AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL Lietuvos Respublikos PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-693
15 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau - Įstatymo projektas) paskatinusios priežastys yra didinti pareigūnų ir karių motyvaciją persikvalifikuoti bei dalyvauti darbo rinkoje, jiems įsidarbinus mokant pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau - pensija) priedą už tarnybą (toliau - priedas). Pagal dabartinį Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau - Įstatymas) 15 straipsnio reglamentavimą esant sąlygoms, kai įsidarbinus pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjas negauna pensijos priedo, pensijos gavėjas prieš pradėdamas dirbti iš būsimo darbo užmokesčio minusuoja negautą priedą ir spręndžia kokiu dydžiu padidėja jo gaunamos pajamos bei pagal tai vertina įsidarbinimo tikslingumą. Todėl pagal dabartinį reglamentavimą nemokėjimas priedo ar mokėjimas priedo dalies neskatina pareigūnus bei karius įsidarbinti. Įstatymo projekto tikslas taip pat yra nebloginti padėties dirbančių ir nedirbančių pareigūnų ir karių atžvilgiu (turima uomenyje netarnaujantys pareigūnai ir kariai). Pagal dabartinį Įstatymo 15 straipsnio reglamentavimą, dirbantys pareigūnai ir kariai yra blogesnėse padėtyje nei nedirbantys, nes dirbantys negauna viso ar dalies priedo. Įstatymo 15 straipsnio reglamentavimu neskatinamas baigusių tarnybą pareigūnų ir karių užimtumas, kai tuo tarpu kitomis šio įstatymo nuostatomis, o taip pat kitų teisės aktų reglamentavimu, baigusių tarnybą pareigūnų ir karių užimtumas yra skatinamas. Šiuo aspektu Įstatymo projektu būtų pasiektas didesnis Įstatymo nuoseklumas.
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą yra sudėtine pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dalimi, todėl visa apimtimi galėtų būti mokamas iki Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo, t.y. iki asmuo įgis teisę gauti socialinio draudimo pensiją. Įstatymo 15 straipsniu pensijos priedas ribojamas siekiant sutaupyti valstybės biudžeto lėšų. Šiuo aspektu svarstytini kiti, Įstatymo projekto esmę atitinkantys, mažiau lėšų reikalaujantys variantai. Vienu iš jų galėtų būti priedo ribojimas nuo tam tikro pensijos dydžio. Valstybės statutinių institucijų finansavimas nepriklausomybės atgavimo ir vėlesniu laikotarpiu skiriasi nuo paskutiniais metais skiriamo finansavimo, kuris apsprendė institucijose nustatomus pareigūnų ir karių darbo užmokesčio fondo dydžius. Todėl toms pačioms pareigoms dabartiniu metu apskaičiuojamos pensijos yra didesnės, nei anskstesniais laikotarpiais, kai valstybės statutinių institucijų finansavimas buvo mažesnis. Taip pat pensijų dydžiai skiriasi dėl skirtingo darbo užmokesčio, kuris priklausė nuo užimamų pareigų. Pareigūnams ir kariams gaunantiems mažesnes pensijas, pensijos priedas sudaro didesnį procentą nuo gaunamos pensijos ir priedo sumos, dėl to yra reikšmingesnis. Todėl priedas galėtų būti mokamas iki tam tikro pasirinkto pensijos dydžio, kuris būtų socialiai pateisinamas valstybės mastu tiek pareigūnų ir karių, tiek socialinio draudimo mokamų pensijų dydžių atžvilgiu. Svarstytinu variantu gali būti toks, kai priedas mokamas, jei pensijos dydis neviršija vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, o pensijos dydžiui viršijus vienos minimalios mėnesinės algos dydį, taikomas dabartinis Įstatymo 15 straipsnio reglamentavimas. Įstatymo pakeitimu įtraukus daugiau pensijų gavėjų į darbo rinką, valstybės biudžeto lėšų padidėjimas priedams mokėti būtų iš dalies kompensuotas per dirbančių pareigūnų ir karių iš darbo užmokesčio išskaičiuotus valstybei mokesčius.
Įstatymo projektu siekiami tikslai įtraukti kuo daugiau pensijų gavėjų į darbo rinką, labiau suvienodinti priedo mokėjimo sąlygas įsitraukusių į darbo rinką bei nedirbančių pensijų gavėjų atžvilgiu, pagerinti mažiausias pensijas gaunančių pensijų gavėjų materialinę padėtį, pasiekti aptariamą Įstatymo reglamentavimo didesnį nuoseklumą, pateisina prognozuojamą valstybės biudžeto lėšų padidėjimą.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Kęstutis Smirnovas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Aptariami teisiniai santykiai reguliuojami pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui mokant pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedą už tarnybą tik esant Įstatymo 15 straipsnyje numatytoms sąlygoms: priedas mokamas, iki asmuo įgis teisę gauti socialinio draudimo pensiją, jeigu mėnesio, ėjusio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas, šio asmens draudžiamosios pajamos, kaip jos apibrėžtos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – draudžiamosios pajamos), yra mažesnės negu 1 minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) arba jis kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir nėra savarankiškai dirbantis asmuo. Jeigu asmuo neturi draudžiamųjų pajamų arba kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir nėra savarankiškai dirbantis asmuo, jam mokamas 1 socialinio draudimo bazinės pensijos (toliau – bazinė pensija) dydžio priedas. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui, kuris turi draudžiamųjų pajamų ir jų dydis per mėnesį yra mažesnis negu 1 MMA, mokama priedo dalis, kuri apskaičiuojama bazinės pensijos dydį dauginant iš koeficiento, apskaičiuoto pagal mėnesio, einančio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas, draudžiamųjų pajamų dydį: K = (MMA - P) / MMA, čia:
1) K – koeficientas,
2) P – asmens draudžiamosios pajamos.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo 15 straipsnio pakeitimu siūloma pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui mokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedą už tarnybą 1 socialinio draudimo bazinės pensijos (toliau – bazinė pensija) dydžio iki pensijos gavėjas įgis teisę gauti socialinio draudimo pensiją, nepriklausomai ar asmuo turi draudžiamųjų pajamų arba kitoje valstybėje gauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir ar yra savarankiškai dirbantis asmuo. Alternatyvus siūlymas- bazinės pensijos dydžio priedo mokėjimas iki tam tikro pensijos dydžio (iki įgijimo teisės gauti socialinio draudimo pensiją). Laukiami teigiami rezultatai yra tai, kad daugiau baigusių tarnybą asmenų įsitrauks į darbo rinką, taip pagerinant jų materialinį apsirūpinimą, išspręndžiant po tarnybos aktualias jų socializacijos problemas. Biudžeto lėšų padidėjimas iš dalies bus kompensuotas didesnio įsidarbinusių pensijų gavėjų skaičiaus sumokamais nuo darbo užmokesčio mokesčiais, todėl Įstatymo projektu pusiausvyra tarp galimai padidėsiančių biudžeto išlaidų ir siekiamų tikslų yra išlaikoma.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamos priimto įstatymo pasekmės nenumatomos.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi į darbo rinką įsitrauks daugiau aukštą kvalifikaciją turėjusių, todėl didelį potencialą turinčių darbuotojų.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projektu naujos sąvokos neapibrėžiamos.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus Įstatymo projektą Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki Įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti prireiks papildomų valstybės biudžeto lėšų.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra: "valstybės pareigūnas", "valstybinė pensija", "valstybinė prokuratūra", "socialinio draudimo išmoka", "senatvės draudimo sistema", "viešasis saugumas", "socialinė apsauga", "socialinė gerovė", "karinis personalas".
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia
Seimo narys Parašas Kęstutis Smirnovas