LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 134
STENOGRAMA
2017 m. gruodžio 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 19 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 79 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. gruodžio 19 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF*). Gerbiamas Pirmininke, dėl darbotvarkės. Aš prašyčiau į darbotvarkę įtraukti klausimą, t. y. projektą Nr. XIIIP-1262 dėl Biudžeto ir finansų komitetui suteikimo komisijos teisių dėl krizės sąlygomis skolinimosi aukštomis palūkanomis. Kaip jūs žinote, surinkti 49 Seimo narių parašai ir pagal Statutą privaloma įtraukti į tą patį posėdį, tačiau Seniūnų sueiga, pažeisdama Statutą, nusprendė vienbalsiai šį klausimą įtraukti į darbotvarkę, kai bus patvirtintas biudžetas. Deja, biudžetas patvirtintas, jūs pranešėte kaip pirmininkas, kad yra toks Seniūnų sueigos vienbalsis sutarimas. Jūs kitaip neturite teisės pasielgti, šis klausimas turi būti įtrauktas į darbotvarkę, remiantis Seimo statutu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes privalome įtraukti, remdamiesi Statutu, šį klausimą į darbotvarkę. (Šurmulys salėje) J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, jeigu jau jūs privalėjote, tai privalėjome iš karto. Jūs raskite man Statute straipsnį, kuris nurodo, kad tokie klausimai įtraukiami po biudžeto patvirtinimo? Jeigu jau pažeidėte, tai nevaizduokite, kad dabar išsprendžiate.
PIRMININKAS. Gerai. A. Gelūnas. Prašom.
A. GELŪNAS (LSF). Frakcijos vardu norėčiau. Gerbiamieji, ne pirmą kartą matome, kad labai svarbūs švietimo ir universitetų reformos klausimai atsiduria arba tarp rezervinių, arba pačioje darbotvarkės pabaigoje. Aš norėčiau kaip ir viešą problemą iškelti: ar tai yra tendencija ir požiūris, ar tai yra atsitiktinumas?
PIRMININKAS. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš pritardamas tam, ką siūlo ponas A. Gelūnas, siūlau universitetų klausimą iš tikrųjų perkelti normaliai, į pagrindinę darbotvarkę, nes tai labai svarbus klausimas, sukeliantis daug abejonių. Kai paliekame rezerve, tai arba, aš suprantu, norima paslapčia tokį klausimą stumti, arba taip valdantieji žiūri į universitetų sujungimo klausimus. Prašome perkelti į normalią darbotvarkę ir tiksliai nurodyti laiką.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nėra. Pirmasis pasiūlymas. Kas už tai, kad projektas Nr. XIIIP-1262, klausimas, pasiūlytas Seimo nario P. Gražulio, būtų įtrauktas į darbotvarkę, prašom balsuoti. (Šurmulys salėje)
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 61, prieš – 7, susilaikė 31. Pasiūlymui pritarta, klausimas įtrauktas į darbotvarkę.
Kitas pasiūlymas dėl universitetų – rezervinius 2 ir 3 klausimus perkelti į pagrindinę darbotvarkę. Kas už šį pasiūlymą, balsuoja už, kas už tai, kad liktų tokia darbotvarkė, kokia buvo, balsuoja prieš, kiti susilaiko.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 57, prieš – 14, susilaikė 24. Pasiūlymui pritarta.
E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Atsiprašau, aš praeitą balsavimą balsavau už, bet norėjau balsuoti prieš. Susipainiojau, galvojau, čia balsavimas vyko kaip tik dėl perkėlimo darbotvarkėje. Pirmas mano balsavimas dėl komisijos buvo prieš.
PIRMININKAS. E. Pupinis – pirmas balsavimas buvo prieš. Dėl visos darbotvarkės galime pritarti bendru sutarimu? Ne? Balsuojame.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 81, prieš – 4, susilaikė 20 Seimo narių. Darbotvarkei pritarta.
10.07 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 1, 2, 9, 16, 19, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 36, 375, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 52 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 161, 377 straipsniais ir 1 priedu ir 35 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1080(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2a klausimas – Prokuratūros įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo, įstatymo papildymo straipsniais ir priedu ir 35 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1080. Pranešėja – Seimo narė A. Širinskienė. Priėmimas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas gruodžio 13 dieną svarstė Prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1080(2). Buvo gauta Teisės departamento pastabų, į kurias atsižvelgėme. Taip pat buvo gautas Seimo nario A. Syso pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Patobulintam komiteto projektui bei komiteto išvadai yra pritarta.
PIRMININKAS. Prirėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų ir pakeitimų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė ir išdėstė redakciją.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Buvo išdėstyta nauja redakcija, taip pat atsisakyta skliaustelių rašymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti 5 straipsniui su Teisės departamento pastaba? Ačiū, pritarta.
6 straipsnis.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Nebuvo gauta.
PIRMININKAS. Nebuvo gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 7 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
8 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėl 8 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mes pritarėme, ten buvo vėlgi redakcinio pobūdžio pasiūlymas.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Galime pritarti visam 8 straipsniui bendru sutarimu su pasiūlymu? Ačiū, pritarta.
9 straipsnis. Taip pat galime pritarti? Pasiūlymų nėra. Pritarta. 10 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Pritarta.
10 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti? Pritarta. 11 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 12 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Taip pat ir 13 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
14 straipsnis. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta. 15 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 16 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 17 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Ačiū. 18 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 19 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu. 20 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu. Ačiū. 21 straipsnis. Bendru sutarimu galime pritarti. Pasiūlymų nėra. Pritarta. 22 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
23 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jis yra techninio pobūdžio ir jam komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ir su tokiu pasiūlymu dėl naujos redakcijos galime pritarti 23 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 24 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu.
25 straipsnis. Pasiūlymų nėra, bendru sutarimu galime pritarti.
26 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tai yra techninio pobūdžio pasiūlymas dėl numeracijos, jam komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Su visu pasiūlymu galime pritarti 26 straipsniui. 27 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Ačiū. 28 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju. 29 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu. 30 straipsnis. Bendru sutarimu galime pritarti? Taip, ačiū, pritariame.
31 straipsnis.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Buvo gautas Seimo nario A. Syso pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė, įvertindamas tai, kad komitetas siekė įstatymo projektu suvienodinti prokurorų ir teisėjų atlyginimų dydžius.
PIRMININKAS. A. Sysas. Prašom pristatyti pasiūlymą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad kai kurie dydžiai lenkia teismų pirmininkų atlyginimus. Mes sukeliame nesibaigiantį lenktyniavimą, kas daugiau turėtų gauti, ar teismai, ar prokurorai. Aš manau, kad apskritai šis įstatymas palaidoja sisteminį požiūrį Lietuvoje į darbo apmokėjimą valstybiniame sektoriuje. Palaidoja galutinai. Nes jeigu teismas kadaise pasitraukė, tai teismas turi tam tikras padidintas galias Konstitucijoje, nepriklausomumą. Prokurorai tokių galių neturi šiuo atveju.
Tai, gerbiamieji, mano siūlymas buvo dar ir dėl to sumažinti koeficientus, kad pirmiausia kitiems metams nenumatyta lėšų biudžete. Dėl biudžeto nubalsavote, bet ten tokios eilutės nebuvo apie atlyginimų didinimą. O iš sutaupytų atlyginimų tai geriausiu atveju prokuratūra sutaupo 2 mln., o kartu su visu didinimu ir „Sodrai“ reikia apie 10 mln. Todėl aš ir pasiūliau bent jau koeficientus sumažinti, kad jie tilptų pagal savo galimybes, nes visi čia kalba apie stebuklus, kaip pasakė Ministras Pirmininkas, tie, kurie gerai dirbo ir susitvarkė, tai tie gali stebuklų laukti ir darbo užmokesčio padidinimo nuo 600 iki 1000 per mėnesį. Bet tokių pinigų nenumatyta. Aš matau, kad tam tikras sprendimas buvo padarytas ir komitete. Todėl aš kviečiu balsuoti už mažesnius koeficientus, jei mes nenorime galutinai sugriauti kokios nors bent matomos darbo apmokėjimo sistemos.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojant prašau apsispręsti, ar turime 29 palaikančius, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas?
Yra 35, svarstome. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti. Kaip ir minėjau, mes remiamės nuostata, kad teisėjų ir prokurorų atlyginimai turėtų būti suvienodinti. To reikalauja ir rekomenduoja daugelis ir tarptautinių minkštosios teisės dokumentų.
Antra vertus, biudžete lėšų numatyti ir nereikėjo, nes prokuratūra, sumažindama per 200 etatų, sutaupė lėšų ir gali jas panaudoti. Įstatymo projektas įsigalios nuo liepos 1 dienos, tad tų lėšų tikrai turėtų pakakti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš vis tiek manau, kad čia, salėje, turėtų kalbėti tie argumentai, kurie tikri argumentai, o ne kokie nors sugalvoti. Vienoda apmokėjimo tvarka tiek statutiniams pareigūnams, tiek valstybės sektoriui – tai yra viena iš bazinio reikalavimo nuostatų. Visose valstybėse įgyvendinama šitai. Nes tai yra normali sistema, ne korupcinė sistema, ir ta sistema turi būti vienoda, o ne atskira atskiroms tarnyboms. Niekas šito iš mūsų nereikalauja be mūsų pačių sugalvojimo. Galima ir tokią sistemą kurti, bet tada mes palaidojame bendrą sistemą, kur… Mes kažkada jau tą turėjome, nuo to chaoso mes pasitraukėme, kai kiekviena tarnyba priklausomai nuo lobistų čia prastumdavo sau vienus ar kitus atlyginimus. Dabar jau koeficientai yra didesni, negu kad siūlomi.
Kita vertus, pinigų tam vis tiek nėra numatyta. Ką reiškia sutaupymas? Biudžetas taip neformuojamas – sutaupymas. Ką, atleisite? Jei nuo liepos mėnesio, vadinasi, turėsite atleisti nemenką kiekį prokurorų, iš 704 kiek? 200? Kad būtų nulis. Ir tai nulis neišeina. Vis tiek išeina, kad pinigų reikia, o biudžete pinigų nėra.
Kitas dalykas, galime tuos koeficientus po truputį kelti. Aš irgi manau, kad reikia prokurorų atlyginimus koreguoti, bet tai turėtų būti kontekste visų atlyginimų. Nelabai turėtų jie išsišokti. Galbūt jiems galėtume greičiau tuos dalykus daryti. Bet dabar mes padarome juos įkaitais. Ir dar blogiau. Po gerbiamojo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pasisakymo dabar suprask, kad jeigu mes jiems šito dalyko nepadarysime, tai jie dirbs taip pat blogai. Jie iš tikrųjų, mano galva, ir dabar dirba visiškai normaliai ir tikrai tai nesusiję – mūsų atlyginimų kėlimas su jų darbo kokybės pagerinimu. Kad reikia jiems koreguoti, taip! Bet jie ir dabar dirba kvalifikuotai. Tą noriu tikrai iš tribūnos pasakyti…
PIRMININKAS. Laikas!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). …priešingai, nei komiteto pirmininkas pasakė.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ponas A. Sysas minėjo apie sistemą, kuri leido užtikrinti nebaudžiamumą, prisitaikymą. Aš siūlyčiau tikrai laidoti šitą sistemą. Ji nepasitvirtino 20 metų. Mes turėjome šios sistemos porą globėjų, tai yra poną A. Sysą ir poną R. J. Dagį, bet aš manau, kad laikas pasukti visai kitu keliu, nepaisant to, kad šie žmonės yra girdimi, tą sistemą gina iki paskutiniųjų, netgi persekiodami Seimo narius už jų kalbas Seime.
Gerbiamieji kolegos, aš tikrai siūlyčiau atmesti pono A. Syso pataisą, kuri iš esmės griauna patį sumanymą padaryti prokuratūrą nepriklausomą, suteikti daugiau galių ir apsaugoti mūsų visuomenę nuo stambių korupcinių nusižengimų, nuo tų nusikaltimų, kurių galbūt iki šiol dėl tokių saugotųjų nebuvo drįstama tirti.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime dėl pataisos. Kas už A. Syso pasiūlymą, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 33, prieš – 35, susilaikė 27. Pataisai nepritarta.
Replika po balsavimo – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, dar kartą noriu atkreipti mūsų Seimo dėmesį, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas dabar vėl išreiškė abejones mūsų prokuratūros darbu, (…) jo manymu, dabar yra sistema ydinga todėl, kad jinai neatlieka savo pareigų.
PIRMININKAS. Dėl viso 31 straipsnio. Ar galime pritarti šiuo atveju be pataisos bendru sutarimu? Negalime. Gerai.
Balsuojame dėl viso 31 straipsnio. Kas už 31 straipsnį, balsuoja už, kiti balsuoja kitaip.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 72, prieš – 7, susilaikė 23. 31 straipsniui pritarta.
32 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Buvo techninio pobūdžio pasiūlymas dėl dvitaškio vartojimo, kuriam mes pritarėme.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Suderinta nuomonė. Galime pritarti bendru sutarimu šiam straipsniui su pataisa? Ačiū, pritarta.
33 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 34 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad bazinis dydis jau yra patvirtintas ir tiesiog šita norma netenka prasmės. Mes atsižvelgdami siūlome 34 straipsnį išbraukti ir pritariame bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti šiai nuomonei bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Ir dėl viso įstatymo projekto nuomonė už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Iš tikrųjų, matyt, dauguma mūsų šiame darbe susiduriame su prokurorais kalbėdami apie tai, kokių reikia įstatymų siekiant užtikrinti valstybės deramą veikimą. Matyt, jeigu kas nors klaustų, ar prokurorai daro svarbų darbą, visi atsakytume taip. Ar jiems reikia didinti atlyginimus? Tikrai taip. Ar reikia reikšmingai didinti? Aš manau, kad tikrai taip. Aš jaučiu šiek tiek iš kolegų čia tokias lengvas pavydo scenas, kodėl jiems, o kodėl ne kitiems.
Aš tiesiog kviečiu pritarti šiam projektui ir kreipiuosi į valdančiąją daugumą, ir sakau, kad nesustokime čia, nes yra daug ir kitų sričių, kur žmonės taip pat daro labai svarbų darbą. Jau šiandien iš ryto kalbėsime apie gydytojus rezidentus, kurių atlyginimai, gerbiamieji kolegos, yra tris kartus mažesni negu prokurorų, bet aš esu giliai įsitikinęs, kad jie daro ne mažiau svarbų darbą. Taigi pritarkime šiam atlyginimų didinimui, bet kalbėkime ir apie kitas sritis. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Jeigu būtume turtingi, aš pritarčiau visų atlyginimų didinimui be jokio ribojimo. Gerbiami kolegos, gal kas skaitė Konstitucijoje, o gal kokiame nors įstatyme, kad prokurorų atlyginimai lygu teisėjų atlyginimai? Aš tokio įstatymo nemačiau. Gal tame įstatyme yra parašyta, kad mediko atlyginimas yra pusė prokuroro atlyginimo? Tada mokytojo gal tik pusė mediko?
Jeigu mes tokiais metodais vadovausimės darbo apmokėjimo sistemoje, toli nenueisime. Štai ir Mykolas šnekėjo apie tai, kad kalbėsime apie medikų apmokėjimą. Ten reikia 10–15 eurų padidinti, ne 500 ir ne 800, bet mes jų nerasime. Todėl kai kalbame, kad statusas vienodas, bet teisėjas priima sprendimą, jeigu į detales eisime, ne prokuroras sprendimą priima, o teisėjas. Jeigu teisėjai sugebėjo per Konstitucinį Teismą išsikovoti didesnius atlyginimus negu kitų Lietuvos piliečių, tai nereiškia, kad mes turime eiti šituo keliu. Mes, Seimo nariai, turime matyti visus.
Nieko asmeniško prieš prokurorus aš neturiu. Aš žiūriu į sistemą. Jeigu kas nors nori griauti tą sistemą, tai aš matau, bet nežinau, ką kiekvienas jūsų pasakysite susitikimuose su rinkėjais, kodėl šiandien prioritetas yra STT ir prokuratūra, kodėl nėra medikai, švietimas, socialinė kryptis ar dar kas nors? Aš negaliu šito atsakyti, todėl ir sakau – taip nederėtų daryti, nes toks metodas, kai siūloma daugiau negu galima, iškreipia realybę. Todėl aš tikrai…
PIRMININKAS. Laikas!
A. SYSAS (LSDPF). …negaliu pritarti šitam įstatymui.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man pastaruoju metu teko daug keliauti. Dabar grįžau ir žiūriu, kad turbūt yra įvykęs kalėdinis stebuklas, nes iki šiol iš tikrųjų laikėmės tos nuostatos, kad turi būti atlyginimų sistema. Ir ji šiokia tokia buvo – gera ar bloga, nežinau, bet buvo sudėliota į lentelę ir buvo aišku, kad prokuroras gauna šiek tiek didesnį atlyginimą negu medikai, bet mažesnį gal negu teisėjai. Dabar prokurorams žadama padidinti labai daug. Aš suprantu, kad iš tikrųjų yra įvykęs stebuklas ir valdant valstiečiams valstybė pasidarė labai turtinga. Aš taip suprantu, kad, ką sakė Mykolas, visiems kitiems bus padidinta tiek pat, kaip ir turėtų būti normalioje valstybėje, kurioje turėtų būti aiški atlyginimų sistema. Todėl kadangi yra stebuklų metas, aš tiesiog galvoju, kad negalima prieštarauti tokiems dideliems pasiekimams.
PIRMININKAS. Kadangi stebuklų metas, tai buvo nuomonė prieš. Nuomonė prieš – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, priešingai negu mūsų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, aš manau, kad prokurorai tikrai dirba normaliai. Iš tikrųjų visko galbūt pasitaiko, bet iš principo atlieka savo pareigas deramai ir tikrai nuoširdžiai stengiasi spręsti visas problemas, tikrai ne papirkimo iš mūsų laukia, kad dirbtų dar geriau. Tiesiog reikia šitą sistemą keisti, bet ją reikia keisti proporcingai ir solidariai žiūrint į visą sistemą. Negalima išskirti vienos taip smarkiai prieš kitas sistemas, maža to, neturint tam pinigų. Jeigu svarstysime STT pareigūnų įstatymą, tam jau biudžete yra numatytos lėšos, šitam nenumatyta.
Jeigu labai nori, galime nenumatytomis lėšomis padaryti. Jeigu labai mes čia norėjome mokytojams, mokslininkams, tai galėjome ir be biudžeto numatyti, pasakyti – tegul susitaupo jie ten. Susitaupys. Kai priedą pridedame dvigubai didesnį negu jaunas mokslininkas, daktaras gauna, tai čia … priedą prie to, ką turime. Čia yra perlenkimas. Tai supriešina mūsų žmones, supriešina ir prokurorus. Mes juos padarome įkaitais savo diskusijų, savo norų, savo negrabių sprendimų, kurių mes negalime net biudžete sutvarkyti. Taip negalima elgtis. Ką mes galime kitiems pasakyti?
Kita vertus, mes pradedame sistemą, kai dabar turėsime suskaidyti visą valstybės tarnybą atskirai, ir kiekviena grupė čia pas mus dabar kovos dėl savęs, ir žiūrėsime, kur ten lenktynės bus didesnės. Dabar lenktynes laimėjo šitos grupės, po to kitos grupės. Bet žiūrint, ką mes padarėme proveržio srityje moksle, lyginant šitą dvigubai pridėti prie koeficiento, tikrai…
PIRMININKAS. Laikas!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Nors kitoms įstatymo nuostatoms pritariu.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš noriu kreiptis į valstiečius. Nėra taip, kad sistema ir sistemiškas mąstymas, ir sistemos valstybės tarnyboje, taip pat motyvavimo ir atlyginimo sistemos yra blogis. Yra blogis, kai sistemų nėra. Jeigu sistemos turi defektų, jas galima taisyti. Čia gerbiamas V. Bakas šneka kažką nesuvokiamo, kad A. Syso ar R. J. Dagio kažkokia sistema. Ji yra mūsų valstybės sistema. Tokia ji yra. Jeigu dabar mes kažkokį elementą iš jos išimame ir padarome privilegijuotą, dar net neturint tam lėšų, čia yra nesuvokiamas dalykas, sunkiai logiškai paaiškinamas.
Galų gale jis suponuoja tokią iliuzinę viltį, kad ir kitos sistemoje esančios atlygių nusipelniusios profesijos gali būti iš sistemos išimtos, nes jeigu turėsi priėjimą prie politikų, kurie dabar yra valdžioje, ir jie tave paproteguos, tai tave išims ir kilstelės neproporcingai visiems kitiems. Tai dabar mes sugriauname visą materialinio motyvavimo sistemą. Kas išeina? Tarkime, teisininkas. Kokie jo orientyrai? Jeigu esi teisininkas, reikia būti prokuroru arba teisėju. Būti, dirbti universitete jokiais būdais neapsimoka! Likti doktorantūroje neapsimoka! Siekti mokslinės karjeros neapsimoka! Tai čia yra gerai? Čia yra pasiekimas? Yra daug kitokių teisinių karjeros galimybių. Visos jos irgi pasidaro nelygiavertės…
PIRMININKAS. Laikas!
K. MASIULIS (TS-LKDF). Yra blogai.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Žinote, aš kalbu apie sistemą, kurią saugojo sau 20 metų ar net daugiau, veikė neefektyviai. Ir aš kalbu apie naują… Mes, Valstiečių partija, kalbame apie naują sistemą, kuri pagaliau prasidėjo nuo to, kad mes priėmėme įstatymus, kurie panaikino nebaudžiamumą už korupcines veikas. Dabar stipriname STT, stipriname prokuratūrą… (Šurmulys salėje)
Gerbiami kolegos, aš apskritai ponui A. Sysui ir ponui R. J. Dagiui noriu pasakyti, kad jūs kalbate kaip iš geriausių propagandos, kurią mums siūlo Rytai, vadovėlių. Jūs priešinate visuomenę: medikus su pareigūnais, gydytojus su prokurorais. Jūs paskaitykite šiandien Prezidentės patarėjo pranešimą apie biudžetą. Jis pats teigia, kad šis biudžetas yra geras ir kad pirmiausia sprendžiamos mokytojų, gydytojų problemos. Ką jūs čia kalbate? Jūs nepamirškite, kad mes sprendžiame ne tik atlyginimų klausimą tokiu būdu tiesiog galbūt neleisdami toliau žeminti tų pareigūnų, kurie saugo valstybę, saugo mūsų iždą. Mes sprendžiame šiuo įstatymu ir tų pareigūnų, kurie tiria šias veikas, saugumo klausimą ir tai, matyt, yra svarbiausia. Gerbiami kolegos, aš siūlyčiau nepriešinti visuomenės grupių šioje salėje, o kurti sistemą, kuri būtų veiksminga.
PIRMININKAS. Ačiū. Keturios nuomonės prieš išsakytos, dvi – už. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 78, prieš – 4, susilaikė 22. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1080(2) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš labai dėkingas už rūpestį Lietuvos žmonėmis kai kam. Neminėsiu pavardės. Bet kai aš pamatysiu sistemą ne žodžiais, o konkrečiais darbais, nes ištraukti iš konteksto vieną ar kitą grupę ir didinti atlyginimą nėra jokia sistema. Per 20 metų aš čia, Seime, mačiau tokių bandymų ne vieną. Labai gaila, kad ir toliau tęsiasi tie patys dalykai.
PIRMININKAS. Premjeras.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tikrai mes tas aistras užkaitiname ir bandome priešinti įvairias mūsų visuomenės grupes. Kiekviena yra labai svarbi, jeigu žiūrėtume atskiros srities kontekste, ir, matyt, negalėtume paneigti, kad kažkas yra svarbesnis: prokuroras, mokytojas ar gydytojas. Visiems yra tas postūmis kitais metais. Šiuo atveju aš dar kartą norėčiau pasakyti, kad prokurorams nė vieno euro papildomų asignavimų nėra numatyta. Tikrai prokurorai pertvarkydami sistemą yra padarę gana daug. Aš taip pat laikausi to paties principo, kad mes turime skatinti institucijas, kurios persitvarko, kurios mažina biurokratinį administracinį aparatą ir naštą ir jas skatinti. Dėl to pasakyti, kad vieni svarbesni, kiti mažiau svarbūs – nėra.
Pakalbėkime apie prokuratūrą. Jeigu mes norime iš tikrųjų to paties proveržio mūsų valstybėje, kalbėkime apie skaudulius, kuriuos jiems tenka operuoti, tai prokuroras turi būti ir motyvuotas, ir socialiai apsaugotas.
Jeigu kalbėtume apie teisininkus, tai yra labai smagu, kad teisininkai norėtų ir siektų tapti tiek prokurorais, tiek teisėjais. Tai nėra taip paprasta: yra ir kvalifikaciniai reikalavimai, ir sudėtingi egzaminai, ir reputacijos klausimai – tai yra sistema, kuri leidžia daryti nuoseklią teisininko karjerą iki paties prokuroro ar generalinio prokuroro. Dėl to aš tikrai dėkingas visiems, kurie palaikėte pačių prokurorų inicijuotą pertvarką. Jeigu kalbėtume tiek apie baudžiamąjį persekiojimą, tiek apie viešojo intereso gynimą, manau, valstybei nuo to bus tiktai geriau.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, niekas nesiginčija, kad reikia stiprinti prokurorų korpusą. Bet ponas V. Bakas sugebėjo pasiekti tai, kad iš tikrųjų čia, salėje, įvardino, kad didelė dalis prokurorų šiandien yra korumpuoti ir juos gina kolegos R. J. Dagys ir A. Sysas. Tokio absurdo aš dar negirdėjau salėje. Tai dėl to mes ir negalime… Taip argumentuojant galima, aš nežinau, kur nueiti.
Antras dalykas. Iš tikrųjų reikia labai nuoširdžiai pasakyti, kad ta dabartinė sistema, kokia buvo numatyta atlyginimams, ji yra išmesta ir reikia ją vieną kartą ir uždaryti. Kiekvieną kartą vis išeinama su naujų kurių nors pareigūnų atlyginimais ir vėl aiškinama, kaip tobulai veikia sistema. Tai atlyginimų sistemos nėra, kiekvienai grupei atlyginimai nustatomi atskirai, priklausomai nuo to, kas yra valdžioje, kas turi prie kurio prieiti, ir taškas, viskas. Tai šioje vietoje siūlome neužsiimti demagogija, kad štai, pasirodo, čia bus sukurta labai gera sistema. Sistemos atlyginimų nebėra. Taškas!
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, aš tikiu, kad jūs skaičiuoti mokate. Aš manau, ir salėje beveik visi skaičiuoti moka. Tai jūsų pačių duomenimis remiuosi, kad jeigu būtume priėmę nuo sausio 1 dienos, tai būtų reikėję 5,6 mln., tai jeigu priėmėme nuo liepos 1 dienos, daliname iš dviejų, bet jų vis tiek reikia, o jų vis tiek nėra. Tai čia iš dangaus jie nenukris, o per pusę sistemos tikrai nesumažinsime.
Replikuoti norėjau gerbiamam V. Bakui, kuris paragino mus visus dirbti. Tikrai raginu jus pradėti kada nors dirbti normaliai, nes jūs svarstyme dėl elektroninės sveikatos – Seimo buvote paskirtas dirbti – praleidote beveik visus posėdžius…
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs jau pasisakėte dėl to klausimo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Praleidote beveik visus posėdžius, nedalyvavote svarstyme.
PIRMININKAS. V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Žinote, gerbiamas A. Kubiliau, išėjo, kad iš tikrųjų jūs esate melagis, ir aš niekada nesakiau, kad prokurorai yra korumpuoti. Aš pasakiau, kad politikai, kurie saugojo sistemą, žemino pareigūnus daugybę metų ir kišosi į jų veiklą. Ponui A. Kubiliui galiu priminti, kai buvo kuriamas 2K projektas, tai yra LEO projektas, buvo tokie prokurorai, kurie tam, kad nuspręstų, ar tai yra viešasis interesas, ar ne, dairėsi į tuometinius valdžios lyderius ir netgi savo pranešimuose spaudai sakė – jeigu Vyriausybė (aš čia nepacituosiu)… Bet tuo laikotarpiu, kai ponas A. Kubilius ir kiti priiminėjo sprendimus tam, kad prokurorai gintų viešąjį interesą, reikėjo atsiklausti politiko. Aš tikiuosi, kad tie laikai praėjo negrįžtamai priėmus šį įstatymą. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Tęsiame darbotvarkę. Primenu, kad įstatymo projektas Nr. XIIIP-1080 jau priimtas.
10.38 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2, 3 straipsnių, Įstatymo priedėlio pakeitimo ir 51 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1081(2) (priėmimas)
Dabar lydimasis – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo straipsnių, įstatymo priedėlio pakeitimo ir 51 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1081. Pranešėja – Seimo narė A. Širinskienė. Nekviečiu į tribūną, kadangi pasiūlymų jokių nėra.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, faktiškai galime laidoti šį įstatymą galutinai, nes jame lieka valstybės politikai ir keletas komisijų narių. Komisijos seniai norėjo turėti savo įstatymuose darbo apmokėjimą, kad būtų galima mokėti, kiek norima. O dėl politikų… Tikėsimės, kad nauji… Po trejų metų naujuose rinkimuose nelabai ir konkurso bus, nes politikų atlyginimai bus mažesni už prokurorų, už tų pačių STT darbuotojų, už visų kitų, nes mes negalime patys sau taisyti įstatymų, nes galime tai priimti tik kitam Seimui. Bet kai politikas yra atskirame įstatyme su darbo apmokėjimu, aš norėčiau pažiūrėti, kaip jūs balsuosite už šiuos įstatymus. Tam ir buvo kurta sistema, kad matytume visus pareigūnus, dirbančius Lietuvoje, – ar tai politikai, teisėjai, prokurorai, visi kiti. Bet vieni parodė blogą pavyzdį, o mes nusekėme klaidingu keliu. Aš manau, ratas apsisuks ir vėl kuris nors naujas Seimas padarys vieną bendrą Darbo apmokėjimo įstatymą, nes taip jau buvo, nieko naujo mes čia nekuriame, todėl tikrai negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nors ir pritariu tiems, kurie kritikavo ankstesnį įstatymo projektą dėl sistemos ardymo, bet dabar, kai mes pritarėme prieš tai bendresniam Prokuratūros įstatymo pakeitimui, čia vis tiek teisiškai turime sutvarkyti šį lydimąjį įstatymą. Tokia teisinė realybė, ir tiesiog čia jau turime balsuoti už, kad tie įstatymų projektai būtų suderinti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, taip, bet čia atskiras įstatymas, ir iš tikrųjų daug kas akcentavo, kad mes suardome visą Valstybės tarnybos įstatymą. Mes esame ne prieš, kad atlyginimai kiltų, bet sunku paaiškinti visiems kitiems žmonėms, kurie valstybės tarnyboje dirba, kodėl taip yra. Jų kompetencijos taip pat yra gana didelės, jie taip pat turi didelius išsilavinimus, taip pat tarnauja valstybei ir tam, kad neatsirastų ta korupcija, kurią turėtų prokurorai užkardyti. Dabar mes sudedame prioritetus į vieną pusę – jėgos struktūras, kurios neva, jeigu bus stiprios, gaus didelius atlyginimus, sutvarkys visą valstybės tarnybą ir viską sutvarkys.
Manau, kad reikėtų siekti to, kad valstybės tarnyboje ir kiti, kuriems įstatymas galioja, patektų tokio lygio, kad apskritai prokurorams nebūtų ką teikti, o čia mes padarome atvirkštinį dalyką – einame prie tokios jėgos struktūros, prie tokios policinės valstybės, kurią norime įteisinti. Tada dar struktūroms sumeskime didelius pinigus, duokime įgaliojimus ir tada bus nemažai atvejų, kuomet, atsiprašau, galvojome, kad jūs kaltas, bet mes suklydome ir atsiprašom už tai. Ar netaps vėlgi tokios struktūros kažkokių žmonių parankiniais vien todėl, kad turės didelius įgaliojimus? Nemanau, kad atlyginimų kėlimu vienai struktūrai mes išspręsime. Atvirkščiai, mes turime stiprinti struktūras, kurios sąžiningai tarnautų, o ne tas, kurios galėtų gaudyti nesąžiningai tarnaujančius.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš dar norėčiau kolegoms priminti, kad mes jau tokią suardytą sistemą turėjome. Tada visi vieningai kalbėjo, beje, kadencijos pradžioje tą patį kalbėjo ir naujoji valdančioji dauguma, kad ateis su bendru Valstybės tarnybos įstatymu, bendru požiūriu, ką mes darome, įskaitant koeficientus. Buvo sudaryta darbo grupė tam bendram požiūriui ir iš to niekas neišėjo. Jūsų nuostatos pradžioje buvo teisingos, taip reikėjo daryti, taip pat sureguliuoti ir prokuratūros, ir kitų atlyginimų bendrą sistemą per koeficientus, per kita. Tokia buvo deklaracija. Primenu kai kuriems žaliesiems, kurie pamiršo savo ankstesnes kalbas.
Dabar mes matome priešingą variantą – to vieningumo mes neturime. Dabar kiekvieną atskirai svarstysime, paskui mėginsime juos kaip nors suderinti – prokuratūros atskirai, STT atskirai, teismus, ateis teisėjų dar didesnis padidinimas, vėl juos atskirai. Suskaidysime dar didesniais gabaliukais ir čia mes keisime ir keisime, keisime ir keisime, koreguosime ir koreguosime tuos koeficientus, užuot matę bendrą sistemą. Jeigu norime kelti tuos koeficientus, galėjome numatyti laikotarpį 2–3 metų, kai tie koeficientai užkils kaip reikiant, panašiai, bet nedarydami problemos nei biudžetui, nei tarpusavyje supriešindami grupes. Jeigu mes kalbame apie prioritetus, tai prie 400 doktoranto, apsigynusio daktaro laipsnį jaunuolio, kuris yra mūsų proveržis, pridėjimas 100 eurų ir čia jau prie turimos algos – nuo 600 iki tūkstančio, apie ką mes kalbame, ką mes žmonėms galime paaiškinti? Tik čia, salėje, galime pakalbėti.
PIRMININKAS. Laikas! Nuomonė už – Seimo narys V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų stiprus įstatymas, jis buvo valstiečių ir žaliųjų viena pagrindinių programos nuostatų, tai yra lūžis. Aš suprantu, kad sistemos sergėtojai, nebaudžiamumo sistemos, sistemos, kurioje yra silpna teisėsauga, sistemos, kurioje milijardai eurų eidavo į siaurų grupių kišenes, sistemos, kurioje tam, kad būtų ginamas viešasis interesas, reikėjo atsiklausti atskirų politikų, laikai praeina. Aš tik noriu galbūt išryškinti šiandien čia tą dviveidystę, ypač pono A. Kubiliaus, kurį tikrai prezidentas P. Porošenka susitikimo metu asmeniškai sveikina gimtadienio proga, kuris, kaip ir visa Europos Sąjunga, rekomenduoja Ukrainai visų pirma tvarkyti savo teisėsaugą, stiprinti ją, stiprinti kovą su korupcija, tuo pat metu, kai mes tai darome, tas pats ponas A. Kubilius ir jo bendrapartiečiai pradeda kalbėti kitaip. Tai yra dviveidystė, tai yra baimė prarasti kontrolę, tai yra baimė, kad valstiečiai padarys kažką tokio, ko nesugebėjo padaryti sistemos sergėtojai. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji, jūsų epocha, tų sistemos sergėtojų, ko gero, yra praeityje, su tuo susitaikykite ir leiskite valstybei žengti į priekį.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame. (Balsas salėje: „Aš dėl vedimo tvarkos.“) Jau nebe, paskelbiau balsavimą. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 70, prieš – 5, susilaikė 27. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1081(2) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš nelabai klausiausi pono V. Bako kliedesių, bet supratau, kad jis bandė įvardinti, kad aš kontroliuoju prokuratūrą iki šiol. Aš dėkoju už tokį mano vaidmens įvertinimą. Nė vieno gando apie mano ypatingas galias aš niekada nepaneiginėju ir ačiū ponui V. Bakui už tai, kad tokias galias man suteikė. Bet aš noriu pasakyti, kad toks neproporcingas prokurorų atlyginimų padidinimas reiškia, kad ponas V. Bakas nori nusipirkti visą prokurorų korpusą.
10.47 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 342, 346, 348, 3652 ir 3654 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1082(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-2c klausimas. (Balsas salėje: „Pirmininke…“)
Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1082(2). Pranešėja – A. Širinskienė. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėl jo taip pat pasiūlymų nėra. Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Irgi pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Be pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu, nes dėl jo nėra pasiūlymų. 6 straipsnis – įsigaliojimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Nuomonė už, nuomonė prieš. Niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 90, prieš nebuvo, susilaikė 8 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1082(2) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad dabar mūsų svarstomą Prokuratūros ir jo lydimųjų įstatymų paketo priėmimą gerokai sugadino keistas pono V. Bako kalbėjimas, nes pagal jį išeitų, kad prokuratūros sistema buvo korumpuota, klausė politikų, dirbo blogai. Tą sistemą didinant atlyginimus pavyks pakeisti. Tai reiškia, kad dabar medikai turi pradėti dirbti blogai, mokytojai turi pradėti dirbti blogai ir tada gal nusipelnys pono V. Bako malonės ir dėl jų ateis atlyginimų padidinimo siūlymas.
10.50 val.
Bausmių vykdymo kodekso 59 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1083(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas darbotvarkės klausimas – Bausmių vykdymo kodekso 59 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1083. Pranešėja – Seimo narė A. Širinskienė. Tačiau pasiūlymų nėra, į tribūną nekviesiu. Galime priimti pastraipsniui? Tai lydimasis įstatymas.
1 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis – įsigaliojimas. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Nuomonės už ir prieš. Niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 83, prieš nėra, susilaikė 8 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1083) priimtas. (Gongas)
10.51 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1433(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1433. Pranešėja – Seimo narė R. Šalaševičiūtė. Tačiau į tribūną eiti nebūtina, nes pasiūlymų nėra. Siūlau priimti pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis – įsigaliojimas. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Nuomonių už ir prieš nėra. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 7 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1433) priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 152, 153 straipsniais įstatymo Nr. XII-2538 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1357(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniais įstatymo 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1357. Pranešėjas – Seimo narys D. Kaminskas.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje) Dėl 1 straipsnio yra Seimo narių I. Degutienės ir A. Matulo pasiūlymas. Kas pristatote? Irena Degutiene, norite pristatyti?
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš kviečiu palaikyti mūsų teikiamą įstatymo pataisą, nes kaip niekada mums reikia, kaip sakoma, ramybės ir tvirtybės pačioje sveikatos priežiūros įstaigų sistemoje. O tai, kas dabar yra siūloma, tikrai tos ramybės nesuteiks.
PIRMININKAS. Balsuojame, ar turime 29 palaikančius šią pataisą.
Yra. Svarstome. Komiteto nuomonė.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo 15 straipsnis reglamentuoja, kad LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų veiklos rezultatų vertinimas, tai yra šiame straipsnyje įtvirtinti įstaigų vertinimo rodikliai nebus taikomi privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms. Todėl abejotinas siūlymas 15 straipsnio 10 dalyje numatyti skatinimą už gerus vertinimo rodiklius toms LNSS įstaigoms, kurios net nedalyvauja pačiame veiklos vertinimo procese.
PIRMININKAS. Pareikšti nuomonės niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl šios pataisos. Kas pritaria Seimo narių I. Degutienės ir A. Matulo pasiūlymui, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš, kiti susilaiko.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 45, prieš – 28, susilaikė 22. Pataisai nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kuriam komitetas?..
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Pritarė. Čia buvo numatyta, kad vietoj žodžių „per ataskaitinį laikotarpį suteikia“ siūloma įrašyti „per praėjusius kalendorinius metus suteikė“. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime dėl viso straipsnio? Gal galime priimti bendru sutarimu?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Galime.
PIRMININKAS. Ačiū, priimtas. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo narių I. Degutienės ir A. Matulo pasiūlymas pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio, keičiamo 5 straipsniu, 2 dalį. Pristato I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš, aišku, apgailestauju, kad nepritarėte mūsų pirmajam siūlymui, nes iš esmės yra tokia sistema, kad ne vien tik Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios ir biudžetinės, bet ir privačios įstaigos. Jūs taip apsisprendėte. Mes siūlome papildomai skirti ne vienerius metus, o dvejus metus geresniam pasiruošimui teikti paslaugas. Todėl tai reglamentuojančių straipsnių įsigaliojimą siūlome nukelti iki 2020 m. sausio 1 d., kad įstaigos tikrai turėtų pakankamai laiko deramai pasiruošti numatomiems pokyčiams. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra 29 pritariantys, kad svarstytume?
Už pasisakė 43. Svarstome. Komiteto nuomonė.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai. Pritarimas šiam Seimo narių pasiūlymui reikštų, kad įstatymo nuostatų, kuriomis gerinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas pacientams, įsigaliojimas atidedamas dvejų metų laikotarpiui. Pažymėtina, kad įstatymas, kuriame numatytas minėtų nuostatų įsigaliojimas nuo 2018 m. sausio 1 d., buvo priimtas 2016 m. birželio 29 d. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2018 metų nebus spėta tinkamai pasirengti įstatymo įgyvendinimui, svarstomu įstatymo projektu siūloma šių nuostatų įsigaliojimą atidėti vieneriems metams. Manytina, kad dvejų su puse metų pasirengimo įgyvendinti įstatymą terminas yra pakankamas, todėl siūloma nepritarti Seimo narių siūlymui.
PIRMININKAS. Nuomonių nėra. Kviečiu balsuoti dėl šio pasiūlymo. Kas balsuoja už I. Degutienės ir A. Matulo pasiūlymą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kas palaiko komitetą, balsuoja prieš.
47 balsavo už, vadinasi, svarstome. Nepritarta? Balsavo 98 Seimo nariai: už – 47, prieš – 25, susilaikė 26. Pataisai nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo narių A. Matulo, I. Rozovos, J. Liesio ir N. Puteikio. Bet jis yra atitinkamas. Ar reikia jį svarstyti?
PIRMININKAS. Jis toks pat?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Identiškas. Komitetas irgi nepritarė.
PIRMININKAS. Identiškas prieš tai buvusiam. Mes jau apsisprendėme, komitetas taip pat nepritarė. Nesvarstome.
Kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė.
Ir dėl viso straipsnio. Ar nuomonę M. Majauskas užsirašė dėl?.. Dėl viso įstatymo. Tai visam straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dabar dėl viso įstatymo nuomonė už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Mes visai neseniai teikėme labai panašų įstatymo projektą. Jis buvo atmestas, matyt, dėl to, kad mes jį registravome. Gerbiamas J. Olekas taip pat neseniai teikė labai panašų įstatymo projektą, jis irgi buvo atmestas. Bet štai dabar yra valdančiosios daugumos projektas, matyt, teisingas, reikia atidėti įstatymo įsigaliojimą, kuris baustų už eiles, nes eilės nėra gerai, reikia ką nors tvarkyti, reikia daryti, iš tiesų dabar to baudimo už eiles įsigaliojimą reikėtų atidėti. Man kyla toks nuoširdus susirūpinimas: ar iš tikrųjų valdančioji dauguma įsivardino priemones, kuriomis per tą atidėtą laikotarpį mažins tas eiles? Ar įsivertino perteklinius ministro įsakymus, kai su lėtinėmis ligomis žmonės yra siuntinėjami pas specialistus papildomai, ar su bronchine astma, ar su hipertenzija, ar su kitomis ligomis? Tai sukuria eiles. Ar įsivertino, kokiose gydymo įstaigose trūksta įrangos, todėl susidaro eilės, kad ten galbūt reikia į tai investuoti? Ar įvertino pasekmes, kad Lietuvoje nėra suformuota žalos be kaltės nuostata, dėl kurios gydytojai, bijodami prisiimti perteklinę atsakomybę, papildomai siuntinėja pas specialistus ir dėl to susidaro ilgos eilės? Atidėti reikia, bet reikia turėti ir labai aiškų planą, kaip bus sumažintos tos eilės. Aš kviečiu pritarti, bet nesustoti pusiaukelėje ir imtis labai konkrečių priemonių, kuriomis vėliau bus sumažintos tos eilės.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – Seimo narys R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Šiuo įstatymu siekiama kuo kokybiškesnių paslaugų pacientui ir kuo efektyvesnės gydymo įstaigų veiklos, todėl ir siūloma atsisakyti nuobaudų taikymo įstaigoms ir vykdyti kokybinių ir kiekybinių rodiklių stebėseną. Skiriami dar papildomi metai, kad per metus geriau pasirengtų teikti paslaugas per numatytus terminus. Per tuos metus bus galima įvertinti, ar numatyti kriterijai ir jų reikšmės yra logiški, objektyvūs. Manau, per tuos metus bus galima tikrai rasti sprendimų, kad visiškai būtų išvengta šitų baudų. Tiesiog aš siūlyčiau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad įstatymo atidėjimas yra būtinas ir šios pataisos yra tokios kompromisinės. Mes siūlėme atidėjimą padaryti iki 2020 metų, nes iš tikrųjų kai kurie sprendimai, kurie turi būti padaryti Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, suplanuoti Vyriausybės programoje dar 2019 metams. Tikėtina, kad iki 2019 m. sausio 1 d. jų nebus ir, ko gero, mums reikės sugrįžti prieš šio klausimo svarstymo kitų metų pabaigoje. Bet kaip tam tikrą kelrodę žvaigždę galime šiandien turėti, kad tokį siekį turime, o galbūt kartais ir pavyks tą padaryti, todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš. Niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 108, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1357) priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1209(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1209(3). Pranešėjas – Seimo narys R. Žemaitaitis. A. Kubilienė. Prašom. Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
2 straipsnis. Yra Seimo narių I. Šimonytės ir M. Majausko pasiūlymas. Kas pristatote? Seimo narė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Vieną vėlyvą pavakarę jau trupučiuką dėl šio klausimo diskutavome, bet gal nebuvo tiek daug kolegų Seimo salėje, kiek yra šiandien. Dar kartą vis dėlto raginčiau visus įsigilinti į šio siūlymo esmę. Šio siūlymo esmė (kitaip nei dabar numatyta projekte, kuris, aišku, yra geresnis, nei Vyriausybės buvo pateiktas), kad numatomas 10 % darbo užmokesčio padidėjimas gydytojams rezidentams.
Mudviejų su Mykolu pasiūlymas yra tuos atlyginimus didinti 30 % dėl keleto priežasčių. Gydytojai rezidentai yra tie žmonės, kuriuos visada aplenkia bet kokie darbo užmokesčio pokyčiai, jų darbo užmokestis tikrai yra labai kuklus, artimas minimaliai algai. Taip, jie gauna stipendiją ir bendrosios pajamos yra tarsi ir didesnės, tačiau mes pagalvokime apie tuos žmones. Tai yra jauni žmonės, dažnai sukūrę šeimas, dažnai turintys mažų vaikų, svajojantys apie būstą, apie kokius nors kitus sprendimus, kurie leistų jiems pasilikti Lietuvoje, taip pat tuo pačiu metu svarstantys galimybę pritaikyti savo žinias užsienio šalyse ir besimokantys skandinavų ar kitų kraštų kalbų. Mūsų siūlymas būtų vis dėlto dabar atsižvelgti į juos. Tai tikrai nėra milžiniškos biudžeto lėšos, tarkime, jei mes kalbėtume apie visų medikų darbo užmokestį, tikrai tai būtų tinkamas dėmesys. Jeigu mes parodėme dėmesį teisėsaugos institucijoms, tai galbūt antri, kuriems būtų verta tą dėmesį parodyti šiandien, būtų gydytojai rezidentai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime tikėti bendru sutarimu, kad yra 29 pritariantys? Gerai, svarstome. Komiteto nuomonė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Aš trumpinu savo argumentus. Rezidento alga didėja beveik 12 % ir biudžetas jau yra patvirtintas. Yra tokios galimybės ir šiuo metu didesnių koeficientų negalime įvesti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, viską mes galime. Turbūt po šitų ilgų pokalbių, kai teko susitikti su medikais, viena iš skaudžiausių problemų yra medikų rezidentų atlyginimai. Laidose turbūt nuskambėjo nevienareikšmiškai, kai kurie galbūt stebėjote šį procesą, kad ypač jauni gydytojai negali čia išgyventi, iš karto jau mato savo pagrindinį tikslą – emigravimą ir ieško iš anksto – dar rezidentūros metu planuoja savo išvykimą į užsienį, nes atlyginimai tikrai netenkina. Galiu pasakyti, kad tai yra ir kitų sistemų problema. Jaunam žmogui pradėti dirbti ir šioje sveikatos sistemoje, ir švietimo sistemoje, kai jo atlyginimas auga labai lėtai, siekiant karjeros, tai yra tikrai didžiulė problema. Nors kompetencijos yra gana aukštos ir didelės, žmonės gauna didelį išsilavinimą, jau pradeda dirbti, jie yra pageidaujami regionuose, kur žmonės neatvažiuoja, tai iš tikrųjų manau, kad turėtume atsižvelgti, bent jau šiandien rezidentams padėti ir kukliai pakelti tuos atlyginimus, bazinius koeficientus.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš. Niekas neužsirašė. Balsuojame dėl šios pataisos. Kas pritaria Seimo narių I. Šimonytės ir M. Majausko pasiūlymui, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 53, prieš – 21, susilaikė 30. (Plojimai) Pataisai pritarta.
Kitas pasiūlymas – Seimo nario J. Oleko. Toks pat turinys. (Balsai salėje)
K. Bacvinka.
K. BACVINKA (LVŽSF). Mano balsą prašom įskaityti prieš.
PIRMININKAS. Dėkui. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gal galima frakcijos vardu paprašyti perbalsuoti, nes vieno balso persvara tiktai?
PIRMININKAS. Perbalsuojame. (Triukšmas, balsai salėje: „Dviejų balsų.“) Balsuojame dėl Seimo narių I. Šimonytės ir M. Majausko pasiūlymo. (Triukšmas salėje) Balsavimas paskelbtas, prašau balsuoti. (Triukšmas salėje) Paaiškinu tiems, kurie neaiškiai išgirdo. Perbalsuojame dėl Seimo narių I. Šimonytės ir M. Majausko… (Triukšmas salėje) Pagrindas tas, kad skiriasi vienu balsu. (Triukšmas, balsai salėje: „Ne, ne!“)
A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Gerbiami kolegos, kadangi kolega K. Bacvinka atsiėmė savo balsą už ir pasakė savo poziciją prieš, yra lygus balsavimas. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Pirmininke, aš… Kolegos, aš tikrai balsavau. Pasižiūrėkite, buvau užsiregistravęs, bet mano neveikė aparatas. (Triukšmas salėje) Pasižiūrėkite!
PIRMININKAS. Ramybės, kolegos! Ramiai! (Balsai salėje: „Dabar jau po kovos…“) Tuoj paskaitysime Statutą. (Balsai salėje: „Taip galima tada iš viso visus perbalsuoti.“)
Gerbiami kolegos, 121 straipsnis „Balsavimo pakartojimas ir atidėjimas“, 1 dalis: „Balsavimą pakeliant rankas arba naudojant elektroninę sistemą galima pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, jeigu kilo abejonių dėl balsų skaičiavimo tikslumo ir jeigu to reikalauja Seimo Pirmininkas, posėdžio pirmininkas arba ne mažiau kaip 5 posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai. Sprendimą pakartoti balsavimą priima posėdžio pirmininkas.“ Aš priėmiau sprendimą balsavimą pakartoti. (Triukšmas, balsai salėje: „Kur yra tos abejonės?“) Abejonės dėl Seimo narių K. Bacvinkos ir K. Mažeikos balsavimo. (Balsai salėje)
P. Čimbaras. Kalbėkite.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Aš tikrai nesupratau, kaip balsavo. Aš norėčiau balsuoti atvirkščiai. Aš buvau prieš. (Balsai salėje) Aš buvau už, bet dabar noriu balsuoti prieš. Nesupratau. Prašom perbalsuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Tuoj. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas Pirmininke, jūs aiškiai paskelbėte – kita pataisa yra J. Oleko. Taip buvo paskelbta. Prašom pasižiūrėti į stenogramas ir tai yra buvusio balsavimo pabaiga. Dabar, jeigu norite perbalsuoti dėl mano pataisos, prašau perbalsuoti, nes matau, kad balsuota buvo ne taip, kaip aš norėčiau. Iš tikrųjų aš noriu pristatyti tą pataisą. Galbūt jos pristatymo ir trūko, bet jūs buvote paskelbęs, kad anas balsavimas dėl pataisos pasibaigęs ir yra balsuojama dėl mano pateiktos pataisos.
PIRMININKAS. Kita pataisa nebuvo pristatyta ir dėl jos nebalsavome.
I. Degutienė. Prašau. (Balsai salėje)
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, tikrai visa jums pagarba, bet jūs elgiatės negarbingai, nes iš tiesų, jeigu žmogus, Seimo narys nebalsavo arba suklydo ir po to tik prieina prie mikrofono ir sako, kad aš nebalsavau ar kažkas įvyko, tai yra informacija tiktai įrašyti į protokolą, bet ne rezultatus pakeisti. Šiuo atveju, jeigu jūs imatės tokios taktikos, aš manau, kad opozicijos šiame Seime nereikia ir kviečiu opoziciją išeiti iš salės. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, čia dar nuskambėjo kitas dalykas, kad ponas K. Bacvinka balsavęs už, paskui pasako, kad balsavo prieš. Ne, jis nebalsavo, nors buvo užsiregistravęs. Taigi po to jis patikslino ir tai yra tiesa – jis patikslino tik dėl protokolo. Balsavimo rezultato skirtumas nesumažėjo iki vieno ir iš tiesų girdėjome jūsų žodžius: o dabar balsuosime dėl J. Oleko pasiūlymo. Buvo pereita prie kito pasiūlymo svarstymo. Įvertinkite tą situaciją šaltai. Priešingu atveju mes turime labai atidžiai žiūrėti Statutą.
PIRMININKAS. Žiūrėkite, gerbiami kolegos, dabar aistros gal jau gali ir aprimti.
Dėl pirmojo pasiūlymo perbalsavome ir ten buvo rezultatai… Galėčiau pakartoti. Už buvo 45, prieš – 37 ir susilaikė 29. Vadinasi, buvo nepritarta.
Dėl J. Oleko galima balsuoti dabar. Užsiregistruokime. Yra 67. Dėl pataisos galime balsuoti su tiek narių, kiek yra.
Ar motyvus kas nors dar norėtų pasakyti dėl šios pataisos? Ji buvo tokia pati, kaip ir ankstesnė pataisa, kuriai mes nepritarėme.
Tada balsuojame dėl J. Oleko pataisos, kuriai komitetas nepritarė.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 7, prieš – 37, susilaikė 20. Pataisai nepritarta.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Dar viena pataisa.
PIRMININKAS. Dėl viso straipsnio galime pritarti bendru sutarimu?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau, dar viena J. Oleko pataisa dėl laiko nukėlimo.
PIRMININKAS. Čia dėl kito straipsnio.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, dėl kito straipsnio.
PIRMININKAS. Gerai. Tai 2 straipsniui bendru sutarimu pritarėme. Ačiū. 3 straipsnis. Taip pat Seimo nario J. Oleko pasiūlymas. Komiteto pirmininkę paprašysime pristatyti esmę.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Šito pasiūlymo esmė buvo tuos padidintus koeficientus įvesti nuo gegužės 1 dienos. Komiteto nuomonė – nepritarti dėl tų pačių priežasčių.
PIRMININKAS. Nėra ką nukelti, kadangi anoms pataisoms nebuvo pritarta. Galime komiteto nuomonei pritarti?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, mes atskirai balsavome. Kartu sudėję balsavome dėl tų…
PIRMININKAS. Kartu balsavome.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, nes esmė jų yra kartu.
PIRMININKAS. Gerai. Bendru sutarimu? Ir tada visam 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju. Priėmimas negalimas, nes yra tik 65 Seimo nariai.
Galima išsakyti motyvus. Motyvai už – Seimo narys R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Šiuo įstatymo pakeitimu yra siūloma gydytojų rezidentų bazinio darbo užmokesčio dydį susieti su darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos dydžiu. Tai yra geras žingsnis, nes kylant baziniam dydžiui visą laiką kiltų ir rezidentų atlyginimai. Taip pat visi pritarėme, kad atlyginimai didėtų gydytojams rezidentams, bet šiuo metu biudžeto galimybės yra tokios, kad galima pakelti tiktai atitinkamu koeficientu.
Dar galima atkreipti dėmesį ir į tai, kad pirmą kartą yra didinamas atlyginimas gydytojams rezidentams, ko iki šiol niekada nėra daryta. Dėl atlyginimų didinimo, tai tas atlyginimų didinimas tiek gydytojams rezidentams, tiek gydytojams lieka kaip pagrindinis prioritetas Sveikatos reikalų komitete ir tuo klausimu bus nuolat dirbama, kad atlyginimai būtų didinami tiek gydytojams rezidentams, tiek gydytojams. Todėl aš siūlyčiau pritarti šitam įstatymo pakeitimui.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Sysas. Nėra. Nuomonė prieš – J. Olekas. Nėra. Nuomonė prieš – A. Matulas. Nėra. Nuomonė prieš – A. Armonaitė. Taip pat nėra. Nuomonė už – D. Kaminskas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų nuo sausio 1 dienos atlyginimų kėlimas rezidentams yra tikrai didelis žingsnis, nors ir kokie čia buvo šnekėjimai, kad jie kyla nedaug, bet kyla 73 eurais ant popieriaus, 50 eurų į rankas. Manau, kad dar Europos struktūrinių fondų pinigais, jeigu bus galima juos panaudoti, iš tikrųjų atlyginimai gal ir pasieks tą siekiamybę apie 30 %. Turėtų būti žiūrima į ateitį. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – M. Majauskas. Jo nėra. (Balsai salėje) Balsavimą atidedame, iki susirinks 71 Seimo narys.
Skelbiu 15 minučių techninę pertrauką ir kviečiu frakcijų seniūnus į Seimo Pirmininko kabinetą. (Balsai salėje) Renkamės į salę 11 val. 40 min.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiami kolegos, prašome grįžti į savo darbo vietas. Buvo paskelbta, kad posėdį tęsime 11 valandą 40 minučių, jau 42 minutės.
Gerbiami kolegos, noriu jūsų paklausti dėl pradėto priimti Medicinos praktikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1209(3). Yra siūlymas daryti pertrauką iki vakarinio posėdžio. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Darome pertrauką dėl Medicinos praktikos įstatymo projekto iki vakarinio posėdžio. Bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Taip!“) Dėkoju. Bendru sutarimu.
11.43 val.
Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1421(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1421(2). Sveikatos reikalų komiteto pranešėjo nematau. Gerbiamoji pirmininke, ponia A. Kubiliene, prašome. Svarstymo stadija.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komiteto sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1421(2) ir komiteto išvadai. Balsavo: 6 – už, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji pirmininke, norėčiau su jumis pasitarti. Iš tikrųjų yra užsirašę ir diskusijai, ir yra pasiūlymų. Vėlgi mes visiškai neturime opozicijos. Ar mes atidedame šio klausimo svarstymą ir taip pat padarome pertrauką? (Balsai salėje)
Galbūt būtų labai etiška ir teisinga dėl šio klausimo svarstymo taip pat padaryti pertrauką. Ir dėl lydimųjų įstatymų projektų… Manau, tiesiog visą paketą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad čia reikia skubos tvarkos.
PIRMININKĖ. Taip, mes vakariniame posėdyje grįšime prieš šių įstatymų projektų ir juos galėsime svarstyti. Dėkoju. Kadangi yra užsiregistravę kalbėti iš opozicijos, kadangi yra pasiūlymų, kuriuos nori teikti opozicija, mes įvertindami ir gerbdami opozicijos valią ir neatimdami galimybės išsakyti jiems savo argumentus ir pastebėjimus, manau, pasielgsime teisingai. Ar galime bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Balsuojam!“)
Ponas J. Bernatonis per šoninį mikrofoną.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, aš manau, kad toleravimas destrukcijos, kurią daro opozicija, kenkia Seimui, todėl aš nepritariu tam, kad mes atidėtume dėl to, kad opozicija nedalyvauja. Opozicijai sudarytos visos sąlygos dalyvauti: jie turi savo atskiras kėdes, atskirus kompiuterius, vietas salėje, ir tegul dalyvauja.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pastebėjimą. Aš prašau balsuoti. Kadangi aš teikiau savo siūlymą ir dėl šio klausimo padaryti pertrauką iki vakarinio posėdžio, prašau balsuoti, kas pritariate, kad padarytume pertrauką iki vakarinio posėdžio dėl viso Odontologijos praktikos įstatymo paketo ir svarstytume tada, kai grįš pasiūlymų pateikėjai. (Balsai salėje)
Noriu atkreipti dėmesį, kad mes turime tikrai didelę darbotvarkę ir yra ką veikti.
Balsavo 45 Seimo nariai: už pertrauką – 19, prieš – 5, susilaikė 21. (Šurmulys salėje)
Aš dar kartą Seimo narius informuoju. Tie, kurie norite ir manote, kad pasiūlymų pateikėjų nereikia išgirsti, kad jų argumentų girdėti mes nenorime, ir manote, kad reikia dirbti toliau… (Balsai salėje) Aš tiesiog informuoju dar kartą ir kreipiuosi. Taip, aš jūsų balsavimu esu įpareigota vesti posėdį toliau, tai aš ir darysiu, nes buvo tokia jūsų valia ir toks balsavimas.
Gerbiamas A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš kur mes žinome, kad 15 valandą opozicija bus ir pristatys pasiūlymus? Jie išėjo dėl to, kad Pirmininkas paskelbė perbalsavimą. Mes to perbalsavimo nepakeitėme, tai lygiai taip pat 15 valandą mes sėdėsime taip, kaip sėdime dabar.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, šiuo metu pas Seimo Pirmininką vyksta pasitarimas. (A. Palionis: „Jau baigėsi, aš iš ten atėjau!“) Jūs nesuradote sprendimo? (A. Palionis: „Nesurado!“) Jūs nesuradote sprendimo. Opozicija ir toliau nežada grįžti į salę? (Balsai salėje: „Čia prieš Kalėdas!“ „Opozicijos dalyvavo tik keli seniūnai.“)
Suteiksiu žodį pranešėjai A. Kubilienei. Prašome.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, galbūt ir būtų teisingas jūsų prašymas, jeigu Seimo nariai pritartų. Galbūt galima svarstyti medicininius įstatymus ir po to galbūt jau sugrįš opozicija ir galės pristatyti. Tiesiog vieną tą įstatymą atidėti po Farmacijos įstatymo.
PIRMININKĖ. Kalbėkime taip, kaip parašyta. Kokius medicininius? Jūs kalbate apie įstatymų projektus. Mes dabar palietėme odontologijos praktikos paketą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, po to eina odontologijos praktikos kitas paketas, tada eina savivaldybių, kuris susijęs, ir Farmacijos įstatymas.
PIRMININKĖ. Taip, ir jūs siūlote…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Perkelti tą odontologų rezidentų darbo užmokesčio klausimą.
PIRMININKĖ. Mes jau tai nutarėme, gerbiamoji pirmininke, kad Medicinos praktikos įstatymą svarstysime vakariniame posėdyje, ir tai padarėme bendru sutarimu.
Dabar buvo paskelbtas Odontologijos praktikos įstatymas Nr. XIIIP-1421. Ir aš matydama, kad nėra pasiūlymų autorių, teikiau, kad galbūt tikslinga būtų jų palaukti. Bet jūs balsavote už tai, kad dirbtume toliau ir nieko nereikia laukti, todėl aš jūsų įpareigota sakau – pastraipsniui… Diskutuoti buvo užsirašęs J. Olekas. Prašome atkurti visus mūsų įrašus. Diskutuoti buvo užsirašęs J. Olekas. Jo salėje nėra. Vadinasi… Daugiau norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Kviečiu gerbiamąją pirmininkę grįžti į tribūną. (Balsai salėje) Gerbiamosios pirmininkės noriu paklausti. Prieš tai įstatymo projekto, dėl kurio mes padarėme pertrauką ir dėl kurio jūs sutikote, kad mes svarstytume vakariniame posėdyje, tie patys dydžiai yra ir Odontologijos praktikos įstatyme?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Ar mes galime svarstyti? Todėl aš ir siūliau ir šio klausimo daryti pertrauką. Tačiau, ko gero, gerbiamieji mano kolegos, neįsitikinote ir nepasižiūrėjote į pasiūlymų esmę. Jie yra tokie patys, identiški, kaip ir medicinos praktikos. Todėl jūsų klausiu, ar iš tikrųjų mes galime svarstyti toliau? (Balsai salėje)
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Posėdžio pirmininke, galbūt galima būtų dar kartą balsuoti? Ne visi suprato jūsų siūlymą. Gal dar kartą balsuojate. Aš būčiau už tai, kad dalyvautų pristatant. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymas, už kurį balsavome, atitinka ir šio straipsnio pasiūlymus, todėl galime… Gerbiamoji komiteto pirmininke, jūs esate atsakinga už šio įstatymo teisingą pateikimą ir atitiktį jau priimtiems pasiūlymams. Pastraipsniui.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš nesu posėdžio pirmininkė, bet aš vis dėlto siūlau dar kartą balsuoti ir palaukti opozicijos šiuo klausimu. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Čia svarstymas. Dėl Seimo narių I. Šimonytės, M. Majausko, R. Žemaitaičio, A. Matulo ir I. Degutienės pirmojo pasiūlymo.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto išvada yra nepritarti. Valstybės finansinės galimybės 2018 metams neleidžia didinti 30 % gydytojų odontologų rezidentų atlyginimus.
PIRMININKĖ. Taip. Kadangi pateikėjų nėra, nuomonė už, nuomonė prieš pasiūlymą. (Balsai salėje) Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti už M. Majausko… Užsirašė pavėluotai, bet suteiksiu žodį J. Džiugeliui.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų noriu atkreipti dėmesį, mes visą laiką akcentavome, kad Seimas turi būti vieningas. Iš tikrųjų šiuo metu aš manau, kad būtina perbalsuoti dar kartelį, nes galbūt daugybė žmonių, Seimo narių, nesuprato, už ką balsavo. Nuoširdžiai siūlau padaryti pertrauką šio klausimo ir būti vieningiems, nes mes sprendžiame iš tiesų labai svarbius klausimus šiuo įstatymų paketu, todėl, palaikydamas Seimo Pirmininko pavaduotoją, siūlau daryti šio klausimo pertrauką ir pakartotinai balsuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Mes turime atskirti du dalykus. Jūs dabar kalbėjote dėl pasiūlymo, gerbiamasis Justai, ar dėl pertraukos? Dėl pertraukos mes jau sutarėme ir buvo balsavimas, ir aš antrą kartą teikti šito negaliu, nes ir frakcija neprašė. Pavieniai Seimo nariai, deja, neturi tokios teisės prašyti pertraukos, o pertraukos prašyti gali tik frakcijos vardu. Laikomės Statuto.
Dabar dėl minėto pasiūlymo daugiau norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti. Kas už I. Šimonytės, M. Majausko, R. Žemaitaičio, A. Matulo ir I. Degutienės pasiūlymą? Pasiūlymo esmė – padidinti koeficientus nuo 3,5 iki 4 ir odontologijos rezidentūros – nuo 4 iki 4,95.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 5, prieš – 28, susilaikė 25. Pasiūlymui nepritarta.
Seimo nariai I. Šimonytė, M. Majauskas teikia pasiūlymus. Jie tokie patys, todėl mes antrą kartą už tą patį nebalsuojame.
Seimo narys J. Olekas taip pat teikia pasiūlymą. Gerbiamoji komiteto pirmininke!
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiamojo J. Oleko pasiūlymas iš karto yra susijęs su 2 dalimi, kad tie koeficientai, t. y. 4 jaunesniesiems ir 4,9 vyresniesiems, įsigaliotų nuo gegužės 1 dienos.
PIRMININKĖ. Mes dar, atsiprašau, grįžkime prie 1 straipsnio.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Tada tik koeficientų padidinimas.
PIRMININKĖ. Kaip? Atitinkamai jau buvo balsuota. 2 straipsnis. J. Oleko pasiūlymas yra dėl datos. Gerbiamoji pirmininke, prašome pakomentuoti ir pasakyti komiteto nuomonę.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Čia buvo susijęs, kaip minėjau, su tuo anksčiau minėtu pasiūlymu, kad koeficientai būtų didinami nuo gegužės 1 dienos. Komitetas tam nepritarė.
PIRMININKĖ. Nuomonė už, nuomonė prieš J. Oleko pasiūlymą. Norinčių kalbėti nėra. Kas už J. Oleko pasiūlymą, kuriam nepritarė Sveikatos reikalų komitetas, prašome balsuoti, kad šis įstatymas įsigaliotų ne nuo sausio 1 dienos, o nuo gegužės 1 dienos.
Dėkoju. Balsavo 56 Seimo nariai: už – 6, prieš – 31, susilaikė 19. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar dėl viso įstatymo projekto po svarstymo. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiuo įstatymo projektu siūloma gydytojų rezidentų atlyginimą susieti su dirbančiųjų pagal darbo sutartis bazinės algos dydžiu. Tai būtų irgi atlyginimų kilimas kylant baziniam algos dydžiui. Iš tikrųjų irgi pirmą kartą didinamas atlyginimas, todėl aš pasisakau už atlyginimų didinimą visiems gydytojams odontologams. Sveikatos reikalų komitete irgi lieka kaip prioritetas tas klausimas. Manau, kad ateityje bus nuolat diskutuojama, kaip rasti galimybę gydytojams rezidentams odontologams kelti atlyginimus, atlyginimų koeficientus. Siūlau pritarti atlyginimų kėlimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų nuomonę. Nuomonė prieš – M. Majauskas ir J. Olekas. Jų salėje nėra. Prašome balsuoti po svarstymo dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1421.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 52, prieš nėra, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
Ypatingos skubos netaikysime, šiandien nepriimsime. Lauksime ketvirtadienio.
11.59 val.
Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3955(2) (svarstymas)
Lydimasis įstatymo projektas – Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3955(2). Prašome, gerbiamoji komiteto pirmininke.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3955(2) – grąžinti Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3955 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo narių, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Jaunųjų gydytojų asociacijos, Studentų odontologų asociacijos pasiūlymus ir komiteto argumentus.
Argumentai. Aš juos trumpinsiu, nes čia yra keletas lapų.
Pirma, dėl įstaigų licencijavimo įstatymo projekto. 11 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimą pagal D modelį, tačiau abejotina, ar tai užtikrins tinkamą odontologų paslaugų kokybę ir pacientų saugumą. Manytina, kad, siekiant teisinio aiškumo, įstatyme turėtų būti numatyta odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijų tikslinimo, licencijos dalies galiojimo stabdymo ir panaikinimo galimybė. Taip pat, siekiant užtikrinti vienodų reikalavimų (licencijavimo, paslaugų kokybės ir kontrolės) taikymą visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, siūlytina apvarstyti galimybę odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo funkciją perduoti kompetentingai valstybės institucijai.
Antra, dėl specialistų licencijavimo. Siūlomas odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo modelis gali neužtikrinti tinkamos paslaugų kokybės ir pacientų saugumo.
Trečia, dėl specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto nuostatos dėl specialistų kvalifikacijos tobulinimo neatitinka Sveikatos sistemos įstatymo nuostatos, siūlytina Odontologijos praktikos įstatyme įtvirtinti, kad ir odontologų bei burnos priežiūros specialistų tobulinimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji pirmininke, jūs bendru sutarimu akcentuokite, ką nutarėte – kad būtų grąžinta iniciatoriams tobulinti.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į išsakytus daugybę…
PIRMININKĖ. Jūs išsakėte argumentus, bet svarbiausias sprendimas – siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ačiū. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti siūlymui grąžinti iniciatoriams tobulinti? Galime pritarti. Salėje turime 59 Seimo narius, šiuo metu dirbančius. Opozicija, deja, į mūsų salę dar neatvyko, tikimės sulaukti.
12.03 val.
Odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 3, 4, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1049 (svarstymas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 3, 4, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1049. Prašau, gerbiamoji pirmininke, paskelbti jūsų komiteto išvadą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Pagrindinio komiteto išvada: grąžinti Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 3, 4, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1049 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad komitetas priėmė sprendimą grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3955(2), lėmusį Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 3, 4, 7 ir 10 straipsnių pakeitimą. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti ką tik paminėtą įstatymo projektą, prašome balsuoti. Toks yra komiteto pasiūlymas.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 59, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1049 grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
12.05 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1050 (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1050. Prašome, gerbiamoji komiteto pirmininke, paskelbti išvadą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto sprendimas: grąžinti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1050 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad komitetas priėmė sprendimą grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3955(2), lėmusį Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 straipsnio pakeitimą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai? Galime, nes ką tik balsavome už panašų pasiūlymą. Dabar šiuo lydimuoju įstatymo projektu taip pat pritariame bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti.
12.06 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1051(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1051(2). Sveikatos reikalų komiteto išvada. Svarstymas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Pagrindinio komiteto išvada – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1051(2) ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašau Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovą. Gal T. Tomilinas galėtų paskelbti išvadą dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo? Mes duosime tekstą. Ačiū. Ateina Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė paskelbti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas klausimą svarstė lapkričio 22 dieną. Pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjams. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame po svarstymo dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1051(2).
Balsavo 60 Seimo narių: vienbalsiai – 60 po svarstymo pritarė įstatymo projektui.
12.09 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1290(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1290(2). Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę A. Kubilienę pateikti komiteto išvadą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Pagrindinio komiteto išvada – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1290(2) ir komiteto išvadoms. Už – 6, prieš – 3, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Norėjo dalyvauti diskusijoje, matau, A. Matulas, tačiau jo salėje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – M. Puidokas. Prašom, kolega.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Šiandien vaistų kainos visose Europos šalyse ir Lietuvoje skiriasi ne procentais, o kartais. Iš tikrųjų vienas farmacijos tėvų – profesorius E. Tarasevičius yra pateikęs kaip labiausiai ydingą mūsų farmacijos sektorių, kuriam reikalingi būtini, tiesiog svarbūs esminiai pataisymai. Aš manau, kad šiuo atveju įvesti tam tikrą kainų reguliavimą buvo tiesiog būtina. Ši fiksuota priemoka leis sutaupyti apie 10 mln. eurų. Kalbant bendrai apie vaistų ir farmacijos sektorių, tai iš tiesų Europos lygmeniu, Europos Sąjungos kontekste Lietuva labai stipriai išsiskiria. Tai, ką šiuo metu daro Sveikatos apsaugos ministerija, kas yra teikiama šiuo įstatymu, yra tikrai tos svarbios pataisos, kurios leis taisyti viską sistemiškai, todėl kviečiu visus palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti Farmacijos įstatymo?.. Prieštaraujančių nebuvo, tai bendru sutarimu. Dėkojame.
