LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 424
STENOGRAMA
2020 m. birželio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. birželio 23 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 111 Seimo narių.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. birželio 23 d. (antradienio) darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF*). Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu yra prašymas išbraukti iš darbotvarkės du klausimus – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ir Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projektus Nr. XIIIP-1121 ir Nr. XIIIP-5010.
PIRMININKAS. Darbotvarkės klausimų numerius pasakykite.
J. JARUTIS (LVŽSF). 2-31, 2-32 klausimai.
PIRMININKAS. Pasikeitė. Apie ką?
J. JARUTIS (LVŽSF). Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, dėl kurio surinkti Seimo narių parašai.
PIRMININKAS. Tai 2-30.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ir tada 2-31.
PIRMININKAS. Ir 2-31 – Politinių kampanijų finansavimo.
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip, taip. Ačiū.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vienas tradicinis siūlymas frakcijos vardu išbraukti 1-7 klausimą – Farmacijos įstatymo pataisas ir atsisakyti sumanymų steigti valstybines vaistines. Antras siūlymas frakcijos vardu išbraukti 1-13 klausimą dėl pieno kainų reguliavimo, nes manome, kad yra netinkama praktika, kai projektas, kuris nebaigtas rengti, kad pasiektų reikiamą kokybę, Vyriausybėje pasičiumpamas atskirų Seimo narių ir jie jau registruoja jį savo vardu. Kaip žinome, yra ir konstitucinių problemų šia tema, todėl reikia vis dėlto sulaukti, kol kokybišką projektą pateiks Vyriausybė.
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, yra siūlymas išbraukti projektą Nr. XIIIP-5010 – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą. Teikiamo siūlymo esmė yra tokia, kad politiko nuomonė nelaikytina reklama, nes dabar susiduriama su tokia situacija, kai VRK pradeda nagrinėti skundus apie tai, kad politikas išreiškia savo nuomonę ir tarsi užsiima reklama. Aš nesuprantu valstiečių, kodėl jie siūlo išbraukti: ar jie pamatė pavardę, kad pranešėjas P. Urbšys, ar dar kokie kiti motyvai juos sužadino. Iš tikrųjų pritarkime po pateikimo, tai tikrai ilgai neužtruks, ir paskui rudenį galėsime svarstyti.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų nėra. Nuosekliai pagal darbotvarkę. J. Razma frakcijos vardu siūlė išbraukti darbotvarkės 1-7 klausimą – Farmacijos įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1939. Prašau balsuoti. Pritariantieji J. Razmai balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 58, prieš – 41, susilaikė 20 Seimo narių. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas J. Razmos pasiūlymas frakcijos vardu išbraukti darbotvarkės 1-13 klausimą – Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5004. Balsuojame.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 46, prieš – 47, susilaikė 26 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas. J. Jarutis siūlė išbraukti darbotvarkės 2-30 klausimą – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1121. Balsuojame. Prašė frakcijos vardu.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 100, prieš – 4, susilaikė 10 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta, iš darbotvarkės išbrauktas.
Ir J. Jarutis taip pat frakcijos vardu siūlė darbotvarkės 2-31 klausimą – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5010 – išbraukti iš darbotvarkės. Balsuojame.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 79, prieš – 18, susilaikė 25 Seimo nariai. Taip pat išbrauktas iš darbotvarkės 2-31 klausimas.
Dėl visos darbotvarkės galime pritarti bendru sutarimu? Negalime. Balsuojame.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 78, prieš – 4, susilaikė 35 Seimo nariai. Darbotvarkė patvirtinta.
P. Gražulis – dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, aš noriu jus pasveikinti. Gaila, kad neturiu jokio kvietko, nes tik neseniai perskaičiau jūsų…
PIRMININKAS. Tai ne dėl vedimo tvarkos. Ačiū už sveikinimus.
10.09 val.
Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo projektas Nr. XIIP-4041(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo projektas Nr. XIIP-4041. Priėmimas. Pranešėja – A. Širinskienė. Kviečiu pranešėją į tribūną, kadangi yra pasiūlymų priėmimo stadijoje.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. A. Širinskienė pristatys komiteto nuomonę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš sveikinimų nesakysiu. Teisės departamento pasiūlymui yra pritarta.
PIRMININKAS. Ir su tokiu pritarimu pritariame visam 1 straipsniui? Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis – Organizuoto nusikalstamumo prevencijos principai. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 ir 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės departamento pasiūlymui yra pritarta ir atitinkamai 1 punktas yra išbrauktas ir pakeista numeracija.
PIRMININKAS. Pritardami Teisės departamentui pritariame visam 5 straipsniui bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria ir Seimas pritaria bendru sutarimu visam 7 straipsniui. Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat pritarti.
PIRMININKAS. Pirmajam. O dėl kito pasiūlymo?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Irgi pritarti.
PIRMININKAS. Taip pat pritaria. Dėl trečio departamento pasiūlymo?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat pritarta.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau, nepritarta.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė. Ir dar vienas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Yra pritaręs.
PIRMININKAS. Pritaręs. Ir su tokiais pritarimais ir komiteto nuomone galime pritarti visam 9 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 15 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 16 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas yra pritaręs.
PIRMININKAS. Pritarė. Ir su tokiu pritarimu pritariame visam 16 straipsniui? Pritariame bendru sutarimu. Dėl 17 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 18 straipsnio yra Teisės departamento 10.2 pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jam yra pritarta. 10.3 – nepritarta, 10.4 – pritarta.
PIRMININKAS. Pritarta. Tokiu būdu su komiteto nuomone galime pritarti visam 18 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 19 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymų.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Nepritarta dėl 1 dalies pasiūlymų.
PIRMININKAS. 9 – nepritarta, taip?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip. Ir yra nepritarta dėl 2 dalies pasiūlymo ir taip pat dėl 4 dalies, tačiau pritariame pasiūlymui, kuris yra dėl 8 dalies. Pasirinkome būtent tokį reguliavimą, nekeisdami skyrių.
PIRMININKAS. Ir su tokia komiteto nuomone galime pritarti visam 19 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 20 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat nepritariame.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė ir straipsnis lieka toks pat. Ir 20 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 21 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėl pirmo yra pritarta, dėl antro, trečio ir ketvirto nėra pritarta. Dėl 4 dalies esame pritarę, po to dėl 5 dalies esame pritarę iš dalies ir dėl likusių taip pat pritarę, išskyrus 10.13 pasiūlymą.
PIRMININKAS. 10.13 yra nepritarti, o kitiems toliau vėl yra pritarti. Ir su tokia komiteto nuomone galime pritarti visam straipsniui? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 22 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 23 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Motyvai dėl viso. Motyvai prieš šį įstatymą – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, mes jau galbūt trečius metus kalbame iš eilės, kad kursime institucijas arba ombudsmeno tarnybą, kuri prižiūrės ikiteisminio tyrimo institucijas, bet kol kas tik kalbos. Lygiai taip pat, kai mes kalbame, kad teismų darbe dalyvaus visuomenė, prisiekusieji ar kitokiu būdu, tačiau to darbo rezultato nėra. Šiandien mes matome, jau skaitome ir rajoninėje spaudoje, kaip ikiteisminio tyrimo institucijos išsigimsta, perima verslus, perima įmones ir jas kontroliuoja. Ypač šiandien reikalinga griežta kontrolė ikiteisminio tyrimo institucijoms, o mes sudarome vis didesnes joms galimybes. Dabar, žiūrėkite, kas yra. Jeigu tu prisipažinai ir bendradarbiauji su kažkokia ikiteisminio tyrimo institucija ir veikiate trise, jau tu esi neteisiamas ir nesi, kaip sako, išteisinamas. Tai jau yra tokių atvejų, kad vienas sudaręs sutartį dirba su STT, kitas – su FNTT, trečias – su policija, ir visi dirba valstybei, ir visi pagal įstatymą vagia. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Žmonės, tylos, Petras kalba.
P. GRAŽULIS (MSNG). Šiandien jau yra sukurtos devynios ikiteisminio tyrimo institucijos, kurios turi kriminalines žvalgybas. Kokią valstybę mes sukūrėme? Ir aš manyčiau, kad negalime pritarti jokiam naujam įstatymui, jokiai naujai iniciatyvai, kol neįkurta rimta ombudsmenų tarnyba.
PIRMININKAS. Daugiau dėl nuomonių Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo projekto Nr. XIIIP-4041 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 104, prieš – 1, susilaikė 9 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4041) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, norėčiau šiek tiek dėmesio. Praėjusią savaitę Prezidentas savo pranešime užsiminė apie tai, kad yra Seimo narių, kurie siekia sukelti konstitucinę krizę. Žinote, dabar man susidaro toks įspūdis, kad ponia A. Širinskienė vienu momentu savo kojytėmis paspardo mūsų valstybės pamatą, vėliau išeina pristatinėti iš tribūnos savivaldybei svarbius įstatymus. Aš manyčiau, kad šiuo metu ponia A. Širinskienė turėtų susilaikyti ir nei savo, nei komiteto vardu nepristatinėti jokių įstatymų, jeigu gavo tokį net ir Prezidento įvertinimą. Aš, jeigu dar šiandien A. Širinskienė eis pristatyti įstatymo, tuo metu išeisiu iš salės. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, aš jau pasiruošiau dabar dėl vedimo tvarkos, bet galiu pasakyti ir repliką po balsavimo. Gerbiamas Pirmininke, apskritai, kai būna kažkokie jubiliejai, gimtadieniai, šventės, leidžiama ne tik pasveikinti tą žmogų, jūs tariate žodį, įteikiate gėlių. Galų gale jūs per ketverius metus apsisprendėte, kas jūs esate – tapote Liberalų partijos nariu. Tikrai didelė šventė, tik kodėl jūs išjungiate man mikrofoną? Ar jūs per daug kuklus, kad jūsų nesveikintų, ar jūsų apsisprendimas ne koks, kad jūs gėdijatės savo apsisprendimo? Kas yra, kodėl jūs šiandien…
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Petrai. Ir aš jus sveikinu su jūsų dukrelės metukais. (Juokas salėje, plojimai)
10.18 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4042(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4042 priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 115 Seimo narių: už – 113, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4042) priimtas. (Gongas)
10.19 val.
Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4043(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.3 klausimas – Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4043 priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Yra du straipsniai. 1 ir 2 straipsnius priimame bendru sutarimu? Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 110, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4043) priimtas. (Gongas)
10.20 val.
Radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4045(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas 1-2.4 – Radiacinės saugos įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4045(2) priėmimas. Taip pat yra du straipsniai, dėl kurių pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Priimame pastraipsniui. Pritariame bendru sutarimu 1 ir 2 straipsniams. Pasisakančių dėl motyvų Seimo narių nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4045) priimtas. (Gongas)
10.21 val.
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4046(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.5 klausimas – Pluoštinių kanapių įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4046(2) priėmimas. Taip pat yra du straipsniai. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1 ir 2 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Motyvai. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių, užsiregistravo 112: už – 109, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4046) priimtas. (Gongas)
10.22 val.
Valstybės tarnybos ir paslapčių Nr. VIII-1443 7, 17 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4047(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.6 klausimas – Valstybės tarnybos ir paslapčių 7, 17 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4047(2) priėmimas. Yra pasiūlymų. Vienas pasiūlymas Teisės departamento dėl 1 straipsnio, jam komitetas pritarė. Tai turbūt galime pritarti bendru sutarimu visam 1 straipsniui su komiteto pritarimu. Dėl 2, 3, ir 4 straipsnių pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta, jiems pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 108, prieš – 1, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4047) priimtas. (Gongas)
10.24 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo Nr. VIII-1207 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4048(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.7 klausimas – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų kontrolės įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4048(2). Priėmimas. Taip pat yra du straipsniai, dėl kurių pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Jiems pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 110, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4048(2) priimtas. (Gongas)
10.25 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4049(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.8 klausimas – Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4049(2). Priėmimas.
Priėmimo stadijoje yra gautas Teisės departamento pasiūlymas dėl 1 straipsnio. Jam komitetas pritarė. Ar galime visam 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas liepos 1 dieną. Taip pat galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 101, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4049(2) priimtas. (Gongas)
10.26 val.
Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4050(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.9 klausimas – Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4050(2). Priėmimas. Taip pat yra du straipsniai. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Pritariame jiems bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 107 Seimo nariai, balsavo 105 Seimo nariai: už – 101, prieš – 1, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4050(2) priimtas. (Gongas)
10.27 val.
Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4052(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.10 klausimas – Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4052. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. Du straipsniai. Jiems galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 102, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4052(2) priimtas. (Gongas)
10.28 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4053(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.11 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4053(2). Priėmimas. Yra du straipsniai. Pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Priimame bendru sutarimu? 1 ir 2 straipsniams pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 111, balsavo 110: už – 109, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4053(3) priimtas. (Gongas)
10.29 val.
Asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4056(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.12 klausimas – Asmens ir turto saugos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4056(2). Priėmimas.
Yra du straipsniai. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Priimame bendru sutarimu? 1 ir 2 straipsniams pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 107 Seimo nariai. Balsavo 106: už – 104, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4056) priimtas. (Gongas)
10.31 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 512 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4057(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.13 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 512 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4057. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Yra du straipsniai. 1 ir 2 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 110 Seimo narių. Balsavo 109: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4057) priimtas. (Gongas)
10.32 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4059(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.14 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4059. Priėmimas. Yra du straipsniai. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Vadinasi, lieka tas straipsnis toks, koks buvo originaliai parašytas. Dėl 2 straipsnio – įstatymo įsigaliojimas – pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu šiems straipsniams? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 111. Balsavo 110: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4059) priimtas. (Gongas)
10.33 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4946(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Advokatūros įstatymo 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4946. Priėmimas. Priėmimo stadijoje taip pat pasiūlymų nėra gauta.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu. 2 ir 3 straipsniams pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4946) priimtas. (Gongas)
10.34 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4977(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Sporto įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4977. Priėmimas. Yra pasiūlymų priėmimo stadijoje. Kviečiu E. Pupinį į tribūną.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien ryte komitetas svarstė minėtą Sporto įstatymą ir atsižvelgė į Teisės departamento pasiūlymą, pakoregavo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė už.
PIRMININKAS. Dėl pirmo Teisės departamento pasiūlymo komitetas pritarė?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Toliau kitas pasiūlymas taip pat Teisės departamento, antras pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pritarti. Ir dar kitas komiteto pasiūlymas, tai yra Teisės departamento. Komitetas?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip pat pritarė.
PIRMININKAS. Taip pat pritarė. Visiems trims pasiūlymams dėl 1 straipsnio komitetas pritarė ir su tokiu pritarimu galime bendru sutarimu pritarti visam 1 straipsniui.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėkoju pranešėjui.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Jam galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų dėl viso užsirašė Seimo narys M. Puidokas. Motyvai už.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, įstatymo papildymas, be abejo, būtinas. Galbūt jis galėjo būti pateiktas kiek anksčiau, kad sportininkai būtų turėję mažiau įtampos, streso, tačiau geriau dabar negu vėliau.
Kalbant apie šią situaciją, iš tikrųjų mūsų šalies sporto žvaigždėms, kurios garsina mūsų šalies vardą, yra reikalingas aiškumas. Gerai, kad įstatymas numato, jog pasikartojus panašiai pandeminei situacijai stipendijų mokėjimo klausimas bus jau išspręstas, tačiau aš kviečiu ministrą kartu su visa sporto bendruomene pažvelgti plačiau į visą šią situaciją ir pagalvoti, kaip sportininkai galėtų palaikyti savo sportinę formą, išnaudodami mūsų turimas atviras bei uždaras erdves. Nenorėčiau dalinti patarimų, bet manau, kad galima rasti išeičių, kad bent jau individualių sporto šakų sportininkams būtų sudarytos sportavimo sąlygos, net ir pandemijos sąlygomis panaudojant turimas sporto bazes, nes dabar tikrai kai kurie reikalavimai ir apribojimai buvo pertekliniai, o jie galėjo nepertraukdami savo pasirengimo proceso palaikyti sportinę formą ir nenutraukti sportavimo.
Taigi kviečiu visus kolegas palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių – vienbalsiai 111 priėmė įstatymą (projektas Nr. XIIIP-4977(2). (Gongas)
10.38 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4871(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4871. Priėmimas. Yra gauta pasiūlymų priėmimo stadijoje. Priimame pastraipsniui. Prieš priimant pastraipsniui yra Seimo nario P. Urbšio pasiūlymas. Prašau P. Urbšį pateikti.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų tenka vadovautis principu – belsk ir bus atidaryta. Todėl yra siūlymas, kad iš principo mes vis dėlto sugrįžtume prie GPM mažinimo ir kalbėtume apie atlyginimus žmonių, kurie gauna 1,5 VDU. Atlyginimų skaičiai būtų tokie – tai nuo 600 eurų iki 2 tūkst. 71 euro.
Yra proga šiek tiek stabtelėti, kaip dabar sakoma, kad kitaip būtų sprendžiami klausimai, negu buvo sprendžiami 2008 metais. Sutikime, kad esminis skirtumas yra tai, kad dabar yra pinigų, o tuo metu pinigų nebuvo. Bet skirtumo aš didelio nematau, nes nei tada, nei dabar niekas nenori spręsti problemos sistemiškai – mažinant mokesčius. Būtent šitas siūlymas leistų vaduoti mūsų visuomenę nuo išlaikytinių santykių tarp valstybės ir žmonių ir leistų užbėgti ateityje blogėjančiai situacijai, kuri iš tikrųjų reikalaus papildomų biudžeto lėšų, ir tai, be abejo, ir vėl bus sprendžiama vienkartinėmis išmokomis, kaip buvo padaryta dabar, prigaminant vienkartinių piniginių maišelių. Aš kviesčiau vis dėlto prieiti prie kompromiso, nes, kaip sako Prezidentas, kompromisas nėra silpnumas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, reikia 29 pritariančiųjų, kad pataisa būtų svarstoma. Prašom balsuoti.
Pasisakančių už yra 36. Pataisa svarstoma. Prašom, komiteto nuomonė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas svarstė minėtą įstatymo pataisą. Šiai pataisai nepritarė. Balsavimo rezultatai: susilaikė 7, už – 2. Argumentai yra tie patys, kaip ir dėl ankstesnių pasiūlymų, kuriems Seimas taip pat nepritarė, nes tai valstybės ir savivaldybių biudžetams kainuotų apie 280 mln.
PIRMININKAS. Motyvai dėl pataisos. A. Butkevičius – motyvai už.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš pasisakau už dėl to, kad ekonominiu sunkmečiu kaip tik lengviausia taikyti finansines priemones, didinant ne vadinamąjį VDU, atsiprašau, neapmokestinamąjį pajamų dydį iki tam tikro lygio darbuotojams, kurių atlyginimas faktiškai siektų iki pusantro, taip pat mažinant gyventojų pajamų mokestį tam tikrai kategorijai darbuotojų. Pasakysiu kodėl, gerbiamieji.
Dažnai kalbame apie pajamų nelygybę. Pasakysiu labai paprastai, 2015 metais iki vieno vidutinio darbo užmokesčio darbo rinkoje buvo beveik 72 % darbuotojų, o 2020 metų pirmajame ketvirtyje – tas pats irgi, beveik 71 %. Mes matome, kad per penkerius metus pajamų nelygybė darbo rinkoje išliko tokia pat. O visa tai galėjome įgyvendinti jau per ankstesnę mokestinę reformą, kai siūliau taikyti 1,5 VDU darbuotojams, gaunantiems atlyginimus, kitus mokesčius ir taip pat neapmokestintąjį pajamų dydį.
Jeigu paimtume regionus, regionuose dar liūdnesnė padėtis: 2015 metais, pavyzdžiui, Suvalkijos regione beveik 82 % dirbančių darbo rinkoje gavo iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, o 2020 metais netgi padidėjo dviem dešimtosiomis procento darbuotojų, kurie uždirba tik iki vieno vidutinio darbo užmokesčio. Siūlyčiau pritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Matome, kad artėja rinkimai ir norinčių dalinti valdiškas dovanas daugėja. Taip ir čia šiandien matome dar vieną chrestomatinį populistinį sprendimą, kuris didina deficitą, kuris didina skolą. Atkreipsiu dėmesį, kad yra skirtas ne tiesiogiai nukentėjusiems nuo pandemijos ar nuo karantino, o tiesiog stengiamasi pabarstyti pinigų prieš rinkimus. Tai niekaip neskatina ekonomikos, nes bus skirta žmonėms, kurie gauna vidutines pajamas, kurie vartos didelę importuojamų prekių dalį. Jeigu ir paskatinsime, tai didele dalimi paskatinsime Vokietijos, Rusijos ar Kinijos ekonomiką.
Lygiai taip pat tai nėra joks sisteminis sprendimas, skirtingai nei P. Urbšys deklaruoja, tai yra laikinas mokesčių mažinimas, kuris niekaip nedarys Lietuvos konkurencingesenės ir niekaip nepadės pritraukti užsienio investicijų ar apskritai paskatinti investicijas, nes investuotoja skaičiuoja, jie labai aiškiai mato, kad yra laikinas sprendimas ir vėliau vis tiek reikės mokėti visus mokesčius. Tai niekaip nesprendžia sisteminių problemų.
Galų gale tai kainuos labai didelius pinigus. Tai yra 280 mln. eurų pusmečiui, o jeigu netyčia bus pratęsta, nes, tikėtina, valios padidinti mokesčius nuo sausio 1 dienos neužteks, todėl tai gali kainuoti ir dar daugiau. Taigi kviečiu susilaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl pataisos. Pritariantieji P. Urbšio pataisai balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 33, prieš – 35, susilaikė 40 Seimo narių. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Kita Seimo nario P. Urbšio pataisa prasmės nebetenka, nes nebuvo pritarta pirmajai pataisai.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš pasisakau už, tačiau norėčiau išsakyti keletą pastabų. Vis dėlto šis įstatymo projektas, kurį pateikė prezidentūra, tikriausiai turėjo būti pateiktas kovo mėnesį. Mane stebina kai kurių kolegų pasisakymai vertinant jų finansinį raštingumą. Ekonominio sunkmečio metu kaip tik geriausia finansinė priemonė, kada yra mažinamas darbo pajamų apmokestinimas ir kada yra didinamas neapmokestinamųjų pajamų dydis. Yra vienareikšmiškai pasakyta, kad tai yra investicija į ekonomiką.
Antras dalykas, tai leidžia darbuotojams nemažinti atlyginimų. Europos Komisija pasisakė, kad Lietuvoje labiausiai bus mažinamas darbo užmokestis dėl pandemijos.
Antras dalykas, tai sudaro sąlygas užtikrinti įmonių likvidumą. Tikrai aš galiu drąsiai teigti, kad jeigu būtų pritarta Prezidento įstatymo projektui, bet, aišku, ne iki trijų VDU taikant ir nepamokestinamąjį pajamų dydį, bet taikant iki pusantro VDU ir sumažinus gyventojų pajamų mokestį penkiais procentiniais punktais pirmiausia tiems darbuotojams, kurių pajamos yra mažesnės… Pagal dabartinį projektą vien tik dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, aš galiu pasakyti, Lietuvoje tų, kurie uždirba iki 1 tūkst. 300 eurų, per pusmetį pajamos padidės 396 eurais. Tų, kurie uždirba iki dviejų vidutinių darbo užmokesčių, pajamos per pusmetį padidės 815 eurų. O tų, kurie uždirba iki trijų vidutinių darbo užmokesčių, pajamos padidės iki 1 tūkst. 117. Tai, gerbiamieji kolegos, kam mes atstovaujame? Ar atstovaujame tiems, kurie uždirba… tiems, kurie 80 % sudaro Lietuvos darbuotojų, ar tiems, kurie 20 %?
PIRMININKAS. Laikas! Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai tenka su nuostaba klausytis jauno Seimo nario, kuris, rodos, mokslus baigęs Vakaruose… kalbėti apie tai, kad mokesčių mažinimas toje valstybėje, kur darbo apmokestinimas yra didžiausias, kur tarptautiniai ekspertai sako, kad tai būtų veiksmingiausia priemonė sumažinti tuos mokesčius, yra pavadinama chrestomatiniu populistiniu sprendimu ir ekonomikos neskatinančiu veiksmu. Aš kiek suprantu, būtent tie vienkartiniai koroniniai piniginiai maišeliai nėra populistiniai sprendimai, tai yra būtent tai, kas skatina mūsų ekonomiką. Gaila, kad, pasirodo, ar žiūrėsime į kairę, ar į dešinę, faktiškai požiūrio nėra. Jūs kaip norite būti tie dozuotojai ar dozių gadintojai liaudžiai prieš pat rinkimus ir niekas jūsų tos nuostatos, ko gero, nepateiks… Bet aš tikiu, kad ateis laikas, kai ateis žmonės į Seimą ir supras, kad ne išlaikytinių visuomenė kuria laisvą valstybę, o būtent ta, kuri turi laisvę pati rūpintis savimi.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš tik priminsiu visiems, kad ši Vyriausybė ir dauguma, ir Seimas nuosekliai ketverius metus mažino mokestinę naštą dirbantiems žmonėms. Buvo didinamas NPD, mokesčių reformos metu sumažėjo socialinio draudimo tarifas. Taigi mokestinis mažinimas dirbantiems žmonėms yra šios Vyriausybės ir šio Seimo bruožas.
Bet mes neturime bėgti greičiau už traukinį. Pernai mes padarėme išmintingą sprendimą ir nepersistengėme su NPD didinimu. Tas šiemet krizės metu leido žaibiškai priimti šį sprendimą ir padidinti NPD iki 400 eurų. Apskritai mokestinė politika buvo santūri, finansų politika buvo išmintinga, mes turime rezervų, turime galimybę šiuo metu, krizės metu, išleisti daugiau, todėl padarėme žingsnį dėl NPD. Bet toks drastiškas mokesčių mažinimas, koks buvo pasiūlytas, tikrai nėra išmintingas ir aš džiaugiuosi, kad iš esmės dėl to yra sutarimas tarp didžiausios opozicijos frakcijos ir Seimo daugumos. Taip – mokestinės naštos mažinimui darbo santykiuose, bet ne per didelėms ambicijoms, turint minty, kad niekas nežino, kaip šita krizė vystysis, ir mums dar reikia kurti gerovės valstybę, mums reikia didinti biudžetininkams algas, mums reikia indeksuoti pensijas.
Taigi darbų yra daug ir nedarykime per daug ambicingų ir nepamatuotų sprendimų.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Reikia pripažinti, kad iš visų pateiktų siūlymų didinti išmokas, mažinti mokesčius šitas, matyt, yra tikrai racionaliausias sprendimas, tai nėra blogas sprendimas, tačiau tai yra skubotas sprendimas. Atkreipsiu dėmesį, kad neapmokestinamąjį pajamų dydį mes keičiame paprastai nuo sausio 1 dienos tam, kad būtų galima planuoti kalendorinius metus, buhalteriai galėtų tinkamai apskaičiuoti, nereikėtų daryti skubotų sprendimų, nereikėtų makaluotis metų viduryje skaičiuojant, kam ir kokį tarifą reikėtų taikyti.
Antras dalykas. Vėl atkreipiame dėmesį, kad tai nėra atspindėta šių metų biudžete, tai nėra patvirtinta šių metų biudžete, tokios pajamos ir išlaidos nėra atspindėtos. Tai dar kartą pažeidžia Biudžeto sandaros įstatymą ir į tai atkreipė dėmesį Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas.
Galų gale atkreipsiu dėmesį valdančiųjų, kurie deklaruoja, jog yra centro kairės, o gal tiesiog kairės, kurie yra už tai, na, paprastai turėtų būti, kad mokesčiai būtų didesni, būtų didesnis valstybės biudžetas, daugiau būtų surenkama pinigų, iš kurių būtų galima didinti biudžetininkams atlyginimus, iš kurių būtų galima didinti pensijas, didinti mokytojams atlyginimus, didinti gydytojams atlyginimus, didinti socialines išmokas. Čia jie eina kitu keliu – jie mažina mokesčius. Man atrodo, tai nėra blogas sprendimas, bet tai mažina valstybės resursus spręsti mažų atlyginimų klausimus ir taip pat dėl mažų pensijų. Man atrodo, reikia labai atsargiai…
PIRMININKAS. Laikas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …vertinti tokius sprendimus.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Premjeras A. Butkevičius sako – pavėluotas sprendimas, M. Majauskas sako – per skubotas sprendimas, mes, liberalai, sakome, kad tai yra geras sprendimas. Reikia motyvuoti žmones, kad jie dirbtų, negalima auginti kartos, kuri įsivaizduoja, kad valstybė arba konkretus politikas valdantysis savo vardu nuleis 200 eurų, 120 eurų į kišenę. Žmonės turi užsidirbti.
Šitie mokesčiai, neapmokestinamasis pajamų dydis, buvo siūlymas sumažinti ir gyventojų pajamų mokestį, yra orientuotas į dirbančią tautą. Lietuvoje dirba 1 mln. 300 tūkst. gyventojų, dar 1,5 mln. yra išlaikomi šitų gyventojų. Proporcija darosi netvari, todėl krizės atveju reikia skatinti dirbančią tautą, kuri jaustųsi stropiai, neįkliūtų į ilgalaikio nedarbo spąstus. Aš labai sveikinu, kad ir kas tai būtų, ar valdančiųjų milijardo milijonui programa, kurią liberalai palaikė, ir šį kartą mes, kaip liberalai, palaikysime iniciatyvą, kuri atėjo iš Prezidento. Kviečiu iš tikrųjų vieningai balsuoti, nors galbūt mes būtume pritarę ir mažesniam gyventojų pajamų mokesčio taikymui. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš manau, kad vis dėlto truputėlį trūksta socialinės atsakomybės ir skurdo mažinimo politika faktiškai nevyksta. Aš manau, kad tie, kurie gauna minimalų atlyginimą, jokio gyventojų pajamų mokesčio neturėtų mokėti, bet taip nėra.
Šiandien, kai buvo taikomos mažesnės žirklės… siūloma P. Urbšio, kad būtų ta lengvata taikoma tik tiems, kurie gauna iki 1,5 vidutinio darbo užmokesčio, aš manau, teisingesnė buvo. Kas dabar išeina? Tu mažai gauni ir tau mažai prideda, tu daug gauni, tau daugiau prideda. Tas vadinamasis laivas, arba turtingesniųjų sluoksnis, vis tolsta ir tolsta nuo skurdžiausiųjų. Todėl tokią politiką reikėtų iš esmės keisti.
Bet kaip balsuoti prieš, kai vis tiek neatimama, o pridedama, nors galėtų pridėti tiems, kurie mažai gauna, daugiau. Todėl neišeina balsuoti prieš. Bet noriu atkreipti dar kartą dėmesį, kad socialinė politika tikrai būtų orientuota į skurdo mažinimą.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mūsų svarstymas būtų solidesnis ir atsakingesnis, jeigu mes turėtume patikslintą šių metų biudžetą arba bent biudžeto projektą. Tada, matyt, mes galėtume tiksliau žinoti, kokios finansinės apimties tam tikrus mokestinius palengvinimus mes galime suteikti mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Galbūt tada mes būtume matę, kad yra įmanoma priimti ir, sakykim, P. Urbšio teiktą pataisą, kuri mažiausias pajamas gaunantiems… dar siūlė sumažinti ir patį koeficientą.
Aišku, dabar, kai liko tik neapmokestinamojo pajamų dydžio pakėlimas, tikrai nėra didelė suma ir nebus didelis tas lėšų poreikis, rodos, yra skaičiuojama apie 80 mln. eurų. Kai žinome, jog Vyriausybė dalina milijardus, keliasdešimt milijonų prie tų milijardų čia nieko turbūt iš esmės nekeičia, o mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms bus šioks toks palengvinimas.
Žinoma, tai palies tą kategoriją žmonių, kurie tikrai tą gautą pajamų prieaugį nedės į santaupas, o išleis, nes tikrai jie nepatenkina visų savo poreikių iš gaunamų atlyginimų. Manau, kad kažkiek tas sprendimas prisidės ir prie ekonomikos gaivinimo. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4871 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 114 Seimo narių. Balsavo 112: už – 111, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4871) priimtas. (Gongas)
P. Urbšys – replika po balsavimo.
P. URBŠYS (MSNG). Čia dėl balsavimo. Prašom į protokolą įrašyti „prieš“. Ir gaila, kad dingo finansų ministras.
Gerbiami Seimo nariai, šiandien Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstomas mano siūlymas ir finansų ministras kalbėjo apie tai, kad 1,5 VDU apima būtent Seimo narius, ministrus ir visus kitus asmenis, kurie gauna gana didelius atlyginimus. Noriu jums pasakyti, kad Seimo nario vidutinis atlyginimas yra 3 tūkst. 414 eurų, o 1,5 VDU yra 2 tūkst. 71. (Balsai salėje) Ant popieriaus ir yra 1,5 VDU 2 tūkst. 71. Aš noriu pasakyti, kad jūsų finansų ministras arba nekompetentingas, arba yra melagis, kai jis kalba apie tai, kad 1,5 VDU apimtų ir tuos, kurie gauna daugiausia šioje valstybėje. (Balsai salėje: „Gėda.“)
10.59 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4872(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4872. Priėmimas. Yra vienas straipsnis. Iki priėmimo stadijos pasiūlymų nėra gauta. Straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 109, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4872(2) priimtas. (Gongas)
11.01 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4873(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.3 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4873. Priėmimas. Yra vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu pritariame straipsniui. Motyvai dėl viso. M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Mieli kolegos, aš priminsiu, su kuo atėjo ši valdančioji dauguma, tai su profesionalų Vyriausybe, kuri deklaravo, kad valstybę valdys profesionaliai. Nebus skubotų sprendimų, bus išdiskutuoti sprendimai ir bus stabili mokesčių sistema. Vietoj to mes matėme nuolatos kaitaliojamus mokesčius: bankų mokestį, automobilių mokestį, nekilnojamojo turto mokestį, diskusijas apie prekybos mokestį, ir absoliuti dauguma šių mokesčių buvo numatyta, jog įsigalios kitą dieną ar savaitę po įstatymo priėmimo. Šis įstatymas labai aiškiai nustato, kad mokesčiai negali įsigalioti skubos tvarka, nebent tam yra ypatingos sąlygos, ekstremalioji situacija ar jie yra priimami kartu su biudžetu.
Tai iš tikrųjų labai reikalingas įstatymas, nes jisai labai aiškiai įtvirtina tai, kas yra Biudžeto sandaros įstatyme, kas yra teisėkūros pagrinduose, kad mes negalėtume priimti naujų mokesčių su įgaliojimu kitą dieną. Turi praeiti protingas laikotarpis, kad žmonės ir visuomenė galėtų tam pasiruošti. Belieka tik apgailestauti, kad toks įstatymas yra priimamas kadencijos pabaigoje, kai jį iš tikrųjų reikėjo priimti nuo pat pradžių. Na, geriau vėliau negu niekada. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Daugiau motyvuojančių Seimo narių nėra. Balsuojame dėl Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4873 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai – vienbalsiai 108 balsavo už įstatymo (projektas Nr. XIIIP-4873) priėmimą. Priimtas. (Gongas)
11.04 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4746GR, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4747GR, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 6, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4748GR, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4749GR, Triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 9 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4750GR, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4751GR (Respublikos Prezidento grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Kelių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4746GR. Ir lydimasis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4747. Svarstymas ir priėmimas. V. Ąžuolas – Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas svarstė minėtą įstatymo paketą. Svarstė Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą, tiksliau tariant – veto. Komiteto išvada – nepritarti Lietuvos Respublikos Prezidento birželio dekretui, grąžintam Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai balsuoti. Kokie balsavimo rezultatai? Už – 7, kad atmestume Prezidento veto, susilaikė 3. Pagrindiniai motyvai, kaip ir svarstymo stadijoje, – kad Kelių direkcija turi vykdyti Vyriausybės programą, todėl ir valdyboje atitinkamai turi atstovauti 50 % valstybės tarnautojų. Iš tikrųjų net ir turime analogijų – yra EBPO reikalavimai. Išanalizavus EBPO dažniausiai taikomą praktiką, EBPO šalyse narėse yra taikoma 30 % nepriklausomų valdybos narių, o kiti nariai yra valstybės tarnautojai arba valstybės atstovai. Pagrindiniai motyvai buvo tokie, kad nepritartume Prezidento veto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, diskutuoti užsirašė šeši Seimo nariai. Atsiprašau, kito projekto išvadą pateiks A. Širinskienė. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl projekto Nr. XIIIP-4751.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiandien svarstė minėtą klausimą. Buvo apsispręsta nepritarti Prezidento veto: už – 7, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, svarstyme diskutuoti užsirašė šeši Seimo nariai. Po penkias minutes būtų pusė valandos. Ar apsibrėžiame diskusijos laiką, ar duodame visiems kalbėti? (Balsai salėje) Duodame. Apsibrėžiame. Apsibrėžiame kiek? Kokie siūlymai? (Balsai salėje) 20 minučių. Gerai, 20 minučių. Ar reikia balsuoti, ar pritariame bendru sutarimu, kad būtų 20 minučių ir diskusijas nutraukiame? Kolegos supranta, kad laiką reikia taupyti. Turiu dar paminėti, kad svarstome visus grąžintus projektus Nr. XIIIP-4748, Nr. XIIIP-4749, Nr. XIIIP-4750 ir Nr. XIIIP-4751. Diskutuoti kviečiu Seimo narį M. Majauską.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mieli kolegos, taupydamas jūsų visų laiką, eisiu tiesiai prie esmės. Ne paslaptis, jog šiuo įstatymo projektu yra tiesiog siekiama atleisti nepatogius vadovus, pastatant valstybės tarnautojus valdybose, kad jie vykdytų ministro politinę valią ir šiuo atveju atleistų Kelių direkcijos vadovą. Kelių direkcijos vadovą, kuris, kaip vakar sakė Ministras Pirmininkas, išdrįso pasipriešinti ministrui ir pasakyti tiesą, pasakyti tai, ką jisai galvoja apie tai, kaip yra šioje valstybėje skirstomos lėšos, kaip yra tiesiami keliai.
Tokia situacija man primena V. Leniną. V. Leniną, kuris neva siekė, kad kiekviena virėja galėtų valdyti valstybę. O iš tiesų buvo tiesiog siekiama užvaldyti valstybę, pastatant tam tikrus žmones. Bet leiskite paklausti, kodėl nestatote virėjos ir kodėl nenorite, kad virėja jūsų vaikus mokytų mokykloje? Kodėl nenorite, kad virėja operuotų jus, kai jums kažką skauda? Jūs norite, kad tai darytų profesionalas, kad vaikus mokytų pedagogas, kad jus gydytų gydytojas, bet štai norite, kad įmones valdytų valstybės tarnautojas, kuris nieko bendro su įmonių valdymu neturi, jis neturi jokios patirties, jokios praktikos, galbūt net ir tinkamo išsilavinimo užimti tokią poziciją. Bet jūs norite, kad įmonėse būtų ir įmonėms vadovautų lojalūs, galbūt ir partijai priklausantys žmonės. Taigi norite, kad mokesčių mokėtojų turtą valdytų ne žmonės profesionalai, kurie yra tam parengti, kurie perėję atranką, kurie yra nepriklausomi, bet norite, kad žmonės, kurie valdytų mokesčių mokėtojų turtą, būtų atrinkti pagal partiškumą ir lojalumą. Tam prieštarauja ne tik Prezidentas, bet tam prieštarauja ir mūsų anksčiau priimti įstatymai. Atkreipsiu dėmesį, kad Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatyme yra įtvirtintos bendros visų valstybės ir savivaldybių įmonių formavimo valdybų taisyklės, pagal kurias daugumą valdybos narių turi sudaryti ne valstybės tarnautojai, o nepriklausomi skaidrios atrankos procedūros būdu atrinkti asmenys.
Lygiai tą patį dalyką sako ir EBPO, tai yra organizacija, kurioje mes narystės siekėme daug metų nuosekliai, daugiau kaip dešimt metų. Mes pasiekėme tą rezultatą, o dabar kažkodėl nusprendžiame sukti atgal ir sukti labai keistu keliu. Siekiame išardyti tai, ką kūrėme dešimtmečius – tą visą struktūrą geros įmonių valdymo praktikos, skaidrios įmonių valdymo praktikos, kur sprendimus priima ne politikai, kur sprendimus priima ne tiesiog paklusnūs valstybės tarnautojai, o sprendimus priima profesionalai, atsakingai prisiimdami už tai visą atsakomybę. Taigi kviečiu labai atidžiai įvertinti savo sprendimus.
PIRMININKAS. Diskutuoti kviečiu Seimo narį E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Gaila, kad kolega M. Majauskas susikoncentravo tik į vieną aspektą, kad yra siekiama šituo įstatymu, buvo siekiama atleisti įmonės vadovą V. Andrejevą, kurio aš nei ginu, nei noriu ginti, nei gerai išmanau jo darbo specifiką. Žinau, kad jį norima atleisti dėl to, kad jis yra R. Masiulio draugas. Tačiau dar didesnis R. Masiulio bendražygis „Lietuvos geležinkelių“ direktorius M. Bartuška nesulaukė dėmesio ir nesulaukė kritikos dėl kai kurių veiksmų, kuriuos „Lietuvos geležinkeliai“ vykdo nepaisydami teismų sprendimo.
Mano manymu, tikslas šito priimto ir Prezidento pagrįstai vetuoto įstatymo nėra personalija. Tikslas yra pakeitus personaliją žengti toliau – žengti toliau politinės korupcijos žvyrkeliais, paverčiant tuos žvyrkelius blizgančiu asfaltu. Mes matėme, kokią įtaką rinkimams daro Seimo narių, kitų politikų pastangos ir sugebėjimas užtikrinti gerą kelių kokybę – žvyrkelių asfaltavimą. Štai to ir siekiama, ne tik sulaužant Lietuvos įžadus EBPO ir priimtą praktiką, tai yra valstybės įmonių valdybų formavimo praktiką. Ir, beje, tai ne opozicija padarė. Atrodytų garbė S. Skvernelio Vyriausybei, kad, siekiant įstoti Lietuvai į EBPO, buvo prisiimta geroji valstybės įmonių valdymo praktika. Ponas V. Ąžuolas vis mėgsta kalbėti apie Vokietijos pavyzdį, bet juk jūsų Vyriausybė įdiegė šią praktiką. Kai įstojome į EBPO, jau nusispjauname, nes atsiranda labai pragmatiniai, sakyčiau, smulkiaburžuaziniai interesai – reikia pasiekti, kad mano apygardoje būtų išasfaltuotas vienas, kitas ar trečias žvyrkelis.
Štai tam reikia pasodinti naują vadovą labai skubiai, nepaisant to, kad nebeįmanoma atrinkti nepriklausomų valdybos narių per tokį trumpą laiką. Tai, atrodo, ir nedarysite tų atrankų į nepriklausomus valdybos narius, norite valdybos nariais paversti valstybės tarnautojus. Nebus konkurso į generalinio direktoriaus pareigas. Pasinaudosite kitų įstatymų nuostatomis, leidžiančiomis pirmiesiems metams priimti direktorių į pareigas be konkurso.
Rugsėjo 1 dieną turite naują įmonės statusą, valdybą ne pagal Lietuvos įstatymus, generalinį direktorių, visiškai paklusnų ir lojalų, ir štai tada prasideda pinigėlių dalybos. Kiekvienas Seimo narys, kuris balsuoja už šitą įstatymo projektą ir balsuos prieš Prezidento veto, galimai bus apdovanotas tam tikra lėšų suma, kad spalio 11-osios rinkimų išvakarėse galėtų sakyti: aš užtikrinau mūsų rajono žvyrkelių asfaltavimą.
Kaip šiuos dalykus pavadinti? Politine korupcija. Drįstu šitaip pasakyti, nes jūs sąmoningai spjaunate į Lietuvos Respublikos įstatymų visumą, į bazinius įstatymus, tokius, kaip Mykolas minėjo, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnį, ir padarote išimtinį įstatymą, kuriame įmonės valdymui taikomi kiti standartai, nes jums labai reikia, nes jums reikia ne žvyrkelius asfaltuoti, o laimėti Seimo rinkimus.
Štai čia susikuriamas puikus instrumentas, kaip laužant įstatymus užvaldyti vieną valstybės įmonę – Automobilių kelių direkciją, kurią tikrai reikia reorganizuoti, pertvarkyti iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę dėl kitų tikslų, bet jūs ją pertvarkote ne dėl kitų tikslų, o dėl labai pragmatinių smulkiaburžuazinių interesų – laimėti Seimo rinkimus. Šitaip, gerbiamieji, nesielgiama civilizuotoje parlamentinėje demokratijoje. Šitaip besielgiantys parlamentarai Lietuvos Respublikoje, aš manau, kuria precedentus, kaip laimėti rinkimus užvaldant valstybės įmones.
Aš tikrai pritariu Prezidento veto, džiaugiuosi, kad Prezidentas vetavo šitą įstatymą įsiklausydamas ir į mūsų, opozicijos, argumentus, kad tokiu būdu yra laužomi įstatymai, kurių mes nenorime leisti laužyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, priminsiu, kad, priimant šį dabar grąžintą įstatymo projektą, aš pasisakiau prieš, nes manau, kad netinka daryti rimtas struktūrines reformas kadencijos pabaigoje. Tai reikia daryti kadencijos pradžioje pagal rinkimus laimėjusios valdančiųjų koalicijos rinkimų programas, pagal įsivaizdavimą, kaip geriau čia viską valdyti, kokią įmonių struktūrą turėti, kad per kadenciją būtų galima parodyti, ką ta reforma davė ar nedavė. Dabar, kai tai siūloma kadencijos pabaigoje, kaip šiuo atveju su Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos statuso keitimu, be abejo, yra įspūdis, kad tai daroma ne tiek dėl to, kad tai būtų naudingesnis šaliai variantas, bet dėl to, kad siekiama sukurti patogias prielaidas kadenciją baigiantiems politikams ir kitiems saviems užimti vietas toje naujai kuriamoje struktūroje.
Žinoma, šį įspūdį sustiprina ir skelbiamos pozicijos dėl Prezidento veto. Prezidentas bent jau pabandė pasiūlyti korektiškai išlaikyti tuos principus, kuriuos mes stodami į EBPO karštai gynėme ir aiškinome, kad tikrai esame už skaidrų valstybės kontroliuojamų įmonių valdymą, už jų efektyvų veikimą ir kad tai gali kaip tik užtikrinti objektyviai išrinkti, nepriklausomi valdybų nariai, sudarantys ne mažiau kaip pusę tų įmonių valdybų.
Deja, šiuo atveju valdantieji nori iš karto nuo to principo eiti į šoną ir Kelių direkcijos, pertvarkomos į valstybinę įmonę, valdyboje jau nori matyti daugumą tiesiogiai politiškai parinktų valdybos narių.
Ką gali duoti praktiškai vienas ar kitas kelias? Jeigu priimame Prezidento veto ir valdybose išlieka ne mažiau kaip pusė nepriklausomų narių, tai mes turime nepriklausomų valdybos narių atrankos procesą, kuriam, be abejo, politikai taip pat gali padaryti nemažą įtaką ir vietoj tikrai nepriklausomų narių išrinkti šiek tiek paveikiamus. Bet, matyt, ir tas kelias dabartiniams valdantiesiems atrodo per sudėtingas ir rizikingas. Žiūrėk, susirinks taip konkurso būdu išrinkti nepriklausomi valdybos nariai ir nenorės tvirtinti politiškai pasiūlyto Automobilių kelių direkcijos vadovo. Todėl yra renkamasi labiau garantiją suteikiantį kelią, kad būtų išimtis bendro įstatymo, kuris nusako, kaip turi būti formuojamos valstybinių įmonių valdybos. Tai yra noras turėti valdybos narių daugumą iš tiesiogiai paskirtų ministrų. Be abejo, kad tokie valdybos nariai tikrai patvirtins tą Kelių direkcijos vadovą, kurį pasiūlys ministras ar kiti jo įgalioti asmenys. Čia mes galime spėlioti, galbūt į tas pareigas pretenduos kas nors iš baigiančių kadenciją viceministrų – V. Kondratovičius ar buvęs tos direkcijos vadovas, kitas viceministras V. Puodžiukas. Tai, matyt, pamatytume, jeigu tą įstatymą taip ir priimtume.
Aš vis dėlto kviečiu, jeigu jau mes čia bandome viešai kalbėti kartu, kad tikimės kokybinių pokyčių, pakeitę tos dabartinės įstaigos statusą, nebijokime tų nepriklausomų valdybos narių. Manau, kad ir jiems esant valdyboje dabartinis Kelių direkcijos vadovas laimėti tas pareigas neturi daug šansų, nes, manau, tikrai atsiras naujų pretendentų, kurie neturės kokių nors priekaištų, kurių neišvengiamai yra sukaupęs žmogus, einantis šias pareigas.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį A. Skardžių.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, klausau ir savo ausimis netikiu, kad kalbama apie tai, kad kadencijos pabaigoje bandoma ką nors sukišti ir padaryti politinius paskyrimus. Prašom atsiversti, gerbiami kolegos, kurie taip kalbate, pavyzdžiui, pagrindinių valstybės valdomų įmonių valdybas. „Lietuvos geležinkeliai“ – R. Švedas, Prezidentės rinkimų štabo vadovas. Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas – štabo vadovas, aukščiausio rango politikės D. Grybauskaitės štabo vadovas, tik, aišku, kitos kadencijos. N. Udrėnas – taip pat vyriausiasis patarėjas, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. SGD terminalas – A. Molis. „Ignitis“ įmonėje tuos šiukšlių fabrikus, deginimo gamyklas stato N. Razburskis.
Apie ką mes galime kalbėti, gerbiamas Razma? Kaip buvo paskirtas D. Tučkus? Jūsų pono V. Landsbergio ginklanešio A. Tučkaus sūnus buvo paskirtas vadovauti „Litgas“, jaunas vaikinukas. Politinis paskyrimas plius 30 mln. kiekvienais metais mums kainuoja dabar jo, D. Tučkaus, ir R. Masiulio sudaryta sutartis. Ir niekas tos bambagyslės nenukerpa. (Balsas salėje)
Pirmininke, pridėkite laiko – J. Razma man trukdo. Gerbiamas Razma, palaukite! Atsiverčiame Konstitucijos 46 straipsnį – Lietuvos ūkis: valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Kaip dabar savininkas negali turėti įtakos savo valdomų įmonių, už kurias jis atsakingas, rezultatams? Bet kokiomis rinkos sąlygomis tai neįmanomas dalykas. Aš nemanau, kad kuris nors čia sėdintis Seimo narys, turintis savo verslą, pavestų kokiam nors nepriklausomam valdyti jo įmonę, jo turtą. Primenu, kad Valstybės ir savivaldybių valdymo turto įstatyme aiškiai parašyta: turto savininko funkcijas įgyvendina Vyriausybė ir Seimas. Tai yra du subjektai, nesvarbu, kokiu būdu.
Dabar pažiūrėkime dėl skaidrumo, kaip elgiasi įmonės. Seimas atliko parlamentinį tyrimą, bandė išsiaiškinti korupcinius aspektus dėl valstybės valdomos „Klaipėdos naftos“ sudarytos sutarties su „Hoegh LNG Limited“ dėl laivo nuomos, to „Independence“ laivo, kuris mums kainuos 1 mlrd. plius. Tai yra ištaškyti pinigai. Atsakymai buvo iš STT ir FNTT. Kadangi ta įmonė nėra savivaldybės, kai yra ne valstybės įmonė, nesvarbu, kad ji valdoma per akcijas ir valstybė turi 70 % akcijų. Antikorupcinis vertinimas neatliekamas. Vyriausybė instrumentų neturi, Seimas instrumentų neturi, antikorupcinis vertinimas neatliekamas, įmonės, tos, į kurias sukišti politinio pasitikėjimo žmonės, mano išvardinti, nevykdo įstatymų. Kur 5 % kapitalo grąža? Kur investicinė grąža? Nėra. Jinai išplaunama į tokius projektus, kaip, štai paskaitysiu visai neseną pranešimą: „Klaipėdos nafta“ į SGD projektus ketina investuoti 140 mln. eurų. Žinote, kur tie projektai? Tie projektai yra Brazilijoje Acu uoste, Brazilijos Acu uoste. Tai tas juridinis asmuo, valstybės valdoma įmonė, kurios kaštai socializuoti ir kainuoja 100 mln. kiekvienais metais mums išlaikyti, investuoja, pinigus ruošiasi plauti socializuota įmonė, įmonė socializuotais kaštais 140 mln. per Brazilijos keturis uostus. Tai investicija į trečiąsias valstybes, į trečiąsias valstybes kišami mūsų pinigai. Tokių paradoksų, nežinau, kurioje valstybėje gali būti.
Dabar, pažiūrėkite, yra tokia šilta vietelė – Vilniaus šilumos tinklai, ten sulindusi visa R. Masiulio komanda, neseniai ten prisijungė ir P. Martinkus. P. Martinkus, susisiekimo viceministras, kuris aktyviai veikė, kad būtų atleistas Klaipėdos uosto vadovas A. Vaitkus. Pasirodo, tas P. Martinkus yra Baltijos korporatyvinio valdymo instituto narys, o šis institutas – tai privatus institutas, atrinkinėja vadovus, juos moko ir taip plauna pinigus per šitas įmones. Štai tokia situacija turi būti nedelsiant keičiama.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti kviečiu Seimo narį V. Ąžuolą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų reikėtų pradėti nuo to, gaila, kad bandome suklaidinti, dėl ko buvo rengta Kelių direkcijos pertvarka. Pagrindinis šios pertvarkos tikslas – sudaryti galimybę mokėti didesnius atlyginimus ten dirbantiems žmonėms ir pagrindinis tikslas, kad Kelių direkcija, pakeitus jos statusą, galės skolintis. Galės skolintis, imti paskolą e. tollingui įgyvendinti. Tai buvo du pagrindiniai tikslai, todėl čia kalbėti apie vadovų atleidimą, kita tikrai būtų neteisinga.
Daugiau. Labai dažnai minime EBPO praktiką. Kai minite EBPO praktiką, pasidomėkite, kokia ji yra, paanalizuokite daugelį EBPO valstybių, kaip yra sudaromos nepriklausomos valdybos. Ten visur EBPO yra vienas pagrindinis prierašas „rekomenduojama“ ir didžioji dalis valstybių taiko 30 % nepriklausomų narių. Tokio žodžio kaip „privaloma“ EBPO praktikoje nėra. Deja, pas mus įstatyme atsirado taip, kad privaloma. Turbūt klaidas reikia pripažinti ir iš jų mokytis, ir jų nebekartoti.
Iš tikrųjų tikslai gal ir nebuvo blogi – nepriklausom nariai, atrankos komisijos, visa kita, bet, kaip prieš tai kolega sakė, labai abejotinai atrodo tos sukurtos įstaigos, kurios atrenka nepriklausomus narius, o jie priklauso tam tikroms jėgoms. Deja, bet pasitvirtino mūsų lietuviškas variantas, kai teoriškai nepriklausomi, praktiškai priklausomi. Kas atsitinka toliau? Valdybos nariai, pavyzdys: trijų narių valdyba, du nepriklausomi nusprendžia parduoti valstybei priklausantį verslą „Mezon“, verslą, kuris generuoja dideles pajamas, neša pelną, nusprendžia, kad jį reikia parduoti. Vadinasi, tęsiant tokią pat praktiką, kiekvienoje valstybės įmonėje galima. „Geležinkeliuose“ galima parduoti krovinių vežimo verslą, nes valdyba taip nusprendė. Pašte galima siuntų išnešiojimo verslą parduoti, nes nepriklausoma valdyba taip nusprendė. Tai visur ta praktika gali atsitikti tokia, kad valstybės pelningus verslus mes paprasčiausiai išparduosime.
Kaip atsitiko anksčiau, kai Prezidentas vetavo „Problematikos“ ir Kelių priežiūros įstatymą, kad jas reikia parduoti, jos iš esmės nereikalingos. Praėjus metams virš 1 mln. „Problematikos“ uždirbtas pelnas sumokėtas į valstybės biudžetą. Ar valstybei nereikia pajamų? Turbūt reikia. Reikia atsiminti, kad valstybės įmonės yra vis tiek visų mūsų žmonių turtas. Pacituosiu tą pačią Vokietijos praktiką, kaip tokių įmonių kaip „Kelių priežiūra“, Kelių direkcija, visos kitos yra sudaromos valdybos. Tenai netgi yra įrašomi asmenys. Pavyzdžiui, Finansų ministerijos atstovas, nes jis atsakingas, kadangi yra skiriami finansai keliams, atsakomybė, kad tie finansai panaudojami. Susisiekimo ministerijos atstovas, nes atsakingas už kelius, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovas, nes yra atsakinga, kad lėšos patektų ekonomikai ir taip būtų kuo greičiau sukamas ekonomikos variklis. Ir netgi yra savivaldybių atstovas, nes savivaldybėms taip pat yra svarbūs keliai. Tai jie netgi yra sudėlioję ir konkrečiai surašę, kokie turi būti atstovai, pačių darbuotojų atstovai, nes darbuotojams taip pat turi rūpėti jų įmonės veikla. Tai klausimas, ar mes eisime kitu keliu, ar eisime senu demokratijos pramintu keliu ir jau pasiteisinusiu.
O kas dabar atsitiko? Šiuo metu atsitiko taip, kad mes neprivatizuojame įmonių, bet sudarome galimybes privatizuoti valdymą. Ką reiškia turėti daugiau kaip 50 %? Vadinasi, visi sprendimai faktiškai privatizuojami ir tu gali labai greitai nuspręsti parduoti pelningus verslus. Kolegos, siūlau nepalaikyti Prezidento veto ir jį atmesti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija baigta.
11.31 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4746GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (priėmimas)
Priėmimas. Dėl motyvų keturi – už, keturi – prieš. Dėl pirmojo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4746.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mielieji kolegos, už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Turbūt labai taikliai buvo pasakyta, kad tokiu būdu privatus subjektas, kažkoks Baltijos korporatyvinio valdymo institutas, pastaraisiais metais sukūręs įtakos tinklą, atrinkinėja vadovus į valstybės valdomas įmones ir per valdymą bando neteisėtais keliais privatizuoti valstybės valdomas įmones. Taip pat tas pats institutas moko savo atrinktus asmenis, bet, kaip aš jau kalbėjau tribūnoje, kaip matote, kažkodėl visi tie asmenys yra buvę politinio pasitikėjimo, aukštų valstybės pareigūnų deleguoti, ėję labai atsakingas politines pareigas. Taip išeitų, kad valstybė ir jos vykdomoji valdžia, atlikdamos valstybės savininko funkcijas, neturi jokios įtakos tokioms įmonėms, kai negali jų valdyti per valdybą, o atsakomybė už valstybės turtą ir jo valdymą išlieka, įmonės veikia tiesiog tendencingai investicinės grąžos neduodamos į biudžetą, o dar siurbdamos iš jo, kaip, pavyzdžiui, geležinkeliai: iš karto sukūrus naują valdybą, kiekvienais metais reikalavo 32 mln. iš valstybės biudžeto dengti savo nuostolius dėl keleivių vežimo. To nebuvo faktiškai nuo nepriklausomybės. Bet štai – toks pinigų plovimas. Greičiausiai dar pareikalaus ir dėl infrastruktūros. Todėl manau, kad uodega negali vizginti šuns, tai yra prieš gamtą.
PIRMININKAS. Dėkoju. M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mieli kolegos, tikrai labai keista klausyti tokių pareiškimų, kad Baltijos šalių sukurtas geros valdysenos institutas, kuris buvo sukurtas daugiau nei prieš dešimtmetį, jį kuriant dalyvavo premjeras A. Kubilius, jo konferencijose dalyvavo premjeras A. Butkevičius, prie jo veiklos, jeigu neklystu, prisidėjo ir premjeras S. Skvernelis. Dabar kaltinama, kad jis plauna pinigus? Kaltinama, kad siurbia valstybės įmonių lėšas? Tokie pareiškimai, mano supratimu, ne tik kad prasilenkia su realybe, bet ir tiesiog paprastai šmeižikiški. Atkreipsiu dėmesį, kad tai, kas yra sukruta, tai, kas įrašyta įstatymuose, tai, ką rekomenduoja EBPO geriausia įmonių valdymo praktika, sako, kad mokesčių mokėtojų turtą turi valdyti ne valstybės tarnautojai, ne pagal partiškumą atrinkti žmonės, o tiesiog profesionalai – nepriklausomi žmonės, kuriems įtakos nedarytų politikai nutiesti vieną ar kitą kelią, kurie priimtų sprendimą, atsižvelgdami į geriausius tos įmonės interesus, atsižvelgdami į mokesčių mokėtojų interesus, o ne į vienos partijos ar vieno ministro nurodymus. Taigi kviečiu susilaikyti ir balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis – motyvai už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, ponas M. Majauskas atskleidė – aš galvojau, kas yra įkūrėjas to instituto, kuris atrenka į valstybines įmones valdybos narius. O, pasirodo, steigėjai – konservatoriai, priešakyje su A. Kubiliumi. Aš suprantu konservatorių poziciją, kodėl jie prieštarauja ir taip žemina ir niekina valstybės tarnautojus, kad jie buki, nemoka valdyti, beraščiai ir negali dalyvauti įmonių valstybės valdyme. Aš suprantu, kad jiems labai patogu, ir ne kartą pasakiau, ir tą patį kartą kartoju – valstiečius išrinko į Seimą, o valstybę valdo konservatoriai per įmonių valdybas, per savo teisėtvarkos, ikiteisminių tyrimų įvairiausias institucijas. Šiandien valstiečiai, deja, tik pačioje pabaigoje kadencijos kol kas tik vienoje įmonėje bando keisti situaciją. Per vėlai suprato.
Bet man labai gaila Prezidento. Prezidentas metiniame pranešime lyg ir kritikuoja destruktyvią opoziciją, bet kadrų politiką nuolat vykdo konservatorišką. Ir kas yra? Kokių pažiūrų yra mūsų Prezidentas? Mes visi balsavome už jį, o šiandien jis tarnauja visiškai kitai pusei. Gerbiamas Prezidente, man atrodo, kadangi tikrai pagal reitingus prarandate įtaką, tai taip yra normalu, nes vieni žmonės už jus balsavo, bet dirbate tiems, kurie prieš jus balsavo. Taigi aš manau, kad visi turėdami gerą valią turime paremti įstatymą. Privatizuotas įmonių valdymas – tai faktiškai privatizuota įmonė, valstybinė įmonė! Prisisteigė visokių uabų, uabėlių ir šitaip šie valdybos nariai per savo giminaičius siurbia pinigus, šitaip išnaudoja valstybę! Tikrai paremkime, nepritarkime Prezidento veto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Gentvilas – motyvai prieš.
E. GENTVILAS (LSF). V. Ąžuolo pasisakyme nuskambėjo, kad klaida buvo toks įmonių valdymo įvedimas pagal gerąją EBPO praktiką. Cituoju: klaidų reikia netęsti. Kas padarė tas klaidas? Galutinai tą gerąją EBPO praktiką valstybės įmonėse įtvirtino S. Skvernelio Vyriausybė ir aš norėčiau padėkoti už tą gerąją praktiką, kurią jūs dabar staiga kritikuojate ir norite keisti. Tai jau bent būkite nuoseklūs. Aš manau, kad yra geras valdymo modelis su pakankamu kiekiu nepriklausomų valdybos narių.
Dėl pačios įmonės. Aš sutinku, kad šią įmonę reikia reorganizuoti iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę. Tikrai yra toks poreikis. Tačiau tam, kad atleistumėte V. Andrejevą, tikrai nebuvo reikalinga reorganizacija. Reorganizacija yra reikalinga ir išliks poreikis tokios reorganizacijos dėl efektyvesnės įmonės veiklos, dėl skolinimosi galimybių, galų gale dėl geresnių specialistų pritraukimo mokant jiems geresnius atlyginimus, dėl e. tollingo sistemos įvedimo Lietuvos keliuose. Bet šiandien, aš jau kalbėjau, akivaizdžiai matome, kokie jūsų tikrieji tikslai.
Jeigu jūs norėjote realiai reorganizuoti šią įmonę pagal tokį modelį, kokį dabar siūlote, jums reikėjo keisti bazinį Valstybės savivaldybių įmonių įstatymą, kurį buvo pateikęs R. Sinkevičius, bet dabar jau atsiėmė. Nepakeitus šito įstatymo, tokiu būdu pertvarkyti jūsų siūlomame įstatyme šios įmonės negalima. Tai yra neteisėta. Jeigu jūs turėjote tikslų efektyvinti įmonės veiklą, reikėjo bent prieš metus registruoti įstatymo projektą. Jis, primenu, registruotas šių metų balandžio 7 dieną ir dabar verčiatės kūliais, pažeidinėdami įstatymus, ir piktinatės opozicija, kuri tiesiog pastebi tuos dalykus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Ąžuolas – motyvai už.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų labai gerai, kad pradeda aiškėti vis daugiau aplinkybių, kaip yra atrenkamos valdybos, kas įkūrė tas institucijas, kas prie jų atrinkimo prisideda. Iš tikrųjų jau po šių dalykų nebestebina, kaip yra atrenkami valdybos nariai, kurie neturi nei kompetencijos, nei patirties toje srityje, kur dirbo valdyboje. Kitų šalių, EBPO šalių pavyzdžiu, tos atrankos yra labai griežtai atliekamos, kad būtų patirtis, būtų kompetencija ir būtų nepriekaištingas tos srities žinojimas. Deja, Lietuvoje atsitinka viskas kitaip.
Iš tikrųjų iš tų klaidų reikia mokytis, jų nebedaryti ir vadovautis tokia praktika, kokia vadovaujasi senosios Europos valstybės ir senosios demokratijos. Dėl tos situacijos, kai bandoma privatizuoti valdymą, šneka ne tik mūsų valstybė – šneka ir kitos valstybės: tiek Vokietija, tiek Belgija, jos taip pat dabar jau mato rizikų, kad, deja, atsitinka taip, kad į valdybas papuola tokie asmenys, kurie yra suinteresuoti kitų verslų sėkme ar rinkų perėmimu.
Kolegos, siūlau balsuoti už ir nepalaikyti Prezidento veto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis – motyvai prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų įstatymo priėmimo kontekstas turbūt taip pat yra prastas. Turbūt ir spaudoje girdėjome, kad kai ką jau su antrankiais vedžioja STT, ir iš tikrųjų tenka abejoti, ar šis įstatymas nesusijęs su tam tikrais interesais, ypač dėl to didžiulio tempo, kuomet mes stengiamės, kaip čia ir kolegos sakė, versdamiesi per galvą priimti tą įstatymą.
Niekas nesako – Kelių direkcijoje buvo tam tikrų problemų. Jūs sakote, kad didžiausia problema – žvyrkelių asfaltavimas. Galbūt. Bet reikia pažymėti, kad, žiūrint į asfaltavimo kokybę, iš tikrųjų per kelerių metų laikotarpį ji pasikeitė. Turbūt ne visi patenkinti, kad atsirado kokybės reikalavimai, jų paisoma ir kontroliuojama. Savaime suprantama, turbūt ir rangovai nelabai patenkinti, nes galbūt būdavo paprasčiau – šiek tiek papili žvyriuko, užmeti asfalto ir viskas eina.
Iš tikrųjų neturėtų būti pagrindinis argumentas, kad mes neasfaltavome kelių tiek, kiek buvo numatyta. Turime atkreipti dėmesį, kad išasfaltavo kai kuriuos keliukus, kurių nebuvo numatyta.
Šiuo metu, manyčiau, šis įstatymas ne be pagrindo yra priimamas – turbūt yra noras į kadencijos pabaigą kai kam parūpinti darbo vietas. O ypač susirūpinimą kelia tai, kad kažkas nuo politinės kėdės trumpuoju būdu nori valdyti šitą įmonę ir toliau asfaltuoti tuos keliukus, kurie reikalingi. Iš tikrųjų nonsensas, kuomet mes vėlgi neva keičiame tam tikros įmonės statusą, bet paliekame tą patį norą valdyti, nuo galinės kėdės laikyti už vairo. Manyčiau, tikrai negalime pritarti tam įstatymui…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). …o pritarti Prezidento veto.
PIRMININKĖ. B. Bradauskas – motyvai už.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji, šiandien klausydamas kai kurių kalbų aiškiai matau, kaip sakoma, iš kur kyšo ausys. Dauguma pasisakančiųjų, matau, gina, ko gero, savo partiečius, kurie dabar užima vieną ar kitą postą.
Bet ne apie Joną ir Petrą čia turime kalbėti – turime kalbėti apie principus. Kiekviena Vyriausybė, atėjusi valdyti, turi savo programą. Ji patvirtinta čia, Seime. Nesvarbu, kad valdančiosios daugumos balsais, bet Seime. Kai mes reikalaujame vykdyti tą Vyriausybės patvirtintą programą, ką mes kviečiame čia, į Seimą? Joną, Petrą iš kokio nors instituto ar ministrą pasiaiškinti, kodėl daroma blogai tas, kodėl tas, kodėl tas? Todėl valstybė turi turėti rankose visas vadžias… Vyriausybė, ir negalima atiduoti. Tada naikinkime visas ministerijas, naikinkime Vyriausybę, atiduokime savivaldai, Paryžiaus komunai ar dar kam nors ir gyvensime kaip Amerikoje dabar, vos ne pilietiniame kare.
Turi būti tvarka. Jeigu mes patikime ministerijai vadovauti tai sričiai, jeigu mes patikime Vyriausybei, ministras turi turėti savo komandą ir vykdyti priimtą programą. Todėl aš nepritariu tokiam veto. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis – motyvai prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tai ir kalbėkime, Broniau, apie principus. Esu iš tų žmonių, kurie gerus dalykus stengiasi įvardyti gerais, o blogus – blogais. Tai štai anksčiau, dar labai senos A. Kubiliaus Vyriausybės (2000 metų, jis trumpai po R. Pakso buvo premjeru, pradžioje ir po to, kai jau nebeteko premjero posto) metu buvo padėta labai daug gerų pagrindų. Po to man teko dirbti moksle, važinėti po tarptautines konferencijas. Europa mus girdavo ir sakydavo, mes iš jūsų mokysimės, kaip reikia diegti internetą, kaip reikia e. procesus diegti. Ir mokėsi. Dabar kai kas sako, važiuokime į Europą, pasimokykime. Vokiečiai dabar mokosi iš to, ką jūs jau patvirtinote. Geras dalykas.
Noriu pagirti už tai, kad valdysenoje atsiranda profesionalumas. Tai geras žingsnis. Dabar sakote, reikia atžangos. Palaukite, kam reikia atžangos? Tada iš tikro galime pradėti kurti visokias sąmokslo teorijas. Nereikia atžangos. Jūs padarėte pažangą toje srityje, kai profesionali valdysena. Sakėte, kad duosite daugiau profesionalumo, tai duokite.
Dabar sakote, atsiimsime profesionalumą. Tai yra jau blogai. Tai duokite! Nes profesionalumas ateina su tikrai gerais specialistais, o ne su tais, kurie dirba kažkokiais klerkais ir galvoja apie tai, kaip čia direktoriui įtikti ir paskui daryti karjerą per tai. Tikrai neteisinga linkmė. Prezidentas teisingai vetavo šį įstatymą. Nedarykite tos klaidos.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, dėmesio! Statuto 167 straipsnis: „Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.“ Balsuojantys už – lieka toks įstatymas, kokį Seimas yra anksčiau priėmęs. Balsuojame.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 64, prieš – 48, susilaikė 17.
Dabar taikome 167 straipsnio 3 punktą: „Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas (o taip ir įvyko), balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento taikomomis pataisomis ir pasiūlymais.“ Gerbiami kolegos, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121 Seimo narys: už – 107, prieš – 1, susilaikė 13. (Gongas) Priimta.
Gerbiamieji kolegos, lydimasis. J. Narkevičius. Prašau, kolega.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Aš, kaip susisiekimo ministras, patinka kam tai ar nepatinka, specialiai nedalyvavau diskusijoje, nekalbėjau už, prieš, nes ministerijos pozicija buvo išreikšta pateiktame įstatymo projekte, kuriam pritarė ir Vyriausybė. Tačiau keletą pastebėjimų vis dėlto po diskusijos norėčiau pareikšti.
Pirmas dalykas. Kai kas sieja tai su direktoriaus ateitimi. Nereikėtų galbūt pagal save spręsti. Jeigu kas nors anksčiau bandė reorganizuoti, kad atleistų arba pakeistų, arba padarytų palankesnį sau vadovą, nereikėtų galvoti, kad visi kiti taip pat elgiasi.
Kitas pastebėjimas. Pone Jurgi, gal vertėtų ne tiek žinoti, kiek… galiu pasakyti, kad valstybinės įmonės vadovą skiria ne valdyba, o nustatyta tvarka sudaryta komisija viešojo konkurso būdu. Taigi nepriklausomai nuo šios pataisos, būtų ar nebūtų priimta, ne valdyba skiria į pareigas ar atleidžia vadovą.
O dėl dabartinės Kelių direkcijos veiklos aš nekomentuosiu. Pasakysiu tik tiek, kad dabartiniu metu bus galima tikrai forsuoti reikalingą įstatymo projektą, vadinamąjį e. tollingo“, kuris dvejus metus negalėjo būti priimtas. Tai yra esminis dalykas. Taigi ačiū už supratimą, geros dienos visiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju. D. Kreivys – replika po balsavimo.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū. Aš labai džiaugiuosi, kad suveikė stabdžių ir atsvarų sistema, kad tuos žingsnius, kuriuos darėme dešimt metų, tęsime toliau ir nesuksime atgal į šoną, į šalikelę, todėl Prezidento veto buvo vietoje. Džiaugiuosi rezultatu ir aš galvoju, kad nuo to mums visiems bus tik geriau ir visai mūsų šaliai bus geriau. Ačiū.
11.50 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4747GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, lydimieji įstatymų projektai. Dabar prašau jūsų dėmesio. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-4747, jie taip pat buvo kartu Prezidento grąžinti, bet dėl jų nėra Prezidento pasiūlymų ir pataisų, tačiau mes, kad nepadarytume klaidos, iš tikrųjų turime apsispręsti… Ar, Jurgis Razma, norite kalbėti, nes aš siūlyčiau taikyti 167 straipsnio 3 dalį, kad priimtume įstatymus su visomis pataisomis, nors jų ir nebuvo, bet iš principo kompleksiškai.
J. Razma, prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Žinoma, dabar, kai jau pagrindiniam projektui yra pritarta su Prezidento pataisomis, dabar čia kitaip balsuoti dėl lydimųjų būtų keista. Bet aš, pasinaudojęs proga, reaguoju į ministro pasakymą, kad atseit jiems čia ne taip rūpi tas dabartinio vadovo atleidimas. Jeigu nerūpėtų, gerbiamas ministre, tai turbūt nebūtų tam vadovui įteiktas atleidimo lapelis perspėjant, kad bus atleistas nuo rugsėjo 1 dienos, dar net nepriėmus įstatymų. Tiek, matyt, azartiškai norima jį atleisti, kad net nesulaukiama teisinio pagrindo. Mums tas vadovas buvęs, nebuvęs, ne mes čia jį paskyrėme, pačių Vyriausybės laiku ir paskyrėte. Ekonomikos komitete galbūt aš daugiau nei bet kas kitas esu priekaištų išsakęs, bet vis dėlto norime, kad tie vadovų skyrimai būtų objektyvūs, sąžiningi, be politinių įtakų. Galbūt Prezidento pataisos tą procesą šiek tiek nukreips ta kryptimi, bet aš vis dėlto nesu didelis optimistas, manau, kad ir su Prezidento pataisomis galimos įtakos konkursų komisijai. Matėme, kaip jūrų uosto vadovas buvo skiriamas, tai nesu turintis didelių lūkesčių, manau, kad šitai bebaigiančiai Vyriausybei, neskaidriai skirstančiai lėšas keliams, nereikėjo suteikti teisės daryti sprendimų dėl Automobilių kelių direkcijos vadovybės skyrimo ir statuso keitimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4747 su visomis pataisomis, kaip jau minėjau, kaip dėl lydimojo teisės akto. Vyksta priėmimas. (Šurmulys salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115 Seimo narių: už – 92, prieš nėra, susilaikė 23. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.54 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 6, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4748GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (priėmimas)
Kitas lydimasis – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4748. Priėmimas. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117 Seimo narių: už – 97, prieš nėra, susilaikė 20. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.54 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4749GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (priėmimas)
Kitas lydimasis teisės aktas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4749.
Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 93, prieš nėra, susilaikė 20. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4749) priimtas. (Gongas)
11.55 val.
Triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 9 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4750GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (priėmimas)
Dar vienas lydimasis – Triukšmo valdymo įstatymo 9 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 88, prieš nėra, susilaikė 23. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4750) priimtas. (Gongas)
11.56 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4751GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (priėmimas)
Ir paskutinis – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kelių įstatymo lydimasis. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 96, prieš nėra, susilaikė 17. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4751) priimtas. (Gongas)
Dėkoju, kolegos.
11.57 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1939 (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Farmacijos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1939. Svarstymas. Kviečiu D. Kaminską, Sveikatos reikalų komiteto išvada.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas birželio 10 dieną svarstė ir priėmė sprendimą: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir kitų subjektų išvadose, taip pat nepriklausomo ekspertinio vertinimo išvadose pateiktus argumentus, įstatymo projektą Nr. XIIIP-1939 atmesti. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, siūlymas yra atmesti. Balsuojantys už… tai yra prieš tai kalbės dėl motyvų. A. Armonaitė pritarė siūlymui atmesti.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Kviečiu palaikyti šį komiteto sprendimą ir nekurti valstybinių vaistinių Lietuvoje. Valstybė šiuo metu jau reguliuoja vaistų kainas, antkainius, kompensavimo mechanizmą, kitaip tariant, dalyvauja reguliuojant vaistų kainas. Dabar tie, kurie inicijavo šitą projektą, sako, kad reikia kurti valstybines vaistines, nes neva taip gausime pigesnių medikamentų. Bet tai iš esmės reiškia, jog jūs pripažįstate, kad viskas, ką jūs darėte iki šiol, yra neveiksminga.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo pinigai, kuriuos suneša Lietuvos Respublikos piliečiai savo mokesčiais, pirmiausia turi būti skirti sveikatos priežiūrai, sveikatos apsaugai, ne valstybinio verslo darymui, o tai ir yra valstybinės vaistinės, tai yra tiesiog verslas. Šis projektas galimai prieštarauja Konstitucijai ir paneigia bet kokius sąžiningos konkurencijos dėsnius. Kviečiu palaikyti komiteto nuomonę ir atmesti šį tikrai neadekvatų projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – P. Urbšys. Prašom. Gerbiamas Povilai, jūsų kortelė įdėta? Kažkas neveikia, gal tada per šoninį mikrofoną? Atsiprašome, bet technika…
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, nors valstybinių vaistinių steigimas – eilinis rinkiminis burbulas ir šio įstatymo stūmėjai puikiausiai supranta, kad tokios pertvarkos nepadaromos per keletą mėnesių, būtent tiek laiko liko gyvuoti esamai politinei daugumai, tuo labiau kad kai kurie dabartinių valstybinių vaistinių steigėjai savo laiku užblokavo bandymus pajudinti įsišaknijusį, ydingą kelių privačių vaistinių tinklo monopolį, tačiau vaistų rinkos problemos yra per daug didelės, kad mes galėtume jas ignoruoti ir neieškotume būdų jas spręsti. Nenormalu, kai vaistų rinka orientuota tik į pelno siekimą bet kokia kaina. Žinoma, neramu, kad šis įstatymo projektas bus patikėtas, ko gero, Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kuriam vadovauja vos ne etatine Konstitucijos laužytoja tapusi Seimo narė. Bet, supraskime, kito pasirinkimo dabartinė dauguma neturi.
PIRMININKĖ. Kolega sugudravo, švelniai tariant, bet tiek to, mes viską išsiaiškinome.
Balsuojame. Gerbiami kolegos, balsuojantys už pritaria komiteto išvadai atmesti. Balsuojantys prieš arba susilaikantys mano kitaip.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 57, prieš – 44, susilaikė 19. Neatmesta.
Statutas mums numato, kad jeigu nutarimas, tai yra įstatymas, neatmestas, paskirti kitą komitetą, galima paskirti kitą komitetą. Kokių yra siūlymų? (Balsai salėje) V. Ąžuolas, mačiau, pirmasis atsistojo.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlomas. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Aš taip pat norėjau pasiūlyti tą patį komitetą, bet mano trumpa replika būtų kolegoms, nes iš tikrųjų profesorius E. Tarasevičius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ilgametis Farmacijos fakulteto vadovas, mūsų farmacijos sektorių visą laiką įvardindavo kaip tą pavyzdį, kokio negali būti Europos Sąjungos šalyje dėl stambių tinklų dominuojančios padėties, dėl to, kad mažos vaistinės dėl šito buvo uždusintos ir daugybės nepriklausomų mažų vaistinėje Lietuvoje neliko. Tai aš dėkoju, kad toks sprendimas priimtas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs replikavote. Dabar mes norime sutarti, kokį komitetą, Teisės ir teisėtvarkos komitetą? J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Siūlau Ekonomikos komitetą.
PIRMININKĖ. Ekonomikos komitetas. Gerai. Gerbiami kolegos, apsisprendžiame. Balsuojantys už balsuoja už Teisės ir teisėtvarkos komitetą, balsuojantys prieš – balsuoja už Ekonomikos komitetą.
J. LIESYS (LSF). Ir papildomai, visų pirma reikia dar Vyriausybės išvados, nes čia buvo prieš dvejus metus…
PIRMININKĖ. Dabar mes apsispręskime, gerbiamas Jonai, dėl komitetų. Balsuojantys… Ekonomikos komiteto primininkas R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Aš suprasčiau, kad Ekonomikos komiteto narys būtų pasiprašęs Ekonomikos komiteto. Dabar taip neįvyko. Aš, pavyzdžiui, turiu kitą nuomonę. Ekonomikos komitetas nepageidauja svarstyti Farmacijos įstatymo projekto. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš stovėjau šalia pono J. Liesio ir sutikimą sakiau, kad tikrai mes už, bent kaip pirmininko pavaduotojas aš esu už, kad svarstytume šį klausimą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, Seimas yra aukščiausia institucija ir mes apsispręsime balsuodami. Balsuojantys už siūlo, kad būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, balsuojantys prieš – Ekonomikos komitetas.
Balsavo 125 Seimo nariai: už Teisės ir teisėtvarkos komitetą – 66, už Ekonomikos komitetą – 59. Teisės ir teisėtvarkos komitetas skiriamas šiam įstatymui svarstyti.
J. Liesys. Jūs ten susitarkite, o tai žinote… J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Dabar aš prašyčiau Vyriausybės išvados. Kadangi sena išvada padaryta prieš trejus metus, tai reikia naujos išvados. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašoma Vyriausybės išvados. Seimo nariai gali prašyti visko, bet Seimas apsisprendžia. (Balsai salėje) Balsuojame. Balsuojantys už pritaria, kad reikalinga Vyriausybės išvada.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 57, prieš – 50, susilaikė 15. Vyriausybės išvados neprašoma.
D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kolegos, aš suprantu, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra…
PIRMININKĖ. Pagrindinis.
D. KREIVYS (TS-LKDF). …pagrindinis komitetas ir daugiau komitetų iš viso čia salėje ir Seime nebereikia. Bet aš paprašyčiau, gal kaip nors susimiltumėte ir Ekonomikos komitetą paskirtumėte papildomu komitetu.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, pasiūlymas, kad Ekonomikos komitetas būtų papildomas. Seimas balsuodamas apsisprendžia. Balsuojantys už mano, kad reikalingas kaip papildomas Ekonomikos komitetas.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 55, prieš – 55, susilaikė 11. Papildomas komitetas nesiūlomas.
Gerbiami kolegos, apsisprendėme. Kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir kai komitetas apsvarstys, grįšime į plenarinių posėdžių salę.
Replika po balsavimo – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiama pirmininke, kai aš sakiau prieš, aš negudravau. Aš aiškiai pritariau būtent Sveikatos reikalų komiteto sprendimui. Vis dėlto taip Seimas ir pasielgė – patikėjo Teisės ir teisėtvarkos komitetui spręsti, kaip aš ir išdėsčiau savo motyvuose prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū.
P. URBŠYS (MSNG). O dėl to, kad būtent šiame komitete, man atrodo, mes visi suprantame, kad tas komitetas faktiškai yra ne vien tik teisė ir teisėtvarka – tai yra Seimo teisingumo komitetas, o tai, kad komiteto pirmininkė kartais suklumpa ties Konstitucija… Bet suteikime šį kartą šansą, gal to neįvyks.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Ąžuolas. Prašau. V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Dėl protokolo norėjau paprašyti. Kai balsavau dėl komiteto išvados, mano balsas buvo prieš.
PIRMININKĖ. Jūsų balsas buvo prieš, tačiau tai jau nieko nekeičia. A. Armonaitė. Prašom.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Aš norėčiau reaguoti, tiesą sakant, į tuos kliedesius, kurie buvo išsakyti dėl motyvų, jog šitas įstatymas bus palankus nedidelėms vaistinėms. Aš noriu pasakyti, kad šitas valstybinis biznis nužudys visas smulkias privačias vaistines, privačias vaistines regionuose ir visą privačią iniciatyvą.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
12.09 val.
Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4949(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-8 klausimas – Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4949(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą kviečiu perskaityti A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, komitetas svarstė įstatymo projektą ir pasiūlymus net keliuose posėdžiuose. Visi sprendimai, kurie buvo priimti šių svarstymų metu, buvo priimti bendru sutarimu. Lygiai taip pat pritarta komiteto išvadai bei patobulintam projekto variantui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išgirdome Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
Diskusija. Yra užsirašę šeši Seimo nariai. Kolegos, galime sutarti dėl laiko, kiek skiriame laiko? 15 minučių. Pritariame, kad skiriame 15 minučių? (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, balsuojame, kadangi bus pasiūlymų. Už – 10 minučių, prieš – 15.
Balsavo 93 Seimo nariai: už tai, kad 10 minučių, – 80 Seimo narių, už tai, kad 15, – 13.
Pirmasis kviečia į diskusiją P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiama pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį. Čia kalbėsiu ne frakcijos vardu, todėl mano laikas yra mažesnis, tai yra penkios minutės.
Gerbiami Seimo nariai, prieš rinkimus labai madinga pasipudruoti blizgančia skaidrumo pudra. Tuo labiau kad neseniai driokstelėjo korupcinis skandalas, kai buvo sulaikyti keli verslo asociacijų vadovai už galimai neteisėtą įtaką priimant įstatymus, kurie, pasirodo, buvo naudingi verslo subjektams, bet žalingi žmonėms. Tada buvo greitosiomis sukurptas neva naujas įstatymo projektas, nors iš tikrųjų yra tas pats senas Lobistinės veiklos įstatymas, kuris buvo paslėptas stalčiuose, kai nepavyko prastumti kryžminio deklaravimo.
Dabar vėl keliama kryžminio deklaravimo skaidrumo vėliava, kuri iš tikro yra tik figos lapelis politinės korupcijos gėdai pridengti. Manau, tai puikiausiai žino vienas iš pagrindinių šio įstatymo stūmėjų, kuris šioje kadencijoje surentė stogą Seime savo koncernui, jam jokio kryžminio deklaravimo su savimi pačiu daryti niekada nereikės. Kryžminis deklaravimas taps širma neskaidriems sandoriams.
Būtent visi suprantame, kad tas lobistas, kuris nenori pakenkti politikui, kuriam daro įtaką, arba, tiksliau tariant, sukalbamam politikui ar pareigūnui, nedeklaruos daugiau negu tas politikas. Tuo labiau gali iškilti pavojus sąžiningiems politikams ar pareigūnams, kurie atsisakys paklusti lobistams, bet tas lobistas įregistruos būtent daugiau įstatymų, o tas sąžiningas pareigūnas ir politikas turės įrodyti, kad nėra kupranugaris.
Kas būtų pasikeitę nuskambėjusioje korupcinėje byloje, jei būtų įteisintas kryžminis deklaravimas? Jei V. Ąžuolas, M. Majauskas būtų deklaravę savo santykius su asociacijų vadovais V. Sutkumi, M. Zalatoriumi? Jiems ir kitiems Seimo nariams jokie įtarimai nepareikšti, kai Seime vidury baltos dienos buvo priimti įstatymai, dėl kurių verslo asociacijų vadovams teko matuotis areštinės gultus. Ne kryžminio deklaravimo nebuvimas gali padėti išvengti atsakomybės šioje byloje. Padėti jiems gali kryžminio deklaravimo stūmėjų sustabdytas įstatymo, kuriame tokios asociacijos būtų priskirtos lobistinėms, priėmimas. Žinoma, įstatymo stabdytojai už tai atsakomybės neprisiims. Ne fikcinis kryžminis deklaravimas išskaidrins politikų veiklą, o nulinė tolerancija korupcijai ir politinės atsakomybės atskyrimas nuo kriminalinės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu K. Glavecką. Jo nėra. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, dar dirbdamas universitete ir analizuodamas Lietuvos lobistinio įstatymo situaciją, arba, tiksliau, lobistinį vakuumą, visą laiką atkreipdavau dėmesį, kad Lietuvai reikia labai tikslia ir aiškiai reglamentuoti šią veiklą. Labai svarbu, kad būtų aiškiai apibrėžta, kas yra lobistai, kaip jie veikia ir kaip jie gali veikti, nes šiandien iš tikrųjų kartais ta veikla yra perdėtai demonizuojama. Dėl to, kad nėra aiškaus reglamentavimo, kaip kad kitų vakarietiškų šalių parlamentuose, mes turime aibę problemų, aibę neaiškumų. Bet vėlgi šiais siūlymais, kurie yra pateikiami dabar, tą padaryti būtų sudėtinga, nes jie yra pertekliniai, jie yra sunkiai įgyvendinami, ir pradedama ne visai nuo to galo. Pirmiausia reikėtų pagalvoti, kaip reglamentuoti būtent pačių lobistų veiklą, kad jinai nebūtų kur nors šešėlyje, kažkokiuose neaiškumuose, bet kad jinai būtų labai aiškiai, skaidriai pateikta. Jeigu kiekvieną tokį sprendinį, kaip čia yra siūloma, turėtų padaryti politikas, tai faktiškai jo veikla techniškai turbūt reikalautų vieno papildomo padėjėjo, kuris visus tuos dalykus teiktų, deklaruotų. Tikrai tai yra realiame gyvenime labai sudėtingai ir sunkiai įvykdoma. Todėl aš raginčiau visus susikoncentruoti ties tuo, kad atsirastų politinė veikla tam, kad lobistų veikla politikoje, apskritai mūsų Lietuvos politiniame gyvenime būtų aiškiai reglamentuota. O perteklinių reikalavimų, kurie neišsprendžia šitos situacijos, bet tiesiog apsunkina kiekvieno parlamento nario, bet kurio valstybės pareigūno darbą, taip pat neturėtų atsirasti. Taigi linkiu įsiklausyti į šiuos žodžius ir imtis realių pakeitimų, bet nepritarti šiems siūlymams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Bakas. Jūsų kalba trumpesnė, bet esminė. Prašau.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų neskaidrus lobizmas yra korupcijos forma ir tai yra agresyviausios korupcijos forma. Politikai, kurie dalyvauja neteisėto lobizmo veiklose, tiesiog išduoda savo žmones. Artėja rinkimai ir artėja naujas įsipareigojimų, savo darbų nušvietimo laikas. Kaip rodo patirtis, oficialias rinkimų kampanijas lydi neoficialūs susitarimai, susitarimai dėl to, kiek Lietuvos atiduosime siaurosioms interesų grupėms. Šis įstatymas ir jo pataisos, kurias siūlau, lems, ar mes vis dėlto atversime savo darbotvarkes be jokių išimčių, susitikimus ir susitarimus, ar vis dėlto jos ir liks šešėlyje ir tą karštą vasarą šešėliuose tarsimės dėl… kai kurie iš dalyvaujančių rinkimų kampanijoje tarsis dėl šešėlinės politinės darbotvarkės.
Puikiai prisimenate NSGK atliktą tyrimą, kuriame buvo atskleisti taip pat ir čia esančių kai kurių asmenų ryšiai su „Rosatomu“, kurie šildė politikus, kolaboruojančius su mūsų energetinę ir politinę nepriklausomybę sužlugdyti siekiančiomis Rusijos energetikos įmonėmis. Taip pat noriu paklausti, ar mes išdrįstume papasakoti apie savo tarnavimą „MG Baltic“ vadovui D. Mockui ir jo grupuotei, beje, dabar dalyvauja „Darnu Group“, ar papasakojo kas nors savo rinkėjams apie tarnavimą „Leo LT“, tarp jų valstiečiai, socialdemokratai, ar papasakojote apie paramą pono G. Kirkilo mažumos Vyriausybei, praktiškai siekiant perduoti visą energetikos sektorių. Kolegos, atskleiskime tuos nešvarius sandorius, tą pradžią, kur tariamasi parceliuoti Lietuvos interesus, ir nedarykime išimčių kaip dabar. Aš nesuprantu, kodėl ponia A. Širinskienė, ponas R. Karbauskis nori padaryti išimtis agresyviausiems lobistams, tarsi pridengdami juos viešosios naudos siekėjais ar kūrėjais. Labai aiškiai Europos Tarybos ministrų dokumente yra pasakyta, kad skaidrus lobizmas reiškia du dalykus. Pirma, turi būti deklaruojami interesai. Antra, neturi būti daroma jokių išimčių. Todėl, gerbiami kolegos, aš siūlyčiau pritarti mano pataisai, kurią pateikiau dėl šio įstatymo 7 straipsnio, kad niekam nebūtų daroma išimčių ir eitume europietišku keliu, ir nebijotume deklaruoti savo susitikimų ir susitarimų, kad žmonės galėtų matyti tikrąją politikos procesą.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
V. BAKAS (MSNG). Ir kad toks įstatymas atgrasytų nuo neteisėtų susitarimų. Gerbiami kolegos, aš dar kartą kviečiu peržiūrėti 7 straipsnio pataisą, kurią teikiu, ir siūlau jai pritarti.
PIRMININKĖ. Jūs ją pristatysite. Ačiū jums už diskusiją. Kviečiu komiteto pirmininkę A. Širinskienę. Yra gauta pasiūlymų. Dėl 5 straipsnio gautas P. Urbšio pasiūlymas, jis, beje… Povilai Urbšy, prašom pristatyti, o komiteto pirmininkė komentuos…
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai…
PIRMININKĖ. …ir pasakys nuomonę.
P. URBŠYS (MSNG). …mano siūlymas iš tikrųjų yra susijęs su tuo, kad liktų galimybė aukštas pareigas einantiems politikams, politinio pasitikėjimo asmenims deklaruoti savo kontaktus interneto svetainėje. Dabartinė redakcija, kuri yra siūloma, yra privaloma, kad būtų per septynias dienas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir taip toliau… Mano siūlymas yra kompromisinis, be abejo, jeigu bus taip, kad tas politikas nedeklaruos savo santykių, kuriuos deklaruoja lobistas, kur jam dabar privaloma pagal įstatymą tą dalyką daryti, visada galima keltis klausimus, kodėl yra tų neatitikimų. Bet vis dėlto tai nebus tas privalomas kryžminis deklaravimas, kuris, kaip aš minėjau, gali sukelti nevienareikšmiškų pasekmių ir tapti grynai fiktyvia skaidrumo širma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas turėjo STT išvadą, STT pareigūnai nepritarė Seimo nario P. Urbšio iniciatyvai, taip pat yra atkreiptinas dėmesys, jog Seimo narys nepristatė, kad šiuo pasiūlymu tiesiog yra atsisakoma kryžminio deklaravimo pareigos. Komitetas yra nepritaręs Seimo nario iniciatyvai taip pat bendru sutarimu. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl pasiūlymo P. Gražulis – motyvai už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, yra logikos P. Urbšio pasiūlyme. Ar jūs neįžvelgiate, ir komitetas giliau svarstė, galimų provokacijų? Štai sėdi kokioje nors kavinėje, prieina prie tavęs kažkoks pilietis su kavos puodeliu, apie bet ką pasikalbi, jis tau nepasako, kad jis yra lobistas, o staiga parašo skundą, kad aš buvau susitikęs su P. Gražuliu, o P. Gražulis arba kitas Seimo narys nebuvo deklaravęs, kad jis susitiko su manimi.
Šis įstatymas yra provokacijų galimybė. Ką jūs darote? Jūs pasidarysite skaidresni? Aš manau, kad čia bus persekiojami ne savi, saviems nebus taikomas šis įstatymas. Jūs kuo toliau, tuo labiau kuriate kažkokią politinę valstybę. Kas čia pasikeis? Bus mažiau korupcijos? Nebus, bet provokacijų bus, o aš ją patyręs jau ne vieną.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl P. Urbšio pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Balsavo 79 Seimo nariai: už pasiūlymą 21, prieš – 19, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiami kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad kiti P. Urbšio pasiūlymai yra susiję, todėl dėl jų nebalsuosime.
Dėl 7 straipsnio yra Seimo nario V. Bako pasiūlymas. Vytautai Bakai, prašom pristatyti.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų viena ranka siūloma kryžmiškai deklaruoti kontaktus su lobistais, bet kita ranka – daryti išimtis ir leisti iš esmės Vyriausybei gudriai per kitus įstatymus nuspręsti, kas Lietuvoje yra lobistas, kas ne. Tai visiškai neskaidri išimtis.
Dar kartą pabrėžiu, Europos Tarybos ministrų rekomendacijoje dėl lobizmo yra pasakyta, kad profesiniams ir kitiems interesams atstovaujančioms grupėms negali būti daromos išimtys. Jeigu šitai pataisai, kurią teikiu, būtų nepritarta, tai yra išbraukti išimtis, vadinasi, visokios medžiotojų draugijos, Amatų rūmai galėtų vykdyti lobistinę veiklą, bet tai nebūtų laikoma lobistine veikla, tai net nebūtų laikoma pažeidimu.
Gerbiami kolegos, mano siūlymas yra eiti tuo pavyzdžiu, tomis rekomendacijomis, kurios yra pateiktos Europos Sąjungoje, ir atsisakyti išimčių. Jeigu to nepadarysime, šis Lobistinės veiklos įstatymas yra beprasmis, galės būti daromi ir toliau susitarimai ir jie bus nebaudžiami, ir bus neįmanoma jų tiesiog aptikti. Todėl aš siūlyčiau pritarti mano siūlomai pataisai.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, komiteto argumentai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritaria ir tiesiog norime atkreipti dėmesį, kad, pritarus pono V. Bako pataisai, viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui, kažkokia NVO, kuri globoja gyvūnus, automatiškai būtų pripažintos lobistinę veiklą vykdančiomis organizacijomis, nors savaime nesiekia jokių politinių tikslų arba nesiekia paveikti teisėkūros proceso. Lygiai tas pats galėtų įvykti ir su „Caritu“, su kitomis organizacijomis, kurios, niekas nesiginčija, kad yra siekiančios viešosios naudos. Visi Amatų rūmai ar verslo subjektus vienijančios organizacijos patenka į kitą įstatymo reguliavimo normą, jos automatiškai turės registruotis kaip lobistinės organizacijos. Tai tiesiog labai gaila, bet Seimo narys sistemiškai neskaito visų išimčių ir jų suderinimo. Komitetas Seimo nario pasiūlymui nepritaria.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl V. Bako pasiūlymo dėl 7 straipsnio. Komitetas pasiūlymui… Atsiprašau, prieš tai motyvai, maniau, kad nėra. K. Glaveckas atsisako, tai balsuojame. Dėl pasiūlymo balsuojame dabar.
Balsavo 83 Seimo nariai: už pasiūlymą – 4, prieš – 13, susilaikė 66. Pasiūlymui nepritarta. Kaip jau minėjau, visi kiti P. Urbšio pasiūlymai yra susiję, tad daugiau pasiūlymų nėra. Dėl viso įstatymo projekto motyvai. Ačiū komiteto pirmininkei.
V. Bakas – už.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš vis dėlto dėkoju, kad ta mano kalba iš dalies privertė pagalvoti, bent jau pagal susilaikymą, apie tai, kad iš tikrųjų čia daroma landa stambiesiems lobistams tapti nematomiems. Aš toliau stengsiuosi įtikinti jus ir pateikimo metu registruoti atitinkamą pataisą, kad nebūtų daroma išimčių, tačiau už patį įstatymą pasisakau už. Nepaisant šitos landos, mes būsime žingsniu priekyje, negu buvome iki šiol, bet priėmimo metu aš kviesčiau dar kartelį kritiškai įvertinti ponios A. Širinskienės veiksmus, nes prisidengiant „Caritu“ iš esmės dangstomi koncernų interesai. Tai yra nesąžininga. Jeigu „Caritas“ nevykdo lobistinės veiklos, jis jos ir nedeklaruos. Bet jeigu koncernai vykdo lobistinę veiklą, jie turės deklaruoti. Tai, ponia Širinskiene, tikrai neprisidenkite viešosios naudos siekiančiomis organizacijomis ir nedangstykite korupcijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys – motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai netikiu kryžminio deklaravimo stūmėjų nuoširdumu, kad iš tikrųjų jie siekia skaidrumo. Tai tik yra priedanga arba karnavalinė kaukė. Kaip galima tikėti tais, kurie dalyvaudami rinkimuose kalbėjo apie tai, kad nebus sudaromos jokios koalicijos su teistomis partijomis. Bet politinė aritmetika paėmė viršų virš vertybių. Tai politinei jėgai pradžioje buvo aišku, kad politinė ir kriminalinė atsakomybė yra du skirtingai dalykai. Kadencijos pabaigoje tai, pasirodo, yra tas pats. Tokiu būdu kriminalizuojama pati politika.
Mane stebina vienas dalykas. Aš suprantu, kad prieš rinkimus tikrai norisi pasirodyti gražesniems, švaresniems, bet vis tiek jūs patys užkraunate sau prievolę, kuri, žinote, skaidrumui nepasitarnaus, kaip tik kai kuriems gali tekti įrodinėti savo skaidrumą ir savo sąžiningumą, jeigu susidursite su nesąžiningu veikimu prieš jus. Bet jus tarsi kažkas paralyžiuoja. Tas paralyžius yra baimė. Man kyla klausimas, ar toje baimėje gyvenant gimsta skaidrumas?
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame po svarstymo dėl Lobistinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP-4949(2).
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 58, prieš – 3, susilaikė 24. Po svarstymo pritarta.
B. Bradauskas – replika po balsavimo.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji, aš nepažįstu nė vieno lobisto, todėl siūlau juos kaip nors atskirti, įvesti jiems skiriamuosius ženklus: ar mėlyną, ar raudoną žvaigždę, ar dar ką nors. Ką man daryti, kai mano žmona – generalinė direktorė, o aš Seimo narys, aš kiekvieną vakarą turiu deklaruoti, kad kalbu su ja ir panašiai? Na, ką mes darome, brangieji.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, tie, kurie galite nereplikuoti, nereplikuokite, nes iš tiesų mes vėluojame. Šiandien, sutarkime iš karto, dirbsime tol, kol pabaigsime darbotvarkę. (Balsai salėje) A. Skardžius nenuilstamai nori replikuoti. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad man labai apmaudu, kad per ketverius metus tie Seimo nariai, kurie pirmą kadenciją šiame Seime, neišsiaiškino, kas valstybėje yra tikrieji lobistai ir kaip reikia prevenciškai su jais elgtis.
PIRMININKĖ. Ačiū. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Man irgi tenka apgailestauti, kad politinės nuovokos valstiečiai per ketverius metus neįgavo. Priima kažkokius absurdiškus įstatymus, deda kiekvienam Seimo nariui apynasrį. Įsivaizduokite, prasidės provokacijos. Provokacijos! Prisės prie tavęs žmogus, trečias nufotografuos, sakys – P. Gražulis nedeklaravo.
Antras dalykas. Kas iš to, kad aš deklaruosiu, jeigu, pavyzdžiui, aš susitikau su lobistu, deklaravau, aptariau projektą ir iš jo kyšį paėmiau. Kas pasikeis, gerbiamieji, korupcijos bus mažiau? Mąstykite nors truputėlį, jūs galvojate, kad jus už tai žmonės išrinks. Neišrinks, bet provokacijų sulauksite ne vienas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, replikos išsakytos.
12.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio plėtros banko steigimo ir valstybės dalyvavimo kredito įstaigų kapitale“ projektas Nr. XIIIP-4966(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio plėtros banko steigimo ir valstybės dalyvavimo kredito įstaigų kapitale“ projektas Nr. XIIIP-4966(2). Biudžeto ir finansų komiteto išvada – A. Butkevičius. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, labai trumpai, prieš pristatydamas Biudžeto ir finansų komiteto išvadą, noriu pasakyti dvi mintis, nors Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas labai išsamiai pateikimo metu paaiškino, kodėl reikia tokio Seimo nutarimo. Taupydamas laiką, aš norėčiau išskirti dar dvi mintis, kurios nebuvo paliestos ir kurios sako, kad tikrai kažkas su mūsų komerciniais bankais Lietuvoje yra nenormalu. Jeigu… Tuoj, aš tik dvi mintis pasakau prieš išvados pateikimą. Koks yra bankų skolinimo verslui pokytis, lyginant šių metų balandžio mėnesio paskolų portfelį su praeitų metų balandžio mėnesiu. Mes, kaip Lietuva, euro zonos šalyse esame paskutinėje vietoje ir paskolų portfelis verslui sumažėjo 3 %, kai, pavyzdžiui, Airijoje didėjo 17 %, kai kuriose šalyse – po 14,7 %.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, bet kolegos reikalauja išvados.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Biudžeto ir finansų komiteto galutinė išvada yra tokia. Už balsavo – 7, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, apsispręskime, kiek laiko skiriame diskusijai. (Balsai salėje) Dešimt minučių. Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Siūlymas dešimt minučių. Jeigu kas nors prieštarauja, siūlykite daugiau. (Balsai salėje) Darbotvarkė, gerbiami kolegos, mes jau vėluojame. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos. Buvo numatyta 20 minučių iš viso. Apsisprendžiame dėl diskusijos. Kaip pirmininkė… Pasiūlymas buvo dešimt minučių, kiek kiti siūlo? (Balsai salėje) 15 minučių.
Balsuojame. Už – 10, prieš – 15. Iš viso buvo numatyta 20 minučių. Dar gal bus pasiūlymų, motyvų. Taigi visur viskas pagal mūsų bendrą sutarimą arba balsavimą.
Balsavo 70: už 10 minučių – 56, už 15 – 14.
Kviečiu G. Skaistę. Prašom, kolege.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Pats dokumentas turbūt turi daugybę pastabų ir jas turbūt galima suskirstyti į dvi grupes. Vienos pastabos skirtos pačiam dokumentui ir jo turiniui, jo formai. Kitos pastabos turbūt kalba apie realius veiksmus, kurie galėtų kilti iš tokio dokumento priėmimo.
Dėl paties dokumento išties turiu tris abejones, kurias jis man kelia. Iš principo vienas aspektas yra tai, kad valstybinio banko steigimas jau buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programoje 2016 metais. Dabar, kai mes tokį dokumentą priimame prieš pat 2020 metų Seimo rinkimus, išties kelia abejonių jūsų pačių nuoširdumas dėl tokios idėjos įgyvendinimo, nes kas jums trukdė iš tikrųjų trejus su puse metų, kad idėja virstų realybe.
Kitas aspektas, kad visgi Vyriausybė ir be Seimo įgaliojimo, paraginimo, pasiūlymo galėjo kreiptis į visas norimas institucijas, kad toks bankas būtų įsteigtas. Kodėl to nedarė? Išties galbūt tokio sumanymo nepalaiko, o gal kas nors trukdė. Turbūt čia madinga sakyti, kad ko nors daryti neleidžia daryti opozicija, konservatoriai, bet vis dėlto turiu pasakyti, kad jūsų yra absoliuti dauguma ir turbūt tokius sprendimus jūs galėjote priimti, jeigu tik būtų buvusi politinė valia.
Trečias aspektas yra Teisės departamento pastaba, kuri kalba apie tai, kad jūs dokumente siūlote įgalioti Vyriausybę kreiptis į visas instancijas, kad būtų toks bankas pradėtas, inicijuojamas steigti. Visgi Teisės departamentas konstatuoja, kad Vyriausybės įgaliojimai yra numatyti Konstitucijoje ir Vyriausybės įstatyme, jokių kitų įgaliojimų savo nutarimais Seimas suteikti Vyriausybei negali. Toks įgaliojimas Vyriausybei ką nors daryti yra visiškai niekinis ir toks dokumentas Vyriausybės neįpareigoja jokiems veiksmams. Ir visgi, kaip jau minėjau, Vyriausybė ir be jokio šito paraginimo, nutarimo ar dokumento jau seniai galėjo tokių veiksmų imtis.
Kalbant apie patį turinį, apie realius veiksmus, kurie galėtų gimti iš tokio dokumento steigimo, turbūt pirmiausia reikėtų nustoti klaidinti žmones vadinant šitą naują iniciatyvą valstybiniu banku. Tai nėra joks bankas tradicine forma. Visgi pagal tai, kaip aprašyta šiame nutarime, tai būtų verslo kreditavimo fondas. Kaip idėja pati iš savęs nėra bloga, netgi kažkas panašaus yra numatyta mūsų pačių vakar pristatytoje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų programoje, tačiau tai tikrai nėra bankas toks, kaip žmonės jį supranta, kaip apibūdinate jūs įvairiose diskusijose žiniasklaidoje, kai kalbate apie tai, kad paslaugų prieinamumas regionuose padidės, paslaugų įkainiai sumažės ir panašiai. Nors tikrai pensijos arčiau namų žmonės išsigryninti negalės po tokio banko įsteigimo, jeigu jis visgi galų gale būtų įsteigtas.
Kita abejonė kyla iš to, kaip iš tikrųjų jūs traktuojate valstybines įstaigas šiuo laikotarpiu ir kokia yra valdymo kultūra, kurią mes turime šiandien. Kai matome, kaip tokia įstaiga kaip Lietuvos paštas, kuri turėjo elektroninių pinigų licenciją, tam tikrą bankinę funkciją, matome, kaip jos valdyba dėl tam tikro ministro įnorių gali būti pakeista per vieną naktį, kai teismas paskui parodo – neteisėtai, paskui atkeista atgal, paskui vėl dar kartą pakeista, tai rodo, kad išties pas mus supratimo, kad tokių įstaigų valdymas turėtų būti per patrankos šūvį nuo politikų įsikišimo, tokio supratimo nėra, todėl tai tikrai kelia abejonių, kiek mes esame pasiruošę turėti tokią instituciją, kuri turbūt turėtų apie 1 mlrd. eurų, kiek tada pagundų kiltų kažkam kištis, kažkam daryti įtaką.
Kalbant jau apibendrintai, kaip atrodo iš šono visa šita iniciatyva, tai labiau panašu į oro virpinimą prieš rinkimus, manipuliuojant žmonių jausmais nepasitenkinimu bankais ir dideliais įkainiais, kai realiai neturima jokių realių priemonių ar idėjų konkurencijai paskatinti ir situacijai pakeisti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, sutinku su kolegės G. Skaistės argumentais, stengsiuosi jų nekartoti ir noriu pasakyti – čia vyksta spektaklis, čia vyksta spektaklis prieš savus rinkėjus, kuriems jūs pažadėjote, kad įkursite valstybinį banką. Trejus su puse metų nekūrėte, daugiau kaip trejus su puse, registravote nutarimo projektą birželio 16 dieną ir tame nutarimo projekte nieko apie valstybinio banko kūrimą nepasakote, o įgaliojate Vyriausybę pradėti konsultacijas, kaip galima greičiau pradėti, kad jūsų rinkėjai galvotų, kaip jūs norite turėti valstybinį komercinį banką, kai, kaip kolegė Gintarė sako, tokių įgaliojimų Vyriausybei net nereikia. Tiesą sakant, tą patį sako ir Teisės departamentas.
Dabar kaip atrodo tas dalykas, kai atrodo, kad visa visuomenė kalba apie valstybinio banko kūrimą. Ir štai Seimas nusprendžia leisti diskutuoti apie tokį svarbų, visuomenės diskusijų sulaukiantį klausimą, Seimas nusprendžia leisti diskutuoti dešimt minučių. Jūs tyčiojatės iš visuomenės ar iš Seimo narių, kurie nori pasisakyti, patys iš savęs? Jūs net nediskutuosite, nedalyvausite svarstyme! Kam diskutuoti, turėsime vieno, dviejų ar trijų balsų persvarą ir įgaliosite savo Vyriausybę derėtis dėl to, dėl ko net nereikia jokių įgaliojimų. Čia vyksta spektaklis. Jūs nenorite kurti to komercinio banko arba bijote, kad jį sukūrus per anksti paaiškės blogosios pasekmės, todėl viską atidėjote iki kadencijos pabaigos. Birželio 16 dieną įregistravote nutarimą, pademonstravote gerą valią, kaip jūs vykdote savo rinkimų pažadus, o iš tikrųjų neįvyks nieko.
