LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
žmogaus teisių komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2, 27, 28 IR 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIIIP-3649
2019-12-04 Nr. 121-P-41
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; komiteto pirmininko pavaduotojas Leonardas Talmont; komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas; Mindaugas Puidokas, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Inga Ališauskienė, Kviestieji asmenys: Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas dr. Deimantas Jastramskis, Arnas Marcinkus, LRT Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Tiesės skyriaus patarėjas Armen Airapetian ir LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa Navickienė, VšĮ Studija TVip prodiuserė Daiva Bielinskienė, Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas, Vaiva Žukienė (SRTF).
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09
|
|
|
|
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
|
|
|
|
1.1 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09
|
3 (28) |
(11)
|
(4)
|
1. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 11 dalies nuostatos derintinos su projekto 4 straipsnio 2 dalimi pildomos keičiamo įstatymo 45 straipsnio 4 dalies nuostatomis, išbraukiant 28 straipsnio 11 dalyje žodžius „prie Kultūros ministerijos“. |
Pritarti |
Tech.
|
|
1.2 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09
|
|
|
|
2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiamoje įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Žiniasklaidos rėmimo fondo steigėjas ir vienintelis dalininkas yra valstybė, valstybės teises ir pareigas fonde įgyvendina šio įstatymo 45 straipsnyje numatyta Vyriausybės įgaliota institucija, o taip pat projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamoje įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad valstybės politiką visuomenės informavimo srityje formuoja ir jos įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. |
Pritarti |
Atsižvelgta |
|
1.3 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09
|
3 (28) |
(3) |
|
3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies antrasis sakinys neturi loginių jungčių su pirmuoju sakiniu ir iš jo neseka, todėl jis vertintinas kaip atskira teisės norma, kuri turėtų būti dėstoma po 28 straipsnio 4 dalies, nuo kurios prasideda su Fondo taryba susijęs teisinis reguliavimas. |
Pritarti
|
|
|
1.4 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09
|
3 (28) |
(4) |
|
4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalies 1-7 punktuose vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu atsisakytina pasikartojančių perteklinių žodžių „vieną narį“ vartojimo. Vietoje šių žodžių kartojimo 28 straipsnio 4 dalies esmėje nurodytina, jog viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijos deleguoja po vieną narį. |
Pritarti |
|
|
1.5 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09
|
3 (28) |
(4) |
|
5. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalies antrojoje pastraipoje nurodomas „paprastas balsavimo būdas“. Pastebėtina, jog tokio balsavimo būdo turinys ir esmė nėra aiškūs, manytina, jog vadovaujantis teisinio aiškumo principu, įstatyme turėtų būti aiškiai nurodyta kvalifikacinė Fondo senato narių dauguma, reikalinga, kad balsavimas būtų laikomas teisėtu, be to, manytina, kad aiškiai turėtų būti įvardintas ir balsų daugumos kiekis, reikalingas sprendimui priimti, t. y., ar užtektų tik balsavime dalyvavusių narių daugumos, taip pat turėtų būti aptarti atvejai, jei balsų skaičius pasiskirstytų vienodai. |
Pritarti |
Pasiūlymas: 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
<...> Likusius 4 narius |
|
1.6 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09
|
3 (28) |
(4) |
|
6. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalies antrojoje pastraipoje žodžiai „ir jais gali būti ne ilgiau“ keistini į žodžius „ne daugiau“. |
Pritarti
|
Techn. |
|
1.7 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09
|
3 (28) |
(4) |
|
7. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalies antrojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad „ Fondo tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Fondo tarybos sudėtį.“ Pastebėtina, jog nuostatos turinys kelia neaiškumų. Pirma, iš nuostatos turinio galima daryti prielaidą, jog Vyriausybės įgaliotai institucijai suteikiama teisė netvirtinti Fondo tarybos sudėties. Jei tokia prielaida teisinga, įstatyme derėtų aiškiai tai nurodyti ir nustatyti atvejus, kai Fondo tarybos sudėtis gali būti netvirtinama, pavyzdžiui, dėl kandidatų neatitikties įstatymo reikalavimams ir pan. Be to, derėtų nustatyti, ar Fondo tarybos sudėtis gali būti tvirtinama ne pilnos sudėties, t. y. kai tam tikri kandidatai neatitiko įstatymo reikalavimų. O tuo atveju, jei Fondo taryba gali būti tvirtinama tik pilnos sudėties, derėtų aptarti atvejį, jog paskirta Fondo taryba veikia iki tol, kol bus paskirta naujos sudėties Fondo taryba, kad šios institucijos veikla nebūtų sutrikdyta ir nutraukta. Antra, pastebėtina, jog Įstatymo projekte nėra nuostatos įtvirtinančios Fondo tarybos kadencijos trukmę, tačiau analizuojama nuostata nustato tokios kadencijos pradžios momentą. Tuo atveju, jei tokia kadencijos trukmė yra numatoma, derėtų aiškiai ją įvardinti. Be to, tokiu atveju derėtų aptarti kaip koreliuoja nenurodytos trukmės Fondo tarybos in corpore ir Fondo tarybos atskirų narių 4 metų kadencijos trukmė. Pastebėtina, kad Fondo tarybos nariai dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali nustoti eiti pareigas, todėl nebūtų aišku, ar tokiu atveju turėtų būti tvirtinama visa Fondo tarybos sudėtis iš naujo, ar tik atskiri jos nariai. Neaišku, ar tokiu atveju turėtų būti iš naujo skaičiuojama Fondo tarybos kadencija, ar tik naujai paskirto nario kadencija. Taip pat turėtų būti sprendžiamas klausimas, ar tais atvejais, kai Fondo tarybos narys paskirtas vėliau, nei patvirtinta Fondo tarybos sudėtis, laikoma, jog jis išbuvo visą kadenciją ir jam taikomas dviejų iš eilės kadencijų ribojimas.
Trečia, pastebėtina, jog siekiant užtikrinti nepertraukiamą Fondo tarybos veiklą, įstatyme galimai derėtų įtvirtinti nuostatas dėl terminų, kuriems likus iki Fondo tarybos narių kadencijos pabaigos, turėtų būti deleguojami nauji nariai.
Ketvirta, teigtina, kad vadovaujantis teisinio aiškumo principu, įstatymo projektą derėtų papildyti nuostatomis dėl priešlaikinio Fondo tarybos narių kadencijos pasibaigimo atvejų. Be to, manytina, kad turėtų būti nustatyta ir jų atšaukimo tvarka, siejant tokio atšaukimo pagrindus su nebeatitikimu įstatymo reikalavimams, netinkamu pareigų vykdymu ir pan., kad Fondo tarybos nariai būtų apsaugoti nuo nepagrįsto jų atšaukimo nesant tam jokių teisinių pagrindų. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl Fondo senato narių. |
1) Pritarti
2) Pritarti iš dalies
3) Pritarti
4) Pritarti
|
2) Projekte Fondo Tarybos kadencijos trukmė yra numatyta 28 str. 4 d. „Fondo tarybos nariai renkami ir deleguojami 4 metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės <...> Fondo tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Fondo tarybos sudėtį.“ Siūlomas reglamentavimas aiškiai įvardina tarybos kadencijos laiką – kadencija prasideda tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina tarybos sudėtį. Tokiu atveju, vadovaujantis logine seka, fondo tarybos kadencija in corpore atitinka tarybos nario kadenciją. Tačiau siūlytina pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą nustatant, kaip įtraukiamas į fondo tarybą naujas narys , jei pareigas einantis narys nustoja eiti pareigas dar nepasibaigus tarybos kadencijai, kaip skaičiuojama šio nario dalyvavimo tarybos veikloje kadencijos. 3) siūlyti pagrindiniam komitetui papildyti 28 straipsnį, nustatant veiksmus, būtinus atlikti, kai fondo tarybos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, t.y. nepasibaigus kadencijai. Reikėtų aiškiai reglamentuoti ar nepilnos sudėties taryba gali vykdyti veiklą iki bus patvirtintas naujas tarybos narys, kokie veiksmai turi būti atlikti skiriant naują tarybos narį, kaip skaičiuojamos naujo tarybos nario kadencijos ir t.t. Taip pat reikia nustatyti tarybos narių įgaliojimų nutraukimo anksčiau laiko pagrindus – pvz.: 2) nedalyvauja Fondo tarybos veikloje dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės 3) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis ar kitaip pažeidžiama jo reputacija (tokiu atveju – kas priima sprendimą dėl atstatydinimo); 4) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę.
|
|
1.8 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09
|
3 (28) |
(5) |
|
8. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje, kalbant apie Fondo tarybos narius vartojamas terminas „skiriami“. Pastebėtina, jog šis terminas nedera su prieš tai 28 straipsnio 4 dalyje vartojamais terminais „deleguoti, rinkti, patvirtinti“, todėl šio termino turėtų būti atsisakyta ir parinktas terminas, derantis su ankstesne straipsnio dalimi. |
Pritarti
|
Pasiūlymas: Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „3. Fondo tarybos nariais |
|
1.9 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09
|
3 (28) |
(6) |
|
9. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad Fondo taryba iš savo narių renka Fondo tarybos pirmininką, kuris pagal šio straipsnio 9 dalį vienintelis turi teisę šaukti Fondo tarybos posėdžius. Svarstytina, ar nederėtų nustatyti Fondo tarybos pirmininko pavaduotojo instituto arba pakeisti posėdžių sušaukimo tvarkos, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesant pirmininko Fondo tarybos veikla nebūtų sutrikdyta. |
Pritarti
|
|
|
1.10 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09
|
3 (28) |
(9) |
|
10. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad Fondo tarybos posėdžiai šaukiami ne mažiau kaip 1/3 Fondo tarybos narių prašymu, o posėdžiai laikomi teisėtais, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Fondo tarybos narių. Pastebėtina, jog Fondo tarybos narių iš viso bus vienuolika, todėl nėra aišku, kaip reikės taikyti tokius proporcinės daugumos reikalavimus. Siūlytina galimybė atsisakyti proporcijų ir įstatyme įrašyti konkrečius skaičius, kad dėl nuostatų esmės nekiltų ginčų ir jos būtų paprastai pritaikomos. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: Fondo tarybos veiklos
forma – vieši posėdžiai. Fondo tarybos sprendimu gali vykti ir uždari
posėdžiai, jeigu juose gali būti atskleista komercinę paslaptį ir (ar)
privačius asmens duomenis sudaranti informacija. Posėdžius šaukia Fondo
tarybos pirmininkas savo iniciatyva arba ne mažiau kaip
|
|
1.11 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09
|
3 (28) |
(4-10) |
|
11.Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4-10 dalyse siūloma įtvirtinti teisinį reguliavimą, susijusį su Fondo taryba. Pastebėtina, jog iš teikiamo reguliavimo nėra aišku kokiais pagrindais veiktų Fondo tarybos nariai, t. y. nėra aiškus jų teisinis statusas, nėra aišku ar Fondo tarybos nariams už veiklą yra atlyginama ir jei taip, kokia tvarka. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina reguliavimą papildyti. |
Pritarti |
|
|
1.12 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09
|
3 (28) |
(11) |
|
12.Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, jog kiekviena šio straipsnio dalyje nurodyta organizacija į Fondo senatą turi teisę deleguoti ne daugiau kaip du atstovus, atitinkančius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pasiūlymo turinys kelia abejonių. Pirma, pastebėtina, jog Fondo senato sudėties formaliai netvirtins jokia institucija, todėl galima teigti, jog Fondo senato formavimas gali vykti stichiškai, nesant jokio atsakingo asmens, nustatančio Fondo senato nario kadencijos pradžios momentą ir tikrinančio nario atitiktį įstatymo reikalavimams. Todėl svarstytina, ar reguliavimas neturėtų būti papildytas. Antra, pažymėtina, kad keičiamame įstatymo 28 straipsnyje nėra nustatyta jokių reikalavimų, kuriuos turėtų atitikti Fondo senato nariai. Situacija vertintina kaip teisiškai ydinga, nes Fondo senato nariai galėtų neatitikti jokių reikalavimų. Siūlytina tobulinti reguliavimą. |
Iš dalies pritarti |
Tikėtina, kad Projektu nesiūloma nustatyti reikalavimų Fondo senato nariams, nes tai, kokį asmenį organizacija deleguoja į Fondo senatą yra tos organizacijos pasirinkimas ir vidaus sutarimo klausimas. Numačius būtinus reikalavimus praktikoje gali susiklostyti situacija, kad įvardintos organizacijos deleguoti neturės ką arba negalės deleguoti asmens, kuriuo tikrai pasitiki ir kuris gali atstovauti organizacijos puoselėjamas vertybes, idėjas ir interesus. |
