LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 310 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-5179(2)

2021-03-17 Nr. 107-P-8

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Arvydas Nekrošius, Andrius Palionis, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas;

Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: Seimo narys Dainius Gaižauskas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika, patarėjas Saulius Kunickis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-16	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Įstatymo projektu siūloma keisti daugiau nei pusę galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio dalių, todėl visas BK 310 straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-16	1			2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama: „<...> būtina akcentuoti, kad pagal dabartinį teisinį reglamentavimą BK 310 straipsnis nepakankamai reglamentuoja pastarosiomis dienomis išaiškintų nusikaltimų tipų. <…> Reaguojant į visuomenėje besiklostančios situacijos pokyčius, kurių BK 310 straipsnis nebeapima, t. y. reglamentuoja nepakankamai, BK 310 straipsnio pakeitimo projektu siūloma įtvirtinti nusikaltimą kvalifikuojančius požymius, kuomet žiaurus elgesys su gyvūnais yra vykdomas turint komercinių tikslų, taip pat, kai toks nusikaltimas yra vykdomas bendrininkaujant. <…> Priėmus įstatymų projektus BK 310 straipsnis apimtų nelegalių „veislynų“ atvejus <…>”. Su šiais teiginiais sutiktina tik iš dalies. 2.1. Nors galiojančios redakcijos BK 310 straipsnis ir nenumato komercinių tikslų ar veikos padarymo bendrininkų grupėje kaip kvalifikuojančių požymių, tačiau esant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytoms aplinkybėms asmeniui kiltų griežtesnė negu įprastai atsakomybė net ir nepriėmus jokių BK 310 straipsnio pakeitimų. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės nurodomos veikos padarymas bendrininkų grupėje ir veikos padarymas dėl savanaudiškų paskatų (ši aplinkybė apimtų atvejus, kai, pvz., nelegaliu veisimu užsiimantis asmuo gyvūnus kankina juos marindamas badu, tokiu būdu siekdamas išvengti materialinių išlaidų normaliai priežiūrai). Pripažinimas, kad asmuo veiką padarė esant bet kuriai iš nurodytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sąlygotų griežtesnės bausmės paskyrimą (BK 61 straipsnis), taip pat būtų apribotos galimybės tokį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. 2.2. Atkreiptinas dėmesys į BK 202 straipsnio 1 dalį, pagal kurią atsako „Tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų”. Ši nusikalstamos veikos sudėtis apima ir nelegalių „veislynų” veiklą, kadangi norint veisti gyvūnus augintinius verslo tikslais būtina gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą leidimą (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Neturint tokio leidimo ir šia veika užsiimant versliškai ar stambiu mastu baudžiamoji atskomybė kiltų net ir nenustačius žiauraus elgesio su gyvūnais fakto. Tais atvejais, kai papildomai dar būtų nustatytas ir žiauraus elgesio su gyvūnais faktas, asmens veika būtų kvalifikuojama pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir galiojančios redakcijos BK 310 straipsnio 1 dalį kaip nusikalstamų veikų sutaptis. Taigi ir dabar galiojantis teisinis reguliavimas sudaro visas prielaidas tinkamai įvertinti nelegalių „veislynų” veiklą ir paskirti veikos pavojingumą atitinkančią bausmę.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-16	1	3		3. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte BK 310 straipsnio 3 dalyje siūlomos nustatyti laisvės atėmimo bausmės dydis, be kita ko, argumentuojamas taip: „Teisėsaugos institucijos vis dar neturi pakankamai efektyvių įrankių nustatyti šio pobūdžio nusikaltimus bei užkirsti jiems kelią. Vienas tokių įrankių, padėsiančių nustatyti žiaurų elgesį su gyvūnais yra kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimas. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą žiaurus elgesys su gyvūnais, yra priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų, kas pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 8 str. 1 d. 1 p. nėra kriminalinės žvalgybos tyrimo objektas (kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas labai sunkių, sunkių ir apysunkių nusikaltimų atveju)”. Pabrėžtina, kad į teisėsaugos institucijų galimybę nustatyti ir įrodyti nusikalstamos veikos požymius turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant, ar tam tikrą veiką apskritai prasminga kriminalizuoti (pripažinti nusikalstama), taip pat aprašant nusikalstamos veikos sudėties požymius[1], tačiau ne parenkant bausmių rūšis ar jų dydžius. Laisvės atėmimo bausmės dydžiai BK specialiosios dalies straipsniuose turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į visiškai kitus kriterijus, kurių bene svarbiausias yra veikos pavojingumas, priklausantis nuo veika padaromos žalos rūšies ir dydžio, kėsinimosi objekto reikšmingumo ir pan. Baudžiamosios teisės teorijoje laikomasi vieningos nuomonės, kad praktika, kai laisvės atėmimo bausmės didinamos tik siekiant taikyti kriminalinę žvalgybą, nėra tinkama.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-16	1	2, 3		4. Svarstytina, ar įstatymo projekte siūlomas bausmių sąrašas už BK 310 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatomų nusikalstamų veikų padarymą suformuluotas ne per siaurai. Pastebėtina, kad BK 310 straipsnio 2 dalyje numatoma nusikalstama veika būtų priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, o BK 310 straipsnio 3 dalyje – prie apysunkių nusikaltimų. Manytina, kad atsakomybės individualizavimo ir teisingumo principus labiau atitinka toks teisinis reguliavimas, pagal kurį skiriant bausmę už nurodytų kategorijų nusikaltimų padarymą galima rinktis iš kuo daugiau alternatyvų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepagrįstas bausmių sąrašo susiaurinimas neretai sąlygoja situacijas, kai teismai būna priversti taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir asmeniui paskirti švelnesnę, pačiame BK specialiosios dalies straipsnyje nenumatytą bausmę.	Pritarti
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-16	1			5. BK 310 straipsnio dalis, numatanti juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę, tikslintina, t. y. formuluotėje „Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo” žodžiai „numatytą veiką” turėtų būti rašomi daugiskaitos forma.	Pritarti
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-16				6. Seime yra registruoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (reg. Nr. XIIIP-5148 ir reg. Nr. XIIIP-5171), kuriais irgi siūloma keisti BK 310 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-11-18				Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. SV-S-1675 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.9 ir 1.10 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5179(2) (toliau – BK projektas) dėl šių priežasčių: 1. Baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia atsakomybės forma, kuri nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui sukelia pačias sunkiausias ir ilgai trunkančias teisines pasekmes. Įstatymų leidėjas, kiekvieną kartą spręsdamas dėl galimybės kriminalizuoti visuomenėje nepageidaujamą elgesį ar numatyti griežtesnes sankcijas baudžiamajame įstatyme, privalo įvertinti, ar atitinkama veika tikrai yra tiek pavojinga, kad už tai būtų numatyta griežčiausia atsakomybės forma – baudžiamoji atsakomybė, o efektyviausia priemone būtų laikoma laisvės atėmimo bausmė. Ši pareiga įstatymų leidėjui tiesiogiai kyla iš konstitucinių teisinės valstybės bei proporcingumo principų, iš kurių yra išvestas ir specialusis baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principas (ultima ratio). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, o bausmės ir jų dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai taip pat suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir suderinamos tarpusavyje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-697/2018 ir Nr. 2K-261-489/2018). Atsižvelgiant į tai, BK projektu teikiamas siūlymas tris arba netgi keturis kartus griežtinti laisvės atėmimo bausmę už žiaurų elgesį su gyvūnais, papildomai iš esmės nenumatant jokių alternatyvių laisvės atėmimui bausmių, vertintinas kaip neatitinkantis proporcingumo (adekvatumo) ir racionalumo principų, kaip sudėtinių ultima ratio principo dalių. 2. Nustatant baudžiamumą už nusikalstamas veikas turi būti ne tik laikomasi proporcingumo (adekvatumo) ir racionalumo principų, reikalaujančių, kad baudžiamųjų priemonių intervencija į žmogaus teisių sritį būtų minimali, bet ir siekiama, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtintos sankcijos sistemiškai derėtų tarpusavyje. BK projektu siūloma tris kartus padidinti laisvės atėmimo bausmę, kai žiauraus elgesio su gyvūnais veiksmai atliekami komerciniais tikslais, ir net keturis kartus, – kai tokie veiksmai atliekami veikiant bendrininkų grupėje. Tai reiškia, kad siūloma, pavyzdžiui, ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, prilygtų bausmei, šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK arba baudžiamasis įstatymas) numatytai už tokius nusikaltimus kaip neatsargus gyvybės atėmimas kitam žmogui (BK 132 straipsnio 1 dalis), sukurstymas nusižudyti arba žiauriu ir klastingu elgesiu privedimas žmogaus prie savižudybės (BK 133 straipsnio 1 dalis) ir panašiai. Be to, tokia sankcija būtų griežtesnė (kai kuriais atvejais – net du kartus) ir už sankcijas, numatytas už tokius nusikaltimus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 137 straipsnio 1 dalis), nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 straipsnio 1 dalis), žmogaus kankinimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui (BK 140 straipsnio 3 dalis), palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei (BK 144 straipsnis), vaiko palikimas (BK 158 straipsnis) ir panašiai. Atsižvelgiant į teisinių gėrių svarbą, nusikalstamų veikų pavojingumo kriterijų, kuriais remiantis išdėstyta visa BK specialioji dalis, siūlymas sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais prilyginti sankcijoms, numatytoms už nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į žmogaus gyvybę, sveikatą ir panašiai, arba padaryti jas dar griežtesnes vertintinas kaip neproporcinga ir neadekvati padarytų veiksmų pavojingumui priemonė, sistemiškai nederanti su kitomis BK specialiojoje dalyje numatytomis sankcijomis, kurias įstatymų leidėjas yra nustatęs už kur kas pavojingesnes nusikalstamas veikas. Neabejotina, kad žiauriai elgiantis su gyvūnais yra pažeidžiami svarbūs teisiniai gėriai, nesilaikoma visuomenėje priimtų elgesio normų, tačiau BK 310 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai negali būti vertinama kaip tokia pavojinga, už kurią numatytą sankciją reikėtų griežtinti tris ar net keturis kartus. Be to, BK projektu teikiami siūlymai taip kardinaliai griežtinti sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais, nenumatant net alternatyvių laisvės atėmimui bausmių, prieštarauja Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, įtvirtintam siekiui sumažinti įkalintų ir bausmę atliekančių asmenų skaičių ir plėsti alternatyvių poveikio priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu, taikymą. 