Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 25, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 326
STENOGRAMA
2023 m. lapkričio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame lapkričio 23 dienos, ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 96 Seimo nariai.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. lapkričio 23 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Prašau. D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF*). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, labai prašau visų dėmesio! (Balsai salėje) Ypač Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos. Tik prašau iš karto neįsižeisti, išties tikrai neturime nieko prieš jus, bet ir kaip opozicijos atstovas, ir kaip Seimo narys kreipiuosi į visą Seimą, nes Seimas papuolė į tikrai keblią situaciją, kokios istorijoje dar nėra buvę.
Gerbiami kolegos, po vakarykščio Apeliacinio teismo sprendimo dvi partijos nuteistos už sunkų kriminalinį nusikaltimą, korupcinį nusikaltimą, ir joms paskirtos bausmės. Bausmės turi būti pradėtos vykdyti po 3 parų. Užuot jas vykdžiusios, turime tokią situaciją, tikrai tai ne jūsų kaltė, dar pakartoju, bet turime tokią situaciją, kad dvi partijos, esančios Seime, užuot bausmę vykdžiusios, susirinko į įstatymų leidybos procesą.
Dar blogiau, būtent šių nuteistų partijų atstovai, esantys Seime, ant jūsų taip pat krinta labai didelis šešėlis, ir ypač ant Seimo Pirmininkės, ir, gaila, kolegos Andriaus, Seimo vicepirmininko. Mes tikrai privalome imtis veiksmų, nes dabar žmonėms, kurie stebi visus šiuos procesus, kyla tikrai daug klausimų, kaip kriminalinių juridinių organų, tai yra politinių partijų, atstovai gali priimti įstatymus, kuriais privalėsime mes visi vadovautis.
Todėl siūlau, išties sunki padėtis, niekas nežinome, kaip tą išspręsti, bet siūlymas toksai – stabdyti Seimo darbą ir kol kas nepriimti darbotvarkės, kol nebus išspręstas šis klausimas. Jums reikėtų, mano nuomone, nusišalinti arba stabdyti savo narystę partijose. Išties taip. Spręskime klausimą dėl dviejų kriminalinių politinių partijų frakcijų Seime likimo, jos turėtų nedalyvauti teisėkūros procese, ir tik priėmę tokius sprendimus, aš nežinau, ką jūs pasirinksite, galėtume tęsti įstatymų leidybos procesą. Todėl prašau net nesvarstyti darbotvarkės klausimų, stabdyti darbą ir kartu išspręsti šią problemą.
PIRMININKĖ. Kolega, dėkoju už jūsų nuomonę ir įžvalgas. Dėl darbotvarkės konkretaus pasiūlymo neišgirdau. R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiama Seimo Pirmininke, čia gal ne dėl darbotvarkės. Iš tiesų labai rimtas dalykas. Aš leisiu pacituoti jūsų buvusio ir esamo frakcijos lyderio E. Gentvilo pasakymus 2016 metais. Kaip aš sakau, lazda, Augi, turi du galus ir galiausiai šį kartą tau ta lazda pačiam per plikę trinktelėjo. Aš pamenu, kai tu plenarinių posėdžių salėje visus išvadinai kriminaliniais elementais, tu smerkei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narius, tuo metu aš buvau frakcijos narys ir užėmiau Ekonomikos komiteto pirmininko pareigas, tu sakei, kad kriminalinio pasaulio elementai negali vadovauti Seimui, negali užimti aukštų pareigų komitetuose ir pozicijose ir tučtuojau partija ir frakcija turi priimti sprendimą atšaukti šituos žmones iš vadovaujamų komitetų. Tai yra tavo žodžiai.
Dar vienas mūsų pinokis, užsienio ambasadorių juokintojas G. Landsbergis 2016 m. sausio 8 d. pareiškė Žinių radijo laidoje „Opozicija“, kad D. Grybauskaitė…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Remigijau Žemaitaiti, ar jūs turite pasiūlymų dėl darbotvarkės?
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Palaukite, gerbiama Seimo Pirmininke, čia dėl darbotvarkės ir bus.
PIRMININKĖ. Klausau jūsų.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Jis kreipėsi į Prezidentę D. Grybauskaitę, kad įvertintų kriminalinio pasaulio elementus ir vadovaujančią valdančiąją daugumą. Gerbiama Pirmininke, jums pradėjus vadovauti ir J. Razmai, kuris daugiausia yra pažeidęs Statuto per posėdžiavimus, Seimo reitingai nuvažiavo į dugną. Mes taip žemumoje, Seimas, nebuvome vertiname. Po šiandienos to įvykio… Jūs tikrai nesate kalta ir buvęs Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, kas įvyko jūsų partijoje. Ar jūs nenorite šiandien iš tikrųjų padaryti, normaliai susirinkti, Liberalų sąjūdis, ir atsiprašyti tų žmonių, kuriuos jūs koliojote, deblijote, dėjote į šuns dienas ir vardinote kriminaliniu pasauliu. Tą patį darė ir konservatoriai. Parodykite bent kiek žmogiškumo tų žmonių, kurie buvo 2016–2020 metų kadencijoje, atžvilgiu.
PIRMININKĖ. I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Frakcijos vardu paprašyčiau išbraukti du klausimus. Darbotvarkės 2-20 klausimą – projektas Nr. XIVP-2473, nes dėl to klausimo ir kito susijusio klausimo yra TTK rengiami klausymai. Po to mes galėsime apsvarstyti. Ir dar vieną klausimą paprašyčiau išbraukti. Darbotvarkės 2-22 klausimas – Tarptautinių sankcijų įstatymo projektas Nr. XIVP-3005. Tai šiuos dalykus norėčiau paprašyti.
O visa kita… Norėčiau kreiptis į gerbiamus kolegas turėti šiek tiek žmogiškumo, dar nėra pasibaigę procesai. Mėtytis tokiais kaltinimais yra labai labai negražu ir labai neteisinga. Tai tikrai nepradėkime čia rinkimų kampanijos. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Mano vardas buvo paminėtas. Aš manau, kad paminėtas to žmogaus, kuris kasdien turėtų už ką atsiprašyti ir Seime žmonių, ir Lietuvos žmonių – už ermiderį, nuolat čia keliamą. O dabar tiems žmonėms, kurie save laiko teisininkais, tai truputį pasakysiu paprastu pavyzdžiu. Jeigu autobuso vairuotojas, veždamas keleivius, padaro avariją ir gauna baudą, tai tie keleiviai, kurie sėdi autobuse, ir tie, kurie dar įsės kitose stotelėse, taip pat turėtų susimokėti tą baudą. Manau, analogija paprasta, aiški ir nepūskite jūs čia savo rinkimų kampanijų. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš tiesiog noriu paprašyti pasveikinti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovus, kurie atėjo stebėti mūsų darbo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. (Plojimai) A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš frakcijos vardu norėčiau paprašyti pertraukos… tai yra išbraukti iš darbotvarkės 2-9 klausimą – Savanoriškos veiklos įstatymo projektą Nr. XIVP-3014(2), nes ten tikrai kyla neaiškumų dėl tam tikrų diskriminacinių nuostatų. Mes norėtume truputėlį įsigilinti į šį…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir D. Gaižauskas dar kartą norėtų kalbėti. Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, aš dar sykį pakartoju: aš prašiau jūsų neįsižeisti, o priimti bendrą sprendimą. Vis dėlto, gerbiamas kolega, kreipiuosi į V. Pranckietį, šis teismo sprendimas jau įsiteisėjo ir jau nuosprendis privalo būti vykdomas. Jeigu jūs kalbate apie kasacinę tvarką, tai yra tokia galimybė, bet jinai nestabdo šio sprendimo. Tai yra faktas. Kita vertus, jūs supraskite: dabar valdančiojoje daugumoje yra partijos atstovai, partijos, kuri yra nuteista už sunkų korupcinį nusikaltimą. Kalbant dar daugiau, mes gi žinome, kad netgi įmonės, kurios yra teistos už net nebūtinai sunkų nusikaltimą, negali dalyvauti jokiuose procesuose…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, mes labai kantriai jūsų įžvalgų klausomės, bet ar jūs turite pasiūlymų dėl darbotvarkės?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gerbiama Seimo Pirmininke, jūs turėtumėte pirmoji parodyti pavyzdį ir atsisakyti, atsiriboti nuo savo partijos, stabdyti greičiausiai narystę, nes jūs esate Seimo Pirmininkė. Aš jūsų prašau priimti sprendimą.
PIRMININKĖ. Aš neketinu atsiriboti nuo savo partijos. Ačiū už pasiūlymą. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš labai kviečiu konservatorius nuosekliai taikyti tą patį skaidrumo standartą, kurį jūs taikėte socialdemokratų vadovaujamai Vyriausybei sakydami, kad jinai yra koalicija, kuri yra kriminalinė koalicija. Paskui taikėte J. Narkevičiui dėl jo kotletukų. Vėl sakėte, darysite skaidresnę politiką ir iš tikrųjų tokia Vyriausybė negali būti. Dabar turime kriminalinę konservatorių Vyriausybę. Tai, premjere, kaip jūs jaučiatės tokiu atveju? Tai jūs taikykite nuosekliai tuos principus. Jeigu kliuvo socialdemokratų Vyriausybė ir jų koalicijos partneriai, jeigu kliuvo kotletukai, kuriuos valgė J. Narkevičius, tai man labai keista, kodėl nekliūva Seimo Pirmininkė, kuri yra nuteistos partijos pirmininkė ir vadovauja visam Seimui. Tai aš tikrai labai kreipiuosi į koalicijos partnerius: na, parodykite pagaliau bent jau kadencijos pabaigoje tuos aukštus politinės kultūros standartus, kuriuos žadėjote ir kurių reikalavote iš kitų, tai pareikalaukite dabar iš savęs.
PIRMININKĖ. V. Pranckiečio pavardė buvo paminėta. Labai trumpai prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Labai trumpai. Kolektyvinė atsakomybė – tai yra du istoriniai visiems žinomi pavyzdžiai – tai Ablinga ir Pirčiupiai. Kai už tai, kad kažkas kažką padarė, buvo sušaudyti žmonės. Tai pritaikykime kolektyvinę atsakomybę. Sveikinu.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, buvo išsakyti trys pasiūlymai dėl šiandienos darbotvarkės įstatymų. Tai pirmiausia 2-20 ir 2-22 klausimai, I. Kačinskaitės-Urbonienės prašymas, kad būtų išbraukti iš šios dienos darbotvarkės. Kadangi prašo patys iniciatoriai, siūlau pritarti bendru sutarimu. Nėra prieštaraujančių. Dėkoju.
Taip pat A. Kubilienė frakcijos vardu paprašė išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 2-9 klausimą – Savanoriškos veiklos įstatymo projektą. Balsuokime. Kas pritariate, kad būtų išbraukta, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 110: už – 51, prieš – 46, susilaikė 13. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl visos darbotvarkės apsispręskime balsuodami. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 102: už – 73, prieš – 5, susilaikė 24. Darbotvarkei pritarta.
10.12 val.
2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3128(2) (antrasis svarstymas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3128(2). Antrasis svarstymas. Kviečiu gerbiamą G. Skaistę į tribūną. Primenu, kolegos, kad antrojo svarstymo metu pagal Statuto 177 straipsnį Seimo posėdžio metu Vyriausybės atstovas praneša, kas pakeista valstybės biudžeto projekte, tuomet, ar atsižvelgta į komitetų, frakcijų, paskirų Seimo narių pasiūlymus, kurie yra įrašyti į valstybės biudžeto projektą, kurie atmesti, motyvuoja atmetimo priežastis, atsako į Seimo narių klausimus. Po diskusijos balsuojama dėl Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių Seimo posėdžių. Balsavimo terminas šiandien yra, balsavimo laikas nuo 11 val. 35 min. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena. Noriu pristatyti patobulintą 2024 metų valstybės biudžeto projektą. Iš esmės pagrindiniai prioritetai išlieka nepakitę – tai žmonių pajamų didinimas, krašto saugumo stiprinimas ir investicijų, kurios prisideda prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, skatinimas. Na ir sąžiningai įvertinus turimas galimybes, teikiamas patobulintas 2024 metų valstybės biudžeto projektas. Jame papildomos lėšos numatytos investicijoms į kelius, kultūros ir švietimo poreikiams ir žmonių pajamoms didinti.
Kaip minėjau, esminiai prioritetai lieka nepakitę, esminės biudžeto dalys vis dar nukreiptos į šiuos tris esminius prioritetus, taip pat išskirtinį dėmesį skiriant švietimo susitarimo įgyvendinimui ir krašto apsaugos susitarimo įgyvendinimui.
2024 metų valstybės biudžetas patikslintas atsižvelgiant į gautus Seimo komitetų, komisijų, Seimo narių, valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus. Pasiūlymų gauta daugiau kaip už 1,3 mlrd. eurų. Taip pat yra patobulintas valstybės biudžeto projektas, atsižvelgiant į priimtus ir dabar svarstomus teisės aktus, tai reiškia, kad į įstatymus, kurie yra šiuo metu komitetuose, kai kurie iš jų jau yra priimti Seimo plenarinių posėdžių salėje, bet taip pat vis dar yra tokių, dėl kurių komitetuose matome tam tikrą nukrypimą nuo pirminio plano. Todėl atsižvelgiant į tai, kaip diskusijos vystosi ir kokie kompromisai yra surasti, yra pasiūlyti tam tikri konkretūs pakeitimai.
Pasiūlyti pakeitimai. Grįžtant dar prie pasiūlymų teikimo… Iš principo šaltiniai, kurie buvo nurodyti įvairiuose šiuose pasiūlymuose, nebuvo tokie, kurie būtų pakeisti pakeičiant vienas išlaidas kitomis arba numatant galimybę gauti papildomų pajamų. Todėl visi pasiūlymai, į kuriuos galima buvo atsižvelgti, buvo visgi Vyriausybės įvertinti ir padaryti didesnio valstybės skolinimosi sąskaita, numatant, kad Mastrichto kriterijus yra pasiekiamas ir biudžeto deficitas, valstybės balansas yra nebe 2,9, bet 3 % bendrojo vidaus produkto.
Kaip minėjau, turbūt vienas iš esminių pokyčių, įvykęs po pirmojo biudžeto pateikimo, tai yra didesnis prioritetas, skiriamas keliams, pagal diskusijas, vykusias Seime, kadangi buvo išsakytas prioritetas, kad reikalingos papildomos lėšos keliams finansuoti. Yra numatoma 40 mln. valstybės biudžeto lėšų keliui Vilnius–Utena finansuoti bei taip pat, perskirstant finansavimą, iš vėlesnių laikotarpių yra numatoma iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos keliams tiesti ir rekonstruoti paimti 117 mln. eurų. Iš viso keliams papildomai 2024 metais yra 157 mln. eurų, na ir iš viso, vertinant 2024 metų valstybės biudžetą, keliams yra skiriama 872 mln. eurų.
Taip pat žmonių pajamų dalyje yra padaryti sprendimai dėl keleto argumentų. Pirmas argumentas – suvienodinti nuoseklų darbo užmokesčio didinimą, kadangi jau pristatant pirmąjį valstybės biudžeto projektą buvo įvardintos tam tikros viešojo sektoriaus darbuotojų grupės, kurioms yra didinamas sektorinis darbo užmokestis. Tarp jų įvardinti socialiniai darbuotojai, bet kadangi dalis socialinių darbuotojų darbo užmokestį gauna netiesiogiai – ne per darbo užmokestį, bet per paslaugų pirkimą, tokiu atveju yra numatyta per įkainį, tokiu atveju siūloma padidinti būtent to įkainio didinimą, kad nuosekliai augtų darbo užmokestis visiems socialiniams darbuotojams. Taip pat yra siūloma didinti darbo užmokesčio fondą bausmių vykdymo sistemos medikams. Yra pasirašyta kolektyvinė sutartis su visais medikais, tačiau nebuvo įvertintas darbo užmokesčio fondas tų medikų, kurie dirba kalėjimuose. Tokiu atveju yra siūloma didinti būtent šiems darbuotojams atitinkamai kaip ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams. Taip pat teisės aktų pakeitimams įgyvendinti, kadangi įvyko diskusijos Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete dėl prokurorų darbo užmokesčio didinimo, pasiūlant spartesnį darbo užmokesčio didinimą, negu buvo pateikta pirminiame Vyriausybės projekte. Atsižvelgiant į tai bei taip pat į kitą svarstomą įstatymą, buvo pateikta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Suvienodinant įvairių komisijų socialines garantijas, yra siūloma šiems teisės aktų pakeitimams įgyvendinti numatyti papildomai 2 mln. eurų. Taip pat atsižvelgiant į Seimo komitetų išskirtus prioritetus ir įvardintas problemines sritis yra siūloma didinti darbo užmokesčio fondą atskirose institucijose, tarp jų ir Migracijos departamente turbūt didesnė suma, taip pat Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente. Iš viso tai yra 1,9 mln. eurų.
Taip pat saugumo stiprinimas. Turbūt pagrindinis yra skolinimosi teisės pakeitimas. Iš pradžių buvo numatyta dvi skolinimosi teisės: viena susijusi su solidarumo įnašo pajamų panaudojimu, kad būtų galima efektyviai panaudoti tas lėšas ir išvengti tam tikrų svyravimų; taip pat buvo kita teisė, numatyta skolintis, įgyvendinant NATO įsipareigojimus ir skiriant 2,5 % bendrojo vidaus produkto. Manome, kad geriau turėti lankstesnio skolinimosi teisę ir numatyti ją vieną. Jinai skambėtų taip: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos reikmėms bei dvigubos paskirties (karinės ir civilinės) transportui ir kitai infrastruktūrai, reikalingai užtikrinti priimančiosios šalies paramą, vystyti ir pritaikyti. Tokia formuluotė leistų atsižvelgti ir į diskusijas dėl vokiečių brigados priėmimo Lietuvoje. Bet bet kokiu atveju visos skolinimosi teisės yra ribojamos bendrojo valdžios sektoriaus balanso rodiklio, tai, kaip minėjau, yra 3 % bendrojo vidaus produkto bei bendrojo Vyriausybės skolinimosi limito, kuris taip pat yra įrašytas į Biudžeto įstatymą. Jeigu ekonomika atrodys geriau ir matysime, kad galime numatyti didesnes lėšas šiems prioritetams įgyvendinti, tai skolinimosi teisė bus. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad yra numatomos gauti lėšos per Europos taikos priemonę kaip kompensacija už tą ginkluotę, kurią Lietuva pateikė Ukrainai. Numatoma gauti 31,4 mln. eurų. Ši suma įrašoma ir į Krašto apsaugos ministerijos pajamas, ir į asignavimus.
Taip pat švietimui yra skiriamos papildomos lėšos. Tai taip pat įvardinta buvo Seimo komitetuose. Neformaliajam vaikų švietimui siūloma papildomai skirti 3 mln. eurų. Anksčiau buvo skirta 17 mln. Bendra suma – neformaliajam vaikų švietimui iš valstybės biudžeto yra skiriama 20 mln. eurų. Neformalusis vaikų švietimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, bet tam, kad būtų galima pritraukti daugiau vaikų į būrelius, visgi siūloma šią sumą padidinti.
Taip pat Pietryčių Lietuvos švietimo įstaigų infrastruktūrai modernizuoti siūloma papildomai skirti 0,5 mln. eurų. Pirminiame valstybės biudžeto projekte buvo 0,5 mln., todėl bendra suma – Pietryčių Lietuvos švietimo įstaigų infrastruktūrai bus skiriama 1 mln. eurų.
Kultūrai siūloma skirti 4,2 mln. eurų, atsižvelgiant į Kultūros komiteto diskusijas ir matomus kitų metų poreikius. Turėsime daug ypač svarbių ir didelių renginių. Papildomai siūloma skirti 1,1 mln. eurų Dainų šventei, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metų programai, Lietuvos sezonui Prancūzijoje, kad būtų galima užtikrinti tokį finansavimą, koks reikalingas šiems renginiams efektyviai įgyvendinti.
Taip pat kino valstybiniam finansavimui yra siūloma papildomai skirti 1 mln. eurų, Medijų rėmimo fondui – papildomai 1,5 mln. eurų. Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui – nutolusiai saulės elektrinei kofinansuoti. Jie yra gavę finansavimą iš APVA programos, bet tam, kad būtų galima įdėti nuosavą įnašą ir užtikrinti, kad projektas bus įgyvendintas laiku, siūloma skirti 0,25 mln. eurų. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos priešgaisrinei sistemai – 0,36 mln. eurų.
Taip pat įvairiems kitiems teisės aktams ir jų pakeitimams įgyvendinti bendra suma yra 13,8 mln. eurų. Tai yra ir Socialinių paslaugų įstatymas, šiuo metu esantis Seime baigiamosios stadijos. Taip pat yra pasiūlyti Transporto lengvatų įstatymo pakeitimai. Vyriausybės išvada yra derinama tarp institucijų. Tam įgyvendinti suvienodinant transporto lengvatas tarp įvairaus amžiaus vaikų yra siūloma virš 3 mln. eurų. Dėl komercinės žvejybos kvotų išpirkimo, dėl įstatymo, kurį mes esame priėmę anksčiau, yra numatyta lėšų. Taip pat valstybės rezervui atkurti.
Žvelgiant turbūt bendrai į biudžetą, reikia priminti ir didžiuosius skaičius, nes tai yra visgi smulkesni pakeitimai. Kaip minėjau, žmonių pajamoms didinti yra skiriamas esminis prioritetas. Tam numatoma 1,7 mlrd. eurų. Dėl to 10 % auga minimalioji mėnesinė alga, neapmokestinamasis pajamų dydis pajamas į rankas padidins iki vieno vidutinio darbo užmokesčio gaunantiems žmonėms. Minimaliąją mėnesinę algą uždirbančiam žmogui dėl šių dviejų sprendinių pajamos į rankas augs 75 eurais, o sprendiniai dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio palies visus, uždirbančius iki vieno vidutinio darbo užmokesčio. Pagal „Sodros“ duomenis, Lietuvoje tokių yra apie 800 tūkst. asmenų.
Indeksuojamos ir didinamos socialinės paramos išmokos ir senatvės pensijos. Tarkime, būtinąjį stažą turintiems asmenims pensijos vidutiniškai augs 70 eurų, arba 12 %. Taip pat, kaip minėjau, yra sektoriniai darbo užmokesčio didinimo sprendimai: didinami atlyginimai kultūros, socialinės srities darbuotojams, medikams, savivaldybių ugniagesiams, statutiniams pareigūnams, kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams.
Kitas prioritetas yra Lietuvos saugumo stiprinimas. Krašto apsaugos biudžetas, jeigu lygintume su kadencijos pradžia, bus dvigubai didesnis. Tuo metu buvo 1 mlrd. eurų, dabar yra virš 2 mlrd. eurų. Bendra suma: krašto apsaugos asignavimai yra 2,71 % nuo bendrojo vidaus produkto. Leidžia šį dydį pasiekti bendras sprendinys – tiek valstybės biudžeto asignavimai, tiek ir solidarumo įnašo pajamų panaudojimas. Bendra suma: krašto apsaugos biudžetas bus 2,06 mlrd. eurų.
Taip pat dėl investicijų Lietuvos ateičiai – yra numatoma iš įvairių šaltinių. Didžiausia apimtimi tai yra Europos Sąjungos struktūriniai fondai, arba plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimas – 3,3 mlrd. eurų. Čia yra daug lėšų numatoma švietimui, žaliojo kurso tikslams pasiekti, atsinaujinančiai energetikai.
Taip pat susitarimui dėl švietimo įgyvendinti, jame numatyta, kad dėstytojų darbo užmokestis kitų metų IV ketvirtį turėtų pasiekti 150 %, mokytojų darbo užmokestis turėtų pasiekti 130 % vidutinio darbo užmokesčio didinimo, iš viso yra numatoma 390,7 mln. eurų.
Taip pat Lietuvos keliams, kaip jau minėjau, iš įvairių šaltinių: tiek iš solidarumo įrašo pajamų panaudojimo, tiek iš valstybės biudžeto asignavimų, tiek iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, bendra suma – 872 mln. eurų.
Taip pat tęsiama parama Ukrainai ir tiems žmonėms, kurie yra Lietuvoje atvykę iš Ukrainos, socialinėms paslaugoms, sveikatos paslaugoms, švietimo paslaugoms teikti – 232 mln. eurų.
Ir taip pat primenu, kad savivaldybių pajamos auga tikrai gana gausiai, nes numatomas ženklus darbo užmokesčio augimas ir, lyginant su praėjusių metų planu, kadangi darbo užmokestis augo tiek ir 2023 metais, tiek augs ir 2024 metais, jų pajamos auga 16 %, arba daugiau kaip 820 mln. eurų, nevertinant dar ir papildomų galimybių skolintis, kurios yra numatytos pakeitus Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą.
Valdžios sektoriaus balansai keičiasi minimaliai, vadinasi, valdžios sektoriaus balansas bus minus 3 % ir valdžios sektoriaus skola ateinančiais metais turėtų siekti 39,9 % bendrojo vidaus produkto. Tai laukčiau jūsų klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama ministre. Jūsų užsirašė klausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia L. Savickas, ruošiasi A. Butkevičius. Ne, klausia A. Butkevičius, ruošiasi T. Tomilinas.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiama finansų ministre, vis dėlto jūs didinate lėšas kelių priežiūrai, plėtrai arba būklei palaikyti, tai reikia pasakyti, kad, atrodo, 115 mln. eurų atsikeliate iš 2025–2026 metų Europos Sąjungos finansinės perspektyvos, tai tą reikia aiškiai pabrėžti ir tai yra tikslinės lėšos daugiausia magistraliniams keliams. Bet ne apie tai.
Praeitą kartą per Vyriausybės valandą paklausiau švietimo ministro dėl mokytojų atlyginimų skaičiavimų dydžių. Klausimas paprasčiausias, nes aš gavau skaičiavimus pagal darbo stažą, pagal atskirus dėstomus dalykus. Tikrai atlyginimai visiškai skiriasi, negu švietimo, mokslo ir sporto ministras čia mums atsakydamas į klausimus teikė visai kitus skaičius. Taip pat vakar streiko metu kai kurie mokytojai irgi pateikė skaičiavimus, tai jų skaičiavimai sutampa su Vilkaviškio rajono mokytojų skaičiavimais. Kaip yra Vyriausybėje, kad neįmanoma gauti tam tikros konkrečios aiškiai suprantamos metodikos?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pradėsiu nuo kelių. Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama yra numatyta ne tiktai magistraliniams keliams, numatyta, kad galima tas lėšas naudoti TNT jungties keliams bei privažiavimui prie TNT kelių finansuoti, tai yra tikrai platesnis ratas kelių negu vien tiktai magistraliniai. Taip pat, kai kalbama apie skaičiavimo metodiką, visgi aš vadovaučiausi Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nes yra pateikti skaičiavimai ir, atsižvelgiant į tai, kas įrašyta Švietimo susitarime, lėšos yra numatytos. Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad yra numatyta ir skolinimosi nuostata, kur sakoma, kad jeigu darbo užmokestis, vidutinis darbo užmokestis, šalyje augs sparčiau, atsižvelgiant į ekonominės raidos scenarijų, kurį Finansų ministerija, esant išskirtinėms aplinkybėms, rengia kas ketvirtį, atsižvelgiant į birželio arba rugsėjo mėnesio ekonominės raidos scenarijų, jeigu matysime, kad darbo užmokestis ženkliai skiriasi nuo dabartinių projekcijų ir valstybės biudžeto balansas, ir skolinimosi limitas leis, galima bus priimti papildomus sprendimus tam, kad įgyvendintume švietimo susitarimą taip, kaip jisai yra parašytas.
PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi K. Starkevičius.
T. TOMILINAS (DFVL). Pradėsiu nuo replikos. Gerbiama ministre, jeigu viskas būtų taip, kaip sakote, tai mokytojai nestreikuotų. Vargu ar būtų galima prikalbinti mokytoją išeiti iš mokyklos, iš jo mėgstamiausios vietos, ir iš klasės. Tai iš tiesų yra ne visai taip, kaip jūs sakote. Mano klausimas yra susijęs su švietimu. Mes matome tragiškus įvykius, kai vaikai mėtomi pro langą, ir matome bendrą bruožą, kad labai dažnai tokie tėvai yra jau ilgamečiai narkomanai, priklausomi žmonės. Mes, kai jūs pateikėte biudžetą, kalbėjomės su jumis, o koks gi yra valstybės atsakas dėl tokių priklausomybių prevencijos – galbūt jūs padidinsite moksleivių neformaliojo ugdymo krepšelį? Kaip matau, padidinimo nėra. Dienos centrams turbūt pirmą kartą per daugelį metų visiškai nedidinamas biudžetas. Tai koks gi valstybės atsakas šioje sudėtingoje situacijoje?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man turbūt sunku rasti labai artimą sąsają tarp jūsų įvardinto atvejo ir vaikų būrelių finansavimo. Bet priminsiu, kad neformaliojo ugdymo finansavimas yra padidintas – siūloma papildomai skirti 3 mln. eurų. Ir priminsiu, kad tai pirmiausia yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Savivaldybių niekas neriboja skirti papildomą finansavimą, nes tai yra jų pirminė užduotis. Kad valstybė skiria papildomą finansavimą tai funkcijai įgyvendinti, yra jūsų, Seimo narių, pasirinkimas. Bet reikia pastebėti, kad dažnu atveju tas finansavimas, kuris yra skiriamas iš valstybės biudžeto toms pačioms savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms, dažnai yra išstumiamas. Tai reiškia, kad savivaldybės skiria mažiau tai pačiai funkcijai įgyvendinti dėl to, kad gauna papildomai valstybės biudžeto lėšų. Man atrodo, tai yra sisteminė problema. Jeigu manome, kad kitokiu būdu reikėtų tą funkciją įgyvendinti, reikėtų ją įtraukti tuomet ne į savarankiškąsias savivaldybių funkcijas, bet tą funkciją tokiu atveju turėtų įgyvendinti valstybė. Man atrodo, čia yra platesnės diskusijos klausimas, kaip yra konkrečiai ta funkcija vykdoma, bet jinai yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Savivaldybių pajamos augo 16 %, todėl galimybių įgyvendinti kokybiškai, didindamos finansavimą, jos tikrai turi.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius. Ruošiasi V. Semeška.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Iš tikrųjų Ekonomikos komitetas dėkingas, kad kelių infrastruktūrai padidinta – 157 mln. Atsižvelgta į mūsų pasiūlymą. Tačiau šį biudžetą priimsime, o ateina kitų metų biudžetas. Kaip jūs galvojate apie tuos vidinius rezervus? Matau, kad Susisiekimo ministerija, Kelių direkcija neišnaudoja dar visų galimybių. Būtina jas paskatinti galvoti apie kitas finansavimo formas mūsų keliams, galbūt galvoti ir apie mokamus kelius, koncesijas. Tada mes galėtume tikrai padaryti proveržį ir nesakytume, kad mūsų kaimyninėje valstybėje yra geresni keliai, nes pas juos taikomi tokie metodai. Nes biudžeto tikrai neužteks. Šiemet padidinome, bet kitais metais vėl tą patį kalbėsime.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Manau, kad vienas iš spręstinų klausimų yra visgi e. tollingo sistema, kuri yra pastrigusi jau tikrai labai ilgą laiko tarpą. Jeigu pavyktų įgyvendinti šį projektą, manau, finansavimas keliams galėtų augti. Jūsų įvardintos opcijos taip pat turbūt yra vienos iš pasirinktinų. Jeigu yra tokių kelių, kurie galėtų atsipirkti, manau, kad galėtų Kelių direkcija pagalvoti ir apie tokį finansavimo būdą.
PIRMININKĖ. Klausia V. Semeška. Ruošiasi R. Šarknickas.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gerbiama ministre, norėjau padėkoti jūsų komandai už parengtą biudžetą. Atliktas milžiniškas darbas ir jums tikrai nėra lengva misija balansuoti biudžetą taip pat aiškiai žinant, kad mes gyvename, mūsų valstybė gyvena su nemaža skola – išleidžiame daugiau, negu turime pajamų, ir reikia tas išlaidas paskui mokėti, įvairias palūkanas, ir nemažas. Neklausiu apie mokytojus, nors mano žmona yra mokytoja ir tikrai man aktualu. Aš net neabejoju, kad su bendruomene bus surastas kompromisas toks, koks valstybėje galimas, kad mokytojai galėtų jaustis oriai.
Bet aš norėjau paklausti iš savo srities – apie krašto apsaugą. Jūs jau minėjote apie galimybes per metus didinti finansavimą Vokietijos brigadai. Tačiau visi suprantame, kad to nepakaks – reikės ženkliai didesnių sumų. Ar jūs matytumėte galimybę vis dėlto solidariai dėl saugumo, dėl krašto apsaugos ir kokie skaičiai būtų, jeigu vis dėlto visuomenė sutiktų prisidėti ir verslas sutiktų prisidėti, ir mes kitais metais kalbėtume, diskutuotume apie 1 % PVM ir 1 % GPM padidinimą? Kokios būtų sumos per metus, būtų įdomu išgirsti? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kadangi kitais metais nebebus solidarumo įnašo pajamų, turbūt tam, kad būtų galima užtikrinti, tarkime, 3 % krašto apsaugos finansavimą, reikia padidinti lėšas, numatomas valstybės biudžete, per 0,5 % bendrojo vidaus produkto. Kadangi bendrasis vidaus produktas yra beveik 80 mlrd., tai tokiu atveju 400 mln. papildomų pajamų turėtų būti nukreipta konkrečiai šiems tikslams. Jeigu paimtume, tarkime, jūs labai hipotetiškai įvardinate vieną konkretų mokestį, tai iš vieno procentinio punkto pridėtinės vertės mokesčio, labai grubiai tariant, turbūt būtų apie 270 mln. eurų pajamų. Tie sprendimai yra tikrai labai brangūs ir todėl, man atrodo, susitarimas tarp partijų dėl krašto apsaugos finansavimo yra ypatingos svarbos. Nemanau, kad viena partija ar vienas žmogus gali tokį pasiūlymą teikti nesutaręs, nesuderinęs su visais kitais. Todėl, man atrodo, labai svarbu, kad prieš tai buvo padarytas susitarimas dėl krašto apsaugos finansavimo – 2,5 % bendrojo vidaus produkto.
Šiuo metu ant stalo yra klausimas dėl lietuviškos divizijos kūrimo ir matome poreikius, kurie yra reikalingi tokiai divizijai įkurti. Matome, kad dabartinio 2,5 % finansavimo neužtenka. Todėl jeigu mes tikrai sutariame, kad divizijos įkūrimas Lietuvoje yra mūsų prioritetas ir mūsų strateginis išlikimo uždavinys, turime susėsti visi kartu ir suderinti, kokius sprendimus priimsime tam, kad galėtume užtikrinti jo įgyvendinimą. Be papildomų pajamų šaltinių kol kas tai tiesiog yra tėvynę myliu labiau žodžiais nei darbais.
Man atrodo, jeigu tikrai norime klausimą išspręsti ir įgyvendinti divizijos įkūrimą, lietuviškos divizijos įkūrimą Lietuvoje, vokiškos brigados priėmimą, efektyviai tuo metu, kai yra siūloma pagal dabartinę koncepciją, tikrai reikalingi papildomi sprendimai. Bet tam, man atrodo, reikalingas tikrai platus politinis sutarimas, todėl kviesčiau tiesiog visas politines jėgas apie tai pagalvoti ir susėdus ramiai padiskutuoti, kaip būtų galima tuos tikslus pasiekti, jeigu mes tikrai sutariame, kad jie yra mūsų strategija.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi D. Kepenis.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mano klausimas turėtų būti gal dėl kitų dalykų, socialinių ar kultūros, bet esu priverstas klausti, kalbėti švietimo klausimais. Taip pat teko dirbti mokytoju. Su jais solidarizuojuosi ir gaila, kad jie čia, balkone, turi būti – ne pamokose. Bet jie pavargo vargti ir būti socialiai, kaip sakoma, skriaudžiami ir panašiai.
Biurokratų skaičiumi Lietuva pirmauja kone jau pasaulyje ir net nepasiekia Japonijos vidurkio. Finansavimas skiriamas departamentams, finansavimas skiriamas ir kelionėms, ir panašiai, iš viso susidaro virš milijardo ir panašiai. Jūs esate pagrindinė – Finansų ministerija, kuri susiduriate su skaičiais. Regionuose per trejus metus buvo uždaryta ne viena mokykla, atleisti šimtai mokytojų, keletas atsidūrė, aišku, mokyklose, dirba. Bet iš tokio didžiulio skaičiaus susidaro dideli pinigai. Kur yra tie pinigai, kurie galėtų būti skiriami mokytojų atlyginimams? Jūs, kaip finansų ministrė, man galite paaiškinti? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Turbūt esminis skirtumas tarp mūsų ir kitų Vakarų Europos valstybių yra perskirstymas per biudžetą. Europos Sąjungoje vidutinis perskirstymas per biudžetą nuo bendrojo vidaus produkto, nuo ekonomikos dydžio, yra beveik 42 %, o Lietuvoje jisai 2024 metais bus 33 %. Skirtumas yra milžiniškas. Todėl jeigu mes norime skirti tiek pat lėšų, kiek Vakarų Europos valstybės skiria konkretiems tikslams įgyvendinti, atitinkamai turime galvoti ir apie valstybės biudžeto pajamas. Jeigu mes manome, kad maža ekonomika, mažas perskirstymas per biudžetą yra gerai mūsų ekonomikos vystymuisi, tokiu atveju turime suprasti, kad finansavimas negali būti didesnis ar toks pat kaip Vakarų Europos valstybėse nominalia išraiška, nes tiesiog mūsų perskirstymas per biudžetą yra gerokai mažesnis.
