LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. I-722
12 ir 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama sistemiško ir vienodo dividendų bei valstybės ir savivaldybės įmonių mokamų pelno įmokų mokėjimo tvarkos ir sąlygų reguliavimo, kuriuo būtų prisidedama prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybės valdomų įmonių valdymo tobulinimo rekomendacijų įgyvendinimo, pavedė Finansų ministerijai parengti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas).
Įstatymo projekto tikslas – suvienodinti valstybės ir savivaldybių įmonių (toliau – įmonės) mokamų pelno įmokų ir valstybės valdomų bendrovių mokamų dividendų teisinį reguliavimą, siekiant užtikrinti efektyvesnį įmonių valdymą. Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 13 ir 22 straipsnius įmonių pelno įmokos, kaip ir valstybės bei savivaldybių valdomų bendrovių dividendai, yra valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos iš valstybės arba savivaldybės turto. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme (toliau – Įstatymas) pakeitimais siekiama nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių turto generuojama grąža užtikrintų galimybes didinti biudžetų pajamas iš turto valdymo.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento (direktorė Aušra Vičkačkienė, tel. 239 0122, el. p. [email protected]) Valstybės turto valdymo politikos skyriaus (vedėja Laima Kalinauskienė, tel. 239 0127, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Asta Sinkevičienė (tel. 219 4471, el. p. [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Įstatyme nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo užtikrinti, kad iš įmonės paskirstytinojo pelno į valstybės ar savivaldybės biudžetą įmokama įmonės pelno įmoka būtų 50 procentų įmonės ataskaitinių finansinių metų pelno. Vyriausybė ar savivaldybės taryba gali nustatyti mažesnę įmonės pelno įmoką, jeigu: 1) įmonė įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Vyriausybės sprendimu pripažintą valstybei svarbų ekonominį projektą; 2) įmonės nuosavas kapitalas į valstybės ar savivaldybės biudžetą sumokėjus pelno įmoką taptų mažesnis už įmonės savininko kapitalo, privalomojo rezervo ir perkainojimo rezervo sumą. Taip pat Įstatyme numatyta išimtis nemokėti į valstybės biudžetą įmonės pelno įmokų, kai valstybė įmonė: 1) yra įrašyta Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje kaip strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti valstybės įmonė; 2) valdo, naudoja ir disponuoja strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius valstybei nuosavybės teise priklausančius įrenginius, išvardytus Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje; 3) įgyvendina ar dalyvauja įgyvendinant teisės aktu pripažintą ypatingos valstybinės svarbos ar valstybei svarbų ekonominį projektą.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Pagrindiniai Įstatymo pakeitimai yra susiję su valstybės ir savivaldybių įmonių į valstybės ar savivaldybės biudžetą sumokamų pelno įmokų mokėjimo sąlygų ir principų nustatymu. Įstatymo projekte siūloma nustatyti tokius pačius, kaip taikomi valstybės valdomų bendrovių dividendams paskirstytinojo pelno dalies, skiriamos pelno įmokai sumokėti, dydžio nustatymo principus:
1) siūloma susieti pelno įmokos dydį su įmonės finansiniais metais pasiektu nuosavo kapitalo grąžos rodikliu;
2) priklausomai nuo pasiekto kapitalo grąžos rodiklio reikšmės, siūloma nustatyti, kad pelno įmoka negalės būti mažesnė nei 60 procentų įmonės paskirstytinojo pelno;
3) kapitalo grąžos rodiklio reikšmes siūloma diferencijuoti intervalais, o pelno įmokai sumokėti skiriamos pelno dalies dydį susieti su kapitalo grąžos rodiklio reikšmėmis pagal nustatytus intervalus.
Pelno įmokos dydžio susiejimas su pasiektu kapitalo grąžos rodikliu turi veiklos efektyvinimo aspektą: įmonės būtų skatinamos siekti didesnio grynojo pelno, kuris galėtų būti paremtas ir apyvartos (pajamų) didinimu, ir sąnaudų mažinimu. Nuosavo kapitalo grąžos rodiklio ribos skatintų įmones siekti geresnių rezultatų. Siekiant aukštesnės kapitalo grąžos, tikėtina, bus efektyviau investuojamos lėšos, nes, norint išlaikyti aukštesnį įmonės nuosavo kapitalo grąžos rodiklį, kritiškiau būtų vertinamas investicijų atsiperkamumas. Kartu siūloma papildyti išimčių atvejus ir numatyti, kad Vyriausybė ar savivaldybės taryba gali nustatyti mažesnį pelno įmokos dydį, įvertinusi įmonės įsiskolinimo lygį, į kurį šiuo metu neatsižvelgiama. Pažymėtina, kad, remiantis 2014–2015 metų skaičiavimais, siūlomas teisinis reguliavimas leistų generuoti dvigubai didesnes nei iki šiol mokėtas pelno įmokas (už 2014 m. sumokėta 7,66 mln. eurų, 2015 m. – 6,64 mln. Eurų).
Atsižvelgdami į tai, kad valstybės įmonės užsiimančios komercine veikla neturėtų konkurencinio pranašumo ar trūkumo prieš bendroves vien dėl teisinės formos bei siekiant valstybės valdomoms bendrovėms ir valstybės įmonėms suvienodinti dividendų ir pelno įmokos sumažinimo sąlygas, tikslinga atsisakyti Įstatyme įtvirtintos išimties, kad valstybės įmonės atleidžiamos nuo į valstybės ar savivaldybės biudžetą įmokamų įmonės pelno įmokų mokėjimo, kai yra tenkinamos visos Įstatymo 15 straipsnyje išvardytos sąlygos. Visoms įmonėms turėtų galioti vienodi pelno įmokos sumažinimo principai ir tam tikroms įmonėms neturėtų būti taikomos išskirtinės sąlygos nemokėti pelno įmokos, išskyrus atvejus, kai įmonės pelno panaudojimą reglamentuoja specialūs įstatymai. Tai, kad įmonė pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą atitinka visas Įstatymo 15 straipsnyje nustatytas sąlygas, dar nereiškia, kad ji nėra finansiškai pajėgi mokėti pelno įmoką. Vyriausybė ar savivaldybės taryba kiekvienu atveju turėtų įvertinti įmonės finansinius rezultatus, vykdomus investicijų projektus, numatomus finansavimo šaltinius ir (pasibaigus finansiniams metams) tik tada priimti sprendimą sumažinti įmonės pelno įmokos dydį.
Atsižvelgiant į siūlomą išimties panaikinimą yra tikslinama Įstatymo dalis, numatanti, kad valstybės įmonės sumažinta pelno dalis turi būti skiriama teisės aktais pripažintiems ypatingos valstybinės svarbos arba valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kuriuos ši valstybės įmonė įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant.
Įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija negali tvirtinti jai pateikto šio straipsnio 2 dalyje nurodyto sprendimo dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, kuriame numatyta į valstybės ar savivaldybės biudžetą mokama įmonės pelno įmoka, jeigu tenkinama sąlyga – įmonės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba įmokėjus į valstybės ar savivaldybės biudžetą pelno įmoką taptų mažesnis už įmonės savininko kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo sumą. Tačiau dalis valstybės įmonių, ypač transporto sektoriuje, valdo išimtine valstybės nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris nėra įtraukiamas į savininko kapitalą, tačiau sudaro svarbią nuosavo kapitalo dalį. Specifinę nuosavo kapitalo sandarą pagal Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį turi valstybės įmonė – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad vertinant galimus nuosavo kapitalo pokyčius jie turėtų būti lyginami ne tik su savininko kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo suma, bet ir kitomis nuosavo kapitalo dalimis, kuriose registruojama reikšminga įmonės valdomo turto dalis.
Įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kiti rezervai sudaromi įmonės įstatuose nustatyta tvarka iš įmonės paskirtytinojo pelno ir naudojami įmonės įstatuose nustatytiems tikslams pasiekti. Tai yra, įmonė be Įstatyme nurodytų rezervų gali sudaryti rezervą, skirtą investicijoms, ir jame kiekvienais metais kaupti lėšas investicinių projektų įgyvendinimui. Kitu atveju įmonės galimybės kaupti lėšas ilgalaikėms investicijoms iš esmės būtų smarkiai apribotos. Toks rezervas sudaromas (kaip ir kiti rezervai) skirstant įmonės paskirstytinąjį pelną ir tvirtinamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto 12 straipsnio 6 dalyje nurodyti, kad skirstant finansinių metų pelną, kiti nepanaudoti rezervai, jeigu jų nenumatoma panaudoti, gali būti pervedami į paskirstytinąjį pelną (nuostolius).
Kartu pažymime, kad valstybės įmonės savo apskaitą tvarko ir finansines ataskaitas sudaro vadovaudamosi Buhalterinės apskaitos įstatymu, tarptautiniais apskaitos standartais ir verslo apskaitos standartais, kuriuose yra apibrėžtos Įstatymo projekto 15 straipsnio 9 dalies 2 punkte vartojamos sąvokos. Todėl manome, kad nėra tikslinga įstatymu nustatyti atskirų finansinių ataskaitų rodiklių apibrėžties.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikės imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Teigiamas poveikis – bus užtikrintas efektyvesnis įmonių valdymas, didinant valstybės ir savivaldybės turto generuojamą grąžą.
Poveikis administracinei naštai nenumatomas.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai.
Priimtas įstatymas neturės įtakos korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo įgyvendinimas užtikrins efektyvesnį įmonių valdymą, didinant valstybės ir savivaldybės turto generuojamą grąžą.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Siekiant įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekte nepateikiama naujų sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl jis nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus įstatymo projektą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. 20 „Dėl dividendų už valstybei nuosavybės teise priklausančias bendrovių akcijas ir valstybės įmonių pelno įmokų“ (atsakinga Finansų ministerija).
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Priėmus įstatymo projektą, papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nereikės.
Bus gauta papildomų lėšų į valstybės ir savivaldybės biudžetus.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų negauta.
14. Eurovoc reikšminiai žodžiai
„Valstybės įmonė“, „savivaldybės įmonė“, „pelno įmoka“
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
________________________________