3. BK projektu teikiamas siūlymas ilginti laisvės atėmimo bausmės trukmę Įstatymų projektų aiškinamajame rašte argumentuojamas ir tuo, kad esant dabartiniam teisiniam reglamentavimui nelegalūs daugintojai atsiperka tik minimaliomis baudomis. Pirma, įvertinus 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 priimtus baudžiamojo įstatymo pakeitimus, pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 dalį už nesunkų nusikaltimą gali būti paskirta nuo 50 iki 2 000 MGL, t. y. nuo 2 500 eurų iki net 100 000 eurų, dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą skaičiuojant nuo jos vidurkio (medianos), teiginys, susijęs su minimaliomis baudomis, gresiančiomis už žiaurų elgesį su gyvūnais, vertintinas kaip nepagrįstas. Šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas sudaro visas galimybes paskirti adekvačią ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą atitinkančią bausmę – baudą. Antra, net ir pagal šiuo metu galiojančią BK 310 straipsnio 1 dalies redakciją už žiaurų elgesį su gyvūnais galima paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau praktikoje ši bausmė nėra skiriama, t. y. nėra užtikrinamas ir šiuo metu galiojančios laisvės atėmimo bausmės iki vienerių metų neišvengiamumas. Taigi, įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą ir BK projektu siekiamus tikslus, BK projektu teikiami siūlymai papildyti BK 310 straipsnį kvalifikuotomis sudėtimis baudžiamosios atsakomybės efektyvumo prasme nesukurtų jokios pridėtinės vertės, nes, remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam, pavyzdžiui, už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas ir toliau paprastai skirtų su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu BK 310 straipsnyje nustatyta sankcija vertintina kaip adekvati, o joje įtvirtinta griežčiausia laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė – kaip galinti veiksmingai atgrasyti nuo nusikalstamų veikų, susijusių su žiauriu elgesiu su gyvūnais, darymo. Todėl būtina užtikrinti galiojančios BK 310 straipsnio sankcijos, įskaitant ir griežčiausią joje nurodytą laisvės atėmimo bausmę, efektyvų taikymą bei jos neišvengiamumą, kaip vieną iš esminių baudžiamosios teisės principų, užuot griežtinus baudžiamąją atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais kuriant kvalifikuotas šios nusikalstamos veikos sudėtis ir nepagrįstai ilginant laisvės atėmimo bausmės trukmę. 4. BK projektu siūloma papildyti BK 310 straipsnį nauja antrąja dalimi, įtvirtinančia kvalifikuotą žiauraus elgesio su gyvūnais sudėtį, t. y. atvejus, kai BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai atliekami komerciniais tikslais, argumentuojant tuo, jog galiojančioje BK 310 straipsnio dispozicijoje tokie kvalifikuojamieji (sunkesni) atvejai (kai veika yra vykdoma komerciniais tikslais) nėra išskiriami. Toks siūlymas ir jo argumentavimas vertintini kaip nepagrįsti, nes BK 202 straipsnyje jau šiuo metu yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje gyvūnų augintinių veisėjas yra apibrėžiamas kaip asmuo, turintis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą leidimą veisti gyvūnus augintinius verslo tikslais, BK 202 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis apimtų ir nelegalių gyvūnų veisyklų veiklą tais atvejais, kai asmuo tokia veikla užsiimtų versliškai ar stambiu mastu, neturėdamas tam reikalingo leidimo. Už tokią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato maksimalią laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmę, t. y. dar griežtesnę, negu siūloma BK projektu (iki trejų metų laisvės atėmimo). Vadinasi, tais atvejais, kai nelegalių veisyklų veikla būtų susijusi su žiauriu elgesiu su gyvūnais, tokie veiksmai būtų kvalifikuojami kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje ir BK 310 straipsnio 1 dalyje, sutaptis. Be to, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnį kiltų ir tais atvejais, kai asmuo, neturėdamas leidimo, užsiima gyvūnų augintinių veisimu, net jeigu ir nėra nustatyta žiauraus elgesio su gyvūnais požymių. Atsižvelgiant į tai, siūlymas papildyti BK 310 straipsnį nauja antrąja dalimi vertintinas kaip perteklinis, nes galiojančios BK nuostatos jau šiuo metu sudaro visas galimybes patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, vykdančius su nelegaliomis veisyklomis susijusią veiklą, kuria siekiama komercinių tikslų. Be to, BK projektu siūlant papildyti BK 310 straipsnį minėta dalimi sukuriama tiesioginė BK 310 straipsnio ir BK 202 straipsnio normų konkurencija. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nuostatų nėra aiškus BK projektu siūlomo BK 310 straipsnio 2 dalies ir galiojančio BK 202 straipsnio tarpusavio santykis, t. y., kaip šias normas reikėtų taikyti (atriboti) praktikoje. 5. BK projektu siūloma papildyti BK 310 straipsnį nauja trečiąja dalimi, įtvirtinančia itin kvalifikuotą žiauraus elgesio su gyvūnais sudėtį, t. y. atvejus, kai žiauraus elgesio su gyvūnais veiksmai atliekami komerciniais tikslais veikiant bendrininkų grupėje, argumentuojant tuo, jog pagal dabartinį teisinį reglamentavimą BK 310 straipsnis nepakankamai reglamentuoja pastarosiomis dienomis išaiškintų nusikaltimų tipų (žiauraus elgesio su gyvūnais dispozicija neišskiria kvalifikuojamojo nusikaltimo požymio, kai tokia veika padaroma bendrininkaujant). Pirma, bendrininkų grupės požymis, kaip kvalifikuojamasis nusikalstamos veikos požymis, nėra būdingas BK specialiojoje dalyje įtvirtintų nusikaltimų sudėtims. Šis požymis BK straipsnių dispozicijose nurodomas tik išskirtiniais atvejais. Galiojančiame BK yra numatytos tik dvi nusikaltimų sudėtys, kai bendrininkų grupė laikoma nusikaltimo kvalifikuojamuoju požymiu: išžaginimo (BK 149 straipsnio 2 dalis) ir seksualinio prievartavimo (BK 150 straipsnio 2 dalis). Būtent minėtais atvejais, atsižvelgiant į šių nusikaltimų specifiką, bendrininkų grupės, kaip kvalifikuojamojo požymio, įtvirtinimas minėtų nusikaltimų sudėčių dispozicijose yra pagrįstas. Vis dėlto BK 310 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas savo pavojingumu ir sukeliamomis pasekmėmis negali būti prilygintas išžaginimo ar seksualinio prievartavimo nusikaltimams, t. y. žiaurus elgesys su gyvūnais nelaikytinas tokia pavojinga veika, kad bendrininkų grupės, kaip kvalifikuojamojo požymio, įtvirtinimą šioje nusikaltimo sudėtyje būtų galima laikyti pagrįstu. Antra, bendrininkų grupė, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šiuo metu laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Todėl, net ir nesant papildomų BK 310 straipsnio pataisų, tais atvejais, kai žiauraus elgesio su gyvūnais veiksmai atliekami veikiant bendrininkų grupėje, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, teismui sudarytos galimybės motyvuotai parinkti griežtesnės bausmės rūšį ir dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2020-11-18