12.11 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1270(3) (svarstymas)
1-7a klausimas – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1270(3). Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pateikia V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų komitetas svarstė jau trečiąją Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo projekto versiją. Gautos ir Vyriausybės išvados, buvo nemažai diskusijų. Komitetas svarstė projektą ir, atsižvelgęs iš esmės į Teisės departamento pastabas, įregistravo trečiąją versiją, taip pat pateikė ir savo pastabų. Projektui buvo pritarta bendru sutarimu. Pritaria net ir opozicija, kurios šiandien nėra, mes tikrai plačiai diskutavome, kodėl reikalingas šis projektas.
PIRMININKĖ. Ačiū jums už pateiktą išvadą. Kviečiu T. Tomiliną pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą minėtu klausimu.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, gruodžio 14 dieną Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip papildomas svarstė Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas iš esmės siūlo pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, kurioms visoms komitetas pritarė: už balsavo 7, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti V. Baką. Prašom.
V. BAKAS (LVŽSF). Aš labai trumpai. Gerbiamieji kolegos, susidaro toks įspūdis, kad mes čia tik didiname atlyginimus specialiosioms tarnyboms. Taip, tai yra svarbu, bet šis projektas skirtas ne tik tam. Visų pirma noriu atkreipti dėmesį, kad yra įvedama nauja veiklos forma, t. y. analitinė žvalgyba. Šiandien specialiosios tarnybos susiduria su milžinišku kiekiu informacijos, kurią turi apdoroti, kad galima būtų tai daryti efektyviai, taip pat formuluoti prioritetus. Taip pat šis projektas siūlomas išanalizavus ir geriausių užsienio šalių žvalgybų praktiką, todėl šis momentas – naujos veiklos formos – yra ypač svarbus, kai kalbama apie šį įstatymą.
Antras momentas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, tai yra parlamentinė kontrolė. Taip, mes suteikėme pastaraisiais metais nemažai įgaliojimų specialiosioms tarnyboms, bet matome, kad reikalinga ir visuomeninė kontrolė, ir parlamentinė kontrolė. Šiame projekte tai taip pat atsispindi.
Iš tiesų visi pasiūlymai, jų buvo labai daug, yra apsvarstyti komitete, suderinti ir aptarti su opozicija, gauta Vyriausybės išvada, todėl aš manau, kad šiuo projektu mes suteiksime naujų galimybių mūsų specialiosioms tarnyboms. Tai bus logiška mūsų vykdomos politikos, stiprinant kovą su korupcija, tąsa, todėl siūlyčiau pritarti po svarstymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ačiū už išsakytą jūsų nuomonę.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – A. Anušauskas. Jo nėra. Nuomonė prieš – A. Sysas. Jo nėra. Nuomonė už – D. Gaižauskas. Prašom, kolega.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Išties labai trumpai, kolegos. Ši tarnyba nuo 2000 metų – įsivaizduokite, nuo 2000 metų! – niekada nebuvo pertvarkyta. Kad ji atitiktų dabartinius reikalavimus, būtų moderni, galėtų persitvarkyti šiuolaikiškai tiek funkcijas, tiek uždavinius, tiek naujus veiklos metodus, kaip ir paminėjo V. Bakas, ir galėtume parlamentinę kontrolę stiprinti, išties tikrai siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui. Tarnyba išties labai svarbi, yra viena iš pagrindinių, kuri kovoja su korupcija, todėl galimybė susitvarkyti jai tiek uždavinius, tiek funkcijas, tiek visus veiklos metodus dabar atsirado. Tikrai siūlyčiau palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – S. Gentvilas. Jo nėra. Nuomonė prieš – P. Gražulis. Prašom, kolega.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti dėmesį, prieš priimant šį įstatymą ir stiprinant Specialiųjų tyrimų tarnybos instituciją, kad suprastume, kas vyksta mūsų visuomenėje. Praėjus beveik 27 metams nepriklausomos Lietuvos, mes tapome, kaip visuomenė labai dažnai kalba, policine ir neteisine valstybe. Šiandien STT tapo politiniu įrankiu susidoroti su nepalankiais asmenimis, su nepalankiomis politinėmis partijomis, yra keliamos politinės bylos. Aš manau, kad reikėtų stiprinti STT, bet prieš tai ją reikėtų reformuoti. Reformuoti, kad jos vadovai, lyderiai tikrai vadovautųsi tik įstatymu, o ne politine teise, kad jie nepiktnaudžiautų savomis teisėmis susidorojant su kitaminčiais.
Kad ir šiandien dalyvavo filosofai, režisieriai spaudos konferencijoje, jie pabrėžė, kad tikrai mes tampame policine valstybe. Šiandien valstybė gyvena tik viena nuomone, viena tiesa. Neduok Dieve, jei žmogus pasako kitą nuomonę, tai paprasčiausiai jis yra persekiojamas. Ne tik politinis persekiojimas, bet į tai įsitraukia ir specialiosios tarnybos. Mes turime matyti, kur eina Lietuva, kokiu keliu eina. Kol, aš manyčiau, nepertvarkyta visa ši sistema, kol ten dirbantys žmonės vadovaujasi politine, telefonine teise, o ne įstatymu, kai prieš vienus nepradedami visiškai jokie tyrimai, nes tai yra savi, o prieš kitus naudojama šita institucija politiškai susidoroti, stiprinti šitos institucijos, aš manau, negalima.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nuomonės išsiskyrė. Kviečiu visus užimti darbo vietas ir balsuoti dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo projekto Nr. XIIIP-1270(3).
Balsavo 61 Seimo narys: už – 58, prieš – 1, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
12.19 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2, 3 straipsnių ir Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1271(2) (svarstymas)
Lydimasis įstatymo projektas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2, 3 straipsnių ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1271(2). Kviečiu T. Tomiliną pateikti komiteto išvadą.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis gruodžio 14 dieną svarstė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 3 straipsnių ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas jam pritarė ir pateikė patobulintą įstatymo projektą su komiteto išvadomis. Už balsavo 7, prieš – 1, susilaikė 2. Komitetas pritarė įstatymo projektui ir jo lydimajam variantui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką V. Baką pateikti komiteto išvadą dėl lydimojo Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo.
V. BAKAS (LVŽSF). Komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta.
Nuomonė už, nuomonė prieš. T. Tomilinas nori kalbėti už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, norėčiau tik informuoti, kad jeigu jus kaltins, kad mes čia griauname kokią nors valstybės darbo apmokėjimo sistemą, aš jums galiu drąsiai pasakyti, kad tikrai geros valstybinio darbo apmokėjimo sistemos nėra. Yra tik bendras įstatymas, kuriame yra surašyta daug priedų su įvairiais skaičiukais. Realiai tai nėra sistema, o sistemą šiandien mes kuriame. Jos esmė yra ta, kad patys kolektyvai, valstybės institucijos persitvarko, diegia naujus vadybos modelius, skaičiuoja kaštus, kartu su darbuotojų kolektyvu sprendžia, kaip pagerinti darbo kokybę, ir iš tikrųjų susitaria dėl to, kad apmokėjimas turi būti deramas, o ne simbolinis. Taigi aš kviečiu visas kitas valstybines biudžetines įstaigas eiti tais pačiais keliais ir tie rezultatai bus pasiekti. Tikrai nebijoti demagogų aiškinimo, kad mes kažkokias puikias sistemas griauname, nes tos puikios sistemos užtikrino žmonėms tiktai galimybę egzistuoti, bet ne uždirbti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra. Kadangi prieš tai buvo jau balsuota ir beveik vienbalsiai visi priėmėme sprendimą, tai dėl šio įstatymo projekto galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu.
12.22 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 153 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1445(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 153 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1445(2). Svarstymas. A. Širinskienė, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas gruodžio 13 dieną svarstė Seimo statuto pakeitimo projektą Nr. XIIIP-1445 ir pritarė projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prašom. Atsiprašau, yra. J. Razma nori kalbėti už. N. Puteikis nori kalbėti už. Prašau, gerbiamasis Nagli Puteiki.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, noriu labai pasidžiaugti šita Statuto pataisa ir padėkoti Seimo Pirmininkui. Valstiečių partija, eidama į rinkimus, deklaravo, kad politikai veršis diržus, demonstruos kuklumą. Šitas Statuto pakeitimas iš tikrųjų atspindi rinkimų programą ir tai, ko iš mūsų rinkėjai tikisi, ko tikisi iš mūsų valdančiosios koalicijos. Tai, kad mes mažinamės reprezentacines išlaidas, kad mes mažinamės parlamentinei veiklai skirtas išlaidas, kad mes įteisiname tą sumažinimą, kuris nuolat turėdavo būti iš naujo kasmet patvirtinamas šita valia, aš tikrai šitą kuklumą sveikinu ir visus agituoju balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamam N. Puteikiui. Dar kartą tiesiog akcentuodama, pasinaudodama pirmininkės teise ir taip pat bendraautorės teise, sakau, kad šitame Statute ne pratęsiamas sumažinimo terminas, o tiesiog sumažinama ir paliekama mažesnioji dabar galiojanti šiais metais, bet kad ir kitais, ir ateityje būtų būtent šita norma – vienas vidutinis darbo užmokestis parlamentinėms išlaidoms, o ne 1,7, kaip galėtų būti padidinta.
Prašau gerbiamuosius Seimo narius balsuoti dėl šio Statuto straipsnio.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą. Tai būtų administracinių nusižengimų… Ar turėsime pasiūlymų? Nėra 71. Aš jo neskelbsiu ir manau, kad mes jį atidėsime iki tada, kai salėje bus 71 Seimo narys. Priėmimo nepradedame.
12.26 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 276 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-603(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 276 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-603(2). Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę A. Širinskienę. Svarstymas. Pateikite komiteto išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-603 ir pritarė jam balsuodamas 10 balsų už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Vingrienę, Aplinkos apsaugos komiteto pranešėją, pateikti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė projektą ir nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus argumentus bei pasiūlymus. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką A. Stančiką pateikti Kaimo reikalų komiteto išvadą.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komitetas svarstė ir pritarė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje po svarstymo nėra.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė prieš – M. Majauskas. Jo salėje nėra. Nuomonė už. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti dėl Administracinių nusižengimų kodekso.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 59, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-603(2) pritarta.
12.29 val.
Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1426(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1426(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę kviečiu paskelbti komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas, apsvarstęs projektą, atliko tik techninius pataisymus, todėl buvo pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Dalyvauti diskusijoje užsirašė N. Puteikis. Prašom į tribūną, kolega. Jūs nenorite diskutuoti.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Pasiūlymų, kaip ir minėjau, nėra. Nuomonės už norinčių sakyti nėra.
Prašom balsuoti dėl Vaikų išlaikymo fondo po svarstymo. Prašome balsuoti.
Balsavo 62 Seimo nariai. Vienbalsiai po svarstymo pritarta minėtam įstatymo projektui.
Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu sutarti, kad taikytume skubą įstatymų projektams, kuriuos šiandien mes po svarstymo jau aptarėme, kad galėtume ketvirtadienį juos ir priimti? (Balsai salėje: „Taip!“) Galime. Dėkoju, bendru sutarimu pritarta taikyti skubą.
12.31 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1469(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1469(2). Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę. Svarstymas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas projektą apsvarstė gruodžio 13 dieną ir yra tik techninis pataisymas atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą. Pritarta įstatymo projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu. Ir taikoma bendru sutarimu, kaip ir sutarėme dėl visų įstatymų projektų, taip ir šiam taikysime skubą, kad ketvirtadienį galėtume priimti.
12.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl atmintinų metų nustatymo tvarkos“ projektas Nr. XIIIP-1383 (pateikimo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl atmintinų metų nustatymo tvarkos“ projektas Nr. XIIIP-1383. Pateikimo tęsinys. Kviečiu A. Gumuliauską į tribūną.
Gerbiamas kolega, prašom pateikti, nes praėjusį posėdį, tik paskelbus Seimo nutarimo pavadinimą, buvo padaryta pertrauka, tad pateikimo tęsinys.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Šitą nutarimą priėmėme bendru sutarimu Valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje. Jis labiau reglamentuos atmintinų metų skelbimo tvarką. Puikiai suprantame, kad šitas nutarimas yra kaip pereinamojo laikotarpio dokumentas, nes kitai sesijai mūsų komisija rengia Istorinės atminties įstatymą. Tai šitas dokumentas turėtų atlikti reikiamas funkcijas iki tol, kol bus priimtas įstatymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių jus paklausti nėra. Po pateikimo norinčių išsakyti nuomonę už, nuomonę prieš nėra. Prašome balsuoti. Kas pritariate po pateikimo Seimo nutarimui „Dėl atmintinų metų nustatymo tvarkos“? Gerbiami kolegos, prašome balsuoti.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 57, prieš nėra, susilaikė 1.
Pagrindiniu siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas, papildomu – Istorinės atminties komisija. Siūloma svarstyti gruodžio 21 dieną. Ačiū.
12.34 val.
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 7, 9, 10, 11, 14, 16, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 103 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1351(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Buhalterinės apskaitos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1351(2). Svarstymas. Gal Audito komiteto išvadą galėtų pateikti N. Puteikis?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Taip, dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo. Audito komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1351(2). Papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto sprendimams ir pasiūlymams taip pat pritarta.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Ir kviečiu G. Burokienę pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė, bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, pasiūlymų taip pat nėra. Nuomonė už – P. Urbšys. (Šurmulys salėje) Gerbiami kolegos, prašome sudaryti galimybę P. Urbšiui… Vytautai Bakai, Kęstuti Mažeika, prašome atsisėsti ir klausyti P. Urbšio nuomonės.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, tas įstatymo projektas yra susijęs su tuo, kad Vyriausybė siūlo optimizuoti kai kurias funkcijas, susijusias su buhalterine apskaita, personalo klausimais, įkuriant vieną centrą. Manyčiau, kad tai atitinka Vyriausybės programą, kurią mes patvirtinome, ir mes turime sudaryti sąlygas tai vykdyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš niekas nenori išsakyti. Prašome balsuoti dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo pritarimo po svarstymo ar nepritarimo, jūsų valia. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, prašome visus balsuoti!
Balsavo 60 Seimo narių, už – 60. Vienbalsiai pritarta Buhalterinės apskaitos įstatymo projektui po svarstymo.
12.37 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1353 (svarstymas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės lydimąjį klausimą – Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1353. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją G. Burokienę. Pateikite komiteto išvadą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Čia dabar bus keletas lydimųjų įstatymų. Komiteto sprendimas yra Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1353 atmesti. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Audito komiteto pranešėją. Gal N. Puteikis galėtų mums talkinti?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komitetas nusprendė taip, kad… Pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas į Audito komiteto sprendimą ir pasiūlymus atsižvelgė, tačiau nusprendė įstatymo projektą atmesti. Tai mes čia nieko pakeisti negalime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už atmetimą – P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (LVŽSF). Atsiprašau, ne už atmetimą, aš tik norėjau šiek tiek patikslinti.
PIRMININKĖ. Prašom.
P. URBŠYS (LVŽSF). Čia yra lydimasis įstatymo projekto, už kurį mes nubalsavome, kad pritartume vykdomam centro kūrimui, susijusiam su tam tikrų funkcijų optimizavimu.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Povilai Urbšy, iš tiesų komiteto išvada – buvo siūloma būtent šį Viešojo administravimo įstatymo projektą atmesti, o pagrindiniam įstatymui mes jau pritarėme vienbalsiai.
Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti atmetimui? Galime pritarti atmetimui. Dėkoju. Minėtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1353 atmestas.
12.39 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 481 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1354(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės lydimasis klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 481 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1354(2).
G. Burokienė jau pasiruošusi pateikti komiteto išvadą. Prašau, kolege.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Komitetas svarstė ir pritarė išvadoms ir komiteto patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Skelbiu… Prašau Audito komiteto pranešėją N. Puteikį pateikti Audito komiteto išvadą.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komitetas konstatavo, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė Audito komitetui iš dalies ir įregistravo patobulintą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Norinčių diskutuoti nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo dėl Valstybės tarnybos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo. Dėkoju.
12.41 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1466(2), Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 10 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1467(2), Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1468(2) (svarstymas)
Kitas lydimasis įstatymo projektas – Biudžetinių įstaigų įstatymo 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. G. Burokiene, prašome pateikti išvadą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas…
PIRMININKĖ. Mane informavo Sekretoriatas, kad jūs galėtumėte pateikti visų trijų projektų, t. y. projekto Nr. XIIIP-1466, projekto Nr. XIIIP-1467 ir projekto Nr. XIIIP-1468, nes jie bendrai buvo svarstyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritaria išvadoms ir siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu. Dėl visų tas pats.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Norinčių diskutuoti nėra. Nuomonių išsakyti norinčių nėra. Bendru sutarimu pritarta po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1467(2), projektui Nr. XIIIP-1468(2) ir projektui Nr. XIIIP-1092(2). Atsiprašau, paskubėjau – projektui Nr. XIIIP-1466.
12.43 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1092(2) (svarstymas)
Skelbiu darbotvarkės 1-15 klausimą – Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1092(2). Kviečiu G. Burokienę pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas svarstė ir siūlo pritarti komiteto išvadoms ir komiteto patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Kviečiu papildomo komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, atstovą V. Ąžuolą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas svarstė kaip papildomas komitetas. Taip pat pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių diskutuoti nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti dėl Biudžetinių įstaigų įstatymo. Atsiprašau, A. Papirtienė norėjo išsakyti nuomonę už.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, svarstant įstatymo projektą pagrindiniame komitete buvo rasta visiems priimtina formuluotė, kuri atitinka esminį teikto įstatymo projekto tikslą, t. y. pagrindiniame Biudžetinių įstaigų įstatyme įtvirtinti galimybę visoms biudžetinėms įstaigoms jungtis į asociacijas. Ši galimybė leis kokybiškiau įgyvendinti viešuosius interesus ir siekti aukštesnės įstaigos veiklos kokybės. Taip bus užtikrinama teisė į asociacijų laisvę ir užtikrinamas ypač svarbus tarptautinis atstovavimas. Todėl kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajai kolegei. Prašome balsuoti dėl Biudžetinių įstaigų įstatymo projekto Nr. XIIIP-1092(2).
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 65. Vienbalsiai pritarta Biudžetinių įstaigų įstatymo projektui po svarstymo.
12.44 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 6, 7, 71, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1461(2), Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 7, 17, 341, 342, 344, 345, 347, 3412, 3415, 3416, 3418, 3419, 3422, 3423 straipsnių pakeitimo, 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo devintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1462(2), Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 7 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-290 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1463(2), Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-615 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1464(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1461 ir lydimieji – projektas Nr. XIIIP-1462, projektas Nr. XIIIP-1463 ir projektas Nr. XIIIP-1464. Ačiū. Jau matau pranešėją K. Mažeiką. Prašau pateikti Aplinkos apsaugos komiteto išvadas dėl pagrindinio ir lydimųjų įstatymų projektų.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Dėl visų? Komitetas apsvarstė ir balsavo: už – 4, prieš nebuvo, susilaikė 2 komiteto nariai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ačiū pranešėjui. Jūs pristatėte visus įstatymų projektus, kuriems komitetas po svarstymo pritarė. Dėl pasiūlymo, kuris yra gautas, mes dar aptarsime atskirai.
N. Puteikis yra kviečiamas diskutuoti. N. Puteikis atsisako diskutuoti. S. Gentvilas. S. Gentvilo salėje nėra. Diskutuoti daugiau užsirašiusių nėra. Kviečiu vėlgi K. Mažeiką. Prašome, ateikite, kolega, aptarsime, nes yra gautas Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas dėl 6 straipsnio. Kadangi Seimo nario nėra salėje…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš galiu pakomentuoti.
PIRMININKĖ. Prašome pristatyti ir argumentuoti, kodėl komitetas nepritarė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kolegos Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas buvo, kad atidėtume pusei metų, atsiprašau, metams atidėtume įsigaliojimą. Buvo motyvai tokie, kad lyg ir gamintojų įmonės, organizacijos, kurios turi sutvarkyti tas pakuotes, neturi informacijos, nepasirengusios ir visi kiti argumentai. Tačiau komitetas tam nepritarė. Motyvai buvo tokie, kad tikriausiai visi prisimenate Valstybės kontrolės ataskaitą, kurioje buvo kalbama, kad yra įmonių, kurios nuo 2013 metų nėra susitvarkiusios ataskaitų už pakuotes. Taip pat kalbama apie tai, kiek yra pažeidimų ir daug įvairių neteisėtų veiklų, dėl kurių yra pradėti ikiteisminiai tyrimai ir vyksta tikrai didelių sumų išieškojimai, todėl komitetas nepritarė ir siūlo, kad… Be to, dar kitas argumentas, kad bet koks mokestinis įstatymas, o tai akcentuoja ir Teisės departamentas, turi įsigalioti nuo metų pradžios, kad būtų, vadinkime, finansinių metų pradžia – susijęs būtent su įstatymo įsigaliojimu. Todėl komitetas nepritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, norintys kalbėti už pasiūlymą? Nėra. Nuomonė prieš pasiūlymą – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš norėčiau pritarti komiteto siūlymui. Konkrečiai pasisakau prieš S. Gentvilo pasiūlymą. Kaip jau sakė komiteto pirmininkas pristatydamas, įstatymo projektas dėl informacinės sistemos turėtų įsigalioti nuo 2018 m. sausio 1 d., o jeigu mes iš tikrųjų nukelsime dar vieneriems metams, kaip siūlo S. Gentvilas, dar užtruks įgyvendinimo aspektai… O atliekų kontrolės sistema turėtų būti įgyvendinama jau dabar ir tai užtikrintų kokybišką ir teisingą kontrolės sistemos įgyvendinimą. Taigi siūlau balsuoti prieš S. Gentvilo pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašome balsuoti. Gerbiamieji kolegos, kurie pritariate S. Gentvilo pasiūlymui, kad nukeltume įsigaliojimą iki 2019 metų, kuriam komitetas nepritarė ir dėl kurio V. Vingrienė išsakė savo nuomonę prieš.
Balsavo 59 Seimo nariai: už pasiūlymą balsavo 3, prieš – 37, susilaikė 19. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso įstatymo projekto po svarstymo norinčių kalbėti už nėra. Prašome balsuoti. Kas pritariate po svarstymo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymui, prašome balsuoti.
Dėkoju. Balsavo 61 Seimo narys: už – 60, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po svarstymo.
Gal galime bendru sutarimu pritarti lydimiesiems įstatymų projektams po svarstymo? Galima. Po svarstymo pritarta įstatymo projektams Nr. XIIIP-1462, Nr. XIIIP-1463 ir Nr. XIIIP-1464.
12.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos elektroninės sveikatos sistemos (NESS) (NESS I, NESS II, ESPBI IS) kūrimo“ projektas Nr. XIIIP-1435(2) (svarstymas ir priėmimas)
Toliau. Seimo nutarimas „Dėl Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo“. Ar yra norinčių dalyvauti diskusijoje? Darbotvarkės 1-17 klausimas. Gal galime sutarti bendru sutarimu, kad šitą klausimą svarstome vakariniame posėdyje? Galime. 1-17 klausimą, projektas Nr. XIIIP… (Balsai salėje) Yra V. Gailius. Gerai. Svarstymo stadija. Ar V. Gailius galėtų pateikti išvadą? Jūs pateikėte praėjusiame posėdyje. Antikorupcijos komisija daugiau neturi ką pasakyti.
Svarstymas. Norintys dalyvauti diskusijoje? N. Puteikis. Prašome į tribūną. Atsiimate. R. J. Dagys. Jo nėra salėje. A. Matulas – jo taip pat nėra. Duokite tekstą. Pasiūlymų nebuvo gauta. Nuomonė už, nuomonė prieš. Po svarstymo nuomonė už – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Atsiimu.
PIRMININKĖ. N. Puteikis nenori kalbėti. R. J. Dagys – nuomonė už, jo nėra salėje. Ar po svarstymo galime pritarti? Balsuojame po svarstymo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos elektroninės sveikatos sistemos kūrimo“.
Balsavo 63 Seimo nariai: balsavo vienbalsiai. Gerbiamasis Seimo Pirmininke! Kadangi balsavo vienbalsiai ir tai yra Seimo nutarimas, ar Seimo Pirmininkas sutinka dėl ypatingos skubos, kad galėtume priimti šį Seimo nutarimą? Seimo Pirmininkas sutinka. Pritariame ypatingai skubai.
Nuomonės už, nuomonės prieš. R. J. Dagys – nėra. A. Matulas – nėra. Norinčių kalbėti daugiau nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikiusių nėra, vienbalsiai Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1435(2) priimtas. (Gongas)
12.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Evelinos Karalevičienės atleidimo iš Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-1517 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Evelinos Karalevičienės atleidimo iš Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-1517. Pranešėjas – R. Karbauskis. Kas gali? Gali R. Šarknickas. Prašome. Pateikimas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėl E. Karalevičienės atleidimo iš Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pareigų. „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, nutaria: 1 straipsnis. Atleisti iš pareigų Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkę E. Karalevičienę“.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra. Kolegos, tikriausiai puikiai suprantate, kad norint paskirti naujai kadencijai reikia pirmiausia atlikti procedūrinius dalykus, kuriuos ir patarė Teisės departamentas. Norinčių kalbėti nėra. Po pateikimo galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu.
Galime ypatingą skubą? Galime. Svarstymas. Ačiū pranešėjui. Yra Teisės departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymas. 1 straipsnį siūloma išdėstyti taip: atleisti E. Karalevičienę iš Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pareigų, pasibaigus kadencijai. Galime pritarti? Galime pritarti. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Norinčių kalbėti nėra. Po svarstymo bendru sutarimu.
Priėmimas. Pastraipsniui. Vienas straipsnis. Galime priimti šitą straipsnį? Už visą norintys kalbėti? Norinčių kalbėti nėra.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 63 Seimo nariai: vienbalsiai – 63 Seimo nariai pritarė. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1517) priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, 18b negalime svarstyti, nėra kandidatės, todėl, kad jai ir pačiai bus suteikta galimybė kalbėti. Mes šiek tiek lenkiame laiką, todėl gal galime pradėti svarstyti rezervinius mūsų darbotvarkės klausimus? Siūlote nuo pabaigos. Galime ir nuo pabaigos. Pasiūlymas geras.
12.58 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Genės Rauluškienės ir kitų pareiškėjų peticijos“ (projektas Nr. PNP-41) priėmimas
Aš kviečiu P. Čimbarą. Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Genės Rauluškienės ir kitų pareiškėjų peticijos“ (projektas Nr. PNP-41). Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Peticijų komisija šių metų gruodžio 13 dieną posėdyje iš esmės išnagrinėjo G. Rauluškienės ir kitų pareiškėjų peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusiųjų nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo 3 straipsnį ir nustatyti, kad nepriklausomybės gynėjų šeimų nariais, nukentėjusiais nuo 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos agresijos, būtų pripažįstami taip pat ir žuvusiųjų broliai ir seserys.
Komisija priėmė sprendimą, atsižvelgusi į Seimo Laisvės komisijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktas nuomones. Atsižvelgus į visa tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjų pasiūlymą pakeisti minėtą įstatymą taip, kad nepriklausomybės gynėjų šeimų nariais, nukentėjusiais nuo 1991 m. sausio 11–13 dienom ir po to vykdytos agresijos, būtų pripažinti taip pat ir žuvusiųjų broliai ir seserys. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kolegos, nuomonė už, nuomonė prieš. Galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos išvadai atmesti peticiją? Ne? Norite balsuoti?
Prašome balsuoti dėl Seimo protokolinio nutarimo, kuris skelbia, kad reikia atmesti G. Rauluškienės ir kitų pareiškėjų peticiją.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 52, prieš – 1, susilaikė 6. Protokoliniam nutarimui pritarta.
13.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl UAB „Lietuvos energija“ dukterinės bendrovės UAB „NT Valdos“ nekilnojamojo turto viešo pardavimo konkurso stabdymo“ projektas Nr. XIIIP-1519 (pateikimas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą, kaip ir sutarėme. Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl UAB „Lietuvos energija“ dukterinės bendrovės UAB „NT Valdos“ nekilnojamojo turto viešo pardavimo konkurso stabdymo“ projektas Nr. XIIIP-1519. Pranešėjas – A. Palionis. Pateikimas.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pasirodžiusi vieša informacija, kad UAB „Lietuvos energija“ dukterinė bendrovė UAB „NT Valdos“ vykdo nekilnojamojo turto viešo pardavimo konkursą, kartu su parduodamais pastatais parduoda ir teisę „NT Valdos“ patikėjimo teise valdomuose valstybinės žemės sklypuose statyti naujus statinius. Tokiu būdu naujų pastatų savininkai įgys teisę pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį iki teisės aktuose nustatyto naujų statinių eksploatavimo termino, gali būti sudarytos sąlygos valstybinės žemės nuomininkui nuomotis valstybinės žemės sklypą maksimaliam 99 metų laikotarpiui. Taip pat pažymime, kad nuosavybės teise perduotų pastatų žemės sklypai buvo išnuomoti tik esamiems pastatams eksploatuoti. Tai nėra teisinga ir valstybei naudinga leisti statyti naujus statinius, kai valstybinė žemė nuomojama ne aukciono būdu esamiems pastatams eksploatuoti.
Nacionalinė žemės tarnyba tinkamai nevykdė valstybinės žemės naudojimo kontrolės, kadangi nesiėmė jokių priemonių, siekdama užtikrinti, kad UAB „NT Valdos“ išnuomota valstybinė žemė būtų naudojama pagal paskirtį, kad „NT Valdos“ išnuomoti valstybinės žemės sklypai būtų tinkamo dydžio, būtino šiuose sklypuose esantiems pastatams eksploatuoti, todėl siūlome pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei stabdyti „Lietuvos energijos“ dukterinės bendrovės UAB „NT Valdos“ nekilnojamojo turto viešo pardavimo konkursą. Kitas pasiūlymas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė užtikrintų, kad valstybės turtas būtų privatizuojamas tik per valstybinę įmonę, t. y. Turto banką (pagal Turto banko taisykles), ir dukterinių įmonių valdomo nekilnojamojo turto pardavimas duotų didžiausią grąžą valstybei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gal galėtumėte vienu sakiniu pasakyti, kuo būtų skyręsi, jeigu šį turtą būtų pardavinėjęs Turto bankas? Koks būtų pagrindinis skirtumas ir kokie būtų verčių skirtumai?
A. PALIONIS (LSDDF). Verčių skirtumų tikrai neskaičiuosiu, nes tai yra Vilniaus miesto žemės rinkos kaina. Iš esmės skirtumas yra tas, kad dabar organizuojamas aukcionas, kur yra skaičiuojama tik pastatų kaina, ji nepriklauso nuo to, kur jie stovi, ar jie stovi prie Aušros vartų, ar stovi A. Juozapavičiaus gatvėje, ar Žvejų gatvėje, yra parduodamas pastatas ir neįkalkuliuojama į pradinę kainą, kad tas pastatas stovi Vilniaus centre. Tas pats būtų, ar jis stovėtų dabar išgarsėjusiuose Prienuose, būtų ta pati kaina. O jeigu parduotų Turto bankas, jis vertintų ir to pastato pačią dislokacijos vietą, nustatydamas kainą į tai atsižvelgtų.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma. Jo nėra. A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties keistai atrodo, kai institucijos, kuruojančios šį klausimą, teigia, kad turtas, perduotas į valstybės valdomos įmonės dukterinę įmonę, yra privatus privataus juridinio asmens turtas ir galima su juo elgtis ne pagal valstybės turto išvalstybinimo, vadinkime, procedūrą, ne per Turto banką. Tai norėčiau, gerbiamas pranešėjau, kad jūs pasakytumėte vis dėlto kaip Biudžeto ir finansų komiteto narys. Kaip taip parlamentinė kontrolė nusirito, kad galima, iškėlus į, sakykime, dukterinę įmonę, laikyti, kad tai yra privatus juridinis asmuo? Vienu mostu. Čia, beje, buvo A. Kubiliaus sprendimai, 2010 metai. Ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Visų pirma gal reikėtų sugrįžti į tuos 2010 metus, kai buvo įkurtos „NT Valdos“, ir prie jų esmės, dėl ko jos buvo įkurtos. Kad valstybė ir negalėtų valdyti savo perleidimo teise to turto ir kad būtų galima pasinaudoti Akcinių bendrovių įstatymu, nes „NT Valdų“ valstybė kaip ir nevaldo, valdo „Lietuvos energija“. Todėl šį nutarimą ir siūlome, kad Vyriausybė pasižiūrėtų. Gal reikėtų koreguoti ir Akcinių bendrovių įstatymą, kur būtų galima išskirti: įmonių valdomas valstybės turtas turėtų būti privatizuojamas, o valdomas patikėjimo teise būtų privalomai privatizuojamas per Turto banką. To dabar nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Poderys. Prašom, kolega.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Mano klausimas susijęs su 2 straipsniu. Jis, kaip aš suprantu, gali klaidinti Seimo narius. Čia rašoma, kad valstybės valdomas turtas turi būti parduodamas per Turto banką ir pagal Turto banko procedūras, arba privatizavimo procedūras. Tai taip ir yra. Taip ir yra, bet problema yra kitur, kad jeigu yra holdingo vidaus turtas, dukterinių, arba dukterinių dukterinių, arba įmonių turtas, jis nėra valstybės valdomas. Man atrodo… Ar nesutiktumėte, kad nutarimas yra tobulintinas? Nes taip, kaip jis surašytas, yra skirtas nekilnojamajam turtui, bet apie kitą turtą čia nėra pasisakoma. Praktika yra ta, kad dabar įmonės, įmonių valdytojai įgudo parduoti iš esmės valstybės valdomą turtą ir įmones ne pagal Privatizavimo įstatymą ir ne pagal privatizavimo procedūras.
A. PALIONIS (LSDDF). Iš esmės pastabai pritarčiau, bet šis nutarimas yra dėl konkrečios procedūros, kuri vykdoma šį mėnesį, gruodžio mėnesio 14 dieną prasidėjusi. Ir atkreipiame dėmesį į tai, kas vyksta su nekilnojamuoju turtu. O čia jau Vyriausybės prioritetas ir Vyriausybės požiūris, kaip ji su visu savo turtu gali elgtis. Mes tik atkreipiame dėmesį į konkrečius įvykius, kurie vyksta dabar.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus jums užduotus klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš po pateikimo. Nuomonė už – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš kolegas raginu balsuoti už, nes ypač profesionaliai nuskambėjo mūsų kolegos V. Poderio patikslinimas. Pranešėjas sutiko, kad iš tikrųjų yra milžiniška problema pasidariusi, kurią padarė ankstesnės Vyriausybės, o ši Vyriausybė tiesiog nespėjo panaikinti blogosios praktikos, kai valstybės valdomas turtas yra parduodamas pigiai ir greitai be žemės, be teisės į žemės nuomą, arba neparduodama žemė, bet parduodami tik pastatai ir valstybė negauna papildomų pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu būtų laikomasi, kaip teisingai pabrėžė gerbiamas V. Poderys, Privatizavimo įstatymo, būtų parduodama pagal privatizavimo procedūrą ir per Turto banką, kuris dabar kažkodėl iš tikrųjų priverstas pardavinėti mažos vertės sandėliukus. Kolegos, aš manau, balsuodami už šitą nutarimą mes suteiktume didžiulę paspirtį mūsų premjerui, kad jis šią ankstesnių premjerų ydingą praktiką sustabdytų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Mano nuomonė prieš yra tos apimties, kad man nepatinka, kad tai yra toks taškinis nutarimas – tik dėl vieno sandorio, kuris tuoj tuoj turi įvykti. Mano pasiūlymas būtų, jeigu toliau bus svarstoma, kad 2 straipsnyje būtų parašyta, kad pagal privatizavimo procedūras turi būti parduodamas ir netiesiogiai valstybės valdomas turtas arba panašiai. Čia yra didžioji sisteminė problema, kad išvalstybinamas turtas dėl to, kad jis nėra legaliai valstybės, bet yra privataus asmens, kuris yra valstybės valdomas.
Mano prieš yra šios apimties. Norėčiau sisteminio ir fundamentalaus požiūrio. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsiskyrė. Prašom balsuoti dėl ką tik pateikto Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-519.
Balsavo 63 Seimo nariai, visi vienbalsiai pritarė. Pagrindinis… A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamoji pirmininke, kadangi vienas aukcionas jau įvyko 14 dieną, kitas bus 20 dieną, t. y. įvyks rytoj, tai labai svarbu. Aš manau, kad konservatorių nėra todėl, kad 20 dieną būtent Gervėčių g. 4 (Karalienės Mortos mokyklos) teritorija su galimybe hektaro plote statyti 8 tūkst. kvadratinių metrų atsidurs galbūt M. Majausko, galbūt kitų rankose – tų, kurie valdo tos partijos finansus. Aš manau, kad valstybės turto greitas, skubotas išpardavimas turi nedelsiant būti stabdomas, todėl labai prašau prašyti ypatingos skubos, kad Vyriausybė tikrai turėtų tam tikrą poziciją, bent jau susiorientuotų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos… P. Gražulis – dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, aš irgi pritarčiau, kad jeigu yra galimybės… Pirmininko čia nėra, kas pasiūlo ypatingos skubos tvarką. Jeigu nėra Pirmininko, bent skubą gal reikia taikyti. Aš tikrai… Yra labai teisinga gerbiamo V. Poderio pastaba. Gal čia reikėtų ne tik Vyriausybei ateity nuorodą nurodyti, bet negali būti taip, kad įkuriama akcinė bendrovė, tai akcinei bendrovei perduoda turtą ir jau turtas lyg ir tampa ne valstybės, kaip nori, taip su tuo turtu ir elgiasi. Taip neturėtų būti. Čia yra schema, kuri turėtų būti griautina. Galbūt tikrai V. Poderys su savo komisija pateiktų įstatymo pataisas, kurias reikėtų priimti, kad tokių schemų mūsų valstybėje nebūtų. O čia mes konkrečiu atveju kreipiamės, kad tikrai valstybei nebūtų padarytas milžiniškas nuostolis.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamiesiems kolegoms. Išties įvertinu tai, kad yra Teisės departamento išvados, yra pastabų, todėl taikykime galbūt skubą, paskirkime Ekonomikos komitetą (jūs rytoj pasvarstysite) ir ketvirtadienį mes galėtume priimti. Ar galime bendru sutarimu sutarti dėl tokio mūsų veiksmų plano, kad pritariame skubai? Bendru sutarimu. Taip, dėkoju. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomo tada neskiriame. 21 dieną svarstymas ir galimas priėmimas. Dėkojame.
13.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-27 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1521 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas, žengiant į viršų, būtų Seimo nutarimo dėl nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos sudarymo“ pakeitimo projektas. Gerbiami kolegos, A. Skardžius buvo pareiškęs savo poziciją nedirbti šioje komisijoje. Yra siūlymas sumažinti narių skaičių iki 12 ir išbraukti A. Skardžių iš minėtos komisijos. Po pateikimo galima pritarti bendru sutarimu? Galime.
Svarstymas. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Po svarstymo – taip pat bendru sutarimu.
Ir priėmimas. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl minėto Seimo nutarimo. Nuomonė už – N. Puteikis. Jūs gal… Atsisakote kalbėti. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 59 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė minėtam Seimo nutarimui, kurį skelbiu jau ir priimtą. (Gongas) Tai būtų projektas Nr. XIIIP-1521.
13.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1503 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji Seimo nariai, buvo gerbiamo E. Jovaišos prašymas leisti pateikti Seimo nutarimą, kad papildytume sesijos darbų programą. Tai būtų 2-13a, 2-13b ir 2-14 klausimai. Ar sutiksite, kolegos? Sutinkame. E. Jovaiša kviečiamas į tribūną (žodis jums), kad pateiktų Seimo nutarimo projektą Nr. XIIIP-1503 ir papildytume darbų programą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, ypatingos svarbos švietimo klausimas, t. y. universitetų tinklo optimizavimo klausimas. Šiandieną drįstu prašyti, kad pakeistume rudens sesijos darbotvarkę ir įtrauktume šituos rūpimus klausimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių klausti nėra. Po pateikimo norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Galime.
Ypatinga skuba.
Svarstymas. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Priėmimas. Norinčių kalbėti nėra.
Prašome balsuoti, kad papildytume sesijos darbų programą nurodytais Seimo nutarimų projektais Nr. XIIIP-1501 ir Nr. XIIIP-1499.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 61 Seimo narys: už – 60, prieš nėra, susilaikė 1. Sesijos darbų programa papildyta. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
13.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimui sujungimo būdu į Vytauto Didžiojo universitetą“ projektas Nr. XIIIP-1501 (pateikimas)
Kviečiu E. Jovaišą pateikti pagal jūsų papildytą sesijos darbų programą Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimui sujungimo būdu į Vytauto Didžiojo universitetą“ projektą. Pateikimas. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji pirmininkė pasakė visą projekto esmę ir prasmę. Kartu aš prašau, kad šitie minėti universitetai būtų reorganizuojami sujungimo būdu į plačios aprėpties Vytauto Didžiojo universitetą, vykdantį mokslinius tyrimus ir studijas humanitarinių, socialinių, fizinių, menų, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslo srityse.
Gerbiamieji kolegos, tai iš tikrųjų yra mūsų aukštojo mokslo, galima pasakyti tokį žodį, revoliucija, nes tai yra pirmosios mūsų sisteminio aukštojo mokslo pertvarkymo kregždės, nes mūsų matymas yra štai toks: didžiuosiuose miestuose (Kaune ir Vilniuje) būtų: Kaune – trys universitetai, Vilniuje – du universitetai ir trys akademijos, taip pat būtų regioniniai universitetai Šiauliuose ir Klaipėdoje. Šitas pirmasis nutarimas liečia Aleksandro Stulginskio, Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universiteto sujungimą į vieną Vytauto Didžiojo universitetą.
Noriu pasakyti, kad šitam yra visos prielaidos, nes visų minėtų universitetų ir senatai, ir tarybos yra išreiškusios savanorišką valią susijungti. Yra ir šių metų lapkričio 22 dienos Vyriausybės nutarimas, ji taip pat mato tokį pat planą būtent sujungimo būdu. Mes vykdome savo valstybinę šitos Vyriausybės programą ir aš labai prašyčiau jūsų pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, tikrai pritarsiu šitam projektui. Mes jau esame kalbėję, aš tiktai noriu, kad ASU būtų išsaugotos inžinerinės specialybės ir tas pereinamasis balas nebūtų forsuojamas ir jis išliktų trys. Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū. Taip, iš tikrųjų, kaip tiktai 1 straipsnio paskutinė dalis ir šneka apie šitą išsaugojimą. Dėl trijų, keturių balų problemos aš ateinantį, šį antradienį kaip tik ASU, LURK, arba Lietuvos rektorių konferencijai, pristatau naują įstatymo projektą dėl priėmimo, naujos priėmimo tvarkos į mūsų universitetus ir kolegijas. Ten bus atsižvelgta į tuos dalykus.
PIRMININKĖ. M. Puidokas klausia. Prašau, kolega.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, iš tikrųjų norėsiu paklausti. Kaip laiko prasme turėtų būti tas jungimasis išdėliotas? Ar yra, tarkime, realu, kad, pavyzdžiui, iki 2019 metų esminiai jungimosi procesai būtų įvykę? Ir galbūt galėtumėte trumpai pakomentuoti techniškai, kaip pats jungimas atrodys, kaip bus siekiama, kad nebūtų programų dubliavimo, optimizuojama viskas?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū. Galimas daiktas, kad mes rytoj svarstydami komitete šitą klausimą nustatysime terminą, pavyzdžiui, kitų metų vasario 1 dieną, dėl reorganizavimo sąlygų patvirtinimo ir ateisime į salę su šita data.
Apskritai noriu pasakyti, kad čia reikia greitų sprendimų. Ta reorganizacija turi būti padaryta greitai, nes Lietuvos edukologijos universitetas naująsias programas, mokytojo programas, galės vykdyti tiktai Kaune nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., todėl reorganizacija turi būti padaryta iki to laiko.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Nuomonė už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų kviečiu palaikyti, nes Vytauto Didžiojo universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas, jų bendruomenės, jų tarybos įdėjo labai daug darbo tam, kad ši jungtis įvyktų. Ir mums, tiek kaip valdančiajai daugumai, tiek Vyriausybei, yra labai svarbu, kad tas procesas vyktų kuo sklandžiau ir kuo greičiau, nes tai leis padidinti atlyginimus mokslininkams, kadangi bus optimizuotos universitetų struktūros, bus išvengta programų dubliavimo, kur Lietuva dabar Europos Sąjungos kontekste tikrai atrodo labai nekaip, todėl prašau palaikymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti prieš nėra. Prašome balsuoti dėl Seimo nutarimo, kurį ką tik pristatė gerbiamas E. Jovaiša, po pateikimo.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 57, prieš nėra, susilaikė 1. Pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti. (Šurmulys salėje) Aš prašau komiteto pirmininką paskelbti svarstymo datą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). 21 diena. Prašyčiau ypatingos skubos.
PIRMININKĖ. Jūs prašote skubos, kad galėtume suspėti ir priimti?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Siūloma svarstyti gruodžio 21 dieną.
13.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui jo prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu“ projektas Nr. XIIIP-1499 (pateikimas)
Vėl kviečiu E. Jovaišą į tribūną pateikti Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui jo prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu“ projektą Nr. XIIIP-1499. Pateikimas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tai antra serija iš universitetų jungimo istorijos. Šiuo atveju turime sudėtingesnę situaciją, nes vienas iš subjektų – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas yra išsakęs tarybos apimtimi teigiamą nuomonę apie Vyriausybės lapkričio 22 dienos nutarimą, tačiau mes neturime Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarybos pritarimo. Tačiau mūsų Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnis sako, kad sprendimus dėl universiteto organizavimo priima Seimas universiteto tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu įvertinęs universiteto tarybos nuomonę. Šiuo atveju mes kaip tik turime Vyriausybės teikimą, juridiškai pagrįstą, t. y. lapkričio mėnesio 22 dienos, žinoma, ir mes turime tarybos nuomonę, kurią turiu rankose, Lietuvos sveikatos mokslų tarybos nuomonę, kurią turiu rankose, jinai neigiama, bet Vyriausybė yra į ją atsižvelgusi ir tų juridinių normų šiuo atveju yra laikomasi.
Be to, aš vakar turėjau susitikimą su Lietuvos sporto universiteto vadovybe, naująja einančia rektoriaus pareigas ir tarybos nariais, mes priėmėme drauge su švietimo ministre. Mano galva, šitas procesas turi vykti šita linkme. Kokie argumentai? Argumentai yra labai aiškūs. Jeigu pažiūrėtumėte, aš čia turiu medžiagą. Tai maždaug 80 % programų yra kaip tik biomedicinos srities. Štai, pavyzdžiui, bakalauro yra sportas – 47 %, sveikatos mokslai – 33 %, štai yra magistro studijos: sveikatos mokslai – 42 %, sportas – 40, gyvybės mokslai – 6 %, štai yra doktorantūra… Atsiprašau, pagal visas sritis biomedicinos mokslai – 65 %, socialiniai mokslai – 35 %. Kitaip tariant, tai yra tai, ką kalbėjo gerbiamas M. Puidokas, kalbėdamas apie Vytauto Didžiojo universitetą ir kitų universitetų jungimą. Šituo atveju mes turėsime tiesiog labai reikšmingą mokslinio potencialo sutelkimą ir, žinoma, mūsų studijų kokybė dėl to turi pagerėti.
Valstybė turi aiškius interesus – tarnauti mūsų žmonių gerovei ir jinai mano, kad šitas jungimas yra pagrįstas ir laiku.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Klausia S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, prieš tai jūs pristatėte universitetų sujungimą, viskas yra aiškiau. Čia yra pristatomas universiteto prijungimas, kur žodžio „prijungimas“ visiškai kita konotacija ir yra daug abejonių. Ir Sporto universiteto senato pirmininkas profesorius A. Skurvydas prieš tai pasisako, prieš tai pasisako 30 Lietuvos savivaldybių, socialiniai partneriai, 3 tūkst. žmonių yra pasirašę prieštaravimą, praeitą savaitę atsistatydino Lietuvos sporto universiteto rektorius A. Ratkevičius. Ar jūs galite paliudyti ar paneigti, kad šitas rektoriaus atsistatydinimas irgi yra kaip protestas prieš tai? Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mes buvome susitikę ir su jūsų minimu profesoriumi A. Skurvydu, ne vieną kartą ir čia, Seime, ir kitur buvome susitikę. Mes girdime visą laiką vieną ir vienintelį neargumentuotą motyvą – mes norime būti atskiri ir norime būti savarankiški, nepaisant to, kad finansinės galimybės to neleidžia, mokslo, demografinė situacija to neleidžia daryti. Taigi galima įvairiai norėti, bet realijos yra tokios, kad dėl tos kokybės mums reikia žengti šituos žingsnius.
Dėl jūsų klausimo dėl buvusio rektoriaus A. Ratkevičiaus atsistatydinimo. Jūs žinote, skaitėte jo paties pateiktą versiją, tai iš tos jo pateiktos versijos išeina du punktai: jis buvo apkaltintas, kad jis laiku nepateikė strateginio 2017–2020 metų plano. Antras momentas yra dėl to, kad nepakankamai aktyviai dalyvavo tuose procesuose, kurie vadinasi universitetų tinklo optimizavimas. Kaip tą kitaip vertinti, tai čia kiekvienam žmogui spręsti atskirai.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Klausantis jūsų lyg ir aišku, klausantis Sporto universiteto atstovų, jie kitaip aiškina, ir tokios abejonės dabar apėmė. Sakykite, jeigu finansiškai jie negali išgyventi, būtinai turi susijungti, bet jeigu jie išlieka savarankiški ir toliau Sveikatos universiteto sudėtyje, vadinasi, tų išlaidų jiems taip pat reikės. Kurioje vietoje čia mes sutaupysime ir išspręsime tą problemą?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Matote, kiekvienas sujungimas yra gana problemiškas dėl finansinio apsimokamumo – ar apsimoka, ar neapsimoka. Taip, paprastai sakoma, kad reorganizacija turėtų sumažinti administravimo kaštus, taip dažnai ir būna. Bet šiuo atveju yra svarbiausia ne tiek administraciniai kaštai, kiek yra labai svarbu tos sinergijos reikalas, tos bendros mokslinės patirties sukaupimas vienoje ir toje pačioje institucijoje, tų programų sustiprinimas tikrai labai stipriais savo dalykų specialistais.
Be abejo, visada yra labai jautru ir bus jautru universitetų atžvilgiu pats prijungimo ar sujungimo procesas. Kaip žinote, sujungimas yra naujo juridinio darinio darymas, prijungimas yra teisinė procedūra, kuri prie kokio nors esančio darinio prijungia, tiesiog inkorporuoja tą darinį. Noriu pasakyti, tas jautrumas yra svarbus ir jis bus labai išlaikytas, nes Lietuvos sveikatos universitetas įgauna Lietuvos sveikatos universiteto akademijos statusą nepaneigiant jos padarytos gerosios praktikos, gerųjų darbų ir savo krypčių, mokslo ir studijų krypčių išlaikymo. Tiktai naujajame darinyje, kadangi labai glaudžiai sueina biomedicinos mokslai, tai bus padaryta dar geriau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Prašome atsisėsti. Nuomonė už – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, matyt, būtų sudėtinga rasti logiškesnį universitetų jungimosi variantą, kai mes kalbame apie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Sporto universiteto jungimąsi. Teko stebėti vieną iš tų procesų, tai yra Veterinarijos akademijos ir tuometinio Sveikatos universiteto jungimąsi, tai abi pusės iš tikrųjų laimėjo labai daug. Ir dabar Veterinarijos akademijoje padaugėjo ir studentų, yra išaugęs ir studijų lygis, ir medikai dalyvauja ten mokydamiesi, tam tikrus eksperimentus darydami su gyvūnais, ir apskritai yra pakilęs ir prestižas, ir stojančiųjų skaičius.
Šiuo atveju, kai mes kalbame apie Sporto universitetą, vėlgi dauguma programų yra susijusios su biomedicinos mokslais, tai ir kineziterapija. Ir jeigu mes kalbame apie sporto mediciną, tai šitų dviejų universitetų sinergija, aš manau, kaip niekur kitur, žiūrint apskritai į universitetų jungimosi kontekstą, yra labai logiška.
O dėl sutaupymo tai greičiausiai mes tą visą procesą stimuliuojame tikrai ne dėl sutaupymo, o kaip ir minėjo gerbiamasis profesorius E. Jovaiša, pirmiausia dėl to, kad kiltų studijų kokybė, kiltų mokslo kokybė ir galų gale kiltų studijų prestižas. Kviesčiau kolegas pritarti ir palaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Aš esu prieš, nes manau, kad čia yra ne tik jautri tema, bet manyčiau, kad yra ignoruojama demokratija ir realybė. Manau, kad pasisakydami už tą reorganizaciją mes ignoruojame net visų socialinių partnerių poziciją. Daugybė socialinių partnerių pasisakė prieš tai, 30 savivaldybių, 3 tūkst. žmonių parašai, specialistų parašai, ne šiaip atsitiktinių piliečių. Senato pirmininkas daugiametis rektorius profesorius A. Skurvydas su senatu prieš tai nusiteikęs. Rektorius A. Ratkevičius neaiškiomis aplinkybėmis buvo priverstas atsistatydinti. Taigi manau, kad reikėtų dar padiskutuoti apie šitą prijungimą ir neskubėti priimti sprendimų šiuo atveju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Prašome balsuoti.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 53, prieš – 1, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Tačiau pirmininko nėra, datos tikrai nesiūlysiu gruodžio 21 dienos, nebent komitetas apsvarstytų, surastų sprendimus. Nėra Pirmininko, skubos taikyti negalime.
13.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1496 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kviečiu A. Širinskienę pateikti Seimo nutarimą, kurį pasirašė R. Karbauskis ir 49 Seimo nariai. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1496.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teikiamas Seimo nutarimo projektas, kuriuo siekiama rudens sesijos darbotvarkę papildyti Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo projektu Nr. XIP-4422. Kaip žinote, 2004 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas įteisino Lietuvos istorinę vėliavą, kuri buvo naudojama per 1410 metų Žalgirio mūšį Lietuvos kariuomenės. Tai yra vėliava, kuri turi baltą žirgą su raiteliu raudoname fone.
2012 metais Lietuvos Respublikos Seimui buvo teikiamas įstatymo projektas, kuriuo siekta išplėsti istorinės vėliavos naudojimo galimybes, tačiau projektas ilgam ir, manyčiau, nepelnytai nugulė Seimo stalčiuose. Projektas nebuvo įtrauktas ir į rudens sesijos darbotvarkę. Tiesiog kviestume grįžti prie projekto svarstymo. Artėjantis Lietuvos valstybingumo šimtmetis yra tikrai puiki proga įprasminti ir mūsų valstybingumo ištakas, taip pat ir pagerbti Lietuvos valstybės istorinę vėliavą.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolege, jūs labai plačiai pristatėte, kodėl siūlote papildyti sesijos darbų programą. Norinčių paklausti nebuvo. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Galime pritarti ypatingai skubai? Galime.
Svarstymas. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Priėmimas. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame, kad papildytume sesijos darbų programą minėtu Seimo nutarimu dėl valstybinės vėliavos ir kitų vėliavų ir atitinkamai pavestume, kad jau galėtų dirbti, svarstyti Seimo komitetai, nes šis įstatymo projektas Nr. XIP-4422, kaip matote pagal numerį, buvo užregistruotas labai seniai K. Masiulio, S. Šedbaro ir dar 50 Seimo narių.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 52, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
13.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Evelinos Karalevičienės paskyrimo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-1398(2) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie mūsų pagrindinės rytinės darbotvarkės. Liko nebaigtas svarstyti, štai atsiverčiau, darbotvarkės 1-18b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Evelinos Karalevičienės paskyrimo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-1398(2).