|
1.13 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09
|
3 (28) |
(12) |
(1) |
13. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 12 dalies pirmame punkte pateikta neteisinga nuoroda į straipsnio 3 dalį. Nuoroda taisytina. |
Pritarti |
Techn. |
|
1.14 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09
|
3 (28) |
(12) |
|
14. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 12 dalyje siūloma įtvirtinti Fondo senato funkcijas. Pastebėtina, jog vienintelė iš šių funkcijų, įtvirtinta 1 punkte (rinkti Fondo tarybos narius), yra teisiškai reikšminga. Tuo tarpu 2 ir 3 punktuose siūlomos įtvirtinti Fondo senato funkcijos (išklausyti ir įvertinti Fondo tarybos veiklą šio straipsnio 21 dalyje nustatyta tvarka; teikti pastabas ir pasiūlymus Fondo tarybai dėl Fondo veiklos gerinimo, taip pat dėl Fondo tarybos parengtų finansuojamų projektų teikimo gairių) yra iš esmės niekinės, nes įstatymas nenumato jokių teisinių pasekmių, kurios turėtų ar galėtų kilti Fondo senatui atlikus šiuos veiksmus. Joks asmuo, įskaitant Fondo tarybą, neprivalo nei vertinti, nei atsižvelgti į tokių funkcijų vykdymo faktą. Toks teisinio reguliavimo pobūdis Fondo senato institutą daro itin menkaverčiu ir galimai pertekliniu, nes Fondo senatas iš esmės neturės jokių įgalinimų įtakoti Fondo veiklą. |
Pritarti iš dalies |
Fondo senatas, atsižvelgiant į įstatymo projektu siūlomą nustatyti platų visuomenės grupių atstovavimą, gali turėti teigiamos reikšmės užtikrinant fondo veiklos kokybę, teikiant pastabas, nuomones, pasiūlymus diskusijų ir rekomendacinių forma. Kita vertus toks senato veiklos modelis gali nulemti ir formalų skirtingų visuomenės grupių įtraukimą į veiklą, realiai nesuteikiant galimybės senato nariams atstovauti savo grupės vertybes, idėjas ir interesus.
|
|
1.15 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09
|
5 |
2 |
|
15. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytus įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, jog projekto 3 straipsnyje nenurodomi (neišdėstyti) jokie įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, todėl nuostata yra klaidinanti. Manytina, jog įstatymo projektas turėtų būti papildytas aiškiomis ir konkrečiomis įstatymo įgyvendinimo nuostatomis. Tarp kurių, pavyzdžiui, turėtų būti aiškiai nurodytos datos iki kurių: turėtų būti įsteigtas Žiniasklaidos rėmimo fondas; Vyriausybės įgaliota institucija turėtų kreiptis į įstatymo projekte minimas institucijas ir organizacijas dėl kandidatų į Fondo tarybą bei senatą pateikimo; tokie kandidatai galėtų būti pateikiami; turėtų būti patvirtinta Fondo tarybos sudėtis. Teigtina, jog tokia įstatymo įgyvendinimo tvarka užtikrintų sklandžią Žiniasklaidos rėmimo fondo veiklos pradžią. |
Pritarti |
|
|
1.16 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09
|
|
|
|
16. Projektu siūloma keisti galiojantį įstatyminį teisinį reguliavimą ir vietoje Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo įsteigti Žiniasklaidos rėmimo fondą. Pastebėtina, jog tai bus naujas viešasis juridinis asmuo, kuris vykdys iš esmės tokias pat funkcijas, kurias vykdo dabar veikiantis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Pastebėtina, kad valstybė šiuo metu yra tik viena iš keleto šio fondo dalininkų ir dalyvauja šio fondo valdyme lygiais pagrindais su kitais dalininkais, todėl fondo tolimesnės veiklos klausimai gali būti sprendžiami vadovaujantis Civilinio kodekso ir Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis. Tuo tarpu manytina, kad įstatymo projekte turėtų būti aptartas galimas valstybės pasitraukimas iš dabar veikiančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo dalininkų, nes dalyvauti dviejų analogiškų fondų (dabar veikiančio ir naujai įsteigto) veikloje ir skirti jiems valstybės biudžeto lėšų būtų neekonomiška ir neproporcinga. |
Pritarti |
Siūloma aiškiai teisiškai įtvirtinti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veiklos nutraukimo faktą pradėjus veiklą Žiniasklaidos rėmimo fondui ir užtikrinti šio fondo darbuotojams tokiu atveju priklausančias išeitines kompensacijas. |
|
17 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-09
|
|
|
|
17. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis: - Papildžius straipsnį nauja įterpiama dalimi, po jos iš eilės einančios straipsnio dalys iš karto pernumeruojamos ir jiems suteikiami nauji numeriai iš eilės. Todėl projekto 1 straipsnio 1 dalimi papildžius keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 28 dalimi, buvusios šio straipsnio 28-42 dalys turi būti iš karto, t. y. projekto 1 straipsnio 2 dalimi, pernumeruojamos atitinkamai 29-43 dalimis. Atitinkamai, keičiamo įstatymo 2 straipsnis turi būti papildomas nauja 44 dalimi projekto 1 straipsnio 3 dalimi, o likusios buvusios keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalys turi būti pernumeruojamos projekto 1 straipsnio 4 dalimi. Be to, projekto 1 straipsnio 2 ir 4 dalimis pernumeruojant keičiamo įstatymo 2 straipsnio atitinkamas dalis atsisakytina perteklinių žodžių „prieš tai“, šiuo metu dėstomų projekto 1 straipsnio 3 dalyje; - Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir punktai, kurie gali būti skaidomi į papunkčius. Tai reiškia, kad straipsnio dalys negali būti dėstomos nenumeruotomis pastraipomis. Atsižvelgiant į tai, taisytinas projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 4 ir 11 dalių dėstymas. Norint išlaikyti ištisinę šių straipsnio dalių teksto formą, siūlytina atsisakyti institucijų dėstymo straipsnio dalies punktų forma. |
Pritarti |
+
|
|
|
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019-07-18 |
|
|
|
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Europos Sąjungos teisei, pastabų neturime. |
Atsižvelgti |
|
|
|
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Deimantas Jastramskis, nepriklausomas ekspertinis vertinimas (2019-10-19; sutartis tarp Seimo kanceliarijos ir Vilniaus universiteto) 2019 m. spalio 15 d.
