LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO PIETINĖS DALIES PLĖTROS PROJEKTO ĮGYVENDINIMO

Įstatymo PROJEKTO

2026-07-09 Nr. XVP-1597(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje nustatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projekto tikslai, inter alia siekis tikslinėje uosto teritorijoje suformuoti naują sausumos plotą ir šiame plote su juo besiribojančiame žemės sklype sukurti uosto infrastruktūrą. Šis naujas sausumos plotas bus sukurtas uosto akvatorijos dalyje, tačiau projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktoje sąvokos „tikslinė uosto teritorija“ apibrėžtyje tai nėra aiškiai nurodyta ir sąvoka netgi gali būti suprantama taip, kad uosto akvatorijos dalyje bus iškart suformuoti žemės sklypai, o ne pirmiausia nauja sausumos teritorija. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 1 dalies formuluotę „įskaitant suformuotus uosto akvatorijos dalyje“ siūlytina patikslinti į „įskaitant uosto akvatorijos dalyje suformuotą naują sausumos teritoriją“.

2. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad teisiniams santykiams, atsirandantiems šio įstatymo pagrindu, Teritorijų planavimo įstatymas taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu teikiamame įstatyme nėra nustatoma jokių teritorijų planavimą reglamentuojančių nuostatų, taigi teritorijų planavimas šiuo atveju turėtų būti vykdomas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Atsižvelgiant į tai, minėtos projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos įstatymo taikymo išimties turėtų būti atsisakyta.

3. Atsižvelgiant į tai, kad projekte yra vartojamos tokios sąvokos kaip „žemė“, „teritorija“, projekto 2 straipsnio 2 dalį siūlytina papildyti nuorodomis į Lietuvos Respublikos žemės ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymus.

4. Projekto 3 straipsnio 4 dalies nuostatoje iki dvitaškio vartojamos sąvokos „vidinė akvatorija“ turinys nėra apibrėžtas nei teikiamame projekte, nei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme. Sąvoka apibrėžtina projekte, projektas papildytinas nuoroda į kitame įstatyme apibrėžtą sąvoką „vidinė akvatorija“ arba ši sąvoka pakeistina kita sąvoka, apibrėžta teikiamame projekte ar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme. Arba, atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrasis planas yra patvirtintinas Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1278 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano patvirtinimo“, ir į tai, kad projekto 3 straipsnio 4 dalyje, manytina, teikiama nuoroda būtent į šį teritorijų planavimo dokumentą – bendrąjį planą, kurio sąvoka apibrėžta Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, projekto 3 straipsnio 4 dalies nuostatoje iki dvitaškio galėtų būti teikiama bendrinė nuoroda į uosto bendrąjį planą ją išdėstant, pavyzdžiui, taip: „Uosto valdytojas užtikrina, kad pagal uosto bendrąjį planą tikslinėje uosto teritorijoje Vyriausybės nustatytais terminais būtų:“.

5. Projekto 3 straipsnio 4 dalies nuostatoje iki dvitaškio nurodoma, jog uosto valdytojas užtikrina, kad naujas sausumos plotas uosto teritorijoje būtų suformuotas bei uosto infrastruktūra įrengta Vyriausybės nustatytais terminais. Pastebėtina, kad nėra aiškus minėtų „Vyriausybės nustatytų terminų“ santykis su projekto 7 straipsnio 5 dalyje nurodytu tikslinės uosto teritorijos nuomos sutarties terminu, per kurį taip pat būtų formuojamas naujas tikslinės teritorijos sausumos sklypas ir kuriama infrastruktūra ir kurio Vyriausybė nenustato. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas aiškiai nurodant, per kurį terminą – nustatytą Vyriausybės ar nustatytą tikslinės uosto teritorijos nuomos sutartyje – turės būti suformuojamas naujas tikslinės uosto teritorijos sausumos sklypas ir sukuriama infrastruktūra.

6. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas – uosto valdytojas ar tikslinės uosto teritorijos nuomininkas – turi pareigą įgyvendinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projektą, t. y. suformuoti naują sausumos plotą uosto teritorijoje ir įrengti uosto infrastruktūrą. Pažymėtina, kad vadovaujantis projekto 3 straipsnio 4 dalimi, minėtos pareigos užtikrinimas yra nustatytas uosto valdytojui. Tuo tarpu vadovaujantis projekto 3 straipsnio 5 dalimi bei projekto 7 straipsnio 1 dalimi, šios pareigos įgyvendinimui turi būti sudaroma tikslinės uosto teritorijos nuomos sutartis (sutartys) suponuojant tai, kad prie šios pareigos įgyvendinimo turėtų prisidėti ir tikslinės uosto teritorijos nuomininkas. Tačiau sistemiškai vertinant projekto 7 straipsnio nuostatas pastebėtina, kad tikslinės uosto teritorijos nuomos sutartyje minėta pareiga dėl naujo sausumos ploto uosto teritorijoje suformavimo ar uosto infrastruktūros įrengimo nuomininkui nėra nustatoma (projekto 7 straipsnio 6 dalis), tačiau nuomininkui yra nustatoma pareiga sumokėti pradinį įnašą ir jį naudoti uosto infrastruktūros ir naujo sausumos ploto uosto teritorijoje formavimo darbams finansuoti (projekto 7 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktai). Atsižvelgiant į išdėstytą, projekto nuostatos turėtų būti sistemiškai tikslintinos, atskleidžiant uosto valdytojo ir tikslinės uosto teritorijos nuomininko tarpusavio teisių ir pareigų santykį ir aiškiai nurodant kiekvieno iš minėtų subjektų funkcijas ir atsakomybę įgyvendinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projektą.

7. Pagal projekto 3 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, įgyvendinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projektą būtų suformuotas naujas sausumos plotas uosto teritorijoje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar, suformavus naują sausumos plotą, būtų formuojamas naujas uosto žemės sklypas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.

8. Projekto 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, kad tikslinė uosto teritorija gali būti nuomojama tiek vienam subjektui, tiek ir keliems subjektams, tačiau nenustatomi kriterijai uosto valdytojui šiam sprendimui priimti. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis uosto valdytojas pasirinktų konkretų uosto teritorijos nuomos sutarties terminą, kuris pagal projekto 7 straipsnio 5 dalį gali būti ne ilgesnis kaip 50 metų. Dėl tokio siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo uosto valdytojo diskrecija valdant valstybės turtą lieka neapibrėžta. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projektą siūlytina papildyti kriterijais, kuriais vadovaujantis uosto valdytojas priimtų sprendimą, kuris iš minėtų nuomos būdų (vienam ar keliems subjektams) yra tikslingesnis bei koks nuomos sutarties terminas yra tinkamiausias. Atsižvelgiant į tai, kad tikslinė uosto teritorija bus vystoma pagal Vyriausybės patvirtintą uosto bendrąjį planą bei į tai, kad pagal  projekto 3 straipsnio 4 dalį terminus naujam sausumos plotui uosto teritorijoje suformuoti ir uosto infrastruktūrai įrengti nustato Vyriausybė, siūlytina šiuos Vyriausybės sprendimus svarstyti kaip kriterijus, tinkamus nustatyti minėtiems uosto valdytojo sprendimams priimti.

9. Projekto 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu skelbiamas vienas visos tikslinės uosto teritorijos nuomos viešasis konkursas, konkurso laimėtojo pasiūlytas pradinis įnašas negali būti mažesnis kaip 300 milijonų eurų. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar konkurso laimėtojas pradinį įnašą mokėtų kaip avansą už tikslinės uosto teritorijos nuomą, ar kaip mokestį už suteikiamą teisę nuomotis tikslinę uosto teritoriją, ar turimas omenyje kitas mokėjimo pagrindas. Projektas papildytinas šiuo aspektu.

10. Projekto 7 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Kai tikslinės uosto teritorijos nuomos sutartis uosto žemės naudotojo iniciatyva arba dėl jo kaltės yra nutraukiama anksčiau negu sueina nuomos terminas, jo sumokėtas pradinis įnašas jam nėra grąžinamas“. Pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), 8 punktą, teisės akte nurodant bendrąją taisyklę ir jos išimtį, taisyklė turi būti pateikiama prieš išimtį, o išimtis dėstoma iš karto po taisyklės. Pažymėtina, kad aptariama projekto nuostata suformuluota pradedant nuo išimties, todėl ji turėtų būti pertvarkyta į aiškią taisyklę, nustatančią, kada sumokėtas pradinis įnašas yra grąžinamas, ir iškart po jos nurodant išimtį, kada jis negrąžinamas.

Departamento direktorius                                                                                          Dainius Zebleckis 

I. Gaisrytė, tel. (0 5)  209 6376, el. p. [email protected]

M. Masteikienė, tel. (0 5)  209 6843, el. p. [email protected]

I. Klimašauskė, tel. (0 5)  209 6160, el. p. [email protected]