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. SV-S-1675 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.9 ir 1.10 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5179(2) (toliau – BK projektas) dėl šių priežasčių:

1. Baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia atsakomybės forma, kuri nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui sukelia pačias sunkiausias ir ilgai trunkančias teisines pasekmes. Įstatymų leidėjas, kiekvieną kartą spręsdamas dėl galimybės kriminalizuoti visuomenėje nepageidaujamą elgesį ar numatyti griežtesnes sankcijas baudžiamajame įstatyme, privalo įvertinti, ar atitinkama veika tikrai yra tiek pavojinga, kad už tai būtų numatyta griežčiausia atsakomybės forma – baudžiamoji atsakomybė, o efektyviausia priemone būtų laikoma laisvės atėmimo bausmė. Ši pareiga įstatymų leidėjui tiesiogiai kyla iš konstitucinių teisinės valstybės bei proporcingumo principų, iš kurių yra išvestas ir specialusis baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principas (ultima ratio). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, o bausmės ir jų dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai taip pat suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir suderinamos tarpusavyje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-697/2018 ir Nr. 2K-261-489/2018). Atsižvelgiant į tai, BK projektu teikiamas siūlymas tris arba netgi keturis kartus griežtinti laisvės atėmimo bausmę už žiaurų elgesį su gyvūnais, papildomai iš esmės nenumatant jokių alternatyvių laisvės atėmimui bausmių, vertintinas kaip neatitinkantis proporcingumo (adekvatumo) ir racionalumo principų, kaip sudėtinių ultima ratio principo dalių.

2. Nustatant baudžiamumą už nusikalstamas veikas turi būti ne tik laikomasi proporcingumo (adekvatumo) ir racionalumo principų, reikalaujančių, kad baudžiamųjų priemonių intervencija į žmogaus teisių sritį būtų minimali, bet ir siekiama, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtintos sankcijos sistemiškai derėtų tarpusavyje. BK projektu siūloma tris kartus padidinti laisvės atėmimo bausmę, kai žiauraus elgesio su gyvūnais veiksmai atliekami komerciniais tikslais, ir net keturis kartus, – kai tokie veiksmai atliekami veikiant bendrininkų grupėje. Tai reiškia, kad siūloma, pavyzdžiui, ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, prilygtų bausmei, šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK arba baudžiamasis įstatymas) numatytai už tokius nusikaltimus kaip neatsargus gyvybės atėmimas kitam žmogui (BK 132 straipsnio 1 dalis), sukurstymas nusižudyti arba žiauriu ir klastingu elgesiu privedimas žmogaus prie savižudybės (BK 133 straipsnio 1 dalis) ir panašiai. Be to, tokia sankcija būtų griežtesnė (kai kuriais atvejais – net du kartus) ir už sankcijas, numatytas už tokius nusikaltimus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 137 straipsnio 1 dalis), nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 straipsnio 1 dalis), žmogaus kankinimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui (BK 140 straipsnio 3 dalis), palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei (BK 144 straipsnis), vaiko palikimas (BK 158 straipsnis) ir panašiai. Atsižvelgiant į teisinių gėrių svarbą, nusikalstamų veikų pavojingumo kriterijų, kuriais remiantis išdėstyta visa BK specialioji dalis, siūlymas sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais prilyginti sankcijoms, numatytoms už nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į žmogaus gyvybę, sveikatą ir panašiai, arba padaryti jas dar griežtesnes vertintinas kaip neproporcinga ir neadekvati padarytų veiksmų pavojingumui priemonė, sistemiškai nederanti su kitomis BK specialiojoje dalyje numatytomis sankcijomis, kurias įstatymų leidėjas yra nustatęs už kur kas pavojingesnes nusikalstamas veikas. Neabejotina, kad žiauriai elgiantis su gyvūnais yra pažeidžiami svarbūs teisiniai gėriai, nesilaikoma visuomenėje priimtų elgesio normų, tačiau BK 310 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai negali būti vertinama kaip tokia pavojinga, už kurią numatytą sankciją reikėtų griežtinti tris ar net keturis kartus. Be to, BK projektu teikiami siūlymai taip kardinaliai griežtinti sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais, nenumatant net alternatyvių laisvės atėmimui bausmių, prieštarauja Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, įtvirtintam siekiui sumažinti įkalintų ir bausmę atliekančių asmenų skaičių ir plėsti alternatyvių poveikio priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu, taikymą.

3. BK projektu teikiamas siūlymas ilginti laisvės atėmimo bausmės trukmę Įstatymų projektų aiškinamajame rašte argumentuojamas ir tuo, kad esant dabartiniam teisiniam reglamentavimui nelegalūs daugintojai atsiperka tik minimaliomis baudomis. Pirma, įvertinus 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 priimtus baudžiamojo įstatymo pakeitimus, pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 dalį už nesunkų nusikaltimą gali būti paskirta nuo 50 iki 2 000 MGL, t. y. nuo 2 500 eurų iki net 100 000 eurų, dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą skaičiuojant nuo jos vidurkio (medianos), teiginys, susijęs su minimaliomis baudomis, gresiančiomis už žiaurų elgesį su gyvūnais, vertintinas kaip nepagrįstas. Šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas sudaro visas galimybes paskirti adekvačią ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą atitinkančią bausmę – baudą. Antra, net ir pagal šiuo metu galiojančią BK 310 straipsnio 1 dalies redakciją už žiaurų elgesį su gyvūnais galima paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau praktikoje ši bausmė nėra skiriama, t. y. nėra užtikrinamas ir šiuo metu galiojančios laisvės atėmimo bausmės iki vienerių metų neišvengiamumas. Taigi, įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą ir BK projektu siekiamus tikslus, BK projektu teikiami siūlymai papildyti BK 310 straipsnį kvalifikuotomis sudėtimis baudžiamosios atsakomybės efektyvumo prasme nesukurtų jokios pridėtinės vertės, nes, remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam, pavyzdžiui, už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas ir toliau paprastai skirtų su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu BK 310 straipsnyje nustatyta sankcija vertintina kaip adekvati, o joje įtvirtinta griežčiausia laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė – kaip galinti veiksmingai atgrasyti nuo nusikalstamų veikų, susijusių su žiauriu elgesiu su gyvūnais, darymo. Todėl būtina užtikrinti galiojančios BK 310 straipsnio sankcijos, įskaitant ir griežčiausią joje nurodytą laisvės atėmimo bausmę, efektyvų taikymą bei jos neišvengiamumą, kaip vieną iš esminių baudžiamosios teisės principų, užuot griežtinus baudžiamąją atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais kuriant kvalifikuotas šios nusikalstamos veikos sudėtis ir nepagrįstai ilginant laisvės atėmimo bausmės trukmę.

4. BK projektu siūloma papildyti BK 310 straipsnį nauja antrąja dalimi, įtvirtinančia kvalifikuotą žiauraus elgesio su gyvūnais sudėtį, t. y. atvejus, kai BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai atliekami komerciniais tikslais, argumentuojant tuo, jog galiojančioje BK 310 straipsnio dispozicijoje tokie kvalifikuojamieji (sunkesni) atvejai (kai veika yra vykdoma komerciniais tikslais) nėra išskiriami. Toks siūlymas ir jo argumentavimas vertintini kaip nepagrįsti, nes BK 202 straipsnyje jau šiuo metu yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje gyvūnų augintinių veisėjas yra apibrėžiamas kaip asmuo, turintis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą leidimą veisti gyvūnus augintinius verslo tikslais, BK 202 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis apimtų ir nelegalių gyvūnų veisyklų veiklą tais atvejais, kai asmuo tokia veikla užsiimtų versliškai ar stambiu mastu, neturėdamas tam reikalingo leidimo. Už tokią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato maksimalią laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmę, t. y. dar griežtesnę, negu siūloma BK projektu (iki trejų metų laisvės atėmimo). Vadinasi, tais atvejais, kai nelegalių veisyklų veikla būtų susijusi su žiauriu elgesiu su gyvūnais, tokie veiksmai būtų kvalifikuojami kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje ir BK 310 straipsnio 1 dalyje, sutaptis. Be to, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnį kiltų ir tais atvejais, kai asmuo, neturėdamas leidimo, užsiima gyvūnų augintinių veisimu, net jeigu ir nėra nustatyta žiauraus elgesio su gyvūnais požymių. Atsižvelgiant į tai, siūlymas papildyti BK 310 straipsnį nauja antrąja dalimi vertintinas kaip perteklinis, nes galiojančios BK nuostatos jau šiuo metu sudaro visas galimybes patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, vykdančius su nelegaliomis veisyklomis susijusią veiklą, kuria siekiama komercinių tikslų. Be to, BK projektu siūlant papildyti BK 310 straipsnį minėta dalimi sukuriama tiesioginė BK 310 straipsnio ir BK 202 straipsnio normų konkurencija. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nuostatų nėra aiškus BK projektu siūlomo BK 310 straipsnio 2 dalies ir galiojančio BK 202 straipsnio tarpusavio santykis, t. y., kaip šias normas reikėtų taikyti (atriboti) praktikoje.

5. BK projektu siūloma papildyti BK 310 straipsnį nauja trečiąja dalimi, įtvirtinančia itin kvalifikuotą žiauraus elgesio su gyvūnais sudėtį, t. y. atvejus, kai žiauraus elgesio su gyvūnais veiksmai atliekami komerciniais tikslais veikiant bendrininkų grupėje, argumentuojant tuo, jog pagal dabartinį teisinį reglamentavimą BK 310 straipsnis nepakankamai reglamentuoja pastarosiomis dienomis išaiškintų nusikaltimų tipų (žiauraus elgesio su gyvūnais dispozicija neišskiria kvalifikuojamojo nusikaltimo požymio, kai tokia veika padaroma bendrininkaujant). Pirma, bendrininkų grupės požymis, kaip kvalifikuojamasis nusikalstamos veikos požymis, nėra būdingas BK specialiojoje dalyje įtvirtintų nusikaltimų sudėtims. Šis požymis BK straipsnių dispozicijose nurodomas tik išskirtiniais atvejais. Galiojančiame BK yra numatytos tik dvi nusikaltimų sudėtys, kai bendrininkų grupė laikoma nusikaltimo kvalifikuojamuoju požymiu: išžaginimo (BK 149 straipsnio 2 dalis) ir seksualinio prievartavimo (BK 150 straipsnio 2 dalis). Būtent minėtais atvejais, atsižvelgiant į šių nusikaltimų specifiką, bendrininkų grupės, kaip kvalifikuojamojo požymio, įtvirtinimas minėtų nusikaltimų sudėčių dispozicijose yra pagrįstas. Vis dėlto BK 310 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas savo pavojingumu ir sukeliamomis pasekmėmis negali būti prilygintas išžaginimo ar seksualinio prievartavimo nusikaltimams, t. y. žiaurus elgesys su gyvūnais nelaikytinas tokia pavojinga veika, kad bendrininkų grupės, kaip kvalifikuojamojo požymio, įtvirtinimą šioje nusikaltimo sudėtyje būtų galima laikyti pagrįstu. Antra, bendrininkų grupė, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šiuo metu laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Todėl, net ir nesant papildomų BK 310 straipsnio pataisų, tais atvejais, kai žiauraus elgesio su gyvūnais veiksmai atliekami veikiant bendrininkų grupėje, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, teismui sudarytos galimybės motyvuotai parinkti griežtesnės bausmės rūšį ir dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

Pritarti

6. Komiteto sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5179(2).

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė.

Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė

Biuro patarėja Jolita Jakučionytė

[1] Švedas, G. Veikos kriminalizavimo kriterijai: teorija ir praktika. Teisė, 2012, t. 82, p. 22.