Stenogramą galima rasti

Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 17, 2023

(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

V (RUDENS) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 225

STENOGRAMA

 

2022 m. lapkričio 22 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS

 

 

PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). La­bas ry­tas, ger­bia­mi ko­le­gos. Pra­de­da­me lap­kri­čio 11 die­nos ry­ti­nį po­sė­dį. (Gon­gas) Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 119 Sei­mo na­rių.

 

10.00 val.

In­for­ma­ci­niai pra­ne­ši­mai

 

Prieš pra­de­dant nag­ri­nė­ti pir­mą­jį šios die­nos dar­bo­tvarkės klau­si­mą aš in­for­muo­ju, kad Pre­zi­den­tas ve­ta­vo Mo­kė­ji­mų įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-1927GR. Pre­zi­den­to dek­re­tas Nr. 1K-1177. Šį pro­jek­tą nag­ri­nė­si­me va­ka­ri­nia­me po­sė­dy­je, da­bar tik ži­nia apie ve­to.

 

10.01 val.

Sei­mo se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2022 m. lap­kri­čio 22 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Pra­de­da­me pir­mą­jį šios die­nos po­sė­džio klau­si­mą – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mą. Ku­ris pir­mas, pa­kel­ki­te ran­ką. Pra­šom, ger­bia­mas G. Sur­plys dėl dar­bo­tvarkės.

G. SURPLYS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. La­bas ry­tas, ger­bia­mi ko­le­gos. Ka­dan­gi pir­muo­ju klau­si­mu įra­šy­ta in­ter­pe­lia­ci­ja už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rui, aš tik no­rė­čiau at­kreip­ti ger­bia­mos prem­je­rės dė­me­sį. Jūs pra­ei­tą sa­vai­tę vie­šai spau­do­je sa­kė­te, ci­tuo­ju: „Iš tų vi­sų am­ba­sa­do­rių, ku­rie da­bar iš­var­din­ti są­ra­še, ne­at­si­me­nu bu­vus prie­kaiš­tų nei Sei­me…“

PIRMININKAS. Ger­bia­mas ko­le­ga, dėl dar­bo­tvarkės kal­bė­ki­te. Ne tą…

G. SURPLYS (LVŽSF). Aš tuoj. „…Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­te, ku­ria­me dir­ba tik­rai ne vie­nas gar­bin­gas Sei­mo opo­zi­ci­jos at­sto­vas, pa­si­ra­šęs in­ter­pe­lia­ci­ją G. Land­sber­giui.“ Tai, ger­bia­ma prem­je­re, už „gar­bin­gą“ – ačiū, bet taip jau nu­ti­ko, kad nė vie­nas iš tų opo­zi­ci­jos at­sto­vų, ku­rie dir­ba Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­te, nė­ra pa­si­ra­šęs in­ter­pe­lia­ci­jos teks­to. Tai jus, ma­tyt, su­klai­di­no dėl dar­bo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­te, o jūs ati­tin­ka­mai su­klai­di­no­te vi­suo­me­nę. Ačiū.

PIRMININKAS. Tur­būt ki­to­mis pro­go­mis mes ga­li­me pa­si­aiš­kin­ti tuos da­ly­kus. Prem­je­rei ne­iš­ven­gia­mai at­sa­ko­ma­sis žo­dis.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tik­rai at­si­pra­šau opo­zi­ci­jos at­sto­vų, bet tai, kad opo­zi­ci­jos at­sto­vai, ku­rie dir­ba Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­te, ne­pa­si­ra­šė in­ter­pe­lia­ci­jos, man at­ro­do, ir­gi yra la­bai aiš­kus žen­klas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­kui. Pa­si­aiš­ki­no­me. Bet svars­ty­da­mi dar­bo­tvarkę ne­daug pa­si­stū­mė­jo­me.

Da­bar V. Ąžuo­las dėl dar­bo­tvarkės. Tuoj įjung­si­me, pa­lau­ki­te. Pra­šom.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Frak­ci­jos var­du no­rė­tu­me su­keis­ti dar­bo­tvarkės klau­si­mus, nes biu­dže­to svars­ty­mas vis dėl­to yra svar­biau­sias klau­si­mas. Biu­dže­to svars­ty­mas tu­rė­tų bū­ti ry­ti­nė­je dar­bo­tvarkėje, o in­ter­pe­lia­ci­ja – po­pie­ti­nė­je. Kaž­kaip pri­ori­te­tai įdo­miai jū­sų dė­lio­ja­mi.

PIRMININKAS. Ko­le­gos, biu­dže­to at­žvil­giu vi­si ži­no­jo lai­ką, iki ka­da ga­li re­gist­ruo­ti pa­siū­ly­mus. Su­kei­tus vie­to­mis ir pa­anks­ti­nus vi­sa tai kom­pli­kuo­ja­si. Bet siū­ly­ti jūs tu­ri­te tei­sę, dėl to bal­suo­si­me.

To­liau – T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos, frak­ci­jos var­du pra­šo­me iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės 1-12 klau­si­mą – Ci­vi­li­nės sau­gos įsta­ty­mo pa­ke­tą, nes mes va­kar ga­vo­me raš­tą iš pro­fe­si­nių są­jun­gų. Yra siū­lo­ma ga­na reikš­min­ga dar­bo san­ty­kių re­for­ma, mes no­rė­tu­me su­for­mu­luo­ti dar vie­ną pa­siū­ly­mą. Tai nė­ra vi­so klau­si­mo koks nors stab­dy­mas, tie­siog mums rei­kia dar šiek tiek lai­ko pa­siū­ly­mui su­for­muo­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas ko­le­ga, mes ne­ga­li­me iš­brauk­ti to pro­jek­to, nes yra per­trau­ka iki ki­to po­sė­džio. Jū­sų siū­ly­mas ap­svars­ty­ti Tri­ša­lė­je ta­ry­bo­je tik­rai ga­li bū­ti įgy­ven­din­tas po svars­ty­mo sta­di­jos. Iki pri­ėmi­mo mes su­lauk­si­me tos Ta­ry­bos nuo­mo­nės ir vis­kas bus ge­rai. Tur­būt su­ta­ria­me, kad jūs ne­ke­lia­te tos pro­ble­mos, ku­rią da­bar įvar­di­no­te?

Da­bar ei­lės tvar­ka ger­bia­mas D. Gai­žaus­kas.

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mas Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ke, va­kar Lie­tu­vos de­le­ga­ci­ja NATO Par­la­men­ti­nė­je Asam­blė­jo­je tu­rė­jo nu­trauk­ti anks­čiau lai­ko iš vi­so ko­man­di­ruo­tę dėl to, kad bu­vo mo­ty­vuo­ta, jog šian­dien ry­te bus biu­dže­tas. Įsi­vaiz­duo­ki­te, va­kar mes Pre­zi­den­to V. Ze­lens­kio pra­ne­ši­mo ne­gir­dė­jo­me, ne­ga­lė­jo­me ir bal­suo­ti. To­dėl pra­šo­me, ger­bia­mas Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ke, pa­da­ry­ti taip, kad vis dėl­to in­ter­pe­lia­ci­ja bū­tų nu­kel­ta į ga­lą, o biu­dže­tą svars­ty­tu­me iš ry­to. Aš iš kar­to kė­liau klau­si­mą, ko­dėl mes, Par­la­men­ti­nės Asam­blė­jos de­le­ga­ci­ja, tu­rė­si­me nu­trauk­ti… anks­čiau lai­ko. Bu­vo pa­sa­ky­ta – dėl biu­dže­to.

PIRMININKAS. Vi­si klau­si­mai dar­bo­tvarkėje yra svar­būs ir dėl svar­bių klau­si­mų dau­ge­lis tarp­tau­ti­nių de­le­ga­ci­jų grįž­ta į sa­vo par­la­men­tus, tai nė­ra jo­kia nau­jie­na. Dėl to­kios dar­bo­tvarkės struk­tū­ros jūs ži­no­jo­te jau pra­ėju­sį ket­vir­ta­die­nį ir Se­niū­nų su­ei­go­je nie­kas ne­kė­lė klau­si­mų. Ma­ne tik­rai ste­bi­na, kad da­bar eks­prom­tu pra­si­de­da to­kie siū­ly­mai, ku­rie vis­ką jau­kia. Toks siū­ly­mas jau bu­vo, jis kar­to­ja­mas, ma­tyt, teks dėl jo bal­suo­ti.

L. Kas­čiū­nas pir­mas, ro­dos, bu­vo. Pra­šau.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas Jur­gi. Aš tik T. To­mi­li­nui pa­sa­kau, kad šian­dien 14 va­lan­dą jau bus Tri­ša­lė ta­ry­ba ir ši­tas klau­si­mas yra įtrauk­tas į dar­bo­tvarkę. Siū­ly­tu­me po svars­ty­mo ei­ti į prie­kį, o prieš pri­ėmi­mą mes tu­ri­me gau­ti Tri­ša­lės ta­ry­bos vie­no­kį ar ki­to­kį at­sa­ky­mą. Jei­gu tin­ka, tai ju­da­me į prie­kį. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš tą bu­vau pa­sa­kęs. A. Ažu­ba­lis, ma­tyt, apie de­le­ga­ci­ją no­ri pa­sa­ky­ti.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ko­le­gos, iš tik­ro tai, ką pa­sa­kė po­nas D. Gai­žaus­kas, vi­siš­kai ne­ati­tin­ka tik­ro­vės, nes de­le­ga­ci­ja at­li­ko sa­vo dar­bą, 12 pa­tai­sų bu­vo pri­im­ta, bu­vo dis­ku­tuo­ta. Dėl to, kad ne­iš­gir­do­me Pre­zi­den­to V. Ze­lens­kio nuo­to­li­nės kal­bos, ži­no­ma, ga­li­me tik ap­gai­les­tau­ti, ta­čiau es­mi­niai spren­di­mai, dėl ku­rių rei­kė­jo bal­suo­ti ir dėl ku­rių rei­kė­jo pa­ko­vo­ti, kad Ru­si­ja bū­tų įvar­din­ta te­ro­ris­ti­ne vals­ty­be, bu­vo pa­da­ry­ti. Tai­gi aš čia ne­ma­tau jo­kio…

PIRMININKAS. Ačiū. Tik­rai ne­be­tę­si­me de­le­ga­ci­jos veik­los nag­ri­nė­ji­mo.

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Pa­var­dė bu­vo.

PIRMININKAS. Čia yra siū­ly­mai dėl dar­bo­tvarkės. Jūs pa­siū­lė­te, ger­bia­mas ko­le­ga, tas fik­suo­ta, sprę­si­me.

Da­bar P. Gra­žu­lis dėl dar­bo­tvarkės.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, pir­mą kar­tą Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je LRT at­li­ko ty­ri­mą dėl „Ig­ni­čio“ ak­ci­jų, kas jų įsi­gi­jo. Pa­si­ro­do, ir ener­ge­ti­kos mi­nist­ras, ir fi­nan­sų vi­ce­mi­nist­ras per įmo­nes tu­ri ak­ci­jų, to­dėl Lie­tu­vo­je pa­ti aukš­čiau­sia elek­tros kai­na ir nie­ko ne­da­ro­ma, sie­kiant tą kai­ną su­ma­žin­ti. To­dėl aš frak­ci­jos var­du siū­lau ne tik kad LRT at­lik­tų ty­ri­mą, bet kad ir Sei­mas, val­dan­čio­ji dau­gu­ma im­tų­si ini­cia­ty­vos, su­da­ry­tų ko­mi­si­ją ir iš­tir­tų šiuos val­dan­čio­sios dau­gu­mos ry­šius su „Ig­ni­čiu“. Tik­rai rei­kia. Čia yra skan­da­las, čia yra di­džiu­lis skan­da­las. Kon­ser­va­to­riai yra iš­si­pir­kę „Ig­ni­čio“ ak­ci­jas.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas ko­le­ga, nė­ra to­kio pro­jek­to, ku­rį jūs įvar­di­jo­te. Aš ma­niau, kad jūs jau bū­si­te įre­gist­ra­vęs ati­tin­ka­mą re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą, bet šį kar­tą, ma­tyt, ne­spė­jo­te. Tai, de­ja, ne­tu­riu ką siū­ly­ti bal­suo­ti.

Su­teik­siu ger­bia­mam D. Gai­žaus­kui dar kar­tą, nors čia vėl bus…

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, ačiū, aš ne­no­riu nie­ko truk­dy­ti. Ger­bia­mas Aud­ro­niau, mes ne­si­gin­čy­si­me, aš pa­sa­kiau tie­są, jūs pa­sa­kė­te vi­siš­ką ne­tie­są. Taip, mes ati­dir­bo­me, ati­dir­bo­me pui­kiai ko­mi­te­tuo­se ir taip to­liau. Bet pa­grin­di­nį po­sė­dį, kai ga­lė­jo­me da­ly­vau­ti su vi­so­mis de­le­ga­ci­jo­mis, nu­trau­kė­me ir aš net ne­kė­liau klau­si­mo, nes biu­dže­tas, bu­vo sa­ko­ma, svar­biau, to­dėl mes su­trum­pi­no­me ir vi­si kar­tu su­ti­ko­me. Bet šį kar­tą (tai ne jū­sų ir ne ma­no pro­ble­ma) kaž­ko­dėl dar­bo­tvarkėje biu­dže­tas ant­ro­je die­nos pu­sė­je, tai­gi mes ga­lė­jo­me lik­ti ir šian­dien ry­te par­skris­ti.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas ko­le­ga, bet jūs jau ket­vir­ta­die­nį ma­tė­te, ku­rio­je vie­to­je yra biu­dže­tas, ma­tė­te, kad jis yra po­pie­ti­nia­me po­sė­dy­je, mes nie­ko čia ne­pa­kei­tė­me. To­dėl ne­su­pran­tu, dėl ko jūs čia gin­či­ja­tės.

Vis dėl­to yra for­ma­lus siū­ly­mas, frak­ci­jos var­du bu­vo siū­ly­mas per­kel­ti biu­dže­tą į prie­kį. Siū­lo Vals­tie­čių ir ža­lių­jų frak­ci­ja. Ge­rai, bal­suo­ja­me, ar in­ter­pe­lia­ci­ją su­keis­ti su biu­dže­tu. Kas už pa­siū­ly­mą su­keis­ti, bal­suo­ja ati­tin­ka­mai, kas ne­pri­ta­ria, bal­suo­ja nei­gia­mai.

Bal­sa­vo 128: už – 56, prieš – 63, su­si­lai­kė 9. Siū­ly­mui ne­pri­tar­ta.

Dau­giau siū­ly­mų dėl dar­bo­tvarkės aš ne­fik­sa­vau. Da­bar pra­šau bal­suo­ti už vi­są dar­bo­tvar­kę, už to­kią, ko­kia ji pa­teik­ta.

Bal­sa­vo 129: už – 80, prieš – 3, su­si­lai­kė 46. Dar­bo­tvarkę pa­tvir­ti­no­me.

 

10.11 val.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rių in­ter­pe­lia­ci­ja už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rui Gabrieliui Land­sber­giui

 

Pra­de­da­me dar­bo­tvarkės 2 klau­si­mą – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rių in­ter­pe­lia­ci­ja už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rui G. Land­sber­giui. Ini­cia­to­rių var­du pra­ne­šė­jas – Sei­mo na­rys S. Skver­ne­lis. Iki 10 mi­nu­čių.

S. SKVERNELIS (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mas mi­nist­re, iš­ties šios dar­bo­tvarkės pa­tvir­ti­ni­mas pa­ro­do klau­si­mo ak­tu­a­lu­mą. Už­sie­nio po­li­ti­kos sri­tis yra ta sri­tis, ku­ri bu­vo svar­bi, yra ir bus, ne­svar­bu, ko­kios val­džios žmo­nių va­lia mū­sų ša­lį val­dy­tų. Šio klau­si­mo pa­kė­li­mas į pir­mą vie­tą pa­ro­do, kad yra kal­ba­ma ne apie pa­var­des, ne apie tar­pu­sa­vio gal­būt po­li­ti­nes ko­vas, in­tri­gas, bet apie svar­bią, ypač šiais su­dė­tin­gais ge­o­po­li­ti­niais lai­kais, mū­sų vi­sai vals­ty­bei svar­bią ir ak­tu­a­lią te­mą – mū­sų už­sie­nio po­li­ti­ką. Tik­rai ne­si­no­rė­tų, kad mes šio­je dis­ku­si­jo­je, ir for­mu­luo­da­mi klau­si­mus, ir gau­da­mi at­sa­ky­mus, elg­tu­mė­mės kaip vi­sa­da, ga­na pri­mi­ty­viai ban­dy­da­mi šį klau­si­mą, kaip mi­nė­jau, su­vel­ti į kaž­ko­kias po­li­ti­nes tar­pu­sa­vio ko­vas ar­ba in­tri­gas.

Dve­jus me­tus mes gir­di­me, kai kal­ba­ma apie už­sie­nio po­li­ti­ką, kad da­bar da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė ir Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja ak­cen­tuo­ja ver­ty­bi­nę už­sie­nio po­li­ti­ką, nors to­kios de­fi­ni­ci­jos, api­brė­ži­mo mums ne­te­ko gir­dė­ti, kas yra ta ver­ty­bi­nė už­sie­nio po­li­ti­ka, kaip su­pran­ta tai tiek val­dan­či­ą­ją ko­a­li­ci­ją su­da­ran­čios par­ti­jos, tiek opo­zi­ci­ja. Man at­ro­do, kad di­džiau­sia ver­ty­bė mū­sų vals­ty­bei ir jos žmo­nėms yra mū­sų ša­lies na­cio­na­li­niai in­te­re­sai, o na­cio­na­li­niai in­te­re­sai api­brė­žia­mi kaip vals­ty­bės eko­no­mi­niai, ka­ri­niai ar­ba kul­tū­ri­niai sie­kiai ir tiks­lai.

Na­cio­na­li­niai in­te­re­sai su­si­de­da iš dau­ge­lio su­dė­ti­nių da­lių, bet aš no­rė­čiau iš­skir­ti pa­g­rin­di­nius. Ir už­duo­ki­me sau ir re­to­ri­nius, ir ne­re­to­ri­nius klau­si­mus, ar tai, kas vyks­ta pas­ta­ruo­sius dve­jus me­tus, ati­tin­ka šiuos kri­te­ri­jus. Tarp pa­grin­di­nių kiek­vie­nos vals­ty­bės na­cio­na­li­nių in­te­re­sų pa­pras­tai iš­ski­ria­mi: pir­ma, na­ci­jos, kaip lais­vos, ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės, eg­zis­ta­vi­mas; an­tra, eko­no­mi­nis vys­ty­ma­sis ir na­ci­jos ge­ro­vė; tre­čia, ka­ro ven­gi­mas ir su­ve­re­nu­mo gy­ni­mas; ket­vir­ta, są­jun­gi­nin­kų pa­ieš­ka ir jų pa­ra­mos ga­ran­ti­jos; ir penk­ta, vals­ty­bės pres­ti­žo tarp­tau­ti­nė­je are­no­je sau­go­ji­mas ir di­di­ni­mas.

Už­sie­nio po­li­ti­ka pa­pras­tai skir­ta ap­gin­ti ša­lies na­cio­na­li­nius in­te­re­sus, na­cio­na­li­nį sau­gu­mą, įgy­ven­din­ti ide­o­lo­gi­nius tiks­lus bei už­tik­rin­ti eko­no­mi­nį kles­tė­ji­mą. De­ja, ten­ka kon­s­ta­tuo­ti, kad nie­ka­da iki šiol ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je už­sie­nio po­li­ti­ka ne­at­ro­dė to­kia ne­nu­spė­ja­ma ir pri­klau­so­ma nuo as­me­ni­nių ar­ba vie­na­ša­liš­kų už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro arba mi­nis­te­ri­jos pa­rei­gū­nų spren­di­mų. Nie­ka­da iki šiol ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je ne­bu­vo taip de­monst­ra­ty­viai ig­no­ruo­ja­mas po­rei­kis siek­ti re­a­laus, o ne pri­mes­to kon­sen­su­so už­sie­nio po­li­ti­kos rei­ka­lų sri­ty­je. Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­ka pas­ta­ruo­ju me­tu tam­pa ne­aiš­kiu in­ter­pre­ta­ci­jų, ne­ge­bė­ji­mo ko­mu­ni­kuo­ti su ar­ti­miau­siais są­jun­gi­nin­kais pa­vyz­džiu.

Su­for­mu­la­vo­me dau­giau nei 40 klau­si­mų. Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras pa­tei­kė at­sa­ky­mus. Aš vis dar tu­riu vil­tį, kad tie pa­teik­ti at­sa­ky­mai yra su­ra­šy­ti mi­nis­te­ri­jos biu­ro­kratų, ge­rą­ja pras­me biu­ro­kratų, ir mi­nist­ras, sto­vė­da­mas šio­je tri­bū­no­je, gal­būt ne­si­va­do­vaus tais šab­lo­niš­kais, biu­ro­kratiškais at­sa­ky­mais, o pa­sa­kys ir pa­pras­čiau­siai at­sa­kys į tuos klau­si­mus. Kai ku­rie yra su­for­mu­luo­ti la­bai ele­men­ta­rūs, kur at­sa­ky­mas ne­tu­rė­tų bū­ti su­dė­tin­gas. Ta­čiau per­žvel­gę vi­sus at­sa­ky­mus į 45 klau­si­mus mes tik­rai ma­to­me biu­ro­kratišką po­žiū­rį ir ven­gi­mą tie­siog at­sa­ky­ti į tuos svar­bius klau­si­mus.

O svar­bių klau­si­mų per tuos dve­jus me­tus bu­vo įvai­riau­sio­mis te­mo­mis ir įvai­rių. Pra­dėki­me nuo is­to­ri­jos, ji gal­būt jau ir už­si­mir­šo, nuo bal­ta­ru­siš­kų tam tik­rų pre­kių tran­zi­to per Lie­tu­vą į Klai­pė­dos jū­rų uos­tą. Vėl bu­vo di­džiu­lis blaš­ky­ma­sis, ne­tie­sos sa­ky­mas, dra­ma su mi­nist­rų at­si­sta­ty­di­ni­mais ir at­sa­ko­my­bės nu­si­me­ti­mas. Ga­li­me kal­bė­ti apie is­to­ri­ją, jai me­tai lai­ko yra, Tai­va­no pre­ky­bos at­sto­vy­bės ati­da­ry­mą Lie­tu­vo­je. Ar ati­da­ry­mo klau­si­mas bu­vo de­rin­tas su pa­grin­di­niu ša­lies pa­rei­gū­nu, for­muo­jan­čiu ir nu­ro­dan­čiu pa­grin­di­nes kryp­tis už­sie­nio po­li­ti­kos sri­ty­je? Taip, iš Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos toks tei­gi­mas nu­skam­bė­jo. (…) Bu­vo ap­mau­du ma­ty­ti, kaip Pre­zi­den­tas var­to­si nuo tie­sio­gi­nio at­sa­ky­mo. Ir ar jis ži­no­jo, ko­kiu pa­va­di­ni­mu pre­ky­bos at­sto­vy­bė bus ati­da­ry­ta? Pa­na­šu, kad ne. Bu­vo pa­sta­ty­tas prieš fak­tą ir tik­tai vėl steng­da­ma­sis iš­lai­ky­ti vals­ty­bės pres­ti­žą to kon­kre­čiai ne­įvar­di­no. Ar bū­tų kas nors pa­si­kei­tę, jei­gu Lie­tu­va bū­tų pa­si­el­gu­si taip, kaip 19 ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių, ir bū­tų ati­da­ry­ta pre­ky­bos at­sto­vy­bė Tai­pė­jaus pa­va­di­ni­mu? Ma­nau, mes bū­tu­me ne­tu­rė­ję įtam­pos ir kon­flik­to su Ki­ni­ja, ne­bū­tų kves­tio­nuo­ja­mas tarp­vy­riau­sy­bi­nis 1991 me­tų su­si­ta­ri­mas tarp Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bės ir Ki­ni­jos Vy­riau­sy­bės, ga­liau­siai ne­tu­rė­tu­me to­kių eko­no­mi­nių pa­sek­mių, ką mes šian­dien tu­ri­me. Tu­ri­me, kad Lie­tu­vos eks­por­tas į Ki­ni­ją su­si­trau­kė tris kar­tus, tu­ri­me, kad im­por­tas į Lie­tu­vą, o jis ir taip bu­vo Ki­ni­jos nau­dai ga­na di­de­lis, dar iš­au­go 40 %. Ar mes čia pa­mo­kė­me, ar nu­bau­dė­me ne­de­mok­ra­ti­nę Ki­ni­ją? Ne, mes nu­bau­dė­me sa­ve, sa­vo žmo­nes, sa­vo ver­slo in­te­re­sus. Ar at­sto­jo Tai­va­nas tą pra­ra­di­mą? Tik­rai ne. Mes ma­tė­me, per ko­kias kan­čias ir ko­kiais sun­kiais ke­liais Lie­tu­vos at­sto­vy­bė bu­vo ati­da­ry­ta Tai­va­ne, ir ma­to­me ba­lan­są, kal­bant apie pre­ky­bos ba­lan­są, eks­por­to ir im­por­to ba­lan­są, vėl vi­siš­kai ne Lie­tu­vos nau­dai. Pen­kis kar­tus ne Lie­tu­vos nau­dai. Tai yra vėl žai­di­mas ar­ba ju­dė­ji­mas vie­na kryp­ti­mi.

Ar mes po to­kių sa­vo spren­di­mų esa­me so­li­dūs part­ne­riai bent jau tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių? Ne, nes mū­sų spren­di­mai la­bai daž­nai bū­na pa­da­ro­mi pir­miau, o tik po to ieš­ko­ma ben­dro su­ta­ri­mo. Tai bu­vo dau­gy­bė klau­si­mų – nuo Ki­ni­jos ir Tai­va­no ke­lia­mų klau­si­mų iki Ka­li­ning­ra­do tran­zi­to įvai­riau­sių is­to­ri­jų su sank­ci­jų iš­aiš­ki­ni­mu, pa­pil­do­mu iš­aiš­ki­ni­mu, su­pra­ti­mu ir su­vo­ki­mu. Ta­da pra­šo­me, kad mus gin­tų. Ir kuo ta gy­ny­ba bai­gė­si? For­ma­liais Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos net ne aukš­čiau­sių va­do­vų pa­da­ry­tais pa­reiš­ki­mais, krei­pi­mu­si į Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­ją dėl gin­čo, ku­ris už­strin­ga pir­ma­me eta­pe, tie­siog ne­pa­ju­da to­liau į prie­kį. Ar to­kia po­li­ti­ka to­liau duo­da di­džiu­lę nau­dą mū­sų ša­lies eko­no­mi­kai, mū­sų gy­ven­to­jų ge­ro­vei, vie­nam iš pa­grin­di­nių na­cio­na­li­nių in­te­re­sų, tai yra eko­no­mi­kos kles­tė­ji­mui? Šian­dien mes skai­to­me, kad Klai­pė­dos jūrų uos­tas, vi­są lai­ką bu­vęs ly­de­riau­jan­tis re­gio­ne, šian­dien pa­sa­ko­ma, kad jis yra įsi­tvir­ti­nęs tvir­tai ket­vir­to­je vie­to­je. Ži­no­te, yra la­bai pa­na­šu kaip su Bal­tijos fut­bo­lo tau­rės tur­ny­ru, į ku­rį šie­met bu­vo pa­kvies­ta Is­lan­di­jos rink­ti­nė, ir ta­po ke­tu­rios ko­man­dos vie­toj tri­jų, ir Lie­tu­va tvir­tai įsi­tvir­ti­no ket­vir­to­je vie­to­je. Uos­tas, ku­ris tik­rai bu­vo ab­so­liu­tus ly­de­ris mū­sų re­gio­ne, šian­dien su­si­du­ria su di­džiu­lė­mis pro­ble­mo­mis. Tą pa­tį ga­li­ma pa­sa­ky­ti apie „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lius“ ir pa­na­šius da­ly­kus.

Ir dėl vals­ty­bės pres­ti­žo tarp­tau­ti­nė­je are­no­je iš­sau­go­ji­mo ir di­di­ni­mo už­sie­nio po­li­ti­kos sri­ty­je. 32 me­tus mes ras­da­vo­me su­ta­ri­mą iš es­mės dviem svar­biau­siais klau­si­mais, kaip mi­nė­jau, ne­svar­bu, kas bū­tų val­džio­je, tai yra už­sie­nio po­li­ti­kos ir na­cio­na­li­nio sau­gu­mo klau­si­mais. Bū­tų la­bai ne­ge­rai, jei­gu kas ket­ve­rius me­tus mes kreip­tu­me Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos kryp­tį ne pa­gal tai, ko­kie yra svar­biau­si, di­džiau­si ša­lies in­te­re­sai, bet pa­gal po­li­ti­nės par­ti­jos ar po­li­ti­nių par­ti­jų įsi­vaiz­da­vi­mą. Taip, po­ky­čius ga­li da­ry­ti kiek­vie­na po­li­ti­nė par­ti­ja, at­ėju­si į val­džią, tu­ri to­kią tei­sę ir pa­rei­gą, bet svar­biau­sia, kad tie po­ky­čiai bū­tų il­ga­lai­kiai ir su­tar­ti. Ir šian­dien, pa­ti­kė­ki­te, ne­nu­ošir­džiai at­ro­do tas no­ras pa­si­ra­šy­ti su­si­ta­ri­mą. Jei­gu to­kio su­si­ta­ri­mo už­sie­nio po­li­ti­kos sri­ty­je rei­kia, tai prieš tai rei­kia kal­bė­tis, tar­tis, ieš­ko­ti kom­pro­mi­so, o ne su­si­ta­ri­mu įtvir­tin­ti sta­tus quo, ku­ris yra jau pa­da­ry­tas. Tai nė­ra su­si­ta­ri­mas, tai yra vie­nos iš va­lių pri­me­ti­mas.

Baig­da­mas no­riu tik­rai pa­lin­kė­ti ir vi­siems mums iš­girs­ti ne­šab­lo­niš­kus, ne biu­ro­kra­ti­nius at­sa­ky­mus į tuos klau­si­mus. Gal­būt ir klai­dų pri­pa­ži­ni­mas, ir no­ras tu­rė­ti kon­sen­su­są, ir su­ta­ri­mo pa­ieš­ka ga­lė­tų vai­ni­kuo­ti ka­da nors iš tik­rų­jų su­ta­ri­mą už­sie­nio po­li­ti­kos pa­grin­di­niais klau­si­mais, kad, ne­pri­klau­so­mai nuo po­li­ti­nio cik­lo, kas ket­ve­ri me­tai ne­bū­tų kei­čia­mos pa­grin­di­nės kryp­tys. La­bai ne­gra­žiai at­ro­dy­tų, jei­gu nau­jo­ji dau­gu­ma po ket­ve­rių, po dve­jų ar po še­še­rių me­tų, ne­svar­bu, ko­kia bus tau­tos va­lia, vėl grįž­tų prie tų klau­si­mų ir su­gal­vo­tų, kad, pa­vyz­džiui, rei­kia vėl grą­žin­ti ir pa­keis­ti ne… Tai­va­no pre­ky­bi­nės at­sto­vy­bės pa­va­di­ni­mą į ko­kį nors ki­to­kį. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, da­bar, va­do­vau­da­ma­si Sta­tu­to 221 straips­niu, ap­ra­šan­čiu in­ter­pe­lia­ci­jos nag­ri­nė­ji­mo Sei­mo po­sė­dy­je tvar­ką, kvie­čiu į tri­bū­ną mi­nist­rą G. Lan­d­sber­gį pa­teik­ti sa­vo at­sa­ky­mus. Mi­nist­ro kal­bai ski­ria­ma iki 30 mi­nu­čių.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, iš­ties aš tik pra­džio­je pa­si­džiaug­siu skir­tu dė­me­siu už­sie­nio po­li­ti­kai. Tik­rai ne­pa­me­nu to­kių lai­kų, kad bū­tų tiek įsi­gi­li­ni­mo į skir­tin­gas už­sie­nio po­li­ti­kos sri­tis. Ir iš tik­rų­jų už­sie­nio po­li­ti­ka iš už­sie­nio rei­ka­lų, at­ro­do, tam­pa tik­ra po­li­ti­ka, kur ga­li­ma tu­rė­ti nuo­mo­nes, jas iš­var­din­ti ir tarp tų nuo­mo­nių at­ras­ti skir­tu­mus, iš skir­tu­mų vė­liau mė­gin­ti ieš­ko­ti ir bur­ti kon­sen­su­są. Tik­rai tuo nuo­šir­džiai džiau­giuo­si.

Bet pra­džia yra ne apie tai, pra­džia apie klau­si­mus. Ti­kiuo­si, kad tu­rė­jo­te ga­li­my­bę su jais su­si­pa­žin­ti. Pa­gal Sta­tu­tą pri­va­lau juos dar sy­kį įgar­sin­ti, kad bū­tų ga­li­ma ge­riau įsi­klau­sy­ti ir po to pa­pil­do­mus klau­si­mus iš to už­duo­ti. Pa­čių klau­si­mų ne­skai­ty­siu, tik įvar­din­siu nu­me­rius.

1 klau­si­mas ir 1 at­sa­ky­mas į jį. Ru­si­jos am­ba­sa­do­riaus iš­siun­ti­mo klau­si­mas pra­dė­tas svar­s­ty­ti ir de­rin­ti su eu­ro­at­lan­ti­niais part­ne­riais iš kar­to po to, kai Ru­si­ja pra­dė­jo ka­rą prieš Uk­rai­ną. Apie to­kias in­ten­ci­jas pra­neš­ta 2022 m. va­sa­rio 25 d. Po to, kai Ru­si­jos pa­jė­gos šių me­tų ba­lan­džio 1 die­ną pa­si­trau­kė iš Bu­čos ir į švie­są iš­ki­lo ci­vi­lių žu­dy­nių Bu­čo­je bei ki­to­se oku­puo­to­se te­ri­to­ri­jo­se fak­tai, iš­aiš­kė­ję Ru­si­jos ka­ro nu­si­kal­ti­mai ir nu­si­kal­ti­mai žmo­niš­ku­mui rei­ka­la­vo stip­riau­sios re­ak­ci­jos.

Bu­vo pri­im­tas prin­ci­pin­gas spren­di­mas iš­siųs­ti iš Lie­tu­vos Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos am­ba­sa­do­rių A. Isa­ko­vą ir pa­nai­kin­ti lei­di­mą veik­ti Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­niam kon­su­la­tui Klai­pė­do­je, re­mian­tis 1963 me­tų Vie­nos kon­ven­ci­jos dėl kon­su­li­nių san­ty­kių 4 straips­niu. Apie šį spren­di­mą bu­vo in­for­muo­ti at­sa­kin­gi EIVT ir JAV Vals­ty­bės de­par­ta­men­to pa­rei­gū­nai, taip pat part­ne­riai Bal­ti­jos ša­lių už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­se. Ba­lan­džio 4 die­ną į Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ją bu­vo iš­kvies­tas Ru­si­jos am­ba­sa­dos at­sto­vas ir jam bu­vo įteik­ta no­ta, rei­ka­lau­jan­ti am­ba­sa­do­riui A. Isa­ko­vui pa­lik­ti Lie­tu­vą ir pra­ne­šan­ti apie Ru­si­jos kon­su­la­to Klai­pė­do­je už­da­ry­mą.

At­sa­ky­mas į 2 klau­si­mą: Lie­tu­vos di­plo­ma­ti­jos po­li­ti­nis tiks­las ne­bu­vo, kaip tei­gia­ma klau­si­mo for­mu­luo­tė­je, at­šauk­ti Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rių iš Mask­vos, bet pa­že­min­ti di­plo­ma­ti­nių san­ty­kių su Ru­si­ja ly­gį, at­sa­kant į iš­aiš­kė­ju­sius Ru­si­jos ar­mi­jos at­lik­tus ka­ro nu­si­kal­ti­mus ir nu­si­kal­ti­mus žmo­niš­ku­mui. Pa­tvir­ti­na­me, kad Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos di­plo­ma­tai ta­rė­si su Lat­vi­jos ir Es­ti­jos di­plo­ma­tais dėl ben­dro Ru­si­jos di­plo­ma­tų, taip pat ir am­ba­sa­do­rių iš­siun­ti­mo. Po tri­ša­lių kon­sul­ta­ci­jų Ry­ga ir Ta­li­nas nu­spren­dė iš sa­vo vals­ty­bių iš­siųs­ti že­mes­nio ran­go Ru­si­jos di­plo­ma­tus bei nu­trauk­ti Ru­si­jos kon­su­la­tų veik­lą ati­tin­ka­mai Daug­pi­ly­je, Lie­po­jo­je, Nar­vo­je ir Tar­tu.

3 at­sa­ky­mas. Jū­sų mi­ni­mos Eu­ro­pos Są­jun­gos sank­ci­jos, tai­ko­mos Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jai dėl jos ag­re­si­jos ir ka­ro prieš Uk­rai­ną, bu­vo pri­ima­mos at­ski­rais pa­ke­tais ir nuo­lat ple­čia­mos.

Ket­vir­ta­sis pa­ke­tas, ku­riuo bu­vo ap­ri­bo­tas ir ge­le­žies bei me­ta­lo ve­ži­mas, bu­vo pri­im­tas ko­vo 15 die­ną su ati­dė­tu įsi­ga­lio­ji­mo ter­mi­nu nuo bir­že­lio 17 die­nos. Vi­sos pri­im­tos sank­ci­jos ir jų pa­ke­tai kar­tu su jų įsi­ga­lio­ji­mo mo­da­lu­mais bu­vo ir yra skel­bia­mi vie­šai tiek Eu­ro­pos Są­jun­gos, tiek Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jų. Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja nuo­lat už­si­i­ma dez­in­for­ma­ci­ja, pro­pa­gan­da bei in­for­ma­ci­nė­mis ma­ni­pu­lia­ci­jo­mis. Tai nė­ra nau­jas reiš­ki­nys ar ne­ti­kė­tu­mas, to­dėl jų sklei­džia­mą in­for­ma­ci­ją rei­kia ver­tin­ti la­bai kri­tiš­kai ir ne­pa­si­duo­ti ma­ni­pu­lia­ci­joms.

4 at­sa­ky­mas. Vi­ce­mi­nist­ras at­sa­kė dis­po­nuo­da­mas in­for­ma­ci­ja, ku­ri jam tuo me­tu bu­vo as­me­niš­kai pri­ei­na­ma. Lie­tu­va yra Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rė, to­dėl ne­ga­li pri­im­ti vie­na­ša­liš­kų spren­di­mų Eu­ro­pos Są­jun­gos sank­ci­joms tai­ky­ti. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja tei­kia aiš­ki­ni­mus ir at­sa­ky­mus į už­duo­da­mus klau­si­mus dėl sank­ci­jų.

5 at­sa­ky­mas. Ka­li­ning­ra­do tran­zi­to klau­si­mas yra kom­plek­siš­kas, tai ir ke­lei­vių tran­zi­tas, sank­cio­nuo­tų pre­kių tran­zi­tas, ne­sank­cio­nuo­tų pre­kių tran­zi­tas, ka­ri­nis tran­zi­tas ir ki­ta. Klau­si­mus, pri­klau­so­mai nuo jų spe­ci­fi­kos, ko­or­di­na­vo ne tik skir­tin­gi Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos vi­ce­mi­nist­rai, bet ir ki­tos mi­nis­te­ri­jos bei ins­ti­tu­ci­jos.

6 klau­si­mas ir 6 at­sa­ky­mas. Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja ir ki­tos ins­ti­tu­ci­jos re­gu­lia­riai ir nuo­lat tei­kia in­for­ma­ci­ją apie pri­ima­mas sank­ci­jas bei jų mo­da­lu­mus. Lie­tu­vos vie­šo­jo­je erd­vė­je ži­niask­lai­dos prie­mo­nės, skir­tin­gai nei Ru­si­jo­je ir Bal­ta­ru­si­jo­je, vei­kia lais­vai ir ne­pri­klau­so­mai, už­tik­ri­na lais­vą in­for­ma­ci­jos, nuo­mo­nių ir ver­ti­ni­mo apy­kai­tą bei pliu­ra­liz­mą. Ži­niask­lai­dos prie­mo­nės sa­va­ran­kiš­kai ir ne­pri­klau­so­mai nuo val­džios ins­ti­tu­ci­jų ren­ka­si te­mas bei pa­šne­ko­vus. Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja vi­sa­da pa­si­sa­kė už ži­niask­lai­dos lais­vę ir gins jos tei­ses tiek ša­lies vi­du­je, tiek pa­sau­ly­je. Skir­tin­gai nei au­to­ri­ta­ri­niai re­ži­mai, nie­ka­da ne­sieks val­dy­ti vie­šo­sios erd­vės.

7 at­sa­ky­mas: ne­bu­vo.

8 at­sa­ky­mas. 2022 m. ge­gu­žės 17 d. įsi­ga­lio­jo nau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tarp­tau­ti­nių san­k­ci­jų įsta­ty­mo re­dak­ci­ja. Pa­gal įsta­ty­mą tarp­tau­ti­nių sank­ci­jų įgy­ven­di­ni­mą ko­or­di­nuo­ja Tarp­tau­ti­nių sank­ci­jų ko­or­di­na­vi­mo ko­mi­si­ja. O sank­ci­jų įgy­ven­di­ni­mą pa­gal kom­pe­ten­ci­ją vyk­do įsta­ty­me api­brėž­tos kom­pe­ten­tin­gos ins­ti­tu­ci­jos. Sank­ci­jų, su­si­ju­sių su su­si­sie­ki­mu, įgy­ven­di­ni­mas, kaip pri­skir­tai kom­pe­ten­tin­gai ins­ti­tu­ci­jai, pri­klau­so Lie­tu­vos Res­pub­li­kos su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jai. Tai, kad in­for­ma­ci­ją apie sank­ci­jas tei­kia „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“, at­spin­di tei­sės ak­tais nu­sta­ty­tą at­sa­ko­my­bių pa­si­da­li­ji­mą.

9 at­sa­ky­mas. Kaip mi­nė­ta at­sa­ky­me į 4 klau­si­mą, vi­ce­mi­nist­ras dis­po­na­vo vi­sa jam tuo me­tu pri­ei­na­ma bu­vu­sia in­for­ma­ci­ja.

10 klau­si­mas. Dėl tran­zi­to į Ka­li­ning­ra­dą Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja ne­in­ter­pre­ta­vo Eu­ro­pos Są­jun­gos sank­ci­jų reg­la­men­to se­lek­ty­viai, o lai­kė­si Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tų.

11 at­sa­ky­mas. Kon­sul­ta­ci­jos su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja dėl tin­ka­mo sank­ci­jų įgy­ven­di­ni­mo pa­gal po­rei­kį vyks­ta nuo­lat. Kon­kre­čiu at­ve­ju kon­sul­ta­ci­jos vy­ko ke­le­tą mė­ne­sių su skir­tin­gais Ko­mi­si­jos di­rek­to­ra­tais. Vi­siems bu­vo iš­sa­miai pri­sta­ty­tos ga­li­mos ri­zi­kos.

12 at­sa­ky­mas. Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja nuo­lat pa­gal sa­vo kom­pe­ten­ci­ją ir pa­rei­ka­la­vi­mą Sei­mo sta­tu­to tvar­ka tei­kia pra­šo­mą in­for­ma­ci­ją ir yra at­skai­tin­ga Sei­mui bei pir­miau­sia tam tik­riems Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų bei Sei­mo Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tams. No­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas bei Ant­rojo ope­ra­ty­vi­nių tar­ny­bų de­par­ta­men­tas prie Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ir­gi tam tik­riems ko­mi­te­tams, pir­miau­sia Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tui, tei­kia in­for­ma­ci­ją bei ver­ti­ni­mus dėl grės­mių ir ri­zi­kos Lie­tu­vos na­cio­na­li­niam sau­gu­mui, skel­bia me­ti­nius grės­mių ver­ti­ni­mus Lie­tu­vo­je ir re­gio­ne, įskai­tant ir Ka­li­ning­ra­do sri­tį.

13 at­sa­ky­mas. Iki bir­že­lio 24 die­nos Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos vie­šai skel­bia­muo­se do­ku­men­tuo­se ir su­si­ra­ši­nė­ji­me su Lie­tu­vos at­sto­vais Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vai lai­kė­si po­zi­ci­jos, kad „tran­sit bet­we­en Ka­li­ning­rad and main­land Rus­sia via EU Mem­ber Sta­tes of items fal­ling wit­hin the sco­pe of the me­a­su­res is al­so pro­hi­bi­ted“ ir „the re­stric­tions to go­ods in tran­sit bet­ween main­land Rus­sia and Ka­li­ning­rad are to be ap­plied in the sa­me way as for the tran­sit of re­stric­ted go­ods ex­por­ted to or im­por­ted from Rus­sia or Be­la­rus“. Lie­pos 13 die­ną pa­skelb­to­se Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos gai­rė­se at­si­ra­do nuo­sta­ta, sa­kan­ti, kad nors tran­zi­tu į Ka­li­ning­ra­dą drau­džia­ma vež­ti sank­cio­nuo­tas pre­kes ke­liais („tran­sit of sanc­tio­ned go­ods by ro­ad is the­re­fo­re not al­lo­wed“), ta­čiau toks drau­di­mas ne­ga­lio­ja per­ve­ži­mams ge­le­žin­ke­liu („no such spe­ci­fic re­gi­me ap­plies to rail trans­port on the sa­me rou­te“). Lie­pos 13 die­ną Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos gai­rės taip pat nu­ma­tė, kad tran­zi­tu į (iš) Ka­li­ning­ra­do ve­ža­mi sank­cio­nuo­tų pre­kių kie­kiai ne­vir­šy­tų pas­ta­rų­jų tre­jų me­tų vi­dur­kio (nu­ma­ty­tas kvo­tas tran­zi­tu ge­le­žin­ke­liais ga­be­na­moms san­k­cio­nuo­toms pre­kėms).

14 at­sa­ky­mas. Pa­žy­mė­čiau, kad pro­fe­so­rius R. Lo­pa­ta nė­ra Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rys. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja tu­ri tei­sę teik­ti sa­vo nuo­mo­nę ir gai­res klau­si­mais pagal sa­vo kom­pe­ten­ci­ją.

15 at­sa­ky­mas. Pas­ku­ti­nis ma­no ir Eu­ro­pos Są­jun­gos vy­riau­sio­jo įga­lio­ti­nio už­sie­nio rei­ka­lams ir sau­gu­mo po­li­ti­kai Ž. Bo­re­lio su­si­ti­ki­mas įvy­ko šių me­tų lap­kri­čio 14 die­ną vy­ku­sio Eu­ro­pos Są­jun­gos Už­sie­nio rei­ka­lų ta­ry­bos po­sė­džio pa­raš­tė­se.

16 at­sa­ky­mas. Jū­sų klau­si­me yra tiek fak­ti­nė, tiek ver­ti­ni­mo klai­da. Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­sa­ko­my­bė ir ins­ti­tu­ci­nė ly­de­rys­tė for­muo­jant sank­ci­jų po­li­ti­ką tik reikš­min­gai au­go ir di­dė­jo. Dėl vi­sų aš­tuo­nių sank­ci­jų pa­ke­tų Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja pa­ren­gė am­bi­cin­gus siū­ly­mus. Tai pri­pa­žįs­ta ir už­sie­nio part­ne­riai, su ku­riais kar­tu Lie­tu­vos di­plo­ma­tų pa­stan­go­mis bu­vo pa­reng­tas ne vie­nas sank­ci­jų įro­dy­mų pa­ke­tas. Tuo tar­pu sank­ci­jų įgy­ven­di­ni­mas dėl sa­vo po­bū­džio bei re­mian­tis Sei­mo pri­im­ta Tarp­tau­ti­nių sank­ci­jų įsta­ty­mo re­dak­ci­ja yra ati­tin­ka­mai pa­skirs­ty­tas pa­gal sri­tis – už jas at­sa­kin­goms ir jo­se tin­ka­mą spe­ci­fi­nę kom­pe­ten­ci­ją tu­rin­čioms ins­ti­tu­ci­joms bei įstai­goms.

17 at­sa­ky­mas. No­rė­čiau pa­žy­mė­ti, ne tik pa­reiš­kiau, kad esu pa­si­ruo­šęs pri­si­im­ti as­me­ni­nę at­sa­ko­my­bę, bet ir įtei­kiau at­si­sta­ty­di­ni­mo pa­reiš­ki­mą raš­tu. Ta­čiau Mi­nist­rė Pir­mi­nin­kė jo ne­pa­ten­ki­no. Sa­vo ar­gu­men­tus Mi­nist­rė Pir­mi­nin­kė iš­dės­tė vie­šai (ci­tuo­ju): „Du Vy­riau­sy­bės na­riai įtei­kė man at­si­sta­ty­di­ni­mo pra­šy­mus, nu­ta­rę šį re­pu­ta­ci­nį nuos­to­lį pri­si­im­ti sau. Ver­ti­nu mi­nist­rų pa­si­ren­gi­mą pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę, bet ne­ga­liu su tuo su­tik­ti. Ne tik dėl to, kad, kaip pa­aiš­kė­jo, mi­nis­te­ri­joms te­ko veik­ti ne­pil­nos in­for­ma­ci­jos są­ly­go­mis, bet ir dėl to, kad ma­žiau­sias ri­zi­kas vals­ty­bei ke­lian­tį ke­lią iki kro­vi­nių at­si­sa­ky­mo vis dar rei­kia nu­žy­mė­ti, o at­sista­ty­di­ni­mai to ne­pa­dės pa­da­ry­ti. To­dėl mi­nist­rų at­si­sta­ty­di­ni­mo pra­šy­mų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tui ne­teik­siu ir šį­va­kar įti­ki­nau mi­nist­rus pra­šy­mus at­si­im­ti. Ti­kiuo­si, kad vė­liau­siai iki sau­sio 31 die­nos bus pa­teik­ti vi­si na­cio­na­li­niai su­si­da­riu­sios si­tu­a­ci­jos spren­di­niai, už­tik­ri­nan­tys vals­ty­bės na­cio­na­li­nio sau­gu­mo in­te­re­sus bei mi­ni­mi­zuo­jan­tys fi­nan­si­nes ri­zi­kas. Kar­tu Eu­ro­pos Są­jun­gos ly­giu bū­tų tei­kia­mi siū­ly­mai ir sie­kia­ma to­les­nių sek­to­ri­nių san­k­ci­jų Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mui iš­plė­ti­mo bei mak­si­ma­laus sin­chro­ni­za­vi­mo su JAV sank­ci­jo­mis.“ Taip pat no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad iš es­mės Mi­nist­rės Pir­mi­nin­kės iš­kel­ti už­da­vi­niai bu­vo re­a­li­zuo­ti.

18 at­sa­ky­mas. Pa­si­ren­gi­mas vei­kti eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų me­tu – vi­sų at­sto­vy­bių veik­los su­de­da­mo­ji da­lis. Pla­nai at­nau­ji­na­mi re­gu­lia­riai, vyk­do­mi mo­ky­mai ir pra­ty­bos. Lie­tu­vos am­ba­sa­dos Uk­rai­no­je kri­zi­nių si­tu­a­ci­jų val­dy­mo pla­nas bu­vo kei­čia­mas, sie­kiant adap­tuo­tis prie be­pre­ce­den­čių grės­mių, ku­rias Uk­rai­nos vals­ty­bei su­kū­rė Ru­si­ja. Pa­grin­di­niai pa­kei­ti­mai su­si­ję su su­stip­rin­tais pa­reng­ties ly­giais ir veiks­mais, jei to­kie pa­reng­ties ly­giai bū­tų įves­ti. Kon­kre­čios iš­trau­kos ne­ga­li bū­ti pa­teik­tos, ka­dan­gi tai in­for­ma­ci­ja, ku­rios at­sklei­di­mas ir pa­vie­ši­ni­mas di­din­tų am­ba­sa­dos pa­žei­džia­mu­mą. Į au­gan­čias grės­mes re­a­guo­ta pro­por­cin­gai ir lai­ku: dar­buo­to­jų šei­mų na­riai grą­žin­ti į Lie­tu­vą, vė­liau am­ba­sa­dos dar­buo­to­jų kie­kis su­ma­žin­tas iki mi­ni­ma­liai bū­ti­no, pa­si­reng­ta veik­los tęs­ti­nu­mo už­tik­ri­ni­mui iš Lvi­vo, at­lik­ti ki­ti rei­ka­lin­gi ad­mi­nist­ra­ci­niai spren­di­mai, su­si­ję su am­ba­sa­dos veik­la. Tai anaip­tol ne­bu­vo vie­na pa­sku­ti­nių eva­kuo­tų am­ba­sa­dų. Sa­va­lai­kiai veiks­mai lei­do už­tik­rin­ti sklan­džią am­ba­sa­dos dar­buo­to­jų eva­ku­a­ci­ją, pa­gal­bos pi­lie­čiams už­tik­ri­ni­mą, ope­ra­ty­viai grį­žus prie įma­no­mų veik­los for­mų, bei sklan­dų grį­ži­mą į Ki­je­vą.

19 at­sa­ky­mas. Vals­ty­bės ir tar­ny­bos pa­slap­čių įsta­ty­mas nu­ma­to, kad to­kia in­for­ma­ci­ja ne­ga­li bū­ti vie­šai at­sklei­džia­ma.

20 at­sa­ky­mas. Pri­me­nu, kad pri­im­tu do­ku­men­tu Sei­mas pir­miau­sia pa­ra­gi­no Jung­ti­nes Tau­tas, Eu­ro­pos Par­la­men­tą, Eu­ro­pos Ta­ry­bos Par­la­men­ti­nę Asam­blė­ją, ESBO Par­la­men­ti­nę Asam­blė­ją, NATO Par­la­men­ti­nę Asam­blė­ją, už­sie­nio ša­lių par­la­men­tus ir vy­riau­sy­bes pri­pa­žin­ti Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos vyk­do­mą Uk­rai­nos tau­tos ge­no­ci­dą, ka­ro nu­si­kal­ti­mus ir nu­si­kal­ti­mus žmo­niš­ku­mui bei siek­ti at­sa­ko­my­bės už šiuos nu­si­kal­ti­mus. Sei­mo na­riai taip pat pa­si­sa­kė už tai, kad su­vie­ny­to­mis tarp­tau­ti­nės ben­druo­me­nės pa­stan­go­mis ir re­mian­tis is­to­ri­jo­je ži­no­mais pre­ce­den­tais bū­tų įsteig­tas Spe­cia­lu­sis tarp­tau­ti­nis bau­džia­ma­sis tri­bu­no­las Ru­si­jos ag­re­si­jos nu­si­kal­ti­mams prieš su­ve­re­nią Uk­rai­ną iš­tir­ti ir įver­tin­ti bei kal­tie­siems pa­trauk­ti at­sa­ko­my­bėn. Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja nuo­lat ke­lia šiuos re­zo­liu­ci­jo­je įvar­din­tus sie­kius tiek dvi­ša­liais, tiek dau­gia­ša­liais for­ma­tai­s bei tel­kia tarp­tau­ti­nę ša­lių ko­a­li­ci­ją šiuo klau­si­mu, ben­dra­dar­biau­da­ma su Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja, tei­sės eks­per­tais, yra pa­ren­gu­si spe­cia­lią me­džia­gą, ku­ria iš­sa­miai bei da­ly­kiš­kai ar­gu­men­tuo­ja­mas ir pa­grin­džia­mas to­kio tri­bu­no­lo bei at­sa­ko­my­bės po­rei­kis, su tuo su­pa­žin­di­na­mos ir ki­tos vals­ty­bės.

Dėl Lie­tu­vos pi­lie­čių ga­li­mo pra­tur­tė­ji­mo. Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja to­kia in­for­ma­ci­ja ne­dis­po­nuo­ja, tai ki­tų, pir­miau­sia, žval­gy­bos bei tei­sė­sau­gos, ins­ti­tu­ci­jų vei­ki­mo lau­kas ir at­sa­ko­my­bės sri­tis.

21 at­sa­ky­mas. Ode­sos at­blo­ka­vi­mo klau­si­mą kė­liau vie­nas pir­mų­jų tuo me­tu, kai ši pro­ble­ma dar ne­bu­vo aiš­kiai su­vok­ta Va­ka­rų part­ne­rių. Kė­liau jį nuo­sek­liai nuo 2022 me­tų va­sa­ros pra­džios – fak­tiš­kai vi­suo­se dvi­ša­liuo­se ir dau­gia­ša­liuo­se su­si­ti­ki­muo­se nuo 2022 me­tų pa­va­sa­rio. Ra­gi­nau tai da­ry­ti ir vi­sus Lie­tu­vos at­sto­vus už­sie­nio ša­ly­se ir tarp­tau­ti­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se. Lie­pos 27 die­ną pa­siek­tas su­si­ta­ri­mas – Juo­do­sios jū­ros grū­dų ini­cia­ty­va, ku­ri pra­dė­jo veik­ti rug­pjū­čio 1 die­ną.

22 at­sa­ky­mas. Ne­su­tin­ku su tei­gi­niu, kad si­tu­a­ci­ja ne­bu­vo su­val­dy­ta. Ji bu­vo su­val­dy­ta – Eu­ro­pos Są­jun­gos kon­teks­te Lie­tu­va nuo pat pra­džių lai­kė­si griež­čiau­sios Ru­si­jos pi­lie­čių įva­žia­vi­mo į Lie­tu­vą ri­bo­ji­mo po­li­ti­kos. Siun­tė­me stip­rų sig­na­lą Ru­si­jos pi­lie­čiams, to­dėl srau­tai stip­riai su­ma­žė­jo. Ko­vo 10 die­ną bu­vo pri­im­tas spren­di­mas ne­iš­duo­ti Ru­si­jos pi­lie­čiams vi­zų, iš­sky­rus hu­ma­ni­ta­ri­niais pa­grin­dais. Rug­sė­jo 19 die­ną Lie­tu­va kar­tu su Len­ki­ja, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja už­da­rė sie­nas Ru­si­jos pi­lie­čiams, at­vyks­tan­tiems tu­riz­mo, kul­tū­ros, spor­to ir ver­slo tiks­lais. Ab­so­liu­čią dau­gu­mą Lie­tu­vos sie­ną kir­tu­sių Ru­si­jos pi­lie­čių su­da­rė tran­zi­tu į Ka­li­ning­ra­dą vy­kę ke­lei­viai, ku­rie ne­ke­lia Lie­tu­vos na­cio­na­li­niam sau­gu­mui grės­mių. Po 2022 m. va­sa­rio 24 d. į Lie­tu­vą įva­žia­vo 409 tūkst. 997 Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos pi­lie­čiai, iš­va­žia­vo – 368 tūkst. 647 (skir­tu­mas – 41 tūkst. 350). At­krei­pia­mas dė­me­sys, kad drau­di­mas į Lie­tu­vą at­vyk­ti da­liai Ru­si­jos pi­lie­čių įsi­ga­lio­jo rug­sė­jo 19 die­ną. Po įsi­ga­lio­ji­mo sta­tis­tiš­kai per die­ną tarp 1 tūkst. ir 1 tūkst. 500 Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos pi­lie­čių ker­ta Lie­tu­vos sie­ną įva­žiuo­da­mi ir pa­na­šus skai­čius iš­va­žiuo­ja. Apie 500 iš jų yra tran­zi­ti­niai ke­lei­viai, di­džio­ji da­lis li­ku­sių – vil­ki­kų vai­ruo­to­jai. Dėl ki­tų prie­žas­čių sie­ną kas­dien ker­ta apie 150 Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos pi­lie­čių: da­lis jų yra opo­zi­cio­nie­riai, da­lis – tu­rin­tys lei­di­mus gy­ven­ti Lie­tu­vo­je ar ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se.

23 at­sa­ky­mas. Lie­tu­va nuo­la­tos „Co­re­pe­re“ (ge­gu­žės 4 die­nos, bir­že­lio 28 die­nos, rug­sė­jo 7 die­nos, rug­sė­jo 30 die­nos), Už­sie­nio rei­ka­lų ta­ry­bos po­sė­džiuo­se (spa­lio 12 die­nos, lap­kri­čio 14 die­nos) pri­me­na, kad Bal­ta­ru­si­jai tu­ri bū­ti pri­tai­ky­tos sank­ci­jos veid­ro­di­niu prin­ci­pu, kaip ir Ru­si­jai. Taip pat apie tai kal­ba­ma dvi­ša­lių su­si­ti­ki­mų me­tu su ki­to­mis Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­mis: su Slo­va­ki­ja, Pran­cū­zi­ja, Len­ki­ja, Jung­ti­ne Ka­ra­lys­te, Is­lan­di­ja, Grai­ki­ja, Vo­kie­ti­ja ir Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vais. Šis klau­si­mas ke­lia­mas ir po­kal­biuo­se su mū­sų tre­čių­jų ša­lių part­ne­riais: JAV, Jung­ti­ne Ka­ra­lys­te, Ja­po­ni­ja, Ka­na­da ir Ko­rė­jos Res­pub­li­ka.

Dėl Lie­tu­vos pa­stan­gų šių me­tų Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bo­je ke­lia­mas ir Bal­ta­ru­si­jos at­sa­ko­my­bės klau­si­mas. Į ge­gu­žės, bir­že­lio ir spa­lio Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bas Lie­tu­vos siū­ly­mu įtrauk­tas at­ski­ras pa­ra­gra­fas dėl Bal­ta­ru­si­jos. Lie­tu­vos siū­ly­mu į sank­ci­jas Bal­ta­ru­si­jai įtrauk­tos pa­grin­di­nės Bal­ta­ru­si­jos trą­šų ga­myk­los „Grod­no Azot“, „Be­la­rus­ka­lij“. Į sek­to­ri­nes san­kci­jas taip pat įtrauk­ti ri­bo­ji­mai pa­grin­di­nių Bal­ta­ru­si­jo­je ga­mi­na­mų trą­šų ko­dams. Lie­tu­va san­k­cio­nuo­ti pa­tei­ku­si 31 Bal­ta­ru­si­jos as­me­nį ir 21 įmo­nę.

24 at­sa­ky­mas. Šių me­tų rug­sė­jo 1 die­ną įsi­ga­lio­ję Di­plo­ma­ti­nės tar­ny­bos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai už­tik­ri­no de­po­li­ti­za­vi­mo tiks­lų įgy­ven­di­ni­mą šiais bū­dais.

At­si­sa­ky­ta ne­pa­grįs­tos ir su­da­ran­čios są­ly­gas po­li­ti­zuo­ti di­plo­ma­ti­nę tar­ny­bą iš­im­ties vals­ty­bės po­li­ti­kams ir po­li­ti­nio (as­me­ni­nio) pa­si­ti­kė­ji­mo tar­nau­to­jams, pa­gal ku­rią šiems as­me­nims ne­tai­ko­mas pen­ke­rių me­tų ter­mi­nas at­kur­ti di­plo­ma­to sta­tu­są.

Pa­nai­kin­tos li­ku­sios pas­ku­ti­nės įdip­lo­ma­ti­ni­mo ga­li­my­bės at­si­sa­kant nuo­sta­tų: dėl di­plo­ma­to tar­ny­bos su­tar­ties su­da­ry­mo be kon­kur­so su as­me­niu, Pre­zi­den­to pa­skir­tu di­plo­ma­ti­niu at­sto­vu, su ku­riuo bu­vo su­da­ry­ta ter­mi­nuo­ta di­plo­ma­to tar­ny­bos su­tar­tis; dėl ter­mi­nuo­tų di­plo­ma­to tar­ny­bos su­tar­čių su­da­ry­mo su as­me­ni­mis, ku­rie ei­na pa­rei­gas, su­si­ju­sias su už­sie­nio po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mu, Pre­zi­den­to kan­ce­lia­ri­jo­je, Sei­mo kan­ce­lia­ri­jo­je, Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jo­je, ir ati­tin­ka­mai at­si­sa­ky­ta nuo­sta­tų dėl ne­ter­mi­nuo­tų di­plo­ma­to tar­ny­bos su­tar­čių su­da­ry­mo be kon­kur­so su šiais as­me­ni­mis.

Šios nuo­sta­tos už­tik­ri­na nuo­sek­lios ir skaid­rios di­plo­ma­ti­nės kar­je­ros ga­li­my­bes kar­je­ros di­plo­ma­tams. Ta­čiau svar­bu pa­žy­mė­ti, kad at­sto­vy­bių va­do­vų sky­ri­mo pro­ce­sas yra iš­skir­ti­nis ir ky­la iš Kon­sti­tu­ci­jos 84 straips­nio nuo­sta­tų, ku­rio­se nu­ma­ty­ta, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas spren­džia pa­grin­di­nius už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mus ir kar­tu su Vy­riau­sy­be vyk­do už­sie­nio po­li­ti­ką; Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas Vy­riau­sy­bės tei­ki­mu ski­ria ir at­šau­kia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos di­plo­ma­ti­nius at­sto­vus už­sie­nio vals­ty­bė­se ir prie tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų.

Di­plo­ma­ti­nio at­sto­vo sky­ri­mo tvar­ką de­ta­li­zuo­ja Di­plo­ma­ti­nės tar­ny­bos įsta­ty­mo 49 strai­ps­nis ir 28 straips­nio 2 da­lis. Pa­žy­mė­ti­na, kad as­muo, pa­skir­tas di­plo­ma­ti­niu at­sto­vu, pa­bai­gęs sa­vo pa­sky­ri­mo ka­den­ci­ją ne­tam­pa kar­je­ros di­plo­ma­tu. Tai­gi Kon­sti­tu­ci­ja nu­ma­to pa­grin­di­nius skir­tin­gų val­džios ins­ti­tu­ci­jų vaid­me­nis ir at­sa­ko­my­bes, ski­riant Lie­tu­vos di­plo­ma­ti­nius at­sto­vus už­sie­ny­je, ir šis pro­ce­sas yra ne po­li­ti­nis, o kon­sti­tu­ci­nių ga­lių re­a­li­za­vi­mo bū­das.

Am­ba­sa­do­riaus kan­di­da­tū­ra ap­svars­ty­ta ir pa­skir­ta Pre­zi­den­to, da­ly­vau­jant vi­soms Di­plo­ma­ti­nės tar­ny­bos įsta­ty­mo 49 straips­ny­je nu­ma­ty­toms vals­ty­bi­nėms ins­ti­tu­ci­joms (Pre­zi­den­tū­rai, Vy­riau­sy­bei, Sei­mui ir Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai) pa­gal tei­sės ak­tų joms su­teik­tus įga­lio­ji­mus šia­me pro­ce­se, to­dėl kves­tio­nuo­ti jo pa­sky­ri­mą nė­ra jo­kio pa­grin­do.

25 at­sa­ky­mas. Žiū­rė­ti į 24 klau­si­mą pa­teik­tą at­sa­ky­mą.

26 at­sa­ky­mas. Ne­tu­riu jo­kios abe­jo­nės, kad am­ba­sa­do­rius tin­ka­mai at­li­ko sa­vo pa­rei­gas ir sėk­min­gai at­sto­va­vo ir at­sto­vau­ja Lie­tu­vos in­te­re­sams.

27 at­sa­ky­mas. Žiū­rė­ti į 24 klau­si­mą pa­teik­tą at­sa­ky­mą. Tur­būt ne­rei­kia skai­ty­ti dar kar­tą 24 at­sa­ky­mo.

Am­ba­sa­do­riaus Ja­po­ni­jo­je A. Zy­ko kan­di­da­tū­ra ap­svars­ty­ta ir pa­skir­ta Pre­zi­den­to, da­ly­vau­jant vi­soms Di­plo­ma­ti­nės tar­ny­bos įsta­ty­mo 49 straips­ny­je nu­ma­ty­toms vals­ty­bi­nėms ins­ti­tu­ci­joms (Pre­zi­den­tū­rai, Vy­riau­sy­bei, Sei­mui ir Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai) pa­gal tei­sės ak­tų joms su­teik­tus įga­lio­ji­mus šia­me pro­ce­se, to­dėl kves­tio­nuo­ti jo pa­sky­ri­mą nė­ra jo­kio pa­grin­do.

No­rė­čiau taip pat pa­žy­mė­ti, kad A. Zy­kas – vie­nas gar­siau­sių Lie­tu­vos ja­po­no­lo­gų, pui­kiai iš­ma­nan­tis šios ša­lies kul­tū­rą, ge­rai mo­kan­tis šios ša­lies kal­bą, to­dėl tai su­da­ro ga­li­my­bes am­ba­sa­do­riui ypač ge­rai at­lik­ti pa­rei­gas šio­je vals­ty­bė­je ir gin­ti Lie­tu­vos in­te­re­sus.

28 at­sa­ky­mas. No­rė­čiau pa­tiks­lin­ti, ger­bia­mas P. Lu­kaus­kas nė­ra Lie­tu­vos di­plo­ma­ti­nis at­sto­vas Tai­va­ne, o Tai­va­ne nė­ra ati­da­ry­ta Lie­tu­vos di­plo­ma­ti­nė at­sto­vy­bė. Tai­pė­ju­je vei­kia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pre­ky­bos at­sto­vy­bė.

Kaip yra vie­šai pa­skel­bu­si Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­ja, iš vi­so į šias pa­rei­gas Val­s­ty­bės tar­ny­bos de­par­ta­men­to vyk­dy­to­je at­ran­ko­je pre­ten­da­vo aš­tuo­ni as­me­nys, o jo­je ge­riau­siai pa­si­ro­dė P. Lu­kaus­kas. Be jū­sų įvar­din­tų pa­rei­gų, jis pir­miau­sia yra su­kau­pęs dau­giau nei 20 me­tų pa­tir­tį ver­sle, už­ėmė va­do­vau­ja­mas pa­rei­gas įvai­rio­se ver­slo ben­dro­vė­se, va­do­va­vo Lie­tu­vos ver­slo plėt­rą ir eks­por­tą ska­ti­nu­siai agen­tū­rai.

29 at­sa­ky­mas. Pa­žy­miu, kad in­te­re­sų kon­flik­to tarp ener­ge­ti­kos mi­nist­ro D. Krei­vio ir URM de­par­ta­men­to va­do­vės D. Krei­vie­nės nė­ra, nes jie nė­ra vie­nas ki­tam pa­val­dūs. Taip pat VTEK yra pa­tei­ku­si Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai iš­aiš­ki­ni­mą, ku­ria­me pa­žy­mi, jog na­rys­tė po­li­ti­nė­je par­ti­jo­je pa­ti sa­vai­me nė­ra ap­lin­ky­bė, ke­lian­ti in­te­re­sų kon­flik­to si­tu­a­ci­ją. D. Krei­vie­nės il­ga­me­tė nuo­sek­li kar­je­ra Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je nuo vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės iki de­par­ta­men­to di­rek­to­rės – dau­giau nei 20 me­tų. Tai pa­ty­ru­si di­plo­ma­tė, tu­rin­ti aukš­čiau­sią Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos ap­do­va­no­ji­mą už nuo­pel­nus di­plo­ma­ti­nei tar­ny­bai. Taip pat 2021 me­tais D. Krei­vie­nė bu­vo ap­do­va­no­ta In­ves­tuo­to­jų fo­ru­mo kaip ge­riau­sia vals­ty­bės tar­nau­to­ja.

30 at­sa­ky­mas. Žiū­rė­ti į 24 klau­si­mą pa­teik­tą at­sa­ky­mą. S. Mas­laus­kai­tės-Ma­žy­lie­nės kan­di­da­tū­ra ap­svars­ty­ta ir pa­skir­ta Pre­zi­den­to, da­ly­vau­jant vi­soms Di­plo­ma­ti­nės tar­ny­bos įsta­ty­mo 49 straips­ny­je nu­ma­ty­toms vals­ty­bi­nėms ins­ti­tu­ci­joms (Pre­zi­den­tū­rai, Vy­riau­sy­bei, Sei­mui ir Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai) pa­gal tei­sės ak­tų jiems su­teik­tus įga­lio­ji­mus šia­me pro­ce­se, to­dėl kves­tio­nuo­ti jos pa­sky­ri­mą nė­ra jo­kio pa­grin­do. Pa­skir­ta Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rė prie Šven­to­jo Sos­to S. Maslauskaitė-Mažylienė yra baž­ny­ti­nio pa­vel­do eks­per­tė, tu­rin­ti il­ga­lai­kės aka­de­mi­nės pa­tir­ties. Am­ba­sa­do­rė yra dir­bu­si Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­jos me­no­ty­ri­nin­ke, Baž­ny­ti­nio pa­vel­do di­rek­to­re, mu­zie­jaus di­rek­to­re, Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to Kon­ti­nen­ti­nės fi­lo­so­fi­jos ir re­li­gi­jos stu­di­jų ka­ted­ros lek­to­re.

31 at­sa­ky­mas. Jū­sų klau­si­me mi­ni­ma sub­jek­ty­via in­for­ma­ci­ja aš ne­dis­po­nuo­ju. Iš Sei­mo na­rio Ž. Pa­vi­lio­nio ne­su su­lau­kęs jo­kių ne­tei­sė­tų ar ne­etiš­kų pra­šy­mų ar pa­gei­da­vi­mų, o am­ba­sa­do­rių pa­sky­ri­mai vy­ko ir vyks­ta pre­ci­ziš­kai tei­sės ak­tų nu­ma­ty­ta tvar­ka.

32 at­sa­ky­mas. Ne­su­tin­ku su jū­sų tei­gi­niais, kaip jau nu­ro­džiau anks­tes­niuo­se at­sa­ky­muo­se, Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos skaid­ru­mas bu­vo ir yra di­di­na­mas. (Bal­sai sa­lė­je) Jei­gu jūs ne­klau­so­te, ne­reiš­kia, kad vi­si ne­klau­so. (Bal­sai sa­lė­je: „Klau­so­me, klau­so­me.“ ) Va, pra­šom, Bir­žai klau­so, o jūs ne­klau­so­te. Ačiū jums, iš tik­rų­jų man la­bai svar­bu. Pet­rai, ga­liu tęs­ti? (Bal­sai sa­lė­je)

At­krei­pia­me dė­me­sį, kad Ko­rup­ci­jos su­vo­ki­mo in­dek­sas ir Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos už­sa­ky­mu „Vil­mo­rus“ at­lik­ta ap­klau­sa – du skir­tin­gi ty­ri­mai.

Ko­rup­ci­jos su­vo­ki­mo in­dek­sas – vie­nas gar­siau­sių, ger­bia­mas Pet­rai, pa­sau­ly­je ko­rup­ci­jos su­vo­ki­mo ty­ri­mų, pa­ro­dan­tis, kaip įvai­rioms pa­sau­lio vals­ty­bėms pa­vyks­ta kon­tro­liuo­ti ko­rup­ci­ją. Šis ty­ri­mas yra at­lie­ka­mas „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“. 2021 me­tais Ko­rup­ci­jos su­vo­ki­mo in­dek­so ty­ri­me Lie­tu­vai skir­tas 61 ba­las iš 100 ir 34 vie­ta 180 ša­lių są­ra­še. Lie­tu­va už­ima 13 vie­tą tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių. 2021 me­tų ty­ri­mo duo­me­ni­mis, Lie­tu­va pa­ki­lo per vie­ną vie­tą, tai reiš­kia, kad ten­den­ci­ja yra ge­rė­jan­ti.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos už­sa­ky­mu „Vil­mo­rus“ at­lie­ka ki­tą ty­ri­mą – „Lie­tu­vos ko­rup­ci­jos že­mė­la­pis“. Per vi­są šio ty­ri­mo eg­zis­ta­vi­mo lai­ką Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja nie­ka­da ne­bu­vo įvar­din­ta tarp la­bai ko­rum­puo­tų ins­ti­tu­ci­jų. Pa­žy­mė­ti­na, kad mi­nis­te­ri­ja sis­te­min­gai stip­ri­na vi­di­nės kon­tro­lės me­cha­niz­mus, mi­nist­ro įsa­ky­mu pa­tvir­tin­tas nau­jas Vi­daus kon­tro­lės ap­ra­šas. Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos ver­ti­ni­mu, ty­ri­me pa­teik­ti skai­čiai at­spin­di ben­drą ap­klau­sos 2021 me­tų nei­gia­mą ver­ti­ni­mo ten­den­ci­ją.

33 at­sa­ky­mas. Kon­sul­ta­ci­jos su part­ne­riais dėl ry­šių plėt­ros su Tai­va­nu vy­ko nuo­la­tos. Dėl at­sto­vy­bės ati­da­ry­mo Vil­niu­je pra­ėju­sių me­tų rug­pjū­tį bu­vo kon­sul­tuo­ja­ma­si su Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Iš­ori­nių veiks­mų tar­ny­bos pa­rei­gū­nais, trans­at­lan­ti­niais part­ne­riais. Part­ne­riai pa­brė­žė, kad svei­ki­na Lie­tu­vos sie­kį plė­to­ti ak­ty­ves­nius ry­šius su Tai­va­nu ir kad at­sto­vy­bės pa­va­di­ni­mo klau­si­mas ne­pa­žei­džia „vie­nos Ki­ni­jos po­li­ti­kos“. Tai vė­liau bu­vo pa­tvir­tin­ta Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bos pre­zi­den­to Š. Mi­še­lio ir Eu­ro­pos Są­jun­gos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kės U. fon der Le­jen laiš­ke Eu­ro­pos Par­la­men­to ir Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių na­rių par­la­men­tų na­riams: „(…) mes ne­lai­ko­me rep­re­zen­ta­ci­nės at­sto­vy­bės iš Tai­va­no (ar Tai­va­ne) ati­da­ry­mo (…) kaip prieš­ta­rau­jan­čio Eu­ro­pos Są­jun­gos vie­nos Ki­ni­jos po­li­ti­kai.“ Tai­gi, Lie­tu­va ne­pa­da­rė jo­kių veiks­mų, ku­rie prieš­ta­rau­tų ki­tų part­ne­rių po­zi­ci­jai dėl ry­šių su Tai­va­nu plėt­ros.

34 at­sa­ky­mas. Pir­miau­sia no­rė­čiau at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį, kad at­sto­vy­bės pa­va­di­ni­mas Lie­tu­vo­je – Tai­va­no žmo­nių at­sto­vy­bė (angl. Tai­wa­ne­se Rep­re­sen­ta­ti­ve Of­fi­ce in Lit­hu­a­nia).

Tarp klau­si­me įvar­din­tų ins­ti­tu­ci­jų in­for­ma­ci­ja bu­vo kei­čia­ma­si re­gu­lia­riai, o spren­di­mai pri­ima­mi pa­gal kiek­vie­nos ins­ti­tu­ci­jos kom­pe­ten­ci­jas. Ry­šių plėt­ra su Tai­va­nu (įskai­tant ap­si­kei­ti­mą at­sto­vy­bė­mis) yra įgy­ven­di­na­ma pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2020 d. gruo­džio 11 d. nu­ta­ri­mu pa­tvir­tin­tą Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą.

35 at­sa­ky­mas. Ki­ni­jos prie­var­ti­nių veiks­mų prieš Lie­tu­vą klau­si­mas bu­vo iš­kel­tas 2021 me­tų rug­pjū­čio pa­bai­go­je „Co­re­pe­re“. In­for­ma­ci­jos at­nau­ji­ni­mas bu­vo re­gu­lia­riai tei­kia­mas vė­les­niuo­se „Co­re­pe­ro“, PSK bei COASI ir TPC dar­bo gru­pė­se, dar­bo­tvarkėje esant Ki­ni­jos klau­si­mui ar­ba iš­ke­liant jį prie ki­tų klau­si­mų. EIVT ir EK ak­ty­viai įsi­trau­kė ir tar­pi­nin­ka­vo Lie­tu­vos klau­si­mu su Ki­ni­jos pa­rei­gū­nais. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos vi­ce­pre­zi­den­tas V. Domb­rov­skis ir Ž. Bo­re­lis iš­lei­do vie­šą pa­reiš­ki­mą, pa­smer­kian­tį Ki­ni­jos veiks­mus. Vie­šai Lie­tu­vą iš kar­to pa­rė­mė tuo me­tu pir­mi­nin­kau­jan­ti Ta­ry­bai Slo­vė­ni­ja ir kiek vė­liau Pran­cū­zi­ja. JAV pa­ra­ma ne kar­tą bu­vo iš­reikš­ta su­si­ti­ki­muo­se su vals­ty­bės sek­re­to­riu­mi bei ki­tais JAV pa­rei­gū­nais, Vals­ty­bės de­par­ta­men­to pa­reiš­ki­muo­se, JAV Se­na­to 2021 m. lap­kri­čio 4 d. re­zo­liu­ci­jo­je.

36 at­sa­ky­mas. Dis­ku­si­jos dėl ak­ty­vių san­ty­kių su Tai­va­nu vyks­ta įvai­rio­se Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se na­rė­se. Dau­gu­ma vals­ty­bių jau anks­čiau bu­vo ati­da­riu­sios sa­vo at­sto­vy­bes Tai­va­ne (17 Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė, Švei­ca­ri­ja), Tai­va­nas ati­da­ręs sa­vo at­sto­vy­bes 19 Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių (taip pat Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, Švei­ca­ri­jo­je ir prie Šven­to­jo Sos­to). Pa­lai­ky­mas Lie­tu­vos spren­di­mų iš­reikš­tas Eu­ro­pos Par­la­men­to do­ku­men­tuo­se, juo­se vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės ra­gi­na­mos stip­rin­ti ry­šius su Tai­va­nu.

37 at­sa­ky­mas. Ati­da­ry­ti sa­vo at­sto­vy­bes ki­to­se ša­ly­se ar pri­im­ti ki­tų ša­lių at­sto­vy­bes yra kiek­vie­nos ša­lies su­ve­re­ni tei­sė ir spren­di­mas. Lie­tu­vos spren­di­mas plė­to­ti ak­ty­ves­nius san­ty­kius su Tai­va­nu su­lau­kė pri­ta­ri­mo tiek Eu­ro­pos Są­jun­go­je, tiek JAV ir šian­dien ma­to­me, kad daug vals­ty­bių Lie­tu­vos pa­vyz­džiu plė­to­ja ak­ty­ves­nius ry­šius su Tai­va­nu.

38 at­sa­ky­mas. Pa­si­ta­ri­muo­se ir dis­ku­si­jo­se dėl Tai­va­no žmo­nių at­sto­vy­bės ati­da­ry­mo da­ly­va­vo ne vie­nas Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos dar­buo­to­jas. Man nė­ra ži­no­ma ir at­sa­kin­gos in­s­ti­tu­ci­jos nė­ra nu­sta­čiu­sios, kad vi­ce­mi­nist­ras ga­lė­jo tu­rė­ti pri­va­čių in­te­re­sų kon­flik­tą.

39 at­sa­ky­mas. Kaip jau bu­vo mi­nė­ta at­sa­kant į 35 klau­si­mą, bu­vo kon­sul­tuo­ja­ma­si ir su Eu­ro­pos Są­jun­gos iš­ori­nių veiks­mų tar­ny­ba, ir su JAV Vals­ty­bės de­par­ta­men­tu. San­ty­kių plė­t­ros su Tai­va­nu klau­si­mas bu­vo ap­ta­ria­mas ir dvi­ša­liuo­se su­si­ti­ki­muo­se su Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­mis na­rė­mis, ir su tre­čio­sio­mis vals­ty­bė­mis – Jung­ti­ne Ka­ra­lys­te, Ja­po­ni­ja ir Aust­ra­li­ja.

40 at­sa­ky­mas. Kaip jau bu­vo mi­nė­ta, spren­di­mai ak­ty­viau plė­to­ti ry­šius su Tai­va­nu ir ki­to­mis In­di­jos ir Ra­mio­jo van­de­ny­no ša­li­mis bu­vo pri­im­ti įgy­ven­di­nant Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos nuo­sta­tas dėl stra­te­gi­nės di­ver­si­fi­ka­ci­jos ir Lie­tu­vos pri­klau­so­my­bės nuo au­to­kra­ti­nių re­ži­mų ša­lių ma­ži­ni­mo. Jau šian­dien ma­to­me, kad šis spren­di­mas at­ne­šė di­de­lę eko­no­mi­nę nau­dą Lie­tu­vos ver­slui – pra­ėju­siais me­tais ir šie­met la­bai su­ak­ty­vė­jo eko­no­mi­niai ry­šiai su Lie­tu­vos stra­te­gi­ne part­ne­re JAV, pa­grin­di­nė­mis In­di­jos ir Ra­mio­jo van­de­ny­no re­gio­no vals­ty­bė­mis. Eks­por­tas iš Lie­tu­vos į Ki­ni­ją bu­vo su­stab­dy­tas dėl ne­tei­sė­tų Ki­ni­jos veiks­mų. 2022 m. sau­sio 27 d. Eu­ro­pos Są­jun­ga ini­ci­ja­vo PPO gin­čų spren­di­mo pro­ce­dū­rą prieš Ki­ni­ją, kreip­da­ma­si su pra­šy­mu su­reng­ti kon­sul­ta­ci­jas dėl Ki­ni­jos tai­ko­mo eko­no­mi­nio spau­di­mo Lie­tu­vai ir ki­toms ES ša­lims ir dis­kri­mi­na­ci­nių pre­ky­bos ap­ri­bo­ji­mų.

41 at­sa­ky­mas. Lie­tu­vos pla­nai ak­ty­viau plė­to­ti ry­šius su Tai­va­nu, įskai­tant at­sto­vy­bių ati­da­ry­mą, bu­vo re­gu­lia­riai ap­ta­ria­mi su ki­tų ins­ti­tu­ci­jų bei ver­slo at­sto­vais Eko­no­mi­nės di­plo­ma­ti­jos ta­ry­bos ir Eko­no­mi­nės di­plo­ma­ti­jos ta­ry­bos dar­bo gru­pė­je.

42 at­sa­ky­mas. Lie­tu­vos sie­kis plė­to­ti ry­šius su Tai­va­nu ir ki­to­mis In­di­jos ir Ra­mio­jo van­de­ny­no re­gio­no ša­li­mis nuo­la­tos bu­vo pri­sta­to­mas Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­te.

43 at­sa­ky­mas. Šiais klau­si­mais dir­ba ne tik Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, bet ir ko­le­gos iš Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jos, Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos ir Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos. (Man li­ko 3 mi­nu­tės?) Pir­miau­sia no­riu pa­brėž­ti, kad jau da­bar kai ku­rie lie­tu­viš­ki mais­to ir že­mės ūkio pro­duk­tai eks­por­tuo­ja­mi į Tai­va­ną – pa­vyz­džiui, šo­ko­la­das, alus, pro­duk­tai, nau­do­ja­mi gy­vū­nų pa­ša­rams. Šių pro­duk­tų eks­por­tas į Tai­va­ną nuo pra­ėju­sių me­tų pa­di­dė­jo dau­giau nei dvi­gu­bai. Baig­tos pro­ce­dū­ros ir dėl lie­tu­viš­kų pie­no, žu­vies, kiau­ši­nių pro­duk­tų eks­por­to lei­di­mų, lei­di­mai bus pa­tvir­tin­ti ar­ti­miau­siu me­tu. Taip pat pro­ce­se lei­di­mai lie­tu­viš­kai jau­tie­nai, ti­ki­mės, kad lei­di­mai bus su­teik­ti iki šių me­tų pa­bai­gos.

44 at­sa­ky­mas. Lai­ko­mės prin­ci­po, kad spren­di­mą dėl pa­va­di­ni­mo tu­ri tei­sę pri­im­ti stei­gian­čio­ji pu­sė, tai­gi, to­kį pa­va­di­ni­mą pa­siū­lė Tai­va­no at­sto­vai. Ma­no­me, kad tai ten­ki­na ir Lie­tu­vos, ir Tai­va­no in­te­re­sus.

45 at­sa­ky­mas. Lie­tu­vos pre­ky­bos at­sto­vy­bės Tai­va­ne ati­da­ry­mas ne­vė­la­vo, ati­ti­ko lū­kes­čius ir prog­no­zes.

Vis­kas. Ačiū kan­triau­siems.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dė­ko­ju už at­sa­ky­mus.

Ger­bia­mi ko­le­gos, ki­tas šios pro­ce­dū­ros eta­pas yra at­sa­ky­mai į už­si­ra­šiu­sių Sei­mo na­rius klau­si­mus. Tam ir­gi yra ski­ria­ma 30 mi­nu­čių, o klau­sian­čių tvar­ka yra ana­lo­giš­ka Vy­riau­sy­bės va­lan­dai. Pir­ma­sis klau­sia G. Sur­plys.

G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū. Pir­miau­sia no­rė­čiau vis dėl­to re­a­guo­ti į prem­je­rės pa­sa­ky­mą. Aš ne­pa­si­ra­šiau dėl bui­ti­nių prie­žas­čių, nes bu­vau ko­man­di­ruo­tė­je. Bet tai ne­reiš­kia, kad ga­li­ma iš­vers­ti šį ma­no pa­si­sa­ky­mą ar­ba ne­pa­si­ra­šy­mą į tai, kad vis­kas ge­rai. Nė­ra vis­kas ge­rai, jei­gu tik at­si­ker­ti į pa­sta­bas ir ap­si­me­ti, kad vis­kas yra skaid­ru ir gra­žu.

O, mi­nist­re, jums klau­si­mai yra du. Vis dėl­to dėl tų am­ba­sa­do­rių sky­ri­mo. Kad jie yra kom­pe­ten­tin­gi žmo­nės ir tur­būt pui­kiai at­liks sa­vo dar­bą, tur­būt aš ne­kves­tio­nuo­siu, bet jei­gu vie­nas iš jų yra jū­sų pa­ta­rė­jas, jei­gu ki­tas yra val­dan­čio­sios par­ti­jos at­sto­vas, jei­gu tre­čias yra val­dan­čio­sios par­ti­jos at­sto­vo su­tuok­ti­nė, jei­gu ket­vir­tas yra prem­je­rės pa­ta­rė­jas ir iš­ei­na, kad vos ne penk­ta­da­lis vi­sų jū­sų pa­sky­ri­mų yra vis dėl­to ne iš kar­je­ros di­plo­ma­tų. Jei­gu tai bū­tų įvy­kę mū­sų ka­den­ci­jo­je, ar jūs sa­ky­tu­mė­te, kad čia vis­kas yra okay? Tai vie­nas klau­si­mas. O ki­tas…

PIRMININKĖ. Lai­kas.

G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas Gied­riau. Na, su­pla­ka­te į vie­ną krū­vą dau­ge­lį da­ly­kų. Aš jau sa­vo at­sa­ky­muo­se pa­sa­kiau, kad rei­kia at­skir­ti di­plo­ma­ti­nius at­sto­vus nuo ne di­plo­ma­ti­nių at­sto­vų, kai ku­rie yra at­rink­ti Eko­no­mi­kos mi­nis­te­ri­jos. Vi­sų jų pa­tir­tis yra įgy­ta ne kon­ser­va­to­rių ar­ba su kon­ser­va­to­riais, o ir jū­sų ka­den­ci­jo­je, ir ka­den­ci­jo­je prieš tai, ir taip to­liau. Tai žmo­nės, dir­bę il­gus de­šimt­me­čius vals­ty­bei.

Pre­zi­den­tas Kon­sti­tu­ci­jo­je iš­sau­go tei­sę teik­ti, skir­ti di­plo­ma­ti­nius at­sto­vus, va­do­vus ne iš kar­je­ros di­plo­ma­tų. To­kia tei­sė Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­ta re­mian­tis ir ki­tų Va­ka­rų kon­sti­tu­ci­jų pa­vyz­džiu, tą pa­tį da­ro ki­tos vals­ty­bės. Mes tą tei­sę net­gi keis­da­mi įsta­ty­mą svar­s­tė­me, bet ji bu­vo pa­lik­ta. Kiek­vie­nu at­ski­ru at­ve­ju tur­būt vie­nin­te­lis žmo­gus, sie­ti­nas po­li­tiš­kai, sa­ky­čiau, yra at­sto­vas Briu­se­ly­je A. Pranc­ke­vi­čius, yra bu­vęs ma­no vi­ce­mi­nist­ru iki jo pa­sky­ri­mo. Tai yra žmo­gus, ku­rį ga­li­ma bū­tų va­din­ti po­li­tiš­kai įsi­trau­ku­siu į šios Vy­riau­sy­bės dar­bą.

Ma­no pa­si­rin­ki­mas ne­bu­vo slėp­tas. Aš no­rė­jau, kad vi­ce­mi­nist­ras tęs­tų dar­bą mi­nis­te­ri­jo­je, jis – pui­kus vi­ce­mi­nist­ras, šiaip ne pras­tes­nis ir am­ba­sa­do­rius. De­ja, ne­pa­vy­ko ras­ti su­ta­ri­mo tarp skir­tin­gų ins­ti­tu­ci­jų, kad bū­tų pa­skir­tas tas as­muo, ku­rį mes bu­vo­me tei­kę ne vie­ną kar­tą, ir jis tie­siog bu­vo at­mes­tas. Va­di­na­si, rei­kė­jo sku­biai ieš­ko­ti ki­to kan­di­da­to, ypač pra­si­dė­jus ka­rui. Lie­tu­va ne­ga­lė­jo leis­ti sau pra­si­dė­jus ka­rui ne­tu­rė­ti at­sto­vo Briu­se­ly­je. Ta­da bu­vo pa­siū­ly­tas toks kan­di­da­tas, dėl ku­rio ins­ti­tu­ci­jos su­ra­do su­ta­ri­mą.

Da­bar aš ne­no­rė­čiau leis­tis į pri­si­mi­ni­mų ko­ri­do­rių, si­tu­a­ci­ją, ku­rią man pa­vy­ko ras­ti pra­dė­jus dar­bą, kuo­met aš tu­rė­jau su­stab­dy­ti du po­li­ti­nius pa­sky­ri­mus, ku­rie bu­vo tie­sio­giai sie­ti su prieš tai bu­vu­siu prem­je­ru S. Skver­ne­liu. Ir tie žmo­nės bu­vo ne ski­ria­mi di­plo­ma­ti­niais at­sto­vais ar va­do­vais, apei­nant kon­sti­tu­ci­nį su­si­ta­ri­mą, bet tie­siog jie bu­vo ski­ria­mi į di­plo­ma­tus, bu­vo su­tar­ta, kad jie bus pa­skir­ti di­plo­ma­tais, apei­nant žmo­nes, ku­rie 20 me­tų yra da­rę kar­je­rą. Tai ši­tą mes pa­nai­ki­no­me ir ši­to dau­giau joks mi­nist­ras, ne­bent at­gal at­keis­tų įsta­ty­mą, ne­ga­lės pa­da­ry­ti, net prem­je­ro pra­šy­mu pa­skir­ti vie­no mi­nist­ro ar ki­to, pa­vyz­džiui, ko­kiu nors kon­su­lu Ka­li­for­ni­jo­je ar­ba į ko­kią ki­tą pa­rei­gy­bę. Aš tie­siog vi­siš­kai hi­po­te­tiš­kai sa­kau.

Tai čia yra di­dy­sis skir­tu­mas, kas yra at­si­ti­kę, ir aš ti­kiuo­si, kad tai at­sa­ko į jū­sų klau­si­mą. Ir jei­gu aš ga­lė­čiau mi­nė­ti kiek­vie­ną iš tų as­me­nų, tai, mie­las Gied­riau, Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to po­sė­džiuo­se (jie bū­na už­da­ri dėl to, kad kal­ba­me apie as­me­nis) esu pri­sta­tęs kiek­vie­ną pa­rei­gy­bę nuo­sek­liai. Jei­gu aš at­si­me­nu, man at­ro­do, ne­bu­vo nė vie­no bal­sa­vi­mo, ku­ria­me ne­bū­tų ben­dru su­ta­ri­mu. Ki­ta ver­tus, jū­sų lan­ko­mu­mas Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­te, na, lei­džia tu­rė­ti tam tik­rų klau­si­mų, kiek jūs ten esa­te įsi­trau­kęs. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Klau­sia L. Sa­vic­kas. Ruo­šia­si O. Lei­pu­tė.

L. SAVICKAS (DFVL). Ger­bia­mas mi­nist­re, grįž­ki­me tru­pu­tė­lį at­gal. Jūs sa­vo at­sa­ky­muo­se la­bai aiš­kiai mi­nė­jo­te, iki bir­že­lio 24-osios ir po to lie­pos 13-ąją, kal­bant kon­kre­čiai, į 13 klau­si­mą apie Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos gai­res ir Ka­li­ning­ra­do tran­zi­tą. In­ter­ne­tas yra nuo­sta­bus įran­kis, ypač jei­gu no­ri­me grįž­ti at­gal. Ir kad ir kaip jūs sa­ky­tu­mė­te, kad štai iki pat lie­pos 13 die­nos Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja apie tran­zi­tą kal­bė­jo pla­či­ą­ja pras­me, o nuo 13 die­nos pra­dė­jo kal­bė­ti tik apie… iš­im­tis ne­ga­lio­ja per­ve­žant ge­le­žin­ke­liu, ta­čiau iš­lie­ka es­mė to­kia, kad, grį­žus at­gal, jau ba­lan­džio mė­ne­sį, mes ma­to­me, jū­sų mi­ni­mas teks­tas bu­vo tai­ko­mas kon­kre­čiai ke­lių trans­por­tui. Ir tai bu­vo skel­bia­ma Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos tin­kla­la­py­je klau­si­mų ir at­sa­ky­mų da­ly­je. Tai kaip čia taip yra? Ar Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tai, ku­rie su­ra­šė jū­sų at­sa­ky­mus, ku­riuos jūs per­skai­tė­te, vis dėl­to pa­ra­šė ne­tie­są, nes in­ter­ne­tas liu­di­ja ki­taip?

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Aš per­skai­čiau tiks­lią for­mu­luo­tę, ku­ria bu­vo va­do­vau­ja­ma­si pri­imant spren­di­mą. Ji yra jums ži­no­ma, jūs bu­vo­te su­pa­žin­din­tas su ta for­mu­luo­te. Ži­no­ma, ta for­mu­luo­tė vė­liau bu­vo pa­keis­ta. Na, aš ga­liu ci­tuo­ti dar kar­tą, bet jūs, ne­abe­jo­ju, sa­kė­te, in­ter­ne­tas yra nuo­sta­bus rei­ka­las, ga­li­te ja­me su­si­ras­ti ir pats.

Pa­grin­di­nė tur­būt jū­sų klau­si­mo po­teks­tė, ku­ri, ma­nau, tu­ri bū­ti pa­sa­ky­ta, ir aš kaip po­li­ti­kas tu­riu tei­sę tą iš­kel­ti. Vie­nas da­ly­kas, ko jūs ne­pa­sa­ko­te, ger­bia­mas Lu­kai ar ger­bia­mas Sau­liau, iš es­mės iš vi­sų jū­sų iš­dės­ty­tų klau­si­mų nė­ra vie­nas da­ly­kas aiš­kus, ko­kia yra jū­sų po­zi­ci­ja, kaip jūs skai­to­te tą for­mu­luo­tę? Klau­si­mas yra la­bai pa­pras­tas – Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tai, tei­si­nin­kai – vi­si, ku­rie skai­tė, per­skai­tė, kad mes ne­no­ri­me ir ne­sie­kia­me di­des­nio tran­zi­to per Lie­tu­vą. Ma­no as­me­ni­niu su­pra­ti­mu, bet koks vyks­tan­tis Ru­si­jos sank­cio­nuo­tų, ne­sank­cio­nuo­tų pre­kių tran­zi­tas per Lie­tu­vą yra pa­žei­džian­tis mū­sų na­cio­na­li­nio sau­gu­mo in­te­re­sus. Toks yra ma­no įsi­ti­ki­ni­mas. Mes tik­ri­no­mės jį ir tai bu­vo pa­tvir­tin­ta, ir bu­vo įspė­ta ne vie­ną kar­tą Eu­ro­pos Ko­mi­si­jo­je.

Da­bar spren­džiant iš jū­sų klau­si­mų, skai­tant jū­sų klau­si­mus man ky­la klau­si­mas, ar jūs ma­to­te taip pat? Ta­da aš no­riu už­duo­ti: ar jūs no­rė­tu­mė­te dau­giau tran­zi­to, ar jūs no­ri­te, kad čia dau­giau va­žiuo­tų, nes jū­sų for­mu­luo­tė, kaip jūs for­mu­luo­ja­te klau­si­mą, su­po­nuo­ja bū­tent tai? Ta­da, nuo ko aš ir pra­dė­jau, kad tai yra už­sie­nio po­li­ti­ka. Taip, aš bū­siu už tą pu­sę, ku­ri no­ri ma­žiau Ru­si­jos Lie­tu­vo­je. Aš su­pran­tu, kad jūs pa­si­ren­ka­te bū­ti ki­to­je pu­sė­je.

PIRMININKĖ. Klau­sia O. Lei­pu­tė. Ruo­šia­si A. Skar­džius.

O. LEIPUTĖ (LSDPF). Ger­bia­mas mi­nist­re, at­sa­ky­da­mas į in­ter­pe­lia­ci­jos 3 klau­si­mą, pa­ra­šė­te, kad Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja nuo­la­tos už­si­i­ma dez­in­for­ma­ci­ja, pro­pa­gan­da bei in­for­ma­ci­nė­mis ma­ni­pu­lia­ci­jo­mis. Tai nė­ra nau­jas reiš­ki­nys ar ne­ti­kė­tu­mas. Ko­dėl tuo­met ne­bu­vo­te šiam ne nau­jam ir ti­kė­ti­nam reiš­ki­niui pa­si­ruo­šęs iš anks­to aiš­kaus ko­mu­ni­ka­ci­jos pla­no, ku­ris bū­tų lei­dęs už­kar­dy­ti be­rei­ka­lin­gas abe­jo­nes ir ne­bū­tų lei­dęs su­sil­pnin­ti Lie­tu­vos po­zi­ci­ją tarp­tau­ti­nės ben­druo­me­nės aky­se?

Taip pat at­sa­ky­da­mas į 4 klau­si­mą, ko­dėl URMʼas ne­tu­rė­jo at­sa­ky­mų, nu­ro­dė­te, kad vi­ce­mi­nist­ras M. Ado­mė­nas dis­po­na­vo ta in­for­ma­ci­ja, ku­ri jam bu­vo as­me­niš­kai tuo me­tu pri­ei­na­ma. Ar po­nas M. Ado­mė­nas yra vie­nin­te­lis URMʼo va­do­vy­bės at­sto­vas ir ar jis as­me­niš­kai gau­na kaž­ko­kią ki­to­kią in­for­ma­ci­ją? Ar tuo me­tu bu­vo­te din­gęs iš ry­šio zo­nos ir ne­ga­lė­jo­te iš anks­to pa­reng­tų ir su­de­rin­tų su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja at­sa­ky­mų pa­teik­ti? Dėl šio sank­ci­jų pa­ke­to bu­vo ap­si­spręs­ta ko­vo 15 die­ną. Ko­dėl iš anks­to ži­no­da­mas, kad Ru­si­ja vyk­dys dez­in­for­ma­ci­nę ata­ką, iš anks­to ne­su­de­ri­no­te at­sa­ky­mų ir iš anks­to ne­pa­ruo­šė­te ko­mu­ni­ka­ci­jos pla­no, kad ne­rei­kė­tų tris pa­ras ty­lė­ti vyks­tant in­for­ma­ci­nei Ru­si­jos ata­kai prieš Lie­tu­vą?

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Tur­būt nie­ko ki­to ne­ga­liu pri­dė­ti, tik­tai tai, kas bu­vo at­sa­ky­ta, nes jūs pa­pras­čiau­siai pa­kar­to­jo­te tą pa­tį klau­si­mą. Ru­si­jos in­for­ma­ci­nės ata­kos vyks­ta nuo­lat. Jei­gu mes ži­no­tu­me, kur vyks ki­ta, pa­si­dė­tu­me pa­gal­vę. Taip, pa­si­ruo­ši­mas yra ly­giai taip pat nuo­la­ti­nis. Yra stip­ri­na­mos mū­sų ir Ko­mu­ni­ka­ci­nio de­par­ta­men­to pa­jė­gos, kad ga­lė­tu­me re­a­guo­ti grei­tai esa­muo­ju lai­ku. Kai ku­ri in­for­ma­ci­ja no­rint re­a­guo­ti rei­ka­lau­ja tei­si­nio pa­si­ren­gi­mo. Mes ne­ga­li­me re­a­guo­ti vien tik­tai rem­da­mie­si ko­mu­ni­ka­ci­ja, tvi­te­rio ži­nu­tė­mis ar­ba feis­bu­ko kaž­ko­kiais teks­tais. Tu­ri­me ži­no­ti, kad re­a­guo­ja­me tiks­liai į tai, kas yra mes­ta į mus, ir kad mes pa­tei­kė­me tiks­lų at­sa­ky­mą. Tai bu­vo ir da­ro­ma.

Ar to­kių ata­kų ga­li bū­ti at­ei­ty­je? Taip. Ar mes joms ruo­šia­mės? Taip. Ar ga­li bū­ti, kad ki­tą kar­tą mus nu­ste­bins Ru­si­jos ata­ka? Taip. Dėl to, kad tai yra ag­re­sy­vi vals­ty­bė, ku­rios už­da­vi­nys yra įveik­ti mus. Ji sie­kia mu­s su­sil­pnin­ti. Tai yra toks jos dar­bas. Mū­sų sie­kis yra sa­ve ap­sau­go­ti. Ir tas mū­šis yra nuo­la­ti­nis.

M. Ado­mė­nas nė­ra tie­sio­giai at­sa­kin­gas už bū­tent Eu­ro­pos Są­jun­gos sank­ci­jų įgy­ven­di­ni­mą. Tuo me­tu ji­sai bu­vo vie­nin­te­lis žmo­gus, ku­ris ga­lė­jo at­sa­ky­ti ži­niask­lai­dai. Jis at­sa­kė taip, ko­kią in­for­ma­ci­ją tu­rė­jo. Vis­kas.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Skar­džius. Ruo­šia­si J. Pins­kus.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Po­ne mi­nist­re, jūs džiū­gau­ja­te ir siū­lo­te mums džiaug­tis, kad su­griau­ti eko­no­mi­niai san­ty­kiai su Ki­ni­ja, kad „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lius“ rei­kia do­tuo­ti jau iš biu­dže­to, kad Klai­pė­dos jū­rų uos­tas pra­ran­da sa­vo po­zi­ci­jas, kad Lie­tu­vai ir jos žmo­nėms dėl jū­sų vyk­do­mos už­sie­nio po­li­ti­kos pa­da­ry­ta ža­la dau­giau ne­gu aki­vaiz­di.

Tad ma­no klau­si­mas: ar jums už­teks drą­sos ne­truk­dy­ti, kad bū­tų su­da­ry­ta par­la­men­ti­nė ko­mi­si­ja? Ar jūs kaip bai­lys slėp­si­tės už sa­vo par­tie­čių ir ko­a­li­ci­jos part­ne­rių nu­ga­ros, kad iš­veng­tu­mė­te at­sa­ko­my­bės?

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ne­su­pra­tau klau­si­mo. Aiš­ku, jei­gu kas nors ži­no ką nors apie ko­mi­si­jas, ga­li­te jūs pa­pa­sa­ko­ti, kaip jums se­kė­si pas­ku­ti­niuo­sius de­šimt me­tų tir­ti vie­nin­te­lį in­stru­men­tą, šian­dien mums pa­de­dan­tį ap­si­sau­go­ti nuo ener­ge­ti­nio spau­di­mo, tai „In­de­pen­den­ce“. Ačiū jums už tai. Tik­rai esa­te daug pri­si­dė­jęs prie Lie­tu­vos par­la­men­ti­nių ty­ri­mų kul­tū­ros ir ap­skri­tai prie Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio sau­gu­mo. Ne­abe­jo­ju, kai tu­rė­si­te in­stru­men­tų, ra­si­te bū­dų, kaip to­liau pa­dė­ti Lie­tu­vai. Jū­sų čia nie­kas ne­stab­dys. Bū­tų ma­lo­nu, kad jūs, kal­bė­da­mas apie vie­ną da­lį, pri­si­min­tu­mė­te ir ki­tą. Iš tik­rų­jų mes tu­ri­me re­kor­di­nius eks­por­to me­tus šie­met. Re­kor­di­nius eks­por­to į In­di­jos ir Ra­mio­jo van­de­ny­nų re­gio­ną me­tus. Mū­sų ben­dras eks­por­tas au­go 30 %. Ne­pai­sant to, kad yra ir ka­ras, ir jū­sų mi­ni­mas bai­su­sis Ki­ni­jos spau­di­mas. Jo ver­slas, tie­są sa­kant, net ne­la­bai pa­ste­bė­jo. Vi­sų tų pra­na­šų, ku­rie ly­giai prieš me­tus prog­no­za­vo pro­cen­ti­nį BVP kri­ti­mą dėl Ki­ni­jos, šian­dien aš ne­be­gir­džiu, aš ti­kė­čiau­si, kad jie ne­si­slėps kur nors, ne­ži­nau, ir pa­sa­kys, kad gal tik­rai bu­vo su­kel­tas šiek tiek per di­de­lis pa­vo­jaus sig­na­las. Lie­tu­va tik­rai iš­spren­dė vie­ną di­džiau­sių da­ly­kų – iš­spren­dė pri­klau­so­my­bę nuo au­to­ri­ta­ri­nio re­ži­mo. Taip, mes at­si­sie­jo­me su jų pa­čių pa­gal­ba. Mes ra­do­me nau­jus part­ne­rius, mes stip­ri­no­me part­ne­rys­tę su Jung­ti­nė­mis Ame­ri­kos Vals­ti­jo­mis, su Aust­ra­li­ja, su Pie­tų Ko­rė­ja ir taip to­liau. Tai yra mū­sų eko­no­mi­ka ta­po stip­res­nė per šiuos me­tus. Ir aš ti­kiuo­si, vie­nin­te­lio da­ly­ko aš ga­liu ti­kė­tis, kad ši­ta kryp­tis bus iš­lai­ky­ta ir kad mes ne­grį­ši­me į ki­še­nę vie­nai vals­ty­bei, ga­lin­čiai po­li­ti­nius spren­di­mus pri­im­ti ta­da, kai mes kal­ba­me apie tei­sės vir­še­ny­be grįs­tus san­ty­kius, to­kius kaip pre­ky­ba. Aš ti­kiuo­si, kad tai ne­bus pa­da­ry­ta.

PIRMININKĖ. Klau­sia J. Pins­kus. Ruo­šia­si V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė.

J. PINSKUS (LRF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, jūs tik­riau­siai kaip par­ti­jos pir­mi­nin­kas ir kaip už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras ži­no­te chres­to­ma­ti­nį po­li­ti­kos for­ma­vi­mo pro­ce­są. Tai ži­nių su­rin­ki­mas, po­vei­kio ver­ti­ni­mas, tiks­lų įgy­ven­di­ni­mas, ga­li­mo at­sa­ko pa­ren­gi­mas, bū­si­mų įvy­kių nu­ma­ty­mas, aiš­ku, sie­kia­mas re­zul­ta­tas. Jūs de­kla­ra­vo­te, kad ka­lio trą­šų tran­zi­to per Lie­tu­vą su­stab­dy­mas ne­leis A. Lu­ka­šen­kai gau­ti pa­ja­mų sa­vo re­ži­mui fi­nan­suo­ti. Bet pa­gal bū­si­mų įvy­kių nu­ma­ty­mo punk­tą jūs pri­va­lė­jo­te ži­no­ti, kad to­kie veiks­mai su­kels di­džiu­lį kai­nų šuo­lį rin­ko­je. Tai ir įvy­ko. Kai­nos šo­ko nuo 200 eu­rų už to­ną iki 1 tūkst. 200, o al­ter­na­ty­vios lo­gis­ti­kos gran­di­nės su­si­for­ma­vo la­bai grei­tai. Re­zul­ta­tas: jūs šiuo veiks­mu už­dir­bo­te pa­pil­do­mus mi­li­jar­dus, ne mi­li­jo­nus, o mi­li­jar­dus A. Lu­ka­šen­kai ir V. Pu­ti­nui, pa­da­rė­te di­džiu­lių nuos­to­lių stra­te­gi­nėms Lie­tu­vos įmo­nėms – „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liams“, Klai­pė­dos jū­rų uos­tui ir ki­toms. Pa­pil­do­mi mi­li­jar­dai A. Lu­ka­šen­kai ir V. Pu­ti­nui, nuos­to­liai Lie­tu­vai.

PIRMININKĖ. Lai­kas!

J. PINSKUS (LRF). Kam dir­ba­te?

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas Jo­nai, dėl to, kad jūs iš opo­zi­ci­jos šian­dien vie­nin­te­lis nuo­šir­džiai už­duo­da­te klau­si­mus. Aiš­kiai su­pran­tu, ku­rio­je pu­sė­je jūs esa­te. Aš ne­tu­riu vi­siš­kai… (Bal­sas sa­lė­je) Gied­riau, ge­rai, jūs taip pat, tei­sin­gai, jūs dvie­se su Jo­nu. Jūs esa­te aki­vaiz­džiai… Aš tu­riu ger­bia­mo Lu­ko klau­si­mą in­ter­pre­tuo­ti, ban­dy­ti su­pras­ti, ką žmo­gus ban­do pa­klaus­ti, kur yra po­teks­tė, ko­dėl žmo­gui taip rū­pi. Aš su­pran­tu, ko­dėl jums rū­pi, jūs no­ri­te A. Lu­ka­šen­kai tie­siog tran­zi­to per Lie­tu­vą. Ačiū už tai, su­pran­ta­me, ku­rio­je pu­sė­je da­bar esa­me. Su­pran­tu, kad jūs opo­zi­ci­jo­je. Vis­kas ge­rai. Aš ne­no­riu A. Lu­ka­šen­kos trą­šų tran­zi­to per Lie­tu­vą. Taip.

Da­bar aš jums ga­liu pa­sa­ky­ti, ko­kie yra fak­tai. Fak­tai yra to­kie. Ap­ri­bo­jus iš­ve­ži­mo ga­li­my­bes, mū­sų tu­ri­ma in­for­ma­ci­ja lei­džia teig­ti, kad šian­dien ne dau­giau kaip 20 % ka­lio su­ge­ba­ma iš­vež­ti nau­do­jan­tis Ru­si­jos uos­tais. Va­di­na­si, ji­sai iš es­mės yra už­da­ry­tas. Pa­grin­di­nis jo bu­vęs fi­nan­sų šal­ti­nis „Bel­aruska­lij“ yra ne­pri­ei­na­mas. Vi­sas re­ži­mas, jis bu­vo fi­nan­suo­ja­mas iš ka­lio, ne­ga­li juo nau­do­tis. Aš ma­nau, kad tai yra tei­sin­gas žings­nis. Taip. Ar aš sa­ky­čiau, kad tą rei­kė­tų pa­kar­to­ti, jei­gu mes at­suk­tu­me lai­ką? Vi­siš­kai taip. Lie­ka­me prie skir­tin­gų nuo­mo­nių. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė. Ruo­šia­si R. Lo­pa­ta.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mas mi­nist­re, ma­ne, tie­są sa­kant, nu­ste­bi­no vi­sa ta krū­va smul­kme­niš­kų klau­si­mų, pa­teik­tų opo­zi­ci­jos, jie net prieš­ta­rau­ja vie­nas ki­tam. Man tai pri­me­na su­neš­ti­nį ba­lių. Su­neš­ta, kas ką tu­rė­jo, bet nė­ra pa­grin­di­nio pa­tie­ka­lo. Ir man vi­są lai­ką ki­lo klau­si­mas, apie ką ši in­ter­pe­lia­ci­ja? Šian­dien po­no S. Skver­ne­lio kal­bo­je aš iš­gir­dau to­kias są­vo­kas kaip „re­a­lus kon­sen­su­sas“, „ka­ro ven­gi­mas“. Aš ne­su­pran­tu, ar mes no­ri­me re­a­laus kon­sen­su­so su re­al­po­li­tik at­sto­vais, to­kiais kaip G. Šrio­de­ris, kaip tie, ku­rie no­ri da­lį Uk­rai­nos te­ri­to­ri­jos au­ko­ti dėl iliu­zi­nių tiks­lų.

Ir gal jūs ta­da at­sa­ky­ki­te ma­no ko­le­goms iš opo­zi­ci­jos, ką reiš­kia ka­ro ven­gi­mo są­vo­ka ag­resy­vaus Ru­si­jos ka­ro aki­vaiz­do­je Lie­tu­vos at­ve­ju ir koks čia mū­sų na­cio­na­li­nis in­te­re­sas? Ačiū.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Iš­ties, tik­rai taip, bu­vu­sio prem­je­ro S. Skver­ne­lio kal­bo­je šian­dien iš­gir­do­me tam tik­ras in­di­ka­ci­jas apie tai, ko­kią kryp­tį brė­žė, ma­tyt, ir brėž­tų šian­dien ga­lė­da­mas pri­im­ti spren­di­mus po­nas S. Skver­ne­lis. Tie­są sa­kant, tam tik­rus ele­men­tus bū­tent to na­cio­na­li­nio in­te­re­so, ku­rio pir­mą­jį bruo­žą po­nas S. Skver­ne­lis iš­ryš­ki­no, bū­tent eko­no­mi­nį in­te­re­są, mes dau­ge­lį de­šimt­me­čių gir­dė­jo­me ir Lie­tu­vo­je, ir tarp mū­sų par­tne­rių. Šian­dien iš tik­rų­jų aš la­bai džiau­giuo­si tuo, la­biau­siai tuo džiau­giuo­si, kad bū­tent iš mū­sų part­ne­rių šian­dien to eko­no­mi­nio in­te­re­so kaip pir­mo­jo, ku­rį po­nas S. Skver­ne­lis iš­dės­tė, įvar­di­no kaip pir­mą­jį Lie­tu­vos in­te­re­są, mes ne­be­gir­di­me, nes Uk­rai­nos… Ru­si­jos ag­re­si­jos Uk­rai­no­je aki­vaiz­do­je pi­ges­nės du­jos, pi­ges­nė naf­ta, elek­tra yra eko­no­mi­nis in­te­re­sas, apie jį jūs kal­ba­te – mes jo at­si­sa­kė­me. Ko­kiu pa­grin­du? Ver­ty­bi­niu pa­grin­du, rem­da­mi vals­ty­bę, ku­ri šian­dien yra už­pul­ta, sto­da­mi gre­ta jos, pri­im­da­mi da­lį kai­nos. Ko­dėl tai da­ro­me? To­dėl, kad mes ver­ty­biš­kai pa­lai­ko­me, mes esa­me ten pat. Mes esa­me už, už­sto­ja­me skriau­džia­mus, žu­do­mus žmo­nes, da­ro­me vis­ką, kad juos ga­lė­tu­me ap­gin­ti net pa­tys mo­kė­da­mi už tai kai­ną. Ir tai yra ver­ty­bi­nė po­li­ti­ka. Aš vėl­gi su­pran­tu, kad tai yra… Tie­są sa­kant, jūs bal­suo­ja­te tei­sin­gai, jūs bal­sa­vo­te už re­zo­liu­ci­jas, jūs pa­lai­ko­te Uk­rai­ną ir aš ti­kiu, kad šir­dy­je jūs esa­te ly­giai tos pa­čios ver­ty­bi­nės po­li­ti­kos pa­lai­ky­to­jas. Gal jums tik sun­ku tai įvar­din­ti, nes jūs esa­te su­kū­ręs to­kio prag­ma­tiš­ko po­li­ti­ko įvaiz­dį, ta­da bū­ti­nai rei­kia kal­bė­ti apie eko­no­mi­ką. Bet bal­sa­vo­te vi­są lai­ką tei­sin­gai. Ačiū jums už tai. Aš ma­nau, kad at­ėjus klau­si­mui jūs rink­tu­mė­tės ver­ty­bi­nę po­li­ti­ką, o ne tą prag­ma­tiš­ką­ją, ku­rią da­bar pats sa­vo įžan­gi­nė­je kal­bo­je pri­sta­tė­te, nes jos no­rė­tu­me ma­ty­ti kur kas ma­žiau ka­ro Uk­rai­no­je aki­vaiz­do­je.

PIRMININKĖ. Klau­sia R. Lo­pa­ta. Ruo­šia­si K. Vil­kaus­kas.

R. LOPATA (LSF). Po­ne mi­nist­re, mes, kaip ko­a­li­ci­jos part­ne­riai, daž­nai gir­di­me iš opo­zi­ci­jos, kad pa­grin­di­nė fi­gū­ra už­sie­nio po­li­ti­ko­je yra Pre­zi­den­tas. Ir pa­pras­tai pri­me­na­mas Kon­sti­tu­ci­jos 84 straips­nis apie tai, kad Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas spren­džia pa­grin­di­nius už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mus ir kar­tu su Vy­riau­sy­be vyk­do už­sie­nio po­li­ti­ką. Aiš­ku, čia yra daug ne­aiš­ku­mų ši­to­je for­mu­luo­tė­je, kas spren­džia, kas yra pa­grin­di­niai ir kas yra kar­tu. Bet vis dėl­to ar jums ne­at­ro­dy­tų, kad at­ėjo me­tas pri­min­ti opo­zi­ci­jai, kad rei­kia skai­ty­ti Kon­sti­tu­ci­ją ati­džiau, o ir mums va­do­vau­tis kon­kre­čiai ta 94 straips­nio 6 da­li­mi, ku­ri skel­bia, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė už­mez­ga di­plo­ma­ti­nius san­ty­kius ir pa­lai­ko ry­šius su už­sie­nio vals­ty­bė­mis ir tarp­tau­ti­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis?

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Jūs re­fe­ruo­ja­te į…

R. LOPATA (LSF). Aš ape­liuo­ju į vi­su­mi­nį Kon­sti­tu­ci­jos…

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš pa­lai­kau kon­sen­su­so nuo­sta­tą už­sie­nio po­li­ti­ko­je. Ir aš su­pran­tu, kad kon­sen­su­sas yra… Jis ne­at­ei­na, jis ne­gims­ta au­to­ma­tiš­kai, jis gims­ta de­ba­tuo­se, jis gims­ta dis­ku­si­jo­je ar­ba su­si­for­muo­ja kul­tū­riš­kai. Taip, jie yra tei­sūs sa­ky­da­mi, kad mes la­bai il­gą lai­ką gy­ve­no­me kon­sen­su­so ap­lin­ky­bė­mis, mes ne­kė­lė­me klau­si­mų, kas pri­ima spren­di­mus, kas yra svar­būs spren­di­mai ir taip to­liau. Bet fak­tas yra tas ir tur­būt ne­daug bū­tų nei­gian­čių, kad mes gy­ve­na­me kai­tos lai­ko­tar­piu ir Lie­tu­va yra tos kai­tos (taip at­si­ti­ko ge­og­ra­fiš­kai ir po­li­tiš­kai) ašy­je. Ta kai­ta vyks­ta ša­lia mū­sų, ge­o­po­li­ti­nė kai­ta, ji vyks­ta to­li, In­di­jos ir Ra­mio­jo van­de­ny­nų re­gio­ne. Fak­tas, kad mes gy­ve­na­me kai­to­je ir to­je kai­to­je rei­kia ak­ty­vios už­sie­nio po­li­ti­kos. Mes tu­ri­me už­im­ti po­zi­ci­ją, mes tu­ri­me for­muo­ti tam tik­rą li­ni­ją, pa­gal ku­rią mes nuo šio lai­ko skai­čiuo­ja­me de­šimt­me­tį – kur­si­me nau­ją sa­vo sau­gu­mo pa­ra­dig­mą, sa­vo už­sie­nio po­li­ti­kos pa­ra­dig­mą. Ir čia yra klau­si­mas, kas tai da­ro. Ar par­ti­ja, for­muo­jan­ti ko­a­li­ci­ją, pri­si­ė­mu­si at­sa­ko­my­bę ir už už­sie­nio po­li­ti­kos kryp­tį, tu­ri ves­ti į prie­kį pa­gal sa­vo pro­g­ra­mą? Aš ma­nau, taip. Ir ta­da kon­sen­su­sas for­muo­ja­mas ei­nant. Jei­gu mes, kaip siū­lo kai ku­rie ko­le­gos, stab­tel­tu­me, su­sto­tu­me, ban­dy­tu­me su­for­muo­ti kon­sen­su­są ir ta­da nu­spręs­tu­me, ko­kius žings­nius tu­ri­me to­liau da­ry­ti, aš ma­nau, kad mes ne­ga­lė­tu­me at­liep­ti da­bar­ties re­a­li­jų pa­pras­čiau­siai dėl to, kad vie­niems gal­būt sa­vi­val­dos rin­ki­mai pa­kiš­tų ko­ją ieš­ko­ti kon­sen­su­so, ki­tiems gal­būt, ne­ži­nau, ko­kie nors ki­ti ver­ty­bi­niai įsi­ti­ki­ni­mai ar­ba ki­to­kios pa­pras­tos nuo­sta­tos.

Man at­ro­do, kad vis tiek ly­de­rys­tė kai­tos lai­ko­tar­piu yra svar­bi, ir su Pre­zi­den­tu dėl to daž­nai pa­vyks­ta ženg­ti ko­ja ko­jon, bet, kaip ma­to­me, Pre­zi­den­tas tu­ri daug už­duo­čių. Jis ir vi­daus po­li­ti­ko­je skel­bia ir de­monst­ruo­ja ly­de­rys­tę. Aki­vaiz­du, kad tas lau­kas da­ro­si la­bai pla­tus ir gal­būt ne vis­kam už­ten­ka adek­va­čiai dė­me­sio.

PIRMININKĖ. Klau­sia K. Vil­kaus­kas. Ruo­šia­si A. Ma­zu­ro­nis.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, jūs ką tik kal­bė­jo­te apie kon­sen­su­są, kal­bė­jo­te apie ver­ty­bes. Taip, su­tin­ku. La­bai svar­bu ver­ty­bės, ypač šiuo sun­kiu mo­men­tu vi­sai Eu­ro­pai. Tad ver­ty­bės tu­ri bū­ti svar­biau­sia mū­sų po­li­ti­kos da­lis. Bet kal­bant ir apie eko­no­mi­ką, tik­rai jai tu­ri bū­ti ir­gi ly­gia­ver­tiš­kai at­sto­vau­ja­ma jū­sų mi­nis­te­ri­jos. Taip vi­si su­pran­ta­me.

Ma­no klau­si­mas bus ga­na pa­pras­tas. Ger­bia­mas mi­nist­re, jūs iš­gir­do­te tiek klau­si­mų, į kai ku­riuos klau­si­mus at­sa­kė­te kaip iš tų se­nų juo­kų – žiū­rė­ki­te į tą klau­si­mą, ku­ris bu­vo prieš tai. Bet ma­no klau­si­mas. Jūs da­bar ga­li­te ran­ką prie šir­dies pri­dė­jęs pa­sa­ky­ti, ne­gi vi­siš­kai ne­ma­to­te jo­kios sa­vo di­des­nės klai­dos, ar, sa­ky­ki­me, kal­bant apie ben­dra­vi­mą tarp mi­nis­te­ri­jų, ar iš­ei­nant, kon­tak­tuo­jant į iš­orę? Gal ga­lė­tu­mė­te pa­sa­ky­ti? Vis dėl­to aš su­pran­tu, kad tai sun­ku pa­da­ry­ti, bet…

PIRMININKĖ. Lai­kas!

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš jums pa­sa­ky­siu nuo­šir­džiai. Ar ga­li­ma pa­da­ry­ti ge­riau? Ne­abe­jo­ju – taip. Ar bus ge­res­nių, ku­rie at­eis ir kri­zės lai­ko­tar­piu spręs ge­riau? Aš be­veik ne­abe­jo­ju. Šio­je si­tu­a­ci­jo­je, ku­rio­je mes gy­ve­na­me dve­jus me­tus, Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai te­ko la­bai su­dė­tin­gas už­da­vi­nys. Dau­gy­bė kri­zių ir iš tik­rų­jų tas kai­tos lai­ko­tar­pis. Aš ma­nau, kad tiek aš, tiek ma­no ko­man­da, tiek vi­sa Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos tar­ny­ba, di­plo­ma­ti­nė tar­ny­ba ati­da­vė tik­rai vi­są sa­ve, jei­gu ga­li­ma taip kal­bė­ti api­ben­drin­tai, kad mes ga­lė­tu­me iš­ei­ti stip­res­ni. Toks yra pa­grin­di­nis už­da­vi­nys. Aš la­bai la­bai lin­kiu, kad ki­ti lai­ko­tar­piai bū­tų leng­ves­ni ir kad ki­tiems, ku­rie at­eis jau po šios Vy­riau­sy­bės ar po ma­nęs kaip mi­nist­ro, tek­tų leng­ves­ni lai­kai, kad jie ga­lė­tų sa­vo ga­bu­mus pa­de­monst­ruo­ti ne tik spręs­da­mi kri­zes, o ir ki­to­se sri­ty­se. Tai toks ma­no nuo­šir­dus pa­lin­kė­ji­mas.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Ma­zu­ro­nis. Ruo­šia­si P. Gra­žu­lis.

A. MAZURONIS (DPF). La­bai dė­kui. Ger­bia­mas mi­nist­re, iš tie­sų ga­li­ma gin­čy­tis dėl ver­ty­bi­nės po­li­ti­kos są­vo­kos, ga­li­ma gin­čy­tis dėl ver­ty­bi­nės po­li­ti­kos prin­ci­pų, ga­li­ma gin­čy­tis dėl ver­ty­bi­nės po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mo as­pek­tų. Ir tai yra na­tū­ra­lu. Bet tik­rai ne­pa­si­gin­čy­si dėl to, kad už­sie­nio po­li­ti­ka pir­mą kar­tą per ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos gy­va­vi­mo lai­ko­tar­pį – per dau­giau kaip 30 me­tų ta­po taip stip­riai po­lia­ri­zuo­ta ir taip stip­riai nau­do­ja­ma kaip įran­kis vi­di­nia­me po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me dėl įvai­riau­sių tur­būt prie­žas­čių. Ar ne­ma­to­te sa­vo ko­kių nors dar­bo trū­ku­mų de­ri­nant tas po­zi­ci­jas (prieš at­lie­kant) su par­la­men­te at­sto­vau­ja­mo­mis vi­so spe­­ktro po­li­ti­nė­mis jė­go­mis tam, kad iš­veng­tu­me to­kios si­tu­a­ci­jos?

Ant­ras la­bai trum­pas klau­si­mas apie sig­na­lų skai­ty­mą, ypač iš mū­sų stra­te­gi­nių part­ne­rių ir Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų. Ar tik­rai mes tei­sin­gai skai­to­me sig­na­lus, kai gir­di­me Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų pre­zi­den­to po­zi­ci­ją po su­si­ti­ki­mo su Ki­ni­jos pre­zi­den­tu, kad san­ty­kiai tu­ri grįž­ti prie įpras­tų, kai mes ma­to­me au­gan­čius dvi­ša­lės pre­ky­bos skai­čius tarp Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų ir Ki­ni­jos.

PIRMININKĖ. Lai­kas!

A. MAZURONIS (DPF). Ar tik­rai mes tei­sin­gai skai­to­me sig­na­lus iš mū­sų di­džių­jų stra­te­gi­nių part­ne­rių už At­lan­to?

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū. Ge­ri klau­si­mai. Tiek, kiek pri­klau­so nuo ma­nęs, sie­kiant in­for­muo­ti ko­le­gas ko­mi­te­tuo­se, tu­riu pa­sa­ky­ti, kad tik­rai sten­giau­si at­liep­ti fak­tiš­kai kiek­vie­ną kvie­ti­mą at­ei­ti į Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tą dis­ku­tuo­ti apie klau­si­mus, ku­rie yra ko­mi­te­to na­riams ak­tu­a­lūs: ar tai bū­tų ata­skai­tos po ta­ry­bų, for­ma­lus pro­ce­sas, ar tai tie­siog ei­na­mie­ji klau­si­mai, kai ko­le­goms ak­tu­a­lu ži­no­ti, ko­kia yra pa­dė­tis, ir tu­rė­ti, iš­girs­ti Vy­riau­sy­bės po­zi­ci­ją dėl to. At­silie­piau ir į Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to kvie­ti­mus at­ei­ti. At­ei­siu šį tre­čia­die­nį, vėl bū­siu, kal­bė­si­me apie svar­biau­sius klau­si­mus. Tą ke­ti­nu da­ry­ti tol, kol bū­siu šio­je po­zi­ci­jo­je. Ma­no sie­kis yra tik­rai ne­už­si­da­ry­ti, spren­di­mus aiš­kiai ko­mu­ni­kuo­ti, la­bai ti­kiu de­ba­tais ir dis­ku­si­ja ir la­bai to sie­kiu.

PIRMININKĖ. Klau­sia… Pra­šom.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Dėl sig­na­lų. Dėl sig­na­lų aš ma­nau – taip. Ne vis­ką ga­liu at­skleis­ti čia iš tri­bū­nos, esa­me tu­rė­ję ne vie­ną dis­ku­si­ją ko­mi­te­te apie tai, sig­na­lų yra daug, fak­tas, kad dė­me­sys pa­sau­lio, ne­pai­sant net ka­ro, la­bai stip­riai su­ka­si į ki­tą pu­sę. Part­ne­rys­tės ki­to­je gaub­lio pu­sė­je bus ypač svar­bios ir to rei­kia la­bai ne­pa­mirš­ti, nes su tuo sie­ja­si ir mū­sų di­de­li na­cio­na­li­nio sau­gu­mo iš­šū­kiai, ku­riuos, de­ja, mes tu­ri­me spręs­ti čia ir ša­lia mū­sų.

PIRMININKĖ. Klau­sia P. Gra­žu­lis. Ruo­šia­si Ž. Pa­vi­lio­nis.

P. GRAŽULIS (LRF). Čia Sei­mo na­riai ban­do pa­klaus­ti, ko­kia di­džiau­sia klai­da ne tik už­sie­nio po­li­ti­ko­je vyk­do­ma, bet ir Vy­riau­sy­bės. Tai yra pui­ky­bė. Vi­sų nuo­dė­mių ka­ra­lie­nė yra pui­ky­bė ir aro­gan­ci­ja. Tai šią puokš­tę tu­ri ir Gab­rie­lius, ir I. Ši­mo­ny­tė, ir vi­sa Vy­riau­sy­bė, o iš čia ky­la di­džiu­lės klai­dos. Po­ne Gab­rie­liau, jū­sų vyk­do­ma po­li­ti­ka yra la­bai nau­din­ga Pu­ti­nui. Pu­ti­nas nie­kaip ne­ga­lė­jo pa­si­im­ti į sa­vo glė­bį Lu­ka­šen­kos, jūs tą pa­da­rė­te ir jis už tai jums be ga­lo dė­kin­gas.

Klau­si­mas dėl „Be­la­rus­ka­lij“. Šian­dien „Be­la­rus­ka­lij“ dir­ba gal 30 % pa­jė­gu­mu, bet už­dir­ba dau­giau, nes še­šis kar­tus jū­sų dė­ka pa­bran­go trą­šos. Ant­ras da­ly­kas. Jūs ži­no­te, kad Ru­si­jos oli­gar­chai siū­lė Lu­ka­šen­kos ten „Be­la­rus­ka­lij“ įmo­nei…

PIRMININKĖ. Lai­kas, ger­bia­mas Pet­rai.

P. GRAŽULIS (LRF). 5 mlrd., kad nu­pirk­tų „Be­la­rus­ka­lij“, bet jis ne­par­da­vė, o šian­dien pa­si­ims vel­tui Ru­si­ja jū­sų pa­stan­gų dė­ka.

PIRMININKĖ. Lai­kas.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Pet­rai, jūs, kaip ne­klau­sęs at­sa­ky­mų, ga­na ne­blo­gai įsi­gi­li­nęs į te­mą esa­te. Iš tik­rų­jų tai įspū­din­ga. Aš at­sa­ky­siu tai, ką aš sa­kiau anks­čiau. Mes tu­ri­me la­bai aiš­kiai įvar­din­ti Lie­tu­vos in­te­re­są, kas yra Lie­tu­vos in­te­re­sas. Jei­gu Lie­tu­vos in­te­re­sas yra dau­giau tran­zi­to per Lie­tu­vą iš Ry­tų, tai čia yra vie­na po­li­ti­nė po­zi­ci­ja. Ma­no su­pra­ti­mu, ne. Ma­no su­pra­ti­mu, Lie­tu­vos ge­o­po­li­ti­nė orien­ta­ci­ja tu­ri bū­ti į jū­ras ir iš Šiau­rės į Pie­tus. Jei­gu mes no­ri­me bū­ti ko­kiu nors jun­gia­muo­ju tran­zi­to kraš­tu, tai ne iš Ry­tų į Va­ka­rus, ši era ar ši sva­jo­nė, kiek ji dar bu­vo re­a­li, tu­ri vi­siš­kai baig­tis. Į Ry­tus nuo mū­sų yra plie­ni­nė sie­na, į Ry­tus nuo mū­sų yra vals­ty­bės, ku­rios mums ke­lia gy­vy­bi­nę grės­mę. Mū­sų jung­tys yra iš Šiau­rės į Pie­tus. Mes no­ri­me pre­kiau­ti, mes tu­ri­me pre­kiau­ti iš Šiau­rės į Pie­tus. Ir uos­tas ly­giai taip pat, ir ge­le­žin­ke­liai tu­ri tai įsi­są­mo­nin­ti. To­dėl aš esu sa­kęs ir vie­šai, aš tu­riu di­de­lių dve­jo­nių, ar ta se­na ru­siš­ka ge­le­žin­ke­lio vė­žė ati­tin­ka mū­sų na­cio­na­li­nio sau­gu­mo in­te­re­sus. Ma­no su­pra­ti­mu, ne­be.

PIRMININKĖ. Ir pas­ku­ti­nis klau­sia Ž. Pa­vi­lio­nis.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Ger­bia­mas mi­nist­re, kaip jūs ga­lė­tu­mė­te pa­aiš­kin­ti fak­tą, kad šios ka­den­ci­jos Vy­riau­sy­bės at­sto­vai, Sei­mo at­sto­vai, Sei­mo Pir­mi­nin­kė, jūs vis daž­niau Va­šing­to­ne pri­ima­mi in­di­vi­du­a­liai ir kad JAV ka­ri­nis ir eko­no­mi­nis bu­vi­mas Lie­tu­vo­je, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis ša­li­mis, ir in­ves­ti­ci­jos, ir pre­ky­ba, yra daug di­des­nis?

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš ma­nau, kad Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos to, ką pra­dė­jo dar pre­zi­den­to B. Oba­mos lai­kais, tą va­di­na­mą­jį Pi­vot to Asia, ar­ba pa­si­su­ki­mą, nuo­sū­kį į Azi­ją, ne tik ne­su­stab­dė, bet iš tik­rų­jų tę­sia, ir la­bai stip­riai. Tai bu­vo po­li­ti­ka ne vie­nai ka­den­ci­jai, aki­vaiz­du, kad tai yra stra­te­gi­nis po­ky­tis. Ir fak­tas, kad net­gi to­kia vals­ty­bė kaip Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos, su­per­ga­lia pa­sau­ly­je, no­rė­da­ma už­tik­rin­ti tai­syk­lė­mis grįs­tą pa­sau­lio tvar­ką tiek Eu­ro­po­je, tiek ir ki­tuo­se pa­sau­lio kraš­tuo­se tu­ri kliau­tis part­ne­riais ir tu­ri kliau­tis al­jan­sais. NATO su­kur­tas ne šiaip sau. NATO su­kur­tas tam, kad mes vi­si drau­ge – nuo ne­di­de­lės Lie­tu­vos iki su­per­ga­lin­gų Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų – už­tik­ri­na­me Šiau­rės At­lan­to pla­čia­me re­gio­ne sau­gu­mą. Ly­giai taip pat Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos ieš­ko ir ieš­kos part­ne­rių, kas už­tik­rins tai­syk­lė­mis grįs­tą tvar­ką In­di­jos ir Ra­mio­jo van­de­ny­no re­gio­ne. Klau­si­mas bus: ko­kia yra Eu­ro­pos po­zi­ci­ja, ko­kia yra Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių po­zi­ci­ja? Aš džiau­giuo­si, kad Lie­tu­va yra vie­na iš tų, ku­ri la­bai aiš­kiai pa­sa­kė ir anks­ti de­kla­ra­vo, kad mes re­mia­me dėl to, kad pa­tys pri­klau­so­me nuo tos tai­syk­lė­mis grįs­tos pa­sau­lio tvar­kos. Dėl to ji­nai tu­ri bū­ti ap­sau­go­ta čia, ji­nai ap­sau­go­ta ir ten. Tiek, kiek to­kia ma­ža vals­ty­bė kaip Lie­tu­va pa­jėgs tai pa­da­ry­ti, tiek ji­nai tai da­rys.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ger­bia­mas mi­nist­re. Jūs at­sa­kė­te į Sei­mo na­rių klau­si­mus. To­liau bus dis­ku­si­ja, čia Sei­mo na­riai pa­ei­liui pa­si­sa­kys už tai, kad pri­ta­ria ar ne­pri­ta­ria at­sa­ky­mams. Ir vie­na, ir ki­ta pu­sė tu­rės ga­li­my­bę pa­si­sa­ky­ti iš tri­bū­nos.

Prieš tai dar no­rė­čiau su­teik­ti žo­dį ger­bia­mam G. Sur­pliui dėl ve­di­mo tvar­kos.

G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Čia la­biau re­pli­ka, nes bu­vo pa­mi­nė­ta ma­no pa­var­dė. Mi­nist­ras, nors in­ter­pe­lia­ci­ja jam, bet su­abe­jo­jo ma­no lan­ko­mu­mu URKʼo po­sė­džiuo­se. Tai no­riu pa­sa­ky­ti, aš ne tik sten­giuo­si vi­suo­se da­ly­vau­ti, bet dar ir daž­nai pa­va­duo­ju pir­mi­nin­kau­jan­čius par­ti­jos na­rius. Pa­vyz­džiui, kai bu­vo Ka­lė­dos ir Ž. Pa­vi­lio­nis tik­rai bu­vo sa­vo par­ti­jos suž­lug­dy­tas, man te­ko jį pa­va­duo­ti, bet ne apie tai. Tie­siog no­riu pa­sa­ky­ti, kad tos am­ba­sa­do­rių at­ran­kos tik­rai kar­tais bū­na ini­ci­juo­ja­mos cha­o­tiš­kai ir dėl to ne vi­sa­da pa­vyks­ta da­ly­vau­ti, bet bū­tent dėl to esu ini­ci­ja­vęs URKʼe par­la­men­ti­nę kon­tro­lę ir mes ru­dens se­si­jo­je ją pa­da­ry­si­me dėl am­ba­sa­do­rių sky­ri­mo.

O šiaip, mi­nist­re, ap­skri­tai tik­rai klau­si­mų yra daug, kaip ma­tė­me iš in­ter­pe­lia­ci­jos teks­to. Aš ma­nau, kad bū­tų pras­min­ga (ne ši­tas žan­ras yra in­ter­pe­lia­ci­ja) tik­rai or­ga­ni­zuo­ti dis­ku­si­ją Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je, į ją pa­kvies­tu­mė­te ir par­ti­jų at­sto­vus tik­rai iš­sa­miai, nuo­šir­džiai pa­si­kal­bė­ti apie tai, kur mū­sų už­sie­nio po­li­ti­ka ei­na ir kur ji­nai tu­ri nu­ei­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, siū­lau ap­si­brėž­ti dis­ku­si­jos lai­ką. Ma­no siū­ly­mas bū­tų skir­ti 20 mi­nu­čių, nes la­bai iš­sa­miai bu­vo at­sa­ky­ta į klau­si­mus. Ar ga­li­me taip su­tar­ti – 20 mi­nu­čių dis­ku­tuoti? Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. Dė­ko­ju.

Tai­gi pir­miau­sia no­rė­čiau pa­kvies­ti frak­ci­jos var­du kal­bė­ti R. Mor­kū­nai­tę-Mi­ku­lė­nie­nę. Pra­šau į tri­bū­ną. Ji kal­bės pri­tar­da­ma at­sa­ky­mams. Pra­šau.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, sy­kį bu­vo da­ry­ta to­kia so­cio­lo­gi­nė ap­klau­sa, kur gre­ta vie­no ar ki­to vi­siems ži­no­mo Lan­d­sber­gio bu­vo pa­mi­nė­tas Eu­ge­ni­jus Land­sber­gis. Ne­eg­zis­tuo­jan­tis žmo­gus su­rin­ko ne­ma­žai nei­gia­mų ver­ti­ni­mų. Tai­gi abe­jin­gų šiai pa­var­dei nė­ra. Tad opo­zi­ci­jai tik­rai ne­rei­kė­jo varg­ti su krū­va klau­si­mų, bū­tų už­te­kę įra­šy­ti vie­ną žo­dį „Land­sber­gis“ ar­ba du žo­džius „Land­sber­gis kal­tas“ ir vie­šo­jo ete­rio pras­me jau bū­tų iš­syk ga­vę dė­me­sio.

Ko­dėl kal­bu apie vie­šą­jį ete­rį? Klau­si­mai, ku­rie už­duo­ti mi­nist­rui, skir­ti ne vien jam, pa­vyz­džiui, am­ba­sa­do­rių sky­ri­mas ar­ba jau ne sy­kį at­sa­ky­ti – Bal­ta­ru­si­jos ar Ka­li­ning­ra­do tran­zi­tas, ar­ba iš­vis klai­din­gai for­mu­luo­ja­mi klau­si­mai, to­dėl ver­tin­ti šią opo­zi­ci­jos ini­cia­ty­vą ki­taip nei dė­me­sio sie­ki­mą, de­ja, man ne­pa­vyks­ta.

Mū­sų lai­kais yra la­bai ne­ma­žai po­li­ti­kos ad­mi­nist­ra­to­rių ir la­bai ne­daug po­li­ti­kos idė­jų ge­ne­ra­to­rių. Ši­tas po­li­ti­kas, ku­rį šian­dien opo­zi­ci­ja in­ter­pe­liuo­ja, yra pas­ta­ra­sis. To­kie po­li­ti­kai ne ad­mi­nist­ruo­ja pro­ce­sus, bet juos ku­ria, brė­žia kryp­tį į at­ei­tį, ran­da spren­di­mus, kaip spręs­ti ky­lan­čius iš­šū­kius. TS-LKD va­do­vau­ja­ma Vy­riau­sy­bė, pir­miau­sia Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, sa­vo dar­bo ka­den­ci­jos pra­džio­je už­si­brė­žė tiks­lą di­ver­si­fi­kuo­ti Lie­tu­vos eks­por­to rin­kas tam, kad Lie­tu­vos eko­no­mi­ka bū­tų stip­res­nė, at­spa­res­nė au­to­ri­ta­ri­niams re­ži­mams.

Ka­ras pa­ro­dė, ką reiš­kia eko­no­mi­nė pri­klau­so­my­bė nuo Ru­si­jos ir kaip tai ga­li ap­ri­bo­ti vals­ty­bių ga­li­my­bes at­si­plėš­ti nuo au­to­ri­ta­rų įta­kos. Šian­dien ir Eu­ro­pos Są­jun­ga pri­pa­žįs­ta, kad eko­no­mi­nė pri­klau­so­my­bė nuo au­to­ri­ta­ri­nių re­ži­mų, tarp jų ir Ki­ni­jos, ga­li tap­ti ne­pa­ke­lia­mai bran­gi ir pa­vo­jin­ga, to­dėl, pa­vyz­džiui, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ren­gia Eu­ro­pos svar­biau­sių ža­lia­vų ak­tą ieš­ko­da­ma bū­dų, kaip ma­žin­ti pri­klau­so­my­bę.

Lie­tu­va vyk­do sa­va­ran­kiš­ką už­sie­nio po­li­ti­ką, ger­bia tarp­tau­ti­nius ir dvi­ša­lius su­si­ta­ri­mus. Dėl Ki­ni­jos pri­tai­ky­to Lie­tu­vai eko­no­mi­nio spau­di­mo ir šan­ta­žo Eu­ro­pos Są­jun­gos at­sa­kas bu­vo vie­nin­gas ir pa­lai­kan­tis Lie­tu­vą. Ko­le­goms no­rė­čiau pri­min­ti, kad Ki­ni­ja pa­na­šius prin­ci­pus tai­kė ir to­kioms vals­ty­bėms kaip Aust­ra­li­ja, Pie­tų Ko­rė­ja, Nor­ve­gi­ja, In­do­ne­zi­ja ir pa­na­šiai. Pe­ki­no vie­n­pu­siš­kai bu­vo įves­tos eko­no­mi­nės sank­ci­jos Lie­tu­vos ver­slo at­žvil­giu.

2021 me­tų žie­mą Lie­tu­vo­je į tai pra­dė­ję re­a­guo­ti po­li­ti­niai opo­nen­tai skel­bė juo­džiau­sius eko­no­mi­nius Lie­tu­vos eks­por­to at­ei­ties sce­na­ri­jus. Vis­gi nu­ti­ko prie­šin­gai, ne­gu prog­no­za­vo opo­zi­ci­ja. Lie­tu­vos eks­por­tas au­go 30 %, ly­gi­nant su tuo pa­čiu 2021 me­tų lai­ko­tar­piu. Eks­por­to rin­kų di­ver­si­fi­ka­ci­jos po­li­ti­ka ne tik pa­si­tei­si­no, bet ir įgau­na pa­grei­tį. Pir­mą­jį 2022 me­tų pus­me­tį eks­por­tas į in­do­pa­ci­fi­kos ša­lis iš­au­go 60 % – nuo 250 mln. iki 400 mln. eu­rų. Taip pat 2021 me­tais pa­vy­ko pa­siek­ti kie­ky­bi­nį šuo­lį pre­ky­bo­je su mū­sų stra­te­gi­niu par­ne­riu Jung­ti­nė­mis Ame­ri­kos Vals­ti­jo­mis. Ly­gi­nant su 2020 me­tais, lie­tu­viš­kos kil­mės eks­por­tas iš­au­go net 75 %.

Lie­tu­vos part­ne­rys­tė su Tai­va­no sa­la jau at­ne­ša pir­muo­sius re­zul­ta­tus. Lie­tu­va ne­tru­kus bus pir­mo­ji vals­ty­bė, ku­riai Tai­va­nas pa­ti­kės sa­vo lus­tų tech­no­lo­gi­jos ga­mi­ni­mą. Lie­tu­vos įmo­nė „Tel­to­ni­ka Group“ ne­tru­kus pa­si­ra­šys su­si­ta­ri­mą, lei­sian­tį nau­do­ti Tai­va­no lus­tų li­cen­ci­jas ir pa­ten­tus gaminti lus­tus. Lus­tai – tai stra­te­gi­nė pre­kė, ją ga­mi­na tik Tai­va­nas, o Lie­tu­va taps vie­nin­te­le ša­li­mi, ku­riai bus per­duo­tos šios tech­no­lo­gi­jos.

Eu­ro­pi­nė po­li­ti­ka. Ag­re­sy­vė­jan­ti Ru­si­jos ir jos są­jun­gi­nin­kų po­li­ti­ka per pas­ta­ruo­sius po­rą me­tų ta­po stip­riu iš­ban­dy­mu ne tik mū­sų re­gio­nui, bet ir Eu­ro­pai. Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mo su­kel­tas ne­le­ga­lių mig­ran­tų ant­plū­dis, nau­do­jant juos kaip gin­klą ir at­sa­kant į Eu­ro­pos Są­jun­gos pri­tai­ky­tas sank­ci­jas. Čia rei­kė­jo ne tik spren­di­mų vi­du­je, bet ir ko­or­di­na­vi­mo­si su Eu­ro­pos Są­jun­ga. Spren­di­mai bu­vo pri­ima­mi po­zi­ci­jos ir opo­zi­ci­jos ben­dru su­ta­ri­mu ir Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­te. Rei­kė­jo ieš­ko­ti kon­tak­tų su po­li­ti­kais mig­ran­tų kil­mės ša­ly­se. Vi­sa tai bu­vo pa­da­ry­ta re­zul­ta­ty­viai.

Ru­si­jos su­kel­tas ka­ras vi­są Eu­ro­pos Są­jun­gą aki­mirks­niu pa­sta­tė į nau­ją re­a­ly­bę. Čia rei­kė­jo ryž­tin­gų ir grei­tų spren­di­mų. Lie­tu­va bu­vo ir yra šių spren­di­mų smai­ga­ly­je. Pir­mo­mis ka­ro die­no­mis Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­te vi­si drau­ge su­ta­rė­me ir da­vė­me man­da­tą bei įpa­rei­go­ji­mą Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai, kad rei­ka­lau­si­me griež­čiau­sių sank­ci­jų Ru­si­jai.

At­sa­ko­my­bė yra mū­sų vi­sų. Ir aš ma­nau, kad ga­li­me kar­tu di­džiuo­tis, jog esa­me pa­gal­ba Uk­rai­nai įvai­riuo­se fron­tuo­se, to­dėl keis­tai skam­ba bal­sai iš opo­zi­ci­jos, kad Lie­tu­va ne­va kaž­ką ne­tin­ka­mai da­rė sank­ci­jų po­li­ti­ko­je. Lie­tu­va yra pa­ti­ki­ma Eu­ro­pos Są­jun­gos, JAV ir ki­tų są­jun­gi­nin­kų part­ne­rė. Iš jų mes gir­di­me ir jau­čia­me vi­so­ke­rio­pą pa­lai­ky­mą, drau­ge pri­ima­me spren­di­mus, esa­me ver­ti­na­mi dėl sa­vo lai­ky­se­nos.

Pa­grin­di­nio pra­ne­šė­jo S. Skver­ne­lio šian­dien šio­je tri­bū­no­je gir­dė­jo­me kal­bą apie na­cio­na­li­nius vals­ty­bės in­te­re­sus. Jis įvar­di­no eko­no­mi­nius, sau­gu­mo, tai yra ka­ro ven­gi­mą, są­jun­gi­nin­kų pa­ieš­ką ir pa­na­šiai. Bū­tent tai ir įgy­ven­di­na šis už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras. Dve­jus me­tus gy­ve­na­me aud­ro­se, ku­rios nuo mū­sų ne­pri­klau­so. Ne Lie­tu­va tą cha­o­są su­kė­lė, o Bal­ta­ru­si­jos ir Ru­si­jos re­ži­mai. Ap­lin­ky­bės ap­mau­džiai sun­kios.

Lie­tu­vos lai­ky­se­na gi­nant lais­vės ir de­mo­kra­tijos idė­ją, gi­nant va­ka­rie­tiš­kos ci­vi­li­za­ci­jos ver­ty­bes yra ryš­ki ir ne­dvip­ras­miš­ka. Dėl Lie­tu­vos vyk­do­mos už­sie­nio po­li­ti­kos esa­me įdo­mūs ir gir­di­mi net ir to­li nuo mū­sų ge­og­ra­fiš­kai esan­čio­se vals­ty­bė­se. Aust­ra­li­ja, Ja­po­ni­ja, In­di­ja – vals­ty­bės, ku­rio­se spren­di­mų pri­ėmė­jai gir­di apie Lie­tu­vą. Su šio­mis vals­ty­bė­mis stip­rė­ja po­li­ti­nis ir eko­no­mi­nis ben­dra­dar­bia­vi­mas.

G. Land­sber­gis ne­abe­jo­ti­nai yra ma­to­mas ir gir­di­mas ne tik Eu­ro­pos Są­jun­go­je, bet ir pa­sau­lio sos­ti­nė­se. Joks ki­tas mi­nist­ras ne­tu­rė­jo to­kių as­me­ni­nių po­li­ti­nių ry­šių su pa­grin­di­nė­mis Va­ka­rų vals­ty­bių sos­ti­nė­mis nuo Va­šing­to­no iki Lon­do­no, Pa­ry­žiaus, Ber­ly­no ir ki­tų. Mū­sų ben­dra veik­la ir ben­dri spren­di­mai su stra­te­gi­niais eu­ro­at­lan­ti­niais part­ne­riais už­tik­ri­na mū­sų sau­gu­mą, at­ve­ria ke­lius į dar glau­des­nį vi­sa­pu­siš­ką ben­dra­dar­bia­vi­mą. G. Land­sber­gis yra kvie­čia­mas į vie­ną svar­biau­sių pa­sau­ly­je po­li­ti­kų ly­de­rių, in­te­lek­tu­a­lų, žur­na­lis­tų su­si­ti­ki­mą – Da­vo­so eko­no­mi­kos fo­ru­mą. Pa­pras­tai mi­nist­rai į šį for­ma­tą nė­ra kvie­čia­mi, tad Lie­tu­va tik­rai tu­ri kuo di­džiuo­tis.

Aiš­ku, da­liai sė­din­čių šio­je sa­lė­je sma­giau kva­to­ti ro­dant vie­ni ki­tiems šau­dy­mo tai­ki­nius su už­ra­šu „Gab­rie­lius“. Vis dėl­to, jei­gu taip sun­ku su­si­tai­ky­ti, kad už­sie­nio po­li­ti­ką sėk­min­gai į prie­kį ve­da G. Land­sber­gis, tai kvies­čiau at­si­ri­bo­ti nuo as­me­niš­ku­mų ir pa­si­džiaug­ti už vals­ty­bę, kad ji su­ge­ba bū­ti di­na­miš­ka, lanks­ti, gi­nan­ti sa­vo in­te­re­sus, stip­rin­da­ma ry­šius su ša­li­mis part­ne­rė­mis, įgy­da­ma nau­jų drau­gų, at­ras­da­ma nau­jas eks­por­to kryp­tis ir taip duo­dan­ti nau­dos kiek­vie­nam pi­lie­čiui. Ji yra iš­ti­ki­ma ver­ty­bėms ir gir­di­ma bei at­pa­žįs­ta­ma pa­sau­ly­je. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu į tri­bū­ną P. Gra­žu­lį.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Aš ma­nau, kad da­bar­ti­nė vyk­do­ma kon­ser­va­to­rių už­sie­nio po­li­ti­ka yra la­bai ža­lin­ga Lie­tu­vai ir, no­riu pa­sa­ky­ti, la­bai nau­din­ga V. Pu­ti­nui ir Ru­si­jai. Jei­gu mes kal­bė­si­me vien tik apie „Be­la­rus­ka­lio“ trą­šas ir apie tran­zi­tą, ar jūs ži­no­te, kad Bal­ta­ru­si­ja ir Ru­si­ja kar­tu eks­por­tuo­ja 40 % pa­ga­min­tų „Be­la­rus­ka­lio“ trą­šų? Ar jūs ži­no­te, kad dėl to­kios vyk­do­mos Lie­tu­vos Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos po­li­ti­kos už­draus­to tran­zi­to trą­šos pa­bran­go dau­giau kaip pen­kis kar­tus? Aš no­riu pa­klaus­ti G. Land­sber­gio, kiek mi­li­jar­dų jūs su­kro­vė­te į Ru­si­jos biu­dže­tą ir už kiek už tą su­mą bu­vo pa­ga­min­ta ra­ke­tų, tan­kų ir ki­tos ko­vi­nės tech­ni­kos, su ku­ria yra nai­ki­na­ma Uk­rai­na? Ar jūs tai skai­čia­vo­te?

Aš no­riu jums pa­sa­ky­ti, kad A. Lu­ka­šen­ka, ne­pai­sant to, kad yra dik­ta­to­rius, ne­pri­pa­ži­no nei Kry­mo, nei Do­nec­ko, nei Lu­hans­ko oku­pa­ci­jos. Jis ne­pri­pa­ži­no ir šian­dien nė­ra pri­pa­ži­nęs. Bet jūs vis­ką da­ro­te, kad vi­siš­kai įstum­tu­mė­te į V. Pu­ti­no glė­bį ir kad jis ne­tu­rė­tų jo­kios ma­nev­ro lais­vės. Net šian­dien A. Lu­ka­šen­ka, spau­džia­mas ir vi­siš­kai įstum­tas V. Pu­ti­no ir G. Lan­d­sber­gio į Ru­si­jos glė­bį, ne­lei­džia sa­vo ka­riuo­me­nei da­ly­vau­ti tie­sio­gi­niuo­se veiks­muo­se prieš Uk­rai­ną. Taip, Ru­si­ja pa­si­nau­do­jo Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­ja ir tai yra mū­sų po­li­ti­nė klai­da. Mes ga­lė­jo­me vis­ką da­ry­ti, kad Bal­ta­ru­si­jo­je ne­bū­tų ru­siš­kos ka­riuo­me­nės, bet to mes ne­pa­da­rė­me. At­virkš­čiai, da­rė­me žings­nius, ku­rie nau­din­gi yra V. Pu­ti­nui ir Ru­si­jai puo­lant Uk­rai­ną.

Po­nai, jūs pri­pa­žin­ki­te sa­vo klai­das. Čia yra dau­giau ne­gu klai­dos. Ne­jau­gi jūs ne­ma­to­te to, ką ma­to vi­si Lie­tu­vos pi­lie­čiai ir net už­sie­nio di­plo­ma­tai? Ši­to­kia po­li­ti­ka da­ro mil­ži­niš­ką ža­lą. Aš no­riu jums pri­min­ti, po­nai kon­ser­va­to­riai, kad Ame­ri­ka sank­ci­jas yra pa­nai­ki­nu­si ru­siš­koms trą­šoms, ne bal­ta­ru­siš­koms. No­riu pri­min­ti, kad pa­nai­ki­nus sank­ci­jas ru­siš­kiems mais­to pro­duk­tams, o mes… Tai­gi Bal­ta­ru­si­ja tie­sio­giai ne­da­ly­vau­ja ka­re. O mes sta­to­me sie­ną. Ko­dėl Ame­ri­ka ne­sta­to sie­nos?

Taip pat no­riu jums pri­min­ti, 20 me­tų ka­ria­vu­si Ame­ri­ka su Af­ga­nis­ta­no ta­li­bais ry­šių ne­nu­trau­kia, de­da kiek ga­li dau­giau pa­stan­gų, kad nors kiek bū­tų ten ger­bia­mos žmo­gaus tei­sės. Ly­giai taip pat, iš­lai­ky­da­mi ele­men­ta­riau­sius san­ty­kius su Bal­ta­ru­si­ja, mes ga­lė­jo­me pa­rei­ka­lau­ti, kad bū­tų iš­leis­ti vi­si žmo­nės, ku­rie bu­vo su­lai­ky­ti mi­tin­gų me­tu, ku­rie lai­kė, kad A. Lu­ka­šen­ka ne­tei­sė­tai yra iš­rink­tas pre­zi­den­tu. Aš ma­nau, bū­tų pa­leis­ti tie po­li­ti­niai kal­ti­niai, jų šian­dien ne­bū­tų, bet dė­ka vyk­do­mos jū­sų po­li­ti­kos Bal­ta­ru­si­jo­je žmo­nės ken­čia.

O Uk­rai­nos ka­riuo­me­nė tu­ri da­lį sa­vo ka­riuo­me­nės dis­lo­kuo­ti ša­lia Bal­ta­ru­si­jos sie­nos, nes V. Pu­ti­nas sie­kia, kad ir Bal­ta­ru­si­jos ka­riuo­me­nė pra­dė­tų ka­rą prieš Uk­rai­ną, bet to dar ne­pa­vyks­ta. Štai jū­sų už­sie­nio po­li­ti­ka. Aš ma­ny­čiau, kad tik­rai po­nas G. Land­sber­gis, su­pras­da­mas ža­lin­gą, pra­žū­tin­gą sa­vo už­sie­nio po­li­ti­ką, pats tu­rė­tų at­si­sta­ty­din­ti ir ne­lauk­ti jo­kios in­ter­pe­lia­ci­jos. To­kia po­li­ti­ka yra nu­si­kal­ti­mas prieš Lie­tu­vą.

O Ast­ra­vo ato­mi­nė elek­tri­nė. Kie­no pa­stan­gų dė­ka? Ar ne A. Ku­bi­lius va­ži­nė­jo su dvi­ra­tu­ku ir ne­ma­tė, kad ten yra sta­to­ma? Sa­ko, ne­pa­sta­tys, ne­bus jo. Ne­si­ė­mė jo­kių žings­nių, kad ten ne­at­si­ras­tų Ast­ra­vo ato­mi­nė elek­tri­nė. Štai kon­ser­va­to­rių vyk­do­ma po­li­ti­ka. Tai kar­tu dir­ba ran­ka ran­kon su V. Pu­ti­nu.

PIRMININKĖ. Frak­ci­jos var­du – E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas Pet­rai, kai prieš ku­rį lai­ką pra­bi­lai apie tai, kad Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­ka pa­stū­mė­jo A. Lu­ka­šen­ką į V. Pu­ti­no glė­bį, aš ma­niau, kad ap­si­me­ti. Ka­dan­gi tai kar­to­ji jau, at­ro­do, sep­tin­tą kar­tą, su­pra­tau, kad tau ap­si­mes­ti net ne­rei­kia. Tu jau toks esi. (Bal­sas sa­lė­je) Toks su­pra­ti­mas ver­čia pa­sa­ky­ti, kad Bal­ta­ru­si­ja su Ru­si­ja jau se­niai su­da­rę Ne­pri­klau­so­mų vals­ty­bių san­drau­gą, se­niai su­da­rę Ko­lek­ty­vi­nio sau­gu­mo su­tar­ties or­ga­ni­za­ci­ją, ren­gia ben­drus ka­ri­nius ma­nev­rus prie Lie­tu­vos ir NATO sie­nos. Čia šne­kė­ti apie tai, kad ne­pri­pa­ži­no­me pre­zi­den­to rin­ki­mų re­zul­ta­tų ir Lie­tu­va yra kal­ta, kad A. Lu­ka­šen­ka ko­la­bo­ruo­ja su oku­pan­tu ir ag­re­so­riu­mi V. Pu­ti­nu, tik­rai nė­ra jo­kia dis­ku­si­ja apie tai. Ne tai kad rim­ta, tai yra vi­siš­kai juo­das po­pu­liz­mas ar­ba vi­siš­kas kvai­lu­mas.

Šian­dien ver­tin­si­me Sei­me už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro G. Land­sber­gio at­sa­ky­mus į klau­si­mus. Bet juk ga­li­ma ne­for­ma­liai ver­tin­ti ir klau­si­mus, į ku­riuos ten­ka at­sa­ki­nė­ti. Štai kaip man at­ro­do tie 45 klau­si­mai. Man at­ro­do kaip ko­kio pik­to, ne­kva­li­fi­kuo­to žur­na­lis­to ka­bi­nė­ji­ma­sis prie pre­le­gen­to, na, tu tą at­sa­kyk, tu tą at­sa­kyk. O ko­dėl tas di­plo­ma­tas, o ko­dėl tas am­ba­sa­do­rius? Prie ko nors rei­kia pri­kib­ti, ben­dro vaiz­do ne­su­ge­ba­ma su­for­mu­luo­ti. Vi­sa pro­ble­ma­ti­ka iš­skai­do­ma į at­ski­rus epi­zo­dus tie­siog pa­gal pa­var­des. Ir tai va­di­na­ma ver­ty­bi­nės už­sie­nio po­li­ti­kos pa­ieš­ko­mis ar­ba ver­ty­bi­nės už­sie­nio po­li­ti­kos kri­ti­ka. Kar­tais šie klau­si­mai man at­ro­dė ir dez­in­for­ma­ty­vūs. Na jau ne­kal­bu apie tai, kad R. Lo­pa­ta pa­va­din­tas tam tik­ro ko­mi­te­to na­riu, kai jis nė­ra to ko­mi­te­to na­rys. Kai kal­ti­na­te, kad biu­ro­kratų pa­reng­ti at­sa­ky­mai, tai ne­ži­nau, kas ren­gė klau­si­mus? Gal ge­riau, kad biu­ro­kratai jums klau­si­mus pa­reng­tų, ne­da­ry­tų to­kių liap­su­sų, juos tur­būt pa­tys pa­da­rė­te su­neš­ti­nia­me ba­liu­je, ban­dy­da­mi su­neš­ti 45 klau­si­mus.

Bet svar­biau­sias da­ly­kas, kad kri­ti­kuo­jant Lie­tu­vos, ne G. Land­sber­gio, o Lie­tu­vos, už­sie­nio po­li­ti­ką no­rė­tų­si ma­ty­ti, kam ši kri­ti­ka skir­ta ar­ba kas yra kri­ti­kuo­ja­ma, ko­kia ver­ty­bi­nė už­sie­nio po­li­ti­ka, ki­to­kia už­sie­nio po­li­ti­ka kon­struo­ja­ma. Aš al­ter­na­ty­vos ne­ma­tau, ger­bia­mi opo­zi­ci­jos na­riai. Klau­si­mų daug, kaip tru­pi­nė­lių. Koks pa­tie­ka­las yra siū­lo­mas Lie­tu­vai kaip už­sie­nio po­li­ti­ka? Kri­ti­kuo­ja­ma esa­ma už­sie­nio po­li­ti­ka vi­siš­kai frag­men­tiš­kai, pa­tiems ne­pa­tei­kiant jo­kio pro­duk­to. Ma­no ma­ny­mu, tai ne­bu­vo kon­struk­ty­vus ban­dy­mas pa­teik­ti in­ter­pe­lia­ci­ją už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rui, kar­tu kri­ti­kuo­jant ir už­sie­nio po­li­ti­ką. Tai, kad kri­ti­kuo­ja­mas G. Land­sber­gis, kri­ti­kuo­ja­mas mi­nist­ras, kaip aš sa­kau, koks čia vy­ras, jei in­ter­pe­lia­ci­jos ne­pra­ėjo. Tai nor­ma­lu. Vis­kas ge­rai. Ga­lų ga­le ar ga­lė­jo G. Land­sber­gis ti­kė­tis per po­rą me­tų ne­su­lauk­ti in­ter­pe­lia­ci­jos? Na, tur­būt ne­bu­vo toks nai­vus, su­lau­kė to, kas ir tu­ri bū­ti. Bet svar­biau­sia, kad iš to nie­kas ne­gims­ta. Nie­kas ir ne­gims ne tik bal­sų po­žiū­riu, bet ir kon­struk­ty­vu­mo po­žiū­riu nie­ko nau­jo nė­ra pa­siū­lo­ma.

Šiaip jau mes tu­ri­me ati­džiai, ap­dai­riai, at­sar­giai žiū­rė­ti į mū­sų vals­ty­bės už­sie­nio po­li­ti­ką. Vi­sa­da iki šiol di­džia­vo­mės, kad Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­ka nuo pat ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės at­kū­ri­mo yra par­ti­jų kon­sen­su­so pa­grin­du vyk­do­ma po­li­ti­ka. Šie klau­si­mai, ar­ba tie prie­ka­bia­vi­mai, man at­ro­do, ga­li su­kel­ti abe­jo­nių, ar mes tu­ri­me ben­drą už­sie­nio po­li­ti­ką? Tur­būt yra tai­sy­ti­nų da­ly­kų da­bar­ti­nės mi­nis­te­ri­jos va­do­vy­bės ar va­do­vo veik­lo­je, yra da­ly­kų, ku­riuos ga­li­ma bū­tų pla­čiau ap­tar­ti, bet ben­dras už­sie­nio po­li­ti­kos lau­kas, at­ro­do, iki šiol taip pat vy­ko. Šie klau­si­mai šiek tiek iš­mu­ša iš vė­žių, aš su­pran­tu, tai yra tam tik­ras žan­ras, čia ki­taip opo­zi­ci­ja ne­ga­li pa­si­ro­dy­ti, tik kri­ti­kuo­da­ma kaž­ką dėl kaž­ko apie kaž­ką. Ne­pa­vy­ku­si šios die­nos in­ter­pe­lia­ci­ja, man at­ro­do, tu­ri tu­rė­ti, ga­li tu­rė­ti vie­ną tei­gia­mą da­ly­ką: sė­da­me ir kon­struk­ty­viai dar­buo­ja­mės už­sie­nio po­li­ti­kos erd­vė­se, jų yra la­bai daug. At­si­ve­rian­čios nau­jos Lie­tu­vai ir pa­sau­liui ne­ma­ty­tos erd­vės, ky­lan­tys to­kie iš­šū­kiai, ko­kių ne­bu­vo pa­sau­ly­je, dar Z. Bže­zins­kio gal tik to­li­mo­se prog­no­zė­se prieš de­šimt­me­tį su­dė­lio­ti, pra­šom, šian­dien gu­la ant del­no. Čia mes tu­ri­me sės­tis ir su­telk­tai gal­vo­ti apie in­ter­ne­ti­nės erd­vės nau­do­ji­mą hib­ri­di­nio ka­ro me­tu, apie ma­ni­pu­lia­ci­jas ki­to­se erd­vė­se, apie Ark­ties po­li­ti­ką, už­sie­nio po­li­ti­ką Ark­ties erd­vių at­žvil­giu, kos­mo­so erd­vių at­žvil­giu. Ir štai pas­ku­ti­nis pus­me­tis, kai mes ma­to­me, kaip Ru­si­ja įjun­gia tuos me­cha­niz­mus, ku­rie kaž­ka­da pa­sau­lio pro­tų bu­vo nu­ma­ty­ti tik prog­no­zė­se. Tai štai, jei­gu vi­si su­pra­si­me, kad in­ter­pe­lia­ci­ja yra žai­di­mas, jį pri­ima­me tie­siog kaip ne­iš­ven­gia­mą, pri­va­lo­mą vy­riš­ku­mo iš­ban­dy­mą, tai po to tu­ri­me sės­tis ir tar­tis, ko­le­gos, ir vie­na, ir ki­ta pu­sė. Už­sie­nio po­li­ti­ka tu­ri tar­nau­ti tau­tos ir vals­ty­bės in­te­re­sams.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu į tri­bū­ną G. Sur­plį.

G. SURPLYS (LVŽSF). Dė­ko­ju, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Vi­sų pir­ma no­rė­čiau pa­brėž­ti, kad bent jau man at­ro­do, kad vi­sa šios die­nos, šio ry­to dis­ku­si­ja apie už­sie­nio po­li­ti­ką nė­ra dis­ku­si­ja apie ver­ty­bi­nį ar prag­ma­ti­nį pa­si­rin­ki­mą. In­ter­pe­lia­ci­jos ini­ci­ja­vi­mas ir pats in­ter­pe­lia­ci­jos tiks­las bu­vo apie už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro pro­fe­sio­na­lu­mą, tel­kian­čią ar­ba ne­tel­kian­čią už­sie­nio po­li­ti­ką ir, be­je, skaid­ru­mą. Aš no­riu pa­brėž­ti, ger­bia­mi ko­le­gos, kad, ne­pai­sant to, kaip mes šian­dien vi­si bal­suo­si­me, klau­si­mų tiek dėl Tai­va­nie­čių at­sto­vy­bės pa­va­di­ni­mo, tiek dėl „Be­la­rus­ka­lij“ trą­šų, tiek dėl Ka­li­ning­ra­do tran­zi­to ir ki­tų da­ly­kų mi­nist­rui tu­rė­jo ir Pre­zi­den­tas, ir ki­tų mi­nis­te­ri­jų mi­nist­rai, ir ko­a­li­ci­jos part­ne­riai. Tai, kad šie klau­si­mai šian­dien yra svars­to­mi Sei­me, aš ma­nau, nė­ra sa­vai­me smerk­ti­nas da­ly­kas.

Kal­bant apie tuos am­ba­sa­do­rių pa­sky­ri­mus, vis dėl­to no­rė­čiau pa­brėž­ti, kad tai, jog de­šim­ta­da­lis nau­jų šio mi­nist­ro pa­skir­tų­jų į at­sto­vy­bių va­do­vus yra ne kar­je­ros di­plo­ma­tai, tu­rint ome­ny, kad mi­nist­ras at­ėjo su la­bai aiš­kia am­bi­ci­ja, kad vis dėl­to tai bū­tų kar­je­ros ga­li­my­bė il­ga­me­tį sta­žą, il­ga­me­tę pa­tir­tį su­kau­pu­siems di­plo­ma­tams, ke­lia klau­si­mų. Ir aš ne­kves­tio­nuo­ju, ar tai yra ge­ri, ar blo­gi pa­sky­ri­mai, aš kves­tio­nuo­ju, kad mo­de­lis, na, tur­būt ne­vei­kia taip, kaip mi­nist­ras no­rė­jo, ir tai ver­ta at­ski­ros dis­ku­si­jos.

Mes nei in­ter­pe­lia­ci­jos teks­te (man ne­te­ko gar­bės jį pa­si­ra­šy­ti, ne­pai­sant, ką prem­je­rė apie tai gal­vo­ja), nei šian­dien dis­ku­si­jo­se nie­ko ne­gir­dė­jo­me apie nuo­la­ti­nį mi­nist­ro kon­flik­ta­vi­mą su Pre­zi­den­tu, dėl ko mes dve­jus me­tus ne­tu­rė­jo­me am­ba­sa­do­riaus Eu­ro­pos Są­jun­go­je, nie­ko ne­gir­dė­jo­me apie tai, ko­dėl Lie­tu­vos at­sto­vy­bė Tai­va­ne yra pa­va­din­ta at­sto­vy­be Tai­pė­ju­je, o ne ana­lo­giš­kai, kaip lei­do­me tai­va­nie­čiams pa­va­din­ti at­sto­vy­bę Lie­tu­vo­je, nes apie tai bu­vo už­si­min­ta in­ter­pe­lia­ci­jo­je.

Tai­gi aš su­pran­tu, kad šios die­nos in­ter­pe­lia­ci­jos žan­ras mus nu­ve­dė į ne­reikš­min­gas dis­ku­si­jas ir į pa­si­mė­ty­mą re­pli­ko­mis. Aš tik­rai kvie­čiu, jei­gu (pa­brė­žiu – jei­gu) šian­dien in­ter­pe­lia­ci­ja ne­pa­vyk­tų, už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­re, ras­ti lai­ko ir no­ro, pa­kvies­ti į dis­ku­si­ją, ji ga­li bū­ti už­da­ra, ir par­ti­jų at­sto­vus, ir po­li­to­lo­gus, ir gal­būt ver­sli­nin­kus pa­si­kal­bė­ti apie tai, kur mū­sų už­sie­nio po­li­ti­ka ei­na ir kur mes tu­ri­me ben­drus taš­kus. Aš ma­nau, kad tų ben­drų taš­kų tiek tarp par­ti­jų, tiek su vi­suo­me­ne yra dau­giau, ne­gu mums čia at­ro­do be­si­gin­či­jant Sei­me, bet juos su­ras­ti ga­lė­tų pa­dė­ti ta nuo­šir­des­nė, at­vi­res­nė, o ne į in­ter­pe­lia­ci­jos žan­rą įspraus­ta dis­ku­si­ja. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. No­rė­čiau į tri­bū­ną pa­kvies­ti Mi­nist­rę Pir­mi­nin­kę I. Ši­mo­ny­tę, ji pa­si­sa­kys be ei­lės, va­do­vau­jan­tis Sei­mo sta­tu­to 108 straips­nio 4 da­li­mi.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Taigi kas ne­ge­rai su Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­ka? In­ter­pe­lia­ci­jos yra 45 klau­si­mai ir nė vie­no apie po­li­ti­ką. Jun­gi­nio „už­sie­nio po­li­ti­ka“ nė­ra nė vie­na­me klau­si­me, ap­skri­tai net žo­džio „po­li­ti­ka“ mes ne­su­tin­ka­me ta­me, kas yra po­li­ti­nė pro­ce­dū­ra. Žiū­rė­ki­me kon­kre­čiau. Gal mi­nist­ras per co­lį ar cen­ti­met­rą nukry­po nuo Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos ir opo­zi­ci­ja kves­tio­nuo­ja pro­gra­mos ir re­a­lių veiks­mų ne­ati­ti­ki­mus? Ne. In­ter­pe­lia­ci­jo­je nė­ra ke­lia­mi jo­kie pro­gra­mi­niai klau­si­mai. In­ter­pe­liuo­jan­tys ne­tu­ri nė vie­no klau­si­mo ar dve­jo­nių dėl šiuo me­tu ren­gia­mo po­li­ti­nių par­ti­jų su­si­ta­ri­mo dėl at­nau­ji­na­mų už­sie­nio po­li­ti­kos kryp­čių. Tai gal mi­nist­ras ne­de­ra­mai at­sto­va­vo ša­liai, dis­kre­di­ta­vo ša­lį? Ne. Ne­bent pir­mą kar­tą gau­tas pa­kvie­ti­mas į pres­ti­ži­nį pa­sau­lio ly­de­rių fo­ru­mą Da­vo­se bū­tų lai­ko­mas ag­re­sy­viu iš­si­šo­ki­mu.

Tei­sus bu­vęs prem­je­ras G. Kir­ki­las sa­ky­da­mas, kad ne­leng­va pa­ruoš­ti in­ter­pe­lia­ci­ją. Ne­už­ten­ka per­skai­ty­ti ant­raš­tes. Klau­si­mus rei­kia tu­rė­ti fun­da­men­ta­lius, es­mi­nius – ki­taip ky­la ri­zi­ka ap­si­juok­ti. Da­bar gi iš­ties at­ro­do, kad kaž­kur bu­vo pa­lik­ta at­vers­ta kny­ga ir bu­vo ga­li­ma kiek­vie­nam pra­ei­nan­čiam įra­šy­ti klau­si­mą nuo sa­vęs taip ne­iš­ven­giant klau­si­mų tar­pu­sa­vio prieš­ta­ros, kai vie­nu me­tu prie­kaiš­tau­ja­ma ir už kaž­ką, ir už kaž­ką ab­so­liu­čiai prie­šin­go.

Tai apie ką yra ši in­ter­pe­lia­ci­ja? At­ro­dy­tų, kad gal tai yra dū­mų už­dan­ga pri­deng­ti klau­si­mus apie iš­jung­tą po­li­gra­fą ir ati­trauk­ti dė­me­sį nuo ki­tų me­tų biu­dže­to, dėl ku­rio „fun­da­men­ta­liu“ klau­si­mu ta­po pe­šio­ji­ma­sis, ka­da baig­sis PVM leng­va­ta, ku­rios di­džiau­sią nau­dą gau­na grei­tuo­ju mais­tu pre­kiau­jan­čios įstai­gos.

Vie­toj fun­da­men­ta­lių klau­si­mų tu­ri­me be­veik iki­teis­mi­nį ty­ri­mą. Su­si­da­ro įspū­dis, kad klau­si­mai ra­šy­ti ne dėl po­li­ti­nio do­ku­men­to, ne dėl in­ter­pe­lia­ci­jos, bet dėl kaž­ko­kio tar­dy­mo. Daug gan­dų ly­gio, daug spe­ku­lia­vi­mo fak­tais, daug ban­dy­mų kur­ti še­šė­lius dėl pa­sky­ri­mų, daug žon­gli­ra­vi­mo pa­var­dė­mis, bet nie­ko apie po­li­ti­ką, apie stra­te­gi­nes kryp­tis, apie fun­da­men­ta­lius po­žiū­rius, ku­rie leis­tų iš­gry­nin­ti – gal iš­ties kaž­kas su ta už­sie­nio po­li­ti­ka yra ne­ge­rai. Štai tik ke­le­tas pa­vyz­džių, kaip pro­vo­kuo­ja­ma klai­din­gus tei­gi­nius pa­tvir­tin­ti kaip fak­tus.

Pre­ky­bos at­sto­vy­bė Tai­pė­ju­je są­mo­nin­gai ar ne painiojama su di­plo­ma­ti­ne at­sto­vy­be, o to­kiu bū­du painioja­mas Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jos dar­žas su Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos dar­žu. Tei­gia­ma, kad Lie­tu­vos pa­vyz­džiu dėl at­sto­vy­bės nie­kas ne­pa­se­kė, bet fak­tai ro­do, kad at­sto­vy­bes Tai­va­ne tu­ri ke­lio­li­ka Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių. Si­tu­a­ci­ja dėl Ru­si­jos pi­lie­čių at­vy­ki­mo į ša­lį, tei­gia­ma, ne­su­val­dy­ta. Fak­tas, kad bu­vo­me griež­čiau­siai Eu­ro­pos Są­jun­go­je re­gu­lia­vę Ru­si­jos pi­lie­čių įsi­lei­di­mą – tran­zi­tu at­va­žia­vę tran­zi­tu ir iš­va­žiuo­da­vo. Ir taip to­liau.

Gal tai tik tech­ni­nės klai­dos, bet ga­li­mai va­di­na­mie­ji nu­ma­no­mie­ji klau­si­mai, kai no­ri­ma ne iš­girs­ti at­sa­ky­mą, o pri­mes­ti vie­šu­mai sa­vo įsi­ti­ki­ni­mą kaip fak­tą.

Ant­akiai ky­la skai­tant 18 ir 19 klau­si­mus apie Lie­tu­vos am­ba­sa­dos Uk­rai­no­je eva­ka­vi­mo de­ta­les iš es­mės pra­šant, kad bū­tų pa­teik­ta žval­gy­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų dis­po­nuo­ja­ma in­for­ma­ci­ja, ku­ri įdo­miau­sia tur­būt yra ag­re­so­rės pu­sei.

Kai ne­pa­sa­ko­ma, kas da­ro­ma blo­gai, be­lie­ka spė­lio­ti, kam opo­zi­ci­ja iš­ties ne­pri­ta­ria. Gal per daug de­da­me pa­stan­gų pa­dė­da­mi Uk­rai­nos ko­vo­je ne tik už sa­vo, bet ir mū­sų lais­vę? Gal tu­rė­tu­me ne­be­pa­dė­ti vi­siems gi­nan­tiems sa­vo lais­ves ir tei­ses, at­si­sa­ky­ti mi­si­jos tarp­tau­ti­niais for­ma­tai­s bū­ti per­se­kio­ja­mų, pa­ti­rian­čių ge­no­ci­dą ar ne­te­ku­sių sa­vo tei­sių bal­su? At­si­sa­ky­ti rem­ti Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ją, ku­rios ly­de­riai glau­džia­si Lie­tu­vo­je dar bu­vu­sios Vy­riau­sy­bės kvie­ti­mu? Gal į sank­ci­jų re­ži­mams klau­si­mus tu­rė­tu­me žiū­rė­ti kaž­kaip le­pe­niš­kiau? Me­luo­ti žmo­nėms, kad eg­zis­tuo­ja ka­žin ko­kios sank­ci­jos, ku­rios Ru­si­ją veiks ir mū­sų nie­kaip, ir jau vi­sai nie­kaip nie­kaip mū­sų ne­pa­lies? Me­luo­ti žmo­nėms, kad ener­ge­ti­kos, mais­to kai­nų šuo­lis yra su­si­jęs ne su tuo, kad V. Pu­ti­nas iš­nau­do­ja per il­gą lai­ką Va­ka­rų su­kur­tas pri­klau­so­my­bes, bet su ka­žin ko­kia mū­sų pa­čių da­bar da­ro­ma klai­da?

Da­bar mo­ka­me už anks­tes­nes klai­das, ku­rių bu­vo ga­li­ma ne­pa­da­ry­ti, bet pra­ei­ties ne­pa­kei­si. Mo­ka ir tie, ku­rie tu­rė­jo ki­tą nuo­mo­nę, taip, kaip mes, bet to­kia yra so­li­da­ru­mo kai­na.

Aiš­ku, ne­ži­no­me aiš­kaus in­ter­pe­lia­ci­jos au­to­rių po­žiū­rio ir dėl to yra la­biau­siai gai­la. Jie jo ne­pa­sa­ko ar ban­dy­da­mi pa­sa­ky­ti prieš­ta­rau­ja pa­tys sau, kaip prieš­ta­rau­ja Vy­riau­sy­bei ir už griež­čiau­sią Eu­ro­pos Są­jun­gos sank­ci­jų in­ter­pre­ta­vi­mą, ir už spren­di­mą at­si­žvelg­ti į Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos gai­res, ir už „Bel­aruska­li­j“ trą­šų tran­zi­tą, ir už „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ nuos­to­lius šį ve­ži­mą nu­trau­kus. Už prin­ci­pi­nę lai­ky­se­ną, kad ki­tos ša­lys ne­tu­ri įga­lio­ji­mų stab­dy­ti stip­rė­jan­tį Lie­tu­vos ben­dra­dar­bia­vi­mą su Tai­va­nu, plie­kia tie, ku­rie dar ne­se­niai šio­je sa­lė­je bal­sa­vo už Sei­mo re­zo­liu­ci­ją, smer­kian­čią ui­gū­rų ge­no­ci­dą.

Ga­liau­siai ko ne­pri­pa­žįs­ta in­ter­pe­lia­ci­jos au­to­riai, nors tai yra aki­vaiz­du? Tu­ri­me ak­ty­vią tarp­tau­ti­nę ly­de­rys­tę – mi­nist­ro bal­sas gir­di­mas ir tik kur­čias jo ne­gir­di. Tu­ri­me nau­jos re­dak­ci­jos Di­plo­ma­ti­nės ta­ry­bos įsta­ty­mą su es­mi­niu di­plo­ma­tų kor­pu­so pro­ble­mų spren­di­mu stip­ri­nant tar­ny­bą, da­rant ją kon­ku­ren­cin­gą ir pa­trauk­lią. Ir čia ne­ga­liu ne­re­fe­ruo­ti į ko­le­gos G. Sur­plio pa­sta­bas, nes įdip­lo­ma­tin­ti ga­li­my­bių mi­nist­ras da­bar jau ne­be­tu­ri ir pats jų at­si­sa­kė.

Tre­čia. Tu­ri­me nuo­šir­džius part­ne­rių ver­ti­ni­mus. Vie­nu jų ir no­rė­čiau pa­bai­go­je pa­si­da­lin­ti. A. Blin­ke­nas po vie­no po­kal­bio su G. Land­sber­giu pa­sa­kė taip: „Ver­ti­nu kaip ko­le­gą, ver­ti­nu jū­sų bal­so stip­ru­mą, ver­ti­nu san­ty­kių už­tik­rin­tu­mą.“

La­bai daž­nai te­ko gir­dė­ti kai ku­rių opo­zi­ci­jos ko­le­gų de­kla­ruo­ja­mą su­si­rū­pi­ni­mą part­ne­rių ge­ro­ve, nors iš pa­čių part­ne­rių – nei NATO, nei Eu­ro­pos Są­jun­go­je, nei ki­tu for­ma­tu – to­kio su­si­rū­pi­ni­mo gir­dė­ti dėl tų pa­čių da­ly­kų ne­te­ko. Prie­šin­gai, tek­da­vo gir­dė­ti pa­ra­mą ir pa­dė­ką. Kar­tais ap­im­da­vo jaus­mas, o kas jei­gu mū­sų stra­te­gi­niai part­ne­riai yra gal ne tie pa­tys? Bet su vie­na ki­ta A. Lu­ka­šen­kos iš­si­il­gu­sia iš­im­ti­mi aš ži­nau, kad taip nė­ra, to­dėl ir siū­lau dis­ku­tuo­ti iš­ties už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mu, ant­raip vi­sa tai la­biau pa­na­šė­ja į in­ter­pe­lia­ci­ją vien dėl gar­bin­gos pa­var­dės. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. (Plo­ji­mai) Lai­kas, skir­tas dis­ku­tuo­ti, bai­gė­si. Da­bar pa­gal Sta­tu­tą yra nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė in­ter­pe­lia­ci­ją ga­vu­siam pa­rei­gū­nui pa­sa­ky­ti bai­gia­mą­jį žo­dį. At­si­klau­s­ti tu­riu, ar ger­bia­mas Gab­rie­lius no­rė­tų dar pa­si­sa­ky­ti. Pra­šom.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­ma prem­je­re, ne­si­jau­čiu ver­tas gra­žių žo­džių iš sa­vo ko­le­gų, iš tik­rų­jų tik no­riu pa­dė­ko­ti vi­siems, ku­rie nuo­šir­džiai do­mi­si už­sie­nio po­li­ti­ka, ir vi­siems, ku­rių šir­dys yra čia ir ku­rie iš tik­rų­jų gi­li­na­si ir pa­lai­ko, ir ieš­ko ge­riau­sių spren­di­mų Lie­tu­vai. Iš tik­rų­jų su vi­sais dir­bo­me iki šiol, dirb­si­me to­liau. Jei­gu, žo­džiu, in­ter­pe­lia­ci­ja pa­si­baigs, pa­si­baigs kaip nors, ne­abe­jo­ju, kad ra­si­me spren­di­mus. Pa­aiš­kin­siu to­liau. Mie­las Gied­riau, esa­te tik­rai kvie­čia­mas. Or­ga­ni­za­vo­me su­si­ti­ki­mus ir Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je, ir pats at­ėjau į Sei­mą. Žo­džiu, tą tik­rai to­liau da­ry­si­me.

Dar sy­kį ačiū. Iš tik­rų­jų džiau­giuo­si, kad Lie­tu­va ga­lų ga­le tu­ri tai, ką bū­tų ga­li­ma pa­va­din­ti bent pri­ar­tė­ji­mu prie de­ba­tų apie už­sie­nio po­li­ti­ką. Lin­kiu tą iš­lai­ky­ti gal­būt ne tik in­ter­pe­lia­ci­jos for­ma­tu, bet gal­būt pa­svars­ty­ti apie tai, kad, na, par­la­men­te ga­lė­tu­me tu­rė­ti tik­rai iš­sa­mią dis­ku­si­ją vals­ty­bei la­bai svar­biais, bū­tent po­li­ti­niais, o ne tie­siog rei­ka­lų, klau­si­mais. Dar sy­kį ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mas Sau­liau, ar no­rė­tu­mė­te pa­si­sa­ky­ti iš tri­bū­nos? Kvie­čiu.

S. SKVERNELIS (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš­ties gal­būt no­rė­tų­si ki­taip pa­si­sa­ky­ti, ta­čiau tie pa­lai­ky­to­jai ir šlo­vin­to­jai, ku­rie kal­bė­jo… Na, no­ri­si re­flek­tuo­ti ir į mi­nist­ro, už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro, pa­si­sa­ky­mą. Tik­rai klau­si­mai, ku­rie bu­vo su­for­muo­ti, bu­vo apie Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos ir mi­nist­ro veik­lą, ir be rei­ka­lo prem­je­rė čia kal­ba da­bar apie in­ter­pe­lia­ci­ją už­sie­nio po­li­ti­kai. Klau­si­mas ne apie tai, mes tu­ri­me žan­rą, par­la­men­ti­nės kon­tro­lės žan­rą, kai kal­ba­me apie vals­ty­bės pa­rei­gū­nų, šiuo at­ve­ju – kon­kre­čių ati­tin­ka­mų mi­nist­rų ir už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro, veik­lą. Kal­ba­ma apie mi­nis­te­ri­jos ir mi­nist­ro veik­lą, o ne apie už­sie­nio po­li­ti­kos in­ter­pe­lia­ci­ją.

Ke­le­tas pa­ste­bė­ji­mų, ką mi­nist­ras pa­sa­kė dėl įdip­lo­ma­ti­ni­mo. Taip, per 30 me­tų bu­vo vi­so­kių is­to­ri­jų. Mes tu­ri­me ir ger­bia­mos Pre­zi­den­tės D. Gry­baus­kai­tės vi­są ko­man­dą įdip­lo­ma­tin­tą, kai bai­gė ka­den­ci­ją, ir po pir­mos ka­den­ci­jos, ir po ant­ros. To­kia prak­ti­ka bu­vo, bet jūs iš­kė­lė­te sa­vo min­tį, idė­ją ir įsta­ty­mą, kad tai tu­ri baig­tis. Tur­būt vi­sų bu­vo lū­kes­čiai to­kie, kad ir pa­si­baigs, ir da­bar da­ry­ti iš­im­čių, jei­gu pa­pra­šo, kad ir aukš­čiau­sias ša­lies pa­rei­gū­nas, ma­tyt, ne­bū­tų tiks­lin­ga ir nau­din­ga.

Dėl ka­ro Uk­rai­no­je. Jūs pa­mi­nė­jo­te ir prem­je­rė pa­sa­kė, jei­gu jūs tu­ri­te ko­kių nors sa­vo pa­ste­bė­ji­mų, po­zi­ci­jų dėl tak­ti­nių da­ly­kų, dėl ver­ty­bi­nių da­ly­kų, tai jūs esa­te ki­to­je pu­sė­je. Jei­gu tu­ri­te ki­to­kią nuo­mo­nę, gal­būt dis­ku­si­ją, ki­to­je pu­sė­je, tai čia yra pats blo­giau­sias da­ly­kas, kai mes pra­de­da­me to­kiais klau­si­mais skirs­ty­tis į vie­ną ar ki­tą pu­sę. Aš ga­liu tik pa­mi­nė­ti, kad mū­sų Vy­riau­sy­bės lai­ku, kai nė vie­na vals­ty­bė to ne­da­rė, Lie­tu­va bu­vo vie­na pir­mų­jų vals­ty­bių, ku­ri tei­kė gin­kluo­tę Uk­rai­nos pa­jė­goms. Gin­kluo­tę, va­di­na­mą­ją le­ta­li­nę gin­kluo­tę. Man tris kar­tus te­ko lan­ky­tis Uk­rai­no­je ir įvai­riais for­ma­tais rem­ti Vy­riau­sy­bę, ir bū­ti fron­to li­ni­jo­je Av­di­jiv­ko­je, ir sa­vo ran­ko­mis, aki­mis ir ko­jo­mis ma­ty­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos in­dė­lį at­sta­tant mo­kyk­lą ir ki­tą in­fra­struk­tū­rą, po­li­kli­ni­kas ir vi­sa ki­ta. Tai­gi skirs­ty­ti į vie­ną ar ki­tą pu­sę ar kas dau­giau pa­lai­ko, ar ma­žiau pa­lai­ko Uk­rai­ną, ma­nau, ne­tei­sin­ga.

Ly­giai taip pat kaip ir po­žiū­ris į pa­sau­lio ge­o­po­li­ti­kos žai­dė­jus, tarp jų ir į tą pa­čią Ki­ni­ją, ir ki­tus mū­sų są­jun­gi­nin­kus. Taip, mes esa­me vi­si so­li­da­rūs pri­si­im­ti tam tik­rus pra­ra­di­mus ir nuos­to­lius kaip vals­ty­bė. Bet tą tu­ri­me da­ry­ti so­li­da­riai su vi­sa Eu­ro­pos Są­jun­ga ir su ki­to­mis vals­ty­bė­mis. Nė­ra ver­ta vien tik Lie­tu­vai vi­są lai­ką bū­ti pir­mai ir dau­giau­siai to pri­si­im­ti. Taip, mes stip­riai re­mia­me, bet kas ga­li pa­neig­ti? Ma­nau, kad nie­kas ne­pa­neigs, kad ta pa­ti Len­ki­ja re­mia tur­būt la­biau­siai iš vi­sų pa­sau­lio vals­ty­bių Uk­rai­ną, tiek kal­bant apie gin­kluo­tą kon­flik­tą ir ka­rą, tiek ir apie hu­ma­ni­ta­ri­nę pa­gal­bą, bet tai ne­truk­do Len­ki­jos Pre­zi­den­tui da­ly­vau­ti įvai­riuo­se vi­zi­tuo­se ir su­si­tik­ti su Pe­ki­no ofi­cia­liais pa­rei­gū­nais. Ly­giai taip pat, kaip mes ma­tė­me, kas vy­ko, koks kon­tak­tas įvy­ko Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų Pre­zi­den­to ir tos pa­čios Ki­ni­jos va­do­vo.

Tai­gi tu­rė­ti nuo­mo­nę, tu­rė­ti po­zi­ci­ją ir po­zi­ci­ja at­sto­vau­ti sa­vo žmo­nių ir sa­vo vals­ty­bės pa­grin­di­niams na­cio­na­li­niams in­te­re­sams, ma­nau, po­žiū­ris yra tei­sin­gas ir svei­kin­ti­nas. Tik­rai, ką pa­sa­kė ger­bia­mas ko­le­ga E. Gent­vi­las, kad mes da­bar kri­ti­kuo­ja­me Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­ką, o ne G. Land­sber­gio po­li­ti­ką. De­ja, kar­tais su­si­da­ro toks įspū­dis, kad yra per­so­na­li­niai už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro spren­di­mai ir jo po­li­ti­ka, o taip tik­rai ne­tu­rė­tų bū­ti.

Yra dar, ką pa­sa­kė prem­je­rė, apie po­li­gra­fą, tai ma­tė­me to­kius ban­dy­mus pa­sa­ky­ti, kad čia yra su­si­ję su ko­kio­mis nors is­to­ri­jo­mis. Aš ma­nau, kad ne­ma­žai klau­si­mų dėl už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro veik­los ky­la dėl jo ko­man­do­je esan­čio vi­ce­mi­nist­ro, kon­kre­čiai M. Ado­mė­no. No­riu tik pa­ci­tuo­ti. Ci­ta­ta: „De­ja, tu­ri­me kon­sta­tuo­ti, kad M. Ado­mė­nas, bū­da­mas par­ti­jos na­riu ten­ki­no „MG Bal­tic“ in­te­re­sus, po­rei­kius, sie­kė su jais su­kur­ti drau­giš­kus san­ty­kius, vyk­dė jų tam tik­rus pra­šy­mus ir mai­nais už ga­li­mai fi­nan­si­nę ar­ba ki­to­kią pa­ra­mą.“ Ci­ta­ta yra jū­sų par­ti­jos na­rio, kan­di­da­to į Vil­niaus me­rus ger­bia­mo­jo V. Ben­kuns­ko, ne ma­no su­gal­vo­ta. Tai par­ti­jo­je toks žmo­gus bū­ti ne­ga­li, bet vi­ce­mi­nist­ru ga­li bū­ti. Klau­si­mų taip pat ky­la įvai­riau­sių, bet, kaip pa­sa­kė ir ger­bia­mas mi­nist­ras, ir ko­le­gos, dis­ku­tuo­ki­me ne apie tai, ne apie G. Lan­d­sber­gį, M. Ado­mė­ną, S. Skver­ne­lį ar G. Sur­plį, dis­ku­tuo­ki­me apie už­sie­nio po­li­ti­ką. Ar ta už­sie­nio po­li­ti­ka šian­dien ati­tin­ka iš tik­rų­jų es­mi­nius Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir jos žmo­nių in­te­re­sus? Taip pat ir prag­ma­ti­nius in­te­re­sus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju vi­siems pa­si­sa­kiu­siems dis­ku­si­jo­je. Da­bar tu­ri­me ap­si­spręs­ti dėl re­dak­ci­nės ko­mi­si­jos pa­reng­ti in­ter­pe­lia­ci­jos pro­jek­tą su­dė­ties. Pa­gal šio Sta­tu­to rei­ka­la­vi­mus ne ma­žiau kaip treč­da­lį ko­mi­si­jos na­rių tu­ri su­da­ry­ti in­ter­pe­lia­ci­jos pa­tei­kė­jai. Da­bar per­skai­ty­siu vi­są są­ra­šą. De­mok­ra­tų frak­ci­ja „Var­dan Lie­tu­vos“ – L. Sa­vic­kas, So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­ja – K. Vil­kaus­kas, Lie­tu­vos re­gio­nų frak­ci­ja – J. Pins­kus, Dar­bo par­ti­jos frak­ci­ja – V. Val­kiū­nas, Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­ja – G. Sur­plys, jis vie­nin­te­lis yra ne­pa­si­ra­šęs, Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­ja – M. Lin­gė, Ž. Pa­vi­lio­nis, S. Šed­ba­ras, A. Vyš­niaus­kas, Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­ja – A. Ly­de­ka ir Lais­vės frak­ci­ja – M. Ma­ti­jo­šai­tis. Ger­bia­mi ko­le­gos, ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti šiai su­dė­čiai? Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. Dė­ko­ju, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Kvie­čiu šią ko­mi­si­ją rink­tis po­il­sio zo­no­je ir svars­ty­ti klau­si­mą. Sei­mo po­sė­džių sa­lės kai­rė­je pu­sė­je. Kai­rė­je man, de­ši­nė­je jums.

 

12.04 val.

Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-1007 20 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2147(2) (pri­ėmi­mas)

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, per­ei­na­me to­liau. Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2147(2). Pri­ėmi­mo sta­di­ja. To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus pa­va­duo­to­jas P. Sau­dar­gas.

PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, pa­skelb­tas klau­si­mas, tai­gi ei­na­me pa­straips­niui, nes jo­kių pa­siū­ly­mų, pa­tai­sų nė­ra. Ar ga­li­me pri­tar­ti 1 straips­niui ben­­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Dėl 2 straips­nio nė­ra pa­siū­ly­mų. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Mo­ty­vai dėl vi­so pro­jek­to. Ger­bia­mas M. Ma­jaus­kas kal­bės už.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­tau, kad yra už­si­ra­šę tik kal­ban­tys už, tai gal­būt su­trum­pin­siu sa­vo pa­si­sa­ky­mą at­kreip­da­mas dė­me­sį, kad yra nuo­sek­li Lie­tu­vos vals­ty­bės po­li­ti­ka ma­žin­ti dar­bo san­ty­kių ap­mo­kes­ti­ni­mą. Tą da­rė ir anks­tes­nė Vy­riau­sy­bė, tą da­ro ir ši Vy­riau­sy­bė už­tik­rin­da­ma, kad so­cia­li­nė at­skir­tis su­ma­žė­tų. Ma­ži­na dar­bo san­ty­kių ap­mo­kes­ti­ni­mą siek­da­ma už­tik­rin­ti, kad bū­tų pa­ska­ta žmo­nėms dirb­ti, tą da­ro siek­da­ma už­tik­rin­ti, kad pa­tys žmo­nės ga­lė­tų ap­si­spręs­ti, kur jie no­rė­tų iš­leis­ti sa­vo sun­kiai už­dirb­tus pi­ni­gus. Aš kvie­čiu pri­tar­ti šiam siū­ly­mui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Taip pat už kal­bės ger­bia­ma V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė. Ta­čiau aš jos sa­lė­je lyg ir ne­ma­tau. Tuo­met G. Pa­luc­kas iš ki­tos pu­sės. Pra­šom. Ir jo nė­ra. Tai gal ger­bia­mas V. Gap­šys yra? Yra. Pra­šom.

V. GAPŠYS (DPF). Esu. Dė­ko­ju. Ži­no­ma, tai, kad di­dė­ja ne­ap­mo­kes­ti­na­masis pa­ja­mų dy­dis, yra ge­rai, taip ir tu­ri bū­ti, ta­čiau rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį ir į kai ku­riuos niu­an­sus. Pri­tar­da­mi šiam pro­jek­tui mes tu­rė­tu­me pa­sa­ky­ti ir ki­tą da­ly­ką, mes tu­ri­me to­kį po­li­ti­nį tiks­lą, ir dau­ge­lis po­li­ti­nių par­ti­jų pa­si­sa­ko, kad ne­ap­mo­kes­ti­na­masis pa­ja­mų dy­dis tu­rė­tų bū­ti su­vie­no­din­tas su mi­ni­ma­lia mė­ne­si­ne al­ga. To tiks­lo mes sie­kia­me, sie­kia­me, lyg ve­ja­mės, bet, de­ja, jis kaip tols­ta, taip tols­ta. Čia bu­vo opo­zi­ci­nių frak­ci­jų pa­siū­ly­mų tai pa­da­ry­ti šį po­li­ti­nį se­zo­ną. Nors ir ne­pa­vy­ko, tam rei­kė­tų tik­rai mil­ži­niš­kų lė­šų, bet dėl at­ei­ties mes tu­rė­tu­me prog­no­zuo­ti ne tik kad ar­tė­si­me prie to tiks­lo, bet ir ko­kiu grei­čiu ar­tė­si­me.

Aš ma­nau, kad su ne­ap­mo­kes­ti­na­muoju pa­ja­mų dy­džiu mes tu­ri­me ir ki­tų iš­šū­kių, tai yra mes ga­lė­tu­me tai pa­nau­do­ti kaip pa­gal­bą šei­moms, au­gi­nan­čioms vai­kus. Ir už vai­kus ga­lė­tu­me skir­ti pa­pil­do­mą ne­ap­mo­kes­ti­na­mąjį pa­ja­mų dy­dį. De­ja, val­dan­čio­ji ko­a­li­ci­ja tai blo­kuo­ja. Aš ma­nau, tai yra ši­to klau­si­mo ne­iš­baig­tu­mas. To­dėl pa­lai­ky­da­mi šį pa­siū­ly­mą mes krei­pia­mės į val­dan­čiuo­sius – pa­im­ki­te šį klau­si­mą ir spręs­ki­te iš es­mės. Mes pa­si­ruo­šę žiū­rė­ti taip, kad ne­ap­mo­kes­ti­na­masis pa­ja­mų dy­dis pa­dė­tų dir­ban­tiems žmo­nėms, o kar­tu ir bū­tų tam tik­ra mo­kes­ti­nė prie­mo­nė, ku­ri ga­lė­tų ska­tin­ti as­me­nis dirb­ti ir gau­ti tam tik­ras leng­va­tas, kai jos jiems pri­klau­so.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­mas P. Gra­žu­lis. Ir­gi ne­ma­tau. Kaž­kaip ko­le­gų šian­dien ma­žo­kai. Tuo­met ger­bia­ma prem­je­rė I. Ši­mo­ny­tė – už. Pra­šom.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Jei­gu ne ger­bia­mas Vy­tau­tas, tai gal bū­čiau ir ne­kal­bė­ju­si, nes, man at­ro­do, nė­ra ko­kių nors di­des­nių ne­su­ta­ri­mų dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to. Bet vėl­gi bū­tų ge­rai, nors nuo­sek­lus ne­nuo­sek­lu­mas yra vie­na iš daž­niau­siai pa­si­tai­kan­čių po­li­ti­kų sa­vy­bių Lie­tu­vo­je, kad bū­tu­me bent šiek tiek nuo­sek­lūs.

Prieš ke­le­tą me­tų bu­vu­sios Vy­riau­sy­bės ini­cia­ty­va bu­vo at­lik­ta re­for­ma ir pa­pil­do­mas ne­ap­mo­kes­ti­na­masis pa­ja­mų dy­dis už vai­kus bu­vo pa­keis­tas iš­mo­ka už vai­kus. Ir bu­vo pa­keis­tas mo­ty­vuo­jant tuo, kad pa­pil­do­mu ne­ap­mo­kes­ti­na­muo­ju pa­ja­mų dy­džiu ne­ga­li pa­si­nau­do­ti žmo­nės, ku­rių pa­ja­mos yra ma­žes­nės. Jei­gu jau sy­kį Lie­tu­vos po­li­ti­kai su­si­ta­rė dėl pa­ra­mos vai­kus au­gi­nan­čioms šei­moms vie­nu bū­du, tai gal­būt ne­bū­tų la­bai gra­žu da­bar ban­dy­ti vėl grįž­ti ir, ka­dan­gi ko­a­li­ci­ja yra ki­ta, tai ki­tai ko­a­li­ci­jai pa­siū­ly­ti to­kią pa­čią naš­tą biu­dže­tui už­dė­ti ir per mo­kes­čių leng­va­tas.

Kas yra da­bar siū­lo­ma, tai yra tie­siog anks­čiau pri­im­tų spren­di­mų tą­sa, kai at­si­žvel­gia­ma į eko­no­mi­kos di­na­mi­ką, ir to­dėl ra­gin­čiau ko­le­gas pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Trys pa­si­sa­kė. Gal grį­žo ger­bia­mi ko­le­gos, nors vie­nas iš tų, ku­rie bu­vo už­si­ra­šę? Ne, ne­ma­tau. Ta­da bal­suo­ja­me, ger­bia­mi ko­le­gos, su­si­kau­pia­me, grįž­ta­me į sa­vo dar­bo vie­tas, nes mes esa­me bal­sa­vi­mo lan­ge. Čia ko­le­gos re­pli­ka­vo, ka­da bal­sa­vi­mas, tad mes ga­li­me bal­suo­ti, da­bar ir bal­suo­si­me. Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo 20 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2147(2). Tai­gi bal­suo­ja­me dėl šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mo. Ger­bia­mi ko­le­gos, ne­si­blaš­ky­ki­me po sa­lę, mes esa­me bal­sa­vi­mo lan­ge ir da­bar bus daug bal­sa­vi­mų tiek dėl pa­siū­ly­mų, tiek dėl pa­čių pro­jek­tų.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 128, bal­sa­vo 127: už – 126, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Tai­gi įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

12.11 val.

Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-751 19 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2148(3) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo 19 straips­nio pa­kei­timo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2148(3). Taip pat pri­ėmi­mas. Čia bus ke­le­tas pa­siū­ly­mų. Kvie­čiu Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką į tri­bū­ną.

J. Raz­ma – dėl ve­di­mo tvar­kos. Pra­šau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, bal­sa­vi­mo lan­gą gal­būt rei­kė­tų pra­tęs­ti iki po­sė­džio pa­bai­gos ar kaip, nes 12 val. 10 min. jis for­ma­liai bai­gia­si.

PIRMININKAS. Jūs vi­siš­kai tei­sus, mes jau vie­ną mi­nu­tę kaip pa­bai­gę, tai pra­tę­sia­me iki tol, kol ap­svars­ty­si­me ry­ti­nio po­sė­džio klau­si­mus, pra­tę­sia­me bal­sa­vi­mo lan­gą. Kvie­čiu ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką į tri­bū­ną, dirb­si­me prie pro­jek­to, nes bu­vo pa­siū­ly­mų.

Tai­gi dėl 1 straips­nio bu­vo ko­le­gų Sei­mo na­rių V. Mi­ta­lo, I. Pa­kar­kly­tės, M. Ma­ti­jo­šai­čio pa­siū­ly­mų. Aš su­po­nuo­ju, kad 29 pa­lai­kan­tys yra, mes ga­li­me svars­ty­ti ir aš su­da­ry­siu są­ly­gas ta­da ger­bia­mam V. Mi­ta­lui pri­sta­ty­ti pa­siū­ly­mą. Pra­šau.

V. MITALAS (LF). Dė­kui, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai, tei­kiu su ko­le­go­mis siū­ly­mą me­tams pra­tęs­ti PVM leng­va­tą vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­goms. Da­bar šiam sek­to­riui po tam tik­ro ne­ži­no­ji­mo lai­ko­tar­pio Vy­riau­sy­bė siū­lo pra­tęs­ti leng­va­tą pus­me­čiui, aš dė­ko­ju Vy­riau­sy­bei už tai ir ma­nau, kad tai iš es­mės pa­ro­do, kad leng­va­ta at­ski­riems sek­to­riams esant tam tik­roms są­ly­goms vis dėl­to yra svars­ty­ti­nas klau­si­mas, dėl to mes su­ta­rė­me.

Mū­sų siū­ly­mas pra­tęs­ti me­tams, na, nei nau­jas, nei ne­ti­kė­tas, nuo­sek­liai dėl to pa­si­sa­kė­me jau ke­lis mė­ne­sius įver­ti­nę in­for­ma­ci­ją, ku­rią mums Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te pa­tei­kė VMI. Leng­va­tos įve­di­mas su­ta­po su sek­to­riaus apy­var­tos au­gi­mu, to­kiu stai­giu, ku­rio ne­pa­aiš­kin­tu­me nei se­zo­no įta­ka, nei kad vi­si gy­ven­to­jai stai­giai su­plū­do į res­to­ra­nus. Yra tik­rai tvir­tas pa­grin­das teig­ti, kad pa­ma­tė­me rim­tą še­šė­lio su­ma­žė­ji­mą sek­to­riu­je, ku­ris do­mi­nuo­ja smul­kia­ja­me ver­sle, ja­me, mes vi­si ži­no­me, na, ne­le­ga­laus dar­bo tik­rai yra ne­ma­žai. Tą iš­duo­da ir GPM su­rin­ki­mo skai­čiai, šie­met iš vie­šo­jo mai­ti­ni­mo sek­to­riaus dau­giau nei 80 % di­des­ni nei pra­ėju­siais me­tais. Dėl to fis­ka­li­nį šio siū­ly­mo as­pek­tą nė­ra taip leng­va ap­s­kai­čiuo­ti, kaip mes čia kar­tais mė­gi­na­me, nes PVM su­rin­ki­mas pu­sę me­tų ga­li bū­ti ma­žes­nis, bet ki­tų mo­kes­čių su­rin­ki­mas, tik­rai yra pa­grin­das, bus di­des­nis. Tai taip pat bus rim­ta pa­ska­ta sek­to­riui pla­nuo­ti sa­vo veik­lą aiš­kiai bent me­tus į prie­kį, jis, na, ne tik yra do­mi­nuo­ja­mas smul­kio­jo ver­slo, bet ir pa­ti­ria da­bar jau ne ko­vi­do, bet žen­kliai su­ma­žė­ju­sio tu­ris­tų skai­čiaus įta­ką.

Šie­met mes, pri­me­nu, pa­sie­kė­me tik 62 % tu­ris­tų skai­čiaus, pa­ly­gin­ti su prieš­pan­de­mi­niu lai­ko­tar­piu. To­dėl siū­lau šį spren­di­mą pri­im­ti ir bal­suo­ti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ko­mi­te­to nuo­mo­nė.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ko­mi­te­tas ke­lis kar­tus svars­tė šį įsta­ty­mo pro­jek­tą džiaug­da­ma­sis tuo, kad mai­ti­ni­mo sek­to­riaus ab­so­liu­čią dau­gu­mą su­da­ro smul­ku­sis ver­slas, nes ab­so­liu­ti dau­gu­ma Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių tai­ko bū­tent to­kį su­ma­žin­tą ta­ri­fą. Pri­tai­kę ma­žes­nį ta­ri­fą ma­tė­me, jog šis sek­to­rius skaid­ri­no­si, ofi­cia­liai mo­kė­jo at­ly­gi­ni­mus, mo­kė­jo pel­no mo­kes­tį, mo­kė­jo di­des­nį gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį. At­si­žvelg­da­mas į tai, jog ma­žes­nis ta­ri­fas iš­sau­go­jo dar­bo vie­tas, o pa­di­di­nę mo­kes­čius me­tų vi­du­ry­je mes ga­li­me ma­ty­ti at­virkš­ti­nį pro­ce­są, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas bal­sa­vo ir pri­ta­rė šiam siū­ly­mui už bal­suo­jant 8, su­si­lai­kius 4. Siū­ly­mui bu­vo pri­tar­ta.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar mo­ty­vai. Už – ger­bia­mas L. Sa­vic­kas.

L. SAVICKAS (DFVL). La­bai ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, mo­ty­vus pui­kiai pri­sta­tė ir Vy­tau­tas, ir taip pat rei­kia pa­dė­ko­ti BFK, ieš­ko­ju­siam kom­pro­mi­so ir ga­lų ga­le jį ra­du­siam. Aki­vaiz­du, kad dis­ku­si­jos bu­vo ir dėl reikš­min­ges­nio iš­plė­ti­mo. Dis­ku­si­jos bu­vo iš es­mės dėl il­ga­lai­kės, ne­ri­bo­tos leng­va­tos tai­ky­mo, ta­čiau pa­siek­tas kom­pro­mi­sas pra­tęs­ti me­tams tik­rai at­lie­pia šio laik­me­čio iš­šū­kius. Mes tu­ri­me sek­to­rių, vis dar ban­dan­tį at­si­gau­ti po pan­de­mi­jos si­tu­a­ci­jos. Mes tu­ri­me sek­to­rių, su­si­du­rian­tį su dau­gy­be kaš­tų iš­šū­kių šian­die­ną. Mes tu­ri­me (…) seg­men­tą. Tai yra vi­sų pir­ma smul­ku­sis ir vi­du­ti­nis ver­slas. Tai yra ne tik res­to­ra­nai kaip pra­ban­gos pa­slau­ga, bet tai yra mai­ti­ni­mas mū­sų vai­kų dar­že­liuo­se, mo­kyk­lo­se ir dau­ge­lis ki­tų as­pe­k­tų, šian­dien ypač jaut­rių di­de­lės in­flia­ci­jos kon­teks­te. La­bai ti­kiuo­si, kad šis pa­siek­tas kom­pro­mi­sas šian­die­ną bus per­kel­tas ir į po­sė­džių sa­lę. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­ma mi­nist­rė G. Skais­tė – mo­ty­vai prieš.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ne­pai­sant to, kad yra di­de­lis no­ras va­din­ti šį pa­siū­ly­mą kom­pro­mi­si­niu, vis­gi kom­pro­mi­si­nį pa­siū­ly­mą pa­tei­kė Vy­riau­sy­bė, nes pir­mi­nė idė­ja bu­vo at­si­sa­ky­ti sek­to­ri­nių pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio leng­va­tų, įves­tų pan­de­mi­jos me­tu. At­si­žvel­giant į dis­ku­si­jas bu­vo pa­siū­ly­tas kom­pro­mi­si­nis spren­di­mas pra­tęs­ti leng­va­tą pu­sei me­tų tam, kad bū­tų ga­li­ma jos at­si­sa­ky­ti tuo­met, kuo­met šil­dy­mo se­zo­nas bus pa­si­bai­gęs ir san­ty­ki­nai, ma­tyt, lan­ky­to­jų res­to­ra­nuo­se bus dau­giau.

Rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, kad leng­va­ta bu­vo pa­siū­ly­ta kaip pa­ra­ma pan­de­mi­jos me­tu už­da­ry­tiems ver­slams. Pan­de­mi­jos ri­bo­ji­mai bai­gė­si, ta­čiau, at­ro­do, leng­va­tos yra ne­ter­mi­nuo­tos. Tuo tar­pu ener­ge­ti­nė kri­zė vis­gi vi­siems ver­slams smo­gė vie­no­dai ir pa­ra­ma tu­rė­tų bū­ti ho­ri­zon­ta­li. Vy­riau­sy­bė pri­sta­tė 2,5 mlrd. eu­rų ver­tės pa­ke­tą ver­slui pa­dė­ti. Ja­me bu­vo nu­ma­ty­tos trys skir­tin­gos prie­mo­nės, skir­tos ener­ge­ti­nei kri­zei su­švel­nin­ti ir pri­tai­ky­tos vi­siems ver­slams. Man at­ro­do, tiek šis sek­to­rius, tiek vi­si ki­ti sek­to­riai tu­rė­tų šia pa­ra­ma pa­si­nau­do­ti vie­no­dai.

Taip pat at­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad įvai­rios tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos – Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das, Pa­sau­lio ban­kas, EBPO – vi­sos, ku­rios lan­kė­si Lie­tu­vo­je pas­ta­ruo­ju me­tu, re­komen­da­vo at­si­sa­ky­ti šių leng­va­tų. Vi­sos ar­gu­men­tuo­ja la­bai pa­na­šiai, kad iš prin­ci­po pu­sė sek­to­riaus įmo­nių nė­ra pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio mo­kė­to­jai ir šia leng­va­ta ap­skri­tai ne­pa­si­nau­do­ja.

Taip pat at­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad iš tų, ku­rios pa­si­nau­do­ja, pu­sė įmo­nių iš pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio mo­kė­to­jų šia­me sek­to­riu­je gau­na vos 10 % leng­va­tos nau­dos. Tuo tar­pu di­džio­ji leng­va­tos nau­da tik­rai kon­cen­truo­ja­si di­de­les apy­var­tas tu­rin­čio­se įmo­nė­se. Są­ra­šo vir­šu­je tik­rai pui­kuo­ja­si grei­to­jo mais­to res­to­ra­nai, tin­kli­niai res­to­ra­nai.

Taip pat at­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad du treč­da­liai šio sek­to­riaus įmo­nių ap­skri­tai ne­mo­ka jo­kio pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio, nes su­si­da­ro skir­tu­mas tarp nor­ma­laus ta­ri­fo ir leng­va­ti­nio ta­ri­fo. Ne tik ne­mo­ka pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio, bet ir su­si­grą­ži­na pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį, taip su­si­ma­žin­da­mos ki­tus mo­kė­ti­nus mo­kes­čius. Ma­no nuo­mo­ne, šios leng­va­tos tai­ky­mas yra ne­tiks­lin­gas. Bū­tų tiks­lin­ga jį nu­sto­ti tai­ky­ti me­tų vi­du­ry­je, kaip ir yra pa­siū­liu­si Vy­riau­sy­bė.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Da­bar bal­suo­si­me dėl Sei­mo na­rių V. Mi­ta­lo, I. Pa­kar­kly­tės, M. Ma­ti­jo­šai­čio pa­siū­ly­mo. Pra­šom bal­suo­ti dėl pa­siū­ly­mo, jis ką tik bu­vo ap­tar­tas.

Už­si­re­gist­ra­vo 131, bal­sa­vo 131: už – 70, prieš – 38, su­si­lai­kė 23. Tai­gi pa­siū­ly­mui yra pri­tar­ta.

To­liau dėl to pa­ties straips­nio yra ki­tos Sei­mo na­rių gru­pės – Sei­mo na­rių V. Gap­šio, V. Gi­rai­ty­tės-Juš­ke­vi­čie­nės, I. Ka­čins­kai­tės-Ur­bo­nie­nės, A. Ma­zu­ro­nio, V. Fio­do­ro­vo – pa­siū­ly­mas. Su­da­ry­si­me ga­li­my­bę pri­sta­ty­ti. Gal ger­bia­mas V. Gap­šys pri­sta­tys, taip?

V. GAPŠYS (DPF). Aš? Ge­rai.

PIRMININKAS. Pra­šau.

V. GAPŠYS (DPF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pa­siū­ly­mas iš es­mės yra dėl to, ką svars­ty­mo me­tu tei­kė ko­mi­te­tas. Tai yra ne tik dėl mai­ti­ni­mo pa­slau­gų, ta­čiau dar ir dėl at­li­kė­jų bei spor­to pa­slau­gų. To­dėl, aš ma­nau, jis yra pla­tes­nis, iki me­tų bū­tų pra­tęs­ta vi­siems sek­to­riams. Tuo­met bū­tų la­bai aiš­ku, la­bai vie­no­dai, ne­iš­ski­riant, kad pan­de­mi­niu lai­ko­tar­piu vie­ni ga­vo ga­li­my­bę tai­ky­ti ma­žes­nį pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį, po pan­de­mi­jos – ki­ti. Ma­nau, kad ki­ti me­tai bus tik­rai su­dė­tin­gi ši­tiems ver­slams ir ši­toms veik­loms, nes var­to­ji­mas, ti­kė­ti­na, ga­li ma­žė­ti. Ma­nau, kad šios leng­va­tos pra­tę­si­mas me­tams bū­tų tas adap­ta­ci­nis lai­ko­tar­pis, kai mums ne­rei­kė­tų ieš­ko­ti ki­tų prie­mo­nių, ku­rios, kaip ma­to­me, kar­tais strin­ga, nors ir di­zai­nas jų pa­reng­tas, ta­čiau fak­ti­nis pa­nau­do­ji­mas strin­ga. To­dėl aš ma­nau, kad ma­žes­nio pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio ta­ri­fo tai­ky­mas bū­tų tin­ka­ma prie­mo­nė pla­tes­niam sub­jek­tų ra­tui. Vėl­gi tai yra tai, ką bu­vo ko­mi­te­tas siū­lęs svars­ty­mo me­tu, kur dėl bal­sa­vi­mų, tam tik­rų keis­tų tur­būt pa­tei­ki­mų ne­bu­vo ge­rai iš­dis­ku­tuo­ta ir pa­bal­suo­ta. To­dėl siū­lo­me šian­dien pa­lai­ky­ti bū­tent tą pa­siū­ly­mą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Prieš su­teik­da­mas žo­dį ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui at­krei­piu Sei­mo dė­me­sį, kad pa­gal Sta­tu­to 157 straips­nį mes bal­suo­si­me tik dėl 2 da­lies, tai yra dėl 8 ir 9 jū­sų pa­siū­ly­mo punk­tų, nes dėl ki­tų Sei­mas jau yra ap­si­spren­dęs per anks­tes­nį bal­sa­vi­mą, kai bal­sa­vo dėl V. Mi­ta­lo ir ki­tų pa­siū­ly­mų. Tei­sin­gai? Vi­si vie­no­dai su­pran­ta­me? (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai. Svars­to­me to­liau. M. Ma­jaus­kas, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, ko­mi­te­to nuo­mo­nė. Pra­šom.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, taip pat ga­na iš­sa­miai dis­ku­ta­vo­me ir dėl šio siū­ly­mo. Pa­žy­mė­ti­na, kad di­de­lė da­lis Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių tai­ko su­ma­žin­tą PVM ta­ri­fą ne tik kul­tū­ros, bet ir spor­to ren­gi­niams, taip pat at­li­kė­jų tei­kia­moms pa­slau­goms. Taip pat ko­mi­te­tas at­krei­pė dė­me­sį, jog spor­to klu­bų veik­los ana­li­zė ro­do, kad di­de­lė da­lis šio sek­to­riaus pri­klau­so aukš­tai ban­kro­to ri­zi­kai, ti­kė­ti­na, kad iš­veng­ti ban­kro­to ban­gos šiam sek­to­riui pa­dė­jo ir nuo 2021 m. lie­pos 1 d. tai­ko­mas su­ma­žin­tas ta­ri­fas. Ty­ri­mai taip pat at­sklei­džia, kad lie­tu­viai ak­ty­viai gy­ven­se­nai ski­ria vis dar per ma­žai dė­me­sio. Re­mian­tis tarp­tau­ti­niais ty­ri­mais, kas ket­vir­tas Lie­tu­vos gy­ven­to­jas tu­ri ant­svo­rio pro­ble­mų, o ser­ga­mu­mas šir­dies li­go­mis ša­ly­je – vis dar vie­nas aukš­čiau­sių vi­so­je Eu­ro­po­je. To­dėl vals­ty­bė tu­ri skir­ti ypa­tin­gą dė­me­sį žmo­nių svei­kos gy­ven­se­nos ska­ti­ni­mui ir pri­si­dė­ti prie šio sek­to­riaus sėk­min­go vei­ki­mo. At­si­žvelg­da­mas į šiuos ar­gu­men­tus Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas bal­sa­vo: 7 ko­mi­te­to na­riai pa­si­sa­kė už, 4 su­si­lai­kė, to­dėl šiam siū­ly­mui ko­mi­te­tas pri­ta­rė.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Už pa­siū­ly­mą – L. Sa­vic­kas. Pra­šom.

L. SAVICKAS (DFVL). La­bai ačiū už žo­dį. Ra­gi­ni­mas mū­sų iš tik­rų­jų bū­tų bū­ti nuo­sek­liems. Jau pri­ėmė­me vie­ną spren­di­mą, sis­te­mi­niu po­žiū­riu tu­ri­me iš­lai­ky­ti ir to­kiu at­ve­ju iš tik­rų­jų kal­bė­ti ir apie šios mi­nė­tos, pui­kiai pri­sta­ty­tos, ar­gu­men­tuo­tos leng­va­tos pra­tę­si­mą vi­sam cik­lui – vie­niems me­tams. Tai yra nuo­sek­lūs ar­gu­men­tai, tai yra kom­pro­mi­si­niai ar­gu­men­tai. Tai tik­rai yra ypač svar­bi sri­tis, ku­ri yra pa­veik­ta. Ko­le­gos, bū­ki­me nuo­sek­lūs, pri­ėmė­me pir­mą­jį spren­di­mą – pri­im­ki­me ir ant­rą­jį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. I. Ši­mo­ny­tė – prieš. Pra­šom.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tru­pu­tį apie tą nuo­sek­lu­mą, nes ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas pri­sta­ty­da­mas iš­va­dą ne iš­va­dą pri­sta­tė, o gal­būt tam tik­rus už bal­suo­ti ra­gi­nan­čius da­ly­kus. Sa­ky­čiau, kad be ga­lo nuo­sek­lu prieš tai bal­suo­ti už leng­va­tą, ku­rios di­džiau­sia nau­da ten­ka grei­ta­jam mais­tui, o pas­kui jau­din­tis dėl to, kad yra la­bai daug žmo­nių, tu­rin­čių ant­svo­rio pro­ble­mą. Dar kar­tą vis dėl­to ra­gin­čiau Sei­mą grįž­ti prie to pa­siū­ly­mo, ku­rį pa­tei­kė Vy­riau­sy­bė, ir ra­gin­čiau bal­suo­ti prieš ši­tą pa­siū­ly­mą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar ir ap­si­sprę­si­me, bal­suo­si­me dėl Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mo. Bal­suo­ja­me dėl Sei­mo na­rių V. Gap­šio, V. Gi­rai­ty­tės-Juš­ke­vi­čie­nės, I. Ka­čins­kai­tės-Ur­bo­nie­nės, A. Ma­zu­ro­nio, V. Fio­do­ro­vo pa­siū­ly­mo, ku­rį ką tik ap­ta­rė­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 132, bal­sa­vo 132: už – 60, prieš – 49, su­si­lai­kė 23. Tai­gi, pa­siū­ly­mui nė­ra pri­tar­ta.

Da­bar, ger­bia­mi ko­le­gos, dėl to pa­ties straips­nio bu­vo Sei­mo na­rių A. Nor­kie­nės, G. Bu­ro­kie­nės, S. Tu­mė­no, D. La­ba­na­vi­čiaus, G. Kin­du­rio, E. Jo­vai­šos pa­siū­ly­mas. La­bai ver­tin­gas pa­siū­ly­mas, ger­bia­mi ko­le­gos, bet aš la­bai at­si­pra­šau, jo teik­ti bal­suo­ti mes jau ne­be­ga­li­me, nes Sei­mas ką tik ap­si­spren­dė dėl ki­to ter­mi­no, tai dėl ter­mi­no ne­bal­suo­si­me.

Dė­ko­ju ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui už dar­bą.

Dėl 1 straips­nio dau­giau pa­siū­ly­mų ne­bu­vo. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu 1 straips­niui? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Dėl 2 straips­nio jo­kių pa­siū­ly­mų ne­bu­vo. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu 2 straips­niui? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Bal­suo­ja­me dėl vi­so pro­jek­to. At­si­pra­šau, dar dėl mo­ty­vų. Ne­pa­ste­bė­jau, dar ko­le­gos no­ri pa­si­sa­ky­ti dėl mo­ty­vų. M. Ma­jaus­kas – už. Pra­šom. Sa­ko, kad gal kor­te­lės ne­įdė­jo­te. Da­bar jau ge­rai, yra.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos, ma­tyt, rei­kė­tų pra­dė­ti nuo to, jog smul­ku­sis ver­slas, kū­ry­bi­nė lais­vė ir as­me­ni­nė ini­cia­ty­va yra ver­ty­bės, ku­rias tu­ri­me puo­se­lė­ti ne tik žo­džiais, bet ir įtvir­tin­da­mi tai ati­tin­ka­mais įsta­ty­mais. Be ga­lo džiau­giuo­si, jog šian­dien pa­vy­ko su­tar­ti dėl ne­ter­mi­nuo­tai su­ma­žin­to ta­ri­fo kul­tū­ros ir me­no ren­gi­niams. Vi­sų pir­ma tai ma­tau kaip la­bai di­de­lį lai­mė­ji­mą vi­so kul­tū­ros sek­to­riaus, ku­ris prieš 3 mė­ne­sius net ne­sva­jo­jo apie to­kį Vy­riau­sy­bės ir Sei­mo spren­di­mą.

Taip pat šian­dien pa­vy­ko pa­siek­ti spren­di­mą ir dėl su­ma­žin­to ta­ri­fo pra­tę­si­mo mai­ti­ni­mo sek­to­riui bent me­tams. Vėl pri­si­min­ki­me: prieš ke­lis mė­ne­sius Vy­riau­sy­bė ne­pla­na­vo teik­ti jo­kio su­ma­žin­tų ta­ri­fų pra­tę­si­mo mai­ti­ni­mo sek­to­riui. To­liau ieš­ko­jo­me kom­pro­mi­so ir šian­dien pri­ėmė­me ati­tin­ka­mą spren­di­mą.

Vi­suo­met nuo­sek­liai Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas lai­kė­si po­zi­ci­jos, kad ga­li­me tvir­tin­ti biu­dže­tą, ne­di­din­da­mi mo­kes­čių smul­kia­jam ver­slui, ir šian­dien ati­tin­ka­mas spren­di­mas bu­vo pri­im­tas Sei­mo už­tik­ri­nant, jog di­džio­ji da­lis su­ma­žin­tų ta­ri­fų bus pra­tęs­ta bent me­tams, o kul­tū­rai (di­džiu­lis lai­mė­ji­mas vi­sam sek­to­riui) yra įtvir­tin­tas ne­ter­mi­nuo­tai su­ma­žin­tas ta­ri­fas.

Šiuo spren­di­mu mes pa­ro­dė­me, kad kul­tū­ra yra mums svar­bi. Mes tu­ri­me su­ma­žin­tą ta­ri­fą vais­tams, kny­goms, šil­dy­mui, šiuo at­ve­ju ir kul­tū­rai. To­kį spren­di­mą Lie­tu­va yra pri­ėmu­si Eu­ro­pos Są­jun­go­je ne vie­na – ab­so­liu­ti dau­gu­ma Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių tai­ko su­ma­žin­tą ta­ri­fą kul­tū­rai. Šian­dien yra di­džiu­lis lai­mė­ji­mas, jog tai da­rys ir Lie­tu­va.

Ger­bia­mi ko­le­gos, no­riu pa­ra­gin­ti vi­sus bal­suo­ti už šį kom­pro­mi­si­nį Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Už taip pat kal­bės ger­bia­mas K. Ma­siu­lis. Pra­šom, ger­bia­mas Kęs­tu­ti.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, šiaip ne­la­bai no­rė­tų­si bal­suo­ti už ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ja­me at­si­ran­da la­bai di­de­lių sky­lių, ku­rios daug kai­nuos biu­dže­tui. Ta­čiau ne­pri­ėmus šio įsta­ty­mo bū­tų tik dar blo­giau.

Aš no­rė­čiau pri­min­ti, kad mai­ti­ni­mo įstai­gos pa­gal VMI duo­me­nis dar šių me­tų pir­mą­jį ket­vir­tį ga­vo 73 % dau­giau pa­ja­mų ne­gu per­ei­tų me­tų pir­mą­jį ket­vir­tį, tai yra pa­ja­mos iš­au­go 350 mln. eu­rų. Jos iš­au­go. Jūs pa­ban­dy­ki­te nu­ei­ti mies­te į res­to­ra­ną, pa­ma­ty­si­te, kad sa­vait­ga­lį rei­kia re­zer­vuo­ti vie­tas, ki­taip jūs ten ne­pa­tek­si­te.

Gra­žiai at­krei­pė dė­me­sį prem­je­rė į tai, aš ir­gi įdė­miai žiū­rė­jau, kaip bal­suo­ja vals­tie­čiai. Kai ku­rie as­me­nys la­bai pro­pa­guo­ja svei­ką gy­ven­se­ną, pa­gar­ba jiems už tai, ta­čiau už „McDonalds“ lyg nie­kur nie­ko spau­džia myg­tu­ką, nes di­džiau­sią nau­dą su­si­rinks „McDonalds“. Na, svei­kas mais­tas, ma­tyt, ska­nus.

Ta­čiau vis dėl­to ten­ka su­kan­dus dan­tis bal­suo­ti. Ti­kiuo­si, kad Vy­riau­sy­bė ko­kiu nors bū­du už­kam­šys tą sky­lę, ku­rią mes čia ben­drai pa­da­rė­me.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai vi­si iš­sa­ky­ti. Bal­suo­ja­me dėl vi­so pro­jek­to. At­krei­piu dė­me­sį, kad bal­suo­ja­me dėl vi­so Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-2148(3). Bal­suo­ja­me dėl vi­so įsta­ty­mo. Tai yra pri­ėmi­mas.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 134, bal­sa­vo 131: už – 94, prieš – 10, su­si­lai­kė 27. Tai­gi įsta­ty­mas yra pri­im­tas. (Gon­gas)

 

12.30 val.

Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. I-1336 2, 12 ir 19 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2144(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ju­da­me to­liau. Dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mas – Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo 2, 12 ir 19 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2144(2). Li­kęs yra tik bal­sa­vi­mas, jei ge­rai pa­me­nu. Bal­suo­si­me iš kar­to dėl šio pro­jek­to. Bal­suo­ja­me dėl Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 130, bal­sa­vo 130: už – 86, prieš – 1, su­si­lai­kė 43. Tai­gi įsta­ty­mas yra pri­im­tas. (Gon­gas)

 

12.31 val.

2023 me­tų Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2124(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

To­liau dar­bo­tvarkės 1-6.1 klau­si­mas – 2023 me­tų Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2124(2). Taip pat yra li­kęs tik bal­sa­vi­mas. Tą ir at­lik­si­me. Bal­suo­ja­me. Pri­ėmi­mas Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo… Pra­šom.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 131, bal­sa­vo 131: už – 74, prieš – 5, su­si­lai­kė 52. Tai­gi įsta­ty­mas yra pri­im­tas. (Gon­gas)

 

12.31 val.

Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. I-1343 11, 21, 25 ir 28 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2125(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Taip pat ly­di­ma­sis dar­bo­tvarkės 1-6.2 klau­si­mas – Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mo ke­lių strai­ps­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2125(2). Taip pat pri­ėmi­mas. Li­kęs tik bal­sa­vi­mas. Tai­gi bal­suo­ja­me.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 131, bal­sa­vo 131: už – 74, prieš – 3, su­si­lai­kė 54. Tai­gi įsta­ty­mas yra pri­im­tas. (Gon­gas)

Dar­bo­tvarkės 1-7 klau­si­mo kol kas ne­ga­li­me svars­ty­ti, dar nė­ra duo­me­nų ba­zė­je įkri­tęs pro­jek­tas dėl in­ter­pe­lia­ci­jos.

 

12.33 val.

Žmo­gaus au­di­nių, ląs­te­lių, or­ga­nų do­no­rys­tės ir transp­lan­ta­ci­jos įsta­ty­mo Nr. I-1626 4, 5 ir 7 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1867 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Tai­gi per­ei­ki­me gal prie dar­bo­tvarkės 1-9 klau­si­mo, spė­si­me ap­svars­ty­ti, – Žmo­gaus au­di­nių, ląs­te­lių, or­ga­nų do­no­rys­tės ir transp­lan­ta­ci­jos įsta­ty­mo 4, 5 ir 7 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-1867. Tai yra pa­tei­ki­mo tę­si­nys. Gal ger­bia­ma J. Se­jo­nie­nė ga­lė­tų at­ei­ti į tri­bū­ną ir tęs­ti pa­tei­ki­mą, nes ki­to klau­si­mo svars­ty­ti ne­ga­li­me, dar nė­ra sis­te­mo­je.

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dė­kui, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. At­si­pra­šau, ko­le­gos, ne­no­riu įžeis­ti, kad aš ir­gi ne­va su špar­gal­ke. Yra la­bai svar­bių da­ly­kų, ku­rių ne­no­riu pra­leis­ti.

Pir­miau­sia esu la­bai dė­kin­ga vi­siems ko­le­goms, ku­rių yra tik­rai la­bai daug ir ku­rie pa­si­ra­šė šio įsta­ty­mo pro­jek­tą. Pats įsta­ty­mo pro­jek­tas (dėl pa­pras­tu­mo, dėl to, kad įsta­ty­mo pa­va­di­ni­mas yra la­bai il­gas, va­din­siu jį tie­siog nu­ma­no­mo su­ti­ki­mo or­ga­nų do­no­rys­tės mo­de­liu) yra pa­reng­tas sie­kiant įtvir­tin­ti, kaip ir mi­nė­jau, nu­ma­no­mo su­ti­ki­mo or­ga­nų do­no­rys­tę. Toks mo­de­lis ga­lio­ja ab­so­liu­čio­je dau­gu­mo­je Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių. To­kio­se ša­ly­se, ku­rios pa­sau­ly­je pir­mau­ja pa­gal transp­lan­ta­ci­jų skai­čius, kaip Is­pa­ni­ja – nuo 1979 me­tų, Kro­a­ti­ja – nuo 1988 me­tų ir, kaip mi­nė­jau, dar dau­ge­lis ša­lių: Por­tu­ga­li­ja, Bel­gi­ja, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Če­ki­ja ir taip to­liau, ir taip to­liau.

Pats nu­ma­no­mo su­ti­ki­mo or­ga­nų do­no­rys­tės mo­de­lis ga­li bū­ti dve­jo­pas. Švel­nu­sis, ku­rį siū­lo­me ir mes, tai yra kai vi­si pil­na­me­čiai as­me­nys ga­li iš­reikš­ti ak­ty­viai sa­vo ne­pri­ta­ri­mą or­ga­nų do­no­rys­tei. Vi­si, ku­rie to­kio ne­su­ti­ki­mo nė­ra iš­reiš­kę, trak­tuo­ja­mi kaip po­ten­cia­lūs do­no­rai, bet vi­sais at­ve­jais jų ar­ti­mų­jų va­lios yra at­si­klau­sia­ma. Yra kie­ta­sis mo­de­lis, jis ga­lio­ja tri­jo­se vals­ty­bė­se, tuo­met, kai nė­ra iš­reikš­to ak­ty­vaus ne­su­ti­ki­mo, ta­da ar­ti­mų­jų va­lios jau ne­be­klau­sia­ma ir, jei­gu yra in­di­ka­ci­jų, kad tas žmo­gus ga­li tap­ti do­no­ru, tai spren­džia gy­dy­to­jų kon­si­liu­mas. Lie­tu­vo­je de fac­to jau yra su­si­klos­tęs nu­ma­no­mo su­ti­ki­mo mo­de­lis, nes ne­pai­sant to, kad įsta­ty­me mes iki šiol tu­rė­jo­me ak­ty­vaus su­ti­ki­mo mo­de­lį, gy­dy­to­jai vi­sais at­ve­jais, ar žmo­gus tu­rė­jo do­no­ro kor­te­lę, tai yra bu­vo de­kla­ra­vęs sa­vo su­ti­ki­mą dėl do­no­rys­tės, ar jos ne­tu­rė­jo, vis tiek at­si­klau­sia ar­ti­mų­jų. Iš es­mės no­rė­da­mi ap­si­gin­ti nuo teis­mi­nio per­se­kio­ji­mo ne­vyk­do kar­tais ir pa­cien­to va­lios, kaip ir mi­nė­jau, prak­ti­ko­je jau taip yra su­si­klos­tę. Ap­skri­tai kor­te­lė, tas ak­ty­vus su­ti­ki­mas šiuo me­tu ne­reiš­kia, kad bus įvyk­dy­ta žmo­gaus va­lia, yra tik toks kaip sim­bo­lis.

Mes siū­lo­me, kei­čia­me ši­tą prak­ti­ką ir ne­be­in­ves­tuo­ja­me į do­no­ro kor­te­les, ge­riau ska­ti­na­me, kad žmo­nės vi­sais at­ve­jais pa­si­kal­bė­tų su sa­vo ar­ti­mai­siais ir taip jiems iš­reikš­tų sa­vo va­lią. Gal tai la­biau pa­ska­tin­tų, nes jei­gu žmo­gus ne­tu­rė­jo do­no­ro kor­te­lės, o jas tu­ri la­bai ma­žai Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, apie tai dar pa­pa­sa­ko­siu, tai vėl­gi ga­li su­po­nuo­ti ar­ti­mie­siems, kad gal jis ir ne­no­rė­jo tap­ti tuo do­no­ru.

Apie do­no­rų kor­te­les. Šiuo me­tu jas tu­ri vos dau­giau ne­gu 42 tūkst., jų iš­duo­ta iki šiol vos dau­giau ne­gu 42 tūkst., tai yra ma­žiau ne­gu 1 % Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. Iš tų žmo­nių, ku­rie tu­rė­jo do­no­ro kor­te­les, mi­ru­sių yra dau­giau kaip 300, tik sep­ty­ni iš jų ta­po do­no­rais, tik dvi do­na­ci­jos bu­vo efek­ty­vios. Tai­gi ši­ta pro­gra­ma, ma­no su­pra­ti­mu, yra vi­siš­kai ne­efek­ty­vi. Tuo tar­pu kiek­vie­nais me­tais dau­giau kaip 100 do­na­ci­jų vyks­ta tų žmo­nių, ku­rie do­no­ro kor­te­lės ne­tu­rė­jo, ir dau­giau kaip pu­sė iš jų efek­ty­vių. Tai, kaip ir mi­nė­jau, gal ta­da in­ves­tuo­ja­me ir ska­ti­na­me tą pro­gre­sy­ves­nį da­ly­ką.

Ką dar no­rė­čiau pa­mi­nė­ti? Vi­suo­me­nės nuo­mo­nė spar­čiai kei­čia­si. Pas­ku­ti­nė rep­re­zen­ta­ty­vi ap­klau­sa, at­lik­ta 2021 me­tų lap­kri­čio mė­ne­sį, ro­do, kad pri­ta­rian­čių do­no­rys­tei žmo­nių skai­čius iš­au­go iki 72 %. Ma­nau, kad ska­ti­na­mas nu­ma­no­mo su­ti­ki­mo mo­de­lis pri­si­dė­tų prie dau­ge­lio mi­tų iš­sklai­dy­mo vi­suo­me­nė­je, nes, na, žmo­nės ga­li gal­vo­ti, kad jei­gu tu tu­ri do­no­ro kor­te­lę, kad jei­gu įsi­gy­si do­no­ro kor­te­lę, tai gy­dy­to­jai kaž­kaip spe­cia­liai ta­vęs ne­gy­dys. Ši­tą mi­tą tik­rai no­riu pa­neig­ti, vi­sus pa­cien­tus gy­dy­to­jai gy­do vie­no­dai, ar jie tu­ri do­no­ro kor­te­lę, ar ne­tu­ri do­no­ro kor­te­lės, ir, kaip mi­nė­jau, tie­siog no­rė­da­mi ap­si­draus­ti nuo ne­pa­grįs­to per­se­kio­ji­mo tie­siog vi­sais at­ve­jais at­si­klau­sia ar­ti­mų­jų.

Man at­ro­do, kad pro­ble­ma yra opi. Tu­ri­me su­ta­ri­mą ir su Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, nes, ne­abe­jo­ti­nai, sėk­min­ga do­no­rys­tės pro­gra­ma, kam­pa­ni­ja yra tuo at­ve­ju, jei­gu in­ves­tuo­ja­ma, yra do­no­rys­tės ko­or­di­na­to­rius. Dėl to su­ta­ri­mą su Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ir­gi tu­rime, ma­ty­mas su­tam­pa, su­tam­pa ir su to­kių or­ga­ni­za­ci­jų, kaip, aiš­ku, Or­ga­nų transp­lan­ta­ci­jos biu­ro, kaip Na­cio­na­li­nio krau­jo cen­tro, vi­sų ma­ty­mas yra toks, ku­ris ati­tin­ka pa­si­tei­si­nu­sią Eu­ro­po­je prak­ti­ką. La­bai pra­šau pa­lai­ky­ti ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą.

PIRMININKAS. La­bai dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ke­le­tas Sei­mo na­rių. Ger­bia­ma A. Ši­rins­kie­nė klau­sia pir­mo­ji. Pra­šau.

A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Ko­le­ge, jūs už­si­i­ma­te to­kia sa­vi­pa­guo­da, kad tie­siog tas mo­de­lis iš­sklai­dys mi­tus. Aš ga­liu tik jums pa­sa­ky­ti, kad už­teks pir­mo at­ve­jo, kai su­kon­flik­tuos tar­pu­sa­vy­je gi­mi­nai­čiai, ir jūs tu­rė­si­te vi­suo­me­nė­je to­kį re­zo­nan­są, kad ima­mi or­ga­nai be as­mens su­ti­ki­mo, tie­siog pa­gal jo nu­ty­lė­ji­mą, kad bai­su ir pa­gal­vo­ti, ko­kia ža­la bus pa­da­ry­ta do­no­rys­tei.

Ki­tas da­ly­kas, ką jūs vėl­gi tru­pu­tė­lį ban­dė­te ble­fuo­ti kal­bė­da­ma apie tai, kad esa­mas mo­de­lis yra ne­efek­ty­vus, bet Lie­tu­va, jei­gu pa­žiū­rė­tu­me, kiek mes gau­na­me or­ga­nų do­no­rų, ten­kan­čių 100 tūkst. gy­ven­to­jų, tai iš es­mės ga­li ly­giuo­tis su ki­to­mis vals­ty­bė­mis, ku­rios šiuo me­tu tu­ri bū­tent jū­sų siū­lo­mą mo­de­lį. Be to, to­kių ty­ri­mų, ku­rie sa­ky­tų, kad tai, ką jūs siū­lo­te, yra efek­ty­vu, nė­ra, nes jų tie­siog ne­įma­no­ma pa­da­ry­ti, ka­dan­gi ki­tos vals­ty­bės, ei­da­mos prie nu­ma­no­mo su­ti­ki­mo mo­de­lio, vi­sur kei­tė ir or­ga­nų alo­ka­ci­jos sis­te­mą. Ki­taip ta­riant, įves­da­vo pa­pil­do­mas pa­rei­gy­bes, im­da­vo­si dar kaž­ko­kių žings­nių. Aš ne­la­bai su­pran­tu, ką jū­sų pro­jek­tas pa­keis, kai net Tei­sės de­par­ta­men­tas sa­ko, kad ji­sai nie­ko ne­kei­čia.

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­ma ko­le­ge, pir­miau­sia dėl to pik­tnau­džia­vi­mo, kad ga­li­mai su­si­pyks gi­mi­nai­čiai. Kaip ir mi­nė­jau, de fac­to tas mo­de­lis jau eg­zis­tuo­ja. Net ir kai yra ak­ty­vus su­ti­ki­mas, gy­dy­to­jas at­si­klau­sia gi­mi­nai­čių. Yra įsta­ty­me nu­ma­ty­ta tvar­ka, ko tu­rė­tų bū­ti at­si­klau­sia­ma pir­miau­sia. Jei­gu jų ne­ran­da­ma, ta­da ieš­ko­ma pa­gal ei­lę ki­tų. Dėl to tos tvar­kos nie­kas ne­su­griaus. Kaip tik aš ma­nau, kad pa­di­dins pa­si­ti­kė­ji­mą pa­čia do­no­rys­tės pro­gra­ma, Lie­tu­vos svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­ma ir mū­sų gy­dy­to­jais, ku­riuos tu­ri­me pui­kius.

Dėl ko pri­ta­riu, tai taip, kad ne­už­ten­ka pa­keis­ti tik­tai mo­de­lį. Be­je, iš­skir­ti, ku­ris mo­de­lis yra efek­ty­viau­sias… Kaip ir mi­nė­jau, dau­ge­lis ša­lių tu­ri ši­tą mo­de­lį ir dau­ge­ly­je iš jų do­no­rys­tės skai­čiai ir do­na­vi­mo skai­čiai yra di­des­ni ne­gu Lie­tu­vo­je.

Dėl mo­de­lio iš­sky­ri­mo. Be­je, ma­ne la­bai nu­ste­bi­no Lie­tu­vos Baž­ny­čios po­zi­ci­ja, kad ši­tas mo­de­lis yra pras­tes­nis, nors ap­skri­tai Ka­ta­li­kų baž­ny­čia, Va­ti­ka­nas pa­lai­ko do­no­rys­tę ne­iš­skir­da­mi nė vie­no mo­de­lio. Man at­ro­do, čia tų spe­ku­lia­ci­jų ga­li bū­ti vi­suo­me­nė­je vi­so­kių, bet, kaip ir mi­nė­jau, dau­ge­ly­je ša­lių, taip pat ir Ita­li­jo­je, vei­kia ši­tas mo­de­lis.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mą už­duos ger­bia­mas A. Ve­ry­ga. Pra­šau.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma Jur­gi­ta, jūs tur­būt su­tik­si­te, kad no­rint pa­da­ry­ti ge­ra, bū­tų ge­rai ne­pri­da­ry­ti ko­kios nors pro­ble­mos, ar ne? Jūs kal­ba­te apie pa­si­tikė­ji­mą, kad ne­va ši­tas spren­di­mas pa­di­dins pa­si­ti­kė­ji­mą. Gal ga­li­te pa­sa­ky­ti, ko­kios prie­lai­dos tam yra, nes, man at­ro­do, tam, kad pri­im­tu­me to­kį spren­di­mą, mes tu­rė­tu­me bū­ti tik­ri, kad pa­si­ti­kė­ji­mas yra, nes čia yra ker­ti­nis da­ly­kas. Jis tur­būt ir veik­tų, ir bū­tų ge­ras to­kiu at­ve­ju, jei­gu mū­sų vals­ty­bės pi­lie­čiai pa­si­ti­kė­tų vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­mis, pa­si­ti­kė­tų me­di­kais ir pa­na­šiai. Ar su­tik­tu­mė­te su tuo, kad ta­da tai bū­tų ga­ran­tas? Ne at­virkš­čiai gi da­ro­ma. Iš es­mės toks spren­di­mas ga­li jums su­griū­ti vien dėl to, kad to pa­si­ti­kė­ji­mo nė­ra. Ir ar ne pa­pras­čiau ta­da bū­tų tie­siog gy­ven­to­jų at­si­klaus­ti, kaip yra siū­lo­ma ki­ta­me pro­jek­te, tei­kia­ma­me ki­tų ko­le­gų?

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Žiū­rė­ki­te, mes ir­gi siū­lo­me at­si­klaus­ti vi­sų gy­ven­to­jų dėl jų ne­su­ti­ki­mo. Ak­ty­vų ne­su­ti­ki­mą tu­rė­tų pa­reikš­ti vi­si pil­na­me­čiai Lie­tu­vos gy­ven­to­jai. Tie, ku­rie to­kio ne­su­ti­ki­mo nė­ra pa­reiš­kę, gi­mi­nėms tai vėl­gi ga­li bū­ti in­di­ka­ci­ja, kad, ma­tyt, jis pats pri­ta­ria or­ga­nų do­no­rys­tei, ir pa­di­din­tų pa­si­ti­kė­ji­mą. Kaip ir mi­nė­jau, ir šiuo at­ve­ju žmo­gus ga­li iš­reikš­ti.

Da­bar dėl ne­pa­si­ti­kė­ji­mo gy­dy­to­jais. Kas pri­si­me­na Lie­tu­vo­je ko­kį pre­ky­bos or­ga­nais at­ve­jį? Tai yra bau­džia­ma pa­gal Bau­džia­mą­jį ko­dek­są. Ir aš ne­ži­nau, kaip ga­lė­tų gy­dy­to­jai, bet ku­riam mo­de­liui esant, ri­zi­kuo­ti to­kiais da­ly­kais ir vel­tis į kri­mi­na­li­nes si­tu­a­ci­jas. Dar dėl ne­pa­si­ti­kė­ji­mo gy­dy­to­jais. Gy­dy­to­jai kaip tik vi­sais at­ve­jais tu­rė­tų at­si­klaus­ti ar­ti­mų­jų. Spren­di­mo tei­sė yra ar­ti­mų­jų ran­ko­se, o ne gy­dy­to­jų kaž­ko­kios sa­vi­va­lės, jei­gu ga­li­ma apie tai gal­vo­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klaus­ti skir­tas lai­kas sen­ka, bet dar su­da­ry­si­me ga­li­my­bę pas­ku­ti­niam pa­klaus­ti A. Ne­kro­šiui.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­kui, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma ko­le­ge, ar ne­ati­da­ry­si­te Pan­do­ros skry­nios su šiuo pro­jek­tu? Kaip įpras­tai da­bar vyks­ta do­no­rys­tė, tai ga­li­ma ar­ti­mų­jų at­si­klaus­ti, ar jie su­tin­ka, vi­sa ki­ta. Ar ne­bus taip, kad tie­siog su šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu jūs pa­kir­si­te es­mi­nį pa­si­ti­kė­ji­mą vi­sa sis­te­ma ir žmo­nės puls ma­siš­kai at­si­sa­ki­nė­ti? Tie­siog raš­tu už­pils pra­šy­mais, kad mes ne­no­ri­me, mes ne­no­ri­me, mes ne­no­ri­me. Iš es­mės ši­tas pro­jek­tas suž­lug­dys vi­są do­no­rys­tės pro­gra­mą. No­rė­da­ma ge­ro ar ne­pa­da­ry­si­te blo­giau? Čia di­dy­sis klau­si­mas, nes pa­si­ti­kė­ji­mo tik­rai vi­suo­me­nė­je aps­tu dar. Ką gal­vo­ja­te apie tai?

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju už klau­si­mą, ger­bia­mas Ar­vy­dai. Žiū­rė­ki­te, kaip ir mi­nė­jau, dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­lių jau da­bar eg­zis­tuo­ja tas mo­de­lis. Ta Pan­do­ros skry­nia nie­kur taip ir ne­at­si­vė­rė. Net ir esant da­bar­ti­niam mo­de­liui žmo­gus ga­li iš­reikš­ti sa­vo ne­su­ti­ki­mą ir to­kiu at­ve­ju po jo mir­ties ar­ti­mų­jų vėl­gi va­lios ne­klau­sia­ma. Da­bar mes ką sa­ko­me, kad at­si­klau­sia­me vi­sų dėl ne­su­ti­ki­mo. Su­pap­ras­ti­na­me ši­tą sis­te­mą. Sa­kau, ko­kia čia Pan­do­ros skry­nia ir ko­dėl ji nie­kur ki­tur ne­at­si­vė­rė?

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dėl ve­di­mo tvar­kos A. Ku­bi­lie­nė. Pra­šom.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš pra­šy­čiau pra­tęs­ti, nes čia yra la­bai svar­bus klau­si­mas, tai yra gy­vy­bės klau­si­mas ir pra­šy­čiau… Mes tu­ri­me klau­si­mų pra­ne­šė­jai, gal bū­tų ga­li­ma pra­tęs­ti? Ačiū.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, mie­li ko­le­gos, aš tik­rai pra­šau jū­sų su­pra­ti­mo, mes ge­ro­kai vė­luo­ja­me pagal dar­bo­tvarkę. Jūs pa­žiū­rė­ki­te, kiek klau­si­mų… (Triukš­mas sa­lė­je) Aš ži­nau, mes su­da­rė­me dar­bo­tvarkę, mes kal­ti, vis­kas taip. Bet, ko­le­gos, pa­si­žiū­rė­ki­te į dar­bo­tvar­kę, vis dar ry­ti­nis po­sė­dis. (Bal­sai sa­lė­je) Yra di­de­lis skir­tu­mas, par­la­men­tas taip pat bran­gi­na sa­vo lai­ką, pla­nuo­ja lai­ką.

Ger­bia­mi ko­le­gos, ta­da aš siū­lau vie­nin­te­lį spren­di­mą – ši­to klau­si­mo to­les­nį pa­tei­ki­mą ta­da va­ka­ri­nia­me po­sė­dy­je. (Bal­sai sa­lė­je) Da­bar da­ro­me tech­ni­nę per­trau­ką ir ta­da pra­tę­si­me dar 10 mi­nu­čių klau­si­mus. (Bal­sai sa­lė­je) 10 mi­nu­čių, kaip bū­na pa­pras­tai, dar pa­klaus­ti. Su­ta­ria­me, nes aš ne­ga­liu mū­sų vi­sų lai­ky­ti, nes yra dar­bo­tvarkė, yra ki­tų klau­si­mų. (Bal­sai sa­lėje) Jei­gu su­ta­ria­me, tai man tik­rai džiu­gu.

12.46 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl in­ter­pe­lia­ci­jos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rui Gab­rie­liui Land­sber­giui“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2287 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-7 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl in­ter­pe­lia­ci­jos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rui Gab­rie­liui Land­sber­giui“ pro­jek­tas. Kvie­čiu ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ką ger­bia­mą S. Šed­ba­rą. Ar jis yra? Yra. Ger­bia­mas Sta­sy, pra­šom į tri­bū­ną. Pra­šom, ger­bia­mas Sta­sy, pa­teik­ti ko­mi­si­jos nu­ta­ri­mą dėl in­ter­pe­lia­ci­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rui. Pra­šom.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ko­mi­si­ja iš 11 ko­mi­si­jos na­rių ne­se­niai bu­vo su­si­rin­ku­si į po­sė­dį, da­ly­va­vo vi­si 11 ko­mi­si­jos na­rių. Vy­ko al­ter­na­ty­vus bal­sa­vi­mas ir 6 bal­sais už bu­vo pri­tar­ta to­kiam nu­ta­ri­mo pro­jek­tui: pri­tar­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro G. Land­sber­gio at­sa­ky­mams į Sei­mo na­rių gru­pės in­ter­pe­lia­ci­ją.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mų ger­bia­mam S. Šed­ba­rui ne­ma­tau, kad bū­tų už­si­ra­šę klaus­ti. Ta­da ei­na­me iš kar­to, ka­dan­gi svars­to­me nu­ta­ri­mą, iš kar­to į svars­ty­mo sta­di­ją ir dis­ku­si­ją. Jei­gu bus no­rin­čių dis­ku­tuo­ti, bet ne­ma­tau už­si­ra­šiu­sių. Ta­da ei­na­me į pri­ėmi­mo sta­diją. Mo­ty­vai už, prieš. (Bal­sai sa­lė­je) Yra mo­ty­vų. Ger­bia­ma V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė – už nu­ta­ri­mą.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Žmo­nės čia ap­link pra­šo ne­kal­bė­ti, bet ka­dan­gi aš ne­tu­rė­jau ga­li­my­bės pa­si­sa­ky­ti, štai ką no­riu vis dėl­to pri­min­ti. Prieš ku­rį lai­ką bu­vęs prem­je­ras ir tik­rai ne mū­sų par­ti­jos na­rys po­nas G. Kir­ki­las per­spė­jo opo­zi­ci­ją, kad in­ter­pe­lia­ci­jos tei­ki­mas ši­tam mi­nist­rui, už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rui, ga­li bū­ti tam tik­ra kom­pro­mi­ta­ci­ja pa­čiai opo­zi­ci­jai, jei­gu klau­si­mai bus ne­tin­ka­mai for­mu­luo­ja­mi. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad taip ir nu­ti­ko, ir aš pir­mą kar­tą da­ly­va­vau in­ter­pe­lia­ci­jo­je, kur ki­lo klau­si­mų ne dėl mi­nist­ro, o dėl tų žmo­nių, ku­rie tą in­ter­pe­lia­ci­ją ini­ci­ja­vo. Tik tiek ir no­rė­jau pa­sa­ky­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Tai­gi bal­suo­ja­me dėl nu­ta­ri­mo. Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl in­ter­pe­lia­ci­jos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rui Gab­rie­liui Land­sber­giui“ pro­jek­tas. Bal­suo­ja­me dėl nu­ta­ri­mo, o kaip jau bal­suo­ja­te, ap­si­spren­džia­te pa­tys. Bal­suo­ja­me.

 

Šio nutarimo priėmimas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 126, bal­sa­vo 126 Sei­mo na­riai: už – 73, prieš – 47, su­si­lai­kė 6. Nu­ta­ri­mas yra pri­im­tas. (Gon­gas) Ši­tas klau­si­mas yra baig­tas.

Ger­bia­mi ko­le­gos, tu­riu jū­sų at­si­pra­šy­ti, man pir­mi­nin­kau­jant bu­vo ne­vi­siš­kai to­bu­las pa­siū­ly­mas da­ry­ti per­trau­ką ano klau­si­mo me­tu. Aš tik­rai nuo­šir­džiai ma­niau, kad ši­tas klau­si­mas taip pat užims 10–15 mi­nu­čių. Bet mes la­bai grei­tai iš­spren­dė­me in­ter­pe­lia­ci­jos klau­si­mą. Ga­lė­tu­me grįž­ti ir iki pie­tų dar pra­tęs­ti klau­si­mus J. Se­jo­nie­nei, jei­gu tin­ka? Ge­rai, pra­tę­sia­me tą klau­si­mą, nes tik­rai dar iki pie­tų tu­ri­me drą­siai 10 mi­nu­čių. Ga­li­me pa­baig­ti ši­tą klau­si­mą. Taip pat bal­sa­vi­mas ir tuo­met pie­tūs. Ge­rai? Su­ta­ria­me? (Bal­sai sa­lė­je)

 

12.50 val.

Žmo­gaus au­di­nių, ląs­te­lių, or­ga­nų do­no­rys­tės ir transp­lan­ta­ci­jos įsta­ty­mo Nr. I-1626 4, 5 ir 7 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1867 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ko­le­gos, tę­sia­me Žmo­gaus au­di­nių, ląs­te­lių, or­ga­nų do­no­rys­tės ir transp­lan­ta­ci­jos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­to pa­tei­ki­mą. To­liau klau­sia ger­bia­mas R. Že­mai­tai­tis. Klaus­ti 10 mi­nu­čių.

R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų, ger­bia­mas Pau­liau Sau­dar­gai, jūs ma­ne šian­die­ną ste­bi­na­te kaip krik­de­miš­ko flan­go at­sto­vas, no­rintis nu­trauk­ti ši­tą klau­si­mą ir leis­ti stab­dy­ti jo pri­sta­ty­mą. Kaip jūs gir­dė­jo­te, pra­ne­šė­ja pa­sa­kė, kad Baž­ny­čia su tuo ne­su­tin­ka ir Baž­ny­čios ben­druo­me­nė ne­pri­ta­ria. Klau­si­mas, koks jūs krik­de­mas ir ko­kiam flan­gui jūs at­sto­vau­ja­te? Vie­nas da­ly­kas.

Ant­ras da­ly­kas. Jur­ga, mes pra­ei­tą sa­vai­tę su ju­mis kal­bė­jo­me apie ši­tą ga­li­my­bę už­si­im­ti pre­ky­ba do­no­rais. Jūs ir­gi ta­da ne­at­sa­kė­te, iš tik­rų­jų ne­ra­do­te at­sa­ky­mo. Ši­tas jū­sų mo­de­lis iš es­mės su­kurs pre­ky­bą or­ga­nais. Jei­gu žmo­gus ne­duo­da su­ti­ki­mo, na, ne­su­ti­ki­mo, tai to­kiu at­ve­ju jo or­ga­nai bus pa­ima­mi. Kaip jūs gal­vo­ja­te, ko­kią rin­kos da­lį apims? To­kio­se ša­ly­se kaip Af­ri­ka, Ru­si­ja, Bal­ta­ru­si­ja ir net­gi Ka­zach­sta­nas pre­ky­ba or­ga­nais šian­dien kles­ti, nes pa­na­šaus re­gu­lia­vi­mo net nė­ra. Kaip jūs žiū­ri­te į ki­tų ko­le­gių, ger­bia­mos As­tos ir ger­bia­mos Ag­nės, pro­jek­tą?

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mas Re­mi­gi­jau, jūs spe­ku­liuo­ja­te. Ka­ta­li­kų baž­ny­čia nė­ra iš­reiš­ku­si ne­pa­lai­ky­mo ko­kiam nors mo­de­liui, iš­sky­rus Lie­tu­vos ka­ta­li­kų baž­ny­čią, tai yra la­bai keis­ta. Ka­ta­li­kų baž­ny­čia re­mia to­kį mo­de­lį. Kaip mi­nė­jau, jis ga­lio­ja dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­lių ir dau­ge­ly­je iš­si­vys­čiu­sių pa­sau­lio ša­lių.

Da­bar dėl to, kad su­da­rys prie­lai­dą pre­ky­bai or­ga­nais. Ko­kio­se ša­ly­se ta pre­ky­ba taip su­ak­ty­vė­jo, įve­dus to­kį mo­de­lį? Kaip ir mi­nė­jau, mo­de­lis yra minkš­ta­sis. Vi­sais at­ve­jais, kai žmo­gus nė­ra da­vęs ne­su­ti­ki­mo, nė­ra iš­reiš­kęs ne­su­ti­ki­mo, at­si­klau­sia­ma jo ar­ti­mų­jų. Tais at­ve­jais, jei­gu žmo­gus yra vie­ni­šas, jei­gu ar­ti­mų­jų ras­ti ne­pa­vyks­ta ir to ne­su­ti­ki­mo jis nė­ra iš­reiš­kęs, tik to­kiais at­ve­jais, pa­vie­niais at­ve­jais ga­li spręs­ti gy­dy­to­jų kon­si­liu­mas, pra­ėjus 6 va­lan­doms po pa­cien­to mir­ties.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ger­bia­mas A. Ged­vi­las. Pra­šom.

A. GEDVILAS (DPF). Ger­bia­ma ko­le­ge, vi­si pui­kiai pa­me­na­me, kaip baž­ny­čio­je, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me ar vai­kų žai­di­mo aikš­te­lė­je bu­vo ban­do­ma pa­skie­py­ti eks­pe­ri­men­ti­ne, ty­ri­mų sta­di­jo­je esan­čia vak­ci­na. Ci­vi­li­nės są­jun­gos įsta­ty­mas bu­vo ant­ras dub­lis, dar kaž­kas bu­vo dėl emb­rio­nų. Sa­ky­čiau, to­li ei­si­te su eks­pe­ri­men­tais. Jūs no­ri­te, kad vals­ty­bė tap­tų žmo­nių kū­nų sa­vi­nin­ke dar ir po jų mir­ties. Ta­čiau ar vis dėl­to ne­ma­no­te, kad ger­biant pi­lie­čių krikš­čio­niš­kas ver­ty­bes rei­kė­tų at­si­klaus­ti vi­suo­me­nės, ar jie su­tin­ka, kad, ne­pa­reiš­kus ne­su­ti­ki­mo, jų or­ga­nai bū­tų nau­do­ja­mi or­ga­nų transp­lan­ta­ci­jai? Dar dau­giau, prieš ke­lias sa­vai­tes vie­šu­mo­je pla­čiai nu­skam­bė­jo pa­siū­ly­mas dėl aiš­kaus mo­ters su­ti­ki­mo san­ty­kiams su vy­ru. Ar ne­ma­to­te šiuo­se pa­siū­ly­muo­se aki­vaiz­daus di­so­nan­so, kai su­ti­ki­mo ne­ga­li­ma pri­ly­gin­ti prieš­ta­ra­vi­mo ne­bu­vi­mui? Ačiū.

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mas Ai­dai, čia to­kia ka­ko­fo­ni­ja, tiek vi­sai tar­pu­sa­vy­je ne­su­si­ju­sių tei­gi­nių, aš net ne­iš­gir­dau aiš­kaus klau­si­mo. Gerb­da­ma jus ir vi­sus ko­le­gas, lei­siu sau ne­at­sa­ky­ti.

A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, ir­gi at­sa­ky­mas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mą už­duos ger­bia­mas E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma ko­le­ge, aš dėl to pa­ties 5 straips­nio 2 da­lies, dėl ar­ti­mų­jų. Ar ne­ma­no­te, kad rei­kė­tų pa­to­bu­lin­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą, kaž­ka­da įra­šy­ti tiks­lią „ar­timų­jų“ są­vo­ką. Kas tie ar­ti­mie­ji? Kai ku­rie as­me­nys iš tų, ku­rie gy­ve­na įstai­go­se, kur vai­kai įvai­kin­ti, ar­ba šei­my­no­se, ga­li ne­tu­rė­ti tė­vų, ga­li ne­tu­rė­ti gal­būt glo­bė­jų. Ar tai tik­rai yra ar­ti­mie­ji šei­mų stei­gė­jai? Ačiū.

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mas Ed­mun­dai, įsta­ty­me jau yra iš­var­din­ta, ko­kia tvar­ka at­si­klau­sia­ma ar­ti­mų­jų. Pir­miau­sia yra su­tuok­ti­nis, ta­da vai­kai, ta­da tė­vai, tų įvai­kin­tų vai­kų įsta­ty­mi­nis at­sto­vas yra įtė­viai. Dėl tų žmo­nių, ku­rių ar­ti­mų­jų ne­pa­vyks­ta ras­ti ar­ba tie­siog fi­ziš­kai jų nė­ra, aš jau mi­nė­jau. To­kiais at­ve­jais, jei­gu žmo­gus lai­ko­mas po­ten­cia­liu do­no­ru, po 6 va­lan­dų spren­džia gy­dy­to­jų kon­si­liu­mas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mą už­duos ger­bia­mas V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Po­nia or­ga­nų pre­ky­bos lo­bis­te Jur­gi­ta Se­jo­nie­ne, čia ma­to­si, kad jūs taip įky­riai mums tei­kia­te šį įsta­ty­mą. Aš ma­nau, jūs pas­kui pa­teik­si­te mir­ties są­vo­ką, kad pa­grei­tin­tu­mė­te, nes per 6 va­lan­das jau or­ga­nai pra­de­da ir­ti, jau bus ne­nau­din­gi, jo­kios nau­dos ne­bus iš tų or­ga­nų. No­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad iki 30 % kli­ni­ki­nės mir­ties at­ve­jų ga­li­ma per 1 va­lan­dą at­gai­vin­ti žmo­gų. Šis įsta­ty­mas ska­tins pa­sy­vu­mą at­gai­vi­nant, gel­bė­jant žmo­gų ir ska­tins kri­mi­na­li­nius san­do­rius. To­dėl ne­ga­li­me pri­tar­ti šiam įsta­ty­mui ir ypač… Štai jums klau­si­mas: kaip jūs įro­dy­si­te, jei pa­klius už­sie­nie­tis ir jūs tuos or­ga­nus pa­si­sa­vin­si­te, jei jis ne­tu­rės do­ku­men­tų su sa­vi­mi? Po­įsta­ty­mi­niais ak­tais jūs nie­ko ne­iš­gel­bė­si­te nuo to cha­o­so ir ne­tei­sy­bės. Ačiū.

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mas Val­de­ma­rai, dėl or­ga­nų pre­ky­bos aš jau at­sa­kiau. Tai yra BK sri­tis ir man bū­tų ab­sur­diš­ka iš Sei­mo sa­lės kal­tin­ti Lie­tu­vos svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tus, kad jie ne­va yra po­ten­cia­lūs pre­kei­viai or­ga­nais.

Dėl ki­tų tei­gi­nių – dėl at­gai­vi­ni­mo po va­lan­dos ar dėl or­ga­nų iri­mo po 6 va­lan­dų. Or­ga­nai pra­de­da ir­ti kur kas anks­čiau, to­dėl yra tai­ko­mos įvai­rios pre­zer­va­ci­jos pro­ce­dū­ros. Tai…

V. VALKIŪNAS (DPF). Tai čia kri­mi­na­las. O kaip už­sie­nie­čiams, kaip­gi nu­sta­ty­si?

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, iš vie­tos ne­be­šau­kia­me. Da­bar klau­si­mą už­duos ger­bia­ma M. Da­nie­lė. Pra­šom.

M. DANIELĖ (LF). La­bai ačiū, ger­bia­ma pra­ne­šė­ja. Ma­ne vi­są­laik la­bai nu­ste­bi­na, kai Tei­sės de­par­ta­men­tas pra­de­da teik­ti nuo­mo­nes. Štai iš­va­do­je yra pa­sa­ky­ta, kad Tei­sės de­par­ta­men­tas ma­no, tei­kia to­kią nuo­mo­nę, kad net jei pro­jek­to pa­kei­ti­mai bū­tų pri­im­ti, nie­ko iš tik­rų­jų tai ne­pa­keis­tų. Tai aš no­rė­čiau, kad mes vi­si kar­tu pa­dė­tu­me Tei­sės de­par­ta­men­tui ir gal dar pa­kar­to­tu­me tuos fak­tus ir įro­dy­mus apie tai, kad vis dėl­to pa­kei­čia si­tu­a­ci­ją šie įsta­ty­mų pa­kei­ti­mai. Gal kar­tais iš ko­kių ki­tų ša­lių tu­ri­te pa­vyz­džių ar fak­tų? Tai dar kar­tą pa­si­kar­to­ki­me šią in­for­ma­ci­ją.

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ma­tyt, Tei­sės de­par­ta­men­tas ir­gi ga­li tu­rė­ti sa­vo nuo­mo­nę. Kaip ir mi­nė­jau, de fac­to to­kia sis­te­ma jau ga­lio­ja, nes re­a­liai svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tai jau lai­ko­si to­kios prak­ti­kos, kad, ne­pai­sant to, ar žmo­gus tu­rė­jo, net jei­gu ir ne­tu­rė­jo do­no­ro kor­te­lės, tai nė­ra įro­dy­mas, kad jo or­ga­nai ne­ga­li bū­ti do­nuo­ti. Vi­sais at­ve­jais, ar yra ak­ty­vus su­ti­ki­mas, ar žmo­gus nė­ra iš­reiš­kęs sa­vo va­lios, tiks­liau, nė­ra iš­reiš­kęs ne­pri­ta­ri­mo, at­si­klau­sia tų gi­mi­nių.

Ki­to­se ša­ly­se… Taip, aš su­tin­ku, kad vien mo­de­lio pa­kei­ti­mas ir įtvir­ti­ni­mas, kad mes pri­pa­žįs­ta­me, kad to­kį mo­de­lį tu­ri­me, ne­pa­keis si­tu­a­ci­jos, teks in­ves­tuo­ti į ko­or­di­na­to­rius. Kaip ir mi­nė­jau, Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja to­kių pla­nų jau tu­ri. Ma­tyt, tu­rė­tu­me tu­rė­ti ma­žiau ko­or­di­na­to­rių bri­ga­dų, bet jos tu­rė­tų bū­ti stip­res­nės, kad žmo­nės bū­tų mo­ty­vuo­ti ten dirb­ti. Yra to­kių pa­vyz­džių ir iš mū­sų svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų. Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to Kau­no kli­ni­ko­se do­na