Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 22, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 286
STENOGRAMA
2023 m. birželio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pavaduotojai V. MITALAS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas. Gerbiami kolegos, pradedame birželio 15 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 113 Seimo narių.
Gerbiami kolegos Seimo nariai, norėčiau paprašyti jūsų dėmesio. Šiandieną minime Okupacijos ir genocido dieną, kai 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką ir pradėjo aneksijos procesą. Stalinistinis režimas, šiurkščiai pažeisdamas tarptautinę teisę, Lietuvoje įgyvendino slaptuosius Molotovo–Ribentropo pakto protokolus.
1940 m. birželio 15 d. ankstų rytą Raudonosios armijos specialieji smogikų būriai įvykdė pirmuosius agresijos aktus prieš Lietuvą: žiauriai nužudė Ūtos pasienio baro viršininką, atsargos viršilą, Šaulių sąjungos narį A. Barauską. Netrukus okupantai pradėjo griauti nepriklausomos Lietuvos valstybės ir visuomenės pagrindus. Buvo suimta ir įkalinta daug nepriklausomą Lietuvos valstybę gynusių ir kūrusių pareigūnų, uždraustos Lietuvoje veikusios partijos, visuomeninės organizacijos, naikinama tautinė kultūra ir švietimas.
Lagerių, tremties ir persekiojimų neišvengė ir 1920–1940 metų Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Dalis jų buvo suimti, kalinti, kankinti, sušaudyti jau pirmaisiais okupacijos metais. Iš septynių to meto Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkų keturi buvo suimti, kalinti ir ištremti: A. Stulginskis, L. Bistras, V. Petrulis, K. Šakenis. Trys iš jų vėliau grįžo į Lietuvą. Deja, V. Petrulis buvo pasmerktas sušaudyti, jo palaidojimo vieta nežinoma iki šiol.
Pagerbkime okupacijos ir genocido aukas, kovotojus už Lietuvos laisvę tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju. Tikėkime, kad Lietuva visada liks nepriklausoma ir demokratinė valstybė ir kad 1940 m. birželio 15 d. niekada nepasikartos. Tai yra visų mūsų įsipareigojimas ir atsakomybė.
10.03 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. birželio 15 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį. Dėl darbotvarkės nori kalbėti du Seimo nariai. Pirmasis – E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF*). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Socialdemokratų frakcijos vardu prašome iš darbotvarkės išbraukti projektą Nr. XIVP-2171 ir lydimąjį projektą Nr. XIVP-2172. Eilinį sykį bandoma išbraukti Gegužės 1 dieną iš šventinių dienų.
PIRMININKĖ. D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Mes jau įpratę, kad per Vyriausybės valandą klausimus užduoda frakcijos pagal abėcėlės tvarką. Siūlau tą pačią tvarką taikyti ir klausiant ministrę A. Bilotaitę. Šiuo metu penki konservatoriai iš eilės klaus ir visiems bus neįdomu klausytis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Patikslinu, gerbiamas Dainiau, per Vyriausybės valandą tikrai ne abėcėlės tvarka klausia kolegos ministrų. Lygiai tokia pat tvarka bus: ne abėcėlės tvarka, bet pagal frakcijas klaus ir ministrės.
Prašau. K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Frakcijos vardu siūlau išbraukti Saugomų teritorijų įstatymo projektą Nr. XIVP-2868, nes šiame projekte irgi sprendžiamas Trakų istorinio nacionalinio parko klausimas, norima prijungti prie Aplinkos ministerijos. Taigi tai reikalauja didesnių diskusijų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pirmiausia turime apsispręsti dėl Socialdemokratų frakcijos siūlymo išbraukti iš šios dienos darbotvarkės Atmintinų dienų įstatymo pakeitimą dėl Gegužės 1-osios dienos. Kas pritariate tokiam siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 119: už – 61, prieš – 42, susilaikė 16. Pritarta, kad išbrauktume.
Kitas pasiūlymas taip pat Socialdemokratų frakcijos – išbraukti Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimą, darbotvarkės 2-5.1 klausimą, ir visus lydimuosius, matyt? Taip. Balsuokime, kas pritariate, kad išbrauktume, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 118: už – 56, prieš – 48, susilaikė 14. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Dabar dar turime sutarti dėl to, kad svarstytume šiandien tuos klausimus, kurie neįrašyti į pavasario sesijos darbų programą, tai yra projektą Nr. XIVP-2799, projektą Nr. XIVP-2856 ir projektą Nr. XIVP-2633. Ar galime bendru sutarimu sutarti svarstyti? Galiu pasakyti pavadinimus, tai šiek tiek užtruks, bet, žinoma… (Balsai salėje: „Numerius.“) Ką tik pasakiau – projektas Nr. XIVP-2799. Sekundėlę, tuoj. Darbotvarkės 2-10 klausimas – pranešėjas yra A. Veryga, tai yra opozicijos pateikimas – Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių pakeitimo įstatymo projektas. Darbotvarkės 2-11 klausimas – Valstybės herbo, kitų herbų ir heraldinių ženklų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2856. Ir rezervinis 2 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2633. Pranešėjas – L. Jonauskas. (Balsai salėje)
Nuskambėjo vienos frakcijos reikalavimas, kad balsuodami apsispręstume, ar galime svarstyti rezervini 2 klausimą – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2633. Taigi, apsispręskime balsuodami. Kas pritariate, kad šį klausimą įtrauktume į šios dienos darbotvarkę, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. (Šurmulys salėje) Kas pritariate, kad įtrauktume, balsuojate už, kas prieštaraujate, balsuojate kitaip.
Balsavo 120: už – 68, prieš – 26, susilaikė 26. Pritarta.
Kaip minėjau, dar du klausimai nebuvo sesijos darbų programoje, tai yra darbotvarkės 2-10 ir 2-11 klausimai. Ar galime bendru sutarimu sutarti? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 118: už – 95, prieš – 2, susilaikė 21. Darbotvarkei pritarta.
10.10 val.
Mecenavimo įstatymo Nr. XIII-1198 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2666(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Mecenavimo įstatymo Nr. XIII-1198 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2666(2). Priėmimo stadija. Norėčiau pakviesti pranešėją V. Kernagį, nes yra gauta Teisės departamento pastabų. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies. Buvo siūlyta dėl asmens nepriekaištingos reputacijos vertinimo, kad informacijos prašytų ir Mecenavimo taryba. Mes tiesiog pakeitėme, kad Mecenavimo taryba turės teisę gauti šią informaciją, nesidubliuos prašymas pateikti tą informaciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime 3 straipsniui pritarti taip, kaip jis yra suredaguotas? Dėkoju, pritarta. Dėl 4, 5, 6, 7, 8 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Nauja 1 straipsnio redakcija. Ar galime jai pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ir 2 straipsnis dėl įsigaliojimo, ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėkoju.
Užsirašiusių dėl motyvų nėra. Ačiū pranešėjui. Balsuosime numatytu laiku. Kolegos, primenu, kad balsavimo laikas šiandien yra nuo 11 val. 10 min. iki 12 valandos.
10.12 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2685(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2685(2). Priėmimo stadija. Šį pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti.
10.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-2627(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios projektas Nr. XIVP-2627. Norėčiau pakviesti K. Masiulį, kad pristatytų komiteto išvadą. Bet galiu ir pati aš perskaityti, matyt, nes ten… Gal galėtų pirmininkas R. Juška? E. Sabutis. Prašom. E. Sabutis pristatys komiteto nuomonę ir korekcijas.
E. SABUTIS (LSDPF). Gerbiami kolegos, komitetas birželio 14 dieną buvo susirinkęs į posėdį, kad apsvarstytų šitą klausimą. Dėl jo buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kurioje iš esmės yra pažymėta, jog yra brauktinas projekto 1 straipsnis ir atitinkamai tikslinama straipsnių numeracija. Komitetas vienbalsiai pritarė Teisės departamento pastabai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas pritarė. Taigi mums jau nereikia atskiro sprendimo. Lieka 2 ir 3 straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Priėmimo stadija. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti.
10.14 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2, 4, 7, 8 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2592(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2592(2). Norėčiau pakviesti V. Kanopą į tribūną. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui.
Dėl 2 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
V. KANOPA (LSDPF). Gerbiami kolegos, Seimas praėjusį antradienį pritarė Kaimo reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui. Vakar komitetas surengė posėdį ir apsvarstė Teisės departamento išvadas dėl priėmimo. Dėl pagrindinio įstatymo projekto buvo pateiktos dvi Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastabos, keturios dėl lydimųjų įstatymų projektų – po vieną pastabą. Visoms pastaboms komitetas pritarė vienbalsiai. Siūlau balsuoti už šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą bendrą komiteto nuomonę. Ar galime pritarti 2 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Nematau prieštaraujančių, dėkoju. Ar galime pritarti 3, 4 straipsniams? Pasiūlymų nėra gauta. Dėkoju, pritarta. Ar galime pritarti 5 straipsniui, dėl kurio buvo gautos Teisės departamento trys pastabos? Visoms joms komitetas pritarė, kaip ką tik mums pristatė komiteto pranešėjas. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Ir dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Dabar dėl viso projekto už kalba A. Vinkus. Gerbiamas Antanai, žodis jums. Motyvai už. Žemės ūkio įstatymo pakeitimo projektas.
A. VINKUS (LVŽSF). Čia koks klausimas?
PIRMININKĖ. Čia 1-5.1 klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projektas.
A. VINKUS (LVŽSF). Drįstu pasakyti, kad du įstatymai labai ilgais pavadinimais – tai Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas ir Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas – reglamentuoja mūsų gyventojams ypač aktualią teisinių santykių sritį, kurioje metai iš metų neišvengiamai kyla panašaus pobūdžio problemų ir nesusipratimų. Kadangi šios problemos būdingos ne tik Lietuvai, Europos Parlamentas ir Taryba 2019 metų pradžioje šiuo klausimu priėmė tam tikrą direktyvą, o jos nuostatos buvo perkeltos į mūsų nacionalinę teisę. Šiandien svarstomo aštuonių įstatymų paketo esmė yra siekis sustiprinti šią sritį reglamentuojančių įstatymų vykdymo kontrolę. Šio siekio įgyvendinimas pareikalavo paraleliai optimizuoti funkcijų paskirstymą tarp atitinkamų įstaigų, atsisakyti vienarūšių funkcijų išbarstymo keliose įstaigose, koncentruoti kontrolės funkcijas biudžetinėje įstaigoje prie Žemės ūkio ministerijos.
Gerbiami kolegos, mano supratimu, tai esminė įstaigų tinklo reforma, o jos privalumas ir racionalumas, be paminėtų tikslų, dar ir tas, kad ją numatoma įgyvendinti perskirstant turimus etatus ir nereikalaujant papildomo finansavimo iš biudžeto. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad iki pasiūlant sprendimus buvo atliktas didelis, išsamus darbas, analizė…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. VINKUS (LVŽSF). …vertinimai, palyginimai ir išvados. Atsižvelgdamas į visa tai aš pritariu projektui ir agituoju visus pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
10.18 val.
Tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2593(3) (priėmimas)
Lydimasis 1-5.2 klausimas – Tautinio paveldo produktų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2593(3). Priėmimo stadija. Taip pat norėčiau pakviesti V. Kanopą. Yra du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti.
V. KANOPA (LSDPF). Komitetas vakar svarstė ir vienbalsiai pritarė Teisės departamento pastaboms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Ačiū. Ar galime pritarti 2 straipsniui, dėl jo pasiūlymų nėra gauta? Dėkoju. Dėl motyvų nėra užsirašiusių.
10.19 val.
Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2594(2) (priėmimas)
Kitas – darbotvarkės 15-3 klausimas, jis taip pat yra susijęs. Tai Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2594(2). Vėl kviečiu pranešėją.
Dėl 1 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba.
V. KANOPA (LSDPF). Komitetas pritarė, analogiškai ir visiems kitiems susijusiems. Buvo pritarta komitete.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū. Ar galime pritarti 2 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.19 val.
Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2595(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.4 klausimas – Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2595(2).
Dėl 1 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Kaip pranešėjas mums jau sakė, komitetas yra pritaręs. Ar galime pritarti 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkui, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.20 val.
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2596(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.5 klausimas, susijęs taip pat, lydimasis, – Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2596. Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Kaip pranešėjas mus jau informavo, komitetas jai pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu suredaguotam straipsniui? Dėkui, pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba, komitetas jai pritarė. Ar galime pritarti 2 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkui, pritarta. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė.
10.21 val.
Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2597(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis 1-5.6 klausimas – projektas Nr. XIVP-2597. Šį pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė.
10.21 val.
Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2598(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-5.7 klausimas, taip pat lydimasis, – Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2598. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų dėl jų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Ir paskutinis lydimasis 1-5.9 klausimas – Melioracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2600(2).
10.22 val.
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2599(2) (priėmimas)
Atsiprašau, nuskubėjau. Pirmiausia Kooperatinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2599, tai yra 1-5.8 klausimas. Pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė.
10.22 val.
Melioracijos įstatymo Nr. I-323 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2600(2) (priėmimas)
Ir 1-5.9 klausimas – Melioracijos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jį sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręsime per numatytą balsuoti laiką. Primenu, kad šiandien pradėsime nuo 11 val. 10 min. iki 12 valandos.
10.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. XIV-320 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2892 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas, jį turėčiau pristatyti jau aš. Laukiu kolegos, kuris pakeis. Matau, kad V. Pranckietis pasiruošęs. Akimirką luktelkime.
Taigi darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 18 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2892. Dėl L. Petronienės skyrimo komisijos pirmininke.
Toliau posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas P. Saudargas.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Kviečiu į tribūną gerbiamą Seimo Pirmininkę, jeigu ji pati savęs dar nepakvietė. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kitąmet keliausime prie balsadėžių net tris kartus. Balsuosime Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimuose. Taip pat mūsų laukia balsavimas dėl referendumo. Tai iššūkis, reikalaujantis patirties ir efektyvaus darbo iš rinkimus organizuojančių bei prižiūrinčių subjektų. Atsižvelgdama į tai bei vadovaudamasi Rinkimų kodekso 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teikiu L. Petronienės kandidatūrą skirti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke.
L. Petronienė yra labai patyrusi rinkimų organizavimo ir vykdymo, taip pat politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ekspertė nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Ji yra sukaupusi ilgametę patirtį šioje srityje, čia dirba nuo 1996 metų.
Kandidatė turi ir vadovaujamo darbo patirties. Ji nuo 2007 metų vadovauja Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriato Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui.
1997 metais L. Petronienė baigė studijas Vilniaus universitete ir įgijo informatikos magistro kvalifikacinį laipsnį. 2010 metais ji papildomai įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį Mykolo Romerio universitete.
L. Petronienė nuolat rengia ir veda seminarus apie politinių kampanijų apskaitą, politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansavimą ir politinės reklamos stebėseną. Kandidatė yra dažnai kviečiama skaityti pranešimų ir tarptautinėse konferencijose bei seminaruose. Taip pat ji nuolat aktyviai dalyvauja įvairiose darbo grupėse rengiant teisės aktus dėl rinkimų organizavimo ir vykdymo, politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos stebėsenos pokyčių.
L. Petronienė yra stebėjusi rinkimus daugiau nei dešimtyje valstybių, kaip antai Danijoje, Sakartvele, Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Ieškant kandidatūros į Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pareigas, iš esmės visos Seimo frakcijos akcentavo lūkestį, kad naujasis VRK pirmininkas turėtų ne tik būti rinkimų teisės ekspertas, turėti patirties organizuojant rinkimus ir vykdant juos, bet ir būti principingas, sąžiningas ir vienodai teisingas visiems politinių kampanijų dalyviams. Būtent šiais kriterijais vadovaudamasi ieškojau kandidato ar kandidatės į šias labai atsakingas pareigas ir esu įsitikinusi, kad L.Petronienė šiuos reikalavimus puikiai atitinka.
L. Petronienė yra aukščiausio lygio rinkimų organizavimo ir vykdymo, politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansavimo ekspertė. Jos kompetencija šioje srityje nekelia jokių abejonių, o įdirbis yra didžiulis. Balsavimas dėl jos paskyrimo į VRK pirmininkus bus savotišku lakmuso popierėliu ir mums, jis parodys, ar mūsų viešos deklaracijos sutampa su mūsų politiniais veiksmais. Prašau Seimo palaikyti L. Petronienės kandidatūrą.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai Seimo Pirmininkei už pristatymą.
Dabar kviečiu gerbiamą kandidatę L. Petronienę į tribūną prisistatyti ir atsakyti į Seimo narių klausimus, jų čia jau nemažai užsirašė. Klausimų bus. Prašau. Prašom, mikrofonai įjungti, galite kalbėti.
L. PETRONIENĖ. Gerbiami Seimo nariai, gerbiamas posėdžio pirmininke, pirmiausia noriu padėkoti Seimo Pirmininkei už pasitikėjimą ir labai jaudinantį ir įpareigojantį pristatymą. Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dirbu gana seniai. Kaip pati mėgstu juokauti, nuo praeito tūkstantmečio, tai yra nuo 1996 metų Seimo rinkimų. Po to po kelerių rinkimų turėjau kelerių metų pertrauką, dirbau čia, Seime, analitike programuotoja, bet per rinkimus mielai prisijungdavau prie VRK komandos.
2007 metais įsteigus Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrių laimėjau valstybės tarnybos konkursą, tapau skyriaus vedėja ir šį darbą dirbu jau daugiau kaip 16 metų. Šiandien turiu garbės stovėti čia prieš jus kaip kandidatė į Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pareigas.
Sutiksime visi, kad rinkimai yra pamatinis demokratijos ir pilietinės visuomenės elementas. Jie užtikrina, kad piliečiai galėtų išreikšti savo valią ir pasirinkti savo atstovus, kurie rūpintųsi mūsų valstybe, gintų žmonių interesus, priimtų tvarius ir reikalingus sprendimus, gerbtų įstatymus ir savo darbu pateisintų žmonių pasitikėjimą.
Ruošdamasi šiam pristatymui susimąsčiau, kad beveik visą savo, kaip rinkėjos, gyvenimą dirbu VRK. Esu dėkinga likimui, kad man leido gana anksti susipažinti su rinkimais ne tik iš rinkėjos pozicijos, bet ir iš rinkimų organizatorės, pamatyti procesus iš vidaus. Niekada nesu buvusi kandidatė, niekada nesu dirbusi jokiame rinkimų štabe, tačiau daug metų esu atsakinga už politinės kampanijos dalyvių registravimą, jos konsultuoju, todėl tikrai ne kartą teko girdėti, kas aktualu rinkimuose ir kampanijos dalyviams, rinkimų dalyviams.
Taip pat esu stebėjusi rinkimus ir daugelyje valstybių. Dalis jų buvo čia paminėta, tai tikrai turiu galimybę palyginti Lietuvos rinkimų sistemą su kitomis rinkimų sistemomis. Visada vertinau rinkimų principų stabilumą, nekintamumą ir rinkimų teisinio reguliavimo ir proceso dinamiškumą. Rinkimai suteikia galimybę nuolat mokytis, susitikti daug skirtingų žmonių, įveikti vis naujus iššūkius, matyt, todėl taip ilgai ir dirbu šį neleidžiantį apsnūsti darbą. Mano išsilavinimas informatikos ir teisės srityse man leidžia ne tik analizuoti informaciją, rengti teisės aktų projektus, nagrinėti galimus pažeidimus, bet įtvirtinti ir tai, kuo galime didžiuotis tarptautiniu mastu. Tai VRK informacinės sistemos galimybės, kurių galbūt dažnai nemato rinkėjai, bet rinkimų organizavimo procese jos yra labai svarbios ir tuo tikrai džiaugiasi rinkimų organizatoriai.
Mano nuomone, svarbu ne tik teisės aktuose numatyti aiškias taisykles, ribojimus, reikalavimus, – ne mažiau svarbu suteikti instrumentus patiems dalyviams laikytis šių reikalavimų, ribojimų, taisyklių. Tam panaudojami ir turimi valstybės informaciniai ištekliai. Kaip sėkmingus pavyzdžius galėčiau paminėti tai, kad VRK dalį pareiškinių dokumentų duomenų gauna iš kitų informacinių sistemų ar kad registruojant auką, naudojantis kitų informacinių sistemų duomenimis, iš karto galima patikrinti jų atitiktį įstatymo reikalavimams. Dėl tokių sprendimų tarptautinėje bendruomenėje jau ne vienerius metus esame pristatomi kaip modernūs, novatoriški ir kartu – patikimi partneriai. Tikrai sulaukiame daug kitų komisijų delegacijų. Atvažiuoja, mokomės, dalinamės patirtimi.
Taip pat svarbu pasirūpinti prevencija, kad politinės kampanijos dalyviai išvengtų klaidų dėl neapsižiūrėjimo ir pažeidimų dėl nežinojimo. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, labai svarbu ir pačiai komisijai padaryti namų darbus, tai yra suinteresuotus asmenis supažindinti su pasikeitimais, teikti metodinę informaciją, konsultacijas, vykdyti stebėseną, o pastebėjus klaidas priminti naujas nuostatas, pakonsultuoti, paaiškinti. Todėl siekiu, kad VRK suteiktų ne tik instrumentus kampanijos dalyviams pasitikrinti, bet ir analizuotų jų duomenis, laiku informuotų apie padarytas klaidas, netikslumus ar neužbaigtus veiksmus ir konsultuotų, kaip juos ištaisyti.
Viešumas yra vienas ir labai svarbus iš rinkimų principų. Vyriausioji rinkimų komisija savo svetainėje tikrai skelbia labai daug Rinkimų kodekse numatytų dokumentų, duomenų, taip pat atvirų duomenų formatu yra atvėrusi daug rinkinių apie rinkimus, jų organizavimą, finansavimą. Ateityje, manau, jų daugės, tačiau manau, kad institucijai neužtenka vien tik surinkti duomenis ir juos skelbti. Juos labai svarbu analizuoti, dalintis apibendrintais duomenimis tiek su visuomene, žiniasklaida, tiek su pačiais kampanijos dalyviais.
Man svarbiausias prioritetas yra užtikrinti vienodą rinkimų teisės taikymą ir laikytis nuoseklios praktikos, tai yra sprendimus priimti laikantis teisės nuostatų, išnagrinėjus visas aplinkybes, suteikus galimybes visiems išsakyti savo poziciją, išgirdus visus argumentus. Ypač svarbu, kad priėmimo procesas būtų aiškus ir skaidrus. Didelę įtaką sklandžiam rinkimų organizavimui turi ne tik pačios komisijos darbas, ne tik komisijos sprendimai, bet ir bendradarbiavimas su kitomis institucijomis. Rinkimų reglamentavimo tobulinimas su įstatymų leidėju, galimų pažeidimų operatyvus užkardymas su teisėsauga, keitimasis informacija su kitomis institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, konsultacijos su savo sričių ekspertais – tai leidžia padaryti rinkimus patogius ir aiškius tiek dalyviams, tiek rinkėjams.
Apie laukiančius darbus. Šiuo metu jau vyksta dvi politinės kampanijos, tai yra Seimo nario rinkimų Raseinių–Kėdainių rinkimų apygardoje ir privalomojo referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio, kurio pakeitimas leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę, kampanija. Greitu metu bus paskelbti Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimai, kuriems nespėjus pasibaigti dar šį rudenį prasidės Respublikos Prezidento rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą politinės kampanijos. Na, o dar prieš šiuos rinkimus, pavasarį, startuos ir Seimo rinkimų politinė kampanija.
Mano profesinė atmintis mena, kad yra buvę tokių sunkių metų, tokių intensyvių metų, tai yra 2019 metų pavasarį turėjome net trejus nacionalinius rinkimus ir du referendumus. Rinkimai į vienerius metus buvo supuolę ir 2004 metais. Rinkimų organizatoriai, mes prieš kiekvienus rinkimus vieni kitiems linkime nuobodžių rinkimų, tai yra kad jie vyktų sklandžiai, nuosekliai ir be didesnių turbulencijų, tačiau kampanijos dalyviams ir rinkėjams mes visada linkime įdomių rinkimų, kad rinkimų dalyviams būtų aiškūs visi procesai, kad rinkėjų susidomėjimą keltų kandidatai, jų diskusijos ir, žinoma, rinkimų rezultatai.
Šį pavasarį po rinkimų buvo atlikta sociologinė gyventojų apklausa dėl rinkimų organizavimo Lietuvoje. Ši apklausa atskleidė, kad rinkimų sistema pasitiki 83 % Lietuvos gyventojų, o absoliuti dauguma, net 91 % tyrime dalyvavusių rinkėjų, balsavimo proceso organizavimą vertina teigiamai. Išsaugoti tokį aukštą visuomenės pasitikėjimą rinkimais bus dar vienas Vyriausiosios rinkimų komisijos iššūkis.
Puikiai suprantu, koks intensyvus metas laukia mūsų institucijos, tačiau žinau, kad dirbsiu su patyrusia, rinkimams atsidavusių ir savo darbą mylinčių, išmanančių žmonių komanda, su kuria jau esame įveikę ne vieną komisijai tekusį iššūkį. Todėl esu tikra, kad mums visiems kartu pavyks susidoroti su artėjančių rinkimų maratonu ir dirbti taip, kad tiek rinkėjai, tiek rinkimų dalyviai išlaikytų, o gal ir sustiprintų pasitikėjimą rinkimais, jų rezultatais ir mūsų darbu. To ir sieksiu. O dabar mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju jums už prisistatymą. Ir dabar kolegos turės galimybę paklausti. Pirmas klausia gerbiamas V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama kandidate, norėjau jūsų paklausti, kaip jūs reaguosite, kai, pavyzdžiui, VRK nepritars kokiems nors jūsų siūlymams ar sprendimams? Taip nutinka, nes VRK juk lyg ir kolegialus organas. Jūs, pamenu, kaip Sekretoriato vedėja, gana audringai reaguodavote, jeigu būdavo nepritarta jūsų padarytiems tyrimams ir siūlymams, ar tikrai susitvarkysite su įtampa?
Ir antras klausimas, kaip jūs vertinate, ar pritartumėte siūlomoms įstatymo pataisoms, kad būtų imperatyviai nustatoma VRK nariams dirbti su įslaptinta informacija, būtų rengiami ne vieši, o uždari posėdžiai, ir kaip tai dera su pamatiniu VRK viešumo principu? Ačiū.
L. PETRONIENĖ. Ačiū už klausimą, tiksliau už du klausimus. Natūralu, kad kai darai tyrimą, jį išgyveni, už jį ir sergi. Bet tikrai jau šitiek metų dirbdama Vyriausiojoje rinkimų komisijoje esu pripratusi, kad sprendimas yra kolegialus ir kad sprendimas yra tikrai komisijos, o ne vieno asmens. Net ne vieno pirmininko, o yra komisijos sprendimas ir tikrai visi sprendimai yra gerbtini ir gerbiami.
Atsakydama dėl slaptos informacijos, manau, kad tai nedera su viešumu, su Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo organizavimu, manau, jeigu tik įmanoma išvengti, to reikėtų išvengti. Vyriausioji rinkimų komisija turėtų naudotis ta informacija, kuri yra išviešinama ir jau ne kartą yra tekę dirbti. Jeigu tiesiog ir yra kokia nors kriminalinė medžiaga, tam tikri asmenys, kurie su ja dirba, eina susipažinti, jie pasirašo, kad saugos tą informaciją, bet tikrai nemanau, kad mums reikia slaptumo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduotų O. Leiputė, jeigu būtų salėje, bet nematau. Tada gerbiamas D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama kandidate Lina Petroniene, štai jūsų pirmtakė paliko savo postą ir mes matėme ją oficialiu metu su ženkleliu, kuris atskiria vieną partiją iš mūsų, sėdinčių Seimo salėje. Sakykite, o jūs taip pat esate palanki kokiai nors partijai ir nešiojate kokios nors partijos ženklelį? O gal ir ne. Kaip į tai žiūrite?
Ir antroji klausimo dalis. Daug būsimų politikų turi savo profesijas ir apie tai kalba susitikimuose su žmonėmis: skaito paskaitas, ten gydytojai, mokytojai, statybininkai, o po to jie kviečiami į VRK aiškintis, ar tai nebuvo politinė reklama. Ar ne laikas baigti šitą ydingą praktiką – neleisti žmonėms kalbėti apie savo darbus, apie savo problemas ir laikyti tą kalbą politine reklama? Ačiū.
L. PETRONIENĖ. Labai džiaugiuosi, net pažiūrėjau, kad esu įsisegusi Vyriausiosios rinkimų komisijos šimtmečio ženkliuką – mes 2019 metais šventėme Vyriausiosios rinkimų komisijos šimtmetį. Tikrai nesu susijusi su jokia partija, kaip ir minėjau, nesu dalyvavusi nei kaip kandidatė, nei dirbusi rinkimų štabe, nesu buvusi partijos nare. Tai toks atsakymas į šį klausimą.
Dėl vertinimų. Visada VRK nagrinėdama pranešimus turi išnagrinėti visas aplinkybes ir jas įvertinti. Aš manau, gerai, kad mes leidžiame pasisakyti ir tam žmogui, kuris tas paskaitas skaitė, buvo pokalbyje. Tik atsižvelgus į visas aplinkybes ir yra priimamas sprendimas. Būtų daug blogiau, jeigu VRK neatsilieptų, nenagrinėtų sprendimo arba neleistų tam asmeniui pasisakyti, jo nepaklaustų. Manau, tai yra į gera.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas A. Bagdonas. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke už suteiktą žodį. Gerbiama kandidate, norėčiau jūsų paklausti dėl internetinio balsavimo. Praėjusios kadencijos Seimas pačioje kadencijos pabaigoje priėmė sprendimą surengti tokius rinkimus Pasaulio lietuvių apygardoje, suteikti mūsų diasporai taip rinkti savo Seimo narį. Tačiau laiko pritrūko ir, visiems suprantama, to įgyvendinti nepavyko. Šios kadencijos valdančioji dauguma koalicinėje sutartyje numatė tokią galimybę. Tokį įstatymo projektą reikėtų įgyvendinti ir suteikti ne tik Lietuvoje balsuoti patogiai, internetiniu būdu, bet ir mūsų lietuviams, išsibarsčiusiems po visą pasaulį. Čia yra gana daug trikdžių, balsai nespėja atkeliauti, jei balsuojama paštu. Kai kur reikia važiuoti ir 700 kilometrų tam, kad išreikštų savo pilietinę valią.
Klausimas būtų toks: kokia yra jūsų nuomonė dėl internetinio balsavimo galimybių Lietuvoje ir, žinoma, užsienyje? Tai yra labai aktualu mūsų diasporai. Ačiū.
L. PETRONIENĖ. Kaip ir minėjau, turiu informatiko išsilavinimą. Leisiu sau neatsakyti tiesiogiai į šį klausimą, nes šiuo metu vyksta pirkimo procedūros, vertinami pateikti pasiūlymai dėl internetinio balsavimo galimybių studijos. Ji turėtų įvertinti tiek politinius, tiek teisinius, technologinius, socialinius aspektus. Tikrai tikimės, kad, paskelbus laimėtoją, bus parengta labai profesionali studija, mes ja galėsime vadovautis, teikti pasiūlymus dėl reikalingo teisinio reglamentavimo priimant sprendimus, ar mes turime tą balsavimą, ar ne.
Kalbant apie užsienio lietuvius, vėlgi tikslinausi su kolegomis, 90 % užsiregistravusių Pasaulio lietuvių apygardos rinkėjų balsuoja paštu. Ir spėja. Taigi turime tikrai labai gerą prieinamumą. Labai gaila tų rinkėjų, kurių vokai nespėja sugrįžti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiamas V. Bakas užduos klausimą. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama kandidate, malonu jus matyti tribūnoje. Mano klausimas būtų susijęs su rinkimų kampanijų skaidrumu ir teisėtumu. Rinkimų komisija vis dėlto yra ta institucija, kuri iš dalies saugo mūsų demokratiją, pačią rinkimų sistemą. Štai praėjusios Prezidento rinkimų kampanijos metu, net oficialus monitoringas parodė, pono G. Nausėdos rinkimų kampanijos kaštai buvo, ko gero, du kartus didesni negu kitų kandidatų. Žinome, kad rinkimų kampanijos metu įkainiai visiems yra vienodi. Televizijos, reklamos ir panašiai. Po to pasirodė knyga, žurnalistinis tyrimas, iš jų tarsi aiškėja ir yra požymių, kad vieno iš bankų klientams, stambiesiems klientams, galimai buvo daromas spaudimas finansuoti kampaniją.
Klausimas. Ar nesiruošiate grįžti prie to klausimo? VRK tylėjo visą šį laiką, nepaisydama akivaizdžių įrodymų, akivaizdžių požymių. Ar ketinate grįžti prie šios kampanijos ir užtikrinti kitų metų Prezidento rinkimų kampanijos teisėtumą, skaidrumą ir tai, kad mes tikrai galėtume išsirinkti sąžiningą ir teisingoje kovoje dalyvavusį Prezidentą?
L. PETRONIENĖ. Visų pirma, turime ir pasikeitusias tam tikras politinių kampanijų finansavimo nuostatas, esančias Rinkimų kodekse, jos galbūt spręstų tam tikras buvusias problemas. Kita vertus, VRK – kolegiali institucija, priimanti sprendimą, ar pradėti tyrimą, ar nepradėti tyrimo. Turime vertinti, kiek yra tų duomenų, kiek jų yra viešai prieinamų, nes Vyriausioji rinkimų komisija dirba su viešai prieinamais duomenimis, nedirba su slapta informacija. Jei iš kitų tarnybų slaptos informacijos neturime, tai turime įsivertinti, kokia yra ta… Visų kandidatų buvo patikrintos ataskaitos, visų buvo padarytas tas, kaip mes vadiname, lyginimas. Nematėme kokių nors viešai skelbtos reklamos neatitikimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiama L. Nagienė užduos klausimą.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pretendente, žinote, šiais metais praėjus rinkimams mes matėme, kad dažnai pasitaikydavo žmogiškų klaidų, tai yra skaičiuojant biuletenius, juos perskaičiuojant. Kaip jūs vertinate kaip IT specialistė? Ar nemanote, kad galėtų atsirasti automatinės skaičiavimo mašinos, skeneriai? Jie tiesiog įvertintų, nereikėtų rankinio skaičiavimo, nebūtų žmogiškų klaidų. Manau, kad kitose šalyse to išvengiama, tada tikrai daug mažiau yra klaidų.
Mano antras klausimas: kodėl kartais, kai yra reklama, neteisėta reklama, būna skundų? Kodėl VRK dažniausiai juos išnagrinėja po to, kai pasibaigia rinkimų kampanija, po įvykusių rinkimų? Kodėl taip vėluojama? Ačiū.
L. PETRONIENĖ. Apie skenerius. Kaip jau minėjau, pradėjau dirbi 1996 metų Seimo rinkimuose. Tada Lietuvoje buvo taikomi skeneriai, mes turėjome pirmus rinkimus, kai buvo reitinguojami sąrašai, kai buvo galima reitinguoti palankiai ir nepalankiai. Jeigu kas atsimenate, turėjome A3 formato biuletenius, raudonus, kad būtų galima skenuoti, nuomojomės greitaeigius skenerius. Tikrai tai buvo labai sudėtinga sistema, suprantu, kad tai buvo gana seniai. Po to ji buvo pakeista į reitingavimo sistemą, kad būtų suprantamesnė rinkėjams. Šiuo metu, kadangi mūsų reitingavimo sistema yra tokia, kad ranka įrašomi skaičiai, vis dėlto sudėtinga padaryti, kad būtų galima skenuoti.
Latvija labai sėkmingai naudoja skenavimo praktiką, bet jie dėl kiekvieno kandidatų sąrašo spausdina atskirą biuletenį, ten būna išvardinti visi kandidatai, prie kiekvieno kandidato yra pažymimas pliusas arba jis yra išbraukiamas ir tada skenuojama. Taigi dėl kiekvienos partijos, kiekvieno kandidatų sąrašo yra atskiras biuletenis. Mūsų yra šiek tiek kitokia rinkimų sistema. Manau, yra gerai, mes iki kodekso turėjome nuostatą, kad galima perpatikrinti, vykdant kontrolę perskaičiuoti keletą apylinkių: jeigu ten viskas gerai, tada niekas neperskaičiuojama, jeigu yra klaidų, tada perskaičiuojama. Manau, galima kalbėti apie tai, apie kontrolės priemones, kad būtų galima pasitikrinti, ir šiuo metu svarstomos tokios Rinkimų kodekso nuostatos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas V. Fiodorovas. Prašau.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama kandidate, kadangi iš tikrųjų man teko dirbti daugybėje rinkimų, tai aš jūsų kompetencija įsigilinant į rinkimus tikrai neabejoju. Bet turiu pripažinti, kad tai, ką jūsų šiandien pasakėte iš tribūnos, aš tikrai išsisaugosiu ir tikrai panaudosiu, jeigu sprendimai bus tokie, kokie buvo iki šiol Vyriausiosios rinkimų komisijos. Aš sutinku, kad rinkimai turi būti tikrai įdomūs, tikrai Vyriausioji rinkimų komisija turi būti ne baudžiamojo persekiojimo, o rinkimus organizuojanti ir padedanti kandidatams ir politikams pristatyti save ir visa kita. Iki šiol, aišku, tie sprendimai buvo kitokie. Jūsų pirmtakė irgi panašiai žadėjo, tai man norėtųsi, kad tai tikrai keistųsi. Aišku, apie tai dar pakalbėsime frakcijoje.
Mano klausimas yra toksai: jūs suprantate, kad kokybė organizuojant rinkimus šiek tiek smunka, nes, aišku, infliacija, darbo užmokestis kyla ir visa kita, ypač regionuose surasti žmonių yra didžiulė problema. Ar jūs, kaip pirmininkė, jeigu Seimas patvirtins, dėsite visas pastangas, kad tiems žmonėms, kurie dirba rinkimuose, už tą darbą būtų atlygintina, kaip pasakyti, už jų darbą tiek, kiek dirba, ir būtų atlygintina, ne po 100 eurų, bet atitinkamai daugiau?
L. PETRONIENĖ. Taip. Konsultavausi su Finansų skyriumi, tai, lyginant rinkimus nuo 1919 metų iki šių rinkimų, valandiniai komisijų narių įkainiai yra padidėję dvigubai ir jie didėja, nes jie yra susieti su mūsų vidurkiais. Tai tie atlyginimai didėja. Aišku, dar labai svarbu ir visų rinkimų finansavimas, bendras krepšelis, kurį gauname, nes darbo užmokestis yra didžiausia dalis rinkimų išlaidų. Taip pat svarbu, kad Vyriausybė skirtų pakankamą finansavimą rinkimams rengti.
Kita vertus, labai puikiai suprantu, kad sunku surasti tiek narių, tikrai yra labai sunku, nes tikrai rinkimų komisijose dirba apie 16 tūkst. darbuotojų. Džiaugiuosi, kad jau kelerius metus mes turime galimybę, kad tie rinkėjai, piliečiai, kurie nori dirbti rinkimuose, kurie turi tam žinių, gali užsiregistruoti į rinkimų komisijų narių rezervą ir esant komisijos narių trūkumui mes galime kviesti iš rezervo. Tai irgi padeda mums sudaryti komisijas, kad jos galėtų saugiai dirbti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pretendente, jūs papasakojote įdomių atsakymų apie kitas sistemas, apie atskirus biuletenius, kurie kiekvienai partijai leidžia balsuoti prieš visus netgi, nes ten yra ir tuščias biuletenis tose valstybėse, o ne tik tai. Tai reiškia, kad tas pilietis, kuris pasirenka… Bet aš ne apie tai norėjau klausti. Šie metai buvo įdomūs tuo, kad, galima sakyti, buvo audringi savivaldos rinkimai su įvairiais teismų sprendimais, kartais labai keistais. Kartu ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai buvo labai keisti, pradedant nuo kandidato neregistravimo dėl paprasčiausių dalykų, kur, sakyčiau, labai reikėjo pačios Rinkimų komisijos išmanumo arba supratingumo, kad duotų, tiesiog programiškai sutvarkytų taip, kad nebūtų įmanoma pateikti tokių dokumentų, nes visi dokumentai teikiami elektronine forma.
Ką jūs keistumėte būdama komisijos pirmininke? Kas, jūsų manymu, yra negerai, ką reikėtų patobulinti ir kokios jūsų, sakyčiau, stipriosios savybės, o kokios… Gal galėtumėte? Dažniausiai, sakoma, prašoma trijų savybių – arba stipriųjų, arba silpnųjų. Jeigu jūs norėsite atsakyti į šitą klausimą, malonėkite atsakyti.
PIRMININKAS. Laikas!
L. PETRONIENĖ. Dėl pokyčių. Tikrai laiko yra tiek, kiek yra. Rinkimai artėja. Kaip minėjau, labai daug, dabar vyksta labai intensyvus pasirengimas šiems rinkimams. 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimai tikrai buvo unikalūs tuo, kad pasikeitė Rinkimų kodeksas. Turėjome mažai laiko iki politinės kampanijos pradžios jam įsigaliojus. Tikrai galbūt neįvertinome… Tiksliau, mes labai pasitikėjome kandidatų sąmoningumu, kad jie pateiks visą informaciją, nes ta informacija yra publikuojama, ir netgi nuotrauką buvo privaloma pateikti, bet dalis pateikė ne savo nuotraukas. Tikrai į šitas pamokas atsižvelgėme ir yra tobulinama tiek informacinė sistema, yra keičiamas pareiškinių dokumentų pateikimas taip, kad būtų privaloma užpildyti visus privalomus laukus. Tikrinsime ir kitu atžvilgiu – ankstinsime, nes turėsime laiko, ankstinsime pareiškinių dokumentų pildymą, kad jau iki jų pateikimo galėtume tikrinti, kad kandidatai turėtų laiko pasitaisyti. Visą teismų praktiką vertiname mes pozityviai, nes iš to mokomės. Reikalui esant, yra tobulinami įstatymai.
Apie stipriąsias savybes. Esu labai konkreti ir tikrai labai myliu šitą darbą, nes jau dirbu labai daug. Kartais, kaip mes juokaujame, informacinė sistema yra mano dar vienas kūdikis, jau smarkiai paaugęs, jau beveik pilnametis. Tikrai labai gilinuosi į visus procesus ir aš tikrai analizuoju duomenis, ypač finansavimo, nes iki šiol tai buvo mano tiesioginis darbas. Jeigu matydavau, kad kažkokias klaidas matome, tai tikrai ir susiskambindavome, ir parašydavome tam (…). Mano tas informacijos, sakykime, analizės siekimas eigoje, ne po rinkimų – irgi viena iš stipriųjų pusių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi laikas jau labai išseko, paskutinis trumpas klausimas ir trumpas atsakymas. Gerbiamas A. Kupčinskas. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiama pretendente. Aš suprantu, kad jūs domitės informacinėmis technologijomis, bet, aišku, mes iki elektroninio balsavimo turbūt neprieisime, nėra tam politinės valios, aišku, ir kibernetinis saugumas, ir nacionalinio saugumo aspektai. Bet ar jūs matote pati galimybių labiau rinkimų procesą elektronizuoti? Noriu pasakyti, kažkada būdavo ir pranešimai nešiojami kiekvienam asmeniškai, bet dabar aš mačiau ir per praėjusią rinkimų kampaniją, kai apygardų komisijų pirmininkai lakstė su antspaudais po atskiras apylinkes, štampavo juos, taip vaizdžiai sakant. Ar čia nepasitarnautų tos išmaniosios technologijos, QR kodai, barkodai ir taip toliau? Ar matote procesų, kuriuos galima tobulinti?
L. PETRONIENĖ. Taip, mes taip pat diskutuojame apie visus pasiūlymus dėl Rinkimų kodekso pakeitimų, apie visus projektus ir šitą taip pat vertinome. Diskutavome, kiek tai užtruktų laiko, nes kodus atspausdinti, priklijuoti yra nesudėtinga, bet skaičiuojant balsus reikėtų nuskaityti tą kodą, ar jisai tikrai yra tos rinkimų apygardos, ir tai, ko gero, irgi užtruktų laiko, skaičiavimas pailgėtų, nes balsavimas iš anksto vokais… savaime balsų skaičiavimas yra ilgesnė procedūra, nes reikia patikrinti rinkėją, ar jisai nebalsavo apylinkėje – jeigu balsavo, jo balsas anuliuojamas. Vokas, jeigu nebalsavo – į vieną krūvą, tada vokai atidaromi.
Mes galvojame, kad ši problema, ko gero, kyla labiausiai, kai yra keli balsavimo iš anksto punktai. Tiesiog galvojame galbūt padaryti antspaudus toms apygardoms, kurios turi kelis punktus, ir būtent identifikuoti, kurio punkto yra antspaudas. Tai išspręstų šitą problemą, kad nereikėtų su vienu antspaudu, nes apygardos komisija negali turėti kelių antspaudų. Mes galvojame, kad galbūt galima spręsti per balsavimo punkto antspaudą.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai kandidatei L. Petronienei. Jūs atsakėte į tikrai gausius klausimus. Galite užimti dabar savo vietą.
Mes toliau judame pagal darbotvarkę.
10.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2911 (pateikimas)
Nematau, ar yra Seimo Pirmininkė. Yra Seimo Pirmininkė. Tai galėtume Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ projektą Nr. XIVP-2911. Gerbiama Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen mums jį galėtų paskelbti. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Vyriausioji rinkimų komisija 2023 m. gegužės 16 d. savo sprendimu Nr. Sp-140 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės mero įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui“ pripažino Kupiškio rajono savivaldybės mero D. Bardausko įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui pagal įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Vakar, tai yra birželio 14 dieną, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad šis VRK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Rinkimų kodekso 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pirmalaikiai mero rinkimai rengiami, kai jo įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, ir turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Šioje dalyje taip pat numatyta, kad rinkimai rengiami, jeigu skelbtina pirmalaikių mero rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų datos, skaičiuojamos pagal Konstituciją, yra likę mažiau kaip vieneri metai.
Atsižvelgdama į tai, teikiu Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ projektą. Atkreipiu dėmesį, kad anksčiausia galima pirmalaikių Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimų data, įvertinus Rinkimų kodekse nustatytus terminus, yra šių metų spalio 8 diena. Projekte būtent ji ir siūloma. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, tikėkimės, kad pritarimas bus. Bet reikia atsakyti į vieną gerbiamo J. Sabatausko klausimą. Pašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama Pirmininke, jūs žinote, kad jeigu Kupiškio rinkimų data sutaptų su Raseinių–Kėdainių apygardos, tarkime, antruoju turu, tai rinkimai kainuotų 100 tūkst. eurų mažiau. Dabartinė data pareikalautų papildomų 100 tūkst. eurų. Jeigu rinkimų datą paskelbtume šiandien, būtų dar 105 dienos iki rinkimų dienos. Per 95 dienas VRK turi sudaryti apygardos komisiją. Tai yra pagrindinis terminas, dėl kurio, aš suprantu, jūs nukeliate į spalio 8 dieną. Vadinasi, 10 dienų lieka VRK pateikti paklausimus ir gauti atsakymus iš politinių partijų, Teisingumo ministerijos, Teisininkų draugijos, iš savivaldybių, iš tų asmenų, kurie turi teisę pasiūlyti kandidatus į apygardos komisijas. Kodėl negalėtume ypatingos skubos tvarka šiandien po pietų, tarkime, priimti tą nutarimą su data, kuri būtų rugsėjo 17-oji?
PIRMININKAS. Laikas!
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas kolega. Aš konsultavausi tiek su Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovais, tiek su kolegomis komitete (Seimo – turiu galvoje) apie tai, kokia galima yra anksčiausia data, kurią dabar galėtume fiksuoti, ir teikiu tokią, kokią man, na, kokį atsakymą gavau iš Vyriausiosios rinkimų komisijos. Jeigu Seimas ar komitetas, kuriame bus svarstoma, matytų, kad tą datą galima paankstinti, kad ji sutaptų su kitais rengiamais rinkimais, tai aš, žinoma, tam pritarčiau. Mano turima informacija, spalio 8 diena yra anksčiausia, kuomet Vyriausioji rinkimų komisija gali organizuoti šiuos rinkimus taip, kaip tai yra įstatymų numatyta, todėl ją ir teikiu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus… į vieną klausimą. Dabar motyvai už, prieš. Nėra. Vadinasi, apsispręsime balsavimo lango metu.
10.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Romualdą Janovičienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-2899 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Romualdą Janovičienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-2899. Gerbiamas Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas A. Kabišaitis mums pristatys šį nutarimą. Prašau.
A. KABIŠAITIS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, gerbiamas posėdžio pirmininke. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 ir 7 dalimis, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos nutarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti, kad R. Janovičienė būtų atleista iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Teisėjos įgaliojimų pabaiga yra 2023 m. spalio 1 d. R. Janovičienė yra ilgametė teisėja, teisėjo pareigas skirtingų pakopų teismuose einanti nuo 1994 metų ir vertinama už aukštą kompetenciją ir asmenines savybes. Labai dėkui teisėjai už puikų darbą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar po pateikimo nėra dėl motyvų. Gerbiami kolegos, kadangi čia yra trys stadijos, per paskutinę, priėmimo metu, reikia balsuoti, gal mes galime tada bendru sutarimu prieiti iki priėmimo, o paskui jau paliktume per balsavimo langą visus tuos priėmimus, nes čia turbūt diskusijų daug nebus? Ar galime tada po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju.
Tada svarstymas. Per svarstymą diskutuoti nėra užsirašiusių. Tada keliaujame į priėmimą. Per priėmimą dėl motyvų nėra užsirašiusių. Tai lieka tik balsavimas. Po svarstymo bendru sutarimu galime? Dėkoju, pritarta. Ir priėmimas. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Dėkoju. Lieka tada balsavimas ir balsuosime tam numatytu metu.
11.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jadvygą Mardosevič Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-2901 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jadvygą Mardosevič Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-2901. Gerbiamas A. Kabišaitis, Lietuvos Prezidento vyriausiasis patarėjas, vėl į tribūną. Prašom.
A. KABIŠAITIS. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 3 ir 5 dalimis, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos nutarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti, kad J. Mardosevič būtų paskirta Lietuvos apeliacinio teismo teisėja.
J. Mardosevič yra itin kvalifikuota ir patyrusi teisėja, teisėjo darbo patirties įgijusi įvairių pakopų teismuose. Jos turimas žinias ir darbo kokybę įvertino ir savo nuomonę pareiškė Lietuvos apeliacinio teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjai. Pretendentė Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas eina nuo 2010 metų iki šiol. Šiame teisme nagrinėja civilines bylas. Nuo 1999 metų iki 2010 metų dirbo teisėja Vilniaus rajono apylinkės teisme. Iki paskyrimo teisėja yra dirbusi konsultante Vyriausybės kanceliarijoje, teisėjo padėjėja Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. J. Mardosevič Vilniaus universitetą baigė ir teisininko specialybę įgijo 1993 metais. Teisėja kvalifikaciją kelia tiek nacionaliniuose mokymuose ir kvalifikacijos kėlimo renginiuose, tiek tarptautiniuose. Ji moka kelias užsienio kalbas.
J. Mardosevič pripažinta viena iš tinkamiausių būti paskirta Lietuvos apeliacinio teismo teisėja 6 balsais iš 6 balsavusių Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narių. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija teisėjos profesinę veiklą, jos teisinio darbo kokybę pripažino puikia ir konstatavo, kad teisėjos asmeninės ir dalykinės savybės atitinka Teismų įstatyme, Teisėjų etikos kodekse bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Teisėja yra buvusi Teisėjų garbės teismo nare. Vilniaus apygardos teismo nuomone, teisėja J. Mardosevič apibūdinama tik aukščiausiomis savybėmis ir geriausiais žodžiais. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam Prezidento vyriausiajam patarėjui. Dabar tada kviečiu gerbiamą teisėją J. Mardosevič į tribūną irgi prisistatyti. Paskui kolegos norės jūsų paklausti. Matau, kad daug klausimų nebus, bet vis tiek. Prašau.
J. MARDOSEVIČ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Pirmininke, posėdžio pirmininke. Labai dėkoju Respublikos Prezidento patarėjui už pristatymą. Kadangi pristatymo metu buvo paminėti pagrindiniai mano profesinės veiklos faktai, taigi taupydama jūsų laiką jų nekartosiu. Bet pati norėčiau papildyti, kad prieš 24 metus pradėjusi eiti teisėjo keliu niekada nesigailėjau. Man teisėjo darbas yra labai svarbus, atsakingas, prasmingas, bet ir nelengvas. Aš kiekvieną dieną dirbu atsakingai. Skiriu darbui labai daug laiko ir savo jėgų. Man svarbi yra kiekviena byla ir kiekvienas joje priimtas sprendimas. Aš visada siekiu, kad įstatymas nebūtų taikomas formaliai, kad būtų apgintos sąžiningos šalies teisės. Tai, kad šiandien aš turiu galimybę būti čia, yra didžiausias mano nuoseklaus darbo įvertinimas.
Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu jūs pritarsite mano kandidatūrai, aš esu pasirengusi sąžiningai ir atsakingai dirbti Lietuvos apeliaciniame teisme. Labai ačiū už dėmesį. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų dabar jau užsirašė net du Seimo nariai paklausti. Pirmasis – gerbiamas D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiama kandidate, štai šiuo metu Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje yra ne vienas sulaikytas žmogus, jo laisvė suvaržyta pagal motyvus, kad kliedesiai ir valdžios kritika. Kaip jūs žiūrite? Ar jūs savo praktikoje tuos dalykus esate taikiusi, ar galbūt matote, kaip kiti taiko? Jeigu ten žmogus yra jau metus, jokių vaistų negauna, užtenka jį stebėti, bet vis tiek neišleidžia, pavyzdžiui, net ambulatoriškai gydyti. Tai gal reikia jau rytoj tuos žmones iš ten išleisti ar ir toliau laikyti ir stebėti tą situaciją? Mokytojai Astrai, kaip žinote, tik įsikišus Žmogaus teisių komitetui pavyko, vietoj mėnesio pradinio tyrimo savaitės užteko, bet vis tiek ji Seime už valdžios, teisme, ji yra teisme, atsiprašau, už valdžios kritiką. Ar mes toliau toleruosime žmones už valdžios kritiką uždaromus į psichiatrines įstaigas? Ačiū.
J. MARDOSEVIČ. Visų pirma aš norėčiau pasakyti, kad man teko savo praktikoje nagrinėti bylas, bet tai buvo bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu. Bet šiose bylose sprendimai buvo priimami specialistų išvadų pagrindu. Taigi aš manau, kad bet koks asmens teisių varžymas turėtų būti pagrįstas ir šiuo atveju, jeigu yra siejama su kažkokiomis ligomis, tai žinoma, kad turėtų būti svarstoma ir prašoma specialistų šiuo atveju, kaip jūs minėjote, psichiatrų išvadų ir atitinkamai atsižvelgiama į jas ir sprendžiamas tas klausimas. Aš galėčiau tiek atsakyti.
PIRMININKAS. Labai dėkoju už atsakymą. Dabar gerbiamas A. Skardžius klausia. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji teisėja (aš čia sėdžiu), mano klausimas būtų paprastas. Kaip jūs žiūrite į žmogaus teises ir Seimo narių teises, į politikų teises, kai pranešėjai, kurie siekia šio statuso, liudija viešai spaudos konferencijose, kad buvo verčiami fabrikuoti bylas prieš politikus, prieš Vyriausybės narius, Seimo narius, ir staiga yra nutildomi, nereaguoja prokuratūra, nors sankcijos sufabrikuotais motyvais, kuriuos jie teikia spaudos konferencijose, buvo, be abejo, patvirtinti teisėjų, o galbūt, kaip jie teigia, fotošopo ar kokia kita technologija pakeičiant? Bet kokią jūs matote atsakomybę tiek teisinės sistemos, tiek teisėsaugos sistemos ir kodėl nėra reakcijos nei iš Prezidento, nei iš prokuratūros. Maždaug čia įslaptinta 10 metų ir jūs…
PIRMININKAS. Laikas, tikrai.
A. SKARDŽIUS (MSNG). …bet mes, kurie buvome neteisėtai persekiojami, jaučiame tikrai didelę nuoskaudą ir teisinės valstybės nebuvimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Supratome klausimą.
J. MARDOSEVIČ. Labai ačiū už klausimą. Aš galėčiau į šį klausimą atsakyti taip: kaip aš minėjau, aš pati nagrinėdama bylas siekiu, kad visada, jeigu yra sąžininga šalis ir jos teisės yra pažeistos, vadinasi, ji turi būti apginta.
Dabar dėl pažeistų teisių, aš manau, ir kitais atvejais visada pažeistos teisės turi būti ginamos. Ne visada asmuo, kuris mano, kad jo teisės yra pažeistos… Iš tikrųjų nagrinėjant bylą ne visada tai yra tiesa ir ne visada teismas galėtų tenkinti, tarkim, ieškinį, jeigu jis yra nepagrįstas. Tai tiesiog aš labai paprastai galiu pasakyti, kaip bylos yra nagrinėjamos apskritai: visų pirma, yra nustatomos visos faktinės aplinkybės, tada reikia tinkamai kvalifikuoti teisinį ginčą, išanalizuoti visus argumentus ir tik tuomet priimamas sprendimas. Tai tiek. Bet aš už teisių gynimą.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai J. Mardosevič. Jūs atsakėte į visus klausimus, galite grįžti į savo vietą. Gerbiami kolegos, aš žinau… Dėkoju, jūs į visus klausimus atsakėte, jau galite grįžti dabar.
J. MARDOSEVIČ. Labai ačiū.
11.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Artūro Driuko skyrimo šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku“ projektas Nr. XIVP-2900 (pateikimas)
PIRMININKAS. Žinau, kad jau balsavimo langas, bet gal mes galėtume sudaryti galimybę dar vieną teisėją pristatyti? Tada mes galėtume visų šių garbingų žmonių nebelaikyti mūsų plenarinių posėdžių salėje. Tad gerbiamas A. Kabišaitis dar galėtų greitai grįžti į tribūną, pristatytų nutarimą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo A. Driuko skyrimo šio Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku (projektas Nr. XIVP-2900). Prašau.
A. KABIŠAITIS. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 79 straipsnio 2 ir 3 dalimis, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos nutarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją A. Driuką šio Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku. A. Driukas yra itin kvalifikuotas teisininkas, turintis plačios ir įvairios teisinio praktinio darbo patirties, jo profesinį autoritetą pripažįsta tiek kolegos teisėjai, tiek kiti teisininkai. Taip pat ir Aukščiausiojo Teismo nuomonė atskleidžia daug teisėjo stiprybių.
Teisėjas turi ir vadovaujamo darbo teisme patirties. Kaip minėta, teisėjas yra ėjęs įvairias teisinio darbo pareigas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas eina nuo 2021 metų balandžio mėnesio, pernai 3 mėnesių laikotarpiui buvo perkeltas į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Iki pradėdamas dirbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju, A. Driukas yra dirbęs Kauno ir Druskininkų miestų juridinėse konsultacijose, advokatu, Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėju, Lietuvos apeliacinio teismo teisėju, nuo 1999 metų iki 2003 metų – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju, nuo 2003 metų iki 2021 metų vėl dirbo Lietuvos apeliaciniame teisme, nuo tų pačių 2003 metų iki 2014 metų buvo paskirtas šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku.
Teisėjas A. Driukas yra socialinių mokslų srities teisės krypties daktaras. Nuo 2000 metų iki 2012 metų jis dirbo lektoriumi Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Civilinio proceso katedroje, o nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio iki šiol eina docento ir šiuo metu partnerystės profesoriaus pareigas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedroje. Pretendentas nuo 1999 metų iki šiol yra Nacionalinės teismų administracijos mokymo centro dėstytojas ir lektorius. Pats pretendentas kvalifikaciją aktyviai kelia dalyvaudamas tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose mokymuose ir kvalifikacijos kėlimo renginiuose. Pretendentas moka kelias užsienio kalbas.
Teisėjas A. Driukas aktyvus ir teisiniame profesiniame, ir visuomeniniame gyvenime, taip pat teisėkūros procese. Jis buvo Civilinio proceso kodekso projekto rengimo darbo grupės narys, taip pat dalyvavo kitų teisės aktų rengimo darbo grupių darbe. Yra buvęs pretendentu į atrankoje į teisėjus, pretendentu į notarų egzamino teisėjus, teisėjų etikos ir drausmės komisijų nariu ir pirmininku. Yra Europos mediatorių asociacijos narys, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto „Alumni“ draugijos steigėjas ir narys, Teisėjų asociacijos narys, taip pat teismo mediatorius. Kaip ekspertas dalyvauja Europos Sąjungos projekte „Pagalba reformoms teisingumo įgyvendinimo srityje Ukrainoje“. Yra mokslinių publikacijų autorius, mokslinių ir taikomųjų projektų tyrimo dalyvis, konferencijų pranešėjas. Yra dalyvavęs radijo ir televizijos laidoje.
Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija teisėjo A. Driuko profesinę veiklą ir teisinio darbo kokybę pripažino puikia. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkoju už pristatymą. Dabar kviečiu gerbiamą teisėją A. Driuką į tribūną trumpai prisistatyti ir atsakyti į Seimo narių klausimus, kurių vėlgi buvo du, dabar liko vienas. Matyt, jau atsakyta į jiems norėtus klausimus pristatymo metu. Prašom.
A. DRIUKAS. Laba diena, gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma noriu nuoširdžiai padėkoti Jo Ekscelencijai Respublikos Prezidentui už išreikštą didžiulį pasitikėjimą teikti mano kandidatūrą šioms atsakingoms pareigoms eiti. Tikrai pasitikėjimas įpareigoja. Dėkoju savo kolegoms iš Teisėjų tarybos, kad jie pritarė mano kandidatūrai į šias pareigas, ir ačiū vyriausiajam patarėjui už išsamų mano biografijos pristatymą.
Iš tikrųjų aš dėl to, kad prieš dvejus metus jau šiam Seimui esu išsamiai prisistatęs, gavau didžiulį pasitikėjimą iš Seimo dirbti Aukščiausiojo Teismo teisėju, aš nenorėčiau dar kartą vardinti savo biografijos faktų. Galiu tik paminėti, kad turiu tikrai įvairiapusės patirties per 40 metų teisininko darbo karjerą. Iš tikrųjų šių metų birželio mėnesį sueis 40 metų, kai gavau teisininko diplomą Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Dešimtį metų dirbau advokatu, gavau įvairiapusės patirties tikrai visų teisės šakų srityje (buvimas kitoje barjero pusėje yra labai naudingas), o po to visą laiką dirbau teisėju įvairių instancijų teismuose. Taip pat teko, kaip buvo minėta, dirbti ir administraciniame teisme. Irgi buvo labai puiki patirtis, nors ir palyginti trumpa.
Buvo minėta, kad dirbau prie pagrindinio mūsų darbo įrankio – Civilinio proceso kodekso projekto rengimo. Nuolat palaikome pulsą ir kai svarstomi šito kodifikuoto teisės akto pakeitimai. Tai yra labai svarbu mūsų darbe, nes jeigu tik pamatome, kad yra tam tikrų kliūčių, kurios trukdo normaliam civiliniam procesui, žinoma, ir mes patys inicijuojame arba dalyvaujame darbo grupės darbe svarstydami tuos pakeitimų projektus.
Minėta, kad tikrai turiu teismų savivaldos institucijų darbo, taip pat administracinio darbo, pedagoginio, mokslinio darbo patirties.
Tikrai turiu didelę aistrą mediacijai. Esu teisminės mediacijos komisijos narys, Teisingumo ministerijos Mediatorių koordinavimo komisijos narys, mieliausiai dirbu teismo mediatoriumi ir manau, kad tas darbas sekasi.
Per dvejus metus Aukščiausiajame teisme, kai grįžau į Aukščiausiąjį teismą, nagrinėju bylas ir, mano manymu, darbas sekasi neblogai. Ačiū. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas D. Kepenis. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Šiandien sužinojome, kad Konstitucinis Teismas svarstys mūsų kolegos P. Gražulio atsitikimą dėl balsavimo. Tai įvyko labai greitai. Matote, per kelias dienas susitvarkė. Kai buvo ypatingas atvejis – Konstitucijos pažeidimas, kai žmonės buvo prievartaujami prieš jų valią atlikti medicininius eksperimentus, tik Prezidento įsikišimas privertė Konstitucinį Teismą po kelių mėnesių tą klausimą imti svarstyti. Kokia jūsų apie tai nuomonė?
Antra mano klausimo dalis. Jūsų kolegės paklausiau: kaip jūs žiūrite į jūsų kolegų teisėjų vaidmenį uždarant žmogų į psichiatrinę ligoninę su motyvu „kliedesiai ir valdžios kritika“ be gydymo stebėti? Ar jūs abejingai stebėsite šį savo kolegos vaidmenį, ar jūs pakviesite juos kaip nors paaiškinti, kaip taip gali būti, kad žmogui atimama laisvė, matai, dėl kliedesių ir valdžios kritikos? Ačiū.
A. DRIUKAS. Dėl pirmo klausimo, tai mes puikiai žinome, kad yra privalomoji sąlyga siekiant Seimo nario apkaltos Konstitucinio Teismo išvada. Tai yra teisinės procedūros sudėtinė dalis. Ar yra pagrindas kreiptis, ar ne, balsuoja Seimas. Po Konstitucinio Teismo išvados vėlgi atitinkamai balsuoja Seimas, ar reikalinga pripažinti asmenį Seimo narį pažeidus Konstituciją, ar ne.
O toliau, ar buvo pagrindas, ar ne, tikrai čia ne mano kompetencijos klausimas, tai yra paties Seimo valia. Teisinės procedūros numatytos, jos yra atviros, skaidrios. Aš manau, kad tame procese tikrai galima ir naudotis gynybos priemonėmis, ir pasiekti rezultatą, kurio tikisi pats Seimo narys.
Dėl antro klausimo. Aš, tiesą sakant, dėl nemažo triukšmo negirdėjau kolegės atsakymo, tačiau man net nekyla klausimų, kad negalima be jokio pagrindo imti, kaip jūs minėjote, uždaryti asmenį į psichiatrijos ligoninę, be jokios galimybės save ginti ir panašiai. Aš nelabai tikiu, kad taip gali būti mūsų demokratinėje visuomenėje, nes yra numatyta ir teisminės kontrolės galimybė, taip pat galima ir teismų sprendimus apskųsti. O jau konkrečios bylos klausimas, žinote, mes negalime čia, nesusipažinę su atveju, situacija, imti ir sakyti, ar buvo kas nors pažeista, ar ne. Bet kai advokatas, susipažinęs su byla, gali imtis aktyvių, pagrįstų teisinių priemonių to asmens teisėms apginti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis klausimas. Gerbiamas V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Laba diena, gerbiamas teisėjau. Malonu jus matyti vėl čia po dvejų metų. Mano klausimas gal būtų jums, kaip tyrinėtojui, mokslininkui ir kartu teisėjui, apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos problemas. Į mus, Seimo narius, labai dažnai kreipiasi žmonės, kurie neišgali, pavyzdžiui, net apginti savo teisių, parašyti ieškinį, apsiginti procese. Dažnai yra skundžiamasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės. Mes dabar svarstome Seime tuos reikalingus pokyčius.
Mano klausimas būtų toks: kaip jūs vertinate valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kaip čia geriau pasakyti, kokybę pačiuose procesuose, kur jūs matytumėte problemas? Kaip bebūtų liūdna pasakyti, vis dėlto teisė į teisingą procesą priklauso ir nuo žmogaus turtinės padėties. To, matyt, neturėtų būti.
PIRMININKAS. Laikas!
V. BAKAS (DFVL). Tiesiog prieš mūsų atsisprendimą būtų įdomi jūsų nuomonė.
A. DRIUKAS. Labai ačiū už aktualų klausimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gavimas yra įtvirtintas principo lygmeniu Civilinio proceso kodekse. Tai yra svarbu užtikrinant tinkamą teisę į teisminę gynybą, be jokios abejonės. Bet čia gali būti tik deklaracija, jeigu mes neįgyvendinsime tinkamomis priemonėmis, be jokios abejonės. Teisinė bazė, aš manau, yra neabejotinai visiškai tinkama. Jinai sutvarkyta. Matyt, lieka tik finansavimo problema. Tikrai matome, galiu tik patvirtinti, kad nuo teisinės pagalbos kokybės, taip pat ir nuo turtinės padėties asmens, kuris kreipiasi teisinės pagalbos į tam tikros kokybės advokatus (labai skiriasi advokatų paslaugų kvalifikacija), labai priklauso ir bylos eiga. Tikrai bylų sudėtingumas nuolat auga. Asmeniui, nesusidūrusiam su savo teisių apginimu šiuolaikinėje visuomenėje, labai sudėtinga. Tikrai matau, kad kokybė yra ženkliai mažesnė, kai asmeniui atstovauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skirtas advokatas.
Finansavimas yra labai skurdus. Advokatai nuolat kelia tą problemą. Žinoma, tai susiję su finansais, bet tai susiję ir su tinkamos teisinės pagalbos užtikrinimu. Tai labai ryškiai mačiau, kai 3 mėnesius dirbau Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kai buvo skiriami advokatai masinėms pabėgėlių migrantų byloms, migrantams atstovauti. Tiesiog buvo šabloninis, visiškai paviršutiniškas atstovavimas, masinės klaidos ir taip toliau. Žinoma, neatitinka to standarto, kuris turėtų būti užtikrintas mūsų valstybėje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju gerbiamam teisėjui A. Driukui. Jūs galite užimti savo vietą.
Dabar mums reikia apsispręsti, čia jokių balsavimų nevykdome, bet aš kviečiu visus kolegas po truputį jau grįžti į darbo vietas, netrukus pradėsime balsuoti. Dabar dėl šio nutarimo kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju. Siūloma svarstyti birželio 27 dieną. Galime pritarti? Dėkoju, pritarta.
11.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jadvygą Mardosevič Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-2901 (pateikimo tęsinys)
Taip pat dėl nutarimo J. Mardosevič skirti Apeliacinio teismo teisėja. Kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Ir birželio 27 dieną taip pat siūlome svarstyti. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
11.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. XIV-320 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2892 (pateikimo tęsinys)
Dabar dėl L. Petronienės skyrimo Komisijos pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – kaip pagrindinis. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Svarstymas birželio 22 dieną? Dėkoju, pritarta.
11.25 val.
Mecenavimo įstatymo Nr. XIII-1198 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2666(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar jau pereisime prie balsavimų. Darbotvarkės 1-2 klausimas – Mecenavimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2666(2). Priėmimas. Balsuojame.
Kolegos, atkreipiu dėmesį, kad prasideda nedidelis balsavimų maratoniukas. Kviečiu užimti savo darbo vietas ir balsuosime. Nuo kito balsavimo paleisime sutrumpintą balsavimo versiją, tai nesiblaškykime.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 129, balsavo 129: už – 128, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.26 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2685(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 1-3 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2685(2). Taip pat priėmimas. Balsuojame. Matau, spėjame balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 128, balsavo 126: visi 126 balsavo už. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-2627(3) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir taip toliau sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-2627(3). Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 128, balsavo 128: už – 127, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
11.27 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2, 4, 7, 8 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2592(2)ES (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2592(2). Priėmimas. Čia bus daug iš to paketo, bet dėl visko reikia balsuoti atskirai. Taigi, balsuosime dėl kiekvieno įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 116: už – 106, prieš – 1, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.28 val.
Tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2593(3) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Tautinio paveldo produktų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2593(3). Balsuojame. Čia daug lydimųjų, bet dėl visko atskirai reikia balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 118: už – 113, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.28 val.
Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2594(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-5.3 klausimas – Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2594(2). Priėmimas. Balsuojame. Dar vienas lydimasis.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 118, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.29 val.
Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2595(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.4 klausimas – Nesąžiningos prekybos praktikos įstatymo projektas Nr. XIVP-2595(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 125, balsavo 123: už – 121, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.29 val.
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2596(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.5 klausimas – Pluoštinių kanapių įstatymo projektas Nr. XIVP-2596(2). Balsuojame. Atsiprašau.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 116: už – 110, prieš – niekas, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.30 val.
Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2597(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-5.6 klausimas – Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo projektas Nr. XIVP-2597. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 118: už – 117, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.30 val.
Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2598(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-5.7 klausimas – Mažmeninės prekybos įmonių įstatymo projektas Nr. XIVP-2598.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 116: už – 115, prieš – niekas, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.31 val.
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2599(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.8 klausimas – Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2599.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 119: už – 115, prieš – niekas, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.31 val.
Melioracijos įstatymo Nr. I-323 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2600(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.9 klausimas – Melioracijos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2600. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 118: už – 116, prieš – niekas, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2911 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2911. Šiuo atveju po pateikimo balsuojame.
Užsiregistravo 132, balsavo 130: už – 129, prieš – niekas, susilaikė 1. Taigi po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Birželio 20 dieną siūloma svarstyti. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
11.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Romualdą Janovičienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-2899 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Romualdą Janovičienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-2899. Šiuo atveju čia priėmimas. Kitos stadijos įveiktos. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 130, balsavo 130: už – 128, prieš – 1, susilaikė 1. Nutarimas yra priimtas. (Gongas) Dėkojame gerbiamai teisėjai už darbą.
11.33 val.
Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymo Nr. XIV-789 3, 4, 7, 12 straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2631(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar galime taip pat grįžti prie tų, kur yra likęs tik atidėtas balsavimas. Darbotvarkės 1-15.1 klausimas – Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2631. Priėmimas. Dabar aš jau šitą paskelbiau. Balsuojame dėl šito. Balsuosime ir dėl to, bet jau paskelbiau, tai balsuojame dabar dėl šito. Tiesiog tą praleidau. Pakartoju: Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2631. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 131, balsavo 130: už – 126, prieš – niekas, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.34 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 6, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2689(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-14 klausimas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2689(2). Priėmimas taip pat. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 129, balsavo 128: už – 127, prieš – niekas, susilaikė 1. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.34 val.
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 2, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2632(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 1-15.2 klausimas – Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo projektas Nr. XIVP-2632(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 127, balsavo 126: už – 123, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.35 val.
Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 preambulės, 2, 3, 4, 5, 6, 8 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2762(2) (priėmimo tęsinys)
Taip pat 1-16 klausimas – Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo projektas Nr. XIVP-2762(2). Balsuojame, labai svarbus įstatymas. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 130, balsavo 128: visi 128 balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Taigi dabar, kiek leidžia mano supratimas, visus balsavimus atlikome ir keliausime toliau pagal darbotvarkę paprastuoju būdu.
11.36 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“ projektas Nr. XIVP-2884(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar 1-11 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“ projektas Nr. XIVP-2884(2). Pranešėjas – gerbiamas R. Lopata. Prašom į tribūną. Pateikimas.
R. LOPATA (LSF). Ponios ir ponai, rezoliucija teikiama Seimo Ateities komiteto vardu. Iš tikrųjų patys ne kartą esame įsitikinę, kad apie demografiją šnekame daug, bet kartu pastebime, kad demografinė šalies politika yra nenuosekli, stokojanti ilgalaikės strateginės perspektyvos ir globalaus konteksto. Suprantame, kad Lietuvos depopuliacija, kaip ir autokratinės Rusijos keliama nuolatinė grėsmė, yra ilgalaikė ir esmingiausia šalies nacionalinio saugumo problema ir faktiškai yra egzistencinis iššūkis Lietuvos tautos ir valstybės išlikimui. Bet čia ne tik skaičiai.
Štai pasižiūrėkite, šiemet pirmą kartą Lietuvoje yra 200 tūkst. užsieniečių. To Lietuvoje dar nėra buvę, tai beveik 7 % Lietuvos gyventojų. Koks jų santykis bus su tautinėmis mažumomis, dar 15 % Lietuvos gyventojų, koks jų santykis bus su tituline nacija – šitie klausimai kabo ore, nors tai vieni perspektyviausių instrumentų sprendžiant ir Lietuvos depopuliacijos problemą.
Šiame rezoliucijos tekste tarsi nieko naujo, tarsi apibendrinta tai, kas paskutiniu metu šnekėta įvairiais formatais nuo Ateities komiteto posėdžių iki bendrų konferencijų su verslo asocijuotomis struktūromis, kai kurių sprendimų, pasirodžiusių kaip perspektyvių, įtraukimas. Aš turiu omenyje tam tikrus žingsnius migracijos politikos srityje lengvinant biurokratinį dokumentų vaikščiojimą ir taip toliau.
Mūsų manymu, siekiant stabdyti Lietuvos depopuliacijos procesą ir iki 2050–2060 metų šalyje eventualiai, pabrėžiu eventualiai, atkurti buvusį gyventojų populiacijos skaičių, o tautos depopuliaciją pripažįstant strategine, ilgalaike visų valdžios institucijų nuolatinio dėmesio reikalaujančia problema, šiame projekte Lietuvos Respublikos Vyriausybei yra siūlomi konkretūs žingsniai keliose srityse: šeimos gimstamumo ir sveikos gyvensenos politikos, lietuviškos tapatybės, lojalumo ir pilietiškumo ugdymo, diasporos grįžimo ir santykių su Lietuva išlaikymo politikos, užsienio šalių studentų, ypač aukštos kvalifikacijos profesionalų, talentų pritraukimo į Lietuvą ir integravimo politikos, aukštos ir vidutinės kvalifikacijos bei kitų darbuotojų pritraukimo, darbo emigracijos ir integravimo lanksčios politikos srityje.
Noriu pabrėžti, kad šių politikos krypčių išvardijimas turi būti matomas kaip bendra visuma. Demografijos politika, demografijos problemos nėra sektorinės, jų negalima spręsti atskirose institucijose, atskirose ministerijose ir panašiai. Tai horizontali problema.
Taip pat rezoliucijos projekte siūloma iki šių metų spalio 1 dienos parengti Lietuvos politinių partijų nacionalinį susitarimą dėl demografijos problemų. Jame būtų numatytas konkretus priemonių planas ir jo įgyvendinimo finansavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūloma institucionalizuoti demografijos politikos įgyvendinimą paskiriant įgaliotąjį specialųjį pareigūną (įkuriant biurą ar agentūrą prie Vyriausybės), kuris turėtų visus būtinus tarpinstitucinio įgalinimo, koordinavimo, būtinų strategijų ir programų rengimo, derinimo su verslo, profsąjungų atstovais ir kitomis institucijomis įgaliojimus, kad šios rezoliucijos nuostatos būtų visiškai ir neatidėliotinai įgyvendintos. Ačiū už galimybę pristatyti jums rezoliucijos projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tačiau jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis – gerbiamas E. Gentvilas. Prašau.
R. LOPATA (LSF). Jo nėra.
PIRMININKAS. Kažkaip nėra. Tai tada gerbiamas D. Kepenis. Tikrai yra. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Tikrai aš sveikinu – labai svarbi rezoliucija, labai reikalinga, nes Lietuva nyksta. Jau matome, kad ji visai išnyks, Eurostato duomenimis.
Bet, gerbiamas kolega, pirmas punktas, kad lietuviai yra bailių tauta ir dėl to nyksta. Taip išeina, dėl Rusijos grėsmės mes bėgame iš šalies, nes pirmas sakinys, kad mūsų problema šiandien yra Rusija. Paprastai gamta, kai pajunta grėsmę populiacija, ima dar labiau daugintis. Mes, pajutę grėsmę, bėgame. Manau, kad tas punktas yra ne vietoje.
Kitas dalykas. Gyventojai, teritorija – svarbiausi, bet aš manau, kad svarbiausia turbūt yra ir gyventojų sveikata, ir socialiniai santykiai, teisingumo dalykai. Tų dalykų taip pat nėra pradžioje. Žmonės emigruoja ne tiktai dėl to, kad mažai uždirba, bet dėl to, kad teisingumo šalyje labai nedaug tėra. To punkto taip pat nėra.
Ar negalvojate, kad akcentus reikėtų čia šiek tiek pakoreguoti? Ir rezoliucijos išvada turėtų būti kur kas ryžtingesnė, kad nuo rytojaus visi susirūpiname, jog Lietuva nyksta. Taip, kaip mes dabar veikiame ir kaip mes dabar girdime, na, žinai, nyksta, ką čia padarysi. Mums yra lengviau gauti darbą, kai yra mažiau kandidatų, ir taip toliau. Dėl akcentų ir dėl išvadų, kad jos būtų ryžtingesnės. Ačiū.
R. LOPATA (LSF). Aš suprantu jūsų argumentus, bet noriu pabrėžti, kad depopuliacijos ir Rusijos keliamos grėsmės sugretinimas yra ne atsitiktinis, o būtent pabrėžimas tos egzistencinės grėsmės, kuri yra susijusi su depopuliacija. Kitaip tariant, kaip du svarbūs mūsų išlikimo momentai. Tai nėra sulyginimas. Sulyginimas ta prasme – kaip grėsmės.
Dėl antro jūsų punkto, dėl sveikos gyvensenos ir panašiai, viskas yra rezoliucijoje surašyta. Aš manau, kad neverta tobulinti dokumento, taip sakant, tekstūros, nes jį rengiant dalyvavo visas Ateities komitetas (tai 19 žmonių), Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, žmonės, dirbantys su mūsų diaspora, ir taip toliau. Masė žmonių. Taip sakant, čia nėra kelių žmonių kūrinys. Taigi, aš manau, tuos akcentus, kuriuos, manote, reikėtų sudėlioti, galima tai padaryti, turint omenyje tai, kad numatomas nacionalinis susitarimas dėl demografijos politikos. Tai viena.
Ir antra. Paskutinę šio mėnesio savaitę mus pasieks strateginė šalies vizija „Lietuva 2050“. Ten irgi nemažai dėmesio skiriama tai problematikai, apie kurią mes dabar kalbame. Taigi iš tikrųjų akcentų dėliojimas, naujos diskusijos ir nepaleidimas klausimo iš dėmesio akiračio – viskas mūsų rankose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas profesoriau, jūs sakėte – tarsi nieko naujo. Kaip ir nieko naujo, kad Ateities komiteto pirmininkas ir turi rūpintis ateitimi, taip pat ir mūsų Lietuvos ateities demografine politika. Bet ir dabar tuo rūpinasi ne tik jūsų komitetas, ne tik Seimas, bet ir konkrečios ministerijos. Bent kelios rūpinasi, pristato, teikia pasiūlymus. Pavyzdžiui, net ir Pasaulio lietuvių bendruomenės, ir Seimo komisija yra išsakiusi daug panašių rezoliucijų, kaip tą situaciją gerinti. Ar neatrodo, kad reikėjo įrašyti daugiau konkrečių pasiūlymų, kaip finansinę paskatą jaunoms šeimoms, įsigyjančioms būstą, ir taip toliau, nes vis mažėja finansavimas? Ar nereikėjo tokių konkrečių siūlymų daugiau įdėti į šią rezoliucija?
Ir antras dalykas, kokia jūsų, kaip Ateities komiteto pirmininko ir rezoliucijos vieno iš autorių, svajonė, koks būtų Lietuvos gyventojų skaičius 2050 metais? Ar galima pasiekti tą 1992 metais buvusį skaičių, kai buvo 3,7 mln.? Kokia jūsų svajonė būtų? Ačiū.
R. LOPATA (LSF). Kalbant apie pirmąjį klausimą, aš jau minėjau, atsakydamas į prieš tai buvusį apie tai, kad konkrečių, labai konkrečių veiksmų planai turėtų gulti, pirma, į nacionalinį susitarimą dėl demografijos. Antra, atsakomybė to pareigūno, kuris (…) galėtų būti paskirtas kaip veidas demografinės politikos ir ten susidėlioti. Jūs teisingai, beje, pastebėjote, kad viena ministerija turi kažką, kita turi, bet jos tarpusavyje kažkaip nesusikalba. Pažiūrėkite, paskutinis pavyzdys, kai iškilo problema dėl naujųjų emigrantų lietuvių kalbos mokymo. „Mūsų namai“ – yra tokia VšĮ, viena iš jos veiklos krypčių yra lietuvių kalbos mokymas, turi superinį mokymo, greito išmokimo, taip sakant, vos ne taip, kaip Valstybės departamente, lietuvių kalbos programas. Yra masė norinčių žmonių, visų prima ukrainiečių, ir ji neturėjo lėšų. Mes pradėjome domėtis, kas, kur, ką turi. Visos ministerijos turi pinigų, bet nieko nevyksta. Įsivaizduojate, visuomenininkai tiems namams per 24 valandas surado tuos 30 tūkst. eurų, kurių reikėjo, ir procesas tęsiasi. Kitos, taip sakant, jau mūsų valstybinės institucijos… Tai tokio konkretaus koordinavimo reikės.
Dabar dėl skaičiaus, tai aš dar sykį pabrėšiu. Skaičius be galo svarbus visomis prasmėmis. Visų pirma valstybės galios kontekste. Mes čia ginčijamės. Eurostatas rodo viena, pamatysite – Lietuvoje 2050 metais bus 2,3 mln. Aš manau, kad jeigu be veiksmo, tokie skaičiai ir bus, bet jeigu su veiksmu, ką skatina ir šita rezoliucija, mes galime 2050–2060 metais grįžti prie to, ką turėjome nepriklausomybės pradžioje. Bet tai priklauso nuo daugelio instrumentų. Beje, demografai ir čia, iš šios tribūnos Seime, visai neseniai aiškino, kad šiandien turime, jau kalbant apie skaičius, turime unikalią galimybę, turint omenyje ukrainiečių skaičių čia, Lietuvoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiamas J. Džiugelis klausimą užduos. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas pranešėjau, jeigu šitai rezoliucijai būtų pritarta, Seimas imperatyviai įsipareigotų parengti nacionalinį susitarimą, kurį koordinuotų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kai jūs diskutavote Ateities komitete ir tarėtės dėl šios rezoliucijos teksto, visgi koks konsensusas yra tarp politinių partijų, koks yra vardiklis, kuris galėtų būti įrašytas į nacionalinį susitarimą, priimtinas visoms politinėms partijoms ilguoju laikotarpiu? Gal truputį iš Ateities komiteto diskusijų galėtumėte nušviesti, kokia linkme turėtų judėti nacionalinio susitarimo pasirašymas ir diskusija?
R. LOPATA (LSF). Aš nežinau, balsavimas dėl šitos rezoliucijos parodytų, taip sakant, konsensuso galimybes, bet pačiame komitete svarstant šį tekstą, beje, sugrįžtant ir prie prieš tai buvusių, komitetas yra prieš metus, pusantrų metų paskelbęs savo rezoliuciją demografijos klausimu… Viskas priklauso nuo dialogo. Kaip matote, šitas tekstas, kaip aš jau minėjau, yra išgludintas ir pasirašytas visų frakcijų atstovų. Tų frakcijų, kurioms yra atstovaujama Ateities komitete. Aš manau, kad lygiai tas pats būtų ir su nacionaliniu susitarimu. Kitaip tariant, konsensusas galimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiama L. Nagienė klausimą užduos. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas truputį irgi pratęsia gerbiamo S. Tumėno klausimą. Dabar vykdoma visai kitokia politika dėl pagalbos jaunoms šeimoms įsigyti būstą. Kaip jūs galvojate, jeigu pasirašytume, ar mes galėtume tai atliepti? Nes dabar, šiandien, visiškai kita kryptimi mes nuėjome – mes sumažinome finansavimą. Vadinasi, nėra skatinimo. Ir kitas momentas, kaip jūs vertinate: dabar kalbame apie kokybišką švietimą. Yra pateiktos įstatymo pataisos, kur apie kokybę – mažiausiai. Mes kalbame apie bendruosius kriterijus, kaip sako, higienos reikalavimai – tai yra vos ne kokybiniai kriterijai. Kaip jūs tai vertinate ir kaip mes turėtume atkreipti dėmesį? Kokybė, aš įsivaizduoju, – tai yra pažanga, akademiniai pasiekimai, – kad mūsų vaikai ugdytųsi ir pasiektų geriausią išsilavinimą.
R. LOPATA (LSF). Dėl pirmo klausimo – viskas yra subalansavimo reikalas toje socialinėje srityje, apie kurią kalbate ir kuri yra rezoliucija, į tai faktiškai ir apeliuojama. Kitaip tariant, kai nėra bendro vaizdo, kiekviena turi tik savo, tai sunku pasiekti tokį subalansavimą ir sudėti atitinkamus akcentus. O dėl kokybės – jūsų klausime ir yra atsakymas, aš neturiu argumentų prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi. Tai jūs galite užimti savo darbo vietą. Dabar diskusija. Keliaujame į svarstymo stadiją. Diskusija. Gerbiamas L. Savickas pirmasis užsirašęs diskutuoti. Prašom į tribūną. Taip taip, prašau.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų galima pasidžiaugti – šiandien turime progą aptarti Lietuvos demografijos politiką. Nors, tiesą pasakius, apima ir šiek tiek keistas jausmas: apie mūsų šalies demografinę padėtį, jai kylančias grėsmes ar prieštaringus pastarųjų dešimtmečių pokyčius kalbame jau 30 metų. Ir, būkime atviri, situacija kol kas tikrai negerėja. Galbūt belieka tikėtis, kad teigiamiems pokyčiams trūko būtent tik šios rezoliucijos, kuri taps savotišku, tikėkimės, atspirties tašku, siekiant išjudinti pagrindinius demografinius procesus, sulaukti teigiamų pokyčių ateities perspektyvoje.
Skaitydamas rezoliucijos projektą, pagaliau matau užfiksuotą esminį, egzistencinį Lietuvos iššūkį – mūsų šalies depopuliaciją, kuri įvardinama kaip ilgalaikė nacionalinio saugumo problema. Svarbus žingsnis. Šiame rezoliucijos tekste dar vienas labai svarbus momentas, į kurį norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, yra reiškiamas susirūpinimas, jog stokojame pozityvios demografijos raidos vizijos. Ir svarbu pasakyti, kad laikas planuoti, šiuo metu yra laikas planuoti pokytį, o ne bandyti prisitaikyti prie mūsų populiacijos susitraukimo. Ir galime, ir turime turėti tikslą, jog 2050 metais turime pasiekti tokią gyventojų populiaciją, kokia buvo dar 1990 metais.
Tačiau tam, kad tokie tikslai realiai turėtų pagrindą po kojomis, vien išsikelti ambicingą tikslą neužtenka. Mes turime turėti konkrečių priemonių šiam tikslui pasiekti. Ne tik konkrečių, bet ir naujų, nes yra akivaizdu, jog esamos ir kurį laiką taikomos priemonės neprisideda prie šio tikslo pasiekimo. Esu pasiūlęs ne vieną sprendimą. Džiaugiuosi, kad atsirado tam palaikymo ir štai, pavyzdžiui, diasporos dalyje atsirado siūlymas stiprinti svetur mūsų gyvenančių tautiečių ryšius su Lietuva, skatinant juos aplankyti savo šalį ir atvykti į Lietuvą. Tai sprendimas, kuris pasiteisinęs kitose šalyse.
Rezoliucija lygiai taip pat fiksuojamas ir kompleksinis požiūris į demografiją – priimami reikalingi sprendimai visuose svarbiausiose srityse: nuo šeimos, kaip visuomenės ir valstybės pagrindo, bei gimstamumo skatinimo, pilietinio bei kultūrinio tapatumo ir lojalumo saitų ugdymo iki diasporos grįžimo bei santykių su Lietuva išlaikymo, reikiamų darbuotojų pritraukimo bei jų integracijos.
Tačiau yra šiek tiek neramu, kad rezoliucijoje, mano nuomone, ganėtinai plačiai, vis dar plačiai kalbama apie darbuotojų pritraukimą. Turime labiau akcentuoti aukštos kvalifikacijos ir trūkstamų darbuotojų pritraukimą. Džiugu, kad kai kam yra pritarta ir yra gerinamos galimybės užsienio studentams, baigusiems studijas Lietuvoje, likti jau čia ir taip įsitvirtinti. Tačiau didžiausia bent jau mano abejone lieka punktas dėl įsipareigojimo parengti nacionalinį politinių partijų susitarimą.
Tikriausiai dar vienas nacionalinis susitarimas skamba abejotinai bene labiausiai dėl to, kad turime jau pradėtą ne vieną derinti nacionalinį susitarimą, tačiau nė vienas iš jų kol kas neartėja prie pasirašymo. Belieka pagalvoti, nors yra vieną kitą abejonę keliančių nuostatų, reikėtų pritarti šiai rezoliucijai, kad kas kartą, kai pasigirs optimistinės prognozės dėl mūsų demografinių pokyčių, negalvotume, kad visa tai įvyks savaime, nes turime imtis priemonių įgyvendinti tvarią demografijos raidą ir turėti konkrečias priemones. Ačiū, kolegos. Raginsiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiamas P. Gražulis kviečiamas į tribūną diskutuoti. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamas Raimondai, pristatęs šią rezoliuciją, man atrodo, kad ta rezoliucija nėra labai nuoširdi. Lietuvos demografinė problema iš tikro yra labai didelė. Bet atėjus jums į valdžią ta problema tik didėjo. Kodėl? Jūs nuolat propaguojate genderizmą, homoseksualinį gyvenimą. Ogi jie negimdo. Sovietmečiu buvo madinga būti komunistu, o šiandien tapo madinga būti homoseksualistu. Komunizmas, ta ideologija, bent jau nemažino populiacijos. O ši ideologija yra ypač pavojinga Lietuvai, nes nėra madinga gyventi šeimoje, o tik gyventi kartu susidėjus dviem vyrams ar dviem moterims. Jūs baikite šitą savo ideologiją.
Jūs propaguojate narkotikus ir tas narkotikų propagavimas irgi daro didžiulę demografinę problemą Lietuvoje. Su jūsų atėjimu ypač ženkliai pradėjo mažėti gimstamumas. Prie okupanto, jūs patys savo rezoliucijoje rašote, buvo beveik 4 mln. gyventojų. Beveik 4 mln.! Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, gimstamumas sumažėjo daugiau negu 50 %!
Ir dar aš noriu į vieną detalę atkreipti dėmesį. Jūs analizavote, kodėl pasaulio biedniausiose šalyse gimstamumas yra daug didesnis negu šalyse, kurios yra materialiai turtingos? Ir visos šalys, kurios materialiai turtingos, turi demografinių problemų. Ar jūs nagrinėjote šitą specifinį klausimą, kodėl taip yra? Gal čia ne tik materialinės vertybės? Gal čia ir žmogaus ugdymas, atsakomybė visuomenei, tautai turi būti?!
O dabar žmonės gyvena sau. Sovietmečiu buvo net vadinamasis viengungio mokestis. Jei tu nesi solidarus, jei tu nekuri šeimos, mokėk, prisidėk prie visuomenės, kurie turi vaikų, augina juos. Šiandien irgi galėtų būti toks mokestis ir jis būtų daug skaitlingesnis, nes labai daug žmonių gyvena tik sau ir nekuria šeimų. O kitos net susikūrę šeimas negimdo vaikų – gyvena savo malonumui.
Manau, kad ši rezoliucija nepakeis nieko, bet iš tikro svarbu, kad jūs atkreipiate į tai dėmesį, apie ką labai nemažai rašo žiniasklaida, kad mes išgyvename tikrai didžiulę demografinę krizę. Ir čia yra tai, ką minėjo ir Seimo narys D. Kepenis: ir socialinis neteisingumas, ir teisinis neteisingumas, jis nuolat matomas, kai čia trykšta iš Seimo tribūnos dvejopi standartai. Vienas Seimo narys gali elgtis vienaip, jis nebaudžiamas, kitas už bet kokį menkniekį baudžiamas. Ir taip, ir taip. Ir tai ne tik Seime. Tas vyksta ir visuomenėje. Ir dėl visų šių problemų žmonės nusivilia, bėga iš Lietuvos. Aš manau, kad ši rezoliucija tikrai nėra nuoširdi. Reikia daug giliau ir daug globaliau žiūrėti į problemas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju jau, ačiū. Dabar kviečiu kitą pranešėją. Dėkoju. Gerbiamas A. Ažubalis kviečiamas į tribūną.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, keletas pastabų. Šiaip jau gerai, sveikinu šį bandymą. Bandymas tik liks bandymu, jeigu nepabandysime atrinkti to, kas yra vertingiausia šioje rezoliucijoje, ir pradėti teisėkūros darbą.
2018 metais su kolega L. Kasčiūnu parengėme memorandumą dėl demografinės situacijos Lietuvoje, ją išvertėme į anglų kalbą ir nusiuntėme Komisijos vadovams prezidentei Ursulai. Gavome atsakymą. Idėja buvo tokia, kad reikia pabandyti reabilituoti tradicinę šeimą, padaryti ją vėl madingą, kartu sukurti Europos Sąjungoje tam tikrą konsultacinį centrą, čia valstybės narės galėtų diskutuoti ir dalintis gerąja patirtimi, kaip yra sprendžiamos demografinės problemos. Atsakymą gavome labai įdomų. Atsakymas buvo toks: pagrindinis Komisijos uždavinys yra pabandyti kaip ilgiau darbo rinkoje išlaikyti vyresnio amžiaus žmones. O šeima, tai yra iš dalies teisinga, palikta valstybių narių kompetencijai. Tačiau pats šiandienos siūlymas yra toks, sakyčiau, svarbus, kad mes galėtume remtis ir anuo memorandumu, ir šiuo ir pabandyti tikrai pajudėti dėl kelių konkrečių dalykų.
Du man keliantys nerimą dalykai yra kvotos. Siūloma kiekvienai savivaldybei nustatyti ilgalaikes kvotas. Na, žinote, kai tu gauni ilgalaikę kvotą, tada ir nesirūpini, tu žinai, kad darbo jėgos garantuotai užteks kvotoje apibrėžtą laiką.
Antras dalykas, ką mes girdime, žinome ir matome iš savo liūdnos patirties, tai yra vadinamųjų vizų supaprastinimas, vadinamosios biurokratijos mažinimas. Kolegos, ką dabar kalba mūsų Vidaus reikalų ministerijos žmonės ir taip toliau? Mes sukūrėme bene pačią liberaliausią įvažiavimo į Lietuvą sistemą. Tiek, kiek leidžia Europos Sąjungos teisės aktai. Dabar jau galvojame, ką daryti kitaip. Todėl šiuo dalyku aš nespekuliuočiau, nes čia yra senas verslo žaidimas – mažinkite biurokratines kliūtis. Pirmiausia yra valstybės saugumas. O valstybės saugumas, be įvažiuojančių į valstybę, dirbančių ir gyvenančių valstybėje patikros, neįmanomas. Taigi aš sveikinu šitą bandymą. Sakyčiau, reikia galvoti, ką iš jo galima paimti ir paversti teisės aktais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju dalyvavusiems diskusijoje. Dabar keliaujame į priėmimo stadiją. Bus motyvai už rezoliuciją ar prieš. (Balsas salėje: „Balsuojame!“) Yra motyvų. Už – gerbiamas E. Gentvilas. Nėra jo. Tuomet J. Džiugelis – už.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš iš tiesų džiaugiuosi, kad per pastaruosius metus demografinė tema yra aukšto politinio lygmens. Šitas rezoliucijos tekstas yra tam tikra prasme tąsa Darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti. Ji dirbo praeitais metais, sulaukė tam tikro ažiotažo, nes buvo atskleista niūri Lietuvos realybė, jei nesusiimsime ir nepradėsime sutelktai veikti. Ši rezoliucija taip pat yra, sakykime taip, įtvirtinanti vakar pristatytą strategiją „Lietuva 2050“. Ją mes taip pat svarstysime Seime.
Be abejo, man atrodo, svarbus dalykas diskutuoti, Socialinių reikalų ir darbo komitetui gauti Seimo įgaliojimus rengti ir tartis dėl nacionalinio susitarimo. Kaip susitarsime šiandien, taip gyvensime po 30 ar 40 metų. Tai yra ypač svarbus procesas. Aš kviesčiau rezoliucijos tekstui pritarti, nors rezoliucijos dažnu atveju būna tik tokios deklaratyvios. Man atrodo, tai yra visgi politikų dėmesio atkreipimas į labai svarbią problemą. Depopuliacija iš esmės turėtų būti pripažinta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Todėl kviesčiau pritarti rezoliucijos tekstui, sutelktai visoms partijoms dirbti ir gerinti situaciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Aš manau, kad ši rezoliucija yra pati svarbiausia mūsų Seimo rezoliucija, kurią mes priimsime šioje kadencijoje, o galbūt apskritai per visas kadencijas. Valstybė nyksta. Turime visi kartu susikibę priimti ne tik rezoliuciją, bet kuo skubiau labai rimtą valstybės gelbėjimo įstatymą, kuriame į savo vietas būtų sudėti akcentai. Dabar gi patys svarbiausi akcentai – tai socialinio teisingumo stoka. Apskritai teisingumo žmonės neranda, emigruoja dėl to. Emigruoja todėl, kad Konstitucija pažeidinėjama. Ir yra daugelis klausimų, apie kuriuos mes čia jau daug kartų kalbėjome.
Iškelti į priekį akcentai ne patys svarbiausi. Aš manau, kad akcentus reikia sukeisti, pirmiausia pradėti nuo svarbiausių dalykų ir tada bus galima ją priimti, bet labai rimtu lygiu. Ir visi turime pasirašyti, kad mes jai paaukosime visą savo likusį gyvenimą, nes Lietuva nyksta. Dabar šito nejaučiame. Mes priimsime tokią pačią rezoliuciją, kokių dauguma guli stalčiuose, kurios yra negyvos, – ir vėlgi padarėme darbą. O darbas bus vėl negyvas, nes nematome jo tąsos, todėl aš susilaikysiu. Manau, kad dar reikia gerokai padirbėti prie šitos rezoliucijos. Tokia, kokia dabar yra parengta priimti, ji yra neveikianti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, gerbiami kolegos, norėjau šiek tiek pasitarti dėl vedimo tvarkos. Pirmas aspektas, kad pratęsiu balsavimo langą, kol bus apsvarstytas šis klausimas, tai yra ši rezoliucija. Taigi balsuosime dėl rezoliucijos, o tada iki pertraukos daugiau jau ne.
Kitas dalykas. Darbotvarkės 1-12 ir 1-14 klausimus, tai yra dėl Administracinių nusižengimų kodekso, turbūt mes jau įtrauksime į vakarinę darbotvarkę, nes jau dabar vėluojame pagal darbotvarkę. Po šito klausimo, po rezoliucijos, kviesime A. Bilotaitę į tribūną ir paskui bus Vyriausybės pusvalandis. Ir dar yra pareiškimų. Tikrai labai atsiprašau, bet su darbotvarke mums sunkiai.
Gerbiama A. Širinskienė dar norėjo. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tai siūlyčiau vis dėlto šiek tiek gerbti opoziciją ir nebandyti dar nukelti A. Bilotaitės atsakymų laiko.
PIRMININKAS. Aš ką tik pasakiau. Gerbiama kolega, aš ką tik sakiau, kad kaip tik po šito klausimo, po rezoliucijos, ir kviesime, nukeliu kitus klausimus, o ne šitą. O kad dabar užtruko, tai dažnai užtrunka kelias minutes. Jeigu taip sutariame, dėkoju.
Ar dabar tikrai norite kalbėti už, nes daugiau nėra norinčių kalbėti prieš? Nenorite. Galite atsisakyti? Tada gerai.
Tada gal balsuojame. Kviečiu grįžti kolegas į darbo vietas. Balsuosime dėl rezoliucijos, apsispręsime. Ir taip labai stipriai vėluojame pagal darbotvarkę. Dabar formuluoju balsavimo teiginį, kad siūlau priimti rezoliuciją be pataisų. Kas už tokį sprendimą, balsuojame.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 84, balsavo 83: už – 75, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 8. Taigi rezoliucija yra priimta. (Gongas)
12.08 val.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės atsakymai į Seimo narių klausimus
Toliau tada, kaip ir susitarėme, kviečiu į tribūną gerbiamą ministrę A. Bilotaitę atsakyti į raštu pateiktą klausimą. Darbotvarkės 1-18 klausimas – vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės atsakymai į Seimo narių klausimus. Prašau, jums tribūna.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Pirmiausia turiu pažymėti, kad konkrečių klausimų, į kuriuos opozicija norėtų išgirsti mano, kaip ministrės, išsamius atsakymus, nesu gavusi, nors Seimo statutas kviečiant ministrą į tribūną aiškiai nurodo, kada, prieš kiek laiko ir kaip turi būti suformuluoti. Kvietime buvo nurodyta konkreti tema – migracijos krizės suvaldymas, Konstitucinio Teismo nutarimo ir Užsieniečių teisinės padėties nuostatų atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Noriu pažymėti, kad šia tema pasisakiau iš karto po Konstitucinio Teismo sprendimo ir iškart inicijavau Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisų rengimą, nes teismų sprendimus reikia vykdyti. Gerbiu Konstituciją ir Konstitucinio Teismo nutarimą, todėl nedelsdami ėmėmės jo įgyvendinimo. Yra sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri dabar dar kartą peržiūrės Užsieniečių teisinės padėties įstatymą ir jį pataisys taip, kad nekiltų prieštaravimų Konstitucijai. Tačiau grįžtu į 2021 metų liepą, migracijos krizės suvaldymą. Tuomet beveik visi, kiek pamenu, tiek kairėje, tiek dešinėje supratome, kad A. Lukašenkos režimo dirbtinai sukelta migracijos banga tapo rimta grėsme mūsų nacionaliniam saugumui. Pasiūlymų tikrai girdėjome įvairių. Prisimenu juos: ir tokių kaip derėtis su A. Lukašenka, izoliuoti migrantus kaip potencialius nusikaltėlius, pradėti bylas kaip prieš sienos apsaugos pažeidėjus, įvesti nepaprastąją padėtį. Taip pat pažymiu, kad gavome ir žvalgybos tarnybų signalų, kad atsirado terpė priešiškų valstybių agentams infiltruotis bei su terorizmu siejamiems asmenims patekti į Europos Sąjungą.
Popierinis, pratybose nepatikrintas ankstesnės Vyriausybės paliktas neteisėtos migracijos valdymo planas, deja, bet realybėje neveikė. Tokiam srautui nebuvo pasirengusios nei mūsų migracijos, nei prieglobsčio, nei teismų sistemos. Pasienio užkardos buvo tapusios laikinomis neteisėtų migrantų apgyvendinimo vietomis, nes infrastruktūra nebuvo sukurta. Kiek pamenate, situacija tikrai kaito ir vertė imtis netradicinių priemonių, skubių priemonių, nes mūsų nacionaliniam saugumui, o kartu ir visos Europos Sąjungos saugumui kilo rimtų grėsmių.
Atremti ataką padėjo ekstremaliosios padėties įvedimas ir keli ryžtingi sprendimai. Pirmiausia, 2021 m. liepos 2 d. Vyriausybė paskelbė valstybinio lygio ekstremaliąją situaciją, o liepos 13 dieną ypatingos skubos tvarka buvo priimtas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, jo pakeitimai dėl laikino neteisėtų migrantų apgyvendinimo su judėjimo ribojimu. Primenu, kolegos, kad tuo metu šitą sprendimą palaikė 84 Seimo nariai. Jo reikėjo, nes dauguma migrantų, apie 80 %, tuo metu neturėjo jokių asmens tapatybės dokumentų, slėpė savo tapatybę, nebendradarbiavo nustatant nei amžių, nei tapatybę.
2021 m. rugpjūčio 2 d. atsirado operacijų vadovo sprendimas dėl neteisėtų migrantų neįleidimo. Sprendimą parėmė ir Vyriausybė. Vėliau, jau šiais metais, pasibaigus nepaprastajai padėčiai, šį sprendimą įtvirtinome ir Valstybės sienos apsaugos įstatymu. Primenu, sprendimą palaikė 86 Seimo nariai.
2021 metų rugpjūtį buvo inicijuotas sprendimas dėl fizinio barjero įrengimo. Noriu priminti, kad per rekordiškai trumpą laiką – per metus, buvo pastatytas fizinis barjeras ir taip pat įdiegtos sienos stebėjimo sistemos. Mus stipriai palaikė ir visuomenė. Visuomenės paramos akcija „Laikykitės, pasieniečiai“ išties įkvėpė mūsų pareigūnus, kurie dieną naktį dirbo šalies visuomenės ir rimties sargyboje, įgyvendindami neįleidimo politiką. Šiais sprendimais mes pasiuntėme aiškią žinią, kad mūsų siena neteisėtai migracijai yra uždaryta ir Lietuva nebus pereinamuoju kiemu. Netrukus socialiniuose tinkluose arabų kalba mūsų pareigūnai jau stebėjo pranešimus, kad Baltarusijos kelias yra baigtas ir siūloma vengti Lietuvos.
PIRMININKAS. Aš vieną sekundę, gerbiama ministre, stabtelsiu. Aš suprantu, jūs turite visišką teisę ateiti prie šoninio mikrofono ir kalbėti dėl vedimo tvarkos, ir aš jums vėliau tą teisę suteiksiu paklausti, bet dabar yra ministrė iškviesta į tribūną atsakyti į raštu pateiktus klausimus. (Balsai salėje) Bet jinai dar… Mieli kolegos, jinai dar tik 4 minutes kalba. Dar yra visas pusvalandis, jūs tikrai turėsite galimybę paklausti. Tikrai juk jinai nekalbės visą pusvalandį. Ministrė nori pateikti išsamius atsakymus. Tada bus klausimai ir viskas bus gerai. Leiskime kalbėti gerbiamai ministrei. Gerbkime vieni kitus. Aš jums sudarysiu. (Balsai salėje)
O dabar posėdžiui toliau pirmininkaus gerbiamas vicepirmininkas V. Mitalas. Ministre, tęskite. (Balsai salėje)
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ar galiu tęsti? Ačiū. Naudojuosi savo statutine galimybe išsakyti…
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Gerbiami kolegos! Ministre, kiek jums dar reikia laiko pabaigti?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Tiek, kiek numato Statutas. Kai baigsiu, tada galėsiu atsakyti. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Žiūrėkite, tikrai siūlau ramiai. Ministre, prašom tęsti ir tada bus galimybė paklausti. (Balsai salėje) Žinoma, žinoma.
Gerbiami kolegos, aš geranoriškai kviesčiau jus grįžti į savo vietas, išklausyti ministrės ir tada paklausti. Tokia tvarka paprastai būna. Duokime ministrei kalbėti, nes kitaip mes čia šiandien ilgai sėdėsime. Prašom, ministre.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau priminti, kad dalį neteisėtų migrantų – virš 1 tūkst. 200 mes grąžinome į kilmės šalis, ir tai yra geriausias rezultatas Europos Sąjungoje. Nuo krizės pradžios sustabdėme daugiau negu 20 tūkst. neteisėtų bandymų kirsti mūsų valstybę. Šiandien klausiu tų asmenų, kurie kelia abejones dėl sprendimų, ar jie būtų pasirengę turėti Lietuvoje per metus 40 tūkst. neteisėtų migrantų? Pakartosiu, tuometinė situacija vertė imtis netradicinių priemonių, jos buvo laikinos. Apie situaciją ir taikomas priemones reguliariai informavome Europos Komisiją. Kol derinome teisinius žingsnius, nuolat girdėjome raginimus būtent jūsų, kolegos: greičiau, kur sprendimai? Kodėl vis dar nėra sprendimų? Dabar tie patys balsai, kurie šiandien net ir išeina iš salės, sako, kad reikėjo geriau apsvarstyti, gal sprendimai buvo netinkami.
Žinoma, jeigu teisės ekspertai tuomet būtų indikavę prieštaravimą Konstitucijai, būtume ieškoję kitų sprendimų. Bet tokių indikacijų negavome. Seimas, priimdamas šį įstatymą, svarstė ir atliepė atskirų Seimo narių pasiūlymus. Balsavimas atspindėjo ir viso Seimo nuomonę. Tačiau, galvojant apie mūsų šalies ir žmonių saugumą, sustabdyti neteisėtos migracijos srautą buvo būtina. Jeigu A. Lukašenkos planas užtvindyti Europos Sąjungą migrantais būtų pavykęs, šiandien kalbėtume jau ne apie teisinio reguliavimo tobulinimą, o apie rimtas pasekmes mūsų šalies ir visuomenės saugumui.
2021 m. lapkričio 11 d. pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Vertindamos įvykius prie Lenkijos sienų, Kuznicoje, ir suprasdamos situacijos rimtumą, tai palaikė ir pozicija, ir opozicija. Kai srautą sustabdėme, tada ėmėme švelninti Užsieniečių teisinės padėties įstatymą. 2021 m. gruodžio 23 d. buvo priimtas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimas, kuriuo nustatyta, kad pasibaigus 6 mėnesių pasienio procedūros terminui Migracijos departamentas ir VSAT’as dėl kiekvieno migranto apgyvendinimo ir jo judėjimo laisvės ribojimo spręs individualiai. Tokius Migracijos departamento ir VSAT’o sprendimus užsieniečiai gali skųsti teismui. 2023 m. balandžio 20 d. buvo pakeista Konstitucinio Teismo minima nuostata, nustatytas Migracijos departamento apgyvendinimo sprendimo priėmimas ir apskundimo tvarka. Taigi kai kurios nuostatos, dėl kurių yra pasisakęs Konstitucinis Teismas, šiuo metu jau yra nebegaliojančios.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į kitą temą, tai yra Europos Sąjungos požiūrį į neteisėtą migraciją ir jos valdymą. Jis taip pat keičiasi. Priminsiu, kad sulaukėme didžiulės Europos Komisijos, Europos Sąjungos agentūrų, kitų valstybių ir net trečiųjų šalių paramos. Visi Europoje suprato, kad mūsų situacija yra neeilinė ir kad tai gerai organizuota ataka, o demokratinėmis vertybėmis grįsta Europos Sąjungos teisė tapo įžūlaus piktnaudžiavimo instrumentu.
Padedant Europos Komisijai, tiesioginiai skrydžiai iš Irako buvo sustabdyti. Sutelkėme bendraminčius (noriu priminti, kad 16 Europos Sąjungos šalių) ir pateikėme siūlymus Europos Komisijai dėl būtinų Europos Sąjungos teisės pokyčių. Ir buvome išgirsti. Europos Komisijos teisėkūroje atsirado instrumentalizuotos migracijos samprata ir numatytos galimybės taikyti nukrypimus nuo Europos Sąjungos teisės, vadinamosios derogacijos. Viena iš jų – galimybė ženkliai pailginti vadinamąją pasienio prieglobsčio procedūrą, o kartu padaryti ir ilgesnį, nei galiojančioje ES teisėje numatyta, judėjimo laisvės ribojimą. Taip pat sulaukėme didžiulės paramos iš Europos Sąjungos, iš Europos Komisijos. Noriu priminti, kad Lietuvai bus skirta apie 100 mln. eurų paramos mūsų sienos apsaugos struktūrai stiprinti. Šiandien taip pat gavau gerą žinią, kad dar 24 mln. bus skirti sraigtasparniui įsigyti.
O vadinamojo… Reikėtų atskirti tokį aspektą: antrinio judėjimo ribojimas Europos Sąjungoje yra vienas iš svarbiausių ES migracijos politikos prioritetų. Kol nebus pakeista ES migracijos politika ir teisė, tol nebus ir geopolitinę tikrovę atitinkančių ES lygmens sprendimų. Tol, žinoma, nebus ir kitokių teismų išaiškinimų.
Praeitą savaitę Europos Sąjungos Vidaus reikalų taryboje buvo patvirtintas bendrasis požiūris dėl Prieglobsčio procedūrų reglamento. Noriu pažymėti, kad jame numatytas pasienio prieglobsčio procedūros, taigi ir judėjimo laisvės, ribojimas, termino ilginimas yra numatytas iki 28 savaičių. Deja, Europos Sąjungos teisėkūros procedūros yra sudėtingos ir ilgai trunkančios. Bet pažanga yra. Ir čia kreipiuosi į kolegas, kurių atstovai yra Europos Parlamente. Tikrai būtų labai svarbu, kad mūsų atstovai tikrai padirbėtų, kad tie tikslai būtų pasiekti.
Negalime likti savo pačių teisės įkaitais. Ne tuomet, kai kaimynystėje vyksta karas, o politiniam spaudimui vykdyti panaudojami visi prieinami instrumentai. Taigi, gindamiesi nuo A. Lukašenkos hibridinės atakos, pasitelkėme visus įmanomus įrankius: įrengėme fizinį barjerą, stebėjimo sistemas, inicijavome Europos Sąjungos migracijos politikos pokyčius, gavome finansavimą ir su Europos Komisijos pagalba sustabdėme skrydžius.
Ir tai nebuvo pasirinkimo klausimas. Tai buvo būtinybė. Sakydama, kad prireikus daryčiau tą patį, kalbu apie visumą priemonių ir politinę valią, nuo kurios ir prasidėjo valstybės sienos gynyba. Noriu patikinti, kad, pasikartojus panašiai hibridinei atakai ar kitokioms, politinė valia gintis, kol aš būsiu ministrė, visada bus. Tikiu, kad jos nepristigs ir mūsų Seimui.
O kalbant apie atsakomybę dėl migrantų krizės, vienintelis, iš kurio turime reikalauti atsakomybės už migrantų krizę ir nusikaltimus žmogiškumui, yra A. Lukašenka ir jo režimas. Byla Baltarusijos režimui Tarptautiniame Teisingumo Teisme jau yra inicijuota, o mes toliau išliekame budrūs ir parengtyje. Ir tikrai noriu pasakyti ačiū tiek VSAT’o pareigūnams, tiek Migracijos departamento žmonėms. Visiems, kurie suprato ir supranta situacijos rimtumą ir ryžtingai atlaiko sunkumus. Migracijos krizė yra suvaldyta. Įveiksime ir kitus sunkumus.
Iš šios krizės išėjome stipresni. Sienos apsaugos sistema sustiprinta. Šiandien diktuojame madas ir esame pavyzdys sienos apsaugos standarto. Iš mūsų mokosi ir ima pavyzdį kitos Europos Sąjungos šalys. Mūsų sprendimus perėmė kaimynės šalys. Tą patį, ką mes padarėme. Tikrai jaučiuosi padariusi viską šioje situacijoje, kad mūsų valstybė būtų saugi ir kad šis migracijos kelias būtų uždarytas.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Kadangi pradėjome 12 val. 9 min., dabar 12 val. 24 min., tai, atskaičiavus tas diskusijas dėl vedimo tvarkos, jūs spėjote per 15 minučių, tas yra ir pagal 209 straipsnį numatyta. Dabar yra galimybė paklausti. Ryte mes sutarėme, kad klausime pagal tai, kaip paprastai klausiama Vyriausybės valandoje. Taigi pirmasis klausia D. Kepenis. Ruošiasi K. Mažeika. Prašom, Dainiau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Iš tiesų išgirdome jūsų sakinį: „Geriausias rezultatas Europos Sąjungoje.“ Aš tikrai norėčiau jums padėkoti už jūsų tokią vyrišką drąsą, kad tikrai dirbote, be to, dar labai atsakingai ir savo uždavinį įvykdėte. Bet, žiūrėkite, gavau laišką profesoriaus G. Merkio, jis sociologas, profesorius. Štai kaip jis mąsto. Jis kritikuoja mūsų Seimo opoziciją ir aiškina, kad ji pasinaudojo formalia Konstitucinio Teismo suteikta proga įkirsti jums, taip sakant, į paširdžius. Žiūrėkite, ką jis rašo toliau. Nėra simpatijų A. Bilotaitei, labai silpna politikė, niekinė, tačiau būtent migrantų, hibridinio karo istorijoje A. Bilotaitė parodė rinkinį tinkamų savybių derinti lietuvišką bobišką užsispyrimą, taip pat mažos valstybės tikrų interesų nuojautą – patriotizmą. Darė klaidų, bijojo. Ir baigdamas: visiems patriotiškiems sveiko proto ir nedeformuotos moralės Lietuvos žmonėms apgailėtinai dabar atrodo būtent…
PIRMININKAS. Laikas.
D. KEPENIS (LVŽSF). (…) nuodais apsinuodijęs Konstitucinis Teismas.
PIRMININKAS. Laikas.
D. KEPENIS (LVŽSF). Taip, štai kaip mąsto profesorius apie situaciją. Taigi situacija nėra vienareikšmiška ir…
PIRMININKAS. Gerai, viskas. Na, nežinau, ką jūs ten cituojate, bet tikrai ne tas, kurį reikėtų cituoti, matyt. Prašau. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų suprantu, kad yra įvairių profesorių pasaulyje ir kad tie, kurie leidžia sau apie vieną ar kitą asmenį kalbėti tokius žodžius, kuriuos jūs cituojate, manau, neturėtų būti cituojami Seimo salėje. Dėl to aš prašyčiau Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti vis dėlto poną D. Kepenį ir jo citatas. Labai ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos A. Skardžius. Klausti ruošiasi K. Mažeika.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Vienas prašymas jūsų – nekomentuoti po kiekvieno pasisakymo, o gerbiamam G. Landsbergiui siūlyčiau pasižiūrėti į veidrodį ir pasiklausyti savo įrašų, ką jis kalbėjo apie Seimo narius, apie visus kitus nuo 2014 metų, kai atsirado politikoje.
PIRMININKAS. Visada komentuosiu pasisakymus, jeigu jie bus neetiški. Tokia mano kaip pirmininko teisė. Prašau. G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Aš tikrai dėl vedimo tvarkos. Norėjau atkreipti dėmesį, gerbiama ministre, kad jūs tikrai neatsakėte į tą vieną vienintelį klausimą, kuris buvo užduotas raštu. Tai tiesiog norėčiau, kad į tą klausimą būtų atsakyta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Mažeika. Ruošiasi A. Sysas. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš tikrai norėjau per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos, bet turiu klausimą, ir tikrai labai svarbų. Kybartų vadinamasis kalėjimas, na, jis buvo iškraustytas, visi ten kalintieji, atliekantys bausmę buvo perkelti kitur, buvo atlaisvintas pabėgėliams. O dabar ten jų yra ar nėra ir kokia jo ateitis po šitų visų turbūt tyrimų ir pareiškimų, ką sako ir žmogaus teisių organizacijos? Kaip jūs įsivaizduojate, ar ten bus grąžinti tie nuteistieji, kurie atliko bausmę, ar įvyks kažkokia reforma, kokia jo perspektyva? Labai ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Pirmiausia norėčiau priminti situaciją, kad nebuvo infrastruktūros tokiam žmonių skaičiui. Kalbant apie objektų paieškas, tikrai labai aktyviai ieškojome. Tikriausiai pamenate, jog buvo labai nelengva rasti tas tinkamas vietas, kad vietos bendruomenė sutiktų, kad toks objektas būtų jų savivaldybėje. Turėjome įvairiausių protesto, nepasitenkinimo akcijų, kai net nebūdavo sprendimo, o tiesiog svarstymo metu. Kybartai buvo pasirinkti todėl, kad Teisingumo ministerija buvo priėmusi sprendimą ne dėl mūsų, o tiesiog jau jį turėjo, kad ten nebebus tokių patalpų, kurios jiems yra reikalingos, jie jas atlaisvino ir mes tą objektą paėmėme, nes jis pasirodė mums tinkamas.
Kalbėdama apie šiuo metu esamą situaciją, noriu pažymėti, kad iš visų šitų asmenų, kurie buvo neteisėtu būdu patekę į Lietuvą, mes turime apie 150 likusių asmenų iš viso, tai yra toks skaičius. Noriu priminti, kad apie 1 tūkst. 200 buvo grąžinta, noriu pažymėti – savanoriškais pagrindais, ne priverstinai, bet savanoriškai. Turėjome sėkmės istorijų, kai visas lėktuvas buvo surinktas ir vienu metu išskraidintas. Bet kalbant apie Kybartus, šiuo metu jis nėra naudojamas, jis yra šiek tiek patvarkytas tam, kad, jei ateityje būtų kokių nors krizių, šitas objektas galėtų būti atidarytas.
Seime ne taip seniai buvo pateiktas Migrantų apgyvendinimo agentūros įstatymo projektas, kuriuo siekiama visą apgyvendinimą, buities klausimų spektrą atiduoti tokiai agentūrai, kuri pagal situaciją, jeigu turėsime didesnį žmonių skaičių ar mažesnį, sugebėtų rūpintis vien tais buities klausimais. Jūs suprantate, kad tokia situacija, kai pareigūnai neturėjo galimybės galbūt būti prie sienos tiek, kiek turėjo būti, o turėjo rūpintis buitiniais klausimais, yra neteisinga. Todėl mes ir inicijavome pataisas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi…
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Jis, jeigu reikės, bus panaudotas, bet čia jau bus agentūros sprendimas.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Gedvilas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš turėčiau pirmiausia atsiprašyti už kolegą, kuris naudoja seksistines citatas iš kažkieno laiškų. Aš manau, taip elgtis nedera, su visa pagarba galbūt ir tam profesoriui.
Mano klausimas būtų toks… Gerbiama ministre, vis tiek kalbame apie pabėgėlius. Jų dabar mažiau, problemos lyg išspręstos arba sprendžiamos. Mano klausimas būtų dėl politinių pabėgėlių iš Baltarusijos. Mes jau su jumis bendravome ir asmeniškai. Ačiū už padarytus žingsnius. Kai kurios problemos pajudėjo, bet kai kurie žmonės laukia leidimo gyventi arba leidimų dirbti ilgiau, negu nustato ir europinės normos, ir mūsų įstatymai. Gerbiama ministre, kaip būtų galima tą procesą pagreitinti? Nes tie žmonės norėtų čia dirbti, mokėti mokesčius ir paprasčiausiai jaustis pilnaverčiais gyventojais čia, Lietuvoje. Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Tikrai žinote, aš buvau jus informavusi, kad esame sudarę tokį formatą, kuriame yra įtrauktos skirtingos ministerijos, tai yra ir mūsų ministerija, ir Užsienio reikalų ministerija, kartu ir Baltarusijos bendruomenė, kad būtų galima operatyviai spręsti tuos įvairiausius klausimus, nes jų iškyla įvairių – tiek dėl procedūrų, tiek ir dėl konkrečių situacijų. Tas formatas renkasi, problemas sprendžia.
Kalbėdama apie tuos procesus, kurie kartais užtrunka ilgiau, turiu pažymėti, kad šiuo metu tame procese yra aktyviai įtrauktos ir mūsų žvalgybos institucijos, kurios taip pat turi įvertinti ir tada pateikti rekomendacijas. Žinoma, dabar esame tokiame laikotarpyje, kai geopolitinė situacija verčia labai atidžiai pasižiūrėti. Tikrai tikimės supratimo. Savo ruožtu noriu patikinti, kad, turėdama kassavaitinius pasitarimus su Migracijos departamentu, prašau operatyviai, kaip galima greičiau spręsti, nebiurokratizuoti procesų, kad žmonės gautų visas paslaugas greitai ir efektyviai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Gedvilas. Ruošiasi V. Valkiūnas.
A. GEDVILAS (MSNG). Ministre, užvakar pasislėpusi nuo opozicijos jūs teigėte, kad jūsų darbotvarkė yra labai užimta. Netgi nedalyvavote svarbiame balsavime dėl vaiko priežiūros išmokų didinimo. Tačiau VRM puslapyje jūsų darbotvarkėje nurodyta, kad birželio 13 dieną jūs 9 valandą dalyvausite Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje, 10 valandą dalyvausite rytiniame Seimo posėdyje, 13 val. 30 min. dalyvausite pasitarime dėl policijos pertvarkos, 14 valandą dalyvausite vakariniame Seimo posėdyje. Tad kas meluoja – jūs ar VRM darbuotojai, kurie pildo jūsų darbotvarkę?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimus. Suprantate, kad Vidaus reikalų ministerijoje yra aibė sričių ir atsakomybių. Žinote, kad artėja NATO samitas ir mes taip pat atsakingi už saugumo užtikrinimą. Vyksta formatai ir pasirengimas, kurie nebūtinai visada viešai įtraukiami. Yra kitų klausimų, susijusių su gaisrų situacija, žinote, kad dabar sausra. Yra įvairių klausimų.
Kadangi labai atidžiai esu įsitraukusi į visą procesą ir dalyvauju, ir noriu turėti pasirengimą iš anksto, nelaukdama pasekmių, būna įvairių klausimų, tai todėl turėčiau atsiprašyti, kad galbūt jūs nežinojote. Bet norėčiau prašyti ir pagarbos ministrų darbui, ir tiesiog suprasti, kad darbas yra labai sudėtingas. Yra daug klausimų ir Seimo narys ne visada gali net įsivaizduoti darbų apimties.
PIRMININKAS. Klausia V. Valkiūnas. Ruošiasi L. Slušnys. M. Navickienė dėl vedimo tvarkos. Prašau.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš visgi norėčiau, kad protokole liktų pastebėjimas apie balsavimą antradienį dėl Ligos ir motinystės ir lydimųjų įstatymų projektų, kurie didina pajamas mažiausiai uždirbantiems Lietuvos gyventojams. Suvedinėdami asmenines sąskaitas su ministre, teikdami nestatutinius prašymus antradienį, būtent jūs ir asmeniškai jūs nebalsavote už šiuos įstatymų projektus. Maža to, traukėte korteles, kad nebūtų galima šių įstatymų projektų priimti antradienį. Norėčiau, kad pirmiausia pasižiūrėtumėte į save. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Klausia dabar V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiama ministre, čia triukšmas dėl Konstitucinio Teismo nutarimo. Kiek jis teisingas ir naudingas Lietuvai? Kiek naudingi tie Briuselio įstatymai, diskriminuojantys mūsų žmones, ir kodėl Konstitucinis Teismas dirba ištižusio Briuselio naudai? Ar neįžvelgėte čia Konstitucinio Teismo teisėjų užsiangažavimo vardan karjeros Briuselyje?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Kolega, kalbant apie Konstitucinio Teismo sprendimus, jie turi būti vykdomi, tas ir buvo padaryta iš karto. Taip pat reaguojant buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė atitinkamus teisės aktų pakeitimus. Noriu dar kartą priminti, kad situacija buvo tuo metu tikrai neeilinė, turėjome didžiulį skaičių neteisėtų migrantų ir reikėjo skubių sprendimų, ryžtingų sprendimų ir netradicinių sprendimų. Jie buvo padaryti. Vėliau situacijai keičiantis mes keitėme ir tą patį Užsieniečių teisinės padėties įstatymą.
Kalbant apie europinę teisę, nuo pat šios krizės pradžios mes aiškiai sakėme, kad Europos Sąjungos teisė tikrai neatitinka realybės ir tokių realių situacijų. Nėra įvertintos situacijos, kai prieš šalis nares yra vykdomos hibridinės atakos, todėl iniciavome atitinkamus teisės aktų pakitimus, subūrėme Europos Sąjungos šalių paramą, tai yra 16 Europos Sąjungos šalių mus palaikė, palaikė tuos siūlymus, kad valstybėms narėms, kurios yra užpuolamos, turi būti suteikti įrankiai gintis.
PIRMININKAS. Klausia L. Slušnys. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Šiame Seime vis dar yra tokių neatpažintų kalbančių objektų, kurie kalba apie vyrišką ir moterišką elgesį, laikyseną ir sprendimų priėmimą, tai tikrai nedžiugina. Bet man esate vidaus reikalų ministrė ir labiausiai rūpi nuveikti darbai ir, žinoma, kompetencijos. Vertinant iš laiko perspektyvos, kas labiausiai padėjo atremti A. Lukašenkos ataką, kuri galėjo sugriauti mūsų visą socialinę sistemą, o Lietuva tapti pereinamuoju kiemu patekti į kitas Europos Sąjungos šalis? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega. Tai priemonių kompleksas. Pirmiausia Užsieniečių teisės padėties įstatymo pakeitimai, kurie pakeitė visas procedūras ir neleido šitiems asmenims piktnaudžiauti mūsų prieglobsčio sistema. Antras žingsnis buvo fizinis barjeras. Mes per rekordiškai trumpą laiką – per metus – jį pastatėme. Aš nežinau, kiek dar metų sienos stebėjimo sistemos būtų buvusios diegiamos, jeigu ne šita situacija ir ne mes, mūsų ryžtingi veiksmai, leidę pasiekti, kad mes turime sienos stebėjimo sistemas.
Ir kitas dalykas yra mūsų pozicija ir sprendimas dėl neįleidimo tų asmenų, kurie neteisėtais būdais kerta mūsų sieną, tai buvo tikrai labai svarbi priemonė, leidusi mums užkardyti 20 tūkst. tokių bandymų kirsti mūsų sieną. Klausimas šiandien yra retorinis: kiek mes būtume turėję šiandien Lietuvoje neteisėtų migrantų, jeigu ne šitie sprendimai?
Ir, žinoma, darbas su Europos Komisija, mes kartu sustabdėme tiesioginius skrydžius, kurie buvo kas savaitę po kelis reisus organizuojami. Taip pat, aišku, esame dėkingi ir už europinę paramą. Minėjau, kad 100 tūkst. eurų yra skirta mūsų sienos apsaugai. Šiandien yra džiugi žinia, kad dar 24 mln. taip pat atkeliauja mūsų sienos apsaugai stiprinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. 15 minučių klausti baigėsi. Ačiū, ministre.
12.39 val.
Vyriausybės valanda
Dabar pradedame Vyriausybė pusvalandį. Šiek tiek vėluojame, bet ką gi jau padarysi. Kviečiame Vyriausybės narius. Pirmasis klausia G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Vytautai. Gerbiama vidaus reikalų ministre, mano klausimas jums: vis dėlto taip ir neišgirdome to atsakymo, kuris buvo suformuluotas raštu, o tas klausimas buvo labai paprastas, kodėl jūs neatėjote ir nepaaiškinote visko tada, kai prašėme į opozicinių frakcijų susitikimą. Asmeniškai man atrodo, kad mes tikrai murkdomės vandens stiklinėje, tikrai viską galime sutarti, nekonstituciniu pripažintą įstatymą greitai taisyti ir veikti toliau. Klausimas išlieka tas pats: kodėl jūs neatėjote tuomet, kai buvote paprašyta? Juolab kad darbai koreguoti tą įstatymą jau buvo pradėti.
Kitas dalykas. Vis dėlto gana garsiai nuskambėjo tas jūsų pasakymas, kad, jeigu reikėtų atsukti laiką atgal, jūs elgtumėtės lygiai taip pat. Aš vis tiek norėčiau paklausti, kaip, jūsų manymu, tai dera su mūsų, Seimo narių, duota priesaika gerbti Lietuvos Respublikos Konstituciją? Paskutinis dar momentas, jeigu galima…
PIRMININKAS. Laikas.
G. SURPLYS (LVŽSF). …Europos direktyva šiaip leidžia 28 dienas sulaikyti asmenis, nelegaliai kirtusius sieną. Kaip, jūsų manymu, tai koreliuoja su mūsų Konstitucija? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Pirmas atsakymas būtų apie tai, kodėl aš nesutikau atvykti į frakcijas. Pirmas dalykas, aš jau minėjau, darbotvarkė yra tikrai užimta. Aš pasiūliau pasinaudoti Seimo statuto norma, tai yra pakviesti mane į tribūną. Aš, kaip reikalauja Statutas, per nustatytą laiką, suderinus klausimus, būčiau atvykusi ir atsakiusi į visus jums kylančius klausimus.
Kalbant apie požiūrį į Konstituciją, kaip jau ir minėjau, iš karto, tik išgirdę paskelbtą sprendimą, mes reagavome. Mūsų institucijos buvo įpareigotos nedelsiant vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą. Taip pat buvo jau pradėta burti atitinkama tarpinstitucinė darbo grupė, kuri parengtų atitinkamas pataisas, reaguodama ir pritaikydama mūsų įstatymą, kad jis neprieštarautų Konstitucijai. Konstituciją gerbiu, Konstitucijos sprendimus taip pat gerbiu. Noriu pažymėti, kad tuo metu, kai buvo svarstymas, kai šis įstatymas buvo pateiktas, kokių nors tokių konkrečių pasisakymų, prieštaravimų Konstitucijai nebuvo iš Teisės departamento ar kitų institucijų.
Kalbant apie kitą klausimą, susijusį su Europos Sąjungos reglamentavimu, aš savo pasisakyme dabar kaip tik ir minėjau, kad dabar buvusiame paskutiniame Vidaus reikalų ministrų tarybos posėdyje – Europos Sąjunga eina link to, kad šita pasienio procedūra būtų ne 28 dienos, o 28 savaitės. Žinoma, tie procesai yra ilgi. Kaip ir minėjau, tikrai apeliuoju dėl kolegų Europos Parlamente palaikymo, nes dirbti tam, kad būtų atstovaujami Lietuvos interesai, labai reikia. Aš labai tikiuosi, dirbsime sutelktai, kad tuos rezultatus turėtume.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia S. Skvernelis. Prašom.
S. SKVERNELIS (DFVL). Klausimą turėčiau gerbiamai vidaus reikalų ministrei. Bet noriu paklausti, kaip būtų keista, ne kaip ministrės, nors ir jūsų partijos pirmininkas replikuoja, jis gal padės jums į šitą klausimą atsakyti, bus labai malonu. Noriu paklausti kaip politikės. Gerbiama ministre, jūs esate Tėvynės sąjungos narė. Tėvynės sąjunga taip pat yra europinės politinės šeimos narė. Kaip jūs galvojate, gal buvo vis dėlto klaida Vengrijos premjero pono V. Orbano politinę partiją šalinti iš jums artimos politinės šeimos ar suspenduoti? Gal vis dėlto Vengrijos premjeras buvo teisus, taikydamas ir retoriką, ir veiksmus migracijos atveju? Gal tokia politinės šeimos reakcija buvo ne visai teisinga? Tiesiog jūsų nuomonė kaip politikės, ne kaip ministrės.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti, žinau tas diskusijas, bet aš manau, kad Lietuva, turėdama labai sudėtingą situaciją, žinodama Europos Sąjungos požiūrį į fizinį barjerą, apskritai į daugelį dalykų, kalbėdama labai atvirai apie visus savo daromus ir būsimus sprendimus, tikrai nieko neslėpdama, sulaukė Europos Komisijos supratimo, nes mes sugebėjome konstruktyviai, eidami konstruktyviu keliu… Aš sakau, čia yra klausimas, kokį tu kelią pasirinksi. Lietuva pasirinko konstruktyvų kelią. Mes įtikinome, kad tai yra hibridinė ataka, kad mums reikalingi atitinkami sprendimai – fizinis barjeras. Mes ėmėme keisti Europos Sąjungos politikų požiūrį. Man atrodo, aš nekomentuosiu kitų sprendimų ir kitų valstybių laikysenos. Mano atsakomybė yra Lietuvos pozicija, tai, kaip Lietuvą vertina, ir pokyčiai, kuriuos mes inicijuojame, kurių mūsų valstybei labai reikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas turbūt būtų socialinės apsaugos ir darbo ministrei ir sveikatos ministrui. Mes trečiadienį komitete svarstėme pasirengimą neįgaliųjų reformai, kaip rengiamasi ją įgyvendinti. Galima pasakyti, kad labai blogai, nes atsakymų negavome, daug atsakymų negavome, ir nutarėme rudenį dar kartą susirinkti.
Bet mano klausimas labai konkretus. Pagal šį įstatymą mes naikiname Ginčų komisiją. Perskaitau dabar, kad Sveikatos ministerija kuria analogišką Ginčų komisiją prie SADMʼo. Gal čia irgi buvo paskubėta ir nereikėjo naikinti, jei vienoje ministerijoje komisiją kuriame, o kitoje naikiname ir prijungiame prie Administracinių ginčų komisijos? Tai gal Lietuvoje reikia vienos Administracinių ginčų? Kam reikia kurti Sveikatos ministerijai? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Nesutikčiau su apibendrinimu, kad sekasi blogai, visų pirma, pasirengti įgyvendinti. Man atrodo, kad taip, kaip mes esame pasirengę įgyvendinti būtent šią reformą, tai turbūt pavyzdys, kaip jau ir teisės aktų projektus turėti, kad nuo liepos 1 dienos mes jau galėtume turėti rankoje visą įgyvendinimo planą. Tikrai dėkoju visiems – ir mūsų ministerijos darbuotojams, ir socialiniams partneriams, su kuriais yra vos ne kas savaitę kalbama ir derinamas šios reformos įgyvendinimas. Tai yra didžiulis pokytis valstybei. Tikrai nenuvertinčiau jo ir niekada nesutiksiu su požiūriu, kad yra nepasirengta. Yra pasirengimas ir sklandus, ir profesionalus. Tai čia pirma pastaba.
Antra pastaba yra ta, kad Ginčų komisijos naikinimas turi tam tikrą prasmę. Ir tą prasmę, kad mes norime, kad didėtų aprėptis ginčų nagrinėjimo. Ir sujungimas, būtent atidavimas funkcijų Administracinių ginčų komisijai, ir yra pagrindas tas, kad jie turi ir daugiau žmonių, ir daugiau taškų, ir, mūsų įsitikinimu, turės daugiau kompetencijų atlikti savo darbą.
O dėl Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimų, manau, galėtų pakomentuoti sveikatos apsaugos ministras.
A. DULKYS. Labai ačiū už klausimą. Kartais komisijos tik pavadinimas gal daugiau sutampa. Reikia žiūrėti ir į pačių komisijų darbo turinį. Mes, kaip Sveikatos apsaugos ministerija, turime kitų tam tikrų aspektų, bet, žinoma, jūsų tą mintį galima apsvarstyti ir įsivertinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas. Prašom.
A. GEDVILAS (MSNG). Vidaus reikalų ministre, Konstituciniam Teismui paskelbus, kad migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas prieštaravo Konstitucijai, jūs kartu su kolega L. Kasčiūnu teigėte, kad tai buvo padaryta tam, kad būtų atgrasymas, kad nebūtų šiltnamio sąlygų, o pasikartojus situacijai jūs darytumėte tą patį. Norėčiau jums priminti, kad šiuose jūsų rankomis sukurtuose centruose, arba, tiksliau kalbant, koncentracijos stovyklose, buvo užfiksuoti neteisėti seksualinio prievartavimo atvejai, kuriais buvo kaltinami ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai, o ir pačių stovyklų viduje susiformavo kastos, gyventojai buvo reketuojami, vyko seksualinis išnaudojimas, o kai kurie vargingi migrantai buvo priversti užsiimti prostitucija tarp vyrų. Visi mes žinome, kad turėti pedofilija įtariamų atstovų savo gretose jūsų partijai nėra tabu, tad norėčiau sužinoti, kokią žinią jūs norėtumėte siųsti pasauliui apie Lietuvą…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
A. GEDVILAS (MSNG). …ir ką konkrečiai jūs vėl darytumėte taip pat?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Kolega, aš minėjau apie Europos Sąjungos reglamentavimo pokyčius, kad, matyt, ateityje perėjus visas procedūras, bus numatyta iki 28 savaičių pasienio procedūra. Ką reiškia pasienio procedūra? Tai reiškia, kad kai asmuo neteisėtu būdu patenka, tarkime, į Lietuvą, kol tarnybos išsiaiškina jo tapatybę ir kol priima sprendimą asmenį įleisti ar neįleisti, laikyti įleistu arba neįleistu į Lietuvos Respubliką, jos tiesiog turi laikotarpį ir ateityje gali turėti iki 28 savaičių. Tai reiškia – galės riboti judėjimą.
Kalbėdama apie kitus jūsų keliamus klausimus, aš keliu retorinį klausimą: kas būtų ir kokias problemas mes šiandien mūsų valstybėje spręstume, jeigu nebūtų priimti šitie sprendimai, jeigu mes šiandien turėtume per metus po 40 tūkst. neteisėtų migrantų, kurie vaikščiotų laisvi, ir tas srautas galbūt būtų dar didesnis? Ką tada atsakytume, kokias problemas spręstume? Jūs esate už tai? Jūs kritikuojate tuos sprendimus, kurie leido mums uždaryti šitą naują migracijos kelią? Jūs prieš, jūs norėtumėte, kad atidarytume? Kol aš esu vidaus reikalų ministrė, aš saugosiu sienas ir mūsų sienos bus uždarytos.
PIRMININKAS. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ministro K. Navicko neklausiu dėl sausros, nes lietų žada. Premjere Ingrida, jūs atstovaujate hibridinei partijai – Tėvynės sąjungai ir krikščionims. Koks jūsų prioritetas – teisybė ar teisingumas?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Man atrodo, kad jūs rastumėte krikščionių ir socialdemokratų partijoje, ir net gal Darbo partijoje rastumėte krikščionių, dėl to tos partijos netampa hibridinės.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas. Atsiprašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Kreipiuosi į URM’o vadovą. Gerbiamas ministre, turbūt matėte, kad šiandien iš darbotvarkės išbrauktos 2023–2030 metų gairės, ten būtume aptarę dabartinį mūsų kalbinį kraštovaizdį. Jūs darbuojatės tarptautinėje, daugiakalbėje erdvėje, vartojate daug tarptautinių žodžių, kartais nesusimąstote, kur yra tarptautinis žodis, o kur yra skolinys. Pavyzdžiui, mėgstate „opciją“, nors yra puiki lietuviška „galimybė“, tačiau ne apie tai. Artėja viršūnių susitikimas liepos pradžioje. Dabar eteryje sklinda: NATO samitas, samitas, samitas. Ar nenorėtumėte, gerbiamas ministre, tautiškai nusiteikęs, parodyti lyderystę, pavyzdį ir kalbėti lietuviškai, pamokyti ir parodyti pavyzdį žurnalistams, sakyti „viršūnių susitikimas“, „aukščiausio lygio susitikimas“ ir panašiai, ar taip ir vartosite, kaip kitos šalys, tik tą samitą? Mano čia toks būtų kaip vyresnio žmogaus patarimas. Ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Praeitame posėdyje buvęs Seimo Pirmininkas V. Pranckietis atkreipė dėmesį, kad grupavimas pagal amžių Seime irgi yra kažkokia diskriminacija, į tai buvo atkreiptas dėmesys. Dėl to atsargiai dabar žiūriu į visus dalinimus. O jeigu rimtai, tai jūsų pastabą priimu, stengiuosi vartoti jūsų siūlomą formuluotę, ne visada tai pavyksta. (Balsai salėje) Žiūrėkite, mielieji, aš suprantu, kad yra noras paversti į visišką cirką, pabandykime šiek tiek pagarbos vieni kitiems išlaikyti. Iš tikrųjų pastaba yra teisinga, pamokyti kitų nelabai galiu, nelabai tai darau, nes žinau, kad pirmiausia nuo savęs turiu pradėti. Kadangi pačiam nepavyksta, tai ir kitų nepamokysiu, bet, manau, išgirsti tai, ką jūs sakote, yra prasminga ir įsidėmėtina. Ačiū už tai.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas aplinkos ministrui. Gerbiamas ministre, jūs lyg bandėte miškų susitarimą, tokį dokumentą, rengti. Gal pasakysite, kokia stadija, kas ten vyksta? Ir bandėte Saugomų teritorijų įstatymą koreguoti, jei kalbame apie Sūduvos nacionalinį parką. Dabar šiandien darbotvarkėje yra Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimai, kur kita forma bandoma įteisinti nuosavybės nusavinimą, ir iš tiesų lyg ir gąsdinate Europos Sąjungos sankcijomis ir milijoninėmis baudomis. Kita vertus, tai, kas vyksta ne tik miškuose, bet ir miestuose – medžių pjovimas, dabar ir platinimas po elektros tinklų linijomis (turbūt irgi matėte), ir tie biokuro kalnai, kurie palikti pūti miškuose, ar tai yra jums normalu, ar vis dėlto yra būdų, kad tas biokuras tenai nepūtų, kad brandūs ąžuolai nebūtų pjaunami platinant linijas ir tiesiog paliekant supūti susmulkintas visas medienos atliekas? Iš tiesų ar tai yra jums normalu, ar tai dera su tuo projektu, kurį jūs šiandien…
PIRMININKAS. Laikas!
K. MAŽEIKA (DFVL). …bandysite pristatyti? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Labai daug loginių klaidų, bet per mažai laiko turiu jas ištaisyti. Aš tik paminėsiu, kad jūsų komisaras V. Sinkevičius, su kuriuo kalbėjau prieš 20 minučių, šiandien Europos Parlamente, Aplinkos komitete, pasiskirsčius 44 ir 44 balsams, nesugeba pateikti gamtos atkūrimo reglamentų, susiduria su ta pačia problema, kaip ir aš čia prieš buvusį kolegą gaudamas visiškai nelogišką kažkokį minčių kratinį.
Kalbant apie medžių kirtimą tarp elektros linijų, D. Kreivys gali priminti ir paliudyti, kad prieš dvi žiemas buvo labai stipri sniegdriba, nutraukė be galo daug elektros linijų ir tada buvo priimti pakeitimai, kad kabelių apsaugos zonoje yra teisė „Litgridui“ ir ESO šalinti tuos medžius, kurie kelia pavojų tinklams. Dabar yra pagal „Litgrido“ ir ESO vertinimą – jie gali įvertinti, ar toje zonoje medis yra pavojingas.
Tų atvejų, kai yra nukirsti brandūs medžiai, aš negaliu vertinti. Tai iš tikrųjų kiekvienos institucijos atsakomybė, bet, man atrodo, po kilusio ažiotažo tiek Vilniuje, tiek kitur net ir inžinerininkai supranta, kad reikia ieškoti protingų ir brandžių sprendimų.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Turiu du klausimus. Pirmas klausimas kultūros ministrui, antrasis – gerbiamai finansų ministrei.
Pirmas klausimas kultūros ministrui dėl Trakų istorinio nacionalinio parko pavaldumo. Šiandien Saugomų teritorijų įstatymo projekte numatoma, kad Trakų istorinis nacionalinis parkas (būtent pabrėžiu – istorinis nacionalinis parkas) tampa Aplinkos ministerijos pavaldumo darant pertvarkas. Jūs tikriausiai žinote, kad Valstybinė kultūros paveldo komisija griežtai pasisakė prieš tokius dalykus. Tuo labiau kad Trakų istorinis nacionalinis parkas, būdamas Lietuvos vizitinė kortelė, yra kultūrinio kraštovaizdžio teritorija ir tai kūrė žmogus. Kaip gerbiamas aplinkos ministras sako, tik 5 % kultūros paveldo, o visa kita yra vis dėlto gamta. Tai iš tikrųjų reikia įsigilinti. Viskas ten harmoninga ir būtent Istorinis nacionalinis parkas buvo…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). …kuriamas ta intencija. Ir finansų ministrei…
PIRMININKAS. Laikas!
S. KAIRYS. Ačiū už klausimą. (Balsas salėje) Jeigu galiu, aš pradėsiu, gal aplinkos ministras kolega Simonas pabaigs. Išties nereikėtų gąsdinti, kad kažkoks, nežinau, juridinės formos ar įstaigos pavaldumo klausimas iškart sukurs grėsmių paveldui ir jo apsaugai. Aš manau, kad kalbant apie pilį, Užutrakio dvarą, karaimų palikimą ir panašius dalykus daug dalykų yra padaryta. Jūs pats aktyviai dalyvaujate ir viską žinote, ir viską suprantate, bet turbūt irgi negalite nematyti, kad yra pliusų, yra minusų. Tarkime, jeigu ši įstaiga būtų buvusi Aplinkos ministerijos pavaldumo, būtų sulaukusi ir tam tikrų didesnių investicijų, ir kitų dalykų, nes vis dėlto ten gamtos aspektas yra dominuojantis.
Aš tikrai nežadu, matydamas logišką reformą ar diskusiją, paremtą argumentais, laikyti savo žaislus smėlio dėžėje vien dėl to, kad aš joje sėdžiu. Iš tikrųjų reikėtų matyti valstybiškai ir žiūrėti efektyviausią sprendimą.
S. GENTVILAS (LSF). Aš tik papildysiu. Kęstuti, jūs, kaip trakiškis, turėtumėte žinoti istoriją. Trakų nacionalinį parką įkūrė Aplinkos ministerija, tuometė Statybų ministerija, ir tik po to Paveldo institutas perėmė. Negąsdinkime ir jūs nekelkite audros stiklinėje. Tikrai Aplinkos ministerija valdo keturis nacionalinius parkus, 30 regioninių parkų, tarp jų ir Tytuvėnus, Varnius, Dieveniškes, Kuršių neriją, kur paveldosauga užima milžinišką dalį. Nėra to, ko neišspręstume.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų galbūt laikinajai švietimo ministrei, galbūt premjerei. Skubos tvarka paslapčia nuo sporto visuomenės yra daroma reforma – Nacionalinė sporto agentūra jungiama su Lietuvos sporto centru. Ji valdo turtą, didelę infrastruktūrą. Turtą būtent prestižinėse vietose: ir Pavilnyje, ir Vingio parke, ir, kaip žinome, kitose prestižinėse vietose. Jungiama prie Nacionalinės sporto agentūros. Registruotas projektas 7 dieną. Sporto komisija ir Seimo komitetai tiesiog nespėja svarstyti. Laukiama pataisų 21 dieną. Kodėl tai daroma paslapčia? Kodėl skubos tvarka, turint omenyje, kad Seimas jau įstatymais ginasi nuo tokios įmonės „Infrastruktūra LT“, kuri gviešiasi už mokesčių mokėtojų pinigus sukurtos infrastruktūros savivaldybėse dėl baseinų perėmimo, motyvuodama Konkurencijos tarybos vėliava.
PIRMININKAS. Laikas!
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš gal pabandysiu atsakyti. Kaip mes čia kažką paslapčia darome, jeigu jūs viską apie tai žinote? Projektai yra paskelbti ir niekas nieko paslapčia nedaro.
E. DOBROWOLSKA (LF). Jeigu galėčiau papildyti, tai norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra derinama, būtent dėl to yra ir susitikimai. Mano žiniomis, ir Darbo frakcija visai neseniai turėjo būtent šia tema susitikimą su viceministru, kuruojančiu šią sritį. Turėjo savo pastabų, aptarė galimas alternatyvas ir taip pat, kaip juda projektas. Tikrai informacija, tiek teisės aktų projektai yra visiems prieinami, diskutuojame ir žinau tai. Iš skirtingų frakcijų šia tema girdėjau skirtingų nuomonių ir priėjimų, tai tikrai visiems yra prieinama, ne už uždarų durų, bet būtent siekiant įtraukti visą bendruomenę, kad rastume priimtiniausius sprendimus.
PIRMININKAS. Klausia V. Fiodorovas. Jo nematau. D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Noriu paklausti ministrės A. Bilotaitės.
Štai šiandien kalbame apie Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriame pareikštos pretenzijos dėl migracijos politikos pažeidimų. Bet aš noriu pacituoti kitą Konstitucijos straipsnį, 21 straipsnį. Jame sakoma: su žmogumi be jo žinios ir laisvo sutikimo negali būti atliekami moksliniai ir medicinos bandymai. Šiuo atveju Konstitucinis Teismas išvengė savo išvadų ir išsisuko nuo šio klausimo. Ten žmonėms galėjo padėti, kad nebūtų prievartaujami, bet nepadėjo. O šiuo atveju jūs padėjote žmonėms atsikratyti baimės dėl tos baisios agresijos, kuri migrantų pavidalu ėjo į Lietuvą, bet jus dabar persekioja Konstitucinis Teismas.
Kaip jūs dabar tai vertinate? Ir kodėl jie neįspėjo iš anksto, kad reikia pataisyti įstatymus, kad nebūtų to chaoso, kuris dabar Lietuvoje sukilo, ir dabar jūs esate taip aktyviai persekiojama? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Atsakysiu trumpai, kad Konstitucinio Teismo sprendimus gerbiame ir Konstituciją taip pat.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas. Prašom. Atsiprašau, A. Širinskienė jau yra salėje, tai ji klausia. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Labai įdomu, kai ministrė sako, kad Konstitucinio Teismo sprendimus gerbia, bet čia pat tvirtina žiniasklaidai, kad jeigu reikėtų, tai antrą kartą padarytų tą patį.
Iš tikrųjų labai apmaudu, kad dabar bandoma aiškinti, kad kito kelio ir kito sprendimo nebuvo, nes iš tikrųjų buvo ir kitų kelių, kitų sprendimų, jų reikėjo ieškoti. Buvo galima galų gale ir teismų bylų teismingumą keisti ir tokiu būdu paskirstyti tas bylas po šalį. Patys teismus dabar planuojate uždaryti, sakydami, kad jie kai kurie rajonuose neturi veiklos ir darbo krūvio.
Kitas dalykas, vėlgi buvo galima pasitelkti ir tarptautines organizacijas ieškant optimalių terminų, bet, priešingai, jūs tuo metu pasislėpėte, aiškinote, kad tarptautinių organizacijų spėjimai yra netinkami, jūs jų neklausysite, ir priėmėte sprendimus, kokius priėmėte.
PIRMININKAS. Laikas!
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Klausimas: kaip jūs planuojate prisiimti atsakomybę? Gal vis dėlto tikrai reikėtų, ypač kai sakote, kad esate pavargusi ir netgi miškų gaisrus gesinate, gal reikėtų atsistatydinti ir suteikti galimybę dirbti žmogui, kuris nesakytų, kad antrą kartą pažeistų Konstituciją?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiama kolege, jeigu jūs manote, kad migracijos krizė buvo nesuvaldyta ir migracijos kelias buvo neuždarytas, aš už tai turėčiau prisiimti atsakomybę, tai taip ir pasakykite viešai, kad A. Bilotaitė privalo prisiimti atsakomybę už suvaldytą migrantų krizę.
Dėl Europos Sąjungos teisės pakeitimų. Taip, nuo pat pirmos dienos mes kėlėme klausimus ir inicijavome teisės aktų pakeitimus, kad būtų keičiama Europos Sąjungos teisė. Ir šiandien mes turime instrumentalizacijos sąvoką europiniu lygiu, ir visi sutaria, kad tokiais atvejais turi būti skirtingas reguliavimas ir išimtys, kad valstybės narės galėtų gintis.
O kalbant apie Konstitucinį Teismą ir pagarbą, tai aš visada sakiau ir sakysiu, kad aš gerbiu Konstituciją, jos sprendimus. Tuo metu, kai buvo svarstomi šitie įstatymo pakeitimai, tokių pastabų nebuvo. Kaip suprantu, jūs dirbate Teisės ir teisėtvarkos komitete. Tiesiog klausimas jums: ar jūs ėmėtės kokių nors iniciatyvų, jeigu matėte tuo metu, kad tokie prieštaravimai yra galimi? Kalbant apie mano pasakymą, ar kartočiau tuos pačius sprendimus, aš noriu pažymėti, kad aš kalbu apie visumą priemonių, kurios padėjo suvaldyti krizę, kurios buvo laiku, reikalingos ir tikrai davė efektą. Mano pareiga yra ir buvo ginti mūsų sienų, ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos sienų saugumą. Tai yra mano pareiga – žmonių saugumas. Tuo ir rūpinausi. Padariau viską.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Norėčiau paklausti premjerės, bet gal geriau žinos finansų ministrė. Lietuvos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs po konservatorių kreipimosi, kad Lietuvos Vyriausybė turi teisę savarankiškai vykdyti fiskalinę politiką ir biudžeto sudarymą, ir kitus dalykus. Yra toks išaiškinimas. Bet, deja, atėjo liūdna žinia iš Europos Komisijos, kad Europos Komisija keičia Europos Sąjungos valstybių pamatinius dalykus ir tą funkciją nori apriboti. Ar jūs pritariate, kad Europos Komisija apribotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisę vykdyti savarankišką fiskalinę politiką? Mūsų klausia nuomonės. Mes vakar ERKʼe išklausėme šitų pranešimų, bet sprendimų dar nepriėmėme. Tai kokia jūsų nuomonė būtų? Reikėtų riboti ar ne?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, nieko nėra naujo, yra tam tikros pamatinės Europos Sąjungos sutartys, kaip kad Mastrichto sutartis, kuri nustato tam tikrus bazinius reikalavimus valstybių deficitui ir skolai. Tai reiškia, kad niekas jums nesako, kad jūs turite skirti tiek lėšų švietimui arba tiek sveikatai. Arba kad jūsų kažkokia struktūra turėtų būti, ar kad jūs turėtumėte daugiau rinkti pajamų iš pajamų mokesčių, o ne iš pridėtinės vertės mokesčio. Yra kai kurie dalykai, dalis mokesčių reglamentuoti Europos Sąjungos mastu, sureguliuoti, kadangi yra susiję su prekyba Europos Sąjungos viduje, bet irgi to reglamentavimo yra tiek, kiek reikia, ir valstybės turi gana daug laisvės priimti sprendimus pačios. Tai, kad priežiūra Europos Sąjungoje, fiskalinė priežiūra nuo 2009–2010 metų finansų krizės yra griežtesnė, yra faktas, taip jau yra keliolika metų, nes pinigų sąjungoje, valiutų sąjungoje, kokia yra euro zona, atskiros valstybės fiskalinės problemos gali tapti visos euro zonos fiskalinėmis problemomis, ir mes tą matėme, kai visos kitos valstybės turėjo padėti kai kurioms euro zonoje esančioms Pietų Europos valstybėms persitvarkyti ir kažkaip susidoroti su finansų rinkų apšaudymu. Tiek, kiek reikia to reguliavimo, paliekama iš esmės visa kompetencija valstybių narių apsisprendimui, ar jūs norite turėti didelį biudžetą, 50 % nuo BVP, ar jūs norite turėti mažą ir mažas viešąsias paslaugas – niekas valstybės fiskalinės politikos tuo požiūriu neapibrėžia.
Mano supratimu, Konstitucinis Teismas kalbėjo truputį apie kitą dalyką. Konstitucinis Teismas kalbėjo apie kompetenciją parengti biudžeto projektą. Tai yra Vyriausybės atsakomybė ir Vyriausybės prerogatyva, ir dėl to visokie išankstiniai pinigų padalinimai vienoms ar kitoms sritims atskirais įstatymais tiesiog neatitinka Konstitucijos. Bet, man atrodo, čia yra suderinami dalykai ir tikrai Europos Komisija neturi tikslo ir Europos Sąjunga neturi tikslo pažeisti subsidiarumo principo, bet vis dėlto, jeigu mes esame valiutų sąjungoje, jeigu mes esame net ir sutarę kokių nors problemų atveju vieni kitiems padėti, tai negali vienos valstybės tapti permanentine našta kitoms valstybėms, kurios tvarkingai tvarko savo finansus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pusvalandis išseko. Ačiū Vyriausybei. Skelbiu posėdį baigtą. (Gongas)
13.09 val.
Seimo narių pareiškimai
Atsiprašau, taip pat dar buvo pareiškimų. Dar atsiprašau, pareiškimai. Per anksti pabaigiau posėdį. Į tribūną kviečiu V. Valkiūną.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamieji, „Ignitis“ buvo valstybės – visų žmonių įmonė. Kuo tapo? Ir pats įsitikinau, kad įmonė, už kurią aš sirgau ir agitavau žmones, kad pereitų, elektros energiją imtų iš „Igničio“… Tačiau vietoj buvusios kainos – 18 centų, dabar, mano manymu, neteisėtai pratęsė sutartį su 26 centais, nors „Elektrum Lietuva“ siūlo po 21 centą. Tai įsivaizduojate, nuo 18 padidina kainą iki 26 centų ir be jokių sutarimų, be nieko.
„Ignitis“ 27 % tapo globalių korporacijų nuosavybe, siekiančia pelno. Tai ir yra ta priežastis to blogio, kad VERTʼas, kuris turi kontroliuoti kainas mūsų valstybėje, irgi nekontroliuoja, tačiau galimai irgi susijęs su ta, kaip čia pasakyti, baltų apykaklių galimai mafijozine struktūra. Turbūt net ir tos kainos manipuliacijos… Dabar mistiškai pradėjo naudoti termogeneraciją: iš ryto buvo 375 megavatai, dabar jau 421 megavatas, kai žiemą buvo 10 kartų mažiau. Kai sakoma, kad dujos yra brangios, iškyla klausimas, iš kur dujos perkamos, buvo pirktos taip brangiai? Ar ne per ofšorus ar kitus neaiškius sandorius? Energetikos sistemoje prisiregistravę visokių pavadinimų įmonių, UABʼų, kad galimai suklaidintų klientus ir būtų lengviau daryti galimai blogus, nenaudingus žmonėms darbus.
Atstovaudamas Darbo partijai, aš kategoriškai prieš tokią neaiškią veiklą. Darbo partija kreipsis į prokuratūrą dėl galimai neteisėtų veiksmų ir teisybės atstatymo. Gerbiamieji, elektros energijos vidutinė kaina – mažiau negu 15 centų už kilovatvalandę. O matote, kaip manipuliuojama visu tuo! Aš manau, kad reikia sugrąžinti turtą valstybei, o ne dirbti, kaip sakant, kapitalizmui. Tai ir buvo Europos Sąjungos didžioji idėja parduoti valstybes globalioms tarptautinėms korporacijoms. Tai nepasiduokime, kovokime už savo valstybės, o ne tarptautinių korporacijų gėrį, kad jos mus prievartautų. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu D. Kepenį į tribūną.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Mielieji kolegos, šiandien tokia įdomi diena. Šnekame apie Lietuvos ateitį, apie demografiją, apie tiesos ir teisingumo santykius šalyje. Kodėl mes taip dažnai nesusikalbame? Turime tokią lietuvišką patarlę: kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Pasirodo, galima ne tik kad pagadinti, – galima padaryti didžiulių nusikaltimų pakeitus sąvokas.
Kadangi pats didžiausias žmogaus turtas yra sveikata, o valstybės turtas yra žmogus, tai manau, kad aš pakalbėsiu apie patį svarbiausią mūsų valstybės reikalą – apie žmogaus sveikatą. Atrodo, kad Sveikatos ministerija tik tuo teužsiima. Aš dabar žiūriu į ministerijos sudarytą schemą, turėjo būti čia paskelbta, aš prašiau, kad būtų paskelbta ministerijos schema. Kažkodėl nematau aš jos, ji turėjo būti paskelbta. Tai toje schemoje yra keturi viceministrai, kurie atsakingi už atskiras sritis, bet, žinokite, koks bebūtų viceministras, nė vienas nėra atsakingas nei už ligas, nei už gydymą. Tokių žodžių nėra. „Liga“ arba „gydymas“ – ministerijoje tokių sąvokų nėra. Nueikite į ligoninę, paklauskite, kiek ten sėdi sveikuolių ir nori sveikatintis. Visi ateina gydytis. Ministerija gydymu neužsiima. Jie kažkaip netyčia pakeitė sąvokas ir visa tai, kas vyksta, vadina „sveikatinimu“. Bet kas įdomiausia, ten, kur daugiausiai žodžių „sveikatinimas“ yra, nėra viceministro, kuris atsakingas už sveikatos stiprinimo skyriaus darbą, tas pats viceministras turėtų būti atsakingas už sveikatos saugos skyrių. Matote lentelę: tas pats viceministras atsakingas už Sveikatos departamento darbą (…) sveikatai ir šitame skyriuje šitos atsakomybės būtent žodis „imunitetas“ yra pagrindinis žodis, kurį daug laiko neigė įvairiausi čia įtakuotukai su moksliniais laipsniais, neigė, neigė ir taip paneigė, kad jo nebeliko iš viso niekur. Netgi neliko viceministro, už tai atsakingo, nes, matai, prieš keletą metų pasakė, kad čia nesvarbu. Turi būti tik paskiepyti – normalaus imuniteto nėra ir negali būti, mums tada teigė. Ir va to viceministro, kuris turėtų Lietuvoje tai daryti, nėra.
Kodėl aš dabar apie tai kalu? Todėl, kad kai mes visą laiką aiškiname, kad tau, žmogau, reikia sveikatintis, judėti, sveikai maitintis, nepykti, nepavydėti, nekerštauti, kad nebūtų įtampos, streso, ramus, kad būtum ir dėl to sveikas, mes apie tai nešnekame, nes viskas yra surašyta, skaitykite ir būkite sveiki, o ką čia daryti? Ir tam žodžiui, kuris daugiausia čia užima vietos, Lietuvos tai sveikatai arba imunitetui, nėra net 1 % paskirta. O tam, kam atidavėme 99 % finansavimo savo šalies sveikatos, tokio žodžio net nėra, čia nėra žodžio nei „gydymas“, nei „liga“, nėra už tai net atsakingų žmonių. Netgi kita viceministrė, kuri tvarko vaistų reikalus, irgi atsakinga už Sveikatos priežiūros skyrių, atsakinga už Asmens sveikatos departamentą, bet o kodėl mes nenorime pavadinti šitų dalykų gydymu arba ten, sakysime, vaistų politika? Ne, vien sveikatinimas ir sveikata.
O aš noriu pasakyti – tam, kad žmonės būtų apmulkinti, kad būtų galima pinigus švaistyti į dešinę ir į kairę, ir nieko neskirti tam, kas yra svarbiausia. Aną kartą paklausiau premjerės, kodėl pas mus taip silpnai veikia prevencijos sistema? Ji sako: pirmą kartą jūs čia teisingai paklausėte, ji tikrai pripažino, kad, deja, ten yra absoliuti betvarkė ir be jokios atsakomybės. Dabar neturime net viceministro, atsakingo už tai. Aišku, ministras užsiėmęs labai europiniais dalykais, dabar atiduos visą Lietuvos sveikatą į PSO rankas, atrodo, iš tenai ateis įsakymai. Tai mes paleiskime tą ministeriją, nes ir taip žmonės savarankiškai turi sveikatintis, atiduokime viską į ligonines, kaip dabar Klaipėdoje – eilė dėl eilės, tai dabar bus dar eilė, kad patektum į eilę be eilės, kad paskui patektum užsirašyti ir po metų, ko gero, tu būsi pradedamas gydyti, bet apie tai čia niekas nekalba.
Aš, kalbėdamas apie mūsų demografiją, taip pat paraginau sudėti akcentus į savo vietas ir kalbėti apie esminius dalykus – nebeliko nei lietuvių kalbos svarbos, nebeliko nei žmogaus ramybės, kad tai būtų svarba, vien tik grėsmė iš užsienio ir laikykimės už savo žemės.
PIRMININKAS. Laikas, 5 minutės.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū už dėmesį, būkite sveiki.
PIRMININKAS. Kviečiu V. Ąžuolą. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų šiandien žmonėms kyla paprastas klausimas, ar Lietuva yra teisinė valstybė, ar Konstitucija iš viso Lietuvoje galioja? Mes dabar girdime tik vieną po kito Konstitucinio Teismo sprendimų nutarimus, kad konservatoriai pažeidė Konstituciją dėl švietimo, pažeidė kituose punktuose Konstituciją. Tai jau tarsi nuolatiniai tokie, kaip sakant, atsakymai yra gaunami.
Bet pažiūrėkime paprasčiau į siauresnę sritį. Energetikos ministras, konservatorė finansų ministrė, ką jie daro šiandien? Jie realiai aptarnauja milijonierius. Labai paprastas atsakymas. Kodėl? Vėjų jėgainių statytojai. Nekilnojamojo turto savininkai turi konstitucines teises į savo turtą, su savo turtu gali elgtis taip, kaip jie nori ir ką nori su juo daryti. Jų turtas negali būti varžomas. Ką padarė energetikos ministras? Aš jam uždaviau tą paprastą klausimą, kodėl Energetikos ministerija atnešė tokį paketą, kur žmonių nekilnojamojo turto savininkų teisės yra suvaržytos? Jie gauna pranešimą, nuo kurio per 20 dienų turi pradėti kažką statyti savo sklype arba kažką daryti su savo nekilnojamuoju turtu. Jeigu per 20 dienų nespėjo to padaryti, 50 metų, kol stovės vėjo jėgainės šalia jo, jo konstitucinės teisės į savo nekilnojamąjį turtą yra suvaržytos ir atimtos. Neskirta jokia kompensacija, nereikia gauti jokio pritarimo, kad jis sutinka, nereikia nieko.
Kokia tvarka buvo anksčiau, esant kitoms vyriausybėms? Esant kitoms vyriausybėms nekilnojamojo turto, patenkančio į vėjo jėgainių apsaugos zoną, statytojai turėjo gauti nekilnojamojo turto savininko sutikimą, kad jis sutinka, kad jo teisės bus apribotos. Žinoma, jam turėjo būti išmokėta kompensacija už šitą suvaržymą. Dabar viso šito nebereikia. Milijonieriai džiaugiasi, kompensacijų nebereikia mokėti, derinti su niekuo nebereikia. Nusiuntei laišką, perspėjai, 50 metų tavo teisės suvaržytos.
Aš paklausiau ministro, kodėl jis taip daro. Jo atsakymas buvo labai įdomus: kadangi milijonieriams yra sunku derinti su nekilnojamojo turto savininkais, todėl ir panaikinome, kad nebereikėtų derinti. Kur tada einame? Dar toliau. Atneša energetikos ministras kitą projektą. Iki šios dienos reikėjo informuoti, nusiųsti laiškus, nusiųsti pranešimus, informuoti, kad bus statoma tokiu atstumu tokiose vietose, jūsų konstitucinės teisės į nekilnojamąjį turtą bus apribotos. Dabar jis atnešė pakeitimus, kad tų pranešimų nebereikėtų daryti. Užteks mažą skelbimą įdėti į laikraštį, kad kažkas buvo daryta, ir jūs vėl liksite be teisių. Dabar kiekvienas, kuris sužinote, kad netoli jūsų bus statoma jėgainė, atsiminkite, kad jūs liksite be teisių į savo turtą. Kaip pavyzdys, gyvenamosios paskirties būsto, namo ar kažko statyti ten nebegalėsite. Tai jau yra padaryta.
Žiūrime toliau, ką daro finansų ministrė. Finansų ministrė atnešė teisingesnę mokesčių reformą. Pavadino teisingesne. Vėjo jėgainių savininkai milijonieriai galės mokesčių mokėti dar mažiau (tai yra teisingiau), o kaimo gyventojai, turintys tvartelį ar daržinėlę, turės mokėti. Tai yra teisingiau. Bet ministrei, aišku, tas pavadinimas labai nepatiko, daug kas sako, kad vieniems mokesčiai bus didinami, kitiems mažinami. Dabar jau siūlo netgi keisti sąvokas, kad tai būtų koks nors gražesnis paskirstymas. Bet kaip tu bepavadintumei – teisingiau, gražiau, esmės tai nekeičia. Tie, kurie turi daug pinigų, mokės mažiau, o smulkusis verslas ir tie mažieji turės susimokėti už viską daugiau. Toks konservatorių teisingumas.
PIRMININKAS. Kviečiu E. Gentvilą į tribūną.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, Seimo narių pareiškimų žanrą naudoju labai retai, bet šį kartą matau reikalą pasakyti tai, ką noriu pasakyti.
Praėjus mėnesiui po antisemitinio išpuolio, Seimo narys R. Žemaitaitis su dar didesne tulžimi kursto neapykantą prieš žydus. Užuot atsiprašęs už savo antisemitinę skaičiuotę ir kitus žeminančius viešus pasisakymus, R. Žemaitaitis užsifiksavo niekindamas ir kaltindamas žmonijos istorijoje labiausiai nukentėjusią tautą.
Šiandien atsimename sovietų okupacijos ir genocido dieną – įvykį, kai J. Stalino tironija ėmė naikinti lietuvius, lenkus, rusus, ukrainiečius, žydus ir kitų tautybių žmones. R. Žemaitaitis šališkai kaltina žydus už tai, ką lietuviams padarė kraugeriai bolševikai. Seimo nario istorinius išvedžiojimus istorikas N. Šepetys įvertino paprastai: jis šneka visiškai bet ką ir viską suvelia. Tačiau žmonės tiki. Jiems Seimo nario pasisakymai sužadina viduje slepiamą tykųjį buitinį antisemitizmą.
Feisbuko vartotojai, tikri žmonės, lietuviai, ne troliai vadina R. Žemaitaitį šaunuoliu, giria už drąsą, gerbia, sako, super. Naujausią R. Žemaitaičio antisemitinį įrašą ketvirtadienį pabendrino beveik 200 žmonių. Liūdnai pagarsėjusi lietuvių kalbos mokytoja papildo, kad Izraelis turi atsiprašyti už savo tautiečių vykdytą lietuvių holokaustą. Čia provokatoriai antisemitai daro didelę termino klaidą lietuvių genocidą įvardindami Holokaustu. Iš tikro Holokaustas (didžioji H) vakariečių sąmonėje ir istoriografijoje suprantamas kaip nacių įvykdytas 6 mln. žydų naikinimas. Plačiąja prasme – kaip nacių vykdytas žydų, slavų, romų, lietuvių ir kitų tautų naikinimas. Lietuvių tautą nuožmiau už nacius naikino komunistai. Todėl R. Žemaitaitis su savo suklaidintų sekėjų armija savindamasis prigijusį terminą manipuliuoja istorija ir taip menkina žydų tautos patirtą katastrofą. Dėl R. Žemaitaičio piktos valios dalis visuomenės šiandien ėmė masiškai nuvertinti Holokaustą. Kitaip sakant, neigti Holokaustą. O neigti Holokaustą – tai pavojinga, beje, ir nusikalstama.
Maža to, ketvirtadienio rytą, šiandien, R. Žemaitaitis viešąją erdvę užsipildo lyg iš „Mein Kampf“ nusižiūrėtu rasiniu skirstymu. Žydų tautybės asmenis įvardija porūšiu. Suprask, žmogaus, homo sapiens, porūšiu. Suprask, ne tokiu vertingu kaip arijas R. Žemaitaitis. Ką nacistinė tironija padarė, kai suskirstė žmones į porūšius, priminti turbūt nebūtina.
Šių metų gegužės 16 dieną mes, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, pakvietėme Seimo narius laikyti R. Žemaitaitį moraliniu persona non grata ir paisyti jo moralinio pasmerkimo laikysenos tol, kol Seimo narys R. Žemaitaitis viešai neatsiprašys Seimo ir Lietuvos žydų. Deja, mums toliau į akis pila šlykštų antisemitizmą, o mes nejaukiai tylime. Hitleris pirmą kartą žydų klausimą iškėlė 1919 metais. Užtruko 14 metų, kol Hitleris įgavo valdžią ir savo žodžius galėjo paversti veiksmais, praliejusiais daugiausia kraujo mūsų rūšies istorijoje. R. Žemaitaitis jau dabar yra pavojingas. Kiek toli, kolegos, leisime jam eiti? Šitas žmogus vertas tik vieno – mūsų paniekos ir pasmerkimo. Kviečiu kiekvieną politiką, kiekvieną partiją, kiekvieną politinę bendruomenę apsispręsti, kokiu būdu priešintis R. Žemaitaičio sisteminiam ir sąmoningam antisemitizmui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar skelbiu posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.