Žvelgiant į lėšas, kurios yra skiriamos ne procentais, ne nuo bendrojo vidaus produkto, tai yra ne nuo ekonomikos dydžio, o nuo valstybės biudžeto pajamų, tai yra ką mes surenkame, tai mūsų dydžiai nesiskiria nuo kitų Europos Sąjungos valstybių. Bet kadangi mes surenkame santykinai mažiau negu kiti, tai mažiau ir galime perskirstyti.
Žvelgiant ir lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, kur tikrai Lietuva iki šiol atsilieka, kurią sritį finansuodama, žvelgiant ir lyginant su kitomis valstybėmis, tai yra socialinė apsauga. Iki šiol tai yra labiausiai nuskriausta sritis, matome, į ką tai išvirsta: tai yra didelė pajamų nelygybė, santykinai aukštas skurdo lygis. Tam reikalingi papildomi sprendimai, kurie turi būti padaryti.
O švietimas pagal finansavimo lygį, jeigu lygintume procentą nuo valstybės biudžeto pajamų, tikrai yra finansuojamas santykinai panašiai kaip kitose Vakarų Europos valstybėse. Tačiau kadangi mūsų surenkamų mokesčių dalis, mūsų perskirstymas per biudžetą yra tikrai mažesnis negu kitur, todėl ir galimybės yra atitinkamai ribotos.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kepenis. Ruošiasi V. Ąžuolas.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Mano klausimas yra iš trijų dalių ir tikiuosi, kad į kiekvieną jūs atsakysite, gerbiama ministre.
Pirmoji dalis. Gydymas ir sveikatinimas, arba prevencija. Kasmet tą klausimą užduodu ir vėl klausiu: kodėl prevencijos pinigai, sveikatinimo, išbarstyti per dešimt eilučių, o negali būti vienoje eilutėje – štai čia prevencijos? Ir kadangi taip yra, tai ten prevencijai lieka 0,8 %, gydymui – 99,2 %. Ir kuo daugiau pinigų gydymui, tuo daugiau turime ligonių.
Antra klausimo dalis. Štai jūs rašote lentelėje: švietimui – 390 mln., Lietuvos ateičiai – 3,3 mlrd., Lietuvos saugumui – 2 mlrd. Kodėl nesiejate švietimo su Lietuvos ateitimi, su Lietuvos saugumu, teisingumu, nes per švietimą gimsta visi nedorėliai, nenaudėliai, jeigu jie blogai mokomi. Jeigu mokytojai mažai atlyginami, tai toks jų ir darbas yra.
Ir trečia dalis. Valstybės kontrolė nustatė, kad 5 mlrd. buvo išleisti per pandemiją, 3,5 mlrd. iš jų buvo išleisti, na, nepateisinamai. Tai ar ne čia, vadinasi, yra bandymai kurti Lietuvos ateities išlaidas, na, pergudraujant tuos pinigus, kurie buvo ištaškyti per pandemiją? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pradėsiu nuo paskutinio klausimo, nes labai keistai jaučiuosi šiuo atveju, nes tuo metu Vyriausybė buvo jūsų ir pandemijos išlaidos, kurios buvo virš 3 mlrd. eurų paskirtos, buvo paskirtos jūsų Vyriausybės. Tai tie pinigai yra išleisti tuo metu, kai buvo jūsų Vyriausybė. Ir paskirta buvo jūsų, ir išleista jūsų.
Man kai kurios išlaidos tikrai labai savotiškos, bet tiek jau to, matyt, baimės akys buvo didelės, visi manė, kad ekonomiką skatinti reikia, ir buvo įtraukti tam tikri projektai, kurie buvo didelio parengtumo lygio. Bet tai yra jūsų pasirinkimas, jūsų Vyriausybės vykdyta politika. Matome, kad rezultatai yra tokie, na, išlaidos yra gana didelės, bet turbūt poveikis ekonomikai galimas vertinti įvairiai, kadangi Lietuvos ekonomika nukentėjo santykinai mažai. Tai klauskite turbūt buvusio ministro, kuris buvo jūsų deleguotas.
Dabar dėl Lietuvos ateities ir investicijų Lietuvos ateičiai. Investicijos, vadinasi, tam tikros pažangos lėšos, kurios yra programuojamos valstybės biudžete kaip pažangos lėšos, nes kitos lėšos yra tęstinės išlaidos. Jos yra skiriamos tiesiog pagal strateginio valdymo metodiką į dvi grupes. Tęstinės išlaidos, tai yra darbo užmokestis ir tai, ką mes darome nuolat. Investicijos yra tai, kas kuria pažangą, kuria pokytį, jos turi kitą apibūdinimą. Dažniausiai jos yra finansuojamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, bet nebūtinai, kartais ir iš valstybės biudžeto išlaidų. Tiesiog jos turi kitą apibūdinimą, nes jos kuria pokytį. Tarp jų yra ir švietimo išlaidos, investicijos į mokyklas, tai ta pati „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, kur yra investicijos į mokyklų infrastruktūrą, VIP ir visi kiti dalykai, kas kuria pažangą. Jie realiai yra investicijos Lietuvos ateičiai.
Dabar dėl prevencijos išlaidų. Turbūt išlaidų prioritetus dėlioja konkreti ministerija, todėl atsakyti, kodėl prevencijai ar kodėl gydymui, labiau galėtų Sveikatos apsaugos ministerija. Kviečiu tiesiog diskutuoti komitetuose, išsakant argumentus ir pateikiant priemones, kurios, matyt, galėtų būti labiau prioritetinės negu tai, ką pasiūlė ministerija.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi L. Nagienė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, komitete atliekant parlamentinę kontrolę dėl INVEGA’os veiklos, ekonomikos viceministrė paminėjo, kad Lietuvos ekonomikai reikia 5 mlrd. ribos INVEGA’os veiklai, kad galėtų įlieti į ekonomiką tiek finansų inžinerijos lėšų, ir INVEGA atsakė, kad jai yra surištos rankos dėl nustatytų limitų. Tai aš norėjau paklausti: ar tuos limitus jau pagaliau pritempėte iki tų reikalingų 5 mlrd., ar vis dėlto jie išliko maži?
Ir tada antras klausimas dėl darželinukų 60 mln., kur jūs nežinojote atsakymo komitete. Aš pasidomėjau, pasirodo, kad nė 1 euro nebus skirta Prezidento įstatymui įgyvendinti. Tai kada darželinukams sudarysite galimybę gauti ugdymą ir skirsite tuos skoloje palikusius 60 mln., nes praeita švietimo ministrė jų neskyrė? Kada įgyvendinsite įstatymą? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Na, matyt, įstatymas įgyvendinamas taip, kaip yra apibrėžta biudžete konkrečiai dėl labai konkrečios priemonės įgyvendinimo, kaip minėjau. Jeigu jūs išsiaiškinote, kas ten yra parašyta, matyt, turite daugiau informacijos.
Dabar dėl INVEGA’os stiprinimo. Yra vykdoma reforma. Numatyta, kad keturios įmonės yra konsoliduojamos, tai yra „Aviva“, VIPA, Žemės ūkio paskolų garantijų fondas ir INVEGA. Jos yra konsoliduotos į vieną įstaigą, taip pat ir jų kapitalas, tas leidžia turbūt turėti stipresnę įstaigą. Kartu planuojama iš plano „Naujos kartos Lietuva“ paskolinės dalies paimti paskolą, kuri bus skirta verslo… investuoti, kad verslas galėtų skolintis ir investuoti į aukštą pridėtinę vertę, inovatyvų verslą, į žaliąjį verslą. Dalis tų lėšų bus nukreipta per INVEGA’os kapitalą, tai reiškia, kad bus įdėta į INVEGA’os kapitalą, INVEGA turės stipresnes galimybes skolintis.
Taip pat bendra suma yra didinamas ir valstybės garantijų limitas ir su pakoreguotu valstybės biudžetu taip pat jis yra šiek tiek padidintas.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi V. Targamadzė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama ministre, jūs minite ir sakote – padidinome neformaliajam švietimui, ir aiškinate, kad tai yra savarankiškoji funkcija. Aš padalinau, paėmiau 5,7 euro kiekvienam vaikui, tai yra neformaliajam ugdymui iš valstybės biudžeto. Ar nemanote, kad tai yra juokinga suma, nes norėdami vaikus atitraukti nuo būtent rizikingų medžiagų, nuo kompiuterių mes turėtume savo vaikus labiau užimti? Tai yra vienas klausimas.
Antras klausimas dėl darbo užmokesčio. Tikriausiai labai gudriai buvo padarytas partijų susitarimas, kurį pasirašė ankstesnė… 2021 metais. Tas skaičiavimas, aš turiu net ir skaičiavimą. Labai gerai paimti bendrą fondą, padalinti ir gauti šitą sumą, kurią dabar jūs deklaruojate, kad yra pakelta. Vakar teko būti pačiame susirinkime, kuriame buvo susirinkę mitinguojantys pedagogai, nė vienas pedagogas šiandien už etatą, ten dalyvavęs (aš kalbu už vieną etatą), negauna tos nustatytos sumos, kurią jūs ir parodėte…
PIRMININKĖ. Laikas!
L. NAGIENĖ (DFVL). …šįmet 15 %. Tai yra 2 tūkst. 307 eurai popieriuje. Kaip jūs galvojote tą klausimą spręsti? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pradedant nuo neformaliojo švietimo. Aš gal pakartosiu, bet šiaip iš principo yra blogai maišyti ir kofinansuoti funkcijas, kurios yra savarankiškosios. Tai reiškia, kad jinai turėtų būti vykdoma iš savivaldos gaunamo biudžeto. Savivalda gauna pusę gyventojų pajamų mokesčio, kurį surenkame iš gyventojų. Tai reiškia, kad jie turi pinigų finansuoti labai konkrečioms funkcijoms, kurios yra priskirtos būtent savivaldybėms. Paskui valstybė pradeda kištis į tų funkcijų įgyvendinimą kofinansuodama dalį tų funkcijų. Vadinasi, paskiriamas biudžetas finansuoti neformaliojo švietimo būrelius. Tai reiškia, kad savivaldybės tiesiog gali atitraukti savo skiriamą finansavimą todėl, kad ateina papildomos lėšos iš valstybės biudžeto. Jeigu norima iš principo sakyti, kad savivaldybės nekokybiškai įgyvendina neformalųjį švietimą ir turėtų jam skirti daugiau lėšų, kažkaip kitaip įgyvendinti, gal tuomet skirkime mažiau gyventojų pajamų mokesčio savivaldybėms, paimkime tą funkciją iš savivaldybių, nuspręskime, kaip jinai turi būti įgyvendinama, ir finansuokime iš valstybės biudžeto. Dabar mes norime uždengti visus galus ir tai, ką turi daryti valstybė iš savo gyventojų pajamų mokesčio dalies. Šiaip gyventojų pajamų mokestis, kurį surenka valstybė į valstybės biudžetą, keliauja pensijoms. Tokiu atveju mes finansuojame iš likusios dalies, iš pridėtinės vertės mokesčio dalykus, kurie yra ir pensijos, ir neformalusis švietimas, kurį turėtų daryti savivalda, ir taip pat keliams turime surasti pinigų. Tai supraskime, kad ištekliai yra riboti ir kiekvienas turi daryti tai, kas jam įstatymais yra numatyta. Šiuo atveju, manau, savivaldybės galėtų padaryti tikrai daugiau ir jų pajamos auga ne tiek, kiek biudžeto. Jų pajamos, lyginant 2023 metus ir 2024 metus, auga 16 %. Gal, mieli ponai, kiekvienas padarykime, kas ką galime, o ne tiktai rodykime į tą patį valstybės biudžetą, kuris realiai pagal įstatymą neturėtų tos funkcijos finansuoti.
Dabar dėl mokytojų darbo užmokesčio skaičiavimo. Turbūt įsigilinti į kiekvieno konkretaus žmogaus situaciją nei joks švietimo susitarimas negali, nei turbūt užrašyta yra taip, kaip turėtų būti įgyvendinama. Vidurkis tam ir yra skaičiuojamas, kad jis yra vidurkis. Toks susitarimas, koks buvo ten parašytas, buvo skaičiuojama, kad jį būtų galima įgyvendinti. Tam, kad būtų įgyvendinta taip, kaip ten parašyta, yra Valstybės duomenų agentūros duomenys, pagal juos skaičiuojant yra numatytos lėšos. Kaip minėjau, valstybės biudžete taip pat yra numatyta prie skolinimosi teisės papildoma nuostata, jeigu visgi vidutinis darbo užmokestis augtų sparčiau, nei numatyta dabar Finansų ministerijos projekcijose, atnaujinus ekonominės raidos scenarijų, jeigu leis valstybės biudžeto galimybės, tai yra bus surinkta daugiau pajamų, bus padaryta mažiau išlaidų, jeigu matysime, kad valstybės biudžeto deficito rodiklis leidžia, bus papildomos galimybės numatyti ir didesnį darbo užmokesčio didinimą, negu dabar yra pristatyta dabartiniame valstybės biudžeto projekte. Bet, matyt, tam reikia sulaukti to laikotarpio ir pažiūrėti, kaip atrodo ekonomika.
PIRMININKĖ. Klausia V. Targamadzė. Ruošiasi Z. Balčytis.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Akivaizdu, kad Valstybės duomenų agentūros mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų VDU skaičiavimas yra neteisingas.
Dabar klausimas. Kaip jūs apskaičiavote, kiek lėšų reikia pagal susitarimą, kad būtų 130 %? Galbūt reikalinga sudaryti grupę, jeigu jau nesugeba suskaičiuoti VDU, ir gali Seimo nariai eiti, finansistai iš Finansų ministerijos, ekonomistai gali ateiti, gal ir profsąjungos dalyvauti. Tada mes nustatysime, koks yra VDU, nes šitiek laiko ginčytis dėl VDU, aš manau, yra tiesiog nekorektiška ir neetiška netgi. Turbūt nekelkime mokytojams lūkesčių, kad čia bus labai perskaičiuota ir mūsų biudžetas labai pasipildys, jūs pasižiūrėkite prognozes. Aš esu edukologė, jūs esate ekonomistė ar finansistė. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja vidurkius, teikia statistinius duomenis pagal metodikas, kurios yra bendros europinės, jos yra tarptautinio reguliavimo. Eurostatas taip pat tas metodikas ir verifikuoja, ir prižiūri. Todėl sakyčiau, kad todėl ir yra tos institucijos nepriklausomos, kad jų duomenys būtų patikimi ir jais nebūtų galima manipuliuoti. Statistika yra parengta, kaip minėjau, ne Seimo narių, ne Finansų ministerijos, o yra nepriklausoma agentūra, kuri turi savo metodikas, kurios yra suderintos su Eurostatu, ir tie duomenys turi būti tarpusavyje palyginami, todėl jie yra rengiami pagal vieną, bendrą metodiką. Bet taip pat Seime yra iniciatyva parengti švietimo sistemos tam tikrą auditą, kuris galėtų atsakyti į klausimus ir galbūt padėtų suefektyvinti tam tikras sritis, įsivertinti ir visiems atsakyti į visus iškylančius klausimus.
PIRMININKĖ. Klausia Z. Balčytis. Ruošiasi A. Vinkus.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama ministre, iš tikrųjų šitas projektas popierine forma tikrai atrodo labai neblogai. Tačiau aš noriu paklausti: ar Lietuvos centrinis bankas pakankamai prisidėjo prie finansavimo mūsų visos, kaip sako, valstybės poreikių? Kiek aš atsimenu, buvo apie 400 mln., kuriais prisidėjo prie krašto apsaugos finansavimo padidinimo, tai yra viena. Faktiškai centrinio banko pelnai, kurie buvo virš 1,5 mlrd., yra visų mūsų, Lietuvos žmonių, kurie buvo pasiėmę paskolas, pinigai.
Ir antra, dėl valdžios sektoriaus balanso arba fiskalinio deficito. Šiuo metu yra 3 %, bet pagal tas realias projekcijas, o ne tai, kaip yra planuojami biudžetai, jisai turėtų būti didesnis. Ar nebus taip, kad Lietuva turės grąžinti dalį RRF pinigų arba turės tam tikras sankcijas?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kalbant apie Lietuvos banko, centrinio banko, įnašą, tai kitais metais pajamos yra gaunamos per Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą. Vadinasi, komerciniai bankai mokės skirtumą tarp palūkanų normų, kurias gauna ir kurias išmoka už indėlius, kuriuos turi, nuo tam tikros ribos, kuri yra jau viršijanti normalumą. Planuojama, kad surinksime apie 280 mln. eurų konkrečiai 2024 metais. Dalis pajamų yra gaunama 2023 metais.
O centrinis bankas kaip tik šioje situacijoje yra… Visoje Europoje centriniai bankai yra nepalankioje situacijoje, nes už lėšas, laikomas centriniuose bankuose, bankai, komerciniai bankai, gauna tas aukštas palūkanų normas, kurias nustato Europos Centrinis Bankas. Tai daugelis centrinių bankų Europoje kaip tik patiria nuostolius. Lietuvos bankas turėtų išeiti šiais metais apie 0. Bet iš principo šie metai centriniams bankams nėra geri dėl to, kad yra perteklinis likvidumas. Komerciniai bankai laiko lėšas centriniuose bankuose ir už tuos pinigus centrinis bankas moka Europos Centrinio Banko nustatytas aukštas palūkanas, todėl pinigai labiau iškeliauja iš valstybės į komercinius bankus. Ir būtent dėl to buvo parengtas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas, kuris dalį tų lėšų visgi padeda grąžinti atgal į biudžetą valstybės reikmėms finansuoti.
Dabar dėl valdžios sektoriaus balanso. Pagal dabartines projekcijas, jos yra visgi verifikuotos ir Valstybės kontrolės, tiek ir ekonominės raidos scenarijus, kuriuo remiantis yra teikiamos ekonominių rodiklių projekcijos, ir taip pat pajamų projektavimas yra verifikuotas Valstybės kontrolės, todėl sakyčiau, kad šis scenarijus yra labiausiai tikėtinas. Yra įvardinamų rizikų į įvairias puses. Tad tas pats Lietuvos bankas, vertindamas pateiktą valstybės biudžeto projektą, sako, kad pridėtinės vertės mokesčio įvykdymas gali būti mažesnis. Taip, jis gali būti mažesnis, bet lygiai taip pat gali būti didesnės pajamų projekcijos iš gyventojų pajamų mokesčio, iš socialinio draudimo įmokų.
Taip pat turime ir Europos Komisijos nuomonę, ji kaip tik mano, kad ekonomika augs labiau, nei dabar projektuojama pateiktame biudžeto projekte. Jie mano, kad valdžios sektoriaus balansas bus 2,3. Turbūt tų nuomonių yra į įvairias puses, bet sakyčiau, kad mūsų parengtas scenarijus yra atsargus ir labiausiai tikėtinas pagal dabartines ekonomines aplinkybes. Bet matome, kad ekonomikos neapibrėžtumas yra tikrai labai didelis pastaraisiais metais, turbūt gali būti pokyčių tiek į vieną, tiek į kitą pusę.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama ministre, drįstu paklausti: ar iš Valstybės investicijų programos 2024 metais bus finansuojami tik pradėti projektai, ar ir nauji, kuriuos išprovokuoja, sakykime, ekstremaliosios situacijos? Neseniai Kretingoje buvo gamtos stichija, kai per 1 dieną iškrito 5 ar 6 dienų lietaus norma. Buvo pavojus užtvinti ir miesto gatvėms, vienkiemio sodyboje buvo užtvindyta visa teritorija, reikėjo evakuoti gyvulius, inventorių ir panašiai. Kretingos rajono meras kreipėsi į mane dėl tų vandens telkinių tvarkymo. Darbai būtų vykdomi tvarkant hidrotechninius įtvarus, panaikinamas pavojus vėl užpilti kelius. Čia, šalia grafų Tiškevičių rūmų, pakeliui į Padvarių senelių namus, į Salantų gyvenvietę ir panašiai, būtų katastrofa. Tai suvedžiau su tuo klausimu, kaip galime padėti tokios ekstremalios situacijos atveju.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai turbūt labai platus klausimas, sprendimo būdų, matyt, gali būti įvairių. Jeigu vertintume Valstybės investicijų programą, kaip jau turbūt ne kartą minėjau, Valstybės investicijų programa, pakeitus Investicijų įstatymą, nėra pildoma. Vadinasi, yra užbaigiami tie projektai, kurie ten yra surašyti, tam, kad būtų galima efektyviai užbaigti jų įgyvendinimą. Kiti, nauji, projektai yra įgyvendinami pagal naują Strateginio valdymo įstatymą. Kaip minėjau, tos lėšos yra vadinamos pažangos lėšomis, dažniausiai yra skiriamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimas, bet nebūtinai. Todėl kiekviena ministerija parengia plėtros programą ir jos įgyvendinimo priemones, joms lėšos yra numatomos valstybės biudžete. Todėl konkretūs sprendiniai, matyt, priklausytų nuo to, ar ministerija turi plėtros programą tai konkrečiai problemai spręsti, ar yra numatomos papildomos lėšos. Labai konkrečiai dėl šio konkretaus atvejo atsakyti negalėčiau.
Šiaip vandentvarka yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl finansavimas turėtų eiti iš savivaldybės biudžeto. Bet jeigu tai yra tam tikra pažanga, gali būti, kad ministerija ir turi pažangos priemonių. Taip konkrečiai pasakyti negalėčiau. Jeigu tai yra ekstremalioji situacija, tokia buvo paskelbta pagal nustatytus teisės aktus, tokiu atveju taip pat yra papildoma galimybė iš Vyriausybės rezervo skirti lėšų pasekmėms likviduoti, bet tai yra investicijos turbūt ne į prevenciją, bet labiau pasekmėms likviduoti, jeigu tokios buvo ir buvo paskelbta ekstremalioji situacija pagal nustatytus teisės aktus. Turbūt labai priklauso nuo konkrečios situacijos. Jeigu parašytumėte elektroniniu paštu, matyt, galėčiau pasidomėti išsamiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar pradedame diskusiją. Pirmasis diskusijoje kalbės L. Savickas. Ruošiasi M. Lingė. Prašom į tribūną.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, gal tokios kelios pirmosios refleksijos po visai neseniai praėjusio, vakar dienos, Vyriausybės posėdžio. Reikia pasakyti, kad yra dėl ko pasidžiaugti. Džiugu matyti, kad iš esmės keičiasi retorika. Mes jau matome, kad valstybės biudžete, skirtingai nei buvo skelbiama jo pristatymo dieną, pasirodo, yra vietos korekcijoms. Tikriausiai Vyriausybei ir valdančiajai daugumai teko nuryti tą karčią piliulę ir pripažinti, kad galbūt dėl skubos, galbūt dėl kokių nors paslėptų niuansų vis dėlto tos galimybės iš pradžių nebuvo matomos, o dabar atsirado.
Galima dar pasidžiaugti, kad ir Seimo nariai tikriausiai visai taikliai teikia siūlymus dėl biudžeto, ne tik Seimo nariai, bet ir Seimo komitetai, komisijos, valstybės institucijos, įstaigos. Yra vienas kitas pasiūlymas, į kurį atsižvelgta. Aišku, Seime nebuvo pritarta, bet po to Vyriausybės staiga jau pradėta atsižvelgti. Na štai, galima paminėti Nacionalinio dramos teatro finansavimą. Taip, iš tikrųjų klausimas pagaliau pakoreguotas ir išspręstas. Taip pat atriektas didesnis gabaliukas, nors vis tiek nepakankamas, Medijų rėmimo fondui. Galima taip pat pasakyti ir dėl gynybos, kad mano paties įregistruotas pasiūlymas užtikrinti galimybę skolintis tiek, kiek reikia, pakoreguotas. Tiesa, reikia skubių pokyčių, o klaidų tikimybė taip pat išauga, ypač kai reikalingi tie skubūs pokyčiai. Skambiai pranešta, kad didinami asignavimai Migracijos departamento darbo užmokesčio fondui. Nors turi biudžeto projekto eilutę viešasis saugumas, iš tiesų jis kažkodėl susitraukia daugiau negu 2 mln. eurų. Lieka neatsakytas klausimas: kurių vidaus reikalų sistemos įstaigų biudžetai buvo apkarpyti? Jeigu kalbėtume nuoširdžiai, labiausiai norisi tikėti, kad čia tiesiog klaida ir taip pat kaip daugelis kitų klaidų vėl bus pataisyta.
Asmeniškai mane liūdina situacija dėl ignoruojamų ir nesprendžiamų susitarimų dėl švietimo susitarime numatytų įsipareigojimų. 2021 metais pasirašytame nacionaliniame politinių partijų susitarime dėl švietimo buvo sutarta, kad, nuo 2022 metų kasmet tolygiai augant valstybės finansavimui, jau iki 2030 metų pabaigos biudžeto asignavimai mokslo ir inovacijų veiklai aukštojo mokslo ir valdžios sektoriaus srityse turi siekti ne mažiau negu 1 % BVP. Pagal šį sutarimą biudžete iki 2024 metų pabaigos tam turi būti skiriama ne mažiau 0,75 % BVP. Susitarime fiksuotas ne tik tolygus didinimas, bet ir konkretus kitų metų rodiklis, kurį turime pasiekti. Tačiau Vyriausybės pateiktame net ir patobulintame kitų metų biudžeto projekte matome, kad šis susitarimas toliau ignoruojamas, toliau gėdingai nesprendžiamas mokslo, inovacijų finansavimo klausimas. Skiriama perpus mažiau, nei pažadėta pasirašytame susitarime. Taigi, biudžeto projektas ir toliau turi būti reikšmingai tobulinamas.
Džiugu, kad jau pramuštos tos nematomos sienos ir jau sutariama, kad tobulinti biudžetą galima. Fiskalinės erdvės tam tikrai yra, tą jau pabrėžė Europos Komisija, tačiau turime užtikrinti ir tik tuomet bus galima kalbėti apie bent kokią nors galimą paramą iš opozicijos, jeigu tokie susitarimai nebus trypiami biudžeto projektais, kurie yra čia svarstomi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu M. Lingę. Ruošiasi D. Kepenis.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji, patobulintame 2024 metų valstybės biudžeto projekte neatitolstama nuo esminių biudžeto prioritetų – švietimo, žmonių pajamų didinimo, saugumo stiprinimo. Švietimas, kultūra, saugumas, žmonių pajamos, infrastruktūra – šis penketukas sulaukė papildomo dėmesio Vyriausybei persvarsčius biudžeto projektą ir įvertinus Seimo komitetų ir Seimo narių pasiūlymus. Trys sritys iš penkių yra investicinės, tai yra investicijos į mūsų ateitį. Iš investicijų paprastai tikimasi grąžos. Investuojant į neformalųjį ugdymą, kultūrą, saugumą, grąža neabejotina ir labai prasminga. Dvi sritys – gyvenimo sąlygoms gerinti čia ir dabar. Taigi dėmesio sritims balansas išlaikytas teisingas.
Noriu sureaguoti į keletą pastebėjimų, išgirstų per pirmojo svarstymo diskusiją. Čia, salėje, skambėjo kritika, kad Vyriausybės ekonomikos augimo prognozė kitiems metams yra per daug optimistinė. Bet Europos Komisijos prognozės dar optimistiškesnės, dėl to pagal Europos Komisijos vertinimą skaičiuojamas mažesnis deficitas. Taigi, mūsų prognozių santūrumas vertintinas, vertinant pačią situaciją, kaip atsakomybės principų išlaikymas, o ne rodomas noras labiau išlaidauti prieš rinkimus.
Antras pastebėjimas – buvo reikštos abejonės, kad nemažės skurdo, arba kaip tik priešingai, jisai galėtų augti. Bet ar spartesnis nei anksčiau neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimas nėra viena iš taikliausių priemonių mažinti skurdą? Arba infliaciją pralenkiantis pajamų augimas ar paramos skyrimas tiems, kam labiausiai jos reikia, atsižvelgiant į tai, kad yra grąžinamas turto vertinimas, skiriant kompensacijas už šildymą? Suprantama, opozicija ieško priežasčių nebalsuoti už biudžetą, bet po Vyriausybės korekcijų jų dar labiau sumažėja, nes įsiklausyta į didelę dalį atsikartojančių siūlymų ir minėtų prioritetų.
Taigi noriu padrąsinti – kitų metų biudžetas yra neginčijamai geresnė perspektyva ir alternatyva tikimybei turėti 1/12. Visi, kurie priėmimo metu rinksis balsuoti prieš, susilaikyti ar traukti korteles, reikia pasakyti aiškiai, balsuos prieš žmonių pajamų didinimą, gynybos stiprinimą ar ekonomikai svarbių investicijų spartinimą. Pasirinkimas yra paprastas: balsas už biudžetą reikš, kad keliams bus skirta 872 mln., balsas prieš reikš, kad keliams liks 543 mln. Balsas už biudžetą reikš, kad vidutinė pensija augs 70 eurų, balsas prieš reikš, kad pensininkai to didėjimo nesulauks. Balsas prieš reikš, kad renkamasi nevykdyti politinių susitarimų tiek dėl gynybos, tiek dėl švietimo. Paradoksaliai atrodys, kad visi tie, kurie streikuojantiems mokytojams gyrėsi, kaip balsuoja už opozicijos inicijuotą rezoliuciją, kuri nesprendžia nė vienos konkrečios problemos, bet nebalsuoja už atlyginimų padidinimą 21 % kitais metais. Balsavimas prieš reikštų ir balsavimą prieš reikšmingą mokesčių naštos sumažinimą dirbantiems ir gaunantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlygį – jiems 20 % nedidėtų pajamų dydis, nuo kurio nemokamas gyventojų pajamų mokestis. Nepalaikantys biudžeto užkirstų kelią slaugytojams ar socialiniams darbuotojams gauti vidutiniškai po 120 eurų daugiau, didesnį atlygį, nei gauna šiuo metu. Ir panašiai galima eiti per visas kitas viešojo sektoriaus sritis. Balsas prieš yra ne valdančiųjų nubaudimas, bet blogesnio gyvenimo linkėjimas Lietuvos žmonėms. Būtų neatsakinga, ypač šiais neramiais ir neapibrėžtais laikais. Taigi balsas už galutinį projektą testuos visų mūsų išmintį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu D. Kepenį. Ruošiasi I. Kačinskaitė-Urbonienė.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mieli kolegos, na, pats svarbiausias metų įvykis, aišku, visiems padalinti pinigus. Yra tikimybė, kad tie, kurie gaus pinigų, dirbs sėkmingai, o tie, kurie negaus, ir vėl galės pasiaiškinti – na, negavome pinigų, ką dabar padarysi.
Lietuvoje sergamumas kasmet auga ir jisai auga lygiai taip pat, kaip auga Lietuvos sveikatos biudžeto finansavimas. Kur problema? Visi puikiai žino, kad tiktai prevencija, tiktai sveikatos tausojimas ir stiprinimas gali sustabdyti ligų augimą. Yra labai aiški Pasaulio banko nuostata: jeigu jūs skiriate 1/34 viso sveikatos biudžeto prevencijai, yra tikimybė, kad ligos daugiau nebeaugs, galima sustabdyti, o jeigu dar daugiau skirsite, tai tada ligonių vis mažės, vis daugės sveikuolių. O kaip yra dabar? Pagal tą formulę maždaug 3 % biudžeto turėtų būti skirti prevencijai iš 5 mlrd., vadinasi… va, skaičiuokite, kiek bus 3 %. Šiandien yra skiriama 0,8 – net nėra 1 %. Vadinasi, tikimybės, kad mes čia kada nors pasveiksime, nėra jokios – mes kasmet vis labiau ir labiau sirgsime ir ligos bus vis sunkesnės, nes niekas ir nežada stabdyti.
Čia kolega Mindaugas aiškino, gąsdino tautą: va šita opozicija dabar jus nubaus – nebegausite nei pensijų, nei ko. Na, eilinis žmonių mulkinimas. Eilinis žmonių mulkinimas. Šitie ponai ką nori, tą ir padaro. Tai, ko jie bijo, jie išsprendžia, jeigu jie nebijo, tai jie nieko nesprendžia. Gerai, kad čia sėdi mokytojai, sustoję visi. Dabar, vadinasi, jau spaudimą jaučia visi, čia mala, liežuvėliais gražiai plaka, kaip mes čia dabar jums padėsime, tik laukite pagalbos. Kai tik išeis mokytojai, ateis medikai – va, medikams padėsime. Kas tik ateina – mes visiems padėsime, kai visi išeina – pinigų niekam nėra.
Šitas cirkas čia, Seime, tęsiasi mano akyse jau septintus metus ir aš kiekvienais metais vis kartoju tą pačią formulę: ponai, ar sunku yra visas prevencijos lėšas, tas sveikatai tausoti ir stiprinti, sudėti į vieną eilutę ir mes žinotume, kad šitoje eilutėje yra visi pinigai. Dabar jie aiškina: truputį davėme švietimui, ten sportui davėme, truputį davėme ekologijai, truputį davėme Sveikatos biurui, truputį ten – per dešimt eilučių. Daug auklių, o vaikas, vadinasi, be galvos. Jeigu neišeina sudėti į vieną eilutę, ką mes čia veikiame? Mums ministrė sako, kad ten jūs atsakingi, jūs buvote kalti. Palaukite, jeigu aš esu už kažką atsakingas ir visi kalti, tai ką aš čia veikiu, jeigu visi atsakingi? Jeigu aš čia sėdžiu kaip ministras, aš už viską atsakingas, aš dėl visko kaltas. Kito varianto nėra ir niekas negali būti kaltas, kad man blogai. O jeigu nepatinka, rankas aukštyn, laisvas! Nėra kito varianto. Ponai, baikime žmones mulkinti ir pūsti čia miglą.
Kitas dalykas. Štai, žiūrėkite, skirti pinigai Lietuvos ateičiai – 3,3 mlrd. Švietimas ten neįeina. (Balsas salėje: „Įeina!“) 390 mln. yra atskirai surašyti, atskirai atskirta. Lietuvos saugumas, teisingumas – taip pat švietimas ten neįeina, nes ten tik tankai gali spręsti mūsų saugumą. Tik tankai. Kad žmonės būtų patriotiški, kad jie būtų stiprūs, sveiki, niekas už tai neatsakingas. Niekas už tai neatsakingas, todėl nė policija nesurenka savo kontingento, nes ateina visi ligoniai, ir į kariuomenę tinka tik trečdalis mūsų žmonių. Todėl, kad mes nekalti, visi kiti kalti, tik ne mes.
Nuo kažko, ponai, reikia pradėti. Nuo kažko. Aš siūlau pradėti nuo paties svarbiausio. Mes žinome, kad svarbiausias valstybės turtas yra pilietis. Svarbiausias piliečių turtas yra turbūt narkotikai, ar ne? Ne, sveikata svarbiausias turtas. Šnekame apie narkotikus, apie partnerystes – apie sveikatą nėra kada šnekėti ir pinigų nelieka, nes svarbiausi dalykai yra kiti, nes reikia vaizduoti, pozuoti čia ir cirką krėsti iš žmonių gyvenimo.
Aš siūlau pradėti nuo to, kad pirmiausia atskiriame prevenciją, ir jums garantuoju, kad viskas pradės keistis. Šį vakarą baigiasi registracija į adventinę nuotolinę sveikatos mokyklą. Jau dabar užsiregistravo daugiau negu 2 tūkst. žmonių. Gruodžio 17 dieną jūs pamatysite, kad be jokių jūsų pinigų, be jokių jūsų investicijų per 2 tūkst. žmonių jums galės pasakyti: pagaliau aš supratau, kas tai yra prevencija, nes aš pats ją užsidirbau. Tai užsidirbkite ir jūs. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. I. Kačinskaitė-Urbonienė. Ruošiasi R. Šarknickas. Posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas V. Mitalas.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Sveiki, mieli kolegos, gerbiami Švietimo darbuotojų sąjungos nariai. Labai smagu, kad dalyvaujate šiandien. Vakar dalyvavome mitinge ir gerbiamas pirmininkas A. Navickas klausė, ar Seimo nariai išgirs. Aš noriu pasakyti, kad bent jau šitoje pusėje sėdintys Seimo nariai tikrai girdi. Darbo partija tikrai girdi. Mes ne tik girdime, bet ir tikrai darome tam tikrus žingsnius, kad ne tik pašnekėtume, bet iš tikrųjų ir pasiektume tą visiems norimą rezultatą. O kad to rezultato siekiame, man atrodo, kad visi turėtų būti suinteresuoti jo siekti, nesvarbu, kurioje pusėje mes sėdime, nes susitarimą dėl švietimo pasirašėme visi.
Aš nenoriu čia kartoti vėl iš naujo apie daug ką, bet iš tikrųjų Vyriausybė turėjo galimybę, peržiūrėdama biudžetą, rasdama šiek tiek finansų keliams, rasti tuos, mano skaičiavimu, trūkstamus 5 % kitų metų biudžete, reikalingus pedagogų… kėlimui, kad mes pasiektume susitarimo skaičius, tai yra 130 % nuo vidutinio darbo užmokesčio. Aš šiek tiek paaiškinsiu, kaip mes skaičiuojame. Gal tikrai kolegoms kažkas neaišku.
Finansų ministerija prognozuoja, kad kitais metais vidutinis darbo užmokestis augs 6,5 %, Lietuvos bankas prognozuoja, kad 9,5 %. Šių metų rugsėjo mėnesį visi kaip ir pripažino, ministerija komunikavo, kad turime 110 % nuo vidutinio darbo užmokesčio, jeigu neva kitais metais mes du kartus po 10 % pakelsime, turėsime tuos 130 %. Bet kodėl taip nėra? Todėl, kad net jeigu ir pakelsime sausio 1 dieną 10 % nuo 110 %, tai kas išeis? 121 %, bet prasideda vidutinio darbo užmokesčio augimas. Pagal Finansų ministeriją – 6,5, pagal Lietuvos banką – 9,5. Vadinkime, kad ir tie, ir tie klysta. Sudėkime tuos ir padalinkime per pusę. Vadinkime, bus vidutinis kilimas 8 %. Na, tai kaip gauname matematiškai? Rugsėjo 1 dieną nuo 121 %, pridėkime dar 10 %, matematiškai gauname maždaug 133 %, bet atimkime augimą, tai yra 8 %, ir ką mes turime? Mes turime 125 % ir tikrai ne 130 % vidutinio.
O dar tada pasižiūrėkime į metodiką. Duomenų agentūra skaičiuoja paėmusi 23 skirtingas ugdymo įstaigas, iš jų paima darbo užmokesčius, kaip išsiaiškinome, paima ir vadovų darbo užmokesčius, jei jie turi bent vieną pamoką. Taip išsikelia tas vidurkis, todėl didžioji dalis mokytojų, na, ne didžioji – visi mokytojai nemato tų 130 %, jeigu dirba vienu etatu.
Kad ir kaip žiūrėsi, matematika, faktai šiuo atveju niekaip nesusieina. Ir tai nėra koks nors opozicijos šūkčiojimas, ir tai nėra, kad mes nenorime kelti tuo 21 %, kaip sakė M. Lingė. Ne, mes norime, kad visas Seimas, visos parlamentinės partijos įgyvendintų tai, dėl ko susitarė, ir mes to sieksime, nes jeigu mes to nepasieksime, mes nematome dėl ko laikytis to susitarimo. Darbo partija tikrai iš jo trauksis. Dėl to, kad mes išnaudosime visas priemones. Nebent dar lieka Prezidentas, kuris galbūt gali vetuoti. Tikrai kreipiuosi į Jo Ekscelenciją pasižiūrėti, nes matematika šiuo atveju tikrai nemeluoja.
Todėl reikšdama visą palaikymą streikuojantiems pedagogams, dėkodama už tai, kad šiek tiek nuleidote visus ant žemės ir parodėte tuos skaičius, nes mes vadovavomės lyg ir oficialiais statistiniais duomenimis ir patys buvome beprotiškai nustebę, kad esame nuolatos mulkinami, tikrai pasižadame, kad iki pat pabaigos, tiek registruodami pasiūlymus, tiek tai argumentuodami, stengsimės iš visų jėgų, kad sutarimas būtų vykdomas, nes taip susitarėme ir to reikia laikytis. Didžiausios sėkmės ir tvirtybės visiems pedagogams už jūsų kantrybę ir valią streikuoti ir kovoti už savo teises. (Plojimai)
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Kviečiu R. Šarknicką į tribūną.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kolegos mokytojai, švietimą įvardinčiau, ko gero, kaip Vilniaus stadioną. Virš 30 metų stadiono nėra, normalios švietimo sistemos taip pat nėra. Pedagogai, švietimo darbuotojai ir toliau mulkinami, visaip yra manipuliuojama, taip pat yra problema ir dėl tų etatų. Aišku, jie turi grįžti į 2018 metus, vis dėlto buvo geriau, negu dabar yra padaryta didžioji betvarkė. Aš norėčiau pasakyti, kad pagrindinė investicija iš tikrųjų turėtų būti į žinias, į mokytojus, kaip yra Suomijoje, Vokietijoje. Ir jie tiktai paskui skiria finansavimą keliams ir kitoms infrastruktūroms.
Klausiau ministrės dėl regionų, tose vietose, kur yra uždarytos mokyklos, ne viena mokykla yra uždaryta ir atleisti mokytojai, kur tie pinigai yra, kad tuos pinigus būtų galima skirti mokytojams. Atsakymo neišgirdau. Tačiau biudžete aš pamačiau, kiek daug milijonų yra skiriama kitiems poreikiams, kurie, manau, yra mažiau svarbūs, tai įvairios kelionės, departamentai, biurokratai. Biurokratų skaičius yra milžiniškas Lietuvoje, nepasivejame niekaip Japonijos vidurkio. Biurokratų skaičiaus mažinimas tikrai sudarytų tas lėšas mokytojams didinti… Taip pat lėšų gali atsirasti ir iš šešėlio. Tvoros pastatytos virš 500 kilometrų, tačiau kontrabanda ir toliau eina. (Balsai salėje) Pasižiūrėkite duomenis. Taigi kviečiu pasižiūrėti ir į tą pusę sienos, pažiūrėti į biurokratų skaičių. Tikrai galima sutvarkyti dar iki priėmimo stadijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinė kalbės R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, mieli kolegos mokytojai, taip pat kalbėsiu švietimo tema. Pirmiausia, ką noriu pabrėžti, tai skandalinga, kad Valstybės duomenų agentūra pateikė duomenis apie pedagogų darbo užmokestį ir papiktino pedagogų bendruomenę, nes vis dėlto šiandien galime pavadinti tai kaip manipuliacija valstybės svarbiu ištekliumi, tai yra duomenimis, siekiant pridengti Vyriausybės ketinimus nieko nedaryti šioje srityje arba parodyti manipuliatyviais duomenimis, kad laikomasi susitarimo. Be abejo, tarp mokytojų yra ir matematikos mokytojų, jie moka skaičiuoti, bet ir visi mokytojai gauna algalapius, kurie rodo visai ką kita. Todėl Vyriausybė turėjo prisiimti riziką, kad mokytojams vieną kartą baigsis kantrybė ir jie netylės, nes vis dėlto to, kas parašyta ir pasirašyta, tai yra mokytojų atstovų, profsąjungų, kartu su Vyriausybe susitarimas, reikia laikytis.
Aš atstovausiu tai politinei jėgai, kuri nepasirašė to susitarimo. Pirmiausias mūsų argumentas buvo tai, kad vis dėlto bendra reforma, kurios tikslas yra gražus, siekiama pažangos ir ugdymo kokybės, yra nukreipta prieš regionų mokyklas, prieš tautinių mažumų mokyklas, kurios negali vien dėl demografinių rodiklių turėti tokių skaičių mokykloje. Mūsų ugdymo kokybė matuojama būtent mokinių skaičiumi klasėje ir kilometrais iki artimiausios švietimo įstaigos. Tame susitarime, be abejo, buvo ir susitarimas dėl darbo užmokesčio, buvo tikrai gražus rezultatas – pasiekti 130 % nuo vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau mūsų parašų po ta sutartimi nėra. Ir šiandien girdime kitus kolegas, politinių partijų atstovus, kurie sako, kad ir jie ketina trauktis iš susitarimo, kuris yra tiktai fiktyvus dokumentas, kuriuo yra tiesiog manipuliuojama, kai reikia, ir visiškai nesiteikiama jo įgyvendinti.
Dabar noriu kreiptis į didžiausią valdančiųjų partiją, konservatorius, kurie rinkimų šūkiu pasirinko vis dėlto gerinti švietimą ir švietimas buvo prioritetinė sritis, deklaruojama rinkimuose. Tai visi instrumentai ir visos galimybės yra jūsų rankose. Kad trejus metus, sakykime, nesilaikėte susitarimo, nebuvo tvaraus požiūrio į darbo užmokesčio didinimą šioje srityje, tai buvo jūsų sprendimai, tai bent jau artėjant prie kitų rinkimų, prie jūsų kadencijos tiesiosios, padarykime tą proveržį, padarykime tai, kas buvo pažadėta. Tikrai Vyriausybė ir finansų ministrė, jinai žmogus kompetentingas, suras tuos pinigus. Taip, kaip buvo pasielgta visai neplanuotai pratrūkus pandemijai, taip, kaip buvo valdoma migracijos krizė, kuri pareikalavo labai daug finansinių išteklių, ir mūsų valstybė gebėjo suvaldyti tuos didesnius poreikius, negu buvo numatyta eiliniame kasmetiniame biudžete.
Šiandien aš kalbėsiu apie tai, kad vis dėlto tikrai įvertinkime mokytojų pastangas, visos bendruomenės, palaikančius mokinius. Dar kartą noriu pabrėžti, kad atlyginimas yra ne kiekvienam mokytojui atskirai į kišenę, vien didėjimas, tai yra iš tiesų ugdymo kokybės gerinimas, tai, kas yra numatyta jūsų programoje, tai, kas numatyta susitarime. Todėl šiandien balsuokime… ne, šiandien nebalsuosime, bet kai balsuosime už priėmimą, labai atsakingai įvertinkime Seimo narių pateiktus pasiūlymus. Švietimo ir mokslo komitetas, visi – ir dauguma, ir mažuma, teikia pasiūlymą Vyriausybei, kad šis klausimas yra neatidėliotinas, jį reikia spręsti. Manau, kad Švietimo ir mokslo komiteto, kurį sudaro ir dauguma Seimo narių, ir opozicijos Seimo nariai, nuomonė bus įvertinta.
Dar finansų ministrė, tikrai suradusi ir keliams šiek tiek pridėti, ir popamokinei veiklai finansuoti, šiek tiek pridėti, atras ir tuos trūkstamus finansus, kurių siekia ir kuriuos dauguma iš esmės, aš tikrai manau, dauguma iš dešinės pusės Seimo narių palaiko.
PIRMININKAS. Laikas.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Labai norėčiau palinkėti, kad vis dėlto ne auditas, kuris inicijuotas ir nukreiptas į savivaldybes, į pačias mokyklas, neva ten pinigai skirstomi ir atlyginimai ne taip apskaičiuojami… o į Vyriausybę, kuri diktuoja, kaip tuos atlyginimus apskaičiuoti, ir skiria lėšas, kad tie atlyginimai būtų tokio dydžio, kokius mūsų Valstybinė duomenų agentūra galėtų kitais metais pateikti…
PIRMININKAS. Laikas, kolege!
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …ir teisingus – ne klaidinančius, manipuliatyvius duomenis.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Diskusija yra baigta. Dabar dėl motyvų. Priminsiu, kad po diskusijos bus balsuojama (už 10 minučių per balsavimo intervalą) dėl priėmimo datos. Tai dabar kviečiu pasisakyti V. Semašką, jis kalbės už. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Semeška kaip meška, bet nieko tokio, gerbiamas posėdžio pirmininke.
Gerbiami kolegos, na, tikrai išgirdome diskusijų ir daug įvairių temų. Vis dėlto pagrindinė tema buvo iš opozicijos: pedagogai, mokytojai. Yra labai svarbu, be jokios abejonės, ir čia nėra ginčo dėl to oraus atlyginimo. Bet koks Lietuvos pilietis, dirbantis valstybei, išlaikantis šeimą, turi gauti orų atlyginimą, jaustis šioje valstybėje saugus ir nesvarbu, ar tai būtų karys, ar gaisrininkas, ar pedagogas, ar tiesiog paprastas valytojas, – visi turi jaustis šitoje valstybėje piliečiais, kurie yra gerbiami.
Tačiau turime biudžetą, kokį turime biudžetą. Jisai turi atliepti mūsų galimybes, nes ne paslaptis, jog gyvename skoloje ir daugiau negu 3 mlrd. skolos turi būti aptarnaujama. Šiandien mes kalbame apie motyvus dėl priėmimo datos. Aš net neabejoju, kad didelių diskusijų, kad biudžetas gali būti priimtas gruodžio 5 dieną, nėra.
O mums visiems palinkėsiu be manipuliacijų padaryti viską, kad Lietuvoje kiekviena profesija, kurios žmonės gauna atlyginimus iš valstybės biudžeto asignavimų, būtų kiek įmanoma labiau gerbiama, kad kiekvienas asmuo, dirbantis valstybėje, jaustųsi oriai. Tai yra mūsų visų bendras tikslas.
Šiandien yra viena dauguma Seime, kitoje kadencijoje bus kita, ir aš net neabejoju, kad visuomet rasime kompromisus, nes esame visi piliečiai vienos valstybės, kurią, be jokios abejonės, dar reikia apginti, o kad ją apgintume, reikia ne vieno milijardo. Taigi turėsime dar kur padirbėti, kolegos. Tikiuosi, kad esame darnus Seimas ir rasime kompromisus. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalbės R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tadas Blinda gali pasikartoti jums, ponai gruiniai. Būti turtingu ar pasiturinčiu žmogumi nėra blogai. Bet čia mes paskaičiuokime.
Karalienės Mortos mokykla – tai yra valdančiosios lyderio G. Landsbergio, gruiniaus, pinigai ir turtai. Ką tik kalbėjęs jo frakcijos atstovas pasakė: turi teisę gauti tinkamą ir orų atlyginimą, kadangi kalbėjote apie mokytojus. Ogi pažiūrėkime į gruiniaus mokyklos pajamas. Pajamas sudaro 7,8 mln., atlyginimo mediana buvo 1 tūkst. 803 eurai. Pelnas, kolegos, 1 mln. 650 tūkst. Tai ponas gruinius pelno nuo pajamų gavo 23 %.
O dabar paskaičiuokime prekybos centro kasininkės, kuriai nereikia išsilavinimo, kiek jinai uždirba. Paimame vieną prekybos centrą, kurio pajamos 673 mln., atlyginimo mediana 1 tūkst. 640, tai yra 200 eurų daugiau negu kad gruiniaus švietimo įstaigoje, bet pelnas yra 35 %. Tai pelną sudaro 5,23 %.
Tai, gerbiamieji, jūs man paaiškinkite vieną dalyką: kaip gali mokytojas pretenduoti ir gauti padorų atlyginimą, jeigu gruiniaus Landsbergio Karalienės Mortos mokykloje atlyginimas yra toks, koks yra prekybos centre? Tai jūs, gerbiamieji, pabuskite vieną kartą iš letargo miego, valdančioji dauguma, ir pasižiūrėkite, kaip jūsų partijos lyderio privačios švietimo įstaigos uždirba pelnus. Apie Karalienės Mortos, apie darželį ir panašiai… Turėkite sąžinės ir gėdos pasižiūrėti į veidrodį. Tadas Blinda labai greitai pas jus ateis. (Plojimai)
PIRMININKAS. Motyvai yra išsakyti. Apsispręsime dėl priėmimo datos už 5 minučių.
Dėl vedimo tvarkos S. Tumėnas nori. Bet ne repliką, replikos – po balsavimo. Ačiū, kolega, už supratimą. Balsuosime ir tada bus galima išsakyti replikas. Iki balsavimo laiko dar yra 5 minutės.
11.30 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 19, 221, 222, 33, 48, 51 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3291(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Elektros energetikos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Nuo 1 iki 8 straipsnių pastabų, pasiūlymų negauta. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuosime netrukus.
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3165. Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. (Balsas salėje) Kadangi taip pat yra balsavimo klausimas, tai atidėsime vėliau. Gal vis dėlto iš eilės.
11.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Laisvės premijų paskyrimo Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui“ projektas Nr. XIVP-3310 (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Laisvės premijų paskyrimo Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui“ projektas.
Priėmimas pastraipsniui. Nuo 1 iki 3 straipsnių pastabų, pasiūlymų negauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso projekto yra norinčių kalbėti. Už kalbės Ž. Pavilionis. Ž. Pavilionis kalbės už. Prašau. Dėl Laisvės premijų.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Norėjau visapusiškai paremti abu siūlymus, tuo labiau kad jie susiję. Krikščionys demokratai sukūrė Europos Sąjungą, o Europos Parlamentas atvėrė mums visus kelius į derybas, nes ne visi norėjo, kad Lietuva derėtųsi. 1999 metais buvo priimtas tas sprendimas, už kurį mes visi labai dėkojame. Būtų labai teisinga tai padaryti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Už kalbės P. Kuzmickienė. Prašau.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, kviečiu palaikyti abi nominacijas. Man atrodo, turime išskirtinę galimybę ne tik suprasti ir buvusį, ir šiandieninį Europos Parlamento vaidmenį, kai kalbame apie kovą už laisvę, už žmogaus teises ir visa kita, bet taip pat prisiminti nors ir kuklų, bet labai svarbų mūsų valstybės kūrėją. Kalbu apie P. Plumpą – rezistentą, politinį kalinį, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbį, žmogų, kuris dar 1958 m. vasario 16 d. ant Petrašiūnų elektrinės kamino iškėlė trispalvę. Žinoma, tai jam kainavo tikrai nemenkų kankinimų ir išbandymų, bet jis niekada neatsitraukė nuo savo didelės gyvenimo misijos – laisvos Lietuvos. Tą darė ir po 1990 m. kovo 11 d. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Kadangi svarstymo stadijoje buvo išreikštas kai kurių parlamentarų nepritarimas arba skeptiškas požiūris dėl nominacijos Europos Parlamentui, tai aš norėčiau kolegoms tiesiog priminti, kad Europos Parlamento vaidmuo ir mūsų laisvės byloje buvo labai svarbus. Europos Parlamentas pasižymi tuo, kad visą laiką yra pusėje tų žmonių ir valstybių, kurie siekia laisvės ir nepriklausomybės. Norėčiau priminti 1983 metais priimtą rezoliuciją, joje Europos Parlamentas nepritaria Baltijos valstybių aneksijai ir smerkia Sovietų Sąjungą. Lygiai taip pat 1991 metų sovietinės agresijos akivaizdoje Europos Parlamentas stovėjo už Lietuvą ir jos žmones. Šiandieną mes matome didelį šios institucijos indėlį dėl pagalbos Ukrainai. Tikrai kaip niekada anksčiau tas balsas yra stiprus ir vieningas. Už tai, manau, tikrai verta Europos Parlamentui padėkoti.
Na, o P. Plumpa – kuklus žmogus savo prigimtimi, bet labai nekuklus, sakykime taip, pasiektais savo darbais. Jie iš tikrųjų yra didžiuliai. Tai neginkluoto pasipriešinimo sovietinei santvarkai žmogus, leidęs pogrindinę spaudą.
Tikrai, man atrodo, šių dviejų premijų buvimas kaip vienas apdovanojimas, tikiuosi, kad tiek vieną, tiek kitą galėsime įteikti tradiciškai Sausio 13-ąją, yra gražus dalykas ir sambūvis tų, kuriems laisvė ir demokratija yra ne vien tiktai kažkokie žodžiai, bet ir jų gyvenimo tikslas. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti.
Balsavimo laikas jau atėjo, tai galime balsuoti. Kas pritariate Seimo nutarimui „Dėl Laisvės premijų paskyrimo Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui“, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Iš vietos prašom nekalbėti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 110: už – 97, prieš nebuvo, susilaikė 13. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
11.36 val.
2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3128(2) (antrojo svarstymo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, apsispręskime dėl darbotvarkės 1-2 klausimo, tai yra biudžeto priėmimo datos. Siūloma data yra gruodžio 5 diena. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 112: už – 79, prieš – 4, susilaikė 29. Yra pritarta.
11.36 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 19, 221, 222, 33, 48, 51 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3291(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Elektros energetikos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto priėmimas. Kviečiu dėl jo balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 109, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 9, 14, 15, 16, 17, 27, 39 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3165(2) (priėmimas)
Dabar dėl darbotvarkės 1-4 klausimo – dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo. Yra Teisės departamento 9 straipsnyje (pradėsime nuo jo) identifikuotas galimas prieštaravimas Konstitucijai. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Pranešėja buvo paskirta L. Girskienė, jos nėra. Gal pirmininkė galėtų vis dėlto, jeigu kils kokių nors klausimų, ateiti į tribūną? Labai ačiū. Komitetas vis dėlto pritarė šiai Teisės departamento pastabai ir tai ištaisė. Gal galėtumėte trumpai pakomentuoti?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas nurodė, kad jau vykstančio proceso mes negalime atgauti, pritaikyti nuostatų pagal dabartines įstatymo projekto korekcijas. Mes nusprendėme pritarti tokiai pastabai visiškai ir išdėstyti straipsnius kitaip, darydami išimtį ir galiojimą išdėstydami į priekį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip, tai abiem… Šiai pastabai yra pritarta ir tai pakoreguota. Taip pat yra susijusi su tuo pačiu 9 straipsniu pastaba. Jai irgi yra pritarta ir tai pakoreguota. Ar, gerbiamieji kolegos, mes galbūt galime bendru sutarimu pritarti Aplinkos apsaugos komiteto redakcijai, ar reikės dėl to balsuoti? Galime pritarti? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Ir visam 9 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Taigi, tada pabaikime priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti 2 straipsniui? Ačiū, pritarta. Nuo 3 straipsnio iki 7 straipsnio pastabų nėra. Galime jiems pritarti? Pritarta. Dėl 8 straipsnio yra trys Teisės departamento pastabos. Komitetas vienai pritarė iš dalies, kitoms pritarė. Galime 8 straipsniui pritarti. Ačiū, taip pat pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso įstatymo projekto už kalbės K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Turbūt tikrai istorijoje yra nedaug priimama tokių įstatymų, kai reikia vytis procesą, kurį savivaldybės jau yra pradėjusios. Turbūt Marijampolės savivaldybės atveju šiuo projektu bandoma tikrai, manau, išgelbėti gyventojus, nes sujungus „Butų ūkį“ ir „Sūduvos vandenis“ būtų tikrai reikėję žmonėms mokėti daugiau už vienas ar kitas paslaugas, o VERT’ui būtų buvę sunku nustatyti būtinąsias sąnaudas ir taip apskaičiuoti tikrąją vandens kainą. Turbūt yra gera praktika, kai Seimas iš tiesų sprendžia problemas ir užbėga problemoms už akių šiuo atveju.
Tikrai norėtųsi palinkėti, kad vis dėlto savivaldybė grįžtų į tą procesą ir atkreiptų dėmesį į tai, ką kalbėjo ir Vyriausybės atstovas, kreipęsis į teismą dėl proceso sustabdymo – procesas sustabdytas teismo sprendimu. Vis dėlto manau, kad šis įstatymo projektas yra skirtas žmonėms, ir manau, kad Sūduvos krašto žmonės, kurie geria vandenį, tikrai supras to vandens vertę ir ta vertė nebus kokia nors išpūsta, čia kalbu apie piniginę prasmę. Vis dėlto ačiū, kolegos, už tikrai greitus sprendimus, teisininkams – už įžvalgas. Tikėkimės, kad šio įstatymo taikyti kitoms savivaldybėms daugiau nereikės. Tai ačiū ir kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės E. Rudelienė. Prašau.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šitame Seime ir ankstesniuose mes dažnai kalbame apie savivaldybių savarankiškumą, apie jų funkcijas, apie tai, kad jos pačios spręstų ir apsispręstų, kokias paslaugas gali teikti savo gyventojams. Šiandien mes apribojame vieną iš veiklų, tai yra uždarųjų akcinių bendrovių, kurių savininkas yra savivaldybė, tam tikrą veiklą arba kaip ją organizuoti vienaip ar kitaip. Šiandien Lietuvos savivaldybėse įmonės, tiek vandens tiekimo, tiek nuotekų, tiek šilumos, yra sujungtos į vieną įmonę, jos sėkmingai veikia. Yra mitas, kad VERT’as negali apskaičiuoti kainos – šiandien jinai yra skaičiuojama, suskaičiuojama ir įvertinama, kokios yra sąnaudos, ir ta kaina yra pagrįsta. Ir šiandien savivaldybes, kurios nori optimizuoti savo UABʼus, optimizuoti jų veiklą ir kaip tik sumažinti paslaugų kainą gyventojams, mes apribojame tuo, kad negalės įmonės jungtis į vieną veiklą. Vienas dalykas, kad tos įmonės, kurios šiandien veikia, ir toliau veiks sujungtos į vieną, o kitoms mes to neleisime padaryti. Aš tikrai nepritariu šitam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Pritaria S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šiandieninė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema yra suorganizuota kaip itin didelis monopolis. Iš esmės savivaldybės gavo teisę net pramoninėms įmonėms per prievartą tiekti geriamąjį vandenį, tvarkyti nuotekas ir tokia veikla tarp savivaldos savarankiškųjų funkcijų yra daugmaž išskirtinė. Todėl mes, konstruodami sistemą, kaip Aplinkos ministerija, kaip Seimas, neleidžiame vandentvarkos įmonių jungti su kitokio profilio įmonėmis, nes yra specifinės geriamojo vandens tiekimo licencijas turinčios įmonės ir jos neturi būti kryžmiškai jungiamos su butų ūkiais, šilumos įmonėmis ir taip toliau. Nelaimės atveju, kai yra prasta vadyba, nesusitvarkymas, bankrotai, turės regionines įmones sujungti ir tada išardyti tokių sujungtų įmonių taptų neįmanoma.
Siekiant užprogramuoti neišsprendžiamą situaciją šitas įstatymas buvo būtinas. Aš labai noriu padėkoti ir pateikti kaip gerą pavyzdį, kad visgi marijampoliečiai iš skirtingų frakcijų, tai yra A. Vyšniauskas iš konservatorių, K. Mažeika iš demokratų, V. Giraitytė-Juškevičienė iš Darbo partijos, D. Gaižauskas iš valstiečių… yra plataus masto sutarimas, kad iš esmės mes turime išlaikyti. Tai gražus projektas. Pozicija ir opozicija sutarėme, kad vandentvarkos sistemoje mes nekryžminame įmonių – turime jas išgrynintas. Todėl kviečiu palaikyti. Man atrodo, šitas projektas įrodo, kad Seimas gali susitarti.
PIRMININKAS. Prieš kalbės R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū. Iš tikrųjų mane šokiruoja toks projektas ir ypač, kaip čia ką tik įvardino, iš Marijampolės atstovų. Taip, visi trys Seimo nariai yra būtent iš Marijampolės, ir keturi. Taip, aš suprantu, kodėl jie suinteresuoti dėl Marijampolės vandenų įmonės. Ko gero, visi puikiai žinote, galite pavartyti šios įmonės finansines ataskaitas ir jūs ten labai daug įdomių dalykų atrasite.
Bet kitas dalykas, ką pasakė gerbiamas S. Gentvilas. Bankrutuoja ir bankrutuos. Aš labai norėčiau, kad ministras per šoninį mikrofoną įvardintų nors vieną Lietuvos vandenvalos komunalinę įmonę, kuri priklauso savivaldybei ir kuri bankrutavo, buvo iškelta bankroto byla ar buvo pripažinta nemokia. Labai norėčiau sužinoti, kokios tos įmonės ir kokiose savivaldybėse taip buvo. Mano žiniomis, bent jau mano regione Žemaitijoje tokio dalyko nebuvo.
Dabar kitas dalykas. Iš tikrųjų labai juokingai, keistai skamba VERT’o pasiaiškinimas (ir kolegė Edita, tarp kitko, tą pasakė), kad nesugeba suskaičiuoti. Tai yra tokia elementari skaičiavimo metodika, šiandien užtruktų pusę valandos „Excelio“ formos sistemoje suskaičiuoti, kiek kainuoja vandentiekio tarifas, kiek jo išvalymas, (…). Klausimas: ar yra noro?
Mieli liberalai, Rietavo meras, kuris priklauso Liberalų sąjūdžiui, prieš aštuonerius metus, aš buvau tos apygardos Seimo narys, sujungėme šitas įmones ir kuo puikiausiai, kuo geriausiai dirba. Aš noriu dar kartą paklausti. Jau praėjusią savaitę balsavimas dėl Mėgėjiškos žūklės įstatymo parodė, kad Liberalų sąjūdžio frakcija nepasitiki ministru. Dabar jūs, balsuodami už tą projektą, parodote, kad nepasitikite net savo merais. Aš noriu paklausti: ar jūs savo merų, Liberalų sąjūdžio atstovų, Trakų, Rietavo, Plungės merų, paklausėte, su jais pasišnekėjote? Aš su jų atstovais šnekėjausi. Jie yra šokiruoti dėl to, ką jūs darote, ir jūs dar vadinami liberalais. Jūs esate… (Balsas salėje) Trakuose. Aš ir pasakiau – Trakų. (Balsas salėje) Aš ir palaikau. Aš kalbu apie tuos liberalus, ne apie Editą. Aš kalbu apie tuos, kur jūs… Jūs naikinate regioninę politiką ir regionų savarankiškąją funkciją. Ar jūs suvokiate, ką jūs čia darote?
PIRMININKAS. Laikas. A. Vyšniauskas kalbės už.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, aš manau, kad šitas įstatymas yra ne tiek apie savivaldybių funkcijas, ne apie kažkokius savarankiškumus, bet apie Seimo garbę ir orumą. Kodėl? Todėl, kad Seimas jau prieš gerus metus priėmė vandentvarkos reformą aiškiai pasakydamas, turėdamas gana didelį sutarimą, kad mes einame prie regioninių vandens tiekėjų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mažesnės įmonės gauna pagalbą, finansinius resursus, garantijas, kad galės tiekti vandenį ir panašiai. Šiandien matome, kad savivaldybės bando tą įstatymą sabotuoti, visokiais būdais apeiti, nes neva jos nesupranta įstatymo. Tai šitas įstatymas tiesiog dar kartą patvirtina Seimo valią dėl tos reformos ir jos esmės. Taigi todėl kviečiu pritarti, kadangi jau esame tam pritarę.
O kalbant apie kitų kolegų čia visokius išvedžiojimus, ten merai, ne merai, be abejo, merai yra labai svarbu. Kiek aš pažįstu merų, kiek yra naujų merų, visi tvarkosi tikrai labai tvarkingai su savo ūkiu. Bet yra kai kurios kelios savivaldybės, kurios tiesiog daro kažkokias nesąmones, ir Seimas privalo į tai reaguoti. Ir reaguoja. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkui. Taip pat V. Pranckietis kalbės už.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Aš nekalbėsiu apie Seimo garbę ir orumą. Kalbame apie vandenį, tai ir kalbėkime. Pateiksiu paprastą pavyzdį Kauno ir Kauno rajono. „Kauno vandenys“ ir „Giraitės vandenys“. Klientams „Giraitės vandenų“ kaina yra lygiai dviguba, lyginant su „Kauno vandenų“. Todėl manau, kad tas įstatymas sudaro galimybę žmonėms gauti vandens už mažesnę kainą. To palinkėčiau ir Kauno rajonui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jau ir balsuosime. Kas pritaria šio įstatymo priėmimui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 98, prieš – 4, susilaikė 11. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-3295(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, dabar darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo“ svarstymas. Nėra norinčių diskutuoti. Atsiprašau, iš pradžių komiteto išvada. Taip, prašau. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę į tribūną pristatyti komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo“ projektą Nr. XIVP-3295. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: 9 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje, kaip jau minėjau, nėra norinčių kalbėti. Dabar dėl motyvų po svarstymo prieš kalbės R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Žinome, kad rinkimai tikrai kainuoja brangiai, beveik 20 mln., dėl to mano yra balsas prieš, kaip ir kolegų. Lėšų ir taip trūksta – ir mokytojų atlyginimams, ir kitų darbuotojų, specialistų. Bepigu švaistytis tokiais dideliais pinigais ir taip lengva ranka švaistyti valstybės pinigus. Ačiū.
PIRMININKAS. Už kalbės V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gal ir nereikėtų kalbėti, jeigu nebūtų paleistas koks nors populistinis ditirambas. Gerbiami kolegos, esame Europos Sąjungos nariai, turime teisę atstovauti Lietuvai Europos Sąjungoje, tai ir turime datą, kuri yra neišvengiama. Tai eikime į tuos rinkimus ir tik paskatinkime daugiau žmonių balsuoti tuose rinkimuose. Pritariu šiam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu apsispręsti, ar Seimas pritaria po svarstymo.
Balsavo 115: už – 94, prieš – 1, susilaikė 20. Po svarstymo yra pritarta.
Iki Vyriausybės valandos yra keletas minučių. Aš gal kviesčiau E. Pupinį. Atsiprašau. Taip. Dabar replika po balsavimo. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, kartais žodžių vartosena išduoda ir kompetencijų lygį. Vienoje sporto arenoje komentatorius kreipėsi į žiūrovus ir sakė: „Mieli žiūrovai ir sirgaliai.“ Šiandien kolega Vilius į mokytojus kreipėsi, sakė: „Mokytojai ir pedagogai“. Gerbiamas Viliau, mokytojai ir pedagogai yra tas pats. O mokytojams linkiu kantrybės ir optimizmo.
PIRMININKAS. Taip. Dėkoju už repliką. Supratau, V. Semeška nori taip pat. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Žinote, su didžiausia pagarba jums ir padėka, visuomet yra malonu atsiprašyti, jeigu padarai klaidą. Tai labai atsiprašau jūsų. O, kaip ir minėjau, mano žmona yra mokytoja ir man kiekvienas mokytojas, lygu pedagogas, yra labai svarbus. Ačiū už jūsų pastabą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau niekas nieko nenori atsiprašyti, nes taip tada pratęstume laiką iki Vyriausybės valandos? Juozapaitis nori kažko atsiprašyti. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Kol kas dar neatsiprašysiu. Aš tik noriu priminti gerbiamam Stasiui, vieno miesto, mums žinomo, meras sykį, susitikęs su Seimo nariais, sako: „Laba diena, gerbiami žmonės ir Seimo nariai“. Taigi čia viskas priklauso nuo požiūrio.
11.54 val.
Valstybės herbo, kitų herbų ir heraldinių ženklų įstatymo Nr. I-130 3 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2856 (svarstymas)
PIRMININKAS. Tvarka. Gerbiamieji kolegos, kol dar yra tas keletas minučių, aš suprantu, dar dėl Peticijų komisijos šiek tiek vėliau tada galėsime apsispręsti, gal iš rezervinių ką nors?.. Rezervinį 1 klausimą, pavyzdžiui. Gal A. Jakavonytė galėtų pristatyti rezervinį 1 klausimą, tai yra Valstybės herbo, kitų herbų ir heraldinių ženklų įstatymą, jį siūloma atmesti… grąžinti iniciatoriams tobulinti po komiteto svarstymo. Čia yra rezervinis 1 klausimas. Galėtų? Tai kviečiame į tribūną ir tada pristatyti svarstymo komitete rezultatą. Prašau.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Komiteto sprendimas – grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir heraldinių ženklų įstatymo Nr. I-130 3 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2856 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos heraldikos komisijos pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju, ačiū už pristatymą. Dabar dėl motyvų… Dėl diskusijos. Nėra norinčių dalyvauti. Dėl motyvų. Prašau. A. Pocius kalbės už.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš, dalyvaudamas Kultūros komitete, bandžiau paaiškinti esmę šios įstatymo pataisos ir buvau nesuprastas. Bandžiau paaiškinti, kad įstatymu yra patvirtinti Lietuvoje penki regionai, Mažosios Lietuvos regionas iki šiol neturi savo herbo. Bendruomenė, Mažosios Lietuvos bendruomenė, kreipėsi į Heraldikos komisiją, kad jai būtų sukurtas herbas, iki šiol jo nėra, tai siūloma pataisa, kad būtų atsižvelgta į to regiono gyventojų nuomonę, kad būtų suderinta. Tai čia ir yra esmė, kad Mažoji Lietuva per šimtmečio minėjimą šiais metais, būtent šiemet minimas Mažosios Lietuvos šimtmetis, turėtų herbą. Buvau nesuprastas ir vis dėlto siūlyčiau balsuojant nepritarti komiteto išvadai ir, na, bent jau galbūt taisyti, pataisyti toliau ir paleisti toliau tą įstatymo pataisą.
PIRMININKAS. Supratau. Aš tiktai priminsiu, kad dabar mes kalbame, ar pritarti komiteto išvadai grąžinti iniciatoriams tobulinti, tai yra už, ar nepritarti komiteto išvadai ir negrąžinti iniciatoriams tobulinti. Tai jūs, supratau, kalbėjote prieš. Aš turiu paklausti: ar yra kalbančių už? S. Tumėnas kalbėtų už grąžinimą iniciatoriams tobulinti? Ar R. Šarknickas? Ne. Ar V. Rakutis kalbėtų už grąžinimą iniciatoriams tobulinti? Taip. (Balsai salėje) Negirdžiu, ką sakote. Ne. Ar V. Juozapaitis kalbėtų už grąžinimą iniciatoriams tobulinti? Taip? Prašau V. Juozapaitį kalbėti už grąžinimą, jis kalba prieš.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties gerbiu poną A. Pocių, jo iniciatyvumą. Iš tikrųjų tai, ką jis komitete paaiškino, tikrai jis tai darė nuoširdžiai, bet nesame mes visiškai tokie, kurie nesuprastume esmės, ar ne? Visa esmė, kodėl mes tai siūlome grąžinti tobulinti, yra ta, kad tai yra, na, visiškai perteklinė iniciatyva ir tokio pobūdžio reglamentavimas turėtų būti poįstatyminiuose aktuose. Tą aiškiai pasakė Teisės departamentas, tą aiškiai sakė Heraldikos komisija, tai yra tiesiog bendruomenės arba vienos organizacijos toks, sakyčiau, asmeniškas konfliktas su Heraldikos komisija ir jis nieko bendro neturi su šiuo įstatymu. Be jokios abejonės, kad mes negalime drausti arba kaip nors užkardyti galimybę bendruomenėms pačioms nuspręsti, bet sykį jau yra reglamentuojama, kokie turi būti mūsų herbai, na, tai turi būti patikėta specialiai komisijai, kuri turi kompetenciją. Kita vertus, posėdžio metu išaiškėjo, kad ta bendruomenė, pasirodo, nepadariusi visiškai jokių namų darbų, laiku nesikreipė ir panašiai. Tai tikrai nebuvo iš oro paimtas tas mūsų sprendimas, mes tikrai už iniciatyvumą, už tai, kad bendruomenės galėtų, na, savo herbus skelbti, bet tai turi būti įstatymų nustatyta tvarka ir tiesiog reiktų patobulinti tą patį įstatymo projektą, neneigiant jo turinio ir jo pagrindinės minties. Tai tiek. Tai aš sakyčiau, kolegos, pasitikėkite Kultūros komitetu šiuo atveju ir tiesiog, na, grąžinkime tobulinti ir tuomet sutarsime visi bendrai, kaip tą padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju, tuoj pat apsispręsime. Aš matau, dar dėl vedimo tvarkos A. Pocius norėtų. Prašau.
A. POCIUS (TS-LKDF). Tai šioje situacijoje turbūt aš sukėliau šiokią tokią painiavą, aš norėjau tiesiog paaiškinti situaciją, kaip vyko mūsų diskusija Kultūros komitete. Tai šioje situacijoje tada aš prašyčiau palaikyti iniciatyvą, kad šio įstatymo ši pataisa būtų patobulinta ir tęsime tada toliau. Aš atsiprašau, jeigu sukėliau tokį, na, nesusipratimą.
PIRMININKAS. Supratau. Gerai.
A. POCIUS (TS-LKDF). Tada prašau palaikyti.
PIRMININKAS. Bet kokiu atveju, kolegos, dabar balsuojame. Kas pritaria Kultūros komiteto išvadai, kad reikia grąžinti iniciatoriams tobulinti po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 106: už – 81, prieš – 6, susilaikė 19. Yra grąžinta iniciatoriams tobulinti.
12.01 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiamieji kolegos, 12 valandų. Kviečiu Vyriausybės narius į jiems skirtas vietas Seimo salėje ir pradėsime Vyriausybės valandą.
Gerbiamieji kolegos, pirmasis klausia A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Sveikatos apsaugos ministrui turėčiau porą klausimų.
Pirmasis. Žiniasklaidoje buvo paskelbta informacija, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija turi įsigijusi įrangą, kuri reikalinga narkotinėms medžiagoms tirti, tačiau nėra pakeistas įstatymas, kuris leistų jiems įsigyti reikalingų analičių. Ministerijos komentaras buvo, kad greitų sprendimų nereikėtų tikėtis. Noriu paklausti: ar tikrai manote, kad nereikia paskubėti? Problemą turime rimtą ir galbūt mes galime tikrai draugiškai padėti Seime registruoti, jeigu tie procesai yra sudėtingi per Vyriausybę ir ministeriją.
Kitas klausimas. Jūs nustatėte tvarką, kad dalyvaujantys sveikatos centruose turi susimesti pinigų ir apmokėti už dar vieną biurokratinį mechanizmą. Tie pinigai iš esmės yra iš pacientams skirtų pinigų. Ar manote, kad toks sprendimas yra teisingas? Labai ačiū.
A. DULKYS. Ačiū. Laba diena. Ačiū už klausimą. Minėtus įstatymo projektus mes esame parengę ir tikrai sutvarkysime. Ar buvo tai galima padaryti anksčiau? Matyt, buvo galima. Iš pradžių manėme, kad dar ir su kitomis ministerijomis… ten buvo daugiau norų tame pačiame įstatymo turinyje daryti ir kitų pakeitimų. Manau, kad dėl šito sutarsime. Be abejo, būtų buvęs, matyt, geriausias variantas, kad kai dirbote tuometinėje Vyriausybėje ir kai suteikėte leidimą laboratorijai įsigyti šitą įrangą, kad jau prieš įsigyjant tiesiog būtų buvę tie teisės aktai arba prieš tai, arba bent jau paraleliai sutvarkyti. Gal to laiko būtų užtekę. Žiūrėkite, aš tik atkreipiu jūsų dėmesį, aš nepriekaištauju. Aš jūsų vietoje irgi būčiau leidęs įsigyti tokį įrenginį, bet buvo galima tuo metu ir pasižiūrėti, jeigu teisės aktai neleidžia vykdyti tokių paslaugų… Jūs rodote ir į savo trejus metus. Ačiū, labai malonu. Bet įstatymo projektus sutvarkysime.
O sakyti, kad sveikatos centrų atžvilgiu, kad iš pacientų pinigų kažkas yra atiduodama kažkokiam lyg… jūs bandote sukurti įspūdį, kažkokiam nereikalingam procesui. Tai ne, bendradarbiavimas yra normali įstaigų pareiga bendradarbiauti dėl paciento kelio. Ar jie dalyvauja sveikatos centre, ar jie nedalyvauja, ar jie yra vienas juridinis asmuo, ar yra keli juridiniai asmenys, man atrodo, kad čia pacientai labai suinteresuoti, kad įstaigos bendradarbiautų. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Premjere, klausimas jums apie žemės ūkį. Jūs čia geriausiai šitoje Vyriausybėje išmanote kaip visada. Noriu paklausti. Žinote, turbūt deklaravimo procesas jau dabar tikrai artėja į pabaigą, bet, kaip matome, jau akivaizdu, ministras apgavo visus žemdirbius dėl išmokų dydžių. Buvo žadėta viena, rezultatai – kita, ir dar daugelis netgi nėra gavę. Bet ar normali tokia praktika ir retorika, kai žemės ūkio viceministras vieną iš Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato vadovų viešojoje erdvėje išvadina pimpačkiuku? Ar čia jau yra pasiektas koks nors lygis? Gal vis dėlto reikėtų jūsų įsikišimo? Vien žiūrint į tai, kas parašyta Vyriausybės programoje, tikrai kilnūs siekiai, bet viskas yra priešingai. Nežinau, premjere, gal jūs žiūrėjote, lyginote ar kada nors palyginsite, kokie pasiekimai yra padaryti? Galbūt dar visgi galima imtis kokių nors sprendimų? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Nuolat tą darau. O dėl tos retorikos, kurią jūs minėjote, apgailestauju, matyt, aš neseku visų Lietuvos naujienų ir visų pareigūnų pasisakymų. Matyt, ir jūs ne visada viską galite susekti. Ne, mano nuomone, šitaip nedera viešumoje kalbėti. Tikiuosi, kad iš to bus padarytos tam tikros išvados.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Teks klausti M. Navickienės, nes švietimo ministro nematau. Buvo didelis noras klausti. O Monikai aš visada turiu klausimų. Gerbiama ministre, kadangi jūs toliau neigiate neįgaliųjų reformos problemas, aš apie tai neklausiu, aš paklausiu lengvesnį klausimą. Kai svarstėme biudžetą, aš radau skaičių, kad Vaikų išlaikymo fonde… taip sakant, skolininkai jau sukaupė 173 mln. valstybės skolos. Apie tai mes kartais pašnekame, tai tikrai yra pinigų suma, kuri galėtų padidinti biudžetą. Juo labiau kad kiekvienais metais mes… Pati iniciatyva teisinga. Dažniausiai vienos su vaikais lieka mamos, o tėveliai išvažiuoja į užsienį, pasislepia ir nemoka alimentų. Mamoms be valstybės pagalbos būtų sunku. Mes pašnekame kartais, kad reikia įjungti visą valstybės aparatą ir išieškoti iš tokių skolininkų pinigus, kai tikrinami, gauna teises, pasus keičia ir panašiai, bet niekas nejuda iš vietos. Gal jūs turite kokių nors planų, kad visgi šita skola mažėtų ir skolininkai grąžintų mokesčių mokėtojams pinigus? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jeigu iš tikrųjų turite gerą siūlymą, kaip pagerinti išieškojimą, kaip galima efektyviau tas skolas išieškoti, tai tikrai mielai išgirsčiau, išklausyčiau. Galime ieškoti. Man visi ant stalo pasiūlyti sprendimai, turintys realią galimybę padidinti išieškojimą, būtų priimtini. Ir komitete galime svarstyti ir kalbėtis apie tai. Tas išieškojimų skaičius, jeigu dabar teisingai prisimenu, gerėja, bet ne taip stipriai, taip, yra beveik toje pačioje vietoje. Žodžiu, visi siūlymai yra laukiami. Jei bus labai gerų, sutarsime ir drauge padarysime efektyviau.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Buvau pasiruošęs užduoti klausimą krašto apsaugos ministrui, bet kadangi jo nėra, aš manau, atsiras, kas atsakys. Neseniai užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, duodamas interviu žiniasklaidai, išdėstė kelis kontroversiškus ir net bauginančius teiginius. Iš jų galima susidaryti įspūdį, kad geopolitinė situacija pasaulyje keičiasi, konflikto metu nebūtinai mus gins NATO ir Lietuvai potencialiai kyla egzistencinės grėsmės, kurias spręsti reikia nebe taktiniais, bet strateginiais žingsniais, turinčiais iš esmės keisti mūsų saugumo situaciją.
Prašau pasakyti man ir visiems Lietuvos žmonėms, kodėl po trejų konservatorių valdymo metų mes atsidūrėme tokioje situacijoje, kai neturime galimybės jaustis saugūs, nors didinamos lėšos gynybai?
PIRMININKAS. Laikas!
A. GEDVILAS (MSNG). Ką tokio padarė konservatoriai, kad jau negalime pasikliauti ir pradedame abejoti savo užsienio partneriais?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš pradėsiu, o Gabrielius mane papildys. Aš nežinau, kur jūs buvote pastaruosius beveik dvejus metus. Jeigu nepastebėjote, Europoje dabar vyksta karas. Tikras karas po daugiau nei 70 metų. Man labai sunku suvokti, kaip tai žinant neįmanoma suprasti, kad geopolitinė situacija labai stipriai pasikeitė, ji pablogėjo, ypač girdint deržavos vadovų deklaracijas, kad jie ruošiasi ilgai konfrontacijai su Vakarais. O mūsų geografinė padėtis, jūs turbūt matėte gaublį, žinote, kur yra Lietuva. Gabrieliau, gal tu pratęsk?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Išsamiai yra kiti formatai, galbūt kurie labiau priimtini dėl ilgesnės analizės arba diskusijos. Turbūt kiekvienas turime stengtis, kas nuo mūsų priklauso, tą analizę atlikti sau ir padėti ją atlikti kitiems. Tai darau ir ketinu daryti toliau. Situacija yra besikeičianti, ir tai, ką pasakė premjerė, yra visiška tiesa, karas pasidėjo kiek mažiau negu prieš dvejus metus, tačiau jo dabartinė situacija niekaip nėra palanki Lietuvai.
Situacijai pervertinti Lietuvos istorijoje yra įvykiai keli. Pirmasis – turbūt mums įstojus į NATO. Antrasis – 2014 metais, kai pirmą kartą buvo užpulta Ukraina. Trečiasis, sakyčiau, – turbūt prasidėjus karui Ukrainoje 2022 metais. Mano vertinimu, reikalingas naujas pervertimas, jeigu karas tęstųsi taip, kaip jis dabar tęsiasi. Rusija yra pajėgi toliau grasinti ir grasinti savo kaimynams. Atsakyti į klausimą, ar tie kaimynai galime būti ir mes, mes negalime, todėl turime būti pasiruošę ir tikrai pavojingiems scenarijams. Dėl to reikalingas ir platus visuomenės sutarimas, nepereinantis į vienos partijos ar vienos koalicijos politines galimybes, nes, kaip ir minėjau, šiandien mes dar turime prabangą turėti diskusiją, kitai Vyriausybei gali būti, kad laiko diskutuoti tiesiog nebebus, reikės sprendimų iš karto. Tad kviečiu išsakyti nuomones. Ačiū už jūsų klausimą ir už galimybę išplėtoti nuomonę.
PIRMININKAS. Klausia A. Bagdonas. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Tai mano klausimas būtų skirtas gerbiamam susisiekimo ministrui. Ir klausimas gana kasdienis. Beveik 1,5 mln. Lietuvos vairuotojų, norėdami atlikti techninę apžiūrą Lietuvoje, susiduria su tam tikrais iššūkiais, ypač Lietuvos didmiesčiuose, kuomet reikia užsirašyti iš anksto, prieš 2–3 savaites, tuomet atvykti į techninio aptarnavimo apžiūros centrą ir, jeigu yra nustatomas vienoks ar kitoks smulkus pažeidimas, vykti į autorizuotą servisą, o tuomet dar kartelį užsirašyti prieš 2–3 savaites ir tik tuomet atlikti techninę apžiūrą. Seimas yra priėmęs gana liberalią tvarką, tačiau 2004 metais tuometinio susisiekimo ministro įvesti tam tikri apribojimai tiek teritoriniu… tiek skaičiumi, kiek gali būti aptarnavimo centrų, iš esmės tą liberalią rinką sustabdo. Tai ar nemanote, kad tokius ministro įsakymus reikėtų naikinti ir suteikti servisams, ar ne, kurie atitiktų…
PIRMININKAS. Laikas.
A. BAGDONAS (LSF). …visus keliamus reikalavimus, tokią paslaugą teikti?
M. SKUODIS. Ačiū už klausimą. Dabartinė sistema turi ir privalumų, ir trūkumų, aš tą pripažįstu. Mes tikrai analizuojame, ką būtų galima šitoje situacijoje padaryti, bet judant toliau, link tų pasiūlymų, kuriuos jūs pristatėte, vis dėlto reikia tikrai labai atsargiai įvertinti, kaip, jeigu bus papildomų įstaigų, kaip jos turėtų būti prižiūrimos, kokie kriterijai ir panašiai? Tai aš galiu pasakyti, ministerijoje mes šitą klausimą vertinome ir tikrai pažiūrėsime rimtai, manau, dar bus tų diskusijų. Klausimas nėra senas… Jisai yra kaip tik senas, ilgai diskutuojamas, bet niekaip nebuvo judama. Ir vien dėl to, sakau, kad dabar sistema bet kuriuo atveju veikia, kiek ją būtų galima patobulinti, čia yra klausimas, aš tikiuosi, atsakysime.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia M. Matijošaitis.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū už suteiktą žodį. Visų pirma norėčiau visus pasveikinti su Lietuvos kariuomenės diena, 105 metai atkurtai Lietuvos kariuomenei. Dėkui už plojimus. Visų pirma norėtųsi pasveikinti krašto apsaugos tarnybą baigusius ir atliekančius Lietuvos karius. Šiandien, deja, nematau krašto apsaugos ministro, sveikatos ir greito atsistatymo jam, tai paklausiu premjerės arba TS-LKD partijos pirmininko dėl šaukimo reformos, kurios šiek tiek pasigendame. Prieš pusantrų metų… Noriu perskaityti punktą, kuris buvo priimtas prieš pusantrų metų, iš parlamentinių partijų nacionalinio susitarimo dėl gynybos: „Siekiant reikšmingai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą, priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą. Privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimui įgyvendinti privalu skirti papildomą finansavimą, jis negali būti vykdomas profesinės kariuomenės modernizacijos sąskaita.“ Tiesą pasakius, jau norėtųsi iš tiesų, kad būtų pristatoma Seimo nariams, ir logiška, kad iš Vyriausybės paketas turėtų ateiti, kad galėtume nagrinėti aspektus, kas susiję su tikra alternatyviąja – ne popierine krašto apsaugos tarnyba tiems asmenims…
PIRMININKAS. Laikas!
M. MATIJOŠAITIS (LF). …kurie turi prastesnę sveikatą. Sakykime, logistika, inžinerija, kibernetika – daug aspektų, kur galėtų prisidėti. Priartėtume prie visuotinės krašto apsaugos tarnybos.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, ačiū už klausimą. Išties projektų pateikimą Seimui turbūt labiausiai ir įklampino diskusija būtent dėl to, kas turi administruoti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Bet, kiek žinau, dabar jau susitarimai yra rasti, ir tikiuosi, kad Vyriausybėje mes galėsime gruodžio pradžioje šitą projektą patvirtinti ir pateikti Seimui svarstyti. Tada bus galima svarstyti per pertrauką tarp sesijų ir priimti sprendimus pavasarį.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Prieš valandą uždaviau klausimą finansų ministrei apie tai, kodėl, augant gydomosios medicinos biudžetui, santykinai mažėja lėšos, skiriamos sveikatai tausoti ir stiprinti – prevencijai. Ji atsakė, kad labai gerai tą atsakymą žino sveikatos ministras. Tai aš dabar, gerbiamas ministre, ir klausiu jūsų: kodėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo lėšos išbarstytos po daugybę eilučių, bet nėra vienoje eilutėje? Kai nėra vienoje, tai ir atsakomybės nėra. Viskas, kas yra, viskas gerai, o yra labai blogai ir kasmet blogėja vien todėl, kad negalime kalbėti apie bendrą prevenciją: čia truputį švietimas, truputį ekologija, truputį dar kažkas. Tai susitarkime, kad prevencija vienintelė gali stabdyti ligų augimą ir jūs už tai atsakingas. Prašom.
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Šiaip labai geras klausimas. Praėjusi Vyriausybė nustatė visą naują strateginių dokumentų rengimo sąrangą ir šita Vyriausybė yra pirmoji, kuri pagal tas taisykles parengė visus savo programinius dokumentus ir su jais susijusius. Taip visi yra įpratę, kad tie, kas domisi onkologinėmis temomis, klausia, kur onkologijos eilutė. Kas domisi širdies ir kraujagyslių ligomis, klausia, kur yra apie tai parašyta. Na, nėra. Dabar dokumentai yra taip sudėlioti, kad reikia į juos iš tikrųjų žiūrėti sistemiškai. Galbūt skaitomumo prasme tai nėra taip pat įprasta, kaip buvo anksčiau. Bus galima po šitos kadencijos pasikoreguoti visas tas nuostatas.
Bet kad prevencijai ir kitiems dalykams yra tų išteklių skirta ir kad apskritai PSDF’as auga kitiems metams 400 mln. eurų, tai irgi yra faktas. Tai yra faktas – niekur kitur tie pinigai neiškeliauja, yra sveikatos sistemoje. Aš tiesiog manau, kad čia yra gal dokumentų, sakykime, skaitymo kontekstas. Tiek, ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Targamadzė, jos nematau. R. Žemaitaičio irgi nematau. R. Šarknicką matau. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Jūs mane matote, bet aš nematau švietimo ministro, kurio norėjau paklausti, ir nematau kultūros ministro, kurio norėjau paklausti, bet matau sveikatos ministrą, jo noriu paklausti.
PIRMININKAS. Puiku.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Po gydymo įstaigų reformos Alytaus ligoninė liko be reanimobilio. Pacientai dabar į Santaros klinikas nebevežami. Iš to regiono pagal geografiją vežami tiktai Druskininkų ir Varėnos žmonės, o iš Alytaus – į Kauną. Tačiau medikai buvo pripratę, jau 15 metų patirtis buvo ir visa sistema, kaip sakyti, veikė gana gerai ir ne į minusą. Savivaldybė teigia, kad Sveikatos apsaugos ministerija nesitarė su savivaldybe, kad panaikintų tą visą klasterį. Paneikite tuos gandus – ar tarėtės, ar nesitarėte? Ačiū jums.
A. DULKYS. Na, žinote, aš iki tokių detalių dabar dėl konkretaus automobilio gal ir nežinau. Bet, žiūrėkite, jūs puikiai žinote, kad mes darėme pokyčius ir pokyčiai yra palietę tiek greitosios medicinos pagalbos visas funkcijas, klasteriai taip pat atitinkamai peržiūrėjo, kam kur arčiau geografiškai. Klasteriai turi savo reguliarius susitikimus, kur aptaria tas problemas, sakykime, jeigu kažkur atsitinka ar paciento toje kelionėje, visko būna, jūs patikėkite, tikrai visko būna, bet tam yra sudaryti algoritmai. Jeigu jie kažkur nevyksta, iš karto pasitariama, bet keisti ką nors čia tikrai neplanuojame. Aš manau, kad visi tie dalykai, na, kažkas turėjo kažkokį įprotį. Tai bus nauji įpročiai ir tikiu, kad jie bus ir sklandūs, ir patogūs, ir geri klientams.