Gerbiamas Rimkau, gali burbuliuoti ant manęs, jūs nieko nepadarėte, kad įvykdytumėte savo rinkimų pažadus. Dabar jūs galite tiktai burbuliuoti ant manęs, kai aš pasakau, koks spektaklis čia vyksta. O spektaklis vyksta gana svarbiu klausimu. Klausimu, kai 1995–1996 metais per Lietuvą nusirito bankų krizė ir per tą bankų krizę labai aktyviai pasireiškė ir valstybinis komercinis bankas, kuris taip pat bankrutavo, kuris nepasiteisino augančios bankininkystės rinkos sąlygomis. Taigi ar dabar yra augančios bankininkystės rinkos periodas? Nėra. Kas kaltas dėl to, kad yra nuosmukis, o ne augimo periodas?
Taigi štai šita Seimo narių dalis, kuri šiandien siūlo balsuoti už tą nevykusį nutarimą, juk pati baidė bankus iš Lietuvos. Juk jūs pernai pasiūlėte, vienas jūsų kolega pasiūlė apmokestinti banko aktyvus, kiti kolegos pakeikė projektą ir pasiūlė bankų aktyvų neapmokestinti, bet papildomai 5 % apmokestinti bankų pelną. Ir jūs norite tokiomis sąlygomis pritraukti į Lietuvą naujų bankų? Ne. Aišku, kad nepritrauksite, nes jūs pabloginote bankų veikimo sąlygas Lietuvoje.
Taigi nauji komerciniai bankai neateis. Tada kaip gelbėjimosi šiaudo, sakydami apie įvairias problemas, kurių tikrai yra bankininkystėje, ne tik mažmeninės, bet ir didmeninės bankininkystės sferoje, yra daug problemų. Jūs turėjote pritraukti bankus lengvatomis. Dabar jūs apsunkinote, papildomai apmokestinote, juos gujate iš Lietuvos, šitos jūsų kadencijos laikotarpiu išėjo dalis bankų iš Lietuvos, bet užpildysite šią nišą valstybiniu komerciniu banku, valstybiniu plėtros banku. Jeigu jums pasisektų, atrodo, nepasiseks toliau tęsti tą daugumos turėjimą Seime po spalio 11 dienos, bet jeigu pasisektų ir jūs tai realizuotumėte, ką dabar čia bandote pateikti kaip labai rimtą savo siūlymą, tai pamatysime.
Nepotizmas, protekcionizmas Lietuvos valstybės tarnyboje arba valstybės valdomose įmonėse vis dar neprarado savo tradicijų ir matysime: žiūrėk, kažkieno sūnus, dukterėčia ar švogeris atsiranda šiame banke. Kam tada dalinti paskolas? Nagi tam, kas prieina prie šito. Juk valstybinis bankas, mūsų bankas – ką norime, tą darome. Linkiu, kad taip neatsitiktų, siūlau balsuoti prieš šitą nutarimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi Seimas apsisprendė būtent taip, diskusiją baigiame. Dabar motyvai po svarstymo. M. Puidokas, jo nematau. A. Jankuvienė – motyvai už.
A. JANKUVIENĖ (LVŽSF). Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną aspektą. Akivaizdu, kad didieji bankai, esant ir mažai konkurencijai, visiškai nenori prisiimti rizikos, ir ypač SVV finansavimas yra paliktas kreditavimo užribyje. Vien tai, kad kasdien bankai uždirba po 1 mln. pelno, rodo, kad jiems visiškai nėra kuo rūpintis, rizikuoti smulkiuoju ir vidutiniu verslu. Mažų įmonių grupėje atmestų paraiškų skaičius išaugo nuo 40 % iki 61 %, vidutinių įmonių išlieka 30 %. SVV taryba jau dešimt metų tvirtina, kad smulkusis verslas faktiškai neturi galimybių gauti kreditų iš bankų ir situaciją gali pakeisti tik valstybinio banko atsiradimas.
Dar vienas aspektas yra tai, kad prastas SVV finansavimas Lietuvą tempia žemyn ir bendrame konkurencingumo indekse, kurį kas metus skelbia Pasaulio ekonomikos forumas, Lietuva pagal bendrąjį indeksą užima 39 vietą, o pagal SVV finansavimą – tik 84 iš 141 vertinamos šalies. Todėl kviečiu balsuoti už šį nutarimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties klausau argumento, kad štai kokia bloga situacija, apverkėte liūdną situaciją, tačiau nematau jokių veiksmų, kurių būtų ėmusi ši Vyriausybė, kad paskatintų konkurenciją bankų sektoriuje. Viskas, ką nuveikėte, iš tiesų keiksnojote, sakėte, kad visi blogi, bet iš tikrųjų jokių realių veiksmų nebuvo padaryta.
Dabar, kalbant apie šitą dokumentą, jis iš tiesų nereikalingas, nes jeigu Vyriausybė tikrai būtų norėjusi kreiptis į kažką dėl banko steigimo, puikiai tai galėjo padaryti ir be jūsų paraginimo. Dokumentas teisiškai atrodo nekorektiškas, nes išties įgalioti Vyriausybę Seimas neturi jokios teisės. Tai yra pats savaime antikonstituciškas teiginys, nes visi Vyriausybės įgaliojimai yra apibrėžti Konstitucijoje ir Vyriausybės įstatyme, ponas Dagy. Ačiū.
Ką dar norėčiau pasakyti, išties noras prieš rinkimus spekuliuoti tokia populiaria tema atrodo nenuoširdus, nes galų gale turėjote tikrai trejus su puse metų tai savo rinkiminei idėjai įgyvendinti. Ir jeigu išties jūsų noras taip, kaip apibrėžiama šitam nutarime, yra verslo kreditavimas ir prieinamumo prie finansų gerinimas, tai turbūt šį darinį ir reikėtų vadinti tam tikru verslo skatinimo fondu ir nespekuliuoti nuomone, kad tai bus tam tikras valstybinis bankas, kuris padės paslaugas priartinti prie gyventojų ar sumažins įkainius, nes to tikrai nebus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, po svarstymo balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl Valstybinio plėtros banko steigimo ir valstybės dalyvavimo kredito įstaigų kapitale.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 53, prieš – 11, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
Gerbiami kolegos, sutiksite pratęsti posėdį, nes dar yra poros įstatymų pateikimai.
Replika – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke, laiko nėra, todėl labai trumpai. Aš labai džiaugiuosi, kad tą idėją, kurią aš kėliau daugiau kaip prieš dešimt metų, valstiečiai vykdo, nes akivaizdoje, kada valstybėms tampa blogai, net Europos Sąjungoje, pasižiūrėkite, viena nuo kitos nupūtė net kaukes. Todėl niekas nesirūpins mumis, jeigu mes neturėsime savo kreditavimo politikos. Bankas – šitas valstybinis – reikalingas kaip oras.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Labai trumpos replikos. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Norėčiau jaunai kolegei pasakyti, kad Seimas turi teisę pareikšti nuomonę visais klausimais. Tai yra atstovybė, kuri ir turėtų tą daryti. Čia pradžiamoksliui.
O šiaip tai sveikinu priėmus tokią nuostatą. Aš pats žinau, kaip buvo praėjusios krizės metais, kai tikrai bankų buvo daug, konkurencijos buvo daug, naudos iš jų valstybei jokios. Aš manau, tikrai toks bankas reikalingas. Ir dabar vyksta panašūs procesai. Visos… daugelis Europos Sąjungos valstybių turi tokias struktūras.
PIRMININKĖ. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Valstybės biudžetas daugiau negu 11 mlrd. eurų, tai yra didžiuliai pinigai, kurie, sakykime, per savo rotaciją kiek kartų apsisuka sąskaitose, kiek transakcijų. Tai yra tie pinigai, kurie atiduodami kažkur išvežti, ir tai ne grašiai, ne ašaros, o 360 mln. kiekvienais metais iškeliauja į kitų valstybių komercinius bankus, kurių akcininkai yra pensiniai fondai. Tai reiškia, kad mūsų vargšai pensininkai, naudodamiesi bankų paslaugomis, šelpia pensinius Skandinavijos fondus, gerovės valstybės fondus, į kuriuos mes šiandien lygiuojamės. O kiek nubyra į valstybės biudžetą nuo tų 360 mln.? Ašaros. Tai geras sprendimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš kolegai R. J. Dagiui tiesiog norėčiau pasakyti, kad jeigu abejojate mano gebėjimu skaityti dokumentus, tai pats perskaitykite Teisės departamento pastabas, kur aiškiai parašyta, kad Vyriausybės įgaliojimai yra apibrėžti Konstitucijoje, ir Seimas įgalioti Vyriausybes ką nors daryti negali. Gali pasiūlyti ir Vyriausybė pati nusprendžia, ką jai veikti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis replikuoja paskutinis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Jeigu ši dauguma būtų norėjusi steigti valstybinį banką, tai seniai jis būtų įsteigtas, nes jie turi pakankamą daugumą ir turi Vyriausybę, tačiau to nenorėjo. Kadangi artėja rinkimai, R. Šimašius į Lukiškes veža smėlį. O čia smėlis yra nutarimais pilamas, ir tiek. Nebus jokio čia banko įsteigta, nieko nebus padaryta. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami… Dėl vedimo tvarkos – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mes turime jungtinį komiteto ir komisijos posėdį pirmą valandą, tai prašyčiau pirmą ir pabaigti pagal darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, yra atėjęs ministras. Gal mes sutarkime taip: koks komiteto posėdis, išleidžiame tuos Seimo narius, kad pradėtų posėdžiauti, o ministrui leisti pateikti kaip ir antrąjį įstatymo projektą, kur reikalingi pateikimai. Kokie komitetai posėdžiauja? (Balsai salėje) Švietimo ir mokslo komitetas, Valstybės istorinės atminties komisija ir Žmogaus teisių komitetas. Leidžiame minėtiems komitetams posėdžio metu posėdžiauti. (Balsas salėje: „Ir Ekonomikos komitetas.“) Ekonomikos komitetas pirma turi sulaukti, kol ministras pateiks įstatymo projektą.
Gerbiamą ministrą Ž. Vaičiūną kviečiu pateikti įstatymo projektą, kurį jau, girdite, pasirengęs išgirsti ir svarstyti toliau Ekonomikos komitetas.
12.55 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5012 (pateikimas)
Viešųjų pirkimų įstatymo 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5012. Prašom.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Vyriausybės teikiamą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą Viešųjų pirkimų įstatymo 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šio įstatymo esmė ir jis skirtas išplėsti perkančiosios organizacijos galimybes apsisaugoti nuo nesąžiningų tiekėjų, įskaitant ir tuos, kurie siekė piktnaudžiauti ekstremaliosios situacijos metu, piktnaudžiauti dėl susidariusios situacijos, susidariusios padėties ir pirkimuose dalyvavo siekdami neteisėtai pasipelnyti iš valstybės institucijų. Tokių atvejų matome, todėl operatyviai teikiame šias pataisas.
Įstatymo projektu siūloma.
Pirma, įtvirtinti pareigą perkančiosioms organizacijoms kreiptis į tris institucijas, tai yra į Specialiųjų tyrimų tarnybą, Valstybinę mokesčių inspekciją ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą dėl informacijos apie tiekėjo patikimumą gavimo, kai dėl ypatingos skubos pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų būdu, nesilaikant pirkimo procedūroms keliamų kitų reikalavimų.
Antras siūlymas yra įpareigoti minėtas tris institucijas informaciją apie tiekėjo nepatikimumą pateikti per tris darbo dienas nuo kreipimosi gavimo.
Trečia, nustatyti, kad perkančioji organizacija, gavusi informacijos, kuri sudaro pagrindą abejoti tiekėjo patikimumu, turi nutraukti pirkimo procedūras.
Gerbiamieji Seimo nariai, atsižvelgdamas į šiuo metu esamą situaciją Lietuvoje, būtent ekstremaliąją situaciją, ir galimas grėsmes dėl tiekėjų piktnaudžiavimo tais atvejais, kai pirkimai vykdomi neskelbiamų derybų būdu, prašau pritarti šiems teisės aktų projektams po pateikimo ir svarstyti juos ypatingos skubos tvarka. To reikia dėl to, kad būtų išvengta šio piktnaudžiavimo ir tų tarnybų informacija būtų gauta tuo metu, kada ji yra labiausiai reikalinga, tai yra vykdant patį pirkimą, o ne pirkimui pasibaigus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti V. Poderys. Jo nėra. I. Šimonytė. Ruošiasi E. Pupinis.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Ministre, ar čia nėra taip, kad jūs po mūšio mosuojate kumščiais, nes ta išlyga, kuri buvo priimta pandemijos metu, ateityje negalės būti taikoma, nes dabar mes jau apie virusą žinome ir tuo pagrindu neskelbiamų derybų organizuoti institucijoms nėra galimybės? Bet jūs sukuriate tokią situaciją, kad tada, kai, tarkim, reikės kitomis aplinkybėmis pasinaudoti šia išimtimi, institucijos turės privaloma tvarka kreiptis į kitas institucijas, kurios turės ieškoti kažkokios informacijos, kurios tuo metu gali ir neturėti. Tiesą sakant, ar čia nėra tiesiog bandymas numesti atsakomybę kam nors kitam, kad paskui tomis pažymomis, kuriose nieko nebuvo parašyta, būtų galima tiesiog pridengti savo nesugebėjimą pareikalauti, tarkim, užtikrinimo priemonių ar kitų garantijų, kurias perkančioji organizacija gali naudoti?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Šios nuostatos galiotų ne tik karantino metu, bet ir ekstremaliosios situacijos metu. Tokia situacija, kaip žinome, dabar yra Lietuvoje, ekstremalioji situacija nėra panaikinta. Kitaip tariant, perkančiosios organizacijos iki šiol taip pat turi teisę atlikti pirkimus neskelbiamų derybų būdu, be abejo, kaip ir minėjote, tokiais atvejais, kuomet nebuvo tų aplinkybių, kurių jos negalėjo numatyti. Čia yra tam tikras ir prevencinis žingsnis, kad esant kitokiai situacijai būtų galima apsidrausti nuo tokių nesklandumų, ir informacija, kurią turi tarnybos, galėtų disponuoti ir ją turėtų perkančiosios organizacijos. Tikslas yra paprastas: kad nebūtų taip, kad po pirkimo paaiškėja informacija, kurios perkančiosios organizacijos prieš tai neturėjo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aš nespėjau pasakyti, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Kultūros komitetas taip pat 13 valandą turi posėdžius, o mes sutarėme pabaigti šio ir kito įstatymo pateikimus.
Dėl Švietimo ir mokslo komiteto sakiau.
Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų čia taip pat klausimas, ar tikrai struktūros turi pakankamai informacijos, ar iš tikrųjų neapkraunate jų papildomai kokia nors veikla, kur galbūt pagrindinis šaltinis bus kokie nors internetiniai portalai ir kiti dalykai, nes paprastai tos įmonės yra gudrios? Bet prevenciškai visada būdavo taip, kad draudimas išduodavo tam tikrus liudijimus, jie taip pat turi savo prevencinius mechanizmus, kur labai gerai pažįsta įmones, ir taip neišduodavo draudimų. Ar to nepakanka, nes tai jau kvepia finansais? Jeigu tokio dalyko neturi, negali gauti, nesi patikimas, taigi tu negali dalyvauti pirkimuose. Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Dėl jūsų klausimo dėl šių institucijų apkrovimo, akivaizdu, kad tokių pirkimų neskelbiamų derybų būdu yra gana nedidelis skaičius. Tai yra tam turi būti sąlygos, kaip ir minėjau, karantino, ekstremaliosios situacijos, nepaprastosios padėties. Jau vien tai mažina tokių potencialių atvejų skaičių.
Tais atvejais, kai toks pirkimas vykdomas, tikrai manome, kad tokia nuostata užtikrintų dar papildomas galimybes turėti kiek įmanoma tuo laikotarpiu visavertę informaciją perkančiajai organizacijai. Šiandien mes turime situaciją, kai jau po pirkimo yra daug publikacijų, kai paaiškėjo tam tikra informacija, kad tiekėjai buvo nepatikimi ar dėl jų kilo abejonių. Šiuo atveju tokios situacijos nebūtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ministre, aš suprantu motyvus, dėl ko jūs keliate, ir pritariu pačiai tai idėjai, kad reikia ką nors daryti, bet man kelia abejonę pasirinktas būdas. Gal iš tikro, kai yra stresinė situacija ir ceitnoto sąlygos, surinkti tą informaciją specialiosioms tarnyboms gali būti neįmanoma ar sunku. Tarkim, po kelių dienų ar po tam tikro laiko, kaip jūs ir pats sakote, paaiškėja visas vaizdelis ir jis, pasirodo, labai nekoks. Gal reikėtų galvoti apie tai – keisti įstatymą ta linkme, kad gąsdintų tuos dalyvius, kurie dalyvauja tokių neskelbiamų derybų būdu skelbiamuose pirkimuose, kad jiems, jeigu paaiškės blogi dalykai, bus sankcijos taikomos ir tam tikra prasme atgaliniu būdu. Reikia kokį nors tokį instrumentą sugalvoti.
PIRMININKĖ. Ačiū, Kęstuti. Laikas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ar apie jį galvojate, ar negalvojate?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą ir siūlymą tam tikra apimtimi. Būtent taip ir siūloma, tikslas yra tas. Iš esmės jau vien pats faktas, kad įstatyme yra numatyta, kad perkančioji organizacija neskelbiamų derybų atveju kreipiasi privaloma tvarka į šias institucijas, manau, yra pakankamas prevencinis pagrindas ir patiems tiekėjams suprasti, kad informacija bus patikrinta. Čia jau duoda pačią prevenciją.
Antruoju atveju tiek, kiek šios tarnybos turi informacijos, be abejo, ją pateiks tuo laiku, kaip ir numatyta. Viena vertus, ir prevencija tokia, ir labai aiški žinia. Negali būti aiškesnės žinios negu įtraukta nuostata į įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre. Atsakėte į klausimus. Po pateikimo galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju. Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti, kai Ekonomikos komitetas pateiks išvadą. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka.
Gerbiami kolegos, Seimo Pirmininkas mano ir aš siūlau taip pat, kad mes suspėjame skubos tvarka. Ypatingos skubos nereikia – paprasta skuba. Ir suspėsime dar šioje sesijoje. Dėkoju.
13.04 val.
Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5004 (pateikimas)
Kaip buvome sutarę, darbotvarkės 1-13 klausimas – Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5004. A. Stančikas. Pateikimas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šis įstatymas yra egzistuojantis. Esmė yra, kad įstatymas pabuvo ir Konstituciniame Teisme, yra sprendimas būtent dėl šio įstatymo priėmimo procedūros pažeidimo. Iš esmės įstatymas, ką sako Konstitucinis Teismas, šis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre turi būti oficialiai paskelbtas 2020 m. liepos 1 d. Kolegos, yra teikiamas pakoreguotas įstatymas. Jeigu žiūrėtume dėl Pieno įstatymo, Konstitucinis Teismas nieko nepasakė dėl jo sudėties, kad jis kur nors prieštarautų. Faktiškai šitas įstatymas nelabai skiriasi nuo buvusio, yra tam tikrų pataisų. Pati esmė: Žemės ūkio ministerijoje tikrai dirba darbo grupė, ta darbo grupė jau gana ilgai dirba, tačiau rezultato dar iki galo nepasiekė. Priežastis, aišku, suprantama, kai darbo grupėje yra perdirbimo įmonės ir ūkininkai, rasti bendrus sprendimus yra gana sudėtinga.
Kolegos, labai nesiplėsdamas teikiu šitą įstatymą, nes tai ir prašymas, aišku, palaikyti jį, ir, jeigu galima, skubos tvarka, nes mes iki liepos 1 dienos turėtume, nes tada jokio įstatymo nebus. Ar tai gerai? Perdirbimo įmonės, ko gero, džiaugsis, joms tai bus gerai, o kas apgins būtent tą žemdirbį, čia jau tada kitas klausimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Gentvilas. Ruošiasi A. Šimas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Andrejau, gal galite jūs paaiškinti kaip valdantysis, kaip gali būti tokia betvarkė dėl šio įstatymo, kai paskutinę sesijos savaitę, vos savaitė iki vakuumo, atsiranda trys projektai: Vyriausybės projektas, Žemės ūkio ministerijos ir jūsų projektas? Vyriausybės, atsiprašau, Žemės ūkio ministerijos projektui, kuris yra identiškas jūsų, pastabas ir nepritarimą yra pateikusios aibė ministerijų, Konkurencijos taryba ir daugelis kitų. Mūsų Teisės departamentas stebėtinai tylus buvo jūsų projekto atžvilgiu, neprašė net Vyriausybės išvados. Paaiškinkite šitą chaosą ir kaip galima teikti tokį įstatymą, kuris yra paraleliai svarstomas tiek Vyriausybėje, tiek Žemės ūkio ministerijoje ir būtent jūsų išeina į tribūną?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kolegos, aš kaip tik šiek tiek buvau ir užsiminęs, sakykim, kas vyksta Žemės ūkio ministerijoje. Yra darbo grupė, kurios sudėtyje yra stambieji ūkininkai, bendrovių atstovai, yra smulkiųjų ūkininkų arba vidutinių ūkininkų atstovai ir perdirbėjai, tai yra tos grupės, kur visada vyksta ginčai. Šiandien iš tikrųjų ta darbo grupė galutinio rezultato taip ir nepateikė, ko tikėjosi žemės ūkio ministras. Mes šiandien esame pastatyti prieš faktą, nes nuo liepos 1 dienos nelieka jokio įstatymo. Šiandien mes turime, šiaip ar taip, bent jau priimti, ką ir Konstitucinis Teismas sako… kuris buvo ankstesnis įstatymas, šiame įstatyme pačių pažeidimų jis nemato, jis mato pažeidimą tik būtent pačioje pateikimo procedūroje, šito įstatymo priėmime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Šimas. Ruošiasi, A. Armonaitės nėra, K. Starkevičius.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, šitas įstatymas nuo pat priėmimo pradžios buvo teikiamas pažeidžiant visus terminus ir Konstitucinis Teismas tai pripažino. Bet Konstitucinis Teismas nagrinėjo tik du punktus. Pats įstatymo projektas apskritai yra netoleruotinas, manau. Tai pripažįsta ir Pieno taryba, daug kartų siūliusi ministerijai naikinti tą įstatymą, kokius tris ar keturis kartus Pieno taryba kaip rekomendacinė buvo. Kodėl nebuvo atsižvelgta į tai ir kodėl taip chaotiškai priešpaskutinę savaitę iki liepos 1 dienos vėl mes puolame tą įstatymą skubos tvarka tvarkyti? Vėl bus tas pats, kaip buvo, kai 2015 metais buvo priimtas pradinis šis įstatymas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš iš tikrųjų sutinku, kad pats įstatymas šiandien nėra tobulas. O dėl Pieno tarybos, tai mes žinome jos sudėtį, ten būtent yra vienas trečdalis perdirbėjų, vienas trečdalis žemdirbių atstovų ir vienas trečdalis būtent Vyriausybės, arba ministerijos, atstovų. Iš tikrųjų šiuo atveju būtent tas nesusitarimas tarp žemdirbių ir perdirbėjų visada egzistavo ir greičiausiai egzistuos. Tą, ką šiandien, sakykim, ir perdirbėjų atstovai rašo, kad faktiškai jų tikslas, kad įstatymo kaip ir nebūtų, nes jo galbūt ir nereikia. Bet klausimas, o kas apgins tą silpnąją derybinę galią turinčius atstovus, būtent pačius žemdirbius, tuo labiau kalbant apie smulkesnius ir vidutinius ūkius, nekalbant apie pačius stambiausius, kur šiandien kai kuriais atvejais mes galbūt ir įžvelgiame, kad yra tam tikras nesąžiningas kainų formavimas. Aišku, mes nekalbame, kad čia bus kainos reguliuojamos, bet atitinkamas apsaugojimas ir tam tikrų taisyklių sudėliojimas turi būti. Aišku, jeigu šiandien mes pritariame, dar yra laiko pateikti ir pasiūlymus būtent dėl šio įstatymo. Aišku, noras yra kuo greičiau tai padaryti, kaip ir sakiau. Viena iš pagrindinių problemų – liepos 1 dieną mes nebeturėsime jokio įstatymo.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius. Ruošiasi K. Masiulis.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, aš irgi esu vienas iš autorių, bet vien dėl to, kad padėtume Vyriausybei, čia nėra pasiteisinimas. Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija turėjo laiko rasti tuos kompromisus tiek su Pieno taryba, tiek su atskiromis ministerijomis. Deja, jos šio darbo nepadarė.
Pirmininke, ar negalvojate, iki liepos 1 dienos mes vis tiek nieko nesuspėsime, bet kad vis dėlto susiimtų ta pati Vyriausybė, ministerija ir rastų kompromisą? Tas mūsų pateiktas projektas čia yra kaip geltonoji kortelė. Aš tikrai siūlysiu, kad vis dėlto mes sulauktume Vyriausybės išvados ir tada judėtume į priekį visu tempu. Vyriausybė išvadą gali parengti greitai, nebūtinai laukti kelis mėnesius. Juo labiau pati Vyriausybė šio įstatymo neparengė laiku.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Supratau. Gerbiamas kolega, tiek mano, tiek tamstos parašas yra dėl šio projekto, ir būtent mes suvokiame, kad laiko mes esame labai praradę ir šiandien tenka apgailestauti, kad ministerija iki galo nepadarė savo uždavinio, ir šiandien kaip Seimo nariai mes turime bandyti ištaisyti šią situaciją. Todėl vis dėlto aš grįžtu prie to, kad neatsitiktų taip, kad mes, norėdami kaip geriau, padarysime dar blogiau. Bent jau išeitų, kaip sakoma, norėjosi kaip geriau, išėjo kaip visada. Bent jau ne blogiau.
PIRMININKĖ. K. Masiulis klausia paskutinis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Kažkaip nesueina jūsų logika. Jūs sakote, kad žemdirbiai dispolemikoje yra silpnoji grandis. Jeigu jie turi trečdalį balsų, tokia pati ta grandis kaip ir kitų, turinčių po trečdalį. Tiesiog, matyt, neįtikino kažkurios dalies, ir tiek. Dabar kuriai pusei jūs atstovaujate?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Jūs labai gerai pastebėjote….
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jeigu yra Vyriausybė, čia jūsų Vyriausybė – daugumos. Tai įtikinkite tą Vyriausybės dalį ir turėsite du trečdalius. Dabar ateinate apeiliuoti, atnešate kažkokią žaliavą, kur aš matau socializmą. Mes pradėsime reguliuoti kainas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Supratau, kolega. Pirmiausia dėl Pieno tarybos, kaip aš ir sakiau, kad po trečdalį visų trijų atstovų yra. Šiaip kolega klausė, kodėl neatmetė? Vadinasi, vis dėlto perdirbėjai visada norėjo atmesti ir panaikinti šį įstatymą, bet žemdirbiai atitinkamai atstovėjo, palaikydami Vyriausybės atstovus.
O šiandien yra ta darbo grupė, kuri dirba, aš vėl paminėjau dar tris sudedamąsias: yra stambieji ūkiai, smulkieji ir vidutiniai, kur irgi yra ginčo objektas. Nes šiandien mes matome, jeigu pažiūrėtume į patį įstatymą, tas pats tų laiptelių sudėliojimas pagal kiekį iš tikrųjų visada yra ginčo objektas, ar teisinga čia yra. Kodėl už mažą kiekį, už tos pačios kokybės, tiek kokybės, tiek sudedamųjų dalių, už tą patį pieną kainos yra skirtingos, už kilogramą pieno stambiajam ir smulkiajam? Tai visada buvo ginčo objektas. Aišku, kiekviena pusė įrodinėja savo tiesą. Šiuo atveju, suprantama, yra ir perdirbėjai, kurie turi dar savo interesus, nes tai yra biznis. Jeigu silpniau susiderės ūkininkai, vadinasi, ta paklodė bus arčiau perdirbimo įmonių. Aišku, mes nekalbame, kur dar… Turėtume kalbėti iš viso, jeigu įsivaizduojame, tai yra visa grandinė: yra ūkininkas, kaip žaliavos gamintojas, perdirbėjas, prekybininkas ir vartotojas. Šiandien faktiškai yra dvi grandys: prekybininkas, ko gero, yra stipriausia derybų grandis ir perdirbėjas. Vartotojui – kas yra pateikta, ūkininkui – kas liko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, atsakyta į klausimus. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo?
Pritariame. Prieš? Na… o atleiskite! Motyvai už – K. Starkevičius. Technika ne taip greitai pasako. Atsiprašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš šiek tiek istoriją priminsiu, kada šis įstatymas buvo priimtas. Priimtas buvo 2016 metais, kai ministre buvo gerbiama V. Baltraitienė. Jis buvo priimtas po ilgų peripetijų, po ūkininkų streikų, piketų, žygių Gedimino prospektu, palapinių miestelio, kad šiek tiek būtų nugesintas gaisras. Kaip visuomet, skubiai buvo priimtas, kaip ir mes dabar kartais padarome, ir buvo tų klaidų, kurias čia pristatantis pirmininkas minėjo. Bet nepasiteisinimas, kad Vyriausybė po Konstitucinio Teismo turėjo gerą laiką, kada galėjo šį įstatymą sureguliuoti ir sutarti su visomis pusėmis. Ji šito nepadarė, to nepadarė. Mes, Seimo nariai tiek iš pozicijos, tiek opozicijos, dabar suprasdami sudėtingą situaciją, bandome, kaip aš minėjau, pakelti geltonąją kortelę. Ir šiuo metu tą geltonąją kortelę aš siūlau vis dėlto Vyriausybei grąžinti, kad jie rastų tą kompromisą, nes tos pastabos, kurios buvo nesutarimuose tarp Vyriausybės, šiandien yra ir neatsakytos. Taigi nesugebėjo gerus metus išspręsti šios problemos. Aš galvoju, dabar liks 20 dienų, nes daug diskusijų buvo, kada jie pateiks tą galutinį variantą, mes tada svarstysime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Gentvilas – motyvai prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, nėra gero pasiteisinimo, kodėl Žemės ūkio ministerija vėluoja šį sprendimą pateikti. Vasario 6 dieną Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą ir praėjo lygiai beveik penki mėnesiai nuo sprendimo priėmimo. Štai A. Stančikas ateina paskutinę dieną iš esmės, kada įmanoma pateikti šį projektą. Priminsiu, kad pats Konstitucinio Teismo sprendimas yra dėl ypatingos skubos tvarkos pažeidimų, ir šis projektas vėlgi negali būti svarstomas ypatinga skuba, nes dėl to jis ir yra grąžintas Seimui.
Pats reguliavimas yra mums, kaip liberalams, ydingas, bet mes sutinkame, kad negali atsirasti milžiniško vakuumo ir reikia prieiti prie šito. Bet aš priminsiu, kad yra net trys šito įstatymo versijos, tai yra: Žemės ūkio ministerijos, Vyriausybės ir jūsų, gerbiami Seimo nariai. Dėl Žemės ūkio ministerijos projekto, kuris yra identiškas, Vyriausybė tiek pastabų yra davusi ir pabrėžia, kad neatsižvelgta į Teisingumo ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Konkurencijos tarybos pastabas, ir siūlo grąžinti tobulinti visą šį projektą, pati kaip Vyriausybė. Tai šita nuostata turbūt galioja ir dėl jūsų projekto, nes Žemės ūkio ministerija teikia identišką projektą. Tai, gerbiamieji, yra pateiktas nekokybiškas projektas paskutinę minutę – štai kaip jūs kovojate už žemdirbius, paskutinę minutę desperatiškomis priemonėmis pažeisdami savo Vyriausybės programą ir nuostatas. Aš siūlau su išlygomis startuoti su svarstymu, bet paprašyti Vyriausybės išvados ir Ekonomikos komiteto papildomai.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, po pateikimo balsuojame.
Balsavo 33 Seimo nariai: už – 30, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Nuskambėjo siūlymas dėl Ekonomikos komiteto, taip, Simonai? Minutę. Prašom. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Kaip papildomas – Ekonomikos komitetas ir Vyriausybės išvados Liberalų frakcijos vardu prašome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto pirmininkas A. Stančikas. Prašom.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kolegos, aš tribūnoje stovėdamas dar priminiau, kad galbūt galėtume ne ypatingos, bet skubos tvarka, nes ką aš kalbu, iki liepos 1 dienos, jeigu mes to įstatymo nepadarysime, neturėsime, tai tikrai po liepos 1 dienos, aš įtariu, kad turėsime kitas problemas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, išties sutarkime. Bet galbūt tą balsavimą, matydama salėje dabar tik 33 Seimo narius, aš siūlyčiau nukelti į vakarinį posėdį. Pasitarkime. Negalime mes, 30 Seimo narių, priimti tokio sprendimo. Ar galime sutarti? (Balsai salėje) Dėl Vyriausybės išvados vis tiek reikia… (Balsai salėje) Siūlymas balsuoti dabar. Jūsų valioje siūlymas balsuoti dabar. Buvo pasiūlymas prašyti Vyriausybės išvados. Kas už tai, kad prašytume Vyriausybės išvados? Nors žinau, kad ministras kaip tik ir derino tą klausimą, prašė, kad jis būtų pateiktas. Balsuojame.
Balsavo 32 Seimo nariai. Už tai, kad reikia Vyriausybės išvados, – 12, kitaip mano 20: 10 plius 10.
Dėl papildomo komiteto balsuojame. Buvo pasiūlyta Ekonomikos komitetą skirti papildomu komitetu. (Balsai salėje) Negalime priimti. Kolegos, svarstymo stadijoje mes turėsime visas galimybes.
Už Ekonomikos komitetą balsavo 7 Seimo nariai. Papildomas komitetas neskiriamas.
Dėl skubos. Galime sutarti bendru sutarimu, kad ne ypatinga skuba, o skuba, kuri leidžia mums ne 72?.. (Balsai salėje) Gerai, balsuojame. Kas už tai, kad būtų skuba, paprasta skuba, suteikianti 24 valandų laikotarpį? Kolegos, manau, jeigu kas nors strigs ar bus neteisingai suprasta, tikrai jokių buldozerių, kaip jūs sakote, nebus. O poreikį ką tik išsakė.
Balsavo 29: 22 mano, kad skuba, prieš – 6, susilaikė 1.
Dabar replikos po balsavimo ir baigsime rytinį posėdį. Prieš tai pasakysiu, kad K. Starkevičius prie mikrofono buvo atsistojęs pirmasis. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų bandėme ieškoti kompromiso. Ko Vyriausybė nepadarė per keturis mėnesius, vis tiek jinai dirbo, galėjo mums dabar pateikti išvadas ir tada skubos tvarka būtume svarstę. Bet dabar aš tikrai atsiimu savo parašą, nes matau, kad mes nenorime kompromiso – mes norime buldozerio. Norime vėl klaidų. Yra didžiulis žemdirbių nepasitenkinimas. Aš norėjau vienyti, jūs nenorite. Važiuojame!
PIRMININKĖ. Kolegos, aš, kaip posėdžio pirmininkė, manau, kad šio balsavimo nelaikytume pagrindu. Iš tikrųjų balsavo… ir Statutas mums taip pat pasako, kad 1/5 Seimo narių gali priimti sprendimą, ne taip dažnai būna taikomas šitas punktas, todėl dėl skubos balsuosime vakariniame posėdyje.
K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, aš irgi esu sužavėtas daugumos poelgiu. Aš čia atėjau nusiteikęs balsuoti prieš. Pagalvojau, gal reikia vardan kompromiso ieškoti išeičių tam, kad nepakenktume žemdirbiams, ir balsavau už. Tačiau žiūriu, kad čia iš tikro įjungė buldozerį visa jėga: nereikia Vyriausybės išvados, nereikia polemikos, ką ten Vyriausybė svarsto. Tai jums ir S. Skvernelis nebepatinka? Man jis niekada nepatiko.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, mes sutarėme, Statutas mus dėl to ir įpareigoja. Dėl skubos balsuosime vakariniame posėdyje.
O dabar siūlyčiau baigti rytinį posėdį. Prieš baigiant, M. Adomėnas nori repliką pasakyti.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Iš tiesų aš grįžtu į salę iš komiteto posėdžio ir posėdžiui užsitęsus virš darbotvarkėje numatyto laiko, aš žinau, kad įvyko bent pora komitetų posėdžių, kurie…
PIRMININKĖ. Mes leidome, gerbiamas Mantai, Seimo buvome atsiklausę, įvardinome visus komitetus ir leidome komitetams dirbti posėdžio metu.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Puiku, džiaugiuosi.
PIRMININKĖ. Statuto nepažeidėme. Ačiū už jūsų rūpestingumą ir dėmesingumą.
Rytinį posėdį baigėme, gerbiami kolegos. Nuoširdžiai dėkoju, kad jūs ilgiau dirbote. (Balsas salėje: „Registruojamės.“) Prašau registruotis, patys ištvermingiausi.
Rytinį posėdį baigėme. (Gongas)
Nors ir po gongo, noriu priminti, kad rytiniame posėdyje neapsvarstyti įstatymų projektai dėl pridėtinės vertės ir viešųjų pirkimų perkeliami į vakarinį posėdį. Siūlyčiau juos svarstyti po to, kai apsispręsime dėl skubos. Ačiū.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.