1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas įtvirtina laisvės gynėjo teisinį statusą, apibrėžia laisvės gynėjo kario savanorio, laisvės gynėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūno, laisvės gynėjo Valstybės saugumo departamento pareigūno, laisvės gynėjo Muitinės departamento pareigūno, laisvės gynėjo policijos pareigūno, laisvės gynėjo šaulio, laisvės gynėjo prokuratūros pareigūno sąvoką ir nustato pagrindinius laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo kriterijus.“

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Laisvės gynėjas

1. Laisvės gynėjas – Lietuvos Respublikos pilietis, kuris 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ir vientisumui, įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams ar kariniams veiksmams, saugojo ar gynė valstybės sieną, kitus valstybinės svarbos ir ūkio objektus, kūrė krašto apsaugos struktūras, muitines, specifinėmis priemonėmis padėjo atkurti Lietuvos Respublikos valstybingumą, tarnaudamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jo struktūriniuose padaliniuose, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje, Valstybės saugumo departamente, Lietuvos Respublikos policijoje, Lietuvos šaulių sąjungoje, Lietuvos Respublikos prokuratūroje ir prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21 d., priklausydamas vienai iš šio straipsnio 2 dalyje išvardytų laisvės gynėjų grupių ir šio įstatymo 3–8 8¹ straipsniuose numatytais teisiniais pagrindais.

2. Laisvės gynėjų grupės yra:

1) kariai savanoriai;

2) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūnai;

3) Valstybės saugumo departamento pareigūnai;

4) Muitinės departamento pareigūnai;

5) policijos pareigūnai;

6) šauliai.;

7) prokuratūros pareigūnai.

3 straipsnis. Įstatymo papildymas 8¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 8¹ straipsniu:

„8¹ straipsnis. Laisvės gynėjo prokuratūros pareigūno teisinio statuso pripažinimas

1. Laisvės gynėjai prokuratūros pareigūnai yra asmenys, kurie nuo 1990 m. kovo 30 d. iki 1991m. rugpjūčio 21 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Laikinojo pagrindinio įstatymo ir 1990 m. liepos 27 d. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-420 nuostatomis tarnavo Lietuvos Respublikos prokuratūroje.

2. Laisvės gynėjo prokuratūros pareigūno teisinis statusas pripažįstamas asmeniui ir po jo mirties.“

4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisija

1. Laisvės gynėjo teisinį statusą pripažįsta, pažymėjimus išduoda ir jų apskaitą tvarko Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisija (toliau – Komisija), sudaryta iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Lietuvos šaulių sąjungos atstovų. Komisijos narių skaičių, jos kompetenciją, sudarymo ir pirmininko skyrimo, sprendimų priėmimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2. Dėl laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo į Komisiją gali kreiptis šio įstatymo 2–8 8¹ straipsniuose nustatytus laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo kriterijus atitinkantys asmenys, jų artimieji giminaičiai (sutuoktiniai, tėvai, vaikai, įvaikiai, taip pat broliai ir seserys), taip pat krašto apsaugos ministras, vidaus reikalų ministras, Valstybės saugumo departamento direktorius, generalinis prokuroras, Muitinės departamento generalinis direktorius, Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius, Lietuvos šaulių sąjungos vadas.

3. Laisvės gynėjo teisinis statusas nepripažįstamas asmenims, kurie iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. pasišalino iš tarnybos vietos, vadovybės buvo nušalinti nuo pareigų arba dėl tarnybinio nusižengimo atleisti iš tarnybos.

4. Laisvės gynėjo teisinis statusas nepripažįstamas asmenims, kurie neatitinka šio įstatymo 2–8 8¹straipsniuose nustatytų laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo kriterijų.

5. Komisija sprendimą dėl laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo ar nepripažinimo turi priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos.

6. Pareiškėjas Komisijos sprendimą nepripažinti laisvės gynėjo teisinio statuso gali apskųsti administraciniam teismui per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu.

7. Laisvės gynėjo teisinis statusas gali būti panaikintas tik teismo sprendimu.“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas