LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

žMOGAUS TEISIŲ kOMITETO

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SIENOS IR JOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1666 I IR III SKYRIŲ, 4, 10, 16, 18, 23, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 231 STRAIPSNIU IR NAUJU IX SKYRIUMI

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-2383

2023-04-12 Nr. 112-P-13

Vilnius

 

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto nariai: Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė ir Rūta Ragaliauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė.    

Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Sienos kontrolės organizavimo valdybos viršininkas Saulius Nekraševičius, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė.

2.      Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

1, 4

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Atsižvelgus į projekto 1 straipsniu atliekamus pakeitimus, siūlytina nedėstyti viso skyriaus nauja redakcija, o keisti tik konkrečias keičiamų straipsnių dalis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniui.

Pritarti

 

1.2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

1

 

 

 

 

2.                Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje, apibrėžiančioje sąvokos „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“ turinį, siūlome atsisakyti nuostatų, nustatančių konkrečius įstatyminius reikalavimus, taikomus šiems asmenims. Pirma, tai nėra sąvokas apibrėžiančio straipsnio reguliavimo dalykas. Antra, šie reikalavimai išdėstyti ir keičiamo įstatymo 32 straipsnyje, reglamentuojančiame priėmimo į valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas pagrindus ir tvarką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį siūlome dėstyti taip: „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas (toliau – rėmėjas) – šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis fizinis asmuo, kuris savo noru padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas“.

Pritarti

 

1.3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

2

 

2

 

3. Atsižvelgus į tai, kad valstybės sienos apsaugos sustiprinimas būtų taikomas tik laikinai – kol tęsiasi valstybės lygio ekstremalioji situacija (laikinumo aspektas), projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje vietoj žodžio „paskelbus“ siūlome įrašyti žodžius „esant paskelbtai“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalies nuostatai iki dvitaškio.

Pritarti

 

1.4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

2

2

 

4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „jos sudarytos“, nes Nacionalinio saugumo komisijos sudarymo klausimas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas.

Pritarti

 

1.5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

2

2

 

5.                Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje reikėtų atskleisti išlygos, numatančios, kad nuostata, nustatanti, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami, taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui, turinį. Pažymėtina, kad aukščiau nurodyta nuostata yra imperatyvi (įstatyme nurodyta, kad ji gali būti netaikoma tik tais atvejais, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais). Todėl nėra aiškus jos individualaus taikymo kiekvienam atskiram užsieniečiui tikslas, nes vis tiek visais atvejais į Lietuvos Respublikos teritoriją jie nebus įleidžiami. Jeigu siekiama nustatyti, kad nuostatos individualaus taikymo kiekvienam atskiram užsieniečiui tikslas yra būtent ir išsiaiškinti, ar konkretus užsienietis nesitraukia nuo karinės agresijos ar persekiojimo ar nori patekti Lietuvos Respubliką humanitariniais tikslais, tą reikėtų aiškiai ir nurodyti. Jeigu, vis dėlto, individualaus nuostatos taikymo kiekvienam užsieniečiui tikslas yra kitas, tą taip pat reikėtų išsamiai atskleisti.

Pritarti

Komitetas pritaria patikslintam Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus siūlymui.

Žr. Komiteto sprendimą.

1.6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

4

 

 

 

 

 

6. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalies 3 punkte tam tikros nuostatos yra išdėstytos skliaustuose. Pažymėtina, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose pavyzdžius, paaiškinimus, sąlygas ar pan.; atsižvelgus į tai, šios projekto nuostatų formuluotės taisytinos, atsisakant skliaustų.

Pritarti

 

1.7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

4

 

 

 

 

 

7. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalies 7 punkte yra nurodyta, jog reikalavimas turėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotą leidimą būtų netaikomas „vykdantiems valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų funkcijas“. Pastebėtina, kad tiek tokių asmenų, tiek ir jų atliekamų funkcijų yra labai daug, o toks nuostatos neapibrėžtumas implikuoja, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduoto leidimo nereikėtų iš esmės bet kurių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bet kuriems tarnautojams (darbuotojams), į pasienio ruožą vykstantiems tarnybos (darbo) tikslais. Jeigu, vis dėlto, siūlomos nuostatos tikslas yra nustatyti kažkokį siauresnį valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų ratą, siekiant teisinio aiškumo minėtą nuostatą reikėtų sukonkretinti.

Pritarti

 

1.8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

4

 

 

 

 

 

8. Nors projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad projekto 4 straipsniu siekiama suderinti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies 4 punkto nuostatas, nes juose yra nustatytos skirtingos sąlygos tam pačiam procesui, tačiau pastebėtina, kad projekto rengėjai vis tik palieka skirtingas nuostatas, nes vienu atveju yra kalbama apie juridinių asmenų, juridinių asmenų filialų, atstovybių bei juridinio asmens statuso neturinčių asmenų teistumą, kitu atveju – apie šių subjektų vadovų ar kitų atsakingų asmenų teistumą bei jiems paskirtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones. Manytina, kad šios dvi nuostatos turėtų būti suvienodintos, kad ateityje nekiltų praktinių jų taikymo problemų. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį dėstyti taip:

„2. Sąrašas sudaromas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka. Į sąrašą gali būti įrašyti motyvuotą prašymą pateikę fiziniai ir juridiniai asmenys, juridinių asmenų filialai, atstovybės bei juridinio asmens statuso neturintys asmenys. Šioje dalyje nurodyti subjektai į sąrašą negali būti įrašyti, jeigu:

1) fizinis asmuo, juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovas arba kitas atsakingas asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už tyčinę nusikalstamą veiką;

2) nėra praėję vieneri metai nuo fiziniam asmeniui, juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovui arba kitam atsakingam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą arba akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo įvykdymo dienos;

3) juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl tyčinės nusikalstamos veikos ir yra bent viena iš šių sąlygų:

a) po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo nėra praėję treji metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą priskiriamas nesunkiems arba apysunkiams nusikaltimams;

b) po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo nėra praėję penkeri metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas sunkiems nusikaltimams;

c) po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo nėra praėję aštuoneri metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams.“.

Atitinkamai projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punktą dėstyti taip: „4) nustatomos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių fizinis asmuo, juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė ar juridinio asmens statuso neturintis asmuo negali būti įrašytas į sąrašą;“.

Pritarti

Siūloma pagrindiniam komitetui suderinti Įstatymo projekto nuostatas su LR Baudžiamojo kodekso nuostatomis.

1.9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

4

 

 

 

 

 

 

9. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad sprendimas atsisakyti įrašyti fizinius ir juridinius asmenis, juridinių asmenų filialus, atstovybes bei juridinio asmens statuso neturinčius asmenis į sąrašą gali būti priimamas, kai fizinis ir juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo kartu su prašymu pateikė suklastotus dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų. Viena vertus, neaišku kokiu teisiniu pagrindu Valstybės sienos apsaugos tarnyba galėtų konstatuoti, kad tam tikri dokumentai yra suklastoti, nes šį teisės pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Kita vertus, sprendimui atsisakyti įrašyti į sąrašą užtenka fakto, kad asmuo, pateikdamas prašymą, jame sąmoningai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis (keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas), t. y. dėl vienokių ar kitokių priežasčių būtų nurodyti klaidingi ar tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nebūtų konstatuota. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūlome išbraukti žodžius „ar suklastotus“, o šios dalies 1 punkte po žodžio „jame“ įrašyti žodžius „ar kartu su prašymu pateiktuose dokumentuose“.

Pritarti

 

1.10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

5

10

 

2

 

10. Projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnį 41 dalyje bei projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje pateikiamos nuorodos į konkrečius įstatymų straipsnius ir jų dalis. Siūlytina atsisakyti nuorodų į konkrečius straipsnius ir jų dalis keičiamo įstatymo tekste, siekiant teisės ekonomiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad, jeigu būtų keičiama struktūrinių dalių numeracija įstatymuose, į kuriuos teikiamos nuorodos, reikėtų keisti ir šio įstatymo nuostatas.

Pritarti

 

1.11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

6

 

 

11. Atsižvelgus į projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 3 dalies nuostatas, siūlytina jas sujungti ir šio straipsnio 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „valstybės sienos apsaugos priedangos plane, kurį tvirtina Vyriausybė, nustatyta tvarka - . patikrinimų įstaigos ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos“.

Pritarti

 

1.12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

12. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, po žodžio „vadovaujantis“ įrašant formuluotę „šiuo įstatymu ir“.

Pritarti

 

1.13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

13.Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, nurodant, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas nustato ne tik rėmėjams išduodamų pažymėjimo, atpažinimo ženklo, liemenės su užrašu „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“ nešiojimo tvarką, bet ir jų išdavimo bei grąžinimo tvarką. Be to, projektas pildytinas nuostatomis, reglamentuojančiomis šių daiktų grąžinimą, kai rėmėjas yra išbraukiamas iš rėmėjų sąrašo ir su juo yra nutraukiama sutartis.

Pritarti

 

1.14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

14. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) 35 punktą, įstatyme vartojamos sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys) išdėstomos viename straipsnyje atskiromis straipsnio dalimis, siūlytina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje pateiktos sąvokos – „Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančio kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis“, apibrėžimą dėstyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje, įtvirtinančiame šiame įstatyme naudojamų sąvokų apibrėžimus.

Pritarti

 

1.15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

15. Atsižvelgus į tai, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos ne alternatyvios, o kumuliatyvios aplinkybės, kurioms esant asmuo negali tapti rėmėju (t.y. jis turi ir netarnauti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, ir neatlikti tikrosios karo tarnybos), keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje po žodžio „netarnaujantis“ vietoj jungtuko „ar“ įrašytinas jungtukas „ir“.

Pritarti

 

1.16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

16. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje po žodžio „vidurinį“ įrašytini žodžiai „ar jam prilygintą“.

Pritarti

 

1.17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

17. Siūlytina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą asmenims, norintiems tapti rėmėjais, prieš įrašant į rėmėjų sąrašą, būti išlaikius egzaminą, nustatyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje, kur taip pat nustatytas analogiško pobūdžio reikalavimas. Be kita ko, šioje straipsnio dalyje išskiriami buvę Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir buvę tikrosios karo tarnybos kariai, kuriems šis reikalavimas nėra taikomas. Tuo tarpu projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nėra numatytos asmenų grupės, kurioms reikalavimas išlaikyti aukščiau nurodytą egzaminą nėra taikomas, kas suponuoja išvadą, kad pagal projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį visiems asmenims, norintiems tapti rėmėjais ir būti įrašytiems į rėmėjų sąrašą, privaloma išlaikyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nurodytą egzaminą. Neatsižvelgus į pateiktą pastabą, reikėtų patikslinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodant asmenų grupes, kuriems pagal projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalį nėra taikomas reikalavimas išlaikyti egzaminą.

Pritarti

 

1.18

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

18. Atsižvelgus į projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies antro sakinio turinį bei siekiant nuosekliai dėstyti visą priėmimo į rėmėjus procedūrą, t.y. įrašymo į sąrašas klausimas sprendžiamas tik patikrinus, ar asmuo atitinka įstatymo reikalavimus bei jam išlaikius numatytą egzaminą, siūlytina jį dėstyti ne 2 dalyje, o pirmuoju šio straipsnio 5 dalies sakiniu.

Pritarti

 

1.19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

19. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad „prieš įrašant norintį tapti rėmėju asmenį į rėmėjų sąrašą, Valstybės sienos apsaugos tarnyba tikrina, ar jis atitinka šio straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 4 dalyje yra numatyti ne reikalavimai kandidatui į rėmėjus, bet tam tikros aplinkybės, kurioms esant, asmuo negalėtų būti rėmėju. Atsižvelgus į tai bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje esančią formuluotę „atitinka šio straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatytus reikalavimus“ keisti formuluote „atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir nėra šio straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių“. Analogiškai tikslintinas ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

Pritarti

 

1.20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

20. Svarstytina, ar projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nereikėtų daryti išimties dėl egzamino laikymo ir Šaulių sąjungos nariams. Priešingu atveju, apskritai liktų neaiškus Lietuvos šaulių sąjungos ar kitų asociacijų, kurių įstatuose viena iš funkcijų numatytas viešojo saugumo užtikrinimas, teikiamų rekomendacijas tikslas, nes tai nepanaikina nei paties asmens individualaus prašymo teikimo bei mokymų išklausymo ir egzamino laikymo pareigos, nesuteikia kažkokių privalumų kitų pretendentų atžvilgiu bei nenustato jokių kitokių specialių priėmimo į rėmėjus sąlygų.

Pritarti

 

1.21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

21. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos panaikinančios asmeniui galimybę tapti rėmėju. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a - d papunkčiuose nurodyti teistumo terminai, t. y. 3, 5, 8 arba 10 metų, skaičiuojami nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo momento, taigi įstatymo projekte nustatytas 5 metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo teistumo išnykimo ar panaikinimo, nepagrįstai ir neproporcingai ilgai apriboja asmenims galimybę tapti rėmėju, atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti, jog rėmėju negali būti asmuo turintis teistumą už tyčinį nusikaltimą arba yra pripažintas kaltu už tyčinę nusikalstamą veiką ir nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai. Šiame kontekste pastebėtina, kad teistumą, kaip sukeliantį teisinius padarinius, po nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, turi tik nusikaltimą padarę asmenys. Siekiant išvengti nepagrįsto galimybės asmenims tapti rėmėjais ribojimo, siūlytina keisti ir įstatymo projekte įtvirtintą nuostatą, numatančią, kad rėmėju negali būti asmuo teistas už baudžiamąjį nusižengimą, jeigu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 matai, šį siekiamą įtvirtinti ribojimą susiejant tik su teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentu, po ko asmeniui nebūtų ribojama galimybė tapti rėmėjų. Vis dėlto nusprendus, kad šis terminas yra būtinas, rekomenduotina, kad jis neviršytų 2 metų.

Pritarti

 

1.22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

22. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad į rėmėjų sąrašą įrašytas asmuo pasirašo 3 metų sutartį su Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Atkreiptinas dėmesys, kad projektas stokoja nuostatų, kuriose būtų aptarta kas nutinka po 3 metų su šia sutartimi – t.y. ar ji tiesiog pasibaigia, ar ji gali būti pratęsiama ir pan. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas.

Pritarti

 

1.23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

23. Atsižvelgus į tai, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnyje reglamentuojama rėmėjų priėmimo tvarka ir sąlygos, o šio straipsnio 7 dalyje nustatoma viena iš rėmėjų funkcijų – padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams vykdyti šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 - 5 punktuose nustatytas funkcijas, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, šios nuostatos atsisakytina. Pažymėtina, kad iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnyje, kuriame yra nustatomos rėmėjų funkcijos, teisės ir pareigos.

Pritarti

 

1.24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

24. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalis tikslintina, vietoj formuluotės „skundžiamas administraciniam teismui“ įrašant formuluotę „Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamas apygardos administraciniam teismui“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 daliai.

Pritarti

 

1.25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

25. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalis pildytina nuostatomis, atskleidžiančiomis, ar asmens prašymas priimti į rėmėjus privalo būti tenkinamas tuo atveju, jeigu jis atitinka visus įstatyme numatytus reikalavimus bei išlaiko egzaminą. Jeigu, vis dėlto, ir esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms asmens prašymas gali būti netenkinamas, siekiant apsaugoti asmenų interesus ir užtikrinti jų teisėtus lūkesčius, keičiamame įstatyme reikėtų aiškiai nurodyti tokius galimus prašymų netenkinimo pagrindus.

Pritarti

 

1.26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

26. Atsižvelgiant į projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio turinį, kuriame yra numatytas ne atleidimas iš rėmėjo pareigų, bet rėmėjo išbraukimas iš sąrašo ir sutarties su rėmėju nutraukimas, siūlytina tikslinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio pavadinimą.

Pritarti

 

1.27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

27. Svarstytinas projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nustatančio, kad rėmėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto asmens sprendimu išbraukiamas iš rėmėjų sąrašo ir tuo atveju, kai netenka jį rekomendavusios asociacijos, kuriai jis atstovauja, pasitikėjimo ir yra gautas jos motyvuotas pasiūlymas, pagrįstumas. Pažymėtina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas, vykdydamas savo kaip rėmėjo funkcijas, niekaip neatstovauja jį rekomendavusiai asociacijai. Jis vadovaujasi Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymu bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado patvirtintais Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjų nuostatais. Todėl sprendžiant jo išbraukimo iš rėmėjų sąrašų klausimą, turėtų būti vertinama jo veikla vykdant būtent Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjo funkcijas, o ne veikla jį rekomendavusioje asociacijoje. Mūsų nuomone, ginčytinas toks reguliavimas, pagal kurį asociacija, rekomendavusi asmenį į Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjus, gali turėti lemiamos įtakos dėl jo išbraukimo iš rėmėjų sąrašų, visiškai neatsižvelgiant į tokio rėmėjo veiklos atliekant savo pareigas pavyzdingumą.

Pritarti

 

1.28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

28. Siūlytina tikslinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jame nustatant, kad sutartį su rėmėju būtų galima nutraukti jam neatitinkant bent vienoje iš nurodytų 32 straipsnio dalių nustatytų reikalavimų (nes siūloma formuluotė suponuoja, kad turėtų būti konstatuojamas neatitikimas būtent abiejose dalyse nustatytiems reikalavimams).

Pritarti

 

1.29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

29. Atsižvelgus į tai, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog rėmėjams gali būti išduodamos specialiosios priemonės, siūlytina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą papildyti, nurodant, kad rėmėjai turi teisę panaudoti šias specialiąsias priemones.

Pritarti

 

1.30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

30. Svarstytina, ar projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nereikėtų papildyti, įtvirtinant rėmėjams teisę padėti sulaikyti asmenį, įtariamą padariusį pažeidimą, arba stabdyti transporto priemones, kai įtariama, kad yra padaryta nusikalstama veika.

Pritarti

 

1.31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

31. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad rėmėjai privalo „gavę pranešimą apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdami pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiems asmenims neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlomą nuostatos išdėstymą, rėmėjai privalėtų suteikti nukentėjusiems asmenims neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą tik gavę pranešimą apie padarytą teisės pažeidimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nuostatos dėl neatidėliotinos medicinos ar kitos būtinosios pagalbos nereikėtų dėstyti atskirai.

Pritarti

 

1.32.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

32. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad rėmėjai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, privalo imtis priemonių asmenų turtui gelbėti ekstremaliųjų situacijų atvejais. Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme ekstremalioji situacija yra apibrėžta kaip dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti ar sukelia didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą, turtinę ar kitą žalą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar tik tokiu atveju rėmėjai privalo imtis priemonių asmenų turtui gelbėti. Be to, siūlytina šią nuostatą papildyti, nurodant ne tik asmenų turtą, bet ir valstybės, įmonių, įstaigų ir organizacijų turtą.

Pritarti

 

1.33.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

33. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio pavadinimas „Rėmėjų funkcijos, teisės ir pareigos“. Pastebėtina, kad šio straipsnio 4 dalyje esanti nuostata nepatenka nei į vieną kategoriją. Atsižvelgus į tai, siūlytina ją dėstyti kitame straipsnyje pavadinimu „Rėmėjų įgaliojimai“. Be to, manytina, kad ši nuostata turėtų būti papildyta, nurodant, kas lauktų asmenų, nevykdžiusių šių rėmėjų reikalavimų ir nurodymų. Svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų papildyti ir Administracinių nusižengimų kodekso.

Pritarti

 

1.34.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

34. Atsižvelgiant į tai, kad rėmėjo, kuris žuvo atlikdamas jam pavestas funkcijas, šeimos nariams lygiomis dalimis būtų išmokama vienkartinė, o ne mokama periodinė išmoka, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžių „kol jiems sukaks 18 metų“ įrašytini žodžiai „ne vyresniems kaip 18 metų“. Atitinkamai tikslintina ir formuluotė „kol jiems sukaks 24 metai“.

Pritarti

 

1.35

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

35. Tikslintinos projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, kadangi yra priimtas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1722, kuriuo sąvoka ,,darbingumo lygis“, keičiama į sąvoką ,,dalyvumo lygis“, sąvoka „didelių specialiųjų poreikių lygis“ į sąvoką „15 procentų dalyvumo lygis“, ir kurio įsigaliojimas yra numatytas 2024 m. sausio 1 d. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų nustatyti vėlesnį šios nuostatos įsigaliojimą, t. y. 2024 m. sausio 1 d.

Pritarti

 

1.36.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

36. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „rėmėjams gali būti atlygintos transporto, ryšių ir kitos išlaidos, patirtos atliekant jiems pavestas funkcijas. Sprendimą dėl šių išlaidų atlyginimo priima Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas“. Manytina, kad įstatyminės materialinio rėmėjų aprūpinimo garantijos turėtų būti formuluojamos aiškiai ir nedviprasmiškai, nepaliekant galimybės minėtus klausimus spręsti remiantis objektyviai neapibrėžtais kriterijais paremtais Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado sprendimais. Atsižvelgiant į tai, siūlome projekte aiškiai nustatyti kriterijus, kuriems esant transporto, ryšių ir kitos išlaidos, patirtos atliekant jiems pavestas funkcijas, atlyginamos arba neatlyginamos.

Pritarti

 

1.37.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

37. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio pavadinimas suponuoja, kad šiame straipsnyje dėstomos tik rėmėjų socialinės garantijos. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 6 dalyje reglamentuojamas ir rėmėjų patiriamų finansinių išlaidų atlyginimas. Atsižvelgus į tai, šio straipsnio pavadinimas turėtų būti tikslinamas.

Pritarti

 

1.38.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-01-23

10

 

 

38. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje prieš žodį „rėmėjai“ įrašyti formuluotę „vykdydami pareigas“.

Nepritarti

Įstatymo 34 str. 2 d. nustatyta, kad prievartą rėmėjai naudoja ne vykdydami pareigas, o atlikdami jiems pavestas funkcijas.

2.

Seimo kontrolierių įstaiga

2023-03-14

Nr. 1/3D-553

 

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3 ir 192 straipsniais, įgyvendindama nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas, pagal kompetenciją įvertino Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. V III-1666 I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektą Nr. XIVP-2383 (toliau – VSIJAĮ pakeitimo projektas) bei teikia šiuo projektu siūlomo teisinio reglamentavimo vertinimą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo aspektu.

 

 

 

2.1.

Seimo kontrolierių įstaiga

2023-03-14

Nr. 1/3D-553

2

2

 

1. Dėl siūlymo Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 4 straipsnį papildyti 13 dalimi

VSIJAĮ pakeitimo projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (toliau - VSIJAĮ) 4 straipsnį 13 dalimi, be kita ko nustatant, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami. Taip pat siūloma nustatyti, kad ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais.

Šiomis nuostatomis siekiama įstatymo lygiu įtvirtinti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu taikytiną „apgręžimų'" praktiką, kuri šiuo metu įtvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendime Nr. 10V-20 „Dėl masinio užsieniečių antplūdžio pasienio ruožo teritorijose prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika valdymo ir valstybės sienos apsaugos sustiprinimo". Pati asmenų „apgręžimų" politika vertintina kritiškai tiek dėl jos nesuderinamumo su Lietuvos Respublikos įsipareigojimais, prisiimtais ratifikavus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos papildomus protokolus, tiek ir su įsipareigojimais, kylančiais iš narystės Europos Sąjungoje. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencijos matyti, kad „apgręžimų"" ar „išstūmimų"" taikymas neteisėtai sieną kirtusiems asmenims, kai egzistuoja svarbios aplinkybės dėl kurių šie asmenys nepasinaudojo teisėtais atvykimo būdais, pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Ketvirto protokolo 4 straipsnyje įtvirtintą draudimą kolektyviai išsiųsti užsieniečius (pvz., Shahzad prieš Vengriją, EŽTT 2021 m. liepos 8 d. sprendimas, M. H. ir kili prieš Kroatiją, EŽTT 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas). Kaip žinia, Baltarusijos režimo veiksmai lemia, kad migrantams paprastai nėra sudaromos galimybės kirsti sieną per pasienio kontrolės punktus, yra organizuojamas būtent neteisėtas sienos kirtimas[1]. „Apgręžimų“ politika neatitinka ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB (Grąžinimo direktyva) nuostatų (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje C-808/18 Komisija prieš Vengriją).

„Apgręžimų" neteisėtumas tarptautinės ir ES teisės požiūriais iš esmės grindžiamas tuo, kad šios praktikos taikymas paneigia asmenų teisę į prieglobstį. Teisė prašyti prieglobsčio yra viena esminių žmogaus teisių, kuri neatsiejama nuo valstybės įsipareigojimų gerbti negrąžinimo (nonrefoulement) principą net ir nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio, metu. Teisė prašyti prieglobsčio ir apsauga nuo išsiuntimo į valstybę, kur asmeniui gresia egzekucija, kankinimai, nežmoniškas ar orumą žeminantis elgesys nepriklauso nuo prieglobsčio prašytojo patekimo į šalį teisėtumo. Todėl toliau pateikiami argumentai dėl VSIJAĮ pakeitimo projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūlomo nustatyti reguliavimo teisės į prieglobstį aspektu.

VSIJAJ pakeitimo projektas teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties41 Nr. IX-2206 67, 1408, 14012 straipsnių pakeitimo ir 14011, 14017 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu (toliau - UTPĮ pakeitimo projektas), kuriuo, be kita ko, siūloma pripažinti netekusia galios įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - UTPĮ) 14012 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas nesilaikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos, nepriimamas. Kaip matyti iš UTPĮ pakeitimo projekto aiškinamojo rašto, šia UTPĮ pataisa siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą byloje C-72/22 PPU ir suderinti UTPĮ nuostatas su 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES (toliau - Procedūrų direktyva) bei 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES nuostatomis. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad atsisakant nuostatos apie prieglobsčio prašymų nepriėmimą, siekiama sudaryti kuo palankesnes galimybes užsieniečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai ar neteisėtai. Ši ir kitos UTPĮ pataisos, kuriomis siekiama suderinti nacionalinį reguliavimą, taikomą karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, su Europos Sąjungos teise, neabejotinai vertintinos teigiamai.

Vis dėlto, VSIJAĮ 4 straipsnio 13 dalyje, kaip minėta, siūloma įtvirtinti taisyklę, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleisti užsieniečių, ketinančių kirsti ar kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką. Pritarus šiam pakeitimui taip pat būtų nustatyta, kad užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kaip žinoma, tai atvejais, kai valstybės sieną nenumatytose vietose kirtusiems valstybės sienos arba sienos kirtimo tvarką pažeidusiems užsieniečiams taikomas neįleidimas į Lietuvos Respublikos teritoriją arba „apgręžimas“, šių užsieniečių duomenys nėra registruojami Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (M1GRIS), taip pat jiems nesudaroma galimybė prašyti prieglobsčio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad VSIJAĮ pakeitimo projekte nėra siūlomų nuostatų apie nenustatytose vietose ar pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką asmenų teisę prašyti prieglobsčio, kyla pagrįstų abejonių dėl siūlomo reguliavimo suderinamumo su Procedūrų direktyvos nuostatomis. Kaip išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje C-72/22 PPU, Procedūrų direktyvos 6 straipsnis „Galimybė naudotis procedūra“ ir 7 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti valstybės pareigą užtikrinti kad kiekvienas veiksnus suaugęs asmuo turėtų teisę prašyti tarptautinės apsaugos savo vardu, turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas „draudžiamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias tais atvejais, kai yra įvesta karo padėtis ar nepaprastoji padėtis arba paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, neteisėtai šalyje esantys trečiųjų šalių piliečiai faktiškai netenka galimybės naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje“. Vis dėlto, iš kitų Procedūros direktyvų nuostatų matyti, kad valstybės narės teritorija ir atitinkamai šios direktyvos taikymo sritis apima ir pasienį (pvz., Procedūrų direktyvos 3 straipsnio 1 dalis). Todėl priėmus VSIJAĮ pakeitimo projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūlomas Įtvirtinti VSIJAĮ 4 straipsnio 13 dalies nuostatas, net ir pašalinus iš UTPĮ nuostatas dėl prieglobsčio prašymų nepriėmimo, iš esmės liktų galioti reguliavimas, kurį, kaip išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Europos Sąjungos teisės normos draudžia.

Pažymėtina, kad šios išvados nekeičia ir VSIJAĮ pakeitimo projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos dėl individualizuoto neįleidimo („apgręžimo“) taikymo bei išimčių užsieniečiams, besitraukiantiems nuo karinės agresijos ar persekiojimo, taip pat humanitariniais tikslais, nes dėl žemiau pateikiamų aplinkybių jos negali būti laikomos tinkamai perkeliančiomis Europos Sąjungos teisę.

Europos Sąjungos teisėje, įskaitant 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES (toliau - Kvalifikavimo direktyva), tarptautinės apsaugos (konkrečiai, papildomos apsaugos) poreikis siejamas ne su traukimusi nuo karinės agresijos, o su didele žala, kuri apima, be kita ko, „rimtą ir asmeninę grėsmę civilio gyvybei ar asmeniui, kylančią dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu" (Kvalifikavimo direktyvos 15 straipsnio c punktas). Taigi, VSIJAĮ 4 straipsnio 13 dalyje siūloma įtvirtinti daug siauresnę nei Europos Sąjungos teisėje sąvoką, neįleidimo („apgręžimo“) išimties galimybę susiejant tik su traukimusi nuo tarptautinio ginkluoto konflikto, įvertinto kaip karinė agresija, ir šią galimybę taikant tik užpultos (užpultų) valstybių gyventojams. Atitinkamai, ši išimtis nebūtų taikoma besitraukiantiems nuo netarptautinio pobūdžio ginkluotų konfliktų (pvz., Afganistane, Jemene, Sirijoje), taip pat, tikėtina, nuo tarptautinių ginkluotų konfliktų, kuriuose viena iš pusių nėra aiškiai įvardinta kaip agresorė. Požymis „traukimasis nuo karinės agresijos“ kritikuotinas ne tik kaip labai susiaurinantis užsieniečių, kurie dėl ginkluoto konflikto patiria rimtą grėsmę gyvybei ar asmeniui, ratą, bet ir kaip įvedanti teisinį neapibrėžtumą, nes nėra aišku, koks subjektas turėtų įvertinti konkretų tarptautinį ginkluotą konfliktą kaip karinę agresiją. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad pavyzdžiui, Krymo aneksijos kontekste tarptautiniuose dokumentuose (pvz., Europos Parlamento rezoliucijose, ESBO Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijose) buvo naudota sąvoka „agresija“, bet ne „karinė agresija“.

Teisinį neapibrėžtumą lemia ir galimybė taikyti „apgręžimo“ išimtį (taip sudarant prielaidą pasiprašyti prieglobsčio) užsieniečiams, besitraukiantiems nuo persekiojimo. Persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikros socialinės grupės, kaip pamatinio elemento pabėgėlio statusui gauti, samprata yra kompleksinė ir reikalaujanti individualaus atvejo tyrimo. Lieka neaišku, ar VSIJAĮ siūloma vartoti sąvoka „persekiojimas“ turėtų apimti persekiojimą minėtais pagrindais, ar ir kitokį persekiojimą. VSIJAĮ neįtvirtinus nei šios sąvokos apibrėžties, nei blanketinių nuostatų, nukreipiančių į pvz., Kvalifikavimo direktyvą, kyla rizika, kad šiai sąvokai bus suteiktas tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės neatitinkantis turinys. Be to, nėra aišku, kaip pasienio ruože budintys VSAT pareigūnai ar kiti subjektai per itin trumpą laiką gebėtų atlikti vertinimą, ar asmuo išties potencialiai bėga nuo persekiojimo. VSIJAĮ pakeitimo projekte nėra detalizuota ir sąvoka „užsieniečių patekimas į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais“. Taip pat nėra aišku, ar sąvokos „persekiojimas“ arba „užsieniečių patekimas į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais“ apimtų situacijas, kai asmeniui gresia mirties bausmė, egzekucija, kankinimas, nežmoniškas ar žeminantis elgesys ar baudimas kilmės šalyje ne dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikros socialinės grupės, bet dėl kitų priežasčių (pagal Kvalifikavimo direktyvą tokiais atvejais suteikiama papildoma apsauga). Pastebėtina ir tai, kad VSIJAĮ pakeitimo projektu nėra siūloma nustatyti, kas turės atlikti vertinimą, ar užsienietis traukiasi nuo karinės agresijos, persekiojimo ar siekia patekti į Lietuvą humanitariniais tikslais. Šiuos klausimus sureguliuoti palikta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) vadui.

Apibendrinant, VSIJAĮ pakeitimo projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūlomas nustatyti reguliavimas neatitinka Europos Sąjungos teisės prieglobsčio srityje ir užkerta kelią tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-72/22 PPU, nes sudaro prielaidas situacijoms, kai užsieniečių, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu kirtusių sieną tam nenustatytose vietose arba pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, teisė į prieglobsti bus paneigta, kadangi nustatytos išimtys neužtikrins, kad asmenys, turintys pagrindą gauti tarptautinę apsaugą, būtų įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir galėtų naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje.

Šiame kontekste teigiamai vertintinas Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus pasiūlymas dėl VSIJAĮ pakeitimo projekto, kuriuo siūloma užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respubliką išimtį susieti su atvejais, kai užsieniečiai siekia įgyvendinti teisę į prieglobstį, taip pat kai asmens gyvybei ar sveikatai gresia pavojus. Tokia VSIJAĮ 4 straipsnio 13 dalies formuluotė leistų įgyvendinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-72/22 PPU ir padėtų išvengti situacijų, kai asmenys dėl taikomos „apgręžimų" politikos atsiduria gyvybei ir sveikatai pavojingose situacijose.

 

Pritarti

Komitetas pritaria patikslintam Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus pateiktam siūlymui.

Žr. Komiteto siūlymą.

2.2.

Seimo kontrolierių įstaiga

2023-03-14

Nr. 1/3D-553

1, 10

 

 

2. Dėl siūlymo VSIJAĮ papildyti nauju VSAT rėmėjų institutu

VSIJAĮ pakeitimo projektu siūloma keisti VSIJAĮ I skyrių bei papildyti nauju IX skyriumi, kuriuose įvedama VSAT rėmėjo sąvoka bei numatomi VSAT rėmėjų veiklos teisiniai pagrindai. VSIJAĮ 34 straipsnyje siūloma numatyti, kad VSAT rėmėjai padeda VSAT vykdyti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 - 5 punktuose nustatytas funkcijas, tarp kurių, be kita ko, dalyvauti įgyvendinant valstybinę migracijos procesų kontrolę; užtikrinti pasienio teisinį režimą ir valstybės sienos kirtimo tvarką; saugoti valstybės sieną sausumoje, teritorinėje jūroje, pasienio vandenyse. VSIJAĮ 36 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad VSAT rėmėjai kartu su VSAT pareigūnais turi teisę panaudoti prievartą. Priėmus siūlomą VSIJAĮ 36 straipsnio 2 dalį, psichinę ar fizinę prievartą VSAT rėmėjas turėtų teisę panaudoti, be kita ko, asmenims vengiant vykdyti VSAT rėmėjo ar VSAT pareigūno reikalavimus ir nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti); sulaikant asmenis (jeigu jie priešinasi); stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį; užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms.

VSIJAĮ 2 straipsnio 23 dalyje sąvoką „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“ siūloma apibrėžti kaip VSAT netarnaujantį ar neatliekantį tikrosios karo tarnybos Lietuvos Respublikos pilietį ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantį kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietį, kuris savo noru padeda VSAT vykdyti VSIJAĮ jai nustatytas funkcijas. VSIJAĮ 32 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad VSAT rėmėją su VSAT sieja 3 metų sutartis, kurios sudarymo tvarką ir sutarties sąlygas nustato VSAT vadas.

Vis dėlto pastebėtina tai, kad priėmus VSIJAĮ pakeitimo projektu siūlomus VSIJAĮ pakeitimus, VSAT rėmėjai kartu su VSAT pareigūnais vykdytų VSIJAĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 - 5 punktuose nustatytas VSAT funkcijas, nors šių asmenų statusas bei atsakomybė už atliekamas funkcijas nėra lygiavertės, nes valstybės funkcijas vykdantiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, kaip statutiniams valstybės tarnautojams, keliami ypatingi reikalavimai. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarime pažymėta, kad Konstitucijos 141 straipsnyje minimų pareigūnų veiklai svarbią reikšmę turi griežto pavaldumo ir kiti statutiniai santykiai. Konstitucijos 141 straipsnis suponuoja tai, kad statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla jai būdingi bruožai tarp kurių, be kita ko, specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos. Taigi konstitucinė tokių sukarintų tarnybą paskirtis lemia būtinybę jų veiklą organizuoti remiantis statutiniais santykiais.

Tuo tarpu VSIJAĮ pakeitimo projektu siūlomose VSIJAĮ nuostatose iš esmės nėra numatytas VSAT rėmėjų kontrolės ir atsakomybės mechanizmas. VSIJAĮ 36 straipsnio 1 dalyje numatoma įtvirtinti reikalavimus VSAT rėmėjų naudojamos prievartos teisėtumui, nustatant, kad „VSAT rėmėjai turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atveju ir tik tiek, kiek to reikia jiems pavestoms funkcijoms atlikti, naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias teisės pažeidėjo savybes“. Vis dėlto, lieka neaišku, kaip bus užtikrinama, kad VSAT rėmėjai turėtų tinkamas kompetencijas veikti vadovaujantis šiais reikalavimais ir koks bus šių reikalavimų laikymosi užtikrinimo mechanizmas. Šiame kontekste pastebėtina, kad VSAT rėmėjų atsakomybės klausimui VSIJAĮ pakeitimo projektu siūlomose VSIJAĮ nuostatose skirta tik lakoniška VSIJAĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostata, kad „[r]ėmėjai už neteisėtas veikas atsako įstatymų, reglamentuojančių teisinę atsakomybę, nustatyta tvarka“.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, kyla abejonių dėl VSIJAĮ pakeitimo projekto 1 ir 10 straipsniais siūlomo teisinio reguliavimo, kuriam įsigaliojus teisė savo noru padėti VSAT vykdyti VSIJAĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 - 5 punktuose jai nustatytas funkcijas ir VSIJAĮ nustatyta tvarka ir atvejais panaudoti prievartą būtų suteikta ne statutiniams valstybės tarnautojams, nenustatant prievartos panaudojimo kontrolės ir atsakomybės mechanizmų, atitikties tarptautiniams standartams dėl valstybių atsakomybės prievartos panaudojimo reguliavimo srityje. Atsižvelgiant į tai siūlytina į VSIJAĮ pakeitimo projektą įtraukti ir šiuos aspektus reguliuojančias nuostatas.

 

Nepritarti

VSIJA projekte siūlomas VSAT rėmėjų institutas įtvirtinamas remiantis analogišku teisiniu reguliavimu, nustatytu Policijos rėmėjų įstatyme. Šio įstatymo 16 ir 17 str. irgi numatyta policijos rėmėjų teisė panaudoti prievartą, šios prievartos panaudojimo tvarka ir pagrindai. Policijos rėmėjų įstatymas galioja jau 25 m. (nuo 1998 m.) ir praktinių problemų, susijusių su policijos rėmėjų prievartos panaudojimu, nefiksuota. 

Vidaus tarnybos sistemos statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose specialiuosiuose įstatymuose (pvz., Policijos įstatyme, Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatyme, Viešojo saugumo tarnybos įstatyme) yra įtvirtinta unifikuota (vienoda) prievartos panaudojimo tvarka ir pagrindai. VSIJA projekte nustatomi VSAT rėmėjų prievartos panaudojimo pagrindai ir tvarka nėra savaime „nauji“ – jie yra suderinti su Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 28 str. nustatytomis prievartos panaudojimo sąlygomis. 

VSIJA projekte nustatyta, kad VSAT rėmėjai turi teisę panaudoti prievartą tik kartu su VSAT pareigūnais, bet ne vienasmeniškai (savarankiškai). Taigi VSAT rėmėjų prievartos panaudojimo kontroliuojančiais (prižiūrinčiais) asmenimis būtų VSAT pareigūnai. Toks prievartos panaudojimo modelis nustatytas ir Policijos rėmėjų įstatyme, kurio 17 str. 1 d. nustatyta, kad policijos rėmėjai, kartu su policijos pareigūnais šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka vykdydami pareigas, gali panaudoti prievartą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 41 ir 42 str. nustatyta, kad ir šauliai tik kartu su policijos ir VSAT pareigūnais turi teisę panaudoti prievartą. Tad VSIJA projekte siūlomas prievartos panaudojimo modelis yra nuoseklus ir sistemiškai dera su policijos rėmėjams ir šauliams suteiktais įgaliojimais panaudoti prievartą.

Pagal VSIJA projekto nuostatas VSAT rėmėjai galėtų panaudoti tik „švelnesnes“ prievartos priemones – pvz., fizinę ir psichinę prievartą, specialiąsias priemones (antrankius, surišimo priemones), tačiau neturėtų teisės naudoti šaunamojo ginklo, sprogmenų, kurių panaudojimas galėtų sukelti pačias sunkiausias pasekmes asmens gyvybei ar sveikatai (teisė panaudoti šaunamąjį ginklą ir sprogmenis suteikta tik VSAT pareigūnams).

Siekiant užtikrinti VSAT rėmėjų tinkamą pasirengimą panaudoti prievartą, Įstatymo projekte nustatyta, kad VSAT rėmėjai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu.

VSIJA projekto nuostatos nedraudžia rėmėjais būti tiek einantiems pareigas, tiek buvusiems šauliams, statutiniams pareigūnams, kurie yra specialiai parengti ir apmokyti naudoti prievartos priemones.

3.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra

(UNHCR)

2023-03-20

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

I           Įžanga

1. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (toliau – UNHCR) atstovybė Šiaurės ir Baltijos šalims norėtų pasinaudoti proga ir pateikti savo pastabas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-2385) (toliau – Užsieniečių įstatymo pakeitimų projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (Nr. XIVP-2383) pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projektas).

2. UNHCR, kaip biuras, kuriam Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja suteikė įgaliojimus teikti tarptautinę apsaugą pabėgėliams ir kartu su vyriausybėmis ieškoti nuolatinių pabėgėlių problemų sprendimų, yra tiesiogiai suinteresuotas prieglobsčio srities teisės aktų pasiūlymais[2]. UNHCR statuto 8 dalyje UNHCR priskiriama atsakomybė už tarptautinių konvencijų dėl pabėgėlių apsaugos priežiūrą,[3] o 1951 m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso[4] ir jos 1967 m. protokolas dėl pabėgėlių statuso (toliau kartu – 1951 m. Konvencija) įpareigoja valstybes bendradarbiauti su UNHCR vykdant jo įgaliojimus, ypač palengvinant UNHCR pareigą prižiūrėti 1951 m.  konvencijos ir 1967 m. protokolo nuostatų taikymą (1951 m. Konvencijos 35 straipsnis ir 1967 m. Protokolo II straipsnis)[5].

