojami? Niekas nesako, kad mes turėtume atsisakyti. Kaip aš savo pranešime pabrėžiau, mes neturime atsisakyti skaitmenizacijos ir modernizacijos šiuo atveju. Be abejo, sutinku, tiktai mes turėtume eiti protingai ir kryptingai, o ne daryti chaosą, koks išėjo šiandien.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Toliau klausia K. Starkevičius. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia kolega A. Butkevičius labai teisingai pasakė, šio projekto skaitmenizavimo, modernizavimo įdiegimas jau prasidėjo 2014 metais, tačiau kiekvieną kadenciją, kai prasideda, vis būdavo, atsirasdavo, kaip ir dabar jūs, gerbiamas Robertai, ar kitas Seimo narys, kurie siūlydavo vis dar atidėti. Mes priartėjome prie 2026 metų, kai vis siūloma atidėti, ir jūs vėl dar siūlote atidėti. Iš tikrųjų aš noriu paklausti jūsų, nes yra ambicingi planai mažinti šešėlį, kaip tai bus įgyvendinama ir kieno pažyma jūs remdamiesi pasidarėte šį pranešimą, kur, sakėte, mano pranešime jūs girdėjote? Kas šitą pažymą jums rengė, nes jinai jau ne kartą mums yra girdėta, kuri organizacija?
R. KAUNAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Dėl pačios pažymos šiandien ryte tai, ką jūs išgirdote, pasirašiau, kad galėčiau konstruktyviai jums pasakyti, tai čia yra mano žodžiai šitoje pažymoje, šitame lape. O dėl prašymo atidėti, klausimas, o kodėl tada penkerius metus tas pats sertifikavimo procesas nebuvo valdomas, kodėl viskas yra tiesiog palikta tokia laisva valia ir nustatyta šių metų pabaiga, o šių metų pradžioje dar yra pasakyta, kad nebebus galima naudoti nesertifikuotų kasos aparatų? Klausimas, kodėl tada iš karto procesas buvo neteisingai galbūt valdomas?
Dėl mokesčių surinkimo. Be abejo, faktas, kad reikia skaidrinti mokesčių mokėjimą. Šiame vėlgi mano pristatomame pasiūlyme nėra pasakymas, kad nedarykime, – yra pasakymas, kad darykime teisingai. Aš labai abejoju, kad į teisingą kryptį mes orientuojamės. Labai abejoju, kad būtent tie senjorai, prekiaudami savo smulkiais gaminiais, yra tie, iš kurių jau mes surinksime visus įmanomus mokesčius.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V. Ąžuolas ir po to A. Zuokas. Ir klausimus baigsime, nes baigėsi laikas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas pranešėjau, aš irgi norėjau pasitikslinti, gal būtų buvę geriau tikslinga tam tikras grupes išskirti, kaip mažuosius prekybininkus, lauko prekybą kilnojamą ar kita, nes turbūt ten tikrai kita situacija, ten dažnai net kortelių skaitytuvas neveikia dėl ryšio priemonių ar kitų priemonių, o, sakykime, tie patys didesnieji, tai jie mažiau tų problemų turi? Aišku, ta viena medalio pusė, kad tas naujas išmanusis aparatas yra brangus ir jų aptarnavimas yra brangus. Kaip jūs galvojate, gal tiems patiems mažiausiems ir smulkiausiems valstybė netgi galėtų iš dalies kompensuoti to aparato įsigijimą ar kokia nors tvarka, ar metodika, nes, deja, bet tiems patiems smulkiausiems tuos kelis tūkstančius eurų rasti tokiam įrenginiui tikrai yra daug ir brangu? Ačiū.
R. KAUNAS (LSDPF). Išgirdau daug klausimų, abejonių, pasiūlymų, kuriuos būtent ir reikėtų apsvarstyti iš tikrųjų komitetuose ir grįžti su galbūt išsamesniu pasiūlymu. Tačiau šiandien mes turime projektą, kuris įsigalios po 2 mėnesių ir svarstymams tarsi jau nebėra laiko. Todėl ir yra siūloma ne atsisakyti, o atidėti, apsvarstyti, grįžti su konkrečiais pataisytais pasiūlymais ir tada priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Zuokas.
A. ZUOKAS (MSNG). Suprantama, kad smulkiojo verslo sąlygos šiandien yra vienos iš sudėtingiausių Lietuvoje. Aišku, jūsų iniciatyva yra tikrai sveikintina, bet, be abejonės, reikia rasti teisingą sprendimą, kad nenukentėtų tie, kurie gali, o tie, kurie gali, toliau galėtų judėti ir modernizuotis… Taigi po pateikimo aš tikrai pritarsiu.
Mano klausimas. Neapsiribojant vien šituo siūlymu, ką manote apie PVM’o ribos, nuo kurios privalo registruotis PVM’o mokėtojai, smulkusis verslas, didinimą, nes čia viena irgi labai svarbi tema smulkiajam ir vidutiniam verslui, ypač regionuose, nes dabartinė riba nekeista labai daug metų?
R. KAUNAS (LSDPF). Tai yra iš tikrųjų labai aktualus klausimas ir būtent apie jį mes lygiai taip pat turėtume diskutuoti. Tai liečia regionus, liečia smulkųjį verslą. Mano asmenine nuomone, galbūt vertėtų pagalvoti ir rasti tą tokį kompromisinį sprendimą, bet vėlgi čia turime atsižvelgti į visos valstybės poreikius ir mums šiandien kylančius iššūkius. PVM’as visgi yra gana svarbus mokestis ir neturėtume vienokiu ar kitokiu neapgalvotu sprendimu sutrikdyti pačios sistemos. Tačiau diskutuoti tikrai reikėtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nematau S. Gentvilo, liko tiktai vienas V. Fiodorovas, tai dar V. Fiodorovui virš laiko limito, bet trumpą klausimą. Ačiū.
V. FIODOROVAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų daug diskusijų yra pasakyta čia dėl tų nukėlimų ir nenukėlimų, matyt, klausimas yra, bet aš, matyt, irgi po pateikimo pritarsiu, kad diskusija prasidėtų. Kalbant apie tuos ypač smulkius verslininkus, jūs kalbate apie sertifikavimą ir man taip atrodo, kad čia ne tas esminis kampas šito įstatymo projekto. Aš, pavyzdžiui, žiūriu kelių įmonių pasiūlymus dėl kasos aparatų: kasos aparatas kainuoja 300 eurų, 220 eurų metams licencija, kad tas aparatas galėtų veikti, vadinasi, kiekvienais metais po 220 eurų ir dar 200 beveik eurų už tai, kad tas aparatas būtų prijungtas prie VMI sistemos. Tai iš esmės sutinku dėl teisingo mokesčių administravimo, bet mes jau ne pirmą kartą ir ne pirmame klausime tą teisingesnio administravimo naštą būtent nukeliame tiems vartotojams, kurie tų kaštų tikrai negali pakelti.
R. KAUNAS (LSDPF). Turbūt net nelabai ką nors ir komentuosiu.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, atsakėte į visus klausimus. Motyvai už, prieš. Ar yra užsirašiusių? Yra. Prašau. Motyvai už – M. Petrauskaitė.
M. PETRAUSKAITĖ (LSDPF). Sveiki. Gerbiami kolegos, noriu pritarti naujų kasos aparatų diegimo atidėjimui. Tai būtų palengvinimas, kad ir trumpalaikis, bet patiems mažiausiems ir smulkiausiems mūsų prekybininkams.
Žiūrėkite, prieš mano rankas yra mūsų Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus išvada, padarytas tyrimas (aš jį trumpai pacituosiu) apie pateikiamą privalomumą asmenims, parduodantiems prekes ir teikiantiems paslaugas, naudoti kasos aparatą ir perduoti jo duomenis mokesčių administratoriui realiuoju laiku. Atliktas tyrimas, kaip yra naudojami tokie duomenys Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Suomijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Portugalijoje, Švedijoje ir Vengrijoje. Iš pabrėžtų šalių, noriu akcentuoti, tik dviejose šalyse, atlikus šitą tyrimą, yra tai naudojama, ką mes dabar siūlome, tai yra Slovakija ir Slovėnija turi tokius kasos aparatus įsidiegusios. O senosios Europos Sąjungos valstybės, kurios skatina smulkųjį verslą, tokios kaip Italija, Prancūzija, tokių įstatymų ir reikalavimų nekelia. Todėl dar kartą kviečiu visus kolegas įsiklausyti, pasinaudoti šiuo tyrimu prieš svarstant ir diskutuojant. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – M. Lingė. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Išties gėdingas ir ganėtinai nuviliantis siūlymas. Tai dabar vėl ar tos kalbos apie PVMʼo atotrūkio mažinimą kaip tikslą yra nuoširdžios, ar vėl tiktai imitacija, kai žiūrime į siūlomus sprendimus? Buvo penkeri metai prisitaikyti, pasiruošti. Jau dabar, šiandien, skelbiama informacija, nors tos pareigos naudotis šitais aparatais ir teikti tos informacijos į VMI smulkiesiems verslininkams nėra, bet per 3 tūkst. smulkiųjų verslininkų, turinčių išmaniuosius aparatus, jau naudojasi šia galimybe, nemato jokių problemų ir teikia tą informaciją. Nereikia skleisti netiesos: yra sukurta bent 12 aplikacijų, kur galima virtualiomis priemonėmis naudotis ir tinka VMI ta teikiama informacija per mobiliąsias programas. Tai išties yra sprendimo būdų ir nereikia ieškoti preteksto, kaip nukelti sprendimą, kuriam tikrai buvo pasiruošta ir kuris yra surištas jau su šio Seimo, su Seimo apskritai ankstesnėse kadencijose priimtais kitais sprendimais. Nuo šių metų gegužės mėnesio, kai išmanieji aparatai įsigalioja, įsigalioja ir centų apvalinimo įstatymai. Tai dabar, kai jie bus įgyvendinami, jeigu būtų, na, bandoma užtraukti rankinį stabdį ir dar išlošti laiko… Tai iš tikrųjų kviečiu nedaryti tokių sprendimų, kurie ne tik darytų žalą ir mokesčių surinkimui, bet ir trukdytų įgyvendinti tuos tikslus, apie kuriuos jau buvęs premjeras priminė, nes bandoma įgyvendinti nuo 2014 metų. Kviečiu nepalaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, išsakytos nuomonės išsiskyrė, apsispręskime balsuodami. Prašom, balsavimas pradedamas.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 59, prieš – 23, susilaikė 19. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai, kaip pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstyti numatyta gegužės 13 dieną. Ar galime pritarti? Prašom, A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Noriu paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Gerai, galime sutikti dėl Vyriausybės išvados? Kaip pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstome gegužės 12 dieną ir prašome Vyriausybės išvados.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ar būtų galima paprašyti kaip papildomo komiteto Ekonomikos komiteto?
PIRMININKAS. Kaip papildomas – Ekonomikos komitetas. Gerai, ačiū. Ir dėl vedimo tvarkos S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Norėčiau padėkoti už balsavimą A. Sysui ir D. Bradauskui, suprantantiems sistemą, balsavusiems prieš, nes yra labai lengva kelti mokesčius, o šešėlį labai sunku sumažinti. Tai čia yra konkreti šešėlio mažinimo priemonė ir mokesčių nedidinimo, bet kažkodėl einame skirtingomis linkmėmis. Ačiū Algirdui ir Dainorui už balsavimą prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog noriu dėl protokolo, kad įskaitytumėte mano balsą prieš, nespėjau paspausti.
PIRMININKAS. D. Ulbinaitė – prieš, dėl protokolo. D. Bradauskas, prašom.
D. BRADAUSKAS (NAF). Gerbiamieji, bet kokios išimtys išmaniojoje mokesčių administravimo sistemoje, bet kokios mažos išimtys, griauna visą paveikslą. Tą, ką, kolega, jūs pasakėte, aš suprantu jūsų emociją, bet šitame etape išloš tiktai kasos aparatus rengiančios ir parduodančios įmonės. Tas prisidengimas smulkiojo verslo, senjorų, pensininkų… Jūs gerai pasiskaitykite įstatymus – parduodančiam asmeninius daiktus ir smulkiame ūkyje pagamintą produkciją žmogui, kuris neturi nuolatinės darbo vietos, nereikia jokių kasos aparatų. Ką jūs čia išsigalvojate? Tai dabar, vadinasi, mes negausime informacijos nė iš stambių prekybos tinklų, mes negausime informacijos iš turgaviečių, nuolatinių darbo vietų.
PIRMININKAS. Kolega, čia bus diskusija, dabar dėl vedimo tvarkos.
D. BRADAUSKAS (NAF). Taip. Tai aš tiktai pasakau savo nuomonę ir manau, kad čia yra labai ydinga. Ir tikrai aš nesuprantu, kolegų socialdemokratų didžioji dauguma pabalsavo už. Taigi reikia surinkti biudžetą.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Zuokas. Prašom.
A. ZUOKAS (MSNG). Norėčiau įsijungti į šią diskusiją ir manyčiau, kad nė vienas Seimo narys, kuris pats nėra pardavęs kažko, gavęs pajamų ir turėjęs pliusą, dar juo labiau turgavietėje, normaliai net balsuoti neturėtų teisės, nes jis nežino, apie ką kalba. Šio įstatymo esmė kokia? Kad Mokesčių inspekcija turi gauti duomenis iš smulkiausių prekeivių einamuoju laiku. O tai iš karto natūraliai didina visas sąnaudas ir išlaidas. O ką Mokesčių inspekcija daro, jeigu kas 3 sekundes gauna duomenis: ten parduota 3 kilogramai dešros, ten parduota 2 kilogramai lašinių ir taip toliau? Todėl, kolegos, tema rimta, yra niuansų, reikia įsigilinti. Bet kurie neuždirbote patys nė cento, geriau patylėkite ir nekalbėkite tokių skambių kalbų iš čia. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, kviečiu įsigilinti komitetuose. O dabar dar kartą pakartoju, kad pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – Ekonomikos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ekonomikos komitetas papildomas. Reikės svarstyti gegužės 13 dieną ir gauti Vyriausybės išvadą. Ačiū, pritarta.
12.54 val.
Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-167 (pateikimas)
Kitas klausimas – Gyventojų registro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-167. Pranešėjas – D. Jakavičius. Prašau, kolega.
D. JAKAVIČIUS (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, tikiuosi, mano pristatytas įstatymo pakeitimo projektas nesukels tiek daug diskusijų, nes siūlome taisyti Gyventojų registro įstatymo 9 ir 11 straipsnius. Pagrindinė mintis yra kokia? Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras prašo mūsų, Seimo, pagalbos, kad gautų daugiau informacijos iš Registrų centro. Pagal buvusį teisės aktą jie gaudavo kaip informaciją tik gyventojų adresą, bet negaudavo nei elektroninio pašto, nei fiksuoto ar mobilaus ryšio telefono numerio. Prašau jūsų pritarti 9 straipsnio pakeitimui, kad būtų papildytas 9 straipsnis, kad būtų teikiami asmens kontaktiniai duomenys, tai yra elektroninio pašto adresas ir fiksuoto arba judriojo ryšio telefono numeris. Ir 2 straipsnio 11 straipsnio pakeitimas, papildymas 8 dalimi, kad tai būtų teikiama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kai to reikia organizuojant okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikams identifikuoti, ieškant jų giminaičių. Žinant, kad pokario laikotarpyje žuvusių mūsų partizanų buvo ne mažiau kaip 20 tūkst. ir tas identifikavimo procesas yra prasidėjęs, galimybių tikrai turi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, tačiau susiduria su tokiomis techninėmis spragomis.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už pristatymą. Jūsų paklausti nori E. Kirkutis. Prašau, kolega.
E. KIRKUTIS (LVŽ-KŠSF). Laba diena. Tikrai gera mintis, pritariu šitai idėjai. Tiktais klausimas, ar domėjotės, ar Registrų centras išvis tokius duomenis kaupia, ar turi ir ar turi kaip disponuoti? Nebent klientai kai registruojasi, tada nurodo savo elektroninio pašto adresą arba telefono numerį, tai kaip klientų aptarnavimas. Tai tada Registrų centras turės papildomai kaupti tokią informaciją, kuri galėtų būti viešinama tokiais tikslais. O šiaip idėja tikrai yra gera.
D. JAKAVIČIUS (LSDPF). Noriu atsakyti, dalį informacijos Registrų centras turi. Mes savo komisijoje buvome pasikvietę Registrų centro atstovus, jiems iš tikrųjų ta informacija dalintis neleido įstatymas. Kad informacijos trūksta ir Registrų centrui, tai yra tiesa. Čia gal mes visi turėtume skatinti Lietuvos piliečius, jungiantis prie Registrų centro, užpildyti tą anketą, kurios prašo, bet dalis gyventojų to nedaro. Bet tai būtų tiesiog pagalba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui greičiau atliekant savo darbą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į klausimus. Motyvų už, prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti pateiktam įstatymo projektui? Pritarta. Pagrindinis komitetas siūlomas Žmogaus teisių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstyti numatyta balandžio 8 dieną. Ar galime pritarti? Pritarta. Ačiū, kolegos.
12.57 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-172 (pateikimas)
Kitas klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-172. Pranešėjas – A. Radvilavičius. Prašau, kolega.
A. RADVILAVIČIUS (LSDPF). Pirmininke, gerbiami kolegos, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, objektų ir veiklos apsaugą, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą. Šio įstatymo 7 straipsnis reglamentuoja teisinius santykius dėl žemės savininko sutikimo gavimo, siekiant nustatyti konkrečios teritorijos naudojimo sąlygas, ir numato išimtis, kurios įtvirtintos minėto straipsnio 3 dalyje. Viena iš jų – žemės savininko, valstybės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas, kai, atliepiant viešąjį interesą, šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose arba šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos šių teritorijų planų žemėlapius… institucijos nustatyta tvarka patvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto šiais atvejais: dėl branduolinės energetikos objektų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių, elektros energijos perdavimo tinklų, viešosios geležinkelių infrastruktūros, valstybei ar savivaldybei priklausančių kelių, viešojo geriamojo vandens tiekėjui, nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančių ar kitaip valdomų ar naudojamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir požeminio vandens vandenviečių.
Į įstatymo išimtį, kai nėra reikalingas žemės sklypo savininko sutikimas, įtraukti objektai, skirti viešosioms paslaugoms teikti ir viešajam interesui tenkinti. Neįtraukus šilumos perdavimo tinklų yra sukurta teisinė spraga, kurią reikėtų ištaisyti, todėl siūloma įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto formuluotė: „Branduolinės energetikos objektams, magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams, elektros energijos perdavimo tinklams, šilumos perdavimo tinklams, viešajai geležinkelių infrastruktūrai, valstybei ir savivaldybei priklausantiems keliams, savivaldybės ir viešojo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančiai ar kitaip valdomai arba naudojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai ir požeminio vandens vandenvietėms.“ Šilumos tiekimas yra vykdomas viešųjų sutarčių pagrindu, kurios yra skirtos viešajam interesui tenkinti. O Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sutarčių teisėje išskiriama viešoji sutartis, kai viena iš sutarčių rūšių… ir įstatymais ribojamas sutarčių laisvės principas. Viešąja laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo, teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi – transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio organizacijoms.
Šilumos tiekimas, kaip viešuosius interesus atitinkanti paslauga, yra pripažįstamas ir įstatymu. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 56 punktas numato, kad šilumos ūkio paslaugos, kurias nustato įstatymai, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi visuomenės interesais, yra laikomos viešuosius interesus atitinkančiomis paslaugomis.
Taip pat Šilumos ūkio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendra šilumos ir elektros energijos gamyba yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga, todėl šios šilumos tiekimas ir gamyba viešuosius interesus atitinka ir remiantis Civilinio kodekso 6.16 straipsniu. Daugelį atskirų zonų ir kvartalų miestelių, kurie izoliuoti nuo centrinių šilumos tinklų, būtų galima prijungti prie integruoto tinklo taip mažinant į aplinką išmetamų teršalų kiekį. Minėtos zonos prie centrinių šildymo tinklų galėtų būti prijungiamos magistraliniais šilumos tiekimo tinklais, tačiau reikėtų gauti sklypų kaimynų sutikimus ir tai sąlygotų neproporcingai didelius administracinius ir laiko kaštus projektą įgyvendinant arba projektas taptų apskritai neįgyvendinamas, negavus bent vieno sutikimo būtų užkertamas kelias projektą įgyvendinti.
Ypač komplikuotas projekto izoliuotų kvartalų, gyvenviečių, miestelių prijungimas prie centrinių šildymo tinklų vykdomas toje dalyje, kurioje reikalingas žemės sklypų savininkų sutikimo gavimas. Didelė tikimybė, kad jų nepavyks gauti. Negavus nors vieno sutikimo, projekto įgyvendinimas tampa neproporcingai sudėtingas ir tokių projektų vykdymo gali tekti atsisakyti apskritai.
Keletas pavyzdžių. Bajorų kvartalo prijungimas prie centrinių šilumos tinklų. Tinklų apsaugos zona patenka į devynis sklypus, iš kurių penki privatūs, taip pat į valstybinę žemę. Pavilnių kvartalo prijungimas prie centrinių šilumos tinklų. Tinklų apsaugos zona patenka į penkis privačius sklypus ir valstybinę žemę. Kaune Panemunės kvartalo prijungimas prie centrinių šilumos tinklų. Projektas yra suskirstytas į keturis etapus ir apima 45 sklypus, todėl siekiant vykdyti šiuos projektus reikėtų gauti 389 sutikimus, o negavus nors vieno sutikimo, plėtros projektas negalėtų būti įgyvendintas. Įgyvendinant šį projektą, esamos naudojamos dujinės katilinės būtų paliktos kaip rezervinės.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, siūlomas įstatymo pakeitimas būtinas ginant viešąjį interesą, mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro, plėtojant atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir aplinkos oro teršalų išsiskyrimą, mažinant neigiamą poveikį klimato kaitai, todėl įstatymo pakeitimo poreikis yra aktualus ir reikšmingas visai Respublikai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Jūsų paklausti nori keletas Seimo narių. Pirmas klausia A. Gedvilas. Prašau, kolega.
A. GEDVILAS (NAF). Gerbiamas kolega, vis tik norėčiau pasidomėti, ar dėl naujos tvarkos nenukentės kaip nors tie, iš kurių bus paimama ta žemė ir įsigalios nauji servitutai, ar bus atlyginama pagal rinkos kainą, ar vis tiktai kažkokiais kitais skaičiavimais, kaip tai atsilieps turint galutinį rezultatą?
A. RADVILAVIČIUS (LSDPF). Yra Vyriausybės išvada, kurioje yra paaiškinta, atkreiptinas dėmesys, kaip šiuo atveju turėtų būti taikomas kompensavimo mechanizmas. Šiuo teisiniu reglamentavimu, veikiančiu iki šiol, yra dviejų šalių susitarimu nustatomas susitarimas, kokiu principu, kokiu pagrindu yra nustatoma kompensacija. Jeigu mes pakeisime šito įstatymo formuluotę, tai būtų įtvirtinama Vyriausybės nutarimu ir numatytomis priemonėmis.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausti nori taip pat K. Starkevičius. Prašau, kolega.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Iš tikrųjų ilgai pažymą skaitėte, bet yra kai kurie momentai, kur Teisės departamento išvadose parašyta, kad reikalinga ir Vyriausybės išvada. Aš galvoju, tikrai sutiksite bendrame kontekste viską sudėti. Svarbiausia tai, kad būtų teisėtai atlyginta, atsilyginta, jeigu reikės, žemės savininkams, kad mes jų nepamirštume, nes dabartiniu metu, jeigu Vyriausybė neperžiūrės šio projekto, tai žemės savininkai iš tikrųjų gali būti pamiršti. Tai dėl šito tikrai reikia Vyriausybės išvados.
A. RADVILAVIČIUS (LSDPF). Tikrai, gerbiamas kolega, pritariu, kad reikalinga Vyriausybės išvada dėl šio projekto. Aš manau, kad komitetuose, jeigu mes nuspręsime šį įstatymą priimti, bus galima apie tai kalbėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Audriau, palaikau jūsų siekį stiprinti ir lengvinti šiluminių trasų įrengimą, bet pagrindinė problema turbūt yra, ką mes seniau matydavome, kad šiluminėms trasoms yra apsaugos juosta po 5 metrus į šoną, kur mes anksčiau matydavome, taip sakant, apsnigtas teritorijas, kurios nužaliuoja, ar ne? Tai Seime yra praeitos Vyriausybės įstatymo projektas, kuris mažina šitas 5 metrų apsaugos juostas iki 2 metrų. Mano manymu, net iki metro galima būtų mažinti ir tada išvengtume tikrosios nuosavybės apribojimo, sklypų, nuosavybės apribojimo taip, kaip dabar. Nepaisant to, kad jūsų projektas pereitų, vis tiek 5 metrai liktų apribojimo zona.
Mano klausimas yra toks: kodėl ketvirtą mėnesį dirbantis Aplinkos apsaugos komitetas neapsvarstė to projekto, kuris iš esmės sumažintų šilumos apsaugos zoną, juostas vietoj 5 į 2? Gal rytoj, pavyzdžiui, galėtų Seimo komitetas pagaliau įsitraukti, nes L. Jonausko kiek esu prašęs, tai jis šito klausimo vis neįtraukia. Ir mes, nepaisant jūsų įstatymo pateikimo, vis tiek turėsime 5 metrus apsaugos zonos, kai realiai reikia 2, o gal ir 1 metro ir tada neturėtume tų konfliktų, neturėtume kompensacijų, apribojimų, statybos apribojimų. Tai gal grįžkime iš esmės prie apsaugos zonų sumažinimo ir nuosavybės užgrobimo ir tada būtų palengvinimas savaime. Ačiū.
A. RADVILAVIČIUS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tikrųjų negalėčiau atsakyti, kodėl nėra iki šiol įtrauktas į Aplinkos apsaugos komiteto posėdžių darbotvarkę. Bet kas susiję su pačiomis apsauginėmis zonomis, tai jos priklauso nuo paties technologinio vamzdžio diametro, gali būti ir 2 metrai, 3 metrai, ir 5 metrai į vieną ar į kitą pusę, tarkime, yra. Kiek man teko bendrauti su šilumininkais, tai jų yra mintis tokia, kad tas vadinamasis technologinis koridorius, kur jie darytų kokius nors darbus, didžiąja apimtimi neišeina už šitų ribų, jos yra gana siauros, ir jūsų siūlymas būtų gana racionalus mažinti šitų apsaugos zonų juostų plotį.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausti taip pat nori J. Narkevičius. Prašau, kolega.
J. NARKEVIČ (LVŽ-KŠSF). Labai ačiū. Tai jūs, gerbiamas kolega, siūlote viešąjį interesą tenkinti privataus intereso sąskaita. Žemės savininkai yra irgi piliečiai ir jų irgi interesas yra viešasis interesas. Ar neverta peržiūrėti labiau kompensavimo mechanizmą, kad savininkams, per kurių nuosavybės žemę pereis tie tinklai, deramai būtų atlyginta, o ne likviduoti absoliučiai prievolę gauti jų sutikimą, nes kitaip bus pažeista jų teisė, dėl ko galėtų jie bylinėtis ir Europos Sąjungos žmogaus teisių… teisių būtent išsaugojimo. Taigi ar nepažeistos čia savininkų teisės, jeigu bus priimtas toks įstatymo pakeitimo projektas, kurį siūlote? Ačiū.
A. RADVILAVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Aš norėčiau vėlgi akcentuoti tai, kad kitiems ūkio subjektams, teikiantiems viešąsias paslaugas, yra taikomas tam tikras reglamentavimas, kaip turėtų atlikti, kaip turėtų veikti pats kompensacinis mechanizmas. Manau, kad tikrai yra ir vandentiekio, nuotekų atveju, kitų infrastruktūros objektų numatyti kompensaciniai mechanizmai. Tai taip pat būtų galima peržiūrėti ir, papildžius šilumos tiekėjų įtraukimą į šilumos perdavimo tinklus, taip pat galima vertinti ir numatyti kompensacinį mechanizmą, atsižvelgiant jau į veikiančius kitų veiklos krypčių kompensacinius mechanizmus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori B. Ropė. Prašau, Broni.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Aš dėl jūsų pasakymo, kad negavus sutikimo būtų užblokuotas projekto įgyvendinimas. Noriu pasakyti, kad tokia patirtis tiesiant dujų vamzdžius, jeigu vienas iš savininkų neduoda sutikimo, tai yra rangovas arba užsakovas, kreipiasi į teismą ir teismas padaro galutinį sprendimą. Ir tokiu atveju projektas, jeigu jisai reikalingas, yra įgyvendinamas.
Ir antras dalykas, aš nelabai supratau dėl apsaugos zonų reikalavimų, nes man atrodo, ką ir kalbėjo ponas S. Gentvilas, kad čia galioja dar senos apsaugos zonos, kur buvo klojami, kasama plačiai, klojami ten įvairūs paklotai ir taip toliau. Tai dabartinės technologijos leidžia vos ne per pusės metro plotį viską sudėti ir kam ten dar reikalingi, kad ir po 2 metrus į šalis, aš nelabai suprantu. Tai iš tikrųjų galbūt privačiuose sklypuose galėtų eiti atskira apsaugos zona, ypatinga, tiktai pakloti trasai ir jai minimaliai eksploatuoti. Ačiū.
A. RADVILAVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Tikrai, jūs esate teisus, šitų apsaugos juostų pločiai yra nustatyti jau gana seniai, juos tikrai vertėtų peržiūrėti, manau. Atsakant į jūsų klausimą, kad vėlgi reikėtų vertinti šilumos tiekėjus kaip viešojo intereso tiekėją. Ir tie projektai, kurie būtų vilkinami, galbūt ne tai, kad vilkinami, žodis netinka, šiaip jeigu įsiveltume į teisminius procesus, tai paprasčiausiai būtų ilgas laiko periodas jiems įgyvendinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai už, prieš. Yra tik už – K. Vilkauskas. Gal trumpai, jeigu nėra…
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Dėkoju gerbiamam kolegai už įstatymo projektą. Palaikykime pateikimo stadijoje, tai padės ir šilumos tinklų plėtrai, kadangi vis dėlto šiluma yra labai reikalinga žmonėms, turime daug daugiabučių namų, žaliajam kursui taip pat padės. Ir, be abejo, tą, ką minėjo kolegos, kad galima sutvarkyti ir dėl juostų pločio, ir dėl kitų teisinių dalykų, mažinant biurokratinę naštą. Tai kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Šiluma kaulų nelaužo. Nėra prieštaraujančių? Yra. Jaroslavai, prašom. J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LVŽ-KŠSF). Ačiū. Yra prieštaraujantis. Aš manau, kad prieš pateikimo stadiją reikėtų sutvarkyti tinkamai tą įstatymo projektą, kad nebūtų pažeistos savininkų teisės, konstitucinės teisės, nes jie ir taip jau nukenčia, jeigu per jų žemės sklypą vykdoma, daroma trasa arba kiti darbai. Taigi, pirmiau reikėtų atsižvelgti ir į dabar teikiamus pasiūlymus: apribojimo zonos mažinimą, kompensavimo mechanizmo sudarymą, ir tada teikti kaip pateikimą po tobulinimo. Manau, tai būtų savininkų atžvilgiu teisinga ir sąžininga. Taigi siūlyčiau balsuoti prieš, tobulinti ir tada grįžti prie to klausimo. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi išsakytos skirtingos nuomonės, balsuojame. Kolegos, apsispręsime balsuodami. Ačiū, kolegos, balsavo 103 Seimo nariai: už – 88, prieš – 2, susilaikė 13. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Prašome Vyriausybės išvados. Svarstymas numatytas balandžio 29 dieną. Ar galime pritarti? Pritarta. Ačiū.
13.15 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 11 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-110 (pateikimas)
Kitas klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-110. Pranešėjas – A. Radvilavičius. Šiandien jūsų benefisas. Prašom.
A. RADVILAVIČIUS (LSDPF). Kolegos, aišku, dabar ši diskusija bus gerokai ilgesnė todėl, kad Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimas, kuris įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 dienos, visuomenėje sukėlė gana daug audringų diskusijų.
Taigi sausio 1 dieną įsigaliojo naujos Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pataisos, pagal kurias gyventojai nebegali skirti iki 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio biudžetinėms įstaigoms, tokioms kaip mokykla ir darželiai, taip pat galimybės gauti 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio neteko ir religinės bendruomenės. Šis sprendimas visuomenėje sukėlė diskusijų bangą, nes daugelis švietimo įstaigų ir religinių bendruomenių stipriai rėmėsi gyventojų parama. Švietimo įstaigos ne visada gali patenkinti visus poreikius iš valstybės biudžeto lėšų, todėl svarbu išsaugoti galimybę bendruomenei prisidėti prie ugdymo kokybės gerinimo. Atimant teisę švietimo įstaigoms pretenduoti į šią paramą ir nesuteikiant pakankamo alternatyvaus finansavimo, ženkliai bloginama jų finansinė padėtis. Tuo tarpu privačios mokyklos, esančios geresnėje finansinėje situacijoje, ir toliau galės gauti paramą iš gyventojų pajamų mokesčio dalies. Toks sprendimas buvo ne tik nepakankamai įvertintas, bet ir skubotas.
Mokyklos, kurios anksčiau gaudavo reikšmingą dalį lėšų iš gyventojų paramos, susidurs su iššūkiu rasti alternatyvius finansavimo šaltinius. Tai gali paveikti kasdienes mokyklos veiklas ir papildomas programas, kurias mokyklos organizuodavo, pasinaudodamos surinkta parama. Be šios paramos mokyklos susidurs su sunkumais organizuodamos neformalius papildomus mokinių ugdymo užsiėmimus, tokius kaip ekskursijos, renginiai, sporto užsiėmimai ar meno projektai. Tai gali paveikti įvairias veiklas, kurios anksčiau buvo finansuojamos iš šių lėšų, pavyzdžiui, popamokinės veiklos, įrangos atnaujinimas ir kita. Lėšos buvo naudojamos mokymosi medžiagoms, knygoms, laboratorinei įrangai ir kitoms ugdymo priemonėms pirkti, kad mokiniai galėtų mokytis patogioje ir saugioje aplinkoje. Ši parama turėjo didelę reikšmę mokykloms, ji prisidėjo prie visapusiško mokyklų ir mokymo kokybės gerinimo.
Siekdamos gauti finansinę paramą, valstybinės švietimo įstaigos galėtų ieškoti galimybių bendradarbiauti su privačiomis įmonėmis ar nevyriausybinėmis organizacijomis. Tokios partnerystės būtų abipusiai naudingos, nes įmonės galėtų prisidėti prie vietos bendruomenės gerovės, o mokyklos gautų trūkstamas lėšas. Tik abejotina, ar privačios mokyklos bus suinteresuotos tiesiogiai remti finansiškai, o nevyriausybinės organizacijos daugeliu atvejų pačios gyvuoja iš gaunamos paramos lėšų. Ir visgi jei tų bendradarbiavimo formų atsirastų, jos būtų gana siauros, atitinkančios remiančios organizacijos interesus.
Taip pat mokyklos galėtų kurti arba kreiptis į paramos, labdaros fondus, kurie galbūt užtikrintų jų finansavimą, bet šiuo atveju atsiranda atsakomybės klausimas, atsiranda papildomų kaštų administruojant šiuos fondus.
Su Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimu įsigaliojęs teisinis reguliavimas, siejantis religinių bendruomenių ir bendrijų galimybę gauti 1,2 % nuo gyventojų pajamų mokesčio paramą su NVO teisinio statuso įgijimu, sukuria dirbtinį spaudimą religinėms bendruomenėms ir bendrijoms siekti joms nebūdingo NVO teisinio statuso. Pakeitus įstatymą, paramos gavimo galimybė religinėms bendruomenėms buvo susieta su joms nebūdingo naujo teisinio statuso įgijimu pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą, kuris nėra skirtas reguliuoti religinių bendruomenių veiklai. Toks spaudimas religinėms bendruomenėms ir bendrijoms gauti teisinį statusą pagal jų veiklos nereguliuojantį įstatymą yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta religinės laisvės samprata bei konstitucine nuostata, kad bažnyčios bei religinės bendruomenės, organizacijos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus. Papildomas finansavimas yra būtent siekiant užtikrinti religinių bendruomenių ir bendrijų veiklos tęstinumą, kulto pastatų išlaikymą, religinių apeigų prieinamumą tikintiems Lietuvos gyventojams, o ir pačių tikinčiųjų naudojimąsi Konstitucijos teise ir religijos laisve. Taip pat didelė dalis kulto pastatų yra istorinio bei kultūrinio paveldo objektai, reikšmingi visai visuomenei, tačiau jų išlaikymo ir priežiūros finansinė našta tenka tikinčiųjų bendruomenėms. Kiekvieno asmens teisė yra pasirinkti, kam jis planuoja skirti savo gyventojų pajamų dalį. Lig šiol didelei daliai Lietuvos tikinčiųjų gyventojų galimybė religinėms bendruomenėms ir bendrijoms skirti nedidelę dalį sumokamo gyventojų pajamų mokesčio buvo įprastas būdas paremti religines bendruomenes.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog minėtas įstatymo pakeitimas priimtas neįvertinus galimų pasekmių ir yra taisytinas, todėl teikiamas įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pakeitimo projektas, grąžinantis galimybę skirti gyventojų pajamų mokesčio paramą valstybinėms ir savivaldybių švietimo įstaigoms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori keletas Seimo narių. Tam skirta 10 minučių. Pirmas klausia A. Bagdonas. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamas kolega, Valstybės kontrolė nustatė, kad praktika, kuomet 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio skiriama biudžetinėms įstaigoms, yra ydinga, todėl 2022 metais 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio skyrimo tvarka buvo pakeista numatant, kad paramą gali gauti tik nevyriausybinės organizacijos. Pats principas – biudžetinės įstaigos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, nevyriausybinis sektorius finansuojamas iš 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio dalies ir nėra finansuojamas iš valstybės biudžeto. Šių metų biudžete iš tikrųjų mes visi švietimui skyrėme išskirtinį dėmesį – švietimui numatyta 4,5 mlrd. eurų, tai 600 mln. eurų daugiau nei praėjusių metų biudžete. Iš gyventojų pajamų 1,2 % švietimo įstaigos praėjusiais metais gavo 3,8 mln. Tai iš esmės reiškia, kad švietimo įstaigoms didesnis finansavimas šių metų biudžete yra 596 mln. su trupučiuku. Ar tikrai manote, kad toks siūlymas yra teisingas, nes mes nebesuteiktume tokioms organizacijoms kaip „Blue Yellow“, Rimanto Kaukėno fondas, kurie rūpinasi vėžiu sergančiais vaikais, ar „Maisto bankas“, kurie rūpinasi nepasiturinčiais asmenimis, galimybės konkuruoti dėl to 1,2 %. Kaip manote, ar tai būtų teisinga? Ačiū.
A. RADVILAVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aš, atsakydamas į jūsų klausimą, pabandysiu užduoti klausimą. Jūs akcentavote nevyriausybines organizacijas. Joms ir dabar niekas netrukdė dirbti ir bandyti prisitraukti šitą paramą. Kažkodėl aš to galbūt viešojoje erdvėje pasigendu, galbūt, bet jūs minėjote, kad didelis padidėjimas yra finansavimo švietimo įstaigoms, bet visos tos sumos toli gražu nenukeliauja į tuos mažuosius, smulkiuosius projektus, kurių mokyklų, gimnazijų biudžetuose, gaunamuose iš savivaldybės, net nėra numatyta. Turėjau galvoje, kur aš vardinau užklasinę veiklą, kažkokias kitokias veiklas ar ten kažkokios smulkios ar laboratorinės, ar kitokios įrangos įsigijimą. Taigi, tas finansavimas, kad jis didėja švietimo įstaigoms, tai gali būti, mes visą laiką deklaravome mokytojų atlyginimo didinimą, turbūt ženklią dalį tas padidėjimas ir įtakoja.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas kolega, aš, prisimindama, kaip vyko Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo priėmimas, atsimenu tą didžiąją diskusiją, kuomet buvo daug prieštaravimų, ar biudžetinės įstaigos turėtų gauti, ar religinės bendruomenės turėtų gauti tą 1,2 %. Mano vertinimu, jis neteisingai buvo išbrauktas iš šito įstatymo, dėl to aš jūsų idėjai pritariu, bet noriu priminti, kad religinėms bendruomenėms analogiškas įstatymo projektas yra užregistruotas, jis guli komitete ir Vyriausybė nėra pateikusi išvados. Ar nebūtų paprasčiau, kalbant apie religines bendruomenes, kreiptis į Vyriausybę ir, jeigu jau yra daugumos politinis sutarimas, dar pasistengti iki gegužės 1 dienos bent jau religinėms bendruomenėms, kurios neturi papildomo finansavimo šaltinių, grąžinti 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio dalį? O su švietimo įstaigomis drauge mes vėl įsiveliame, ir jau tai rodo kolegų klausimai, į dar platesnę diskusiją. Man atrodo, ir dėl šito įstatymo projekto taip pat reikės Vyriausybės išvados. Tai ar 2025 metai bus tie metai, kuomet gaus biudžetinės įstaigos ir religinės bendruomenės galimybę turėti tą paramą, ar vis dėlto mes atidedame neapibrėžtam laikui, kuomet tas įstatymas įsigalios? Ar jūs taikysite, prašysite skubos tvarkos dėl šio įstatymo projekto? Ir kaip bus su tuo projektu, kuris užregistruotas?
A. RADVILAVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Kadangi projektas, kaip jūs ir sakėte, reikalauja ir jau sukėlė labai dideles diskusijas, aš manau, kad tikėtis jo priėmimo iki gegužės 1 dienos, kada galima teikti gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, tikrai nėra realu todėl, kad, manau, ir komitete kiltų gana daug klausimų dėl įstatymo pateikimo, todėl 2025 metai būtų išbraukti iš galimybės gauti paramą.
Dėl religinių bendruomenių pateikto projekto, tiksliau sakant, dėl Vyriausybės išvados, manau, prie to klausimo mes grįžtume komitetuose ir pabandytume Vyriausybės paprašyti. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia E. Rudelienė. Prašau, kolege.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, praeitos kadencijos Seimas buvo apsisprendęs, kad, na, grįžtume tik prie nevyriausybinio sektoriaus, taip, kaip ir kažkada buvo to įstatymo pati pradžia, toks ir buvo pats pirmas jo sumanymas. Bet jūs šiandien man pasakykite, jeigu mes grįžtame vis dėlto prie diskusijos plačiau taikyti 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio, kodėl mes išskiriame tiktai mokyklas ir religines bendrijas, tai kodėl mes nuskriaudžiame socialines įstaigas, kultūros įstaigas, sporto įstaigas, kurios taip pat yra biudžetinės įstaigos ir anksčiau turėjo galimybę gauti? Kodėl būtent apsisprendimas tik toks? Ačiū.
A. RADVILAVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Registruojant įstatymo pakeitimo projektą buvo nutarta teikti tiktai dėl biudžetinių – mokyklų, švietimo įstaigų ir religinių bendruomenių. Įregistravus pakeitimo projektą, ir aš taip pat esu gavęs dar ne vieną siūlymą, atsirado dar ir sodų bendrijos, kurioms taip pat buvo panaikinta gauti šitą gyventojų pajamų mokesčio paramos dalį. Taip pat buvo diskutuota ir viešojoje erdvėje dėl galimybės kariuomenei gauti, nors jos irgi finansavimas gana ženklus ir didėjimas yra numatomas iš mūsų Vyriausybės biudžeto. Taigi jeigu nuspręsime dėl šio projekto priėmimo, komitetuose galėsime svarstyti ir apie išplėtimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia S. Kairys. Prašau, kolega.
S. KAIRYS (LSF). Gerbiamas kolega, išties čia yra geras pavyzdys, kaip kartais užsidarius Seime, Vilniuje, priimi sprendimą (aš čia), bet praktikoje matai, kaip klausimas neveikia. Ir nors čia buvo pakankamai daug laiko įgyvendinti šito įstatymo pakeitimams, bet vėl visi atsibudo tarsi ryte ir reguliavimas pasikeitęs. Bet mano klausimas visgi yra toks: ar čia tik vienintelis būdas, kurį svarstėte, kaip keisti situaciją, ar, pavyzdžiui, nesvarstėte kito kelio? Kodėl savivaldybės nepasiruošė, kalbant apie mokyklas, jų švietimo skyriai, kodėl savivaldybės nenumato laisvesnių lėšų mokyklų vadovams, kad galėtų disponuoti ir nereikėtų irgi dalyvauti tame GPM’o procese, ar tiesiog čia buvo vienas vienintelis kelias – žemai kabantis vaisius, kurį nuskinsite ir eisite į priekį?
A. RADVILAVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Tai turbūt ne vienerių metų praktika parodė, kad šis gyventojų pajamų mokesčio dalies skyrimas švietimo įstaigoms turėjo savo tam tikras apimtis ir naudą. Manau, kad savivaldybės, ypač galbūt tos, kurios nėra tokios labai turtingos, gal pavadinsiu, šiek tiek nelabai ir turi galimybių papildomas veiklas finansuoti atskira eilute. Kaip minėjau, yra mano išvardinti projektai ir tos veiklos mokyklose, kurioms finansuoti apskritai nėra numatyta mokyklų ir gimnazijų kokia nors atskira eilutė. Tai dėl to turbūt.
Kodėl buvo pasirinktas šitas, tai turbūt vienas iš paprasčiausių ir greičiausiai galinčių išspręsti problemą variantų.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamas kolega, turbūt žinote mano neigiamą nuomonę dėl šito jūsų įstatymo projekto pasiūlymo, nes vis dėlto nevyriausybinėms organizacijoms kartais tai būna vienintelis išgyvenimo šaltinis. Ir ar nemanote, kad, pavyzdžiui, jeigu, tarkime, ir jūsų mokykla įsteigtų nevyriausybinę organizaciją, tai būtų skaidriau tvarkomos lėšos, kurios ateitų per šitą 1,2 %?
A. RADVILAVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Mes šiandieną jau ir diskutavome apie tai. Taip, mano apygardoje yra šešios švietimo įstaigos, su visų jų vadovais aš buvau susitikęs, jų nuomonė yra vienareikšmiška. Taip pat bendraujant su kolegomis iš kitų apygardų atsakymas yra lygiai toks pat. Mokyklos turi didelį praradimą, negalėdamos gauti gyventojų pajamų mokesčio dalies per paramą. Tai yra, jų akimis žiūrint, pakankamai ženklus kažkokių projektų veiklos apribojimas dėl finansinių trūkumų.
O atsakydamas į jūsų pastabą dėl nevyriausybinių organizacijų pasakysiu dar kartą, kad jos tikrai turėjo teisę ir anksčiau, ir dabar pretenduoti į gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, paramą. Dėl to jos turėtų truputėlį, man atrodo… Aš nepasakyčiau, kad tai yra tam tikra kažkokia konkurencija su švietimo įstaigomis. Paprasčiausiai nevyriausybinės organizacijos turėtų nesitikėti, kad jeigu mes neatkursime paramos valstybinėms mokykloms, religinėms bendruomenėms, jų finansavimo šaltiniai ženkliai padidės. Jie turės atlikti lygiai tuos pačius darbus, rodydami, ką jie daro, kaip jie dirba, kad galėtų jiems skirti šitą paramą.
Aš, kaip paprastas žmogus, pasakysiu savo pavyzdžiu. Žiūrėdamas į galimus gavėjus gauti paramą ir neradęs man tinkančios kažkokios organizacijos, tikrai neskirsiu jos niekam. Tai aš kalbu čia galbūt ne konkrečiu savo pavyzdžiu, bet galbūt kitų žmonių, kurie, neturėdami sau tinkamo paramos gavėjo, jos apskritai niekam neskirs.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, klausimų laikas baigėsi. Nepaskelbtas paskutinis buvo V. Rakutis. Atsiprašau, pranešėjau. Paskutinis. Prašom. V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, už tokį malonų priėmimą. Gerbiamas pranešėjau, aš turėčiau kelias tokias esmines pastabas. Kadangi šitas mokestis yra skirtas visuomeninėms organizacijoms, tai nereikėtų šiuo mokesčiu bandyti užkaišioti visų skylių valstybėje. Kodėl? Todėl, kad yra organizacijų, kurioms tikrai sunku išsilaikyti, jos vykdo labai svarbų vaidmenį mūsų valstybėje. Pateiksiu vieną paprastą skaičių.
Paprastai 10 % jaunimo yra pabuvę kažkokiose visuomeninėse organizacijose daugumoje Vakarų valstybių. Lietuvoje yra mažiau kaip procentas. Taip liūdnai atrodo mūsų visuomeninių organizacijų finansavimo klausimas. Kažkiek iš projektų susirankioja, bet iš tikrųjų labai daug kas gyvena iš 1,2 %. Ir kas atsitinka vėliau? Visi pripranta prie to, kad mokyklos ir kitos organizacijos gauna iš tos mokesčių lengvatos pajamų, ir paskui atitinkamai sumažina biudžetinį finansavimą. Tiesiog taip įskaičiuoja, pripranta prie to.
Iš tikrųjų niekas netrukdo ar mokytojams, ar mokinių tėvų komitetui, ar kam taip pat steigti visuomeninę organizaciją ir tokiu būdu palaikyti, tenkinti įvairius mokyklos poreikius. Vakarų šalyse tai labai įprastas dalykas. Pavyzdžiui, Danijoje daug kas yra daroma per visuomeninius komitetus arba panašias organizacijas. Todėl aš manyčiau, kad reikėtų… Ne dėl to, kad aš prieš religines bendruomenes, ir ne dėl to, kad prieš mokyklas. Tiesiog šitos organizacijos turi turėti kitą finansavimą, nes bažnyčios kažkada turėjo žemių, žemės buvo nacionalizuotos, valstybė prisiėmė atsakomybę jomis rūpintis ir turi rūpintis tiesioginiu finansavimu, taip, kaip ir siūlė Rita, iš tikrųjų turi būti atskiras finansavimas. Aš manau, kad šiuo atveju taip. Kaip jūs galvojate? Nes mes galvojame apie mokyklas, bet mes negalvojame apie visuomenines organizacijas.
PIRMININKAS. Kolega, jau labai laikas…
A. RADVILAVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aš pakartosiu gal dar kartą: visuomeninės organizacijos egzistuoja tikrai ne vienerius metus ir ne dabar iš kažkur jos atsirado. Jos ir anksčiau turėjo vieną ar kitą būdą bandyti prašyti šios gyventojų pajamų mokesčio dalies. Kad ir kaip būtų liūdna, kai kuriais atvejais savivaldybės nefinansuoja visų projektų, kuriuos turėtų galbūt finansuoti, ir mokyklos praranda galimybę, aš nesakau, ugdymo procesą gerinti, bet iš dalies šie iš gyventojų pajamų mokesčio skirti pinigai būdavo panaudojami mokyklos, gimnazijos bendrajam mokinių ugdymui. Taigi aš konkurencijos tarp mokyklų, kaip jūs sakote, religinių bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų šiuo atveju neįžvelgiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai už, prieš. Pirmas už – V. Šeršniovas. Prašau, kolega.
V. ŠERŠNIOVAS (MSNG). Ačiū. Jeigu gyventojai turi galimybę savo gyventojų pajamų mokesčio dalį kam nors skirti, tai manau, kad jie turėtų turėti galimybę remti tai, ką jie patys nori remti. Jeigu priimsime šį įstatymo pakeitimą, tai tikrai apsidžiaugs ir darželiai, tikrai ne silpnės, o stiprės religinės bendruomenės, ypač vertinant georeliginį kontekstą pasaulinį. Aš labai tikiuosi, kad komitetuose šis siūlymas dar bus išplėstas. Pavyzdžiui, kad ir sporto organizacijos galėtų pretenduoti į tokį dalyką, sodo bendrijos ir visos kitos organizacijos, kurios turi tokį poreikį. Tai aš palaikysiu šį sprendimą ir siūlau tai padaryti kitiems.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties praėjusios kadencijos metu šis įstatymas buvo pakeistas ne tik valdančiųjų balsais, bet kartu su opozicija surandant, na, visai kitokią koaliciją šiam įstatymui priimti, negu kad ta formali dauguma, kuri buvo. Vadinasi, žmonės domisi ir mąsto savo galva, ne tik vadovaujasi tuo, ką pasakė partijos vadovybė. Aš tiesiog kviečiu visus įsiklausyti, dėl ko šitas įstatymas apskritai yra gimęs prieš daugelį metų, nes darželiai, mokyklos turi biudžetinį finansavimą, lygiai kaip ir bažnyčios turi tradicinių religinių bendruomenių eilutę valstybės biudžete, kur yra skiriama pagal tikinčiųjų skaičių, o nevyriausybinės organizacijos jokio formalaus jiems skirto finansavimo neturi. Ir šitas įstatymas buvo sukurtas tam, kad stiprintų pilietinę visuomenę. Kad žmonės galvotų ne tik apie savo vaikų darželius, mokyklas, bet taip pat galėtų pagalvoti apie pilietinio ir visuomeninio sektoriaus stiprinimą ir pagalvoti, kas jiems yra svarbu, kas jiems yra reikalinga – ar tai yra parama Ukrainai, ar tai yra Šaulių sąjunga, ar tai yra kitos pilietinės, bendruomeninės veiklos, kurios gali būti arti jų. Tai ši 1,2 % parama tikrai turėtų būti skirta tiems, kurie neturi biudžetinio finansavimo.
Kviesčiau likti prie to reguliavimo, kuris buvo priimtas praeitos kadencijos metu, nes, man atrodo, tai gimė tikrai iš gana plačių diskusijų ir sulaukė tikrai plataus pilietinių, nevyriausybinių organizacijų palaikymo. Galų gale tai, kad parama yra skiriama būtent nevyriausybinės organizacijos statusą turinčioms organizacijoms, reiškia, kad jų atskaitomybė yra kitokia. Jie turi teikti Registrų centrui deklaracijas, kurios yra specifinės nevyriausybinėms organizacijoms, ir ten yra atskleidžiama daugiau informacijos, kaip lėšos, kurios buvo surinktos, yra panaudotos. Todėl siūlyčiau likti prie to reguliavimo, kuris yra dabar. O jeigu visgi būtų pritarta šiam įstatymo projektui po pateikimo, tuomet frakcijos vardu prašyčiau Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai, kolegos, balsuodami apsisprendžiame. Kadangi yra skirtingų nuomonių, prašom pradėti balsavimą. Ačiū.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 74, prieš – 20, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas… Audito buvo siūlomas, bet Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sako, kad čia jų kompetencija. (Balsai salėje) Sutinkame? Paklausykite. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų, papildomas komitetas – Žmogaus teisių ir prašome Vyriausybės išvados, ir svarstome balandžio 17 dieną. Audito komitetas nori būti papildomas. Prašau, kolega A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Jeigu jau iš pagrindinio komiteto išstūmėte, su kuo mes ir sutinkame, kad Biudžeto ir finansų komitetas būtų…
PIRMININKAS. Sutinkame.
A. SKARDŽIUS (NAF). …pagrindinis, bet papildomas galbūt galėtų likti Audito komitetas? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsižvelgėme į jūsų svarią nuomonę. A. Radvilavičius.
A. RADVILAVIČIUS (LSDPF). Siūlau dar papildomą Švietimo ir mokslo komitetą.
PIRMININKAS. Kokį?
A. RADVILAVIČIUS (LSDPF). Švietimo.
PIRMININKAS. Švietimo? Gerai, ir Švietimo. Dabar sumuoju: pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų, papildomi komitetai – Audito, Žmogaus teisių, Švietimo ir mokslo. Prašome Vyriausybės išvados ir svarstome balandžio 17 dieną. Pritariame? Pritarta. Ačiū.
13.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. XIV-3022 „Dėl pirmalaikių Jonavos rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XVP-182(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kolegos, prabėgo daugiau nei 3 valandos nuo mūsų svarstymo projekto Nr. XVP-182. Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė, turime naują antrąjį projekto variantą. Ar galėtume dabar mes jį… Atsiprašau, ar dabar galėtume svarstyti? Išvadas pristatyti kviečiame J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiandien per plenarinį posėdį, jums leidus, apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Jonavos rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios projektą Nr. XVP-182. Komitete buvo gautos Teisės departamento pastabos, dėl kurių komitetas apsisprendė. Tiesiog jūs matote iš išvados, kad pirmajai pastabai nepritarta, antrajai pritarta iš dalies ir trečiajai pritarta, o į ketvirtą atsižvelgta, kadangi ten buvo pastaba dėl ypatingos skubos, nes sprendimą dėl ypatingos skubos priima Seimas in corpore ir tai nuo komiteto valios nepriklauso, tai mes tiesiog atsižvelgėme. Ir patobulinome projektą, tai yra pasikeitė 2 straipsnis šiek tiek. Vietoj kandidatų, kaip buvo pirminiame variante, atsiranda politinės kampanijos dalyviai. Komitetas balsavo: 4 – už, prieš – 2, susilaikė 2. Remiantis Statuto 55 straipsniu išvada yra teigiama. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti nori R. Šukys. Prašau, kolega.
R. ŠUKYS (NAF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš norėčiau prašyti jūsų dėmesio, kadangi turiu pagrindo manyti, galbūt ne visi susipažino atidžiai su Teisės departamento pastabomis, apie kurias kalbėjo komiteto pirmininkas. Beje, komiteto pirmininkas neakcentavo balsavimo, kad dėl kiekvienos tos pastabos buvo balsuojama ir balsuojant 4 prieš 4 visuomet lėmė pirmininko balsas.
Kas gi įvyko, gerbiamieji, ir kas mums siūloma? Mums siūloma yra panaikinti 2024 m. spalio 15 d. Seimo nutarimą „Dėl pirmalaikių Jonavos rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“. Gerbiamieji, jeigu atsižvelgtume į Teisės departamento pastabą, o aš jai visiškai pritariu, tai mero, šiandien turinčio įgaliojimus, nėra, ir jo nebus netgi panaikinus Seimo nutarimą dėl rinkimų paskelbimo, tai yra atšaukus nutarimą. Vyriausioji rinkimų komisija, kuri panaikino savo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą „Dėl Jonavos rajono savivaldybės mero įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui“, neatkūrė įgaliojimų ir negali atkurti. Tai konstatavo Teisės departamentas. Esu įsitikinęs, jeigu klausimas anksčiau ar vėliau pateks ar į Administracinį teismą, ar į Konstitucinį Teismą, gerbiamieji, bus konstatuota, kad mero įgaliojimai nebuvo atkurti panaikinus tą jų sprendimą. Taigi, mes turime situaciją, kad, atšaukdami nutarimą dėl rinkimų paskelbimo… Noriu atkreipti dėmesį, preambulėje nėra nurodyta nė vieno įstatyminio ar konstitucinio pagrindo, remiamasi Vyriausiosios rinkimų komisijos raštais ir jos sprendimais! Teisinio pagrindo priimti šiandien šį nutarimą nėra. Jį priėmus meras neturės… jis neatsikūrė ir neturi įgaliojimų.
Prieštaravimą Konstitucijai šiame nutarime tikrai aš įžvelgiu dviem aspektais. Pirmas yra teisinės valstybės principo pažeidimas, kadangi nė Vyriausioji rinkimų komisija nesivadovavo jokia Rinkimų kodekso ar Konstitucijos norma, jie tik nurodė, kad turi teisę panaikinti savo sprendimą. Viskas – visas pagrindas. Mes šiuo atveju nutarime tai pat nenurodome nė vieno Rinkimų kodekso normos pagrindo, nei konstitucinio pagrindo. Taigi, šis nutarimas prieštaraus teisinės valstybės principui, Konstitucijai, taip pat teisėtų visuomenės, rinkėjų, politinės kampanijos dalyvių ir kandidatų lūkesčių principui. Seimas, priimdamas nutarimą dėl pirmalaikių rinkimų paskelbimo, sukūrė teisėtus lūkesčius ir dabar šių lūkesčių panaikinimas, atšaukimas be teisinio pagrindo taip pat bus antikonstitucinis.
Taigi, gerbiamieji, prašyčiau visus balsuojant įvertinti šiuos argumentus. Situacija, į kurią mes pateksime dėl aukų grąžinimo… Rinkimų kodeksas nenumato tokio kompensavimo kaip aukų grąžinimo, kam bus atlyginta žala arba išsireikalauti tie pinigai – rinkimų kampanijos dalyviui, politinei partijai, bet ne kandidatui, jeigu jis aukojo, ir ne fiziniams asmenims, kurie aukojo. Tokio mechanizmo nėra ir mes šiuo nutarimu jo nesukuriame – mes sukuriame teisinį chaosą, kitaip tariant, pažeidžiame teisinės valstybės principus. Taigi ačiū ir siūlau visiems apsispręsti atsakingai balsuojant.
Mano požiūriu, rinkimai turi įvykti, meras turi būti išrenkamas. O buvęs meras M. Sinkevičius dėl neteisėto nuteisimo, dėl nuosprendžio, kurį panaikino Aukščiausiasis Teismas, gali atitinkamai pagal galiojančius įstatymus reikalauti ir gauti tiek turtinės žalos atlyginimą, tai yra negauto atlyginimo už visą darbo laiką…
PIRMININKAS. Kolega, laikas jūsų pasisakymui…
R. ŠUKYS (NAF). Aš frakcijos vardu kalbu, aš noriu atkreipti dėmesį, todėl turiu dar papildomas 2 minutes.
PIRMININKAS. Neparašyta taip.
R. ŠUKYS (NAF). Ačiū. Todėl buvęs meras gali išsireikalauti negautas pajamas, tai yra mero atlyginimą, kuris būtų iki kadencijos pabaigos jam priklausęs, tai ir būtų materialinė žala, ir, be abejo, išsireikalauti neturtinę žalą tiek dėl patirtų asmeninių išgyvenimų, tiek dėl reputacinės žalos ir kitų aspektų. Bet tai yra atskiro teisinio proceso klausimas. Man labai gaila. Šitoje situacijoje, manau, buvo neteisingai pasielgta su buvusiu meru M. Sinkevičiumi, bet, gerbiamieji, ne visada tai, kas yra teisinga, yra teisėta, ne visada. O šiuo atveju nutarimo atšaukimas būtų neteisėtas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, pasisakymai dėl motyvų. Nėra. Tada pereiname prie balsavimo svarstymo stadijoje. Prašome apsispręsti balsuojant.
Ačiū, kolegos. Balsavo 106 Seimo nariai: už – 88, prieš – 9, susilaikė 9. Pritarta po svarstymo.
Priėmimo procedūra. Į tribūną kviečiu komiteto pirmininką J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės departamento pastabos dėl priėmimo. Galiu konstatuoti, kad pirmoji pastaba yra analogiška tai pačiai, kuri buvo. Tai praktiškai dėl jos komitetas jau apsisprendė.
Antroji pastaba dėl to, kad Rinkimų kodekse nėra numatyta galimybė nutraukti prasidėjusį rinkimų procesą ir poįstatyminio teisės akto, kaip Seimo nutarimo, išlaidų kompensavimas nėra pagrįstas aukštesnę įstatymo galią turinčiu aktu. Bet, kaip ką tik kalbėjo kolega, kuris apskritai prieštarauja projektui, tai vis dėlto tam tikrą žalą patirs rinkimų kampanijos dalyviai, todėl komitetas ir prieš tai svarstydamas jau tikrai balsų dauguma (6 balsų iš 8 dalyvavusių) pritarė tam, kad būtų kompensuojamos patirtos išlaidos rinkimų kampanijos dalyviams. Šiek tiek taisėme pirminį projektą: vietoj „kandidato“ – „rinkimų kampanijos dalyviams“, nes ne visi kandidatai yra savarankiški dalyviai, kai kurie yra nesavarankiški, yra partijų, tai yra partijos yra kaip dalyviai. Taigi, iš principo komitetas irgi dėl to apsisprendęs.
Ir trečioji dėl to, kad kovo 11 dieną prasideda balsavimas. Dėl ypatingos skubos, komiteto prieš tai jau (analogiška pastaba buvo dėl rinkimų atšaukimo ypatingos skubos tvarka) atsižvelgta į tai, nes tai ne nuo komiteto valios ir įgaliojimų priklausantis sprendimas – tai yra sprendimas viso Seimo, kuris priėmė protokolinį nutarimą dėl ypatingos skubos. Tai iš esmės lygiai toks pats, kaip ir buvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Labai ačiū. Gerbiami kolegos, galime pastraipsniui? Yra trys straipsniai. Ar galime dėl 1 straipsnio? Dėl Teisės departamento mes apsisprendėme svarstymo metu. Pritarta. 2 straipsnis. Ar galime pritarti? Pritarta. 3 straipsnis dėl įsigaliojimo. Galime pritarti? Pritarta. Dabar dėl viso. Yra užsirašiusių kalbėti už ir prieš. Už kalba A. Petrošius. Prašom. A. Petrošius atsisako, prieš nori pasisakyti E. Gentvilas. Irgi atsisako. Liko dar R. Šukys – prieš.
R. ŠUKYS (NAF). Gerbiami kolegos, aš kalbėjau diskusijoje. Aš norėčiau dar papildomų motyvų išsakyti prieš. Na, įsivaizduokime, gerbiamieji, situaciją, kad bet kuris pilietis apskųstų M. Sinkevičiaus, kaip mero su, mano požiūriu, abejotinais įgaliojimais, sprendimą Vyriausiajame administraciniame teisme ir iškeltų ten klausimą, kad meras galimai neturėjo įgaliojimų, ir Administracinis teismas pripažintų arba Konstituciniame Teisme ta pati procedūra jeigu įvyktų vienu ar kitu atveju, tai už kokį laikotarpį galimai paskui sprendimai savivaldybės mero gali būti traktuojami kaip neteisėti? Mes tokią situaciją užprogramuosime šiuo savo sprendimu. Taigi, gerbiamieji, apsispręskime šiuo atveju, kas aukščiau – ar Konstitucija ir teisinės valstybės principai, ar mūsų noras praktiškai, kaip mums atrodo teisingai išspręsti situaciją ne visai teisėtai, neatsižvelgiant nei į Rinkimų kodeksą, nei į Konstitucijos reikalavimus, bet taip, kaip mums atrodo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Konstituciją Konstitucinis Teismas paaiškins, jeigu kas kreipsis. O dabar bandykime apsispręsti mes balsuodami dėl šio nutarimo priėmimo. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Ačiū, kolegos. Balsavo 104 Seimo nariai: už – 87, prieš – 7, susilaikė 10. Nutarimas priimtas. (Gongas)
13.57 val.
Policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 7, 11 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-152 (pateikimas)
Kitas klausimas – Policijos rėmėjų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-152. Pranešėja – A. Jakavičiutė. Prašau, kolege. Miliauskienė, A. Jakavičiutė-Miliauskienė, atsiprašau.
A. JAKAVIČIUTĖ-MILIAUSKIENĖ (DFVL). Laba diena, gerbiami kolegos. Šiandien džiaugiuosi galėdama pristatyti įstatymo projektą, kuriuo siekiama užtikrinti valstybės rūpestį policijos rėmėjais. Policijos rėmėjai – pilietiški žmonės, kuriems rūpi jų ir visų mūsų aplinka, bendruomenė, jos saugumas ir gerbūvis. Policijos rėmėjai visiškai savanoriškais pagrindais prisideda prie kasdienės policijos veiklos dėl saugesnio rytojaus. Tai nepaprastai svarbu mažesniuose miesteliuose, rajonuose, kur bendruomeniškumas ir savanorystė persismelkia per daugelį svarbių sričių. Nors šiuo metu galiojančiame Policijos rėmėjų įstatyme yra numatytos ir su bazinės socialinės išmokos dydžiu susijusios vienkartinės kompensacijos, jeigu policijos rėmėjas, atlikdamas policijos rėmėjo funkcijas, tapo neįgalus arba policijos rėmėjas, atlikdamas policijos rėmėjo funkciją, žuvo, tačiau svarbu pabrėžti, kad galiojanti tvarka yra tobulintina dėl keleto priežasčių. Visų pirma, šiuo metu galiojančios kompensacijos yra nepakankamos ir neproporcingos, atsižvelgiant į policijos rėmėjo veiklą, kuri yra susijusi su pavojumi ir rizika policijos rėmėjo gyvybei ir sveikatai.
Antra, visiems asmenims, kurie pilietiškais savanoriškais pagrindais rūpinasi visuomenės saugumu, turėtų būti vienodos arba bent jau panašios socialinės garantijos, pavyzdžiui, policijos rėmėjai, kaip ir šauliai, susiduria su pavojingomis situacijomis, kurios gali sukelti sveikatos sutrikdymą ar net mirtį. Todėl būtina užtikrinti, kad policijos rėmėjai turėtų analogiškas socialines garantijas, jei jie nukentėtų vykdydami savo funkcijas.
Taigi, taikant Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme numatytą kompensacijų ir sveikatos sutrikdymo atveju mokėjimo tvarkos analogiją, projektu praplečiamas sąrašas atvejų, kuomet nukentėjusiems skiriama kompensacija. Tiksliau, numatoma, kad vienkartinė kompensacija būtų išmokama ne tik netekto dalyvumo atveju, bet ir atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą. Siekiant užtikrinti, kad pilietiški žmonės, savanorystės metu pakliuvę į bėdą, nebūtų palikti likimo valiai patys išsiieškoti jiems priklausančios išmokos iš žalą padariusio asmens, šiuo įstatymo projektu numatoma, kad Policijos departamentas išmokėtų kompensaciją nukentėjusiam policijos rėmėjui, o vėliau ją išieškotų iš žalą padariusio asmens.
Noriu tikėti, jog atvejų, kuriuos bandome reglamentuoti šiuo įstatymo projektu, niekada nenutiks, tačiau nutikus nelaimei valstybės ir mūsų visų pareiga yra pasirūpinti žmonėmis, kurie rūpinasi mumis, mūsų bendruomenių saugumu, kurie yra pilietiški ir savo laiką skiria savanorystei, užtikrindami ramybę, saugią aplinką mums ir mūsų vaikams.
Taip pat manau, kad policijos rėmėjams suteiktos analogiškos kaip ir Lietuvos šaulių sąjungos nariams kompensacijų sveikatos sutrikdymo atvejais mokėjimo sąlygos ne tik padidintų šių savanorių motyvaciją, bet ir užtikrintų vienodas sąlygas visiems piliečiams, kurie prisideda prie šalies saugumo ir tvarkos. Taigi teikiu labai optimistišką projektą ir tikiuosi, kolegos, jūsų visų pritarimo ir palaikymo.
PIRMININKAS. Ačiū kolegei už pristatymą. Jūsų paklausti nori keletas Seimo narių. Pirmas klausia A. Gedvilas. Prašau, kolega.
A. GEDVILAS (NAF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, be abejonės, įstatymo projektą vertinu teigiamai ir jis tikrai yra reikalingas. Norėčiau paklausti, kiek per metus tokių išmokų išmokama ir kiek jos didės? Gal galite kokiu praktiniu pavyzdžiu pailiustruoti, kaip pasikeis tas atlygis už tą savanorystę? Ačiū.
A. JAKAVIČIUTĖ-MILIAUSKIENĖ (DFVL). Dėkoju kolegai už klausimą. Dabartinėje praktikoje yra vienas atvejis, kuris ir paskatino būtent teikti šitą įstatymo projektą, nes, kaip ir minėjau, tai buvo niekaip nereglamentuota ir žmogus įsivėlė tikrai į labai ilgus procesus, o suma, kuri buvo kompensuota už tą įvykį jam, buvo apie 10 tūkst. eurų. Tokią informaciją mes gavome kalbėdamiesi su Policijos departamentu. Sumos yra išdėstytos projekte. Nežinau, ar reikėtų man jas pavardinti, ar jūs tiesiog pasižiūrėsite. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia R. Baškienė. Prašau, kolege.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, aš tikrai noriu nuoširdžiai pasidžiaugti jūsų labai aktyvia veikla, dėmesingumu policijos rėmėjams ir labai gražiai pateiktu įstatymo projektu, išmintingai ir labai nuosekliai viską išaiškinant. Prašau pasakyti, jūs tikriausiai atkreipėte dėmesį ir į Teisės departamento išvadą, kurioje kaip tik pasakyta, kad panašaus statuso asmenims socialines garantijas būtina peržiūrėti ir kad tai reikia daryti labai sistemiškai. Jūs minėjote Lietuvos šaulių sąjungos atstovus. Matyt, svarstant komitetuose reikėtų pasižiūrėti dar ir į kitus rėmėjus ir dėl kitų taip pat sistemiškai peržiūrėti teisės aktus?
A. JAKAVIČIUTĖ-MILIAUSKIENĖ (DFVL). Labai ačiū, gerbiama kolege, už gerą ir gražų žodį. Tikrai taip, matėme Teisės departamento išvadą ir ten yra minimi būtent apsaugos inspektoriai. Aš manau, mes turime terpę diskutuoti ir šitą projektą tikrai galime papildyti, tą bendruomenę irgi įtraukti, kad jie irgi turėtų socialines garantijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia R. Miliūtė. Prašau, kolege.
R. MILIŪTĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, sveikintina jūsų iniciatyva, kad jūs pastebėjote egzistuojančius netolygumus skiriant kompensacijas panašaus pobūdžio veikla užsiimantiems žmonėms ir teikiate pasiūlymus, kurie padidins motyvaciją policijos rėmėjų. Kartu jums turiu klausimą. Ar sveikatos sutrikdymo atveju ir skiriant kompensaciją būtų atsižvelgiama į tai, kiek laiko asmuo buvo skyręs šiai veiklai, ir ar būtų, jūsų nuomone, sąžininga, jeigu tai būtų, pavyzdžiui, 48 valandos arba gerokai didesnis laikas?
A. JAKAVIČIUTĖ-MILIAUSKIENĖ (DFVL). Dėkoju, kolege, už klausimą. Aš manau, kai mes kalbame apie žmogaus sveikatos sutrikdymą ar net gyvybės netekimą, nežinau, ar yra tokie skaičiai, kuriais galėtume tai įvertinti, bet manau, kad turėtų būti teisės visiems lygios. Ir visai nesvarbu, ar tai 48 valandos, kurios yra numatytos per metus, ar tai būtų daugiau, nes turbūt tas įvykis lemtingas įvyktų tuo momentu, kuomet žmogus tarnauja savo tėvynei ir savo bendruomenei. Ačiū jums už klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V. Rakutis. Prašau, kolega.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, labai ačiū už puikų pristatymą ir šitos problemos iškėlimą. Iš tikrųjų mūsų galvose tarsi netyčia yra atsiradęs toks supratimas, kad savanorio gyvybė yra menkesnė negu tarnyboje esančio pareigūno. Tuo tarpu policijos rėmėjai kartu su policija vyksta į labai karštus taškus, man su keliais teko šnekėti, pasakojo apie situacijas, ir tikrai yra svarbi ta gyvybė. Jeigu mes savo mintyse savanorius nuvertinsime ir sakysime, kad jie mažiau svarbūs, kaip kartais žmonės nuvertina kareivius, sako, ai, jie čia nesvarbu, vadinasi, tarsi jie ir turi mirti. Tai čia šiuo atveju jūs labai teisingai siūlote. Tik aš prisidėčiau prie gerbiamos Rimos pasakymo, kad reikėtų kompleksiškai visų savanorių, ypač patenkančių į tokias situacijas, padėtį įvertinti. Ir tai nėra tikrai didelės sumos, bet jos iš tikrųjų padidins žmonių motyvaciją, nes dažnai žmonės įsivaizduoja, kaip jie gins tėvynę ar dar ką nors darys, bet nepagalvoja, kad gali kas nors atsitikti. Todėl rūpestis dėl jų yra tinkama pagarba savanoriams. Dėkui jums.
A. JAKAVIČIUTĖ-MILIAUSKIENĖ (DFVL). Ačiū jums, kolega, už nuomonę ir už pritarimą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kitas klausėjas – V. Gailius. Prašau, gerbiamas Vitalijau.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, iniciatyvą palaikysiu. Suprantu, kad analizavote policijos rėmėjų teisinę padėtį, policijos rėmėjų pasirengimą, o didelės socialinės garantijos paskatins jų drąsą ir patriotiškumą reaguojant – kartais nelabai atsakingai – į kritines situacijas. Tai ar matote šiandien poreikį aktualizuoti ir policijos rėmėjų rengimą, nes kaktomuša į rizikas veržtis nereikėtų – juos reikėtų apsaugoti, nes išmokos tikrai neapsaugos nuo grėsmių gyvybei ir sveikatai, neapsaugos nuo negrįžtamų pasekmių? Ačiū jums.
A. JAKAVIČIUTĖ-MILIAUSKIENĖ (DFVL). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tiesų jis labai taiklus ir teisingas, ypač dabartinėje situacijoje, kurioje mes gyvename. Vienareikšmiškai pritariu jūsų nuomonei, kad į rengimą atsižvelgti irgi turėtume ir turėtume šitą klausimą taip pat iškelti, diskutuoti su profesionalais, tartis, kaip galėtume tai paskatinti ir patobulinti. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, jūs atsakėte į visus klausimus. Už, prieš pasisakyti dėl motyvų nėra norinčių. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas… Atsiprašau, pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstyti numatyta birželio 10 dieną. Galima pritarti? Pritarta.
Toliau pirmininkauti perduodu Seimo vicepirmininkei A. Širinskienei. Prašau.
14.09 val.
Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 4, 6, 7, 8, 9, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-108 (pateikimas)
PIRMININKĖ (A. ŠIRINSKIENĖ, DFVL). Gerą dieną, kolegos. Toliau mūsų darbotvarkėje yra Susirinkimų įstatymo pakeitimai. Per šoninį mikrofoną – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, frakcijos vardu prašau pertraukos, dar noriu su frakcijomis pasitarti dėl šito projekto iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Tai gal galime pritarti bendru sutarimu? Tuomet pertrauka iki kito posėdžio būtų. Tai pritariame. Dėkui, kolegos.
14.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. XV-73 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-157 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ pakeitimo projektas Nr. XVP-157. Prašom gerbiamą Seimo narį J. Oleką jį pristatyti.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege. Kolegos, Pasaulio lietuvių bendruomenės prašymu pakeičiame dalyvavimą šioje komisijoje: T. Grinius palieka komisiją, o jį pakeičia A. Urbonavičius. Kviečiu pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame už pristatymą. Klausiančių nėra. Kalbančių dėl motyvų taip pat nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Pritariame bendru sutarimu po pateikimo.
Tuomet svarstymo stadija. Nėra norinčių pasisakyti. Ar galime pritarti svarstymo stadijoje? Pritariame svarstymo stadijoje.
Ir tuomet priėmimas. Mums reikėtų apsispręsti dėl 1 ir 2 straipsnių, ar galime jiems pritarti? Pritariame.
Tuomet turėtume balsuoti dėl viso projekto. Tai skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui priėmimo stadijoje?
Šio nutarimo priėmimas
Seimo nutarimo projektas yra priimtas. Balsavo 75: už – 74, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
14.12 val.
Seimo 2025 m. kovo 13 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kolegos, liko paskutinis mūsų darbotvarkės klausimas. Pirmiausia apsvarstome rezervinį, tai kovo 13 dienos (ketvirtadienio) Seimo posėdžių darbotvarkę. Prašau gerbiamą pirmąjį pavaduotoją J. Oleką pristatyti.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, kolege. Gerbiami kolegos, kovo 13 dieną turime daugybę įstatymų priėmimų, kaip paprastai ketvirtadienio rytą. Man atrodo, jie iš tikrųjų labai svarbūs. Transporto lengvatų įstatymas, Kelių transporto kodeksas, Geležinkelių transporto kodeksas. Taip pat turime daug pateikimų. Pamatysime Vyriausybės narius, kurie teiks savo pasiūlymus. Čia ir dėl Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo, ir Gamtinių dujų įstatymo, ir Finansinio tvarumo įstatymo pateikimas bei kitų įstatymų pateikimai. Taip pat Seimo nutarimas „Dėl pritarimo skirti Rūtą Latvelę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ ir dar keletas kitų. Todėl kviečiu pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame už pristatymą. Matau, kad Seimo narys A. Skardžius nori klausti. Prašau. Tuojau įjungs mikrofonus, kantrybės, tiesiog užstrigo sistema. Galite klausti, kolega.
A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis vicepirmininke, norėčiau paklausti ir paprašyti turbūt – pavedimo Valstybės kontrolei yra nutarimo projekto pateikimas. Galbūt jį galima būtų perkelti į rytinį posėdį? Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerai, mes pasitarsime, kadangi rytiniame posėdyje daugiausia yra priėmimai, tai paprastai priėmimus, bet galėsime pažiūrėti, jeigu bus galimybė, padarysime.
PIRMININKĖ. Daugiau klausti norinčių nematau. Kolegos, ar galime projektui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Seimo narių pareiškimai. Užsirašiusių taip pat nėra. Tuomet registruojamės ir posėdį būsime baigę. Kolegos, registruojamės.
Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Posėdis yra baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽ-KŠSF – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; NAF – „Nemuno aušros“ frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.