O dėl Alytaus, aš lankausi visose gydymo įstaigose, bet jis dar yra mano neaplankytas, tikrai ruošiuosi ir atvažiuosiu į vietą, galėsime vietoje detaliai aptarti tada konkretesnes detales. Bet tikrai pasitikėkite, visi dirba, kad tie pokyčiai duotų pacientui sklandų kelią.
PIRMININKAS. Klausia A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Klausimas gerbiamam sveikatos ministrui. Gerbiamas ministre, ir aš iš savo patirties, ir jūs dabar patys matote, džiaugiamės Lietuvos sveikatos apsaugos aukštu lygiu, mūsų medikų pasiekimais. Man labai malonu, kad jūs vykote į Ameriką, vykote su labai solidžia kompanija, labai solidžiais gydymo įstaigų vadovais, ir tai daro įspūdį ir Lietuvos visuomenei. Ką pajutote, kokį geriausią įspūdį atsivežėte iš tenai, lankydamasis sveikatos apsaugos įstaigose, domėdamasis sveikatos apsaugos sistema, ir ką planuojate pasiūlyti dėl mūsų medicinos tobulėjimo? Ačiū.
A. DULKYS. Ačiū jums. Tai tikrai buvo labai vertingas buvimas kartu su visų trijų dabar jau universiteto ligoninių vadovais. Įspūdžių iš ten daug, bet aš gal išsirinksiu tris pagal svarbiausius raktažodžius, kurie mus lydi čia, parlamente, ir ką mes kalbame apie tuos pokyčius.
Pirmas įspūdis. Turėkime omenyje, kad 90 % Jungtinių Amerikos Valstijų sveikatos sistemos yra privati, bet tas netrukdo gerosios patirties paimti. Net geriausiai veikiančiose universiteto lygio ligoninėse pirminė ir antrinė priežiūra dirba kartu vienoje organizacijoje ir jie neįsivaizduoja, kaip galima sklandžiai organizuoti darbą, jeigu tos grandys yra atskirtos. Tai labai gerai, tai patvirtino mūsų reformų ir pokyčių tikrai gerą ėjimą, kad to bendradarbiavimo tarp pirminės ir kitų grandžių tikrai turi būti daugiau.
Antras dalykas, kuris įstrigo ir ko galėtume pasimokyti, yra tai, kad jie yra organizavę prevencinių programų monitoringą taip, kad ten prievolę dirbti su pacientu dėl to, ar jisai jau pasinaudojo prevencine programa, ar nepasinaudojo, turi visos grandys, ne tik pirminė, ne tik, kaip pas mus, šeimos gydytojai, bet visos grandys iki universiteto lygio, jeigu mato paciento byloje, kad nebuvo įvykdyta kokia nors prevencinė programa.
Ir trečias įspūdis, tai toks jau čia daugiau iš (…) arba, sakyčiau, labiau neigiamas. Mane nustebino, kiek jie turi didžiulių problemų dėl skubiosios pagalbos, dėl būtinosios pagalbos ir greitosios medicinos pagalbos darbo organizavimo. Tas labai stipriai blogina Jungtinių Amerikos Valstijų sveikatos rezultatus. Kiek gerai veikia gydymo įstaigos ir kiek daug problemų yra būtent dėl greitosios medicinos pagalbos darbo, nes ten daugiausiai įvykio vietose dirba gaisrininkai, iš to galima daryti… Na, čia aš save stabdau, atskirai galėsiu jums papasakoti daugiau įspūdžių. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia G. Kindurys. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Mano klausimas aplinkos ministrui. Miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija čia išplatino tokį kreipimąsi. Ji teigia, kad iš 4 tūkst. 2018 metais dirbusių urėdijose darbuotojų šiuo metu dirba tik 2 tūkst. 300, kad urėdijos centrinė administracija plečiama, joje šiuo metu patvirtinti net 286 etatai, o anksčiau Generalinėje urėdijoje buvo tik 39 darbuotojai (skirtumas daugiau nei septyni kartai), etatai iš regioninių padalinių perkeliami į centrą, padaliniuose darbuotojų nuolat mažėja, tačiau dalis funkcijų padaliniuose vis tiek lieka, konstatuojama, kad dauguma darbų atliekama pažeidžiant darbuotojų darbo laiko ir poilsio režimą, neapskaitant viršvalandinio darbo, neadekvatus atlyginimų skirtumas tarp centro ir regiono. Jaunimas, matydamas tokią situaciją, nesirenka miškininko profesijos.
PIRMININKAS. Laikas!
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, ar, jūsų nuomone, tai yra problema? Jei taip, tai kokių veiksmų imsitės jai spręsti?
S. GENTVILAS (LSF). Į kiekvieną pastabą iš darbuotojų reaguojame, nes darbuotojai yra kiekvienos įmonės ar kolektyvo didžioji vertė ir be darbuotojų neapsieisime. Tačiau visų pirma reikia atskirti lygmenis. Įmonė turi profesionalią valdybą. Įmonės valdyba, prisiimdama atsakomybę, o įmonės valdyboje yra profsąjungos atstovas, tvirtina ir struktūrą, tvirtina atlygio politiką, tvirtina pareigines nuostatas ir taip toliau, ir taip toliau.
Netiesa, ką jūs sakote, kad miškininko profesija nėra populiari. Po trejų–ketverių metų pertraukos pradėti rinkti pilni miškininkystės profesijos kursai Vytauto Didžiojo universitete. Tarp stojančiųjų, rodos, 60 įstojusių pirmakursių po trejų–ketverių metų pertraukos. Tai yra sėkmė. Mes teikiame ir stipendijas. Raginu šią profesiją rinktis, nes tai yra nuostabus darbas.
Urėdijoje yra vos 70 atvirų etatų, tai yra labai mažas skaičius įmonėje, kurioje yra 2 tūkst. 700 darbuotojų. Iš esmės nėra problemos užpildyti etatus, o atlyginimų mediana, ne vidurkis, per metus kilo 20 %. Tokiu kilimu negali pasigirti nei Lietuvos kariuomenė, nei Santariškių klinikos, kur ką tik yra praėjusios krizės. Todėl atlyginimai iš esmės yra stipriai stipriai pakilę. Tarp didžiausių Lietuvos darbdavių urėdijoje mediana yra kilusi bene sparčiausiai.
Taigi aš suprantu profesinės sąjungos norą pakovoti dėl teisių, bet kai kurie objektyvūs faktai rodo, kad arba sprendimai yra ne ministro lygmens, o valdybos lygmens, profsąjunga turi ten atstovą. Kita vertus, makroekonominiai duomenys rodo, kad ir įmonė populiari, ir miškininko profesija populiari, ir uždarbis tikrai yra ūgtelėjęs penktadaliu per metus.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų manęs paprašė Skuodo rajono gyventojai paklausti aplinkos ministrą: ką planuojate daryti su suskystintomis naftos dujomis? Pavyzdys. Krosniniam kurui – 60 eurų akcizas, anglims – 40 eurų akcizas, o naftos dujoms yra uždėtas virš 300 eurų akcizas. Ką daryti Skuodui? Visas Skuodo rajonas neturi gamtinių dujų. Visi daugiabučiai priversti naudoti naftos dujas, tiekiamas iš požeminių talpyklų, kur atveža iš „Orleno“, įpila į požeminę talpyklą ir daugiabučiai naudoja naftos dujas, nes nėra kitų, nėra gamtinių.
Ką dabar daryti tokiems rajonams, kurie neturi gamtinių dujų ir dabar bus nubausti 300 eurų akcizu už toną? Ir ką daryti visiems regioniniams verslams? Jie dabar į ministerijas važiuoja, visur važiuoja. Netgi Mokesčių inspekcija, Finansų ministerija sutinka, kad reikia tvarkyti šį akcizą, bet pagrindinį pasipriešinimą Aplinkos ministerija išreiškia, kad jie nesutinka to akcizo padaryti, pavyzdžiui, tokio pat kaip krosniniam kurui – 60 eurų. Ką planuojate daryti, nes dabar laukiama Vyriausybės išvados dėl šio įstatymo projekto? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Kaip čia jums pasakyti? Aš labai džiaugiuosi, visų pirma, ir žiūriu į kolegą G. Landsbergį, kad kitame sankcijų pakete yra įtrauktos suskystintos naftos dujos į sankcionuojamų prekių importą, nes rusiškų suskystintų naftos dujų importas į Lietuvą išaugo aštuonis devynis kartus po karo, lyginant su prieškario metais. Mes negalime nereaguoti ir džiugu, kad Europa pagaliau draus tai.
Dabar yra miestų, miestelių ar virtuvių, grubiai tariant, kur vis dar yra tų raudonų balionų, pildomų propanu, tai yra suskystintomis naftos dujomis. Paaugimas yra, bet tai yra sena naujiena. 15 mln. eurų paramos išdalinta iš Energetikos ministerijos tam, kad gyventojai pasikeistų dujų balionus į virykles. Valstybė nepaliko tokių žmonių likimo valiai. 2,5 tūkst. daugiabučių pasikeitė. Kai kur liko, kai kur reikia spręsti, bet mes neturime naudoti iškastinio importinio kuro, kuris didžiąja dalimi buvo iš Rusijos. Namas po namo pereisime prie šito.
O verslui seniai seniai yra žinutė, kad nesirinkite iškastinio kuro, valstybė yra pasirengusi padėti jums dėl pramonės konversijos. Biometano gamyba tokiuose žemės ūkio kraštuose kaip Skuodas tikrai yra perspektyvi. Iš tonos šieno galima pagaminti 3 tonas, rodos, biometano, galiu suklysti sakydamas skaičius, bet iš tikrųjų Skuodas galėtų apsirūpinti pats energija, jeigu panaudotų atliekinę žemės ūkio produkciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Norėjau kreiptis į ministrą S. Kairį, bet jo nėra. Tikiuosi, atsakys finansų ministrė, kuri visus skaičiukus žino. Šiandien, ministre, nudžiuginote kai kuriuos sektorius, kad padidinsime biudžeto asignavimus. Mane domina du skaičiai: 300 tūkst. Dainų šventei ir 625 tūkst. eurų Lietuvos sezono Prancūzijoje renginiams finansuoti. Viskas čia yra gerai, bet man kelia abejonių tie 625 tūkst. Ar nebus čia kokioms nors elitinėms kelionėms į Paryžių, į tuos renginius? Tačiau jūs nuramintumėte, jeigu pasakytumėte, kad tie 300 tūkst. Dainų šventei yra skirti Pietų Amerikos kolektyvams atvykti į Dainų šventę, tai yra iš Urugvajaus trys kolektyvai ir panašiai. Apie tai praeitą savaitę ilgiausiai kalbėjome Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžiuose. Ar galite patikinti, kad Pietų Amerikos lietuvių kolektyvams iš tų 300 tūkst. lėšų kiek nors teks atvykti į Lietuvą?
PIRMININKAS. Dėkui.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Dar galiu žinoti atmintinai biudžeto eilutes, bet kas iš tos eilutės konkrečiai atvažiuos, jau būtų turbūt virš mano sugebėjimų lygio. Tiesiog galiu patvirtinti, kad parengta sąmata buvo Kultūros ministerijos ir pagal tą sąmatą buvo numatyta, kad trūksta finansavimo būtent jūsų įvardintiems skaičiams, tai toms konkrečioms sąmatoms finansuoti, ir yra pagal Kultūros komiteto pasiūlymą visa apimtimi pasiūlyta papildyti biudžeto projekte numatytas lėšas ir ta sąmata, kuri buvo parengta, bus finansuota. Ar joje yra jūsų įvardinamos kelionės, man atrodo, reiktų pasitikslinti parašant raštą Kultūros ministerijai, jie galbūt pateiktų sąmatą ir ten būtų aiškesnis atsakymas.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausimų Vyriausybei kaip ir nėra. Ačiū gerbiamiesiems ministrams. Taip, yra norinčių perskaityti pareiškimus. D. Kepenis. Prašau.
12.32 val.
Seimo narių pareiškimai
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Ne taip seniai mes šventėme iš Amerikos paveldėtą Helovyną, kas iš tikrųjų, daugumos nuomone, yra visiškai nepriimtina mūsų šalies kultūroje. Bet šiandien Amerika švenčia Padėkos dieną ir mes kažkodėl neskubame padėkoti tiems žmonėms, kurie iš tikrųjų verti padėkos. Mes žinome, kad visi blogi, visi neatsakingi, visi durnių volioja, bet yra Lietuvoje žmonių, kurie kiekvieną dieną tikrai atlieka savo pareigas nuosekliai, darbščiai, kantriai ir netgi negaudami už tai pakankamo atlyginimo.
Aš noriu šiandien padėkoti mūsų kariuomenei, kuri švenčia savo dieną, už tai, kad jie leidžia Lietuvos žmonėms gyventi saugiai, jaustis saugiai.
Noriu padėkoti drąsiems ir tvirtiems teisėsaugos žmonėms, kurie pagaliau ryžosi iškelti į paviršių korupcijos veikėjus ir atitinkamai paskirti jiems tą vietą, kurios jie ir nusipelnė. Pirmąkart Lietuvos istorijoje taip drąsiai vakar išgirdome pasielgus. Už tai aš juos labai sveikinu ir dėkoju.
Na, be abejo, pirmiausia reikia padėkoti mūsų mokytojams, kurių dėka mūsų vaikai auga patriotiški, sveiki, stiprūs, atsakingi žmonės. Padėkoti mokytojams už tai, kad jie moko visus suprasti, kad sveikas gali būti tik tas, kuris kiekvieną dieną giliu tikėjimu, darbštumu ir kantrybe savo kūną, sielą ir dvasią grūdina, sotina ir apvalo dėl darnos savyje, šeimoje, bendruomenėje, valstybėje, visatoje, dėl meilės, tiesos ir gėrio.
Noriu padėkoti gydytojams, kurie ateina į darbą su chalatais, baltais chalatais be kišenių, kurie aukojasi žmonėms tiktai tam, kad jie būtų sveiki ir laimingi. Tikrai verta už tai padėkoti tokiems gydytojams.
Noriu padėkoti žmonėms, kurie šiuo sunkiu metu, jau netikėtai prasidėjo žiema, bet jie vis tiek susitvarkė, kad jų miestelyje galima važiuoti ir neįklimpti, ir neužkimšti miesto. Pasirodo, yra ir tokių komunalinių darbuotojų, kurie žino, kad ateina žiema, ir tam pasiruošę. Ačiū jiems už tai.
Noriu padėkoti visų grandžių vadovams, kurie pirmiausia galvoja apie savo pavaldinius, apie savo kolegas ir tik po to, kai mato, kad visi jo kolegos, visi pavaldiniai laimingi savo darbe, savo gyvenime, tik po to jis ima rūpintis savimi. Ačiū tokiems vadovams.
Noriu padėkoti kolegoms, kurie, užuot kartais čia vienas kitą puolę ir barstę įvairius epitetus ir komplimentus, ateina į talką vienas kitam. Tikrai ačiū, mieli kolegos, už tai, kad jaučiu jūsų petį, jūsų pritarimą, palaikymą. Tai yra tam, kad mūsų Lietuvos žmonės gyventų geriau. Mūsų gražus bendradarbiavimas – jų labui. Ačiū už tai.
Ir, be abejo, reikia padėkoti visiems Lietuvos gyventojams, piliečiams, kurie, nepaisydami to, kad Lietuvoje sunku, labai sunku, vis tiek yra pilietiški – jie ateina į rinkimus, drąsiai pasirenka tuos žmones, kuriais jie pasitiki; padėkoti už tai, kad jie patys, Lietuvos piliečiai, imasi asmeninės atsakomybės už save, už savo šeimą, už savo bendruomenę, už savo visuomenę ir tai daro kiekvieną dieną. Ačiū jums, mieli tautiečiai. Būkite sveiki ir laimingi.
PIRMININKAS. Dėkui. Taip pat kalbės V. Ąžuolas. Prašau, kviečiu į tribūną.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų įdomiame etape dabar gyvename, kaip sakant, biudžeto skirstymas, pinigų dalybos. Žinoma, ką turime, ką surinkome, tą galime padalinti. Bet yra kitų modelių, kuriais mes nesinaudojame. Turbūt tai yra liūdniausia.
Aš ir finansų ministrės klausiau: tai kokia mūsų INVEGA’os situacija? Mes sujungėme tris institucijas į vieną, padarėme vieną stiprią, galime tuo pasidžiaugti. Bet limitus, pasirodo, mes padidinome tik 160 mln., tikslaus skaičiaus dar neteko išgirsti. Bet turbūt liūdna gal tai, darant INVEGA’os parlamentinę kontrolę, kaip jai sekasi, kaip ji padeda ekonomikai, verslui, – išgirsti tokį pasakymą (Ekonomikos ministerijos viceministrė pasako): Lietuvos ekonomikai šiandien trūksta 5 mlrd. finansavimo. Tai paskolos, garantijos ir kiti dalykai. Tiek trūksta mūsų ekonomikai. Ir mes išgirdome tokį pasakymą, kad 2024 metams yra planas, kaip sakant, INVEGA’os ribas, limitus padidinti mažiausiai 1 mlrd., ir ji galėtų daugiau finansuoti, daugiau duoti, bet to padidinimo kaip ir neįvyko. Bet netgi tas 1 mlrd. taip pat neišgelbėtų, reikia 5 mlrd.
Kas mums neleidžia to daryti? Tik politiniai sprendimai duoti arba neduoti. Tai, kaip sakant, atsiremia į tai, ką daro lenkai, ką daro vokiečiai, ką daro prancūzai – finansų inžinieriai. Galima europinius pinigus įdėti į šią įstaigą. Ši įstaiga tuos pinigus paskolina, suteikia garantijas, ir taip sukasi ekonomika. Tai Europos Sąjunga leidžia daryti ir kitos šalys tą daro. Kas įdomiausia, lenkai sugeba netgi kelius finansuoti per šią finansų inžineriją. Tie pinigai neįskaičiuojami į tam tikrus valstybės rodiklius, atrišamos rankos institucijoms geriau dirbti. Bet toks vaizdas, kad mes nenorime to daryti. O nenorime daryti, turbūt yra labai paprastas atsakymas: sekite pinigus.
Ką rodo pinigai? Jeigu valstybinė institucija sugebės sukurti geresnį paketą su mažesnėmis palūkanomis, tai verslas nebesiskolins iš bankų brangiai. Tai turbūt, sekant pinigus, štai ir atsakymas, kodėl mes tų limitų nedidiname, INVEGA’i laikome surištas rankas ir neduodame ekonomikai šiandien reikalingų 5 mlrd. finansavimo. Tai, vadinasi, nieko nepadarysi: kol nepasikeis ši valdžia, tol rankų INVEGA’i mes neatrišime ir galimybėmis, kurias suteikia mums Europos Sąjunga, nesinaudosime.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau pareiškimų nėra. Skelbiu posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.