3. UNHCR priežiūros funkcija iš dalies vykdoma rengiant aiškinamąsias gaires dėl tarptautinių pabėgėlių dokumentų, ypač 1951 m. Konvencijos, nuostatų ir terminų reikšmės. Tokios gairės pateiktos UNHCR Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadove ir vėlesnėse Tarptautinės apsaugos gairėse (toliau – UNHCR vadovas)[6]. UNHCR biuras taip pat vykdo savo priežiūros pareigą teikdamas pastabas dėl teisėkūros ir politikos pasiūlymų, turinčių įtakos jam rūpimų asmenų apsaugai ir ilgalaikiams sprendimams.

II         Bendrosios pastabos

4. 2023 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projektą ir Užsieniečių įstatymo pakeitimų projektą. Šiuo metu abu įstatymų projektai laukia priėmimo Lietuvos Respublikos Seime.

 

5. Remiantis Aiškinamuoju raštu[7], Užsieniečių įstatymo pakeitimai parengti siekiant įgyvendinti 2022 m. birželio 30 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendimą byloje C-72/22 PPU M.A. prieš Valstybės sienos apsaugos tarnybą (toliau – byla C-72/22 PPU). Dėl šios priežasties minėtu įstatymo projektu siekiama suderinti Užsieniečių įstatymą su Prieglobsčio procedūrų direktyva (2013/32/ES)[8] ir Priėmimo sąlygų direktyva (2013/33/ES)[9].

6. UNHCR palankiai vertina tai, kad Užsieniečių įstatymo pakeitimų projektu atkuriama pareiga suteikti kuo palankesnes galimybes Lietuvos teritorijoje esantiems užsieniečiams pateikti prašymą suteikti prieglobstį Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), neatsižvelgiant į jų atvykimo būdą ir visapusiškai laikantis negrąžinimo principo. Svarbu ir tai, kad siūlomais pakeitimais neteisėtas sienos kirtimas bus išbrauktas iš galimų prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindų.

7. UNHCR pripažįsta, kad Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projekto tikslas – spręsti praktinius iššūkius, su kuriais susiduria VSAT, siekdama užtikrinti veiksmingą valstybės sienos apsaugą ir kontrolę, užkirsti kelią piktnaudžiavimui sienų valdymo ir prieglobsčio sistemomis bei veiksmingai valdyti mišrius migracijos srautus[10]. Tačiau UNHCR susirūpinimą kelia tai, jog Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projekte ir toliau numatoma galimybė neleisti atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai sieną kertantiems asmenims, kuriems gali reikėti tarptautinės apsaugos, nepaprastosios padėties metu.

 

8. UNHCR nuomone, abu įstatymų projektai yra tiesiogiai susiję su pabėgėlių apsauga ir turi būti suderinti su tarptautine ir regionine pabėgėlių ir žmogaus teisių teise. Taip pat svarbu dar kartą akcentuoti, kad veiksmingos pasienio procedūros, kuriomis užtikrinamos teisinės ir procedūrinės apsaugos priemonės bei laikomasi tarptautinės ir ES teisės, įskaitant negrąžinimo principą, yra įmanomos[11].

9. UNHCR yra pasirengusi dalyvauti tolesnėse konsultacijose su Lietuvos valdžios institucijomis ir teikti techninę pagalbą užtikrinant, kad pakeitimų projektas visiškai atitiktų Lietuvos įsipareigojimus, kylančius iš tarptautinės pabėgėlių teisės, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir Europos prieglobsčio teisyno, kurie yra privalomi ir išlieka tebetaikomi esamai situacijai.

Pritarti

Komitetas pritaria patikslintam Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus pateiktam siūlymui.

Žr. Komiteto siūlymą.

 

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra

(UNHCR)

2023-03-20

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

III        Konkretūs pastebėjimai

Teisė prašyti prieglobsčio nepriklauso nuo atvykimo būdo

10. UNHCR palankiai vertina tai, kad siūlomi Užsieniečių įstatymo pakeitimai (14012 straipsnio 1 dalis) kartu su dabartiniu Užsieniečių įstatymo 14011 straipsniu numato atvykimą į Lietuvos teritoriją ir galimybę pasinaudoti prieglobsčio procedūromis bet kuriam asmeniui, kuris prašo prieglobsčio pasienyje arba sulaikymo vietoje, nepriklausomai nuo atvykimo būdo ir visiškai laikantis negrąžinimo principo.

11. Tuo pat metu siūlomoje Valstybės sienos įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje numatyta, jog ekstremaliosios situacijos, kurią sukėlė masinis atvykimas prie sienos, atveju ir siekiant išsaugoti nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktus arba pažeisdami nustatytą sienos kirtimo tvarką, neįleidžiami į Lietuvos teritoriją. Siūlomame straipsnyje reikalaujama, kad tokios nuostatos užsieniečiams būtų taikomos individualiai, ir numatoma taikyti išimtis, kai užsieniečiai bėga nuo karinės agresijos ar persekiojimo arba turėtų būti įleisti dėl humanitarinių priežasčių. Be to, projekto nuostatoje numatyta, jog užsieniečiai, kirtę valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktus arba pažeidžiant valstybės sienos kirtimo tvarką ir esantys pasienio zonoje, nelaikomi esančiais Lietuvos teritorijoje, tačiau, remiantis individualių poreikių įvertinimu, gauna visą reikalingą skubią medicininę ar humanitarinę pagalbą[12].

12. UNHCR mano, kad Užsieniečių įstatymo pakeitimų projektui gali pakenkti siūlomi Valstybės sienos įstatymo pakeitimai. UNHCR nuomone, siūlomoje nuostatoje numatoma speciali procedūra, taikoma ekstremalioje situacijoje, kurią sukelia masinis atvykimas prie sienos, ir pagal kurią sienos apsaugos pareigūnai galės neįleisti į teritoriją neteisėtai atvykusių asmenų. Atsižvelgiant į tai, kaip panašios nuostatos įgyvendinamos šiuo metu[13], siūloma formuluotė reiškia, jog asmenims, kuriems gali reikėti tarptautinės apsaugos, gresia atstūmimo praktika.

13. 4 straipsnio 13 dalyje numatytos procedūros dar turi būti atskirai apibrėžtos. UNHCR pažymi, kad visi asmenys, išreiškiantys norą prašyti tarptautinės apsaugos, turi būti įleisti į teritoriją ir nukreipti prieglobsčio procedūroms be jokio papildomo išankstinio patvirtinimo ar įvertinimo, kad jie „bėga nuo karinės agresijos“ arba „persekiojimo“. Be to, UNHCR nori akcentuoti, jog individualios procedūros turėtų būti pagrįstos svarbiomis procedūrinėmis apsaugos priemonėmis, kad prieglobsčio prašytojams būtų užtikrinta efektyvi ir greita prieiga prie prieglobsčio procedūros ir prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimas.

Asmens negrąžinimo principas yra pagrindinis tarptautinės pabėgėlių apsaugos principas, nuo kurio negalima nukrypti

14. Aiškinamajame rašte, pridedamame prie Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projekto, inter alia, teigiama, kad siūloma 4 straipsnio 13 dalis yra suderinama su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) Protokolo Nr. 4 4 straipsniu, kaip jį išaiškino Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) bylose N.D. ir N.T. prieš Ispaniją[14] ir A.A. ir kiti prieš Šiaurės Makedoniją[15]. Minėtame rašte taip pat pabrėžiama, jog EŽTK 15 straipsnis leidžia nukrypti nuo konvencijos nuostatų karo ar kitos nepaprastosios padėties atveju, o 1951 m. Konvencijos 33 straipsnio 2 dalyje numatyta negrąžinimo principo išimtis, pagal kurią „ši nuostata negali būti taikoma pabėgėliams, dėl svarbių priežasčių laikomiems pavojingais šalies, kurioje jie yra, saugumui.“[16]

15. Šiuo atžvilgiu UNHCR norėtų pakartoti, kad negrąžinimo principas yra esminė tarptautinės pabėgėlių apsaugos dalis, nuo kurios negalima nukrypti, kaip numatyta 1951 m. Konvencijoje ir tarptautiniuose bei regioniniuose žmogaus teisių dokumentuose, tarptautinėje paprotinėje teisėje bei įtvirtinta teismų praktikoje[17]. Grąžinimo draudimas taikomas bet kokios formos priverstiniam išsiuntimui, įskaitant deportaciją, išsiuntimą, neoficialų perkėlimą, išstūmimą ir neįleidimą pasienyje[18]. Jis taikomas ne tik asmens grąžinimui į kilmės šalį, bet ir priverstiniam išsiuntimui į bet kurią kitą trečiąją šalį, kai asmuo turi pagrindo baimintis persekiojimo, rimtų žmogaus teisių pažeidimų ar kitos didelės žalos, arba iš kurios jis gali būti išsiųstas į savo kilmės šalį (netiesioginis arba grandininis grąžinimas)[19].

16. UNHCR taip pat mano, kad svarbu priminti, jog negalima nukrypti nuo negrąžinimo principo net ir nepaprastosios padėties metu arba tais atvejais, kai trečioji šalis instrumentalizuoja neteisėtos migracijos srautus[20]. Nei 1951 m. Konvencijos 33 straipsnio 2 dalyje, nei ES prieglobsčio teisėje nenumatytas teisinis pagrindas, leidžiantis sustabdyti prašymų suteikti prieglobstį priėmimą. Nors valstybės turi suverenią teisę valdyti ir kontroliuoti savo sienas, tačiau šiai prerogatyvai taikomi tarptautiniai teisiniai įsipareigojimai, kurių valstybės privalo sąžiningai laikytis. Pagal EŽTK, nors 15 straipsnyje leidžiama nukrypti nuo tam tikrų teisių išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau aiškiai draudžiama nukrypti nuo EŽTK 2 ir 3 straipsnių, įskaitant negrąžinimo principą[21]. Negrąžinimo principo laikymasis reikalauja leisti neteisėtai į Lietuvą atvykusiam prieglobsčio prašytojui pasilikti šalyje bent laikinai, kol bus išnagrinėtas jo prašymas suteikti prieglobstį, kitu atveju teisė prašyti prieglobsčio ir negrąžinimo principas netektų prasmės[22].

Negrąžinimo įsipareigojimai taikomi visais atvejais, kai valstybė vykdo jurisdikciją

17. UNHCR taip pat pažymi, kad pagal siūlomą Valstybės sienos įstatymo 4 straipsnio 13 dalį neteisėtai atvykę ir pasienio ruože esantys asmenys nelaikomi esančiais Lietuvos teritorijoje. Šiuo atžvilgiu UNHCR norėtų pabrėžti, jog, nepaisant jokios teisinės neatvykimo fikcijos, valstybės privalo laikytis savo įsipareigojimų pagal 1951 m. Konvenciją, tarptautinius žmogaus teisių dokumentus ir ES pagrindinių teisių chartiją[23]. Visų pirma, grąžinimo draudimas taikomas visur, kur valstybė vykdo jurisdikciją, įskaitant pasienį[24]. Iš to išplaukia, kad pasienio ruože esantiems prieglobsčio prašytojams turi būti sudarytos sąlygos naudotis visomis teisėmis ir garantijomis, kurias jiems suteikia tarptautinė pabėgėlių ir žmogaus teisių teisė ir ES prieglobsčio teisės aktai. Tai apima teisę likti teritorijoje, kol bus išnagrinėti jų prašymai suteikti prieglobstį.

18. UNHCR yra susirūpinusi, kad Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projektas nustato neatvykimo fikciją, kuri gali užkirsti kelią prieglobsčio prašytojams pasinaudoti teise prašyti prieglobsčio ir pateikti prašymus suteikti prieglobstį Valstybės sienos apsaugos tarnybai Lietuvos teritorijoje, kaip numatyta siūlomame Užsieniečių įstatymo 14012 straipsnyje. Todėl ši garantija gali netekti prasmės, nes atitinkamiems asmenims pirmiausia būtų taikoma atstūmimo praktika, ir dėl to būtų pažeistas negrąžinimo principas. UNHCR siūlo vietoj to apsvarstyti galimybę sukurti apsaugos požiūriu jautrias pasienio procedūras, kuriose būtų išlaikytos teisinės ir procedūrinės apsaugos priemonės ir būtų laikomasi tarptautinės ir ES teisės, įskaitant negrąžinimo principą[25].

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, UNHCR rekomenduoja, kad siūloma Valstybės sienos įstatymo 4 straipsnio 13 dalis būtų peržiūrėta, siekiant užtikrinti jos suderinamumą su siūlomu Užsieniečių įstatymo 14012 straipsniu ir garantuoti, jog visi asmenys, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, galėtų nedelsdami prašyti prieglobsčio pagal tarptautinius, ES ir nacionalinius pabėgėlių teisės aktus.

Atsakomybės netaikymas už neteisėtą sienos kirtimą ir su sulaikymu susijusios apsaugos priemonės pasienio procedūrų metu

20. UNHCR palankiai vertina tai, kad pagal UNHCR rekomendacijas[26] ir ESTT sprendimą byloje C-72/22 PPU[27], Užsieniečių įstatymo pakeitimų projekte siūloma išbraukti neteisėtą sienos kirtimą iš prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindų sąrašo. Kartu UNHCR su susirūpinimu pažymi, kad Užsieniečių įstatymo pakeitimų projekte vis dar išlieka nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos nuostatos, kurios leidžia prieglobsčio prašytojus apgyvendinti uždarose apgyvendinimo vietose nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje[28]. Pagal Užsieniečių įstatymo 1408 straipsnio 5 dalį, jeigu taikomos nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos nuostatos, prieglobsčio prašytojai turi būti apgyvendinti uždarose apgyvendinimo vietose iki 6 mėnesių.

21. Šiuo atžvilgiu UNHCR norėtų remtis byla C-72/22 PPU, kurioje ESTT pabrėžė, kad nors privalomas prieglobsčio prašytojų buvimas uždarose apgyvendinimo vietose formaliai nelaikomas sulaikymu pagal Lietuvos teisę, toks buvimas prilygsta sulaikymui, kaip apibrėžta Priėmimo sąlygų direktyvos 2 straipsnio h dalyje, visų pirma dėl to, kad atitinkamas asmuo „negali išeiti iš centro teritorijos be leidimo arba palydos.“[29]

22. Ankstesnėse UNHCR pastabose dėl Užsieniečių įstatymo nuostatų dėl nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos UNHCR taip pat akcentavo, jog judėjimo apribojimai, numatyti nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos nuostatose, reglamentuojančiose pasienio procedūrą, prilygsta sulaikymui. UNHCR padarė išvadą, kad „pakeitimų projekte numatytų judėjimo apribojimų intensyvumas ir trukmė, kartu su ribotomis galimomis apsaugos priemonėmis, nukrypsta nuo tarptautinės teisės ir gali sukurti nereikalingą prieglobsčio procedūrų neefektyvumą ir kliūtis.“[30]

23. Todėl UNHCR rekomenduoja apsvarstyti galimybę peržiūrėti Užsieniečių įstatymo 1408 straipsnį, siekiant jį suderinti su tarptautine ir ES teise bei standartais. Šiuo tikslu į Užsieniečių įstatymo 1408 straipsnį turėtų būti įtrauktos reikiamos procedūrinės apsaugos priemonės, pavyzdžiui, individualus vertinimas, būtinumo ir proporcingumo reikalavimai, alternatyvos sulaikymui, ne ilgesnis kaip keturių savaičių trukmės privalomo buvimo uždarose apgyvendinimo vietose terminas ir galimybė pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba  ir teismine peržiūra.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.      Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Lietuvos Raudonasis Kryžius

2023-03-08

 

 

 

 

Lietuvos Raudonasis Kryžius – organizacija, dirbanti žmogaus teisių apsaugos srityje – susipažino su Lietuvos Respublikos Seimui pateiktais Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektu Nr. XIVP-2383[31] (toliau – VSIJA įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 67, 1408, 14012 straipsnių pakeitimo ir 14011, 14017 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu Nr. XIVP-2385[32] (toliau – UTP įstatymo projektas) ir teikia pastabas dėl siūlomų pakeitimų. Suprantame kylančius iššūkius ir pabrėžiame tai, kad šioje srityje dirbančios organizacijos padeda valstybei atliepti bazinius humanitarinius poreikius. Tačiau taip pat tikime, kad pagrindines žmogaus teises būtina užtikrinti ir esant tokiai kritinei situacijai.

I. DĖL VSIJA ĮSTATYMO PROJEKTO

VSIJA įstatymo projektu įteisinama vadinamoji „apgręžimo politika“, kuri faktiškai atima iš neteisėtai valstybės sieną kirtusio užsieniečio galimybę kreiptis dėl prieglobsčio ir tokiu būdu pažeidžia vieną pagrindinių teisių – teisę į prieglobstį. Siūlomas mechanizmas nėra suderinamas su Europos Sąjungos teise, kuri nustato aiškias taisykles tiek prieglobsčio prašymo pateikimui, tiek neteisėtai šalyje esančių užsieniečių grąžinimui, bei turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus. Nors VSIJA įstatymo projekte numatyta, kad automatinis „apgręžimas“ tam tikrai kategorijai asmenų netaikomas, vis dėlto siūlomas tokių asmenų apibrėžimas yra teisiniu požiūriu ydingas, abstraktus bei paliekantis šios išimties taikymą vykdomosios valdžios diskrecijai. Žemiau pateikiame detalesnes pastabas dėl VSIJA įstatymo projekto 2 straipsnio nuostatų.    

a)      Dėl VSIJA įstatymo projekto 2 straipsnio nesuderinamumo su valstybės pareiga kiekvienam užsieniečiui sudaryti sąlygas kreiptis dėl prieglobsčio

VSIJA įstatymo projekto 2 straipsniu, kuriuo VSIJA įstatymo 4 straipsnis papildomas 13 dalimi, siūloma įstatymo lygiu įteisinti vadinamąją „apgręžimo politiką“, tačiau, mūsų vertinimu, siūlomas reglamentavimas nėra suderinamas su Europos Sąjungos teise, kadangi nepagrįstai atima iš neteisėtai valstybėje narėje esančio trečiosios šalies piliečio teisę pateikti tarptautinės apsaugos prašymą šios valstybės narės teritorijoje.

2022 m. birželio 30 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime byloje  M. A., dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybai (C‑72/22 PPU) pažymėta[33], kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau - Direktyva 2013/32) 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas veiksnus suaugęs asmuo turi teisę prašyti tarptautinės apsaugos savo vardu. Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad bet kuris trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės turi teisę prašyti tarptautinės apsaugos valstybės narės teritorijoje, įskaitant jos pasienį ar tranzito zonas, net jeigu jis šioje teritorijoje yra neteisėtai. Ši teisė turi būti jam pripažinta, nesvarbu, kokia tikimybė, kad toks prašymas bus patenkintas. Direktyvos 2013/32 6 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta valstybių narių pareiga užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos paprašę asmenys turėtų veiksmingą galimybę prašymą pateikti kuo greičiau. Atsižvelgiant į tai, visų pirma pažymėtina, kad prašant tarptautinės apsaugos, įregistruojant prašymą ir jį pateikiant turi būti paisoma Direktyvos 2013/32 tikslo užtikrinti galimybę veiksmingai, t. y. kuo paprasčiau, pasinaudoti tarptautinės apsaugos suteikimo procedūra. Be to, teisė prašyti tokios apsaugos lemia, pirma, tai, kad turi būti paisoma teisės, kad prašymas būtų pateiktas, įregistruotas ir išnagrinėtas per Direktyvoje 2013/32 nustatytus terminus, ir, antra, svarbiausia, tai, kad būtų užtikrintas teisės į prieglobstį, garantuojamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnyje, veiksmingumas. Tokiu būdu, teisinis režimas, kaip antai nustatomas VSIJA įstatymo projekto 2 straipsniu, yra nesuderinamas su minėtomis Direktyvos 20132/32 nuostatomis, kadangi faktiškai atima iš užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose, galimybę kreiptis dėl prieglobsčio.

Teisingumo Teismo vertinimu, nepaprastosios padėties arba ekstremalios situacijos paskelbimas neatleidžia valstybės nuo pareigos užtikrinti prieigą prie prieglobsčio procedūros. Šiuo klausimu teismas pažymėjo, kad negalima bendrai remtis grėsme viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, kylančia dėl masinio trečiųjų šalių piliečių antplūdžio, ir taip pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 72 straipsnį pateisinti nuostatos, pagal kurią iš neteisėtai valstybėje narėje esančio trečiosios šalies piliečio de facto atimta teisė pateikti tarptautinės apsaugos prašymą šios valstybės narės teritorijoje. Teismo nuomone, valstybės saugumo bei viešosios tvarkos ir žmogaus teisių apsaugos interesus galima suderinti taikant tarptautinius standartus atitinkančias specialias procedūras, kuriomis siekiama įvertinti tarptautinės apsaugos prašymų priimtinumą tais atvejais, kai prašytojo elgesys rodo, kad jo prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas arba juo piktnaudžiaujama. Šios procedūros leidžia valstybėms narėms prie Sąjungos išorės sienų vykdyti savo pareigas viešosios tvarkos palaikymo ir vidaus saugumo užtikrinimo srityje, nesant reikalo naudotis nukrypti leidžiančia nuostata pagal SESV 72 straipsnį. Tokiu būdu, vien tai, kad siūloma VSIJA įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostata būtų taikoma tik „paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką“, nepateisina nukrypimo nuo valstybės pareigos kiekvienam trečiosios šalies piliečiui sudaryti sąlygas kreiptis dėl prieglobsčio.

Apibendrindamas savo išvadas byloje M.A. (C‑72/22 PPU), Teisingumo Teismas konstatavo, kad Direktyvos 2013/32/ES 6 straipsnis ir 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias tais atvejais, kai yra įvesta karo padėtis ar nepaprastoji padėtis arba paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, neteisėtai šalyje esantys trečiųjų šalių piliečiai faktiškai netenka galimybės naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje. Tokiu būdu, teisinis režimas, kaip antai nustatomas VSIJA įstatymo projekto 2 straipsniu, yra nesuderinamas su Europos Sąjungos teise. Šiuo klausimu papildomai pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, teisės normų kolizijos atveju Europos Sąjungos teisės normos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Taigi, net ir įtvirtinus nacionalinėje teisėje Europos Sąjungos teisei prieštaraujančią nuostatą, jos taikymas pažeistų ne tik atitinkamas Europos Sąjungos teisės normas, bet ir, tikėtina, Lietuvos Respublikos Konstituciją.

b)      Dėl rėmimosi Direktyvos 2013/32 6 straipsnio 3 dalimi

Remiantis VSIJA įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, projekto rengėjai vadovaujasi Direktyvos 2013/32 6 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad valstybės narės gali reikalauti, kad tarptautinės apsaugos prašymai būtų pateikti asmeniškai ir (arba) nurodytoje vietoje. Anot VSIJA įstatymo projekto rengėjų, ši nuostata leidžia Europos Sąjungos valstybėms narėms nustatyti konkrečias vietas, kuriose galima pateikti prieglobsčio prašymus. Remiantis aiškinamuoju raštu, prie išorinės Europos Sąjungos sienos su Baltarusijos Respublika yra 6 veikiantys valstybės sienos perėjimo punktai, kuriuose užsieniečiai, norintys kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo, gali pateikti prašymą.

Šiuo klausimu pažymėtina, kad, skirtingai negu Lietuvos Respublikos teisės aktai, Direktyva 2013/32 aiškiai atskiria 2 sąvokas: „pasiprašymą prieglobsčio“ (angl. „making an application“), kuris gali būti išreikštas bet kokia forma, ir „prašymo pateikimą“ (angl. „lodging an application“), kuriam artimiausias analogas Lietuvoje būtų prieglobsčio prašymo formalus registravimas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS). VSIJA įstatymo projekto aiškinamajame rašte minima Direktyvos 2013/32 6 straipsnio 3 dalis reglamentuoja būtent „prašymo pateikimą“ (angl. „lodging an application“), tačiau nenumato jokių galimų apribojimų „pasiprašymui prieglobsčio“ (angl. „making an application“). Remiantis Direktyvos 2013/32 2 straipsnio (c) punktu, būtent nuo „pasiprašymo“ momento užsienietis laikomas „prieglobsčio prašytoju“ ir naudojasi su tokiu statusu susijusiomis teisėmis, o Direktyvos 2013/32 6 straipsnio 1 dalis nustato, per kiek laiko nuo „pasiprašymo prieglobsčio“ prašymas turi būti formaliai registruotas. Apibendrinus, VSIJA įstatymo projekto aiškinamajame rašte minima Direktyvos 2013/32 6 straipsnio 3 dalies nuostata neleidžia Europos Sąjungos valstybėms narėms nustatyti konkrečias vietas, kuriose galima „pasiprašyti prieglobsčio“ (angl. „making an application“), bei reglamentuoja išskirtinai „prašymo pateikimą“ (angl. „lodging an application“), t. y. tokių prašymų formalų registravimą. Atitinkamai, minėta nuostata nepateisina siūlomo reglamentavimo, kuriuo remiantis užsieniečiai, pasiprašę prieglobsčio kitoje, nei „nurodytoje“ vietoje (viename iš 6 veikiančių valstybės sienos perėjimo punktų), būtų nelaikomi „prieglobsčio prašytojais“ ir apgręžiami.

c)       Dėl rėmimosi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija

Remiantis VSIJA įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, siūlomas teisinis reguliavimas paremtas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais bylose N.D. ir N.T. v. Ispanija[34] ir A.A. ir kiti prieš Šiaurės Makedoniją[35]. Šiuo klausimu pažymėtina, kad minėtose bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas pateikė išaiškinimus, visų pirma susijusius su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 protokolo nuostatomis, bet ne su Europos Sąjungos acquis. Kitaip tariant, vien tai, kad atitinkama valstybės taikoma praktika neprieštarauja minėtos Konvencijos ar jos protokolų nuostatoms, automatiškai nereiškia, kad ji yra suderinama su Europos Sąjungos teise, kuri gali nustatyti aukštesnius apsaugos standartus.

Kaip teisingai nurodyta VSIJA įstatymo projekto aiškinamajame rašte, abejose minėtose bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas vertino ne tik neteisėto atvykimo faktą, bet, pirmiausia, tai, ar valstybė sudarė veiksmingą galimybę užsieniečiams atvykti teisėtu būdu, bei tai, ar konkrečiu atveju užsieniečiai turėjo rimtų priežasčių nepasinaudoti šia galimybe. Byloje N.D ir N.T prieš Ispaniją Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistavo ne tik teisinė prievolė priimti prieglobsčio prašymus pasienio kontrolės punkte, bet taip pat faktinė galimybė tai padaryti (§ 214). Byloje A.A ir kiti prieš Šiaurės Makedoniją Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą, jog potencialūs prieglobsčio prašytojams buvo kokiais nors būdais trukdoma teisėtai atvykti į pasienio kontrolės punktą ir ten kreiptis dėl prieglobsčio (§ 121).

Lietuvos Respublikos pasienyje su Baltarusijos Respublika 2021 m. susidariusi situacija VSIJA įstatymo projekto aiškinamajame rašte vadinama „hibridine agresija“, „hibridine ataka“ bei migracijos „instrumentalizavimu“, pabrėžiant, jog masiniai užsieniečių srautai buvo organizuojami Baltarusijos Respublikos valstybės institucijų. Anot Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos[36], Baltarusijos teritorijoje yra (buvo) palapinių tipo stovyklavietės, kuriose migrantai yra pareigūnų laikomi ir neišleidžiami. Remiantis Amnesty International 2021 m. surinktais liudijimais[37], Baltarusijos pareigūnai sunkvežimiais nuveždavo migrantus iš Minsko iki pasienio ruožo, po to grupėmis nuvesdavo iki buferinės zonos, neretai iš abiejų pusių aptvertos tvora, bei prievarta varė sienos link, mušdami žmones guminėmis lazdomis bei grasindami užsiundyti tarnybinius šunis. Dienoms ar net savaitėms buferinėje zonoje įstrigusiems žmonėms Baltarusijos pareigūnai neleisdavo nei grįžti į šalies gilumą, nei palikti tvora aptvertos teritorijos. Panašius liudijimus 2022 m. surinko Human Rights Watch[38]. Iš esmės analogišką informaciją žiniasklaidai teikė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba[39] – kad migrantai vežami prie Lietuvos sienos sunkvežimiais, kad už jų nugarų stovi prigabenę juos prie sienos Baltarusijos pareigūnai, kurie prievarta stumia migrantus į Lietuvos teritoriją ir neleidžia grįžti.

Bylose N.D. ir N.T. v. Ispanija ir A.A. ir kiti prieš Šiaurės Makedoniją, kuriais remiamasi VSIJA įstatymo projekto aiškinamajame rašte, Europos Žmogaus Teisių Teismas nevertino situacijos, kai asmenis sieną kirsti neleistinoje vietoje fiziškai verčia kitos valstybės ginkluoti pareigūnai. Be to, vertinant galimybės pateiktį prašymą suteikti prieglobstį valstybės sienos perėjimo punkte veiksmingumą, bene svarbiausias aspektas yra tas, kad iš Baltarusijos teritorijos atvykstantys asmenys iki kontakto su Lietuvos pareigūnais turi praeiti Baltarusijos pareigūnų kontrolę. Tik pastariesiems praleidus asmenis, jie gali pasiekti Lietuvos pasieniečius ir pasinaudoti teise pasiprašyti prieglobsčio. Taigi, užsieniečių faktinė prieiga prie prieglobsčio procedūros pasienyje tiesiogiai priklauso nuo tų pačių Baltarusijos pareigūnų, kurie, remiantis, be kita ko, Lietuvos institucijų teikiama informacija, patys nuveža užsieniečius prie Lietuvos pasienio, nuveda iki valstybės sienos ir stumia per ją neleistinoje vietoje[40]. Pasak pačių užsieniečių, neretai Baltarusijos pareigūnai atima arba suplėšo jų turimus dokumentus. Beveik neabejotina, kad tokiomis aplinkybėmis Europos Žmogaus Teisių Teismas įžvelgtų svarių faktorių, trukdančių užsieniečiams pasirinkti teisėtą atvykimo į šalį būdą, tačiau į šias faktines aplinkybes VSIJA įstatymo projekte neatsižvelgiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo minimos sąlygos, leidžiančios vykdyti kolektyvinį migrantų išsiuntimą be teisės į formalias prieglobsčio prašymo procedūras, niekaip neatsispindi pasiūlyme dėl VSIJA įstatymo 4 straipsnio papildymo 13 dalimi, t. y., pvz., rimtos priežastys, neleidžiančios užsieniečiams kreiptis dėl prieglobsčio viename iš 6 veikiančių valstybės sienos perėjimo punktų, nėra minimos tarp išimčių, kuomet ši nuostata netaikoma.

Apibendrinus konstatuotina, kad VSIJA įstatymo projekto 2 straipsnis nėra suderinamas su Direktyvos 2013/32 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise kreiptis dėl prieglobsčio, yra grindžiamas klaidingu Direktyvos 2013/32 6 straipsnio 3 dalies turinio interpretavimu ir yra paremtas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bylose, kuriose nagrinėjamos situacijos reikšmingai skyrėsi nuo pasienyje su Baltarusija susidariusios padėties. Papildomai, atsižvelgus į tai, kad VSIJA įstatymo projekto aiškinamajame rašte nuosekliai teigiama, jog visi prieglobsčio pasiprašyti norintys užsieniečiai turi veiksmingą galimybę tai padaryti Lietuvos Respublikos ambasadoje Minske arba valstybės sienos perėjimo punktuose, siūlome susipažinti su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2022 m. gruodį paskelbta tyrimo ataskaita[41], kurioje detaliai paaiškinamos įvairios faktinės kliūtys, trukdančios užsieniečiams pasinaudoti minėtomis galimybėmis.

d)      Dėl VSIJA įstatymo projekto 2 straipsnio nesuderinamumo su užsieniečių grąžinimo procedūromis

VSIJA įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomas reguliavimas iš esmės reiškia, kad neįleidimas (t. y. „apgręžimas“) taikomas visiems asmenims, kurie yra „kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose“, neribojant šių veiksmų taikymo pasienio ruožu ir taikant juos taip pat valstybės teritorijos gilumoje nustatytiems asmenims. Tokia praktika būtų nesuderinama su 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Direktyva 2008/115), kurioje numatyti bendri standartai ir procedūros, taikytini neteisėtai šalyje esančiam trečiosios šalies piliečiui. Nors Direktyvos 2008/115 2 straipsnio 2 dalies a punktas leidžia valstybėms netaikyti visų direktyvoje numatytų procedūrų ir garantijų asmenims, kuriuos sulaikė ar suėmė dėl neteisėto valstybės narės išorės sienos kirtimo, t. y. kertant sieną ar netrukus po sienos kirtimo (angl. „in connection with the irregular crossing“), tačiau net ir tokių asmenų atžvilgiu valstybės narės privalo laikytis negrąžinimo principo (Direktyvos 2008/115 4 straipsnio 4 dalies b punktas). Todėl asmenims, kuriuos sulaikė kertant sieną ar netrukus po sienos kirtimo turėtų būti užtikrinta galimybė naudotis prieglobsčio procedūra tiek pagal Direktyvą 2013/32, tiek ir pagal Direktyvą 2008/115.  

Apgręžimo priemonių taikymas visiems neteisėtai atvykusiems užsieniečiams, įskaitant tuos, kurie nustatyti teritorijos gilumoje, nesuderinamas su Direktyva 2008/115.  Šią išvadą yra patvirtinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje Komisija prieš Vengriją (C-808/18)[42]. Anot Teisingumo Teismo, neteisėtai šalyje esančio trečiosios šalies piliečio priverstinį palydėjimą už jos teritorijoje esančios pasienio užkardos reikia prilyginti išsiuntimui iš šios teritorijos. Nors pagal Direktyvos 2008/115 3 straipsnio 5 punktą išsiuntimas suprantamas kaip fizinis išvežimas iš valstybės narės įvykdant prievolę grįžti, vis dėlto garantijos, susijusios su šioje direktyvoje numatytomis grąžinimo ir išsiuntimo procedūromis, prarastų savo veiksmingumą, jeigu valstybė narė galėtų nuo jų nukrypti, kai priverstinai palydi trečiosios šalies pilietį, o tai praktiškai prilygsta jo fiziniam išvežimui už jos teritorijos ribų. Pagal Direktyvoje 2008/115 nustatytas normas ir procedūras neteisėtai šalyje esančiam trečiosios šalies piliečiui turi būti taikoma grąžinimo procedūra su įgyvendinimo etapų tvarka, atitinkančia priemones, kurių reikia imtis siekiant įvykdyti iš esmės dėl jo priimtą sprendimą grąžinti, kad jis būtų žmoniškai repatrijuotas ir visiškai gerbiant jo pagrindines teises ir orumą.

Taigi, konstatavusios neteisėtą buvimą kompetentingos nacionalinės institucijos pagal Direktyvos 2008/115 6 straipsnio 1 dalį, nepažeisdamos jos 6 straipsnio 2–5 dalyse numatytų išimčių, turi priimti sprendimą grąžinti. Iš Direktyvos 2008/115 6 konstatuojamosios dalies taip pat matyti, kad šis sprendimas grąžinti turi būti priimtas laikantis teisingos ir skaidrios procedūros. Šios direktyvos 5 straipsnyje numatyta, kad kompetentinga nacionalinė institucija, ketinanti priimti sprendimą grąžinti, turi, pirma, laikytis negrąžinimo principo ir tinkamai atsižvelgti į vaiko interesus, atitinkamo trečiosios šalies piliečio šeimos gyvenimą ir sveikatos būklę ir, antra, išklausyti suinteresuotąjį asmenį šiuo klausimu. Taip pat Direktyvoje 2008/115 nustatyti formalūs reikalavimai, taikomi sprendimams grąžinti. Pagal jos 12 straipsnio 1 dalį šie sprendimai turi būti išdėstyti raštu ir nurodyti juos pagrindžiantys motyvai. Pagal jos 13 straipsnio 1 dalį valstybės narės taip pat įpareigotos nustatyti veiksmingas teisių gynimo priemones dėl šių sprendimų. Priėmus sprendimą grąžinti trečiosios šalies piliečiui, dėl kurio jis priimtas, pagal minėtos direktyvos 7 straipsnį dar turi būti nustatytas tam tikras terminas savanoriškai išvykti iš atitinkamos valstybės narės teritorijos. Pagal tos pačios direktyvos 8 straipsnį priverstinis išsiuntimas galimas tik kraštutiniu atveju, nepažeidžiant jos 9 straipsnio, pagal kurį valstybės narės įpareigojamos atidėti išsiuntimą jame nurodytais atvejais. Įvertinus tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismas konstatavo, kad, nepažeisdamos Direktyvos 2008/115 6 straipsnio 2–5 dalyse numatytų išimčių, prieš nuspręsdamos išsiųsti trečiųjų šalių piliečius iš šalies valstybės narės turi priimti sprendimą grąžinti trečiųjų šalių piliečius, neteisėtai esančius jų teritorijoje ir patenkančius į šios direktyvos taikymo sritį, laikydamosi joje nustatytų materialinių ir procedūrinių garantijų. Atsižvelgus į tai, VSIJA įstatymo projekto 2 straipsnyje siūlomo reguliavimo taikymas užsieniečiams, kurie kirto valstybės sieną tam nenustatytose vietose, tačiau buvo sulaikyti jau būnant valstybės teritorijos gilumoje, yra nesuderinamas su Direktyva 2008/115.

e)       Dėl VSIJA įstatymo projekto 2 straipsnio teisinio aiškumo

Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktu, teisėkūroje vadovaujamasi, be kita ko, aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Šiuo požiūriu VSIJA įstatymo projekto 2 straipsnis turi tam tikrų trūkumų.

VSIJA įstatymo projekto 2 straipsnyje numatyta išimtis, remiantis kuria siūlomos VSIJA įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostata „netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais“. Nors sveikiname iniciatyvą apsaugoti tam tikras asmenų kategorijas nuo automatinio „apgręžimo“, vis dėlto pastebime, kad siūloma formuluotė nėra aiški bei, nepaisant imperatyvumo, iš esmės palieka šios išimties taikymą vykdomosios valdžios diskrecijai. Pvz., nesuprantama, ar tokia formuluotė reiškia, kad jau turi būti priimtas išankstinis sprendimas dėl konkrečių užsieniečių kategorijų „patekimo“ į teritoriją ir pasienio pareigūnams tereikia „užtikrinti“ šio sprendimo įgyvendinimą. Jei taip, VSIJA įstatymo projekto siūloma norma nenustato nei kas, nei kokiais teisiniais kriterijais remdamasis priima tokį sprendimą. Kita vertus, jei tokio pobūdžio išankstinio sprendimo nėra ir pasienio pareigūnai patys vietoje įvertina, ar konkretus užsienietis „traukiasi nuo karinės agresijos ar persekiojimo“, tuomet taip pat nesuprantama kokiu būdu, kokia tvarka bei kokiais kriterijais remiantis atliekamas šis vertinimas. Pvz., prieglobsčio srityje vertinimas, ar tam tikras užsienietis pagrįstai baiminasi persekiojimo, atliekamas vadovaujantis aibe nacionalinių, regioninių ir tarptautinių teisės aktų, be to, nustatant konkrečius kvalifikacinius reikalavimus tokio pobūdžio vertinimą atliekantiems asmenims, atitinkamas procedūras ir saugiklius. Pavedant pasienio pareigūnams spręsti, ar tam tikras užsienietis bėga nuo persekiojimo (kas yra prieglobsčio procedūros vertinimo objektas), VSIJA įstatymo projektu iš esmės praplečiama Valstybės sienos apsaugos tarnybos kompetenciją, suteikiant jai už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą atsakingos institucijos įgaliojimus. Tai nesuderinama su Direktyva 2013/32, kuria remiantis „visoms procedūroms valstybės narės paskiria sprendžiančiąją instituciją, kuri bus atsakinga už tinkamą prašymų nagrinėjimą pagal šią direktyvą. Valstybės narės užtikrina, kad tokia institucija turėtų tinkamus išteklius, įskaitant pakankamą kompetentingų darbuotojų skaičių, kad galėtų savo užduotis atlikti pagal šią direktyvą.“ (Direktyvos 2013/32 4 straipsnio 1 dalis). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne kartą yra pabrėžęs sprendžiančiosios institucijos vaidmeniui teikiamą svarbą Europos Sąjungos teisėje ir nurodė, kad iš Direktyvos 2013/32 matyti, kad tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimas administracinėse arba kvaziteisminėse institucijose, turinčiose specialių išteklių ir šią sritį išmanančių darbuotojų, yra pagrindinis minėta direktyva nustatytų bendrų procedūrų etapas ( Žr., be kita ko, 2020 m. liepos 16 d. sprendimą Addis (C-517/17, EU:C:2020:579, 61 punktas). Lietuvoje sprendžiančiosios institucijos įgaliojimai suteikti Migracijos departamentui, tuo tarpu Valstybės sienos apsaugos tarnyba šių funkcijų vykdyti negali. Šis klausimas tampa dar opesnis, įvertinus tai, kad VSIJA įstatymo projekte nepateikta apibrėžčių tokių vartojamų sąvokų, kaip „karinė agresija“, „persekiojimas“ ar „humanitariniai tikslai“. Pažymėtina, kad „karinė agresija“ neapima visų ginkluoto konflikto formų, o bona fide pabėgėlis nebūtinai turi patirti persekiojimą praeityje. Atsižvelgus į tai, kad minėta išimtis, lyginant net ir su kitais sakiniais VSIJA įstatymo projekto 2 straipsnyje, yra abstrakti ir neapibrėžta, abejotina, ar pasienio pareigūnas, kuris įpareigotas nuspręsti vietoje, ar konkrečioje situacijoje ši išimtis taikytina, sugebės suprasti jos turinį. Atitinkamai, ji, kaip teisės norma, nėra tinkama.

f)       Pasiūlymai dėl 4 straipsnio 13 dalies tobulinimo

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, siūlome išbraukti pasiūlymą dėl VSIJA įstatymo 4 straipsnio papildymo 13 dalimi iš VSIJA įstatymo projekto bei susilaikyti nuo atvykstančių užsieniečių „apgręžimo“, kai asmens gyvybei ar sveikatai gresia pavojus, įskaitant bet neapsiribojant pažeidžiamais asmenimis. Vis dėlto, suprasdami valstybei kylančius iššūkius ir žinodami apie politinę valią vienu ar kitu būdu įteisinti užsieniečių „apgręžimo“ mechanizmą, alternatyviai siūlome:

1.       Performuluoti numatytą išimtį, nustatant, kad „ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais užsieniečiai siekia įgyvendinti teisę į prieglobstį, taip pat kai asmens gyvybei ar sveikatai gresia pavojus“. Taip suformuluota išimtis tiek apimtų šiuo metu VSIJA įstatymo projekte įvardintas asmenų kategorijas, tiek būtų suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais.

2.       Nustatyti, kad ši nuostata taikoma užsieniečiams, kuriuos sulaikė ar suėmė dėl neteisėto valstybės narės išorės sienos kirtimo, t. y. kertant sieną ar netrukus po sienos kirtimo, pvz.: „<...> užsieniečiai, sulaikyti ar suimti kertant ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną ar netrukus po valstybės sienos kirtimo tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami“. Taip suformuluota teisės normos taikymo sritis būtų suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais.

Manome, kad siūlomi pakeitimai bent iš dalies padėtų išspręsti VSIJA įstatymo projekte identifikuotas problemas bei išvengti siūlomo reglamentavimo sąlygojamų ilgalaikių neigiamų padarinių suinteresuotiems asmenims. Papildomai pažymime, kad siūlomi pakeitimai nereikalautų iš valstybės papildomų išlaidų.

<...>

Pritarti

Komitetas pritaria patikslintam Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus pateiktam siūlymui.

Žr. Komiteto siūlymą.

2.        

Žmogaus teisių stebėjimo institutas

2023-03-13

 

 

 

Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI), susipažinęs su Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 (Įstatymas) I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektu Nr. XIVP-2383, teikia pastabas ir pasiūlymus šiam projektui. 

 

 

2.1

Žmogaus teisių stebėjimo institutas

2023-03-13

2

 

 

Dėl prieigos prie prieglobsčio procedūrų ribojimo

Projektu siūloma papildyti Įstatymo 4 str. nauja 13 dalimi, kuri numato, jog paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba pažeidę sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos teritoriją neįleidžiami. Ši nuostata, remiantis projektu, būtų taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir nebūtų taikoma, kai siekiama užtikrinti nuo karinės agresijos ar persekiojimo besitraukiančių užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba tokį patekimą humanitariniais tikslais.

Pažymėtina, kad toks siūlomas reguliavimas suponuoja, kad nereguliariai sieną ketinantys kirsti ar ją kirtę užsieniečiai, taip pat ir galimai siekiantys prieglobsčio, į Lietuvos teritoriją būtų neįleidžiami, t.y. būtų atstumiami nuo Lietuvos Respublikos sienos arba, kirtę sieną ir esantys Lietuvos teritorijoje, būtų grąžinami / išsiunčiami iš Lietuvos teritorijos atgal į šalį, iš kurios kirto sieną. Pažymėtina, kad tokiu būdu būtų stipriai apribota prieglobsčio prašytojų prieiga prie prieglobsčio procedūrų, teisė prašyti prieglobsčio ir teisė likti valstybės teritorijoje, kol toks prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas. 2023-01-13 registruoto Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (UTPĮ) pakeitimų projekto 4 str. numato galimybę ekstremalios situacijos metu, esant Lietuvos teritorijoje, pateikti prieglobsčio prašymą Valstybės sienos apsaugos tarnybai, neapribojant šios teisės asmenims, sieną kirtusiems nereguliariai. Tad siūlomi Įstatymo pakeitimai nederėtų su šio UTPĮ pakeitimų projekto nuostatomis;  be to, siūlomi Įstatymo pakeitimai nederėtų ir su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimu byloje M.A., C‑72/22 PPU, kad pagal ES teisę draudžiamos tokios valstybės teisės normos, pagal kurias tais atvejais, kai yra, inter alia, paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, neteisėtai šalyje esantys trečiųjų šalių piliečiai faktiškai netenka galimybės naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje.[43] Toks reguliavimas yra nesuderinamas ir su Jungtinių Tautų konvencijoje dėl pabėgėlių statuso įtvirtintu negrąžinimo principu, kuomet asmuo negali būti grąžinamas į valstybę, kur jam galėtų grėsti persekiojimas, arba į trečiąją šalį, kurioje jam grėstų išsiuntimas į tokią valstybę (vadinamasis „chain refoulment“).

Remiantis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) 2022 m. stebėsenos ataskaita, galimybės pateikti prieglobsčio prašymus kertant sieną reguliariu būdu, t.y. tarptautiniuose pasienio punktuose, taip pat Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Baltarusijoje, yra stipriai ribotos; ataskaitoje daroma išvada, jog „surinkti duomenys rodo, kad pateikti prieglobsčio prašymą VSAT PKP gali tik tie užsieniečiai, kuriuos praleido Baltarusijos pareigūnai. Be to, netgi tais atvejais, kai užsieniečiams pavyksta pasiekti VSAT pareigūnus, jų prieglobsčio prašymai būna neregistruojami, o jie patys – grąžinami į Baltarusijos pusę“.[44] Ataskaitoje taip pat konstatuota, jog pateikti prieglobsčio prašymą LR ambasadoje Minske gali tik tie užsieniečiai, kurie turi galiojantį kelionės dokumentą bei teisėtą buvimą Baltarusijoje patvirtinantį dokumentą; be to, tolesnė tokio prašymo nagrinėjimo tvarka nėra tinkamai reglamentuota, o prašymus pateikę žmonės „laukia nežinioje ir susiduria su išsiuntimo į kilmės valstybę rizika taip ir nesulaukus MD (Migracijos departamento) sprendimo“.[45]

Pritarti

Komitetas pritaria patikslintam Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus pateiktam siūlymui.

Žr. Komiteto siūlymą.

2.2

Žmogaus teisių stebėjimo institutas

2023-03-13

 

 

 

Dėl individualaus vertinimo

Nors projektu numatyta, kad nuostata dėl neįleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją nebūtų taikoma nuo karinės agresijos ar persekiojimo besitraukiančių užsieniečių atžvilgiu, taip pat užsieniečių, įleidžiamų į Lietuvos teritoriją humanitariniais tikslais, projektu suponuojama, kad sprendimus įleisti arba neįleisti ir / ar grąžinti užsienietį turėtų priimti Valstybės sienos apsaugos tarnyba, vertindama, ar asmuo atitinka užsieniečio, besitraukiančio nuo karinės agresijos ar persekiojimo, ar asmens, įleidžiamo  į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais, apibrėžimą. Tačiau vertinimas, ar užsienietis bėga nuo karinės agresijos ir / ar persekiojimo, iš esmės prilygsta vertinimui, ar egzistuoja pagrindas tokiam užsieniečiui suteikti prieglobstį Lietuvoje, t.y. pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą. Tad, pagal kompetenciją, ir remiantis UTPĮ nuostatomis, tokį vertinimą gali atlikti ne VSAT, o tik Migracijos departamentas, kuris yra kompetentinga institucija Lietuvoje prieglobsčio prašymams nagrinėti. Pažymėtina, kad prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūroms yra taikomi teisės aktuose nustatyti reikalavimai ir atitinkami standartai, užtikrinantys tokių procedūrų sąžiningumą, įtvirtinantys pareigą rūpestingai išnagrinėti prašymus, ir kt. Vertinant, ar asmens prašymas pagrįstas, yra apklausiamas pats prieglobsčio prašytojas, renkama kilmės šalies informacija, atliekami kiti veiksmai. Akivaizdu, kad toks vertinimas negali būti atliktas Valstybės sienos apsaugos tarnybos užsieniečiams, ketinantiems nereguliariai kirsti sieną ar ją nereguliariai kirtusiems ir esantiems Lietuvos teritorijoje pasienio zonoje, kur tam nėra jokių adekvačių sąlygų. Be to, tikėtina, kad, VSAT neturint reikiamos kompetencijos, toks vertinimas praktikoje būtų paviršutiniškas ir nesuteikiantis jokių garantijų bei saugiklių nuo savavališko asmenų grąžinimo / išsiuntimo. Pavyzdžiui, remiantis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2022 m. stebėsenos ataskaita, 2022 m. prieglobsčio prašymai iš Baltarusijos ir Rusijos Federacijos piliečių buvo priimami, taip pat ir jiems sieną kirtus nereguliariai, tačiau asmenys, atvykę iš Artimųjų Rytų, Afrikos ar Azijos šalių būdavo grąžinami į Baltarusijos teritoriją, išskyrus retus atvejus, kai asmenys buvo įleisti dėl kritinės sveikatos būklės ar Europos Žmogaus Teisių Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.[46] Taigi akivaizdu, kad toks vertinimas dabartinėje VSAT praktikoje yra selektyvus ir atliekamas „iš pažiūros“.[47] Tačiau net jeigu projektu ar poįstatyminiu teisės aktu ir būtų įtvirtinta detalesnė tokio individualaus vertinimo tvarka, kaip minėta, šis vertinimas iš esmės prilygsta vertinimui, ar asmuo turi pagrindą gauti prieglobstį Lietuvoje, o tokį vertinimą atlieka ne VSAT, o būtent Migracijos departamentas, remiantis UTPĮ ir Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu. Pavyzdžiui, 2021-2022 m. Migracijos departamentas suteikė prieglobstį 227 Afganistano piliečiams[48], 93 Sirijos piliečiams, 35 Eritrėjos piliečiams[49], tačiau, kaip minėta aukščiau, remiantis LRK stebėsenos ataskaita, asmenys, 2022 m. nereguliariai atvykę iš šių regionų (Artimųjų Rytų, Afrikos bei Azijos), buvo neįleidžiami į Lietuvos Respublikos teritoriją arba iš jos grąžinami atgal į Baltarusiją.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, siūlome atsisakyti Įstatymo pakeitimo projektu siūlomo Įstatymo 4 str. papildymo 13 dalimi, kadangi toks reguliavimas nederėtų su tarptautiniais ir ES teisės aktais, nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis, ženkliai apribotų JT Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso įtvirtintą teisę prašyti prieglobsčio, teisę likti šalyje, kol nagrinėjamas prieglobsčio prašymas, bei Konvencijoje įtvirtintą negrąžinimo principą.

Pritarti

Komitetas pritaria patikslintam Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus pateiktam siūlymui.

Žr. Komiteto siūlymą.

2.3

Žmogaus teisių stebėjimo institutas

2023-03-13

4

 

 

Dėl netrukdomos prieigos prie pasienio ruožo

Įstatymo projektu siūloma papildyti Įstatymo III skyriaus 4 straipsnį nauja 10 dalimi, kuri numato, jog, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, asmenys į pasienio ruožą gali patekti tik turėdami VSAT išduotą leidimą. Reikalavimas turėti leidimą nebūtų taikomas ribotam, įstatymo projekte įvardintų asmenų ratui, tarp jų ir asmenims, vykdantiems valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų funkcijas. Tačiau projektu nenumatoma tokia išimtis humanitarinę pagalbą teikiančioms ir /ar stebėseną vykdančioms nevyriausybinėms ar tarptautinėms organizacijoms, taip pat žurnalistams. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų Komitetas prieš kankinimus 2021 m. gruodį rekomendavo Lietuvai užtikrinti nekliudomą nacionalinės žmogaus teisių institucijos, nevyriausybinių organizacijų ir žurnalistų prieigą prie ekstremalios situacijos paveiktų pasienio zonų.[50] Pažymėtina, kad, remiantis šiandieniniais duomenimis, tokia nekliudoma prieiga nevyriausybinėms organizacijoms nėra užtikrinama – humanitarinę pagalbą pasienyje įstrigusiems žmonėms teikianti organizacija (Sienos grupė) ne tik susilaukia nuolatinės aštrios kritikos iš VSAT ir aukštų valstybės pareigūnų, tačiau jos savanoriams taikoma ir administracinė atsakomybė už buvimą pasienio zonoje be leidimo. Pažymėtinas ir VSAT 2021 m. gruodį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šios organizacijos humanitarinės veiklos, kuris 2022 m. balandį buvo nutrauktas prokuratūros, nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Tokia institucinė praktika jokiu būdu nelaikytina kaip įgyvendinanti JT Komiteto prieš kankinimus rekomendaciją užtikrinti nekliudomą nevyriausybinių organizacijų patekimą į pasienio zoną.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti įstatymo projekto III skyriaus 4 straipsnio 10 dalį, numatant, kad reikalavimas turėti VSAT leidimą patekti į pasienio ruožą nebūtų taikomas humanitarinę pagalbą teikiančioms ir / ar stebėseną atliekančioms nevyriausybinėms ir tarptautinėms organizacijoms bei žurnalistams.

Nepritarti

Įstatymo projekte siūloma nuostata, kad Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, asmenys į pasienio ruožą gali patekti tik turėdami Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotą leidimą.

Ši įstatymo nuostata nedraudžia nevyriausybinių organizacijų atstovams patekti į pasienio ruožą – tik reikia pateikti prašymą ir gauti VSAT leidimą.

 

 

Europos Direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 8 str. 2 d. nustato, kad valstybės narės gali nustatyti taisykles, reglamentuojančias prašytojams patariančių organizacijų ir asmenų buvimą sienos perėjimo punktuose, ir visų pirma nustatyti, kad galimybė susitikti suteikiama gavus valstybių narių kompetentingų institucijų sutikimą.

Grąžinimo direktyvos 16 str. 4 d. nustato, kad atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms, tarptautinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms bei įstaigoms suteikiama galimybė apsilankyti sulaikymo centruose, kaip nurodyta 1 dalyje, tiek, kiek jie yra naudojami trečiųjų šalių piliečių sulaikymui pagal šį skyrių. Tokiems vizitams gali reikėti gauti leidimą.

3.

Viešoji įstaiga „Sienos Grupė“

2023-03-22

 

 

 

VšĮ„Sienos Grupė“, teikianti humanitarinę pagalbą pasienyje ir vykdanti nepriklausomą migracijos politikos bei jos įgyvendinimo stebėseną, susipažino su Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 23(1) straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektu (toliau – Projektas) ir teikia pastabas dėl siūlomų pakeitimų.

Atsižvelgdami į vėliausią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją (2023 m. vasario 2 d. Howais prieš Vengriją), taip pat į 2022 m. birželio 30 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendimą bei kitus tarptautinius teisės aktus, 2021 m. gegužės 12 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto išvadą, Seimo kontrolierės komentarą, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pastabas, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovybės Šiaurės ir Baltijos šalims vertinimą, atkreipiame dėmesį, kad Projektu siūlomos pataisos paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl vadinamojo masinio užsieniečių antplūdžio neįleisti užsieniečių, ketinančių kirsti ar kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, nėra suderinamos su tarptautiniais Lietuvos Respublikos įsipareigojimais ir Europos Sąjungos teise. Atkreipiame dėmesį, kad pataisos taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros principų.

 

Minėtu Projektu siūloma įtvirtinti ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjų institutą. Lietuvos Respublikos teisės aktuose atskiru įstatymu reglamentuojama policijos rėmėjų veikla, aiškiai apibrėžianti rėmėjų teises ir pareigas. Siekiant nuoseklaus teisinio reguliavimo, skatiname išbraukti Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjų institutą iš Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo.

 

Projekte numatyta, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, būtų ribojamas patekimas į pasienio ruožą, išskyrus tuos atvejus, kai asmenims suteikiami Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimai. Atkreipiame dėmesį, kad nepaisant to, jog tam tikros grupės turi prieigą pasienyje, Projektu nėra numatytos nevyriausybinių organizacijų, teikiančių humanitarinę pagalbą bei vykdančių žmogaus teisių stebėseną prieigos galimybės.

 

Dėl Projekto 2 straipsnio 4 straipsnio pakeitimo

 

Dėl atitikmens Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui

 

Teisės akto projekte nurodoma, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami (ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais).

 

Pažymime, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, kad teisės aktų projektai rengiami laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisės terminijos. To paties Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas principu. Projekto 4 straipsnyje vartojama masinio užsieniečių antplūdžio sąvoka yra netiksli, neaiški ir neapibrėžta. Nenurodyta, kas yra masinis užsieniečių antplūdis, nėra aišku, kokios aplinkybės leidžia skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nenumatytas registracijos mechanizmas, kuris leistų apibrėžti užsieniečių, ketinančių kirsti ar kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, skaičių. Masinio užsieniečių antplūdžio sąvokos neapibrėžtumas ir nenustatyti kiekybiniai kriterijai lemia, kad toks terminas yra metafora, manipuliatyvi sąvoka, kuria neatsakingai kurstoma visuomenės baimė užsieniečių atžvilgiu. Masinio užsieniečių antplūdžio sąvoka neatitinka teisinės terminijos standartų.

 

Neapibrėžti grėsmės nacionaliniam saugumui bei viešajai tvarkai vertinimo kriterijai, šių grėsmių nustatymo tvarka. ESTT byloje M. A., dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybai (C-72/22 PPU) pasisakė, kad vien užsieniečio buvimo šalyje neteisėtumas savaime neįrodo pakankamai didelės grėsmės atitinkamos valstybės narės nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai. Vadovaujantis Teismo išaiškinimu, atkreipiame dėmesį, kad Projekto tekste nenumatytos ir neapibrėžtos aplinkybės, kurių egzistavimas pagrįstų grėsmę

valstybės nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai. Nenumatyta, kuri institucija atliktų tokių grėsmių vertinimą. Projektu siekiama įstatymu įtvirtinti tai, ką ESTT minėtoje byloje jau įvertino kaip faktiškai atimamą galimybę pateikti tarptautinės apsaugos prašymą[51].

 

Dėl galimybės veiksmingai pasinaudoti tarptautinės apsaugos suteikimo procedūra

Projektu faktiškai yra atimama galimybė iš neteisėtai valstybės sieną kirtusio užsieniečio pateikti prieglobsčio prašymą. ESTT pasisakė, kad nepaprastosios padėties arba ekstremalios situacijos paskelbimas neatleidžia valstybės nuo pareigos užtikrinti prieigą prie prieglobsčio procedūros (C-72/22 PPU). Teisė į prieglobstį garantuojama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnyje. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – Direktyva 2013/32) 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas veiksnus suaugęs asmuo turi teisę prašyti tarptautinės apsaugos savo vardu. Direktyvos 2013/32 6 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta valstybių narių pareiga užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos paprašę asmenys turėtų veiksmingą galimybę prašymą pateikti kuo greičiau. Būtina siekti, kad prašymas būtų pateiktas, įregistruotas ir išnagrinėtas per Direktyvoje 2013/32 nustatytus terminus.

Projekte numatyta, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams turi būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas ir, esant pagalbos poreikiui, šiems užsieniečiams suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar humanitarinė pagalba, tačiau įstatymo vykdymas paliktas vykdomosios institucijos diskrecijai išimtinai, nenumatytas nepriklausomos stebėsenos institutas, nenumatytas individualių aplinkybių vertinimas, kodėl užsienietis kirto valstybės sieną. Projekte nurodoma, kad nuostata dėl neįleidimo į Lietuvos Respubliką taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė pastebėjo, kad: „Projekto esmė lieka tokia, kad instrumentalizuotos migracijos atveju gali būti taikomi apgręžimai arba taip vadinami atstūmimai, ir nors formuluotėse lyg ir įvardinta, kad tie apgręžimai taikomi labai individualizuotai, lieka pagrindinis klaustukas – ar išties VSAT turės pakankamai kompetencijų jau ant sienos įvertinti, ar asmuo bėga nuo persekiojimo, ar ne nuo persekiojimo“. Pasak Seimo kontrolierės, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) niekada neturėjo funkcijos vertinti prieglobsčio pagrįstumo ir šiuos sprendimus priima Migracijos departamentas, tuo metu ne visi atvejai pasienyje gali būti greitai identifikuojami, pvz., kaip Ukrainos karo pabėgėlių. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovybės Šiaurės ir Baltijos šalims atstovai taip pat neigiamai vertino minėtus pokyčius Lietuvos sistemoje[52].

Siūlomi pakeitimai iš esmės yra nesuderinami su 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Direktyva 2008/115) ir Direktyvos 2008/115 4 straipsnio 4 dalies b punktu, kuriuo įtvirtintas negrąžinimo principas. Galimybę naudotis prieglobsčio procedūra valstybės narės privalo užtikrinti tiek pagal Direktyvą 2013/32, tiek pagal Direktyvą 2008/115.

 

Atkreipiame dėmesį į tai, kad byloje 2023 m. vasario 2 d. Howais prieš Vengriją, EŽTT vertino tarptautinių organizacijų išvadas dėl teisinio reguliavimo Vengrijoje. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas darė išvadą, kad Vengrijos teisinė sistema nesuteikia visiškos apsaugos nuo negrąžinimo. Komitetas atkreipė dėmesį į 2016 m. birželio mėn. pirmą kartą priimtą įstatymą, pagal kurį Vengrijos policija gali apgręžti visus, kurie neteisėtai kerta valstybės sieną ir į dekretą Nr. 191/2015, kuriuo Serbija paskelbta saugia trečiąja  šalimi. Pažymėtina ir tai, kad komitetas vertino pranešimus apie be atrankos vykdomus apgręžimus, kolektyvinį ir smurtinį išsiuntimą, kurį, kaip teigiama, lydėjo smarkus mušimas, policijos šunų atakos ir šaudymas guminėmis kulkomis, dėl kurio buvo sunkiai sužeistas ir bent vienu atveju mirė prieglobsčio prašytojas[53]. Nepaisant to, kad minėtu Projektu numatoma, kad nuostata dėl neįleidimo į Lietuvos Respubliką taikoma individualiai, nepriklausomos stebėsenos trūkumas lemia, kad Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašytojai susidurs su minėtame EŽTT sprendime vertintomis rizikomis[54].

 

2021 m. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas paskelbė išsamią ataskaitą apie apgręžimų įtaką žmogaus teisių pažeidimams. Ataskaitoje nurodoma, kad gyvybių praradimas prie tarptautinių sienų yra tragiška pasekmė to, kad valstybės, bandydamos kontroliuoti migraciją, vis dažniau pasikliauja militarizacija, ekstrateritorine sienų kontrole ir atgrasymo priemonėmis. Valstybės aplaidumas, dėl kurio migrantams atimama galimybė gauti medicininę pagalbą, vandens, maisto ir pagrindinių išgyvenimo priemonių, gali prilygti kankinimui ir tapti grėsme teisei į gyvybę. Vėlavimas ieškoti ir gelbėti nelaimės ištiktus migrantus sausumoje ir jūroje, taip pat nustatyti saugius išlaipinimo uostus taip pat gali būti laikomas kankinimu ar netinkamu elgesiu ir kelti grėsmę teisei į gyvybę. Primename, kad šių metų sausio mėnesį, VšĮ „Sienos grupė” skelbė apie pirmąją migranto mirtį Lietuvos pasienyje. Informaciją, kad rugpjūčio mėnesį buvo rastas Šri Lankos piliečio kūnas patvirtino Lietuvos Respublikos prokuratūra[55].

 

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Projekto straipsnis turi esminių trūkumų dėl teisinio aiškumo, nėra apibrėžta masinio antplūdžio sąvoka. Neįtvirtinus tokių saugiklių kaip

nepriklausomų stebėtojų institutas ir užsieniečių registracijos mechanizmas, nematome galimybės užtikrinti, kad Projektu siekiama įtvirtinti nuostata neįleisti asmenų į Lietuvos Respubliką, galėtų būti įgyvendinta nepažeidžiant aukščiau išvardintų tarptautinės teisės aktų, t.y. sudarant užsieniečiams tinkamas sąlygas pateikti prieglobsčio prašymą bei gauti humanitarinę ir medicininę pagalbą. Siūlome išbraukti 4 straipsnio pakeitimus iš Projekto.

 

Dėl Projekto 4 straipsnio III skyriaus pakeitimo 10 punkto

Projekte siūloma paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, apriboti patekimą į pasienio ruožą, išskyrus tuos atvejus, kai asmenims suteikiami Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimai. Projekte nenumatytos nevyriausybinių organizacijų, teikiančių humanitarinę pagalbą bei vykdančių žmogaus teisių stebėseną prieigos galimybės. Norėdami užpildyti šią spragą ir atsižvelgdami į humanitarinės pagalbos poreikį, siūlome praplėsti 10 punktą įtraukiant asmenis priklausančius nevyriausybinėms organizacijomis,

kurių veikos įstatuose numatyta teikti humanitarinę pagalbą bei organizacijoms, vykdančioms nepriklausomą žmogaus teisių stebėseną bei organizacijoms, kurios teikia patarimus ir konsultuoja prieglobsčio prašytojus.

 

 

Direktyvos 2013/32 8 straipsnio 2 dalis įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad prašytojams patariančios ir juos konsultuojančios organizacijos ir asmenys turėtų veiksmingą galimybę susitikti su prašytojais, esančiais sienos perėjimo punktuose, įskaitant tranzito zonas, prie išorės sienų. Pažymėtina, kad esant dideliam asmenų, siekiančių pateikti prieglobsčio prašymą Lietuvoje skaičiui, nevyriausybinės organizacijos padeda valstybei įgyvendinti tarptautinės apsaugos tikslus. Į VŠĮ „Sienos grupę“ 2022 m. liepos - gruodžio mėnesiais kreipėsi 231 tarptautinės apsaugos prašytojas, iš kurių 106 pasienyje buvo suteikta gyvybiškai svarbi humanitarinė pagalba. Šiam poreikiui neslopstant, matome išplėstos prieigos pasienyje būtinumą.

 

Dėl Projekto 10 straipsnio. Įstatymo papildymas nauju IX skyriumi „Rėmėjų veiklos teisiniai pagrindai“

Nepritariame tokio straipsnio atsiradimui, nes esame įsitikinę, jog Valstybės sienos apsaugos funkcijų vykdymas yra atsakinga užduotis, jos vykdymas gali apimti fizinį smurtą ir prievartą, todėl sienos apsaugą turi atlikti tik profesionaliai tam pasirengę asmenys, o ne individualių paskatų vedami civiliai savanoriai. Šiuo įstatymo papildymu yra siūloma leisti pasieniečiams pasitelkti rėmėjus, kurie padėtų vykdyti sienos apsaugą. Jeilio universiteto profesorius Timothy D. Snyder savo mokslo populiarinimo knygoje „Apie tironiją: dvidešimt pamokų iš dvidešimtojo amžiaus“ atkreipia pasaulio dėmesį į karinės galios suteikimą civiliams. Ypatingą grėsmę, autoriaus nuomone, kelia civilinės organizacijos (neretai sukarintos), persimaišančios su oficialia kariuomene bei policija[56]. Siūlome šių pakeitimų kontekste atsižvelgti į 2022 m. parengtą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento grėsmių nacionaliniam saugumui pateiktą vertinimą. Departamento išvadose teigiama, kad 2021 m. dešinieji ekstremistai bandė pasinaudoti migrantų krize. Kelios iniciatyvos organizuoti patruliavimą pasienyje nutrūko pradinėse stadijose. Jas surengti planavę

asmenys ketino ieškoti sieną kirtusių asmenų ir prieš juos naudoti smurtą. Taip pat kai kurių Europos valstybių dešiniųjų ekstremistų naudojamuose informaciniuose ištekliuose paskelbti raginimai vykti į Lietuvos ir Baltarusijos pasienį. Lietuvos dešiniųjų ekstremistų diskusijų grupėse yra platinamos savadarbių ginklų ir sprogmenų gamybos instrukcijos, kovos menų bei karo taktikos literatūra ir didelio masto teroro aktus įvykdžiusių dešiniųjų ekstremistų manifestai. Tokios tendencijos rodo, kad dešiniųjų ekstremistų veikla išlieka rizikos veiksniu valstybės saugumui, ir neatmestina, kad artimoje perspektyvoje bus bandymų surengti teroro aktą prieš tautines ir religines mažumas, pabėgėlius, žmogaus teisių srityje veiklą vykdančius valstybės tarnautojus ar visuomenininkus[57].

Projekto 34 straipsnyje numatyta, kad rėmėjai atlikdami jiems pavestas funkcijas turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais panaudoti prievartą. Atkreipiame dėmesį, jog netgi Lietuvos Respublikos Policijos rėmėjų įstatyme policijos rėmėjų prievarta minima tik 17 straipsnyje apibrėžiant sąlygas ir aprašoma ne kaip teisė, o kaip išimtinė galimybė. Manome, kad pasieniečių rėmėjų institutas, kuriuo suteikiama teisė rėmėjams naudoti prievartą, įgalintų dešiniųjų ekstremistų veiklą, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įvertintą kaip grėsmę nacionaliniam saugumui.

JAV ir Meksikos pasienyje kelerius metus dirbusi mokslininkė Ieva Jusionytė pažymi, kad gyventojai formuoja patrulių būrius dėl to, kad mato grėsmę, – tam grėsmės suvokimui daug įtakos daro gandai, socialiniai tinklai, politikai, žiniasklaida, o ne tiesioginė patirtis, – ir mano, jog valstybės institucijos nėra užtektinai stiprios ir pajėgios susidoroti su jiems labai didelėmis atrodančiomis problemomis. Kaip teigia mokslininkė: „Nors apie tai jie viešai nekalba, valstybė jiems atrodo ne tik per silpna, bet ir per daug pataikaujanti žmogaus teisėms. Žinoma, viešuose pareiškimuose jie pažada, kad tik padės valstybės pareigūnams, patys nesiims suimti ar išstumti žmonių, kurie jiems atrodo kaip neteisėtai kirtę sieną. Bet ar

mes kaip nors sužinosime, kai jie pažeis žmogaus teises?“[58]

 

Visgi, jei būtų priimtas sprendimas valstybės sienos apsaugai pasitelkti rėmėjus, atkreipiame dėmesį į įstatyminės bazės netolygumus ir prašome įstatymų leidėjų laikytis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme numatyto aiškumo principo siekiant sudaryti nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. Egzistuoja atskiras Lietuvos Respublikos Policijos rėmėjų įstatymas, išsamiai nustatantis policijos rėmėjų veiklos teisinius pagrindus, jų teises, pareigas, socialines garantijas ir atsakomybę. Laikantis nuoseklumo, manome, jog būtų tikslinga tai pačiai Vidaus reikalų sistemai priklausančių struktūrų teisinį

reglamentavimą suvienodinti ir priimti atskirą Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos rėmėjų įstatymą.

 

 

 

 

3.1.

Viešoji įstaiga „Sienos Grupė“

2023-03-22

2

2

 

Atsižvelgiant į išdėstytą, Všį „Sienos grupė“ atkreipia dėmesį į galimus žmogaus teisių ir tarptautinių įsipareigojimų pažeidimus ir siūlo:

 

1) išbraukti iš Projekto 2 straipsnio 4 straipsnio pakeitimus;

 

Pritarti iš dalies

Komitetas siūlo tobulinti įstatymo 4 straipsnio 13 dalį.

3.2.

Viešoji įstaiga „Sienos Grupė“

2023-03-22

4

 

 

2) papildyti Projekto 4 straipsnio III skyriaus pakeitimo 10 punktą įtraukiant asmenis priklausančius nevyriausybinėms organizacijomis, kurių veikos įstatuose numatyta teikti humanitarinę pagalbą bei organizacijas, vykdančias nepriklausomą žmogaus teisių stebėseną bei organizacijas, kurios teikia patarimus ir konsultuoja prieglobsčio prašytojus;

 

Nepritarti

Įstatymo projekte siūloma nuostata, kad Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, asmenys į pasienio ruožą gali patekti tik turėdami Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotą leidimą.

Ši įstatymo nuostata nedraudžia nevyriausybinių organizacijų atstovams patekti į pasienio ruožą – tik reikia pateikti prašymą ir gauti VSAT leidimą.

 

 

Europos Direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 8 str. 2 d. nustato, kad valstybės narės gali nustatyti taisykles, reglamentuojančias prašytojams patariančių organizacijų ir asmenų buvimą sienos perėjimo punktuose, ir visų pirma nustatyti, kad galimybė susitikti suteikiama gavus valstybių narių kompetentingų institucijų sutikimą.

Grąžinimo direktyvos 16 str. 4 d. nustato, kad atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms, tarptautinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms bei įstaigoms suteikiama galimybė apsilankyti sulaikymo centruose, kaip nurodyta 1 dalyje, tiek, kiek jie yra naudojami trečiųjų šalių piliečių sulaikymui pagal šį skyrių. Tokiems vizitams gali reikėti gauti leidimą.

3.3.

Viešoji įstaiga „Sienos Grupė“

2023-03-22

10

 

 

3) išbraukti iš Projekto 10 straipsnio. Įstatymo papildymą nauju IX skyriumi „Rėmėjų veiklos teisiniai pagrindai“, o esant Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjų poreikiui, inicijuoti atskirą rėmėjų veiklą reglamentuojantį įstatymą.

Nepritarti

VSIJA projekte siūlomas VSAT rėmėjų institutas įtvirtinamas remiantis analogišku teisiniu reguliavimu, nustatytu Policijos rėmėjų įstatyme.

4.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas

2023-03-31

 

 

 

Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI), susipažinęs su Vidaus reikalų ministerijos pateikta informacija LR Seimo Žmogaus teisių komitetui ir suinteresuotų institucijų pastabomis bei pasiūlymais Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 (Įstatymas) I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektui Nr. XIVP-2383, teikia šiam projektui papildomas pastabas ir pasiūlymus.

Dėl „apgręžimų“ įteisinimo Įstatymu ir „apgręžimų“ taikymo Lietuvos teritorijoje esantiems asmenims

Pažymime, jog projektu siūloma papildyti Įstatymo 4 str. nauja 13 dalimi, kuri numato, jog paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba pažeidę sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos teritoriją neįleidžiami. Vertinant šią projekto nuostatos formuluotę ir Vidaus reikalų ministerijos pateiktą informaciją, asmenys, kuriems būtų taikoma ši nuostata, ir kurie, kirtę valstybės sieną nereguliariu būdu, būtų Lietuvos pasienio ruože (iki 5 kilometrų pločio į šalies teritorijos gilumą): 1) teisiškai būtų laikomi „neįleistais“ į Lietuvos teritoriją ir 2) būtų grąžinami į šalies, iš kurios kirto sieną (praktikoje dažniausiai – Baltarusijos) teritoriją nesuteikiant jiems galimybės pateikti prieglobsčio prašymų.

Atsižvelgiant į tai, norėtume atkreipti dėmesį į negrąžinimo principą, įtvirtintą Jungtinių Tautų Konvencijoje prieš kankinimus ir žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį (Konvencija). Konvencijos 3 str. draudžia išsiųsti, grąžinti ar išduoti asmenį kitai valstybei, kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad jam iškiltų pavojus būti kankinamam. Siekdamos nustatyti, ar yra tokių priežasčių, kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgia į visas susijusias aplinkybes, įskaitant, kai aktualu, toje valstybėje esamų grubių, akivaizdžių ar masinių žmogaus teisių pažeidimų nuolatinį pobūdį. Šiuo aspektu norėtume pažymėti ne tik Baltarusijoje vykstančius grubius, akivaizdžius ir masinius nuolatinio pobūdžio žmogaus teisių pažeidimus, bet ir Baltarusijos pareigūnų nežmonišką ir žeminantį elgesį, smurtą ir kitokios formos prievartą prieš atstūminėjamus žmones, įskaitant elgesį, galintį prilygti kankinimams[59], ką patvirtina nevyriausybinių organizacijų[60] ir žurnalistų[61] surinkti asmenų liudijimai bei užfiksuota vaizdo medžiaga[62].

Remiantis Jungtinių Tautų komiteto prieš kankinimus išaiškinimu Bendrajame komentare Nr. 4[63], žiaurus, nežmoniškas ir kitoks orumą žeminantis elgesys, smurtas, smurtas lyties pagrindu, rizika tapti prekybos žmonėmis aukomis yra vieni iš kankinimų grėsmės indikatorių, į kuriuos valstybė turi atsižvelgti, taikydama negrąžinimo principą[64]. Siekiant užtikrinti negrąžinimo principo pažeidimo prevenciją ir pilnai įgyvendinti Konvencijos 3 str., remiantis Komiteto išaiškinimu, šalys turėtų imtis atitinkamų priemonių, įskaitant: a) užtikrinti kiekvieno asmens teisę į tai, kad jo atvejis būtų nagrinėjamas individualiai; b) suteikti informaciją apie priežastis, kodėl jį siekiama išsiųsti, bei informaciją apie teisės aktuose numatytą teisę tokį sprendimą skųsti; c) užtikrinti prieigą prie advokato, taip pat valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai tai yra būtina; d) vykdyti procedūras asmeniui suprantama kalba arba prireikus suteikti vertimą; e) asmenis, teigiančius, jog patyrė kankinimus, nukreipti į nemokamą medicininę apžiūrą; ir f) užtikrinti teisę skųsti sprendimą dėl išsiuntimo nepriklausomai administracinei ar teisminei institucijai, apeliacijos atveju sustabdant išsiuntimo vykdymą[65].

Kaip išaiškino JT Komitetas[66] ir pažymėjo JT specialusis pranešėjas dėl kankinimų savo ataskaitoje Nr. A/HRC/37/50[67], negrąžinimo apsauga pagal Konvencijos 3 str., kaip ir kankinimų draudimas, yra panašiai absoliutaus pobūdžio; remiantis JT pranešėju, ji taikoma be išlygų visose situacijose, įskaitant ir nepaprastąją padėtį, visiems žmonėms be diskriminacijos; kaip pažymėta pranešėjo, kaip integralus imperatyvaus kankinimų draudimo komponentas, grąžinimo draudimas yra viršesnis ne tik už nacionalinius imigracijos įstatymus, bet ir [jam] prieštaraujančius tarptautinius įsipareigojimus, tokius, kokie [gali būti] numatyti ekstradicijos sutartyse[68].

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (UTPĮ) 130 str. 2 d. taip pat įtvirtina draudimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba grąžinti užsienietį į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.

Dėl teritorinio Konvencijos 3 str. įtvirtinto negrąžinimo principo taikymo

Atsižvelgiant į Projekto nuostatas ir Vidaus reikalų ministerijos poziciją, asmenys, nereguliariai kirtę sieną ir esantys pasienio ruože, de jure būtų laikomi „neįleistais“ į Lietuvos teritoriją. Norėtume pažymėti JT Komiteto prieš kankinimus išaiškinimą Bendrajame komentare Nr. 4, kad iš Konvencijos 3 str. kylantį negrąžinimo principą kiekviena šalis narė turi taikyti bet kurioje teritorijoje savo jurisdikcijoje ar bet kurioje vietoje (angl. area), kuri patenka po jos kontrole ar jos įgaliojimais, bet kuriam asmeniui, įskaitant asmenis siekiančius ar turinčius tarptautinės apsaugos poreikį, be jokios formos diskriminacijos ir nepaisant šio asmens pilietybės ar jos neturėjimo ar jo teisinio, administracinio ar teisminio (angl. judicial) statuso pagal įprastą ar nepaprastosios padėties reguliavimą. Remiantis komiteto Bendruoju komentaru Nr. 2, bet kokios teritorijos valstybės-narės jurisdikcijoje sąvoka apima bet kokią teritoriją ar infrastruktūrą ir privalo būti taikoma apsaugoti bet kuriam asmeniui, piliečiui ar nepiliečiui be jokios diskriminacijos, kurie yra de jure ar de facto šalies narės kontrolėje[69]. Taigi, atsižvelgiant į šį Komiteto išaiškinimą, Konvencijos 3 str. įtvirtintas negrąžinimo principas taikomas ir asmenims, esantiems Lietuvos pasienio ruože, kurie de jure ir de facto yra Lietuvos kontrolėje; šis principas taikomas nepaisant šių asmenų teisinio statuso, t.y. ar jie teritorijoje yra teisėtai ir ar jie de jure laikomi įleisti / neįleisti į Lietuvos teritoriją; šis principas taip pat taikomas ir nepaprastosios padėties ar ekstremalios situacijos metu.

Dėl projekto nuostatų suderinimo su Konvencijos 3 str. ir UTPĮ 130 str. 2 d.

Pažymėtina, kad dabartinė projekto redakcija nenumato išsiuntimo / grąžinimo netaikymo asmenims, kuriems, grąžinus juos į šalį, iš kurios kirto sieną, galėtų iškilti pavojus būti kankinamiems ar patirti kitą žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą. Projektas taip pat nenumato ir su šio negrąžinimo principo pažeidimo prevencija susijusių garantijų asmenims, tokių kaip teisė į tinkamą informavimą, teisė į advokatą ir teisinę pagalbą, teisė į vertimą bei teisė apskųsti sprendimus dėl išsiuntimo nepriklausomai administracinei ar teisminei institucijai, apeliacijos atveju sustabdant išsiuntimo vykdymą.

Papildomai norėtume pažymėti, kad pakartotinis asmenų atstūmimas per sieną, neatsižvelgiant į tokio daugybinio atstūmimo sąlygas, kai žmonės, įskaitant šeimas su mažais vaikais ar kitus pažeidžiamus asmenis, praleidžia savaites ar net mėnesius lauko sąlygomis bet kuriuo metų laiku, bei neatliepiant šių žmonių pagrindinių humanitarinių poreikių (prieglobos, maisto, vandens ir kt.), savaime gali prilygti nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui. Tokį elgesį draudžia Konvencijos 16 str., kuris įpareigoja šalis-Konvencijos nares bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje užkirsti kelią kitoms, nei kankinimai, žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo veikoms.

 

 

 

 

Žmogaus teisių stebėjimo institutas

2023-03-31

2

2

 

Pasiūlymai

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, siūlytume koreguoti Projekto 2 str. 2 d., šalia kitų tarptautinių, Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų, suderinant jo nuostatas bei jį įgyvendinsiančius poįstatyminius teisės aktus ir su iš JT Konvencijos prieš kankinimus bei UTPĮ 130 str. 2 d. kylančiomis pareigomis:

1)      Siūlome, kad Projekto 2 str. 2 d. būtų pakoreguotas, atsižvelgiant ir į užsieniečius, kuriems, juos grąžinus į kitą valstybę, kiltų numatomas, asmeninis, šiuo metu egzistuojantis ir realus[70] pavojus patirti kankinimus ar žiaurų, nežmonišką ir orumą žeminantį elgesį ar baudimą.

 

2)      Atsižvelgiant į tai, kad Konvencijos 3 str. taikomas bet kokioje valstybės teritorijoje jos jurisdikcijoje, asmenims, kurie de jure ar de facto yra valstybės kontrolėje, ir siekiant užtikrinti veiksmingą iš Konvencijos 3 str. kylančio negrąžinimo principo pažeidimo prevenciją, siūlome atsisakyti Projekto 2 str. 2 d. šiuo metu numatytos nuostatos, kad užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje.

 

3)      Siūlome Įstatymu ir / ar poįstatyminiais aktais, įgyvendinsiančiais šias Įstatymo nuostatas, nustatyti, kad asmenims, kirtusiems valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidus valstybės sienos kirtimo tvarką, ir esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, įskaitant pasienio ruožą, būtų atliekamas individualus numatomo, asmeninio, šiuo metu egzistuojančio ir realaus pavojaus patirti kankinimus ar žiaurų, nežmonišką ir orumą žeminantį elgesį ar baudimą grąžinus jį į kitos šalies teritoriją vertinimas; nustatant tokio vertinimo tvarką, siūlome atsižvelgti į JT Komiteto prieš kankinimus rekomenduojamus indikatorius tokiam vertinimui[71];

 

4)      Siūlome Įstatymu ir / ar poįstatyminiuose teisės aktuose, įgyvendinsiančiuose šias Įstatymo nuostatas, numatyti JT Komiteto rekomenduojamas Konvencijos 3 str. įtvirtinto negrąžinimo principo pažeidimo prevencijos priemones, tokias kaip: 1) individualų atvejo nagrinėjimą ir individualus sprendimo dėl išsiuntimo priėmimą; 2) teisę apskųsti tokį sprendimą nepriklausomai administracinei ar teisminei institucijai, apeliacijos atveju sustabdant išsiuntimo vykdymą; 3) teisę į prieigą prie advokato, bei, kai tai yra būtina, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos; 4) teisę į procedūras asmeniui suprantama kalba arba užtikrinant vertimą; 5) jeigu asmuo teigia patyręs kankinimus, nukreipimą į nemokamą medicininę apžiūrą.

 

Pritarti iš dalies

Komitetas siūlo tobulinti įstatymo 4 straipsnio 13 dalį.

 

 

Pagal UTPĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatas, VSAT prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Remiantis šiomis UTPĮ nuostatomis ir Direktyvos 2013/32/ES 43 straipsnio nuostatomis, buvimas pasienio ruože  nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje.

 

4.      Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.

5.      Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Seimo narys

Tomas Vytautas Raskevičius

2023-03-27

 

2

2

 

Argumentai:

 

Atsižvelgiant į š. m. kovo 24 d. Žmogaus teisių komiteto klausymų metu išklausytą informaciją, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 (toliau – ir Įstatymas) I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projekto Nr. XIVP-2383, siūloma tikslinti Įstatymo 4 straipsnio 13 dalį, siekiant jį suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos standartais teisės į prieglobstį ir tarptautinę apsaugą užtikrinimo srityje:

 

(1) aiškiai ir nedviprasmiškai įvardyti, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami tik tie užsieniečiai, kurie ketina kirsti ar kirto valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidė valstybės sienos kirtimo tvarką, ir vis dar yra pasienio ruože (taip, kaip jis apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje); tuo tikslu siūloma papildyti pirmąjį Įstatymo 4 straipsnio 13 dalies sakinį žodžių junginiu „ir esantys pasienio ruože“, užtikrinant, kad „apgręžimo“ praktika būtų taikoma tik siekiant (ap)saugoti valstybės sieną, o ne kompromituoti įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ reglamentuotą prašymo suteikti prieglobstį pateikimo ir registravimo tvarką;

 

(2) patikslinti nuostatos dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respubliką taikymo išimtį: (a) „karinės agresijos“ sąvoką keičiant „ginkluoto konflikto“ sąvoka; (b) „persekiojimo“ sąvoką tikslinant nuoroda į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES (toliau – ir Kvalifikavimo direktyva); (c) įvedant papildomą išimties kriterijų dėl pavojaus asmens gyvybei ar sveikatai; Europos Sąjungos teisėje, įskaitant Kvalifikavimo direktyvą, tarptautinės apsaugos poreikis siejamas ne su traukimusi nuo karinės agresijos, o su didele žala, kuri apima, be kita ko, „rimtą ir asmeninę grėsmę civilio gyvybei ar asmeniui, kylančią dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu“ (Kvalifikavimo direktyvos 15 straipsnio c punktas); šiuo metu Įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje siūloma įtvirtinti daug siauresnę nei Europos Sąjungos teisėje sąvoką, neįleidimo („apgręžimo“) išimties galimybę susiejant tik su traukimusi nuo tarptautinio ginkluoto konflikto, įvertinto kaip karinė agresija, ir šią galimybę taikant tik užpultos (užpultų) valstybių gyventojams; atitinkamai, ši išimtis nebūtų taikoma besitraukiantiems nuo netarptautinio pobūdžio ginkluotų konfliktų (pavyzdžiui, Afganistane, Jemene, Sirijoje), taip pat, tikėtina, nuo tarptautinių ginkluotų konfliktų, kuriuose viena iš pusių nėra aiškiai įvardinta kaip agresorė; požymis „traukimasis nuo karinės agresijos“ kritikuotinas ne tik kaip labai susiaurinantis užsieniečių, kurie dėl ginkluoto konflikto patiria rimtą grėsmę gyvybei ar sveikatai, ratą, bet ir kaip įvedantis teisinį neapibrėžtumą, nes nėra aišku, koks subjektas turėtų įvertinti konkretų tarptautinį ginkluotą konfliktą kaip karinę agresiją; šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad, pavyzdžiui, Krymo aneksijos kontekste tarptautiniuose dokumentuose (pavyzdžiui, Europos Parlamento rezoliucijose, ESBO Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijose) buvo naudota sąvoka „agresija“, bet ne „karinė agresija“; teisinį neapibrėžtumą lemia ir galimybė taikyti „apgręžimo“ išimtį (taip sudarant prielaidą pasiprašyti prieglobsčio) užsieniečiams, besitraukiantiems nuo persekiojimo; persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikros socialinės grupės, kaip pamatinio elemento pabėgėlio statusui gauti, samprata yra kompleksinė ir reikalaujanti individualaus atvejo tyrimo; nėra aišku, ar šiuo metu Įstatymo projekte siūloma vartoti sąvoka „persekiojimas“ apima persekiojimą minėtais pagrindais, ar ir kitokį persekiojimą; Įstatymo projekte neįtvirtinus nei šios sąvokos apibrėžties, nei blanketinių nuostatų, nukreipiančių į Kvalifikavimo direktyvą, kyla rizika, kad šiai sąvokai bus suteiktas tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės neatitinkantis turinys; dėl šios priežasties Įstatymo 4 straipsnio 13 dalį siūloma papildyti blanketine nuoroda į Kvalifikavimo direktyvą; taip pat minimame straipsnyje siūloma aiškiai įtvirtinti, kad „apgręžimo“ išimtis taikoma ir tada, kai „asmens gyvybei ir sveikatai gresia pavojus“;  š. m. kovo 24 d. Žmogaus teisių komiteto klausymų metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pateiktas Pagrindinių užsieniečių vertinimo aspektų sulaikymo vietoje algoritmo projektas „humanitarinių tikslų“ vertinimą išimties taikymo kontekste apibrėžia kaip užsieniečio priskyrimą nelydymų nepilnamečių, neįgaliųjų, vyresnių nei 75 metų asmenų, nėščių moterų ir nepilnamečių mergaičių, smurtą patyrusių asmenų ir asmenų, kuriems reikalinga medicininė pagalba, kategorijoms, tačiau nevertina pavojaus asmens gyvybei ar sveikatai; dėl šios priežasties siūloma atitinkamai patikslinti Įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatas;

 

(3) siekiant užtikrinti, kad siūlomi Įstatymo pakeitimai nesukurtų „neatvykimo fikcijos“, t. y. situacijos, kai Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje (t. y. pasienio ruože) esančiam asmeniui nebūtų taikomos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įtvirtintos garantijos pateikti prieglobsčio prašymą, Įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje siūloma nurodyti, kad šioje dalyje įtvirtintas reguliavimas „nedaro poveikio užsieniečių teisei pateikti prieglobsčio prašymą įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14012 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Atkreiptinas dėmesys, kad  įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14012 straipsnyje nustatyta, kad karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, Lietuvos Respublikos teritorijoje (kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai) ir užsienio valstybėje per užsienio reikalų ministro nurodytas Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūloma patikslinti ir papildyti Įstatymo 4 straipsnio 13 dalį.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 4 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Paskelbus Esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliąjąajai situacijąai dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, ir esantys pasienio ruože į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami. (šŠi nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir, jei nustatoma, kad užsienietis traukiasi ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ginkluoto konflikto ar persekiojimo, kaip tai apibrėžta 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES, siekia  patekimąti į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais) arba asmens gyvybei ar sveikatai gresia pavojus, nuostata dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respubliką netaikoma. Užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams turi būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas ir, esant pagalbos poreikiui, šiems užsieniečiams suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar humanitarinė pagalba. Šioje dalyje nurodyto Vyriausybės sprendimo neįleisti užsieniečių į Lietuvos Respublikos teritoriją vykdymo ir pagalbos poreikio įvertinimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas. Ši dalis nedaro poveikio užsieniečių teisei pateikti prieglobsčio prašymą įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14012 straipsnyje nustatyta tvarka.“

 

Pritarti iš dalies

Komitetas pritaria patikslintam Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus pateiktam siūlymui:

 

1. Pakeisti 4 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Paskelbus Esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliąjąajai situacijąai dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, ir esantys pasienio ruože į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami. (šŠi nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir, jei nustatoma, kad užsienietis traukiasi ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos Vyriausybės sprendime nurodytų ginkluotų konfliktų, taip pat  ar persekiojimo, kaip jis apibrėžtas Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, arba siekia  patekimąti į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais), nuostata dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respubliką netaikoma. Užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams turi būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas ir, esant pagalbos poreikiui, šiems užsieniečiams suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar humanitarinė pagalba. Šioje dalyje nurodyto Vyriausybės sprendimo neįleisti užsieniečių į Lietuvos Respublikos teritoriją vykdymo ir pagalbos poreikio įvertinimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.“

 

2.

Seimo narys Vytautas Bakas

2023-04-03

10

 

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektu Nr. XIVP-2383 (toliau – Įstatymo projektas) siūloma papildyti jį nauju IX skyriumi, kuriame aprašoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) rėmėjo sąvoka bei numatomi VSAT rėmėjų veiklos teisiniai pagrindai. Įstatymo projekto 34 straipsnyje siūloma numatyti, kad VSAT rėmėjai padeda VSAT vykdyti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 - 5 punktuose nustatytas funkcijas, tarp kurių, be kita ko, dalyvauti įgyvendinant valstybinę migracijos procesų kontrolę; užtikrinti pasienio teisinį režimą ir valstybės sienos kirtimo tvarką; saugoti valstybės sieną sausumoje, teritorinėje jūroje, pasienio vandenyse.

Įstatymo projekto 36 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog rėmėjams gali būti išduodamos specialiosios priemonės, 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad VSAT rėmėjai kartu su VSAT pareigūnais turi teisę panaudoti prievartą.

Pastebėtina tai, kad VSAT rėmėjams Įstatymo projektu skiriamos daugiau „represinio“ pobūdžio funkcijos ir teisės, dėl to valstybės sienos apsaugą vykdys ne tik profesionaliai tam pasirengę pareigūnai, tačiau ir tam neparengti civiliai savanoriai. Tokia situacija kelia žmogaus teisių pažeidimų riziką, taip pat dešiniuosius ekstremistus gali paskatinti įsitraukti į rėmėjų veiklą. Antai 2022 m. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento grėsmių nacionaliniam saugumui pateiktose vertinimo išvadose įvardintų grėsmių (kaip antai 2021 m. dešinieji ekstremistai bandė pasinaudoti migrantų krize ir ėmėsi organizuoti patruliavimą pasienyje, o jas surengti planavę asmenys ketino ieškoti sieną kirtusių asmenų ir prieš juos naudoti smurtą).

Siūlome išplėsti VSAT rėmėjų funkcijas taip, kad jos apimtų tas VSAT veiklas, kurios numatytos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme ir tas, kurias VSAT vykdo įgyvendindama Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties deleguotas funkcijas (pvz. užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.)

Tyrimai, ekspertai bei VSAT vadovai pripažįsta, kad išaugus migrantų srautams, VSAT susiduria su VSAT pareigūnų žinių ir kvalifikacijos bei personalo trūkumu identifikuojant pažeidžiamus asmenis, užtikrinant tinkamas sąlygas ir paslaugas prieglobsčio prašytojams. 2022 m. gruodžio 20 d. M. Romerio universiteto mokslininkai atliko Lietuvos Respublikos prieglobsčio sistemos atskirų komponentų vertinimą bei prieglobsčio sistemos pertvarkos institucinio modelio ex ante vertinimą ir savo išvadose konstatavo, kad prieglobsčio prašytojų pažeidžiamumo vertinime dalyvaujantys pareigūnai susiduria su kompetencijų trūkumu, siekiant įvertinti kai kuriuos užsieniečių pažeidžiamumo atvejus. Teikiamu siūlymu būtų sudaryta galimybė išspręsti šią spragą, kuomet VSAT rėmėjais taptų asmenys turintys žinias ir gebėjimus leidžiančius įvertinti užsieniečių pažeidžiamumo atvejus.

Ši problema galėtų būti sprendžiama pasitelkiant VSAT rėmėjus ir šalia funkcijų susijusių su valstybės sienos apsauga, priskirta funkcijas, susijusias su tinkamų užsieniečių teisinės padėties įgyvendinimu, žmogaus teisių ir laisvių apsauga. Panašiai reguliuojama policijos rėmėjų veikla. Remiantis Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymu, policijos rėmėjų veikla orientuota  į žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, pagalbą nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims ir pan.

Siūlytina, kad VSAT rėmėjai suteiktų realią pagalbą VSAT pareigūnams, įgyvendinant Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos nuostatas, skirtas užtikrinti, kad pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams būtų suteikta parama, kad jie galėtų tinkamai pasinaudoti savo teisėmis ir įgyvendinti pareigas prieglobsčio procedūrose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje išvadoje tyrėjai rekomendavo pasitelkti į pagalbą mobilias pagalbos grupes (pvz. sveikatos poreikiams spręsti), kurios pasiteisino kaip geroji praktika.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma patikslinti įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalis, 34 straipsnio 1 ir 2 dalis bei nustatyti, kad VSAT rėmėjai, neviršydami šiame įstatyme nustatytų įgaliojimų, galėtų padėti VSAT vykdyti pažeidžiamų  asmenų, prieglobsčio prašytojų (ypač nelydimų nepilnamečių, kankinimų, prekybos žmonėmis aukų) identifikavimą bei atliktų galimų saugumo ir gerovės rizikų vertinimą, teiktų prieglobsčio prašytojams būtiną paramą, kad jie galėtų tinkamai pasinaudoti savo teisėmis ir įgyvendinti pareigas prieglobsčio procedūrose, o taip pat padėtų užtikrinti paslaugų (įskaitant teisinių, sveikatos priežiūros) prieinamumą prieglobsčio prašytojams jų apgyvendinimo, laikino sulaikymo, suėmimo vietose.

Tam tikslui būtina sudaryti VSAT rėmėjams sąlygas būti pasienio ruože, pasienio kontrolės punktuose, vietose, kuriose galioja pasienio teisinis režimas bei užsieniečių laikino apgyvendinimo, sulaikymo ir suėmimo vietose.

 

 

 

 

2.1.

Seimo narys Vytautas Bakas

2023-04-03

10

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 32 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Į rėmėjų sąrašą įrašytas asmuo pasirašo 3 metų sutartį su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kurioje įsipareigoja padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti šio įstatymo 23 34 straipsnio 1 dalies dalyje 1–5 punktuose nustatytas funkcijas (toliau – sutartis). Sutarties sudarymo tvarką ir sutarties sąlygas nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.“

 

Nepritarti

Ši nuostata nusako, kokias VSAT funkcijas rėmėjai padeda vykdyti, o VSAT funkcijos yra nustatytos šio įstatymo 23 straipsnyje.

34 straipsnyje siūlomos rėmėjų, o ne VSAT funkcijos, tad nuoroda į 34 straipsnio 1 dalį yra klaidinanti.

2.2.

Seimo narys Vytautas Bakas

2023-04-03

10

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 32 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Asmenys, pasirašę sutartį, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto asmens sprendimu paskiriami padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams vykdyti šio įstatymo 23 34 straipsnio 1 dalies dalyje 1–5 punktuose nustatytas funkcijas.

 

Nepritarti

Ši nuostata nusako, kokias VSAT funkcijas rėmėjai padeda vykdyti, o VSAT funkcijos yra nustatytos šio įstatymo 23 straipsnyje.

34 straipsnyje siūlomos rėmėjų, o ne VSAT funkcijos, tad nuoroda į 34 straipsnio 1 dalį yra klaidinanti.

2.3.

Seimo narys Vytautas Bakas

2023-04-03

10

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Rėmėjai, neviršydami šiame įstatyme nustatytų įgaliojimų, padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai:

1) vykdyti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas funkcijas.;

2) vykdyti pažeidžiamų  asmenų, prieglobsčio prašytojų (ypač nelydimų nepilnamečių, kankinimų, prekybos žmonėmis aukų) identifikavimą bei atlikti galimų saugumo ir gerovės rizikų vertinimą;

3) teikti prieglobsčio prašytojams būtiną paramą, kad jie galėtų tinkamai pasinaudoti savo teisėmis ir įgyvendinti pareigas prieglobsčio procedūrose;

4) padeda užtikrinti paslaugų (įskaitant teisinių, sveikatos priežiūros) prieinamumą prieglobsčio prašytojams jų apgyvendinimo, laikino sulaikymo, suėmimo vietose.“

Pritarti iš dalies

Siūlomas papildymas naujomis VSAT rėmėjų funkcijomis yra netikslingas, nes:

- dalis siūlomų VSAT rėmėjų funkcijų yra nesusijusios su VSAT kompetencija ir įgaliojimais;

- dalis siūlomų VSAT rėmėjų funkcijų patenka į VSAT atliekamą dalyvavimo įgyvendinant valstybinę migracijos procesų kontrolę funkciją, kurios turinys jau atskleistas UTPĮ ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.

 

Manytina, kad Seimo nario siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis.

Tačiau atsižvelgiant į įstatymo 4 straipsnio papildymą nauja 13 dalimi, kurioje nustatomas išimties dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją taikymas, siūloma papildyti VSAT rėmėjų pareigas,  nustatant, kad VSAT rėmėjai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, privalo - suteikti nukentėjusiems asmenims, taip pat į Lietuvos Respubliką neįleidžiamiems užsieniečiams, neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir išdėstyti šią nuostatą  dėl neatidėliotinos pagalbos teikimo atskirai, t.y. 34 str. 3 d. 4 p. ir atitinkamai pakeisti kitų punktų numeraciją.

Pakeisti 34 straipsnio 3 d. 4 p. ir jį išdėstyti tai:

,,4)suteikti nukentėjusiems asmenims, taip pat į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą;“

2.4.

Seimo narys Vytautas Bakas

2023-04-03

10

 

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Rėmėjai atlikdami jiems pavestas funkcijas turi teisę:

1) šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais panaudoti prievartą;

2) nustatyti pažeidėjo asmens tapatybę.;

3) būti pasienio ruože, pasienio kontrolės punktuose, vietose, kuriose galioja pasienio teisinis režimas bei užsieniečių laikino apgyvendinimo, sulaikymo ir suėmimo vietose.“

Nepritarti

Siūloma nuostata yra perteklinė.

VSAT rėmėjai padės vykdyti VSAT funkcijas ir veiks tik kartu su VSAT pareigūnais, vadinasi, VSAT rėmėjai turės teisę būti visose Lietuvos Respublikos teritorijose, kuriose bus vykdomos (atliekamos) VSAT funkcijos, nurodytos įstatymo 23 straipsnio 1 d. 1-5 p.

 

6.      Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Komiteto spendimas: pritarti Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektui Nr. XIVP-2383 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, Žmogaus teisių stebėjimo instituto  pastabas,  Seimo narių Tomo Vytauto Raskevičiaus ir Vytauto Bako pateiktas pastabas, kurioms pritarė Žmogaus teisių komitetas ir pritarti Komiteto išvadoms.

6.2. Komiteto pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

 1.

Žmogaus teisių komitetas

2023-04-12

 2

 2

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus pasiūlymą dėl Įstatymo 4 straipsnio 13 dalies patikslinimo, kuriam Komitetas pritarė iš dalies,
Komitetas siūlo:

(1) aiškiai ir nedviprasmiškai įvardyti, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami tik tie užsieniečiai, kurie ketina kirsti ar kirto valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidė valstybės sienos kirtimo tvarką, ir vis dar yra pasienio ruože (taip, kaip jis apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje); tuo tikslu siūloma papildyti pirmąjį Įstatymo 4 straipsnio 13 dalies sakinį žodžių junginiu „ir esantys pasienio ruože“, užtikrinant, kad „apgręžimo“ praktika būtų taikoma tik siekiant apsaugoti valstybės sieną;

(2) patikslinti nuostatos dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respubliką taikymo išimtį: (a) „karinės agresijos“ sąvoką keičiant „Vyriausybės sprendime nurodytų ginkluotų konfliktų“ sąvoka ir (b) „persekiojimo“ sąvoką papildant nuoroda į  Konvenciją dėl pabėgėlių statuso.

Pasiūlymas:

 Pakeisti 4 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Paskelbus Esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliąjąajai situacijąai dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, ir esantys pasienio ruože į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami. (šŠi nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir, jei nustatoma, kad užsienietis traukiasi ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos Vyriausybės sprendime nurodytų ginkluotų konfliktų, taip pat  ar persekiojimo, kaip jis apibrėžtas Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, arba siekia  patekimąti į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais), nuostata dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respubliką netaikoma. Užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams turi būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas ir, esant pagalbos poreikiui, šiems užsieniečiams suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar humanitarinė pagalba. Šioje dalyje nurodyto Vyriausybės sprendimo neįleisti užsieniečių į Lietuvos Respublikos teritoriją vykdymo ir pagalbos poreikio įvertinimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.“

 Pritarti

 

 

 

 

2.

Žmogaus teisių komitetas

2023-04-12

 

10

(34)

 

(3)

 

(4)

 

Argumentai:

Komitetas, įvertinęs Seimo nario Vytauto Bako pateiktus siūlymus dėl įstatymo 34 straipsnio pakeitimo, mano, kad projekto papildymas naujomis VSAT rėmėjų funkcijomis yra netikslingas, tačiau  atsižvelgiant į įstatymo 4 straipsnio papildymą nauja 13 dalimi, kurioje nustatomas išimties dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją taikymas, siūloma papildyti VSAT rėmėjų pareigas,  nustatant, kad VSAT rėmėjai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, privalo - suteikti nukentėjusiems asmenims, taip pat į Lietuvos Respubliką neįleidžiamiems užsieniečiams, neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir išdėstyti šią nuostatą  dėl neatidėliotinos pagalbos teikimo atskirai, t.y. 34 str. 3 d. 4 p. ir atitinkamai pakeisti kitų punktų numeraciją.

Pasiūlymas:

Pakeisti 34 straipsnio 3 d. 4 p. ir jį išdėstyti tai:

,,4) suteikti nukentėjusiems asmenims, taip pat į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą;“

 

Pritarti

 

 

7.      Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“.

8.      Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Tomas Vytautas Raskevičius

 

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821


[1] Pvz., VSAT pranešimas, 2022 m. rugpjūčio 18 d. publikuotas portale 15min.lt, prieinama per: https://www. 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/baltarusiios-pasienieciai-ir-toliau-lydi-migrantus-i-lietuva-parode-kurdar-yra-spraga-56 -1917704

 

 

 

[2] JT Generalinė Asamblėja, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro statutas, 1950 m. gruodžio 14 d., A/RES/428(V), galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/3ae6b3628.html (toliau – Statutas).

[3] Ten pat, 8 dalies a punktas. Pagal Statuto 8 dalies a punktą UNHCR biuras yra kompetentingas prižiūrėti tarptautines konvencijas dėl pabėgėlių apsaugos. Formuluotė yra atvira ir lanksti ir neapriboja UNHCR priežiūros funkcijos taikymo srities viena ar kita konkrečia tarptautine pabėgėlių konvencija. Todėl UNHCR biuras yra kompetentingas pagal savo Statutą prižiūrėti visas konvencijas, susijusias su pabėgėlių apsauga, UNHCR priežiūros atsakomybę, numatytą 2002 m. spalio mėn., galima rasti adresu: http://www.refworld.org/docid/4fe405ef2.html, 7-8 psl.

[4] JT Generalinė Asamblėja, Konvencija dėl pabėgėlių statuso, 1951 m. liepos 28 d., Jungtinių Tautų sutarčių serija, Nr. 2545, 189 t., galima rasti adresu: http://www.unhcr.org/refworld/docid/3be01b964.html. Pagal 1951 m. Ženevos konvencijos 35 straipsnio 1 dalį „UNHCR privalo prižiūrėti, kaip taikomos Konvencijos nuostatos“.

[5] UNHCR priežiūros atsakomybė taip pat atsispindi ES teisėje, įskaitant bendrąją nuorodą į 1951 m. konvenciją Sutarties dėl ES veikimo 78 straipsnio 1 dalyje.

[6] UNHCR, Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovas ir Tarptautinės apsaugos gairės pagal 1951 m. konvenciją ir 1967 m. protokolą dėl pabėgėlių statuso, 2019 m. balandis, HCR/1P/4/ENG/REV. 4, galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/5cb474b27.html.

[7] Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Lietuvos Vyriausybė), Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų projekto (Nr. XIVP-2385), galima rasti adresu: https://bit.ly/3SS0Z5v.

[8] Europos Sąjunga: Europos Sąjungos Taryba, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija), 2013 m. birželio 29 d., OL L. 180/60 -180/95; 2013 06 29, 2013/32/ES, galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/51d29b224.html.

[9] Europos Sąjunga: Europos Sąjungos Taryba, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija), 2013 m. birželio 29 d., OL L. 180/96 -105/32; 2013 06 29, 2013/33/ES, galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/51d29db54.html.

[10] Lietuvos Vyriausybė, Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimų projekto (Nr. XIVP-2383), 2 psl., galima rasti adresu: https://bit.ly/3KXThF0.

[11] UNHCR, Praktiniai svarstymai dėl sąžiningų ir greitų pasienio procedūrų ir solidarumo Europos Sąjungoje, 2020 m. spalio 15 d., 1 psl., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/5f8838974.html.

[12] Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projekto 2 straipsnio 2 dalis: Papildyti 4 straipsnį 13 dalimi:

14 straipsnio 13 dalis:

„Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami (ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais). Užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams turi būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas ir, esant pagalbos poreikiui, šiems užsieniečiams suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar humanitarinė pagalba. Šioje dalyje nurodyto Vyriausybės sprendimo neįleisti užsieniečių į Lietuvos Respublikos teritoriją vykdymo ir pagalbos poreikio įvertinimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.“

[13] Lietuvos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. XIV-1789 dėl nepaprastosios padėties paskelbimo, 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas, galima rasti adresu: https://bit.ly/3Jm3D0i; 2021 m. rugpjūčio 2 d. Vidaus reikalų ministro – ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo sprendimas Nr. 10V-20, galima rasti adresu: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija: https://bit.ly/3YHJeqZ

[14] Europos Taryba: Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), N.D. ir N.T. prieš Ispaniją (Paraiškos Nr. 8675/15 ir 8697/15) (Didžioji kolegija), ECLI: CE: ECHR:2020:0213JUD000867515, 2020 m. vasario 13 d., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/cases,ECHR,5e4691d54.html.

[15] EŽTT, A.A. ir kiti prieš Šiaurės Makedoniją, Nr. 55798/16, 55808/16, 55817/16, 55820/16 ir 55823/16, 2022 m. balandžio 5 d., galima rasti adresu: https://bit.ly/3L73Fu2.

[16] Lietuvos Vyriausybė, Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimų projekto, 2.6 punktas.

[17] UNHCR, Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro teikimas byloje R.A. ir kiti prieš Lenkiją (Paraiškos Nr. 42120/21) Europos žmogaus teisių teismui, 2022 m. vasario mėn., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/621ccfde4.html.

[18] UNHCR, Patariamoji nuomonė dėl negrąžinimo įsipareigojimų pagal 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokolą, 2007 m. sausio 26 d., 7 p., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/45f17a1a4.html.

[19] UNHCR, UNHCR teikimas byloje R.A. ir kiti prieš Lenkiją, 3.1.2 p.

[20] UNHCR, UNHCR rekomendacijos Švedijos ir Ispanijos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai, 2023 m. sausis, 8 psl., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/63bd99904.html.

[21] UNHCR, UNHCR teikimas byloje R.A. ir kiti prieš Lenkiją, 3.1.8 p.

[22] UNHCR, Praktiniai svarstymai dėl sąžiningų ir greitų pasienio procedūrų, 1 psl.

[23] UNHCR, UNHCR rekomendacijos Švedijos ir Ispanijos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai, 7-8 psl.

[24] UNHCR, UNHCR teikimas byloje R.A. ir kiti prieš Lenkiją, 3.1.5 p.

[25] UNHCR, Praktiniai svarstymai dėl sąžiningų ir greitų pasienio procedūrų, 1 psl.

[26] UNHCR, UNHCR teisinės pastabos dėl Lietuvos Respblikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Nr. XIV-506) pakeitimų, 2021 m. liepos 28 d., 26-29 p., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/610d26971a1.html

[27] Europos Sąjungos teisingumo teismas (ESTT), M.A. prieš Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas priimti prejudicinį sprendimą, byla C-72/22 PPU, ECLI:EU:C:2022:505, 2022 m. birželio 30 d., 84 p., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/cases,ECJ,62d03bce4.html.

[28] Siūloma 1408 straipsnio 3 dalis:

„Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje [...]“.

[29] ESTT, M.A. prieš Valstybės sienos apsaugos tarnybą, byla C-72/22 PPU, 40–42 p.

[30] UNHCR, UNHCR pastabos dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų projekto (Nr. 21-29207), 2021 m. rugsėjo 27 d., 26 p., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/615322844.html

[31] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 20 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 23-1 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/9d395ef4925d11edb55e9d42c1579bdf

[32] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 21 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 67, 140-8, 140-12 straipsnių pakeitimo ir 140-11, 140-17 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/28f63a84925e11edb55e9d42c1579bdf

[33] Žr. 2022 m. birželio 30 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje  M. A., dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybai (C‑72/22 PPU, EU:C:2022:505), 58-61, 72, 74-75 punktai.

[34] 2020 m. vasario 13 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje N.D. ir N.T. prieš Ispaniją (pareiškimai Nr. 8675/15 ir 8697/15), ECLI:CE:ECHR:2020:0213JUD000867515.

[35] 2022 m. balandžio 5 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje A.A ir kiti prieš Šiaurės Makedoniją (pareiškimai Nr. 55798/16, 55808/16, 55817/16, 55820/16 ir 55823/16), ECLI:CE:ECHR:2022:0405JUD005579816.

[36] „Mes tikrai turime įrodymų ir informacijos, kad tame procese sąmoningai dalyvauja Baltarusijos pareigūnai. Turime informacijos, kad Baltarusijos teritorijoje yra tam tikros stovyklavietės, galbūt jos yra nedidelės, palapinių tipo, kuriose yra laikomi neteisėti migrantai, jie neišleidžiami. Žinome, kad tie žmonės labai dažnai būna visiškai nepasirūpinę ir neprisitaikę prie žiemos sąlygų, neturi tinkamos aprangos. Labai dažnai galima tikėtis, kad Baltarusijos pareigūnų rekomenduoti jie prie LR sienos atsiduria visiškai be avalynės, taip bandydami daryti spaudimą ir patekti į Lietuvą“ (Agnė Bilotaitė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė), žr. „A. Bilotaitė įspėja apie naujus A. Lukašenkos planus: pasienyje – dvigubai daugiau baltarusių pareigūnų", Lrytas.lt, 2022 m. lapkričio 23 d.:

https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2022/11/23/news/a-bilotaite-ispeja-apie-naujus-a-lukasenkos-planus-pasienyje-dvigubai-daugiau-baltarusiu-pareigunu-25260659

[37] „Belarus/EU: New evidence of brutal violence from Belarusian forces against asylum-seekers and migrants facing pushbacks from the EU“, Amnesty International, 2021 m. gruodžio 20 d.: https://www.amnesty.org/en/latest/news/2021/12/belarus-eu-new-evidence-of-brutal-violence-from-belarusian-forces-against-asylum-seekers-and-migrants-facing-pushbacks-from-the-eu/

[38] „Violence and Pushbacks at Poland-Belarus Border“, Human Rights Watch, 2022 m. birželio 7 d.: https://www.hrw.org/news/2022/06/07/violence-and-pushbacks-poland-belarus-border

[39] Žr., pvz., „VSAT užfiksavo, kaip Baltarusijos pareigūnai į Lietuvą stumia migrantus: mūsų rytiniai kaimynai gudriai tai nutylėjo", Delfi.lt, 2021 m. rugpjūčio 17 d.: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vsat-uzfiksavo-kaip-baltarusijos-pareigunai-i-lietuva-stumia-migrantus-musu-rytiniai-kaimynai-gudriai-tai-nutylejo.d?id=87973245; „VSAT vadas: turime duomenų, kad bent viena migrantų grupė prie Lietuvos sienos yra apsupta Baltarusijos pareigūnų", Delfi.lt, 2021 m. lapkričio 11 d.: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vsat-vadas-turime-duomenu-kad-bent-viena-migrantu-grupe-prie-lietuvos-sienos-yra-apsupta-baltarusijos-pareigunu.d?id=88641827; „VSAT: prie Lietuvos sienos iš Baltarusijos vėl vežami migrantai", Delfi.lt, 2021 m. lapkričio 22 d.:

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vsat-prie-lietuvos-sienos-is-baltarusijos-vel-vezami-migrantai.d?id=88738551

[40] Šią problemą įgarsino ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė: „Tos galimybės yra labai mažos, todėl kad Baltarusijos režimas prie tokios galimybės tiesiog neprileidžia. Kiek yra žinoma, bent jau kiek man yra tekę girdėti, kad jie kaip tik yra kažkur nuvežami toliau nuo pasienio kontrolės punktų [...], kad jie kirstų sieną kitose vietose“, žr. „Dienos tema. Liubajevas: Lukašenkos režimas ir nori įrodyti, kad mes nesugebame užtikrinti savo sienos apsaugos", LRT, 2022 m. rugsėjo 2 d.: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000231428

[41] Lietuvos Raudonasis Kryžius. 2022 m. gruodis. TEMINIS TYRIMAS: Prieiga prie prieglobsčio procedūros Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse užsienyje ir VSAT PKP:

https://redcross.lt/wp-content/uploads/2022/09/Prieiga-prie-prieglobscio-proceduros-diplomatinese-atstovybese-ir-PKP-LT.pdf

[42] Žr. 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje  Komisija prieš Vengriją (C-808/18, EU:C:2020:1029), 248-253, 255-256 punktai.

[43] ESTT 2022 m. birželio 6 d. sprendimas byloje M.A., C‑72/22 PPU, https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf;jsessionid=DAA813043A08EE6C31621EC57332E3D2?text=&docid=261930&pageIndex=0&doclang=LT&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=304187

[44] Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teminis tyrimas „Prieiga prie prieglobsčio procedūros Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse užsienyje ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasienio kontrolės punktuose“, 2022 m. gruodis,  https://redcross.lt/veiklos/prieglobscio-ir-migracijos-programa/stebesena-2/

[45] Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teminis tyrimas „Prieiga prie prieglobsčio procedūros Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse užsienyje ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasienio kontrolės punktuose“, 2022 m. gruodis,  https://redcross.lt/veiklos/prieglobscio-ir-migracijos-programa/stebesena-2/

[46] Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2022m. metinė stebėsenos ataskaita, https://redcross.lt/veiklos/prieglobscio-ir-migracijos-programa/stebesena-2/

[47] Anot VSAT atstovo, vertinama „[ar žmogui gresia akivaizdus pavojus, ar jiems reikalinga medicininė pagalba, nes neretai, jei skundžiamasi, kviečiama pagalba. Žinoma, Baltarusijos pilietis yra preliminariai vertinamas šiek tiek kitaip negu ekonominis emigrantas, kuris ieško geresnių gyvenimo sąlygų ir kuriam Lietuva yra tik tarpinė stotelė. Tai pamatyti nesudėtinga. O su asmenimis, patiriančiais grėsmes dėl politinių aplinkybių Baltarusijoje, situacija yra kitokia.” Kaunodiena.lt „Nuogąstaujant dėl informacinio vakuumo pasienyje, VSAT atstovas tikina - jokių paslapčių nėra“, 2022-08-25,  https://m.kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/nuogastaujant-del-informacinio-vakuumo-pasienyje-vsat-atstovas-tikina-jokiu-paslapciu-nera-1092780

[48] Įskaitant ir 2021 m. iš Afganistano evakuotus asmenis.

[49] Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Migracijos metraščiai, 2021-2022, https://migracija.lrv.lt/lt/statistika/migracijos-metrasciai

[50] Jungtinių Tautų komiteto prieš kankinimus 2021 m. gruodžio 21 d. baigiamosios išvados Lietuvai Nr. CAT/C/LTU/CO/4, https://docstore.ohchr.org/SelfServices/FilesHandler.ashx?enc=6QkG1d%2FPPRiCAqhKb7yhslcr%2Ff5KGx6%2Fr9UjrX%2Bsu%2Bg425Y6BAyPkLZzRl9RyMJcnb7fronFg60gi7jxyzitu8tr3LpkQbODCdtVz4%2BPu6K1w1fFQFrsRMNiWXdENI%2F3

[51] 2022 m. birželio 30 d. ESTT sprendimas byloje M. A., dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybai (C-72/22 PPU, EU:C:2022:505), prieiga:

htttps://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf;jsessionid=C2211D055399C6114E7A0A4A7F704F6E?text=

&docid=261930&pageIndex=0&doclang=LT&mode=req&dir=&occ=first&part=1&cid=8477799

[52] 2023-01-11 straipsnis LRT portale: Žmogaus teisių gynėjai: ES prieštaraujančios nuostatos dėl migrantų

keičiamos formaliai, prieiga:

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1863788/zmogaus-teisiu-gynejai-es-priestaraujancios-nuostatos-del-migran

tu-keiciamos-formaliai

 

[53] 2023 m. vasario 2 d. EŽTT sprendimas Howais prieš Vengriją, prieiga: https://hudoc.echr.coe.int/eng#{%22itemid%22:[%22001-222791%22]}

[54] Satkauskas, R. 2023-02-13 straipsnis teisė.pro portale: Pabėgėlis Simas Kudirka, atstūmimai ir teisė gyventi,

prieiga:

htttps://www.teise.pro/index.php/2023/02/13/r-satkauskas-pabegelis-simas-kudirka-atstumimai-ir-teise-gyventi/

[55] 2023-01-12 straipsnis LRT portale: Prokurorai patvirtino, kad Neries upėje rastas Šri Lankos piliečio kūnas,

Bilotaitė įvykio nekomentuoja, prieiga:

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1864467/pasienyje-dirbantys-savanoriai-paskelbe-apie-pirmaja-lietuvos-sie

na-kirtusio-migranto-mirti-oficialaus-patvirtinimo-dar-nera

 

[56] Snyder, T. „Apie tironiją: dvidešimt pamokų iš dvidešimtojo amžiaus“. Iliustravo Nora Krug. Hubris, Vilnius 2021,

p. 34.

[57] Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie

Krašto apsaugos ministerijos. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas 2022, prieiga:

https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2022/04/LT-el-_.pdf 59-60 psl.

[58] 2021-11-11 straipsnis LRT portale: Ažiotažas dėl pasienyje patruliuojančių civilių: organizatoriai neigia ryšius su

kraštutine dešine, ekspertė įspėja, kad galima prieiti iki linčo teismo, prieiga:

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1537534/aziotazas-del-pasienyje-patruliuojanciu-civiliu-organizatoriai-neigia

-rysius-su-krastutine-desine-eksperte-ispeja-kad-galima-prieiti-iki-linco-teismo

[59] Human Rights Watch, „Smurtas ir atstūmimai prie Lenkijos-Baltarusijos sienos“, 2022-06-07, https://www.hrw.org/news/2022/06/07/violence-and-pushbacks-poland-belarus-border

[60] M. Poulet, France24, „Migrantai apgręžiami prie Baltarusijos-Lenkijos sienos: „Mes matome šeimas ir žmones su negalia“, 2022-04-29, https://observers.france24.com/en/europe/20220429-migrants-turned-away-at-belarus-poland-border-we-see-families-and-people-with-disabilities

[61] BBC News, „Migrantai šąla iki mirties prie Baltarusijos-Lenkijos sienos“,  https://www.youtube.com/watch?v=CVfHminD4U0

[62] LRT.lt, „Vaizdo įraše – dar vienos Baltarusijos pasieniečių smurto prieš migrantus akimirkos: šunys, skydai ir stūmimas į Lietuvos teritoriją“, 2021-09-02, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1484227/vaizdo-irase-dar-vienos-baltarusijos-pasienieciu-smurto-pries-migrantus-akimirkos-sunys-skydai-ir-stumimas-i-lietuvos-teritorija

[63] Jungtinių Tautų komitetas prieš kankinimus, Bendrasis komentaras Nr. 4, CAT/C/GC/4, 2018-09-04, https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G18/268/21/PDF/G1826821.pdf?OpenElement

[64] Ten pat.

[65] Ten pat.

[66] Ten pat.

[67] Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas kankinimo ir kito žiauraus ir žmogaus orumą žeminančio elgesio klausimais, ataskaita Nr. A/HRC/37/50, 2018-11-23, https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G18/347/27/PDF/G1834727.pdf?OpenElement 

[68] Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas kankinimo ir kito žiauraus ir žmogaus orumą žeminančio elgesio klausimais, ataskaita Nr. A/HRC/37/50, 2018-11-23, https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G18/347/27/PDF/G1834727.pdf?OpenElement

[69] Jungtinių Tautų komitetas prieš kankinimus, Bendrasis komentaras Nr. 2, CAT/C/GC/2, 2008-01-24, https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G08/402/62/PDF/G0840262.pdf?OpenElement

 

[70] Žr. pvz. JT KPK sprendimą Dadar prieš Kanadą (CAT/C/35/D/258/2004), 8.4 paragrafas; N.S. prieš Šveicariją (CAT/C/44/D/356/2008), 7.3 paragrafas.

[71] Jungtinių Tautų komitetas prieš kankinimus, Bendrasis komentaras Nr. 4, CAT/C/GC/4, 2018-09-04, 29 paragrafas, https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G18/268/21/PDF/G1826821.pdf?OpenElement