S. Tumėnas. Prašome pateikti komiteto išvadą. Svarstymas. Pagal mūsų Statuto 202 straipsnį pirmiausia išklausomos komiteto išvados, po to, jeigu norės kalbėti, frakcijos.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami posėdžio dalyviai, komiteto posėdis įvyko gruodžio 18 dieną. Komitetas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir priėmė sprendimą ir komiteto pasiūlymą. Sprendimas: pritarti patobulintam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui, kad E. Karalevičienė būtų paskirta komisijos pirmininke, ir komiteto išvadai.
Antra. Komiteto pasiūlymas – teikti Seimui svarstyti Seimo nutarimo projektą, kad E. Karalevičienė būtų atleista iš komisijos pirmininko pareigų. Komiteto posėdyje dalyvavo 7 nariai. Už – 5, prieš – 2.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Galite atsisėsti. Diskusija. N. Puteikis. Prašome į tribūną.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, dirbau paminklosaugoje dar nuo sovietmečio. Gerai žinau, ką reiškia nepaperkamas žmogus paminklosaugoje. Tas, nuo kurio sprendimų priklauso nekilnojamojo turto daugiaaukščiai senamiesčio prieigose arba pačiame senamiestyje, visada sulaukia labai daug pagundų. E. Karalevičienė, kaip ir prieš ją dirbusi Paminklosaugos komisijos pirmininkė G. Drėmaitė, savo praktine ir kasdiene veikla įrodė, kad yra nepaperkama viešojo intereso ir kultūros paveldo gynėja. Tiek už G. Drėmaitę, tiek už dabartinę E. Karalevičienę užstatau savo reputaciją ir jums teigiu, kad jeigu mes paskirtume E. Karalevičienę, tai kultūros paveldas būtų apsaugotas nuo godžių nekilnojamojo turto statytojų, kurie braunasi į gražiausias senamiesčio vietas. Kolegos, aš agituoju balsuoti už ją, nes tikrai geresnės kandidatės mes šiandien Lietuvoje neturime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Ar frakcijos dar nori išsakyti savo išvadas? Nėra. Balsuoti nebalsuosime, balsavimas bus slaptas. Po svarstymo nebalsuojama. Aš vėlgi vadovaudamasi Statuto 202 straipsniu noriu paklausti, ar gerbiamoji kandidatė norėtų dar čia, tribūnoje, išsakyti savo nuomonę? Jums gali būti suteikiamos 10 minučių. Jūs galite sutikti, galite atsisakyti. Jūs atsisakote.
Po svarstymo – nuomonė už. Jau nekalbame, taip?
Priėmimas. Gerbiami kolegos, yra Teisės departamento redakcinio pobūdžio išvada – tiesiog suredaguoti, kad projekto 2 straipsnyje prieš žodžius „E. Karalevičienė“ reikėtų įrašyti žodžius „nustatyti, kad“, o prieš žodžius „paveldo komisijos narė“ įrašyti žodį „Kultūros“. Tiesiog redakcinio pobūdžio. Kaip visada dėkojame. Teisės departamentas labai pastebi mūsų visas klaideles ir jas ištaiso. Galime pritarti Teisės departamento pasiūlymams ir juos įrašysime teisingai.
Priėmimas. Toliau tęsiame. N. Puteikis – nuomonė už. Mums dabar reikia išsakyti nuomones.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Argumentus išsakiau. Agituoju už E. Karalevičienę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Ažubalis. Jo salėje nematome. J. Olekas – nuomonė už. Jo taip pat nematyti. M. Puidokas – nuomonė už.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Kviečiu kolegas palaikyti, nes dubliuosiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaip ir minėjau, po išsakytų nuomonių mums reikia pasitvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Slaptame balsavime, jūs puikiai žinote, Seimo nutarimas dėl E. Karalevičienės paskyrimo – už, prieš ir susilaikoma. Galime patvirtinti slapto balsavimo biuletenį? Galime patvirtinti. Mums dabar reikia dėl balsų skaičiavimo grupės. Aš labai tikiuosi, kad opozicija mus girdi ir prisijungs dalyvaudama slapto balsavimo procedūroje, nes procedūrą vykdysime tuo nustatytu laiku, kuris ir buvo paskelbtas, kai skelbėme darbotvarkę – nė minutės nei anksčiau, nei vėliau. Slaptą balsavimą pradėsime 14 valandą ir baigsime 14 val. 20 min. Balsų skaičiavimo komisija: A. Skardžius… Jeigu A. Skardžiaus dabar nėra, tai jūs pakviesite, 14 valandą jis dalyvaus. Vietoje V. Kravčionok galbūt galime prašyti Z. Jedinskį – patalkinsite mums. Tėvynės sąjunga buvo delegavusi V. Kernagį. Tikimės, kad jis atvyks ir 14 valandą dalyvaus. D. Kaminskas, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas, taip pat yra skiriamas į Balsų skaičiavimo komisiją. Yra skiriamas V. Kamblevičius. Gal P. Gražulis galėtų pakeisti V. Kamblevičių? Ačiū P. Gražuliui. Ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija – R. Budbergytė. Tikimės, kad ji mus girdi. J. Baublys, Liberalų sąjūdžio frakcija. Tikime, kad taip pat girdi ir dalyvaus Balsų skaičiavimo komisijoje. Matau, prie šoninio mikrofono dėl vedimo tvarkos gerbiamas P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Mes iš tikrųjų dabar matome, kad dalis Seimo narių nedalyvauja, kurie yra įtraukti į Balsų skaičiavimo komisiją. Ir taip pat, jeigu aš neklystu, reikia būtent 71 dalyvio?
PIRMININKĖ. Ne.
P. URBŠYS (LVŽSF). Nereikia?
PIRMININKĖ. Ne, čia yra Seimo nutarimas. Visų Seimo narių darbas turi didelę atsakomybę. Ir aš manau, kad oponavimas, ambicijų parodymas yra svarbi ir reikšminga jų veiklos išraiška, tačiau, jeigu Seimo nariai pageidaus dalyvauti balsavime, jie tai turės daryti. Balsų skaičiavimo grupė paskelbta visiems girdint. Tikimės, kad dalyvaus ir A. Skardžius, ir Z. Jedinskis, ir D. Kaminskas, ir P. Gražulis. Turėtų prisijungti J. Baublys, R. Budbergytė ir V. Kernagis iš opozicinių frakcijų. Dar kartą skelbiu, kad slaptas balsavimas 14 valandą ir tęsis iki 14 valandos 20 minučių.
Mes sutaupėme dar 10 minučių laiko. Dabar dar minutėlę. Pasirengęs… Ne, šio klausimo galbūt mes nepateiksime, kolega. Iš tikrųjų… Būkime pakankamai atsakingi. Iš tikrųjų tai liečia opoziciją, jie norės paklausti, todėl aš, kaip posėdžio pirmininkė, nesutinku, kad šitas būtų teikiamas. Galime taupydami laiką kviesti V. Vingrienę. V. Vingrienė yra pasirengusi papildyti sesijos darbų programą. Seimo nutarimo „Dėl sesijos darbų programos papildymo“ projektas Nr. XIIIP-1500.
13.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1500 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siūlau palaikyti ir įtraukti į rudens sesijos darbotvarkę Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų paklausti nėra norinčių. Galime pritarti po pateikimo, kad papildytume sesijos darbų programą? Galime. Svarstymas. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime.
Priėmimas. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Mes labai greitai čia viską padarėme, tad kompiuteris turi mus pasivyti. Prašome balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 51 Seimo narys: už – 43, prieš – 1, susilaikė 7. Seimo nutarimas priimtas (Gongas)
13.50 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1448 (pateikimas)
Kviečiu V. Vingrienę pateikti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1448.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektu suteikiama pirmumo teisė įsigyti valstybės turtą jame gyvenusiems, kurie nuosavybės teise neturi kitų gyvenamųjų patalpų ir gyvena konkrečiose patalpose daugiau kaip 10 metų, o patalpų vertė neviršija 30 tūkst. eurų. Projektą inicijuoti paskatino iškilusios problemos, kuomet vykdant valstybinių miškų reformą buvo nuspręsta atiduoti Turto bankui tarnybinėms reikmėms seniai nenaudojamą turtą, kurio dalyje senų, miškuose įsikūrusių būstų buvo likę tarnybą baigę miškininkai ar jų šeimos nariai, dažniausiai tai senyvo amžiaus, neįgalieji, pasiligoję žmonės. Nusprendus atiduoti minėtus būstus Turto bankui, jie būtų parduodami aukcione ir šie žmonės neturėtų pirmumo teisės įsigyti šį būstą, o kito būsto neturi. Spręsti aprūpinimo socialiniu būstu klausimą tampa sudėtinga dėl savivaldybėse susidariusių eilių, o minėtus tarnybinius būstus savivaldybės perimti atsisako dėl didelių jų nusidėvėjimų. Kai kurie šių būstų nusidėvėję daugiau kaip 50 %.
Todėl po apskritojo stalo diskusijos, kurioje dalyvavo įvairių institucijų: Aplinkos apsaugos, Socialinės apsaugos ministerijų, taip pat Turto banko ir urėdijų atstovai, nutarta teikti pataisą, suteikiančią galimybę šiems žmonėms pirmenybę išsipirkti turtą, kai jis parduodamas valstybiniame aukcione. Pirmumo teisė įsigyti minėtą tarnybinėms reikmėms netinkamą ir nereikalingą valstybės turtą, gyvenamąsias patalpas suteikiama tų patalpų gyventojams, dar kartą pakartosiu, kurie nuosavybės teise neturi kitų gyvenamųjų patalpų ir gyvena parduodamose patalpose ne mažiau kaip 10 metų, o šių patalpų vertė neviršija 30 tūkst. eurų. Šiomis pataisomis bus palengvintas valstybės turto, kuris jau nereikalingas funkcijoms vykdyti, pardavimas, kartu bus išsprendžiamos socialinės ilgus metus tarnybinius butus besinuomojančių ir kito būsto neturinčių problemos. Pažymėtina, kad kalbama apie tarnybą baigusius senyvo amžiaus, pasiligojusius, neįgaliuosius žmones. O minėto būsto vertė tikrai yra itin maža. Tai, kolegos, kviečiu įstatymo pataisai pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių paklausti? (Balsai salėje)
Gerbiamasis mano pagalbininke, dabar vyko pateikimas. Kolegė V. Vingrienė pateikė Nr. XIIIP-1448. Ar yra norinčių užsirašyti paklausti V. Vingrienės? (Balsai salėje) Nėra norinčių klausti. Nėra. Dėkoju. Leidžiame užsirašyti.
A. Šimas nori jūsų paklausti. Prašom.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Pranešėjos norėčiau paklausti. Vis dėlto turtą jūs vertinate – mažavertis iki 30 tūkst. eurų, nepasakyčiau, kad jau čia toks mažavertis 30 tūkst. eurų. Gyventojai, gyvenantys 10 metų, aišku, ten visi jau gyvena nuo pat Lietuvos atkūrimo, gal, sakykime, miškininkai. Jau ta funkcija, kad 10 metų, tai nėra principas, nėra tas prioritetas. Visi gyvena tose sodybose, bet jeigu tos sodybos stovi geroje vietoje, vadinamoji gera vieta – ežeras, gražus miškas ir viskas. Ir dabar mes leidžiame kažkokia lengvatine tvarka jiems įsigyti. Tai mano klausimas: turtas 30 tūkst., ar ne per… uždėtas ne tas principas… per brangiai? Vis dėlto 30 tūkst. yra gana padori suma.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Pirmiausia ši suma yra paimta… Jau šiuo metu yra suteikta galimybė misijas vykdančių karių atžvilgiu, ir tai yra ta numatyta suma, nuo kurios suteikiama galimybė išsipirkti lengvatine tvarka tarnybinius būstus. Čia, be abejo, yra diskusijų klausimas ir, svarstant komitetuose šitą pasiūlymą, būtų galima diskutuoti dėl būsto vertės, nes iš principo, kaip minėjote, nemaža dalis tokių sodybų, jūs kalbate, prie ežero ar kažkur, tikrai nėra – kažkur miškuose, dažniausiai dar prieškariu statytos sodybos. Vėliau tos pačios urėdijos įsirengė kitus būstus ir tiesiog liko nebenaudojamos patalpos. Iš žmogiškosios pusės jose buvo leista gyventi tarnybą baigusiems žmonėms arba jų šeimos nariams. Jie mokėjo nuomos mokestį iki šiol ir kai kurie iš jų neturėjo savo kito būsto, ir liko gyventi. Tai šiuo metu tikrai yra problema, kadangi tie žmonės nebetenka, jie metami į gatvę. Tai mes iš socialinės pusės… (Balsai salėje) Na, į mišką. Mes tikrai iš socialinių paskatų siūlome šią problemą išspręsti, ieškoti tikrai racionaliausio sprendimo, ir aš manau, kad tai yra ganėtinai racionalus sprendimas. O kitas aspektas yra tai, kad tokių būstų tikrai yra mažai, tikrai mažai, tai yra vienetai. Ir nemanau, kad tai yra problema.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Dėl viso kalbėsiu.
PIRMININKĖ. Jūs norite kalbėti dėl viso. Ačiū, gerbiamoji kolege, jūs pateikėte įstatymo projektą. Kolegos paklausė. Nuomonė už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, išties dviprasmiškai būtų galima vertinti šį projektą, nes turbūt ir viešojoje erdvėje matėme, kai kurie ne kurie merai kurortinėse zonose gyvena vis dar po šiai dienai būtent tuose būstuose.
Kitas dalykas, žinome to būsto vertę. Skaičiuojamas nusidėvėjimas ir tas 30 tūkst. šiandien… Nežinau, per 30 metų kiek reikia nudėvėti, kiek reikia padaryti investicijų, manau, kad daugelis šiandien… Reikėtų, aišku, pasitikslinti, tų būstų yra tikrai mažiau negu 30 tūkst. Aš manau, reikėtų vertinti pamatuotai ir dėl klausimo reikėtų paprašyti Vyriausybės išvados, kad ji įvertintų realias galimybes, kaip šis įstatymo projektas veiks. Bet kokiu atveju mes turime atsižvelgti ir į išsakytus nuogąstavimus, išsakytas mintis, kad tiems ilgamečiams darbuotojams, kuriems šiandien tikrai tai yra vienintelis jų būstas, manau, turėtume, pasitarę su Vyriausybe, atsižvelgdami į Vyriausybės išvadą, sudaryti galimybes tiems žmonėms tikrai gyventi ar bent tam tikrą laikotarpį, ar kaip nors išsipirkti, kaip yra siūloma projekte, bet tikrai prašau šiuo klausimu Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Mano požiūriu, šis projekto sprendimas yra priimamas tik todėl, kad kažkaip sušvelnintume tą miškų reformą. Dabar visi girininkai atleisti, tai jiems norime sušvelninti, kad dar leistume kur nors gyventi tokiuose butuose, pirmenybės teise nupirkti jiems gyvenamąjį plotą. Aš pasisakau prieš ir visiems siūlau kol kas šiuo klausimu susilaikyti ir nepalaikyti šito įstatymo projekto. Tegul nepyksta pranešėja, bet mano nuožiūra tai taip.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Nuomonės išsakytos, jos išsiskyrė, tai prašome balsuoti dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo tam tikro straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 36, prieš – 3, susilaikė 18. Po pateikimo pritarta.
Audito komitetas pagrindinis, papildomas nenumatytas. Per šoninį mikrofoną – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados ir kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas norėtų būti papildomas komitetas, jeigu sutiktumėte.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (LVŽSF). Čia valstybės ir savivaldybių turto valdymas. Tai gal Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas galėtų būti?
PIRMININKĖ. Jūs siūlote, kad kaip pagrindinis būtų ne Audito, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas?
P. URBŠYS (LVŽSF). Taip, taip.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, mums reikia apsispręsti ir balsuoti. Tie, kurie balsuojate už, balsuojate už Audito komitetą, tie, kurie balsuojate prieš, – už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Auditas – už, prieš – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Alternatyvus balsavimas, kad pagrindinis būtų. Mums reikia paskirti pagrindinį komitetą.
Balsai pasiskirstė po lygiai. Prašom, kolegos, visi dalyvauti balsavime ir perbalsuoti. Prašome neišeiti ir perbalsuoti. Už balsuojantys balsuoja už Audito komitetą, prieš balsuojantys balsuoja už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.
Balsavo 37 Seimo nariai: už Audito komitetą – 20, už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą – 17. Pagrindinis lieka Audito komitetas, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių ir Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Ir Aplinkos apsaugos komitetas? Taip. Papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių, Teisės ir teisėtvarkos ir Aplinkos apsaugos komitetai.
Taip pat buvo pasiūlymas dėl Vyriausybės išvados. Galime bendru sutarimu? Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Gerbiamieji kolegos, prieš paskelbdama slaptą balsavimą, jūs žinote, kad nuo 14 valandos jis prasidės, aš turėčiau paskelbti Seimo narių raštą, opozicinių frakcijų raštą, dėl Seimo narių pasitarimo. Skelbiu: „Mes, žemiau pasirašę Seimo opozicinių frakcijų atstovai, remdamiesi Seimo statuto 103 straipsniu, šiandien 14 val. 45 min. iki 15 valandos Seimo posėdžių salėje kviečiame visų Seimo narių pasitarimą, kuriame siūlome aptarti šiuos klausimus:
Pirma. Dėl pirmininkaujančių Seimo posėdžiams prievolės laikytis politinio nesuinteresuotumo ir objektyvumo principų.
Antra. Dėl Seimo Pirmininko prievolės būti viso Seimo Pirmininku, o ne vienu iš valdančiosios koalicijos lyderių.
Trečia. Dėl konstitucinės Seimo daugumos pareigos gerbti Seimo opozicijos teises.
Kviečiame Seimo Pirmininką ir visus valdančiosios koalicijos bei opozicijos Seimo narius dalyvauti šiame svarbiame Seimo narių pasitarime. Seimo posėdžių sekretoriatą prašome informuoti visus Seimo narius ir Seimo Pirmininką apie šį rengiamą visų Seimo narių pasitarimą.“
Pasirašo G. Landsbergis, E. Gentvilas, J. Olekas, K. Bartkevičius, B. Matelis, atitinkamų frakcijų seniūnai: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio frakcijos, Lietuvos socialdemokratų, „Tvarkos ir teisingumo“ ir Mišrios Seimo narių grupės.
Gerbiamieji kolegos, rytinio posėdžio nebaigėme, nes vyksta slaptas balsavimas. Kviečiame visus dalyvauti slapto balsavimo procedūroje. Tikiuosi, mus girdi ir opozicijos Seimo nariai. Kviečiame dalyvauti balsavime. Renkamės į salę, kaip ir prašė opozicinių frakcijų atstovai, 14 val. 45 min. į visų Seimo narių pasitarimą. Dėkoju.
Pertrauka
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, baigėme rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.