|
|
|
|
Pateikto Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3649 (toliau - Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte yra suformuluotas Įstatymo projekto tikslas - atnaujinti Lietuvos žiniasklaidos (viešosios informacijos rengėjų) paramos modelį taip, kad jis skatintų Lietuvos žiniasklaidos ir informacinės erdvės gyvybingumą, o paramą skirstyti per Žiniasklaidos rėmimo fondą, kurio valdymas ir sprendimų priėmimas būtų grindžiami valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumo, kontrolės ir atskaitingumo, bet ne politinės valdžios įtakos ir sprendimo galios didinimu. Tokiu būdu Įstatymo projekto rengėjai suformuluoja tris siekinius: 1) skatinti Lietuvos žiniasklaidos ir informacinės erdvės gyvybingumą; 2) Žiniasklaidos rėmimo fondo valdymą ir sprendimų priėmimų grįsti valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumu, kontrole ir atskaitingumu ir 3) Žiniasklaidos rėmimo fondo valdymo ir sprendimų priėmimo negrįsti politinės valdžios įtakos ir sprendimo galios didinimu. Dabar veikiančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) dalininkais yra 20 organizacijų, tarp kurių - 9 menininkus buriančios organizacijos, 6 žiniasklaidos organizacijų asociacijos, 2 žurnalistų profesinės organizacijos, Kultūros ministerija, po 1 mokslininkų ir teisininkų organizaciją[1]. SRTRF tarybą, kurią tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas ir kuri priima sprendimus dėl žiniasklaidos projektų finansavimo, sudaro 7 nariai: 3 deleguoja žiniasklaidos organizacijų asociacijos, po 1 - žurnalistų profesinės organizacijos, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Kultūros ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija[2] (nuo 2019 m. - Švietimo, mokslo ir sporto ministerija). Pagal dabar galiojantį Visuomenės informavimo įstatymą, SRTRF tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje turi pateikti lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą. Įstatymo projekte siūloma įsteigti Žiniasklaidos rėmimo fondą (ŽRF) su vienu dalininku - Vyriausybės įgaliota institucija (Kultūros ministerija). Į ŽRF tarybą, kurios sudėtį tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija ir kuri priima sprendimus dėl žiniasklaidos organizacijų projektų finansavimo, siūloma 6 iš 11 tarybos narių deleguoti žiniasklaidos organizacijų asociacijoms, 1 - Lietuvos meno kūrėjų asociacijai, kitus 4 deleguotų ŽRF senatas, formuojamas Tautinių bendrijų tarybos, Nevyriausybinių organizacijų tarybos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Lietuvos kultūros ir meno tarybos, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos švietimo tarybos, Medijų tarybos prie Kultūros ministerijos, Lietuvos teisininkų draugijos. ŽRF atskaitingumą Įstatymo projekte siūloma įprasminti per ŽRF tarybos veiklos vertinimą, kurį atliktų ŽRF senatas. Ir dabar galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme, ir Įstatymo projekte SRTRF ir ŽRF juridinis statusas įvardijamas vienodai - pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Tai atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme[3] analogiškai apibrėžtą viešosios įstaigos sampratą (2 straipsnio 1 dalis). Lyginant esamo SRTRF ir Įstatymo projektu siūlomo ŽRF nuosavybės struktūras ir valdyseną, susijusią su viešosios įstaigos dalininkais, konstatuotina, kad vietoj 20 dabartinių SRTRF dalininkų siūlomas palikti vienintelis ŽRF dalininkas - Kultūros ministerija, eliminuojant iš nuosavybės struktūros visas nevyriausybines organizacijas. Viena vertus tai supaprastintų viešosios įstaigos nuosavybės teisių valdytojų sprendimų priėmimą, kita vertus, vienintelio dalininko teisė ir tai, kad ŽRF tarybos, priimančios sprendimus dėl žiniasklaidos projektų finansavimo, sudėtį tvirtintų Vyriausybės įgaliota institucija suteiktų didesnes galimybes politinei valdžiai daryti įtaką ŽRF veiklai nei SRTRF atveju. Nors Įstatymo projektu atsisakoma į ŽRF deleguoti du ministerijų atstovus, kaip yra šiuo metu veikiančioje SRTRF taryboje, tačiau visos ŽRF tarybos sudėties tvirtinimas, kurį turėtų atlikti Kultūros ministerija, rodo, kad tai iš dalies neatitinka Įstatymo projekto siekinio, kad, atnaujinant Lietuvos žiniasklaidos (viešosios informacijos rengėjų) paramos modelį, bus siekiama nedidinti politinės valdžios įtakos ir sprendimo galios. Vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymu (4 straipsnis), jeigu steigėja yra valstybė, viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas surašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Iki viešosios įstaigos įregistravimo šaukiamas steigiamasis susirinkimas. Jis turi paskirti viešosios įstaigos vadovą, taip pat sudaryti kolegialius organus, jeigu jie yra numatyti viešosios įstaigos įstatuose. Todėl galima konstatuoti, kad Įstatymo projekte ŽRF steigėju ir vieninteliu dalininku įvardijus valstybę, ir, kad valstybės teises bei pareigas ŽRF įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija, bei derinant Įstatymo projektą su galiojančio Viešųjų įstaigų įstatymo normomis, kolegialių ŽRF organų ir jų funkcijų reglamentavimas yra perteklinis, nes tai pagal Viešųjų įstaigų įstatymą turi būti apibrėžta viešosios įstaigos įstatuose, kuriuos tvirtina viešosios įstaigos dalininkai (-as) (šiuo atveju Vyriausybės įgaliota institucija). Veikiančio SRTRF ir Įstatymo projektu siūlomo ŽRF kolegialūs organai - tarybos, priimančios sprendimus dėl žiniasklaidos projektų finansavimo, sudėtyse daugumą sudaro žiniasklaidos organizacijų deleguoti atstovai. Tokiu būdu yra sudaromos sąlygos interesų konfliktui, kai paramos skirstytojai gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su paramos gavėjais. Vertinant Įstatymo projekte siūlomų kolegialių organų, ŽRF tarybos ir senato, struktūros tikslingumą, galima teigti, kad palyginti su SRTRF struktūra yra siūlomas sudėtingesnis struktūrinis variantas, turintis potencialo apsunkinti ŽRF valdyseną ir tarybos formavimo procesą. Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnyje yra apibrėžti atskaitingumo reikalavimai - viešosios įstaigos vadovas pasibaigus finansiniams metams turi parengti ir eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui pateikti: 1) metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 2) veiklos ataskaitą. Tačiau įstatymo projekte nustatant, kad ŽRF fondo tarybos veiklą kiekvienais metais vertina ŽRF senatas, nenumatomas atskaitingumo ryšys su ŽRF dalininku - Vyriausybės įgaliota institucija. Todėl konstatuotina, kad Įstatymo projekto siekinys, kad ŽRF valdymas ir sprendimų priėmimas būtų grindžiami valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumu, kontrole ir atskaitingumu, nėra teisiškai ir vadybiškai pagrįstas. Be to, atsisakant dabar galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, kad SRTRF tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje turi pateikti lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą, ŽRF neatitiktų Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo[4] 4 straipsnio nuostatų, privalomų organizacijoms, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai. Įstatymo projektu siūloma, kad ŽRF viešojo konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų projektus pagal šias programas: 1) kultūros ir meno; 2) regionų informacinio skatinimo; 3) medijų ir informacinio raštingumo; 4) šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo; 5) Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis) ir lietuvių išeivijos (diasporos); 6) kitas ŽRF tarybos patvirtintas programas, kurias ŽRF taryba gali inicijuoti, atsižvelgdama į visuomenės informavimo srities prioritetus ir šios srities plėtrą. Dabar galiojančio Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo[5] 28 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad SRTRF konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus. Tokiu būdu Įstatymo projektu siūloma praplėsti žiniasklaidos projektų teminį sąrašą bei palikti ŽRF galimybę inicijuoti papildomas programas (temas). Tam pasiekti reikia papildomų lėšų, kas nurodoma Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 12 straipsnyje (įvardijama suma iš viso 5,4 mln. eurų). Įstatymo projekte nurodoma, kad ŽRF veiklai lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas (2 straipsnio 1 dalis), tačiau nekonkretizuojamas skiriamų lėšų kiekis, kaip tai yra padaryta Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatyme[6], kurio 3 straipsnio 2 dalyje nurodama, kad planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Kultūros rėmimo fondui numatoma: 1) 3 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo pajamų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką ir 2) 10 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Todėl galima teigti, kad Įstatymo projekto siekinys, numatantis Lietuvos žiniasklaidos ir informacinės erdvės gyvybingumo skatinimą, turi potencialo būti įgyvendintas tik tokiu atveju, jeigu teisiškai bus apibrėžtas konkretus finansavimas, garantuojantis Įstatymo projekte siūlomą ŽRF išplėstų tematinių programų įgyvendinimą. Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3649 iki nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo buvo registruoti du Seimo narių pasiūlymai. Abu dėl Įstatymo projekto 3 straipsnio 20 dalies 1 punkto nuostatos, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai, taip pat kitų viešosios informacijos rengėjų (juridinių asmenų) pateikti projektai, įgyvendinami LRT programose, neremiami iš ŽRF lėšų. 2019- 07-16 registruotas Seimo nario Arvydo Anušausko pasiūlymas, kuriuo siūloma atsisakyti 3 straipsnio 20 dalies 1 punkto nuostatos, argumentuojant, kad anksčiau SRTRF finansuojami projektai buvo realizuojami ir visuomeninio transliuotojo eteryje, todėl ŽRF turėtų ir toliau remti tokius projektus. 2019-07-18 registruotas Seimo nario Jurgio Razmos pasiūlymas, kuriuo siūloma išbraukti nuostatą, draudžiančią ŽRF finansuojamas laidas transliuoti visuomeninio transliuotojo eteryje, tačiau palikti nuostatą, draudžiančią pačiam nacionaliniam transliuotojui teikti projektus paramai gauti, argumentuojant, kad nereiktų drausti privatiems laidų rengėjams, gavusiems ŽRF paramą, tų laidų transliavimui rinktis visuomeninį transliuotoją. Įstatymo projekto 3 straipsnio 20 dalies 1 punkto nuostata yra pagrįsta, nes LRT finansavimo modelis iš valstybės biudžeto yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme[7] (LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų). Nuo 2015 m. įtvirtinus šį LRT finansavimo modelį, LRT finansavimas iš valstybės biudžeto nuo 30 mln. eurų 2015 m.[8] padidėjo iki 41,6 mln. eurų 2019 m.[9]. Lietuvos komercinė žiniasklaida nuo 2018 m. prarado lėšas iš alkoholio reklamos, kuri Lietuvoje buvo uždrausta, o interneto erdvėje yra priversta dėl reklamos pajamų kovoti su globalių paieškos platformų ir socialinių medijų organizacijomis: „Google“, „Facebook“. „Youtube“, kurių planuojama Lietuvos interneto reklamos biudžeto dalis 2018 m. buvo 44 proc.[10] Todėl nėra tikslinga, kad į ŽRF paramą galėtų pretenduoti kasmet didėjantį finansavimą gaunanti LRT bei ekonomiškai racionalu diferencijuoti žiniasklaidos finansavimą iš valstybės biudžeto taip, kad ŽRF lėšos būtų skiriamos komercinės žiniasklaidos projektams, o LRT būtų finansuojama pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą. Išvados Įstatymo
projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Lietuvos Respublikos
teisėkūros pagrindų įstatymo" 3 straipsnio 2 dalyje suformuluotus
tikslingumo, proporcingumo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, atvirumo ir
skaidrumo bei aiškumo teisėkūros principus, tačiau iš dalies neatitinka
efektyvumo ir sistemiškumo teisėkūros principų. Efektyvumo principo iš dalies
neatitinka todėl, kad Įstatymo projektu negarantuojama, kad bus įtvirtinamos
veiksmingiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės:
1) siūlomi du ŽRF kolegialūs organai (taryba ir senatas) turi potencialo
apsunkinti ŽRF valdyseną ir tarybos formavimo procesą, 2) nenumatomas ŽRF
valdysenos atskaitingumo ryšys su ŽRF dalininku. Sistemiškumo principo iš
dalies neatitinka todėl, kad Įstatymo projektu negarantuojama, jog teisės
aktu nustatytos normos derės tarpusavyje su kitais teisės aktais, tai yra su
galiojančiais Viešųjų įstaigų ir Biudžeto sandaros įstatymais. Įstatymo projektu siekiamas tikslas (siekiniai)
turi potencialo būti iš dalies įgyvendintas, nes siūloma praplėsti
žiniasklaidos remiamų projektų teminį sąrašą (programas) bei palikti ŽRF
galimybę inicijuoti papildomas tematikas, taip paskatinant Lietuvos
žiniasklaidos ir informacinės erdvės gyvybingumą. Tačiau tai gali būti
įgyvendinama aiškiai teisiškai apibrėžus konkretų žiniasklaidos remiamų
projektų finansavimą, kaip tai numatyta Kultūros rėmimo fondo įstatyme.
Siekinio dėl ŽRF valdymo ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumo,
kontrolės ir atskaitingumo įgyvendinimą komplikuoja tai, kad Įstatymo
projekte nenumatomas atskaitingumo |
Pritarti iš dalies |
Nepritarti pastabai dėl Seimo nario Jurgio Razmos pasiūlymo. Komitetas pritaria Seimo nario pasiūlymui. Dėl savo išskirtinės misijos bei negalimos komercinės veiklos vargu ar gali Nacionalinis transliuotojas konkuruoti su komerciniais transliuotojais. Todėl siūloma pritarti J. Razmos pasiūlymui. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-08-09 |
|
|
|
|
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atlikome Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 (toliau – Įstatymas) 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3649 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Projekto nuostatomis siekiama atnaujinti Lietuvos žiniasklaidos (viešosios informacijos rengėjų) paramos modelį taip, kad jis skatintų Lietuvos žiniasklaidos ir informacinės erdvės gyvybingumą, jo valdymas ir sprendimų priėmimas būtų grindžiami valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumo, kontrolės atskaitingumo principais[1]. Pažymime, kad esame atlikę ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 4-01-6874 Kultūros ministerijai pateikę aukščiau minėto Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veiklą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą[2]. Dalis pateiktų pastabų ir rekomendacijų yra aktualios ir Projektu siūlomų pakeitimų kontekste. Siekdami siūlomo teisinio reguliavimo aiškumo, išsamumo, vienprasmiškumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai dėl Projekto nuostatų teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus.
|
|
|
|
1.1. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-08-09 |
|
|
|
|
1. Projektu siūloma pakeisti 27 straipsnio 1 dalį nustatant, kad valstybė remia viešosios informacijos rengėjų – juridinių asmenų – kultūrinius, šviečiamuosius ir kitų temų projektus. Projektu siūlomo keisti Įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje taip pat numatoma, kad Žiniasklaidos rėmimo fondas (toliau – Fondas) viešojo konkurso tvarka be įvardintų kultūros ir meno; regionų informacinio skatinimo; medijų ir informacinio raštingumo; šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo; Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis) ir lietuvių išeivijos (diasporos) programų galėtų remti ir kitas Fondo tarybos patvirtintas programas, kurias Fondo taryba gali inicijuoti, atsižvelgdama į visuomenės informavimo srities prioritetus ir šios srities plėtrą. Iš aukščiau minėtų Projekto nuostatų nėra aišku, ar siūlomais pakeitimais siekiama tobulinti ir efektyvinti kultūrinės žiniasklaidos rėmimo modelį, kaip tai akcentuojama Projekto aiškinamajame rašte, ar siekiama remti bet kokios tematikos ir visuomeninės vertės žiniasklaidos projektus (tarp kurių galimai – ir komercinį ar politinį atspalvį turinčiuosius), kurie Fondo tarybos diskrecija galėtų būtų priskiriami prie Įstatymo nuostatomis neapibrėžtų „kitų“ temų ir programų projektų. Aukščiau minėta situacija vertintina kaip ydinga antikorupciniu požiūriu, nes išsamiai nereglamentuojant ar nukrypstant nuo valstybės finansinės paramos žiniasklaidos priemonėms tikslų biudžeto lėšų panaudojimo pagrįstumas, efektyvumas ir skaidrumas keltų abejonių. Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti minėtų Projekto nuostatų tobulinimo galimybę. |
Pritarti
|
Iš Fondo finansuojami projektai vienareikšmiškai turėtų būti svarbūs visuomenės interesui. Siekianti išvengti beprasmiškų menkaverčių pramoginių projektų ar projektų proteguojamų tam tikrų interesų grupių, tačiau abejotinų dėl prasmės viešajam gėriui finansavimo. Siūlytina aiškiai įvardinti kriterijus turiniui, galimai išplečiant sąrašą (ugdomieji, lavinantys, istorinės atminties ir pan. arba siūlytina naudoti apibendrintą reikalavimą ugdyti, puoselėti visuomenės narių intelektinį potencialą ar. pan.
|
|
1.2. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-08-09 |
3 (28) |
(4) |
|
|
2. Projekto nuostatos neužtikrina išsamios ir aiškios Fondo tarybos sudarymo tvarkos. Keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje įvardintos viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijos, deleguojančios 7 Fondo tarybos narius. Likusius 4 narius, remiantis to paties straipsnio nuostatomis, paprasto balsavimo būdu iš juridinių ir fizinių asmenų pasiūlytų kandidatų sąrašo, skelbiamo viešai Fondo interneto svetainėje, išrenka Fondo senatas. Fondo tarybos nariai renkami ir deleguojami 4 metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. <...> Fondo tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Fondo tarybos sudėtį. <...> Aukščiau minėtos nuostatos svarstytinos keliais aspektais: -(1) nėra aišku, iš kokių juridinių ir fizinių asmenų pasiūlytų kandidatų būtų sudaromas galimų Fondo senato siūlytinų Fondo tarybos narių sąrašas – ar siūlyti galėtų žurnalistų, meno kūrėjų, kultūros organizacijos, asociacijos, išskyrus tas, kurios siūlo kitus 7 Fondo tarybos narius, ar pavieniai meno kūrėjo statusą turintys asmenys, nepriklausomi žurnalistai ar kitų profesijų atstovai, ar apskritai bet kurie fiziniai ar juridiniai asmenys; -(2) kiek pasiūlytų kandidatų galėtų būtų įtraukiami į viešai skelbiamą sąrašą; -(3) kokia tvarka bei kriterijais remdamasis Fondo senatas atrinktų 4 Fondo narius iš aukščiau minėto sąrašo; -(4) nėra detalizuota Fondo tarybos narių rotacijos, nušalinimo ir pakeitimo tvarka; -(5) nėra reglamentuotas Fondo tarybos narių ir Fondo tarybos kadencijos trukmės santykis, taip pat nėra aišku, kaip būtų užtikrinamas nepertraukiamas ir netrukdomas Fondo tarybos darbas, jeigu keistųsi narių sudėtis, kiek narių esant Fondo tarybos veikla ir priimami sprendimai būtų laikomi teisėtais, kt. Atsižvelgdami į tai, siūlytume patikslinti atitinkamas Projekto nuostatas. |
Pritarti iš dalies |
1) atsižvelgiant į tai, kad fondo tarybos nariams keliami apibrėžti ir pakankamai aukšti reikalavimai, siūloma nustatyti, kad kandidatus gali siūlyti visi fiziniai ir juridiniai asmenys; 2)siekiant skaidrumo, visi pasiūlyti kandidatai, (arba visi kandidatai atitinkantys fondo tarybos nariui keliamus reikalavimus), turėtų būti skelbiami viešai. Kitos pastabos savo esme atitinka TD pastabas.
|
|
1.3. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-08-09 |
3 (28) |
(8) |
|
|
3. Projektu keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje siūloma įtvirtinti, kad Fondo taryba parenka ne mažiau kaip 3 skirtingus ekspertus kiekvienai programai. Ekspertai teikia Fondo tarybos sprendimams priimti būtinas rekomendacijas. Ekspertai skiriami 2 metams. Tas pats asmuo ekspertu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Aukščiau minėtos nuostatos vertintinos keliais aspektais: -(1) iš aukščiau minėtų nuostatų nėra visiškai aišku, ar paskirtas ekspertas negali teikti ekspertinio vertinimo paslaugas daugiau kaip dvi kadencijas tik toje programoje, kurioje jis paskirtas, ar ir kitose; -(2) antikorupciniu požiūriu teigiamai vertintinas kadencijų nustatymo aspektas, tačiau svarstytina, ar per tiek laiko riboto dydžio bendruomenėje (Projekte numatyta, kad ekspertais gali būti skiriami ne mažesnę kaip penkerių metų patirtį visuomenės informavimo, kultūros, švietimo ar mokslo srityse, tai yra tose pačiose srityse, kurių atstovai teikia projektus ekspertiniam vertinimui ir valstybės finansinei paramai gauti) – negali susiformuoti neformalūs ir galimai nesąžiningi susitarimai (pavyzdžiui, vienais metais negavus finansavimo projektui gali būti bandymų paveikti ekspertus ir pan.). Siūlome svarstyti Projekto nuostatų tobulinimo tikslingumą, be kita ko, apsvarstant vertinamų projektų paraiškų nuasmeninimo, suteikiant specialius kodus ar taikant panašias priemones, mažinančias projektų teikėjų identifikavimo galimybes. |
Pritarti |
|
|
1.4. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-08-09 |
3 (28) |
|
|
|
4. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto nuostatomis dar labiau susiaurinami ekspertams taikytini reikalavimai, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, dėl kurio esame pateikę pastabų aukščiau minėtoje 2019 m. rugpjūčio 2 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-6874. Todėl siūlytume tikslinti Projekto 28 straipsnio nuostatas, nustatant aiškesnius ir tikslesnius ekspertams taikytinus reikalavimus, apimant, bet neapsiribojant specialių žinių, įgūdžių ir reikiamos kompetencijos aspektais bei viešųjų ir privačių interesų konfliktų prevencija. |
Pritarti |
|
|
1.5. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-08-09 |
3 (28)
|
(11)
|
|
|
5. Projekto nuostatomis nepakankamai reglamentuojama Fondo senato sudarymo tvarka. Projekto 28 straipsnio 11 dalyje siūloma įtvirtinti, kad Fondo senatą sudaro asmenys, kuriuos skiria šios Lietuvos Respublikoje veikiančios tarybos ir kitos organizacijos: 1) Tautinių bendrijų taryba; 2) Nevyriausybinių organizacijų taryba; 3) Lietuvos jaunimo organizacijų taryba; 4) Lietuvos kultūros ir meno taryba; 5) Lietuvos mokslo taryba; 6) Lietuvos švietimo taryba; 7) Medijų taryba prie Kultūros ministerijos; 8) Lietuvos teisininkų draugija. Iš aukščiau minėtų ir kitų Projekto nuostatų nėra visiškai aišku: -(1) kokios „kitos“ organizacijos gali skirti (deleguoti) Fondo senato narius; -(2) koks iš viso gali būti Fondo narių skaičius; -(3) kuris subjektas tvirtina galutinę Fondo senato sudėtį; -(4) kokia tvarka keičiami Fondo senato nariai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Projekto nuostatos nedetalizuoja Fondo senato nariams taikytinų reikalavimų bei apribojimų, išskyrus tai, kad į Fondo senatą negali būti deleguojami Fondo tarybos nariai, Fondo administracijos vadovas ir darbuotojai, Fondo ekspertai. |
Pritarti |
Yra ir TD pastaba. Tik už Senato narių kompetenciją atsakinga delegavusi institucija.
|
|
1.6. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-08-09 |
3 (28)
|
(12)
|
|
|
Be to, Projekto 28 straipsnio 12 dalyje siūloma įtvirtinti Fondo senato funkcijas, tačiau nėra numatyta Fondo priimamų sprendimų teisinės galios ir pasekmių, pavyzdžiui, neigiamai įvertinus Fondo tarybos veiklą ar tam tikrus sprendimus. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Projekto nuostatas, susijusias su Fondo senato sudarymo tvarka ir jo funkcijomis.
|
Pritarti iš dalies |
Senatas atspindi įvairių visuomenės bendruomenių per atstovus dalyvavimą Fondo veikloje ir tai yra labiau kaip „visuomenės balsas“. Fondo senatas galės išsakyti kritiką, patarti, tačiau galutinius sprendimus dėl projektų finansavimo priims Fondo taryba remdamasi ekspertų išvadomis. |
|
1.7. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-08-09 |
|
|
|
|
6. Projekto 28 straipsnio 18 dalyje siūloma įtvirtinti, kad parama kultūros periodinių leidinių projektams pagal kultūros ir meno programą gali būti skiriama iki trijų metų. Reikalavimai ilgalaikių kultūros periodinių leidinių projektų paraiškoms nustatomi finansuojamų projektų teikimo gairėse. Svarstytina, ar vienareikšmiškam, vienprasmiškam, aiškiam ir skaidriam minėtos nuostatos taikymui užtikrinti minėti reikalavimai ilgalaikių kultūros periodinių leidinių projektų paraiškoms, nustatantys tam tikras ypatingas sąlygas pareiškėjams, kuriems valstybės finansinė parama būtų skiriama ilgesniam laikotarpiui, nei pagal kitas programas finansuojamiems projektams, neturėtų būti nustatyti įstatyminiu lygmeniu. |
Atsižvelgti |
|
|
1.8. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-08-09 |
|
|
|
|
7. Projekto 28 straipsnio 20 dalyje siūloma įtvirtinti, kad pagal šį straipsnį neremiami: 1) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai, taip pat kitų viešosios informacijos rengėjų (juridinių asmenų) pateikti projektai, įgyvendinami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose; 2) viešųjų ryšių agentūrų pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai; 3) šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatytų juridinių asmenų pateikti ir (ar) įgyvendinami projektai; 4) kiti projektai šiame įstatyme nustatytais atvejais. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Projekto, nei aktualios redakcijos Įstatymo nuostatos išsamiau nedetalizuoja, kokie projektai negali būti remiami. Kaip atkreipėme dėmesį ir ankstesnėje antikorupcinio vertinimo išvadoje, Įstatymo įgyvendinamojo teisės akto – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1190 „Dėl Valstybės teikiamos dalinės finansinės paramos kultūriniams, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamiesiems projektams pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas paraiškas bendrųjų konkursų nuostatų patvirtinimo“ 23 punktas tenumato, kad neremiami projektai, kurių turinys skatina komercinę kultūrą (23.1 papunktis) arba skleidžia politinių partijų agitaciją (23.2 papunktis), tačiau joks galiojantis teisės aktas išsamiau neatskleidžia turinio, skatinančio komercinę kultūrą, sąvokos, taip pat nėra detalizuojama komercinės kultūros samprata. Mūsų nuomone, tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu, nes nei įstatyminiu lygmeniu, nei Įstatymą įgyvendinančiame teisės akte nenustačius aiškių, objektyvių, skaidrių ir vienprasmiškų kriterijų, kuriais remiantis tam tikri projektai negalėtų būti remiami, sprendimus dėl paramos skyrimo priimančiam subjektui suteikiama pernelyg plati diskrecija, sudaranti galimybes nesąžiningam elgesiui, piktnaudžiavimui ir korupcijai pasireikšti. Todėl siūlome svarstyti galimybę tobulinti Projekto 28 straipsnio 20 dalies nuostatas. |
Pritarti |
|
|
1.9. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-08-09 |
|
|
|
|
8. Projekto rengėjų skaičiavimais, siūlomiems pakeitimams įgyvendinti nuo 2021 m. reikėtų papildomų 2,659 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, siekiant Žiniasklaidos rėmimo fondo biudžetą padidinti iki 5,4 mln. Eurų. Šiuo metu viešosios informacijos rengėjams paramą skirstančio VšĮ „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ 2019 m. biudžetas sudaro 2,741 mln. Eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad nei aiškinamasis raštas, nei Projekto nuostatos neatskleidžia didesnio lėšų poreikio tikslingumo, šaltinių, taip pat nėra aišku, ar beveik dvigubai didesnė suma skirtina kasmet ar tik siūlomiems pakeitimams įgyvendinti. |
Pritarti |
|
|
2. |
Lietuvos radijas ir televizija 2019-09-24 |
|
|
|
|
Atsižvelgdami į pateiktus argumentus, siūlome keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio 20 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pateikti projektai;“. pateiktam derinti LR Vyriausybės nutarimo projektui neturime. |
Pritarti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas:
Pritarti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo NR. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3649 ir komiteto išvadoms.
7.2. Pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į komiteto išvadas ir pasiūlymus.
8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: -.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Valerijus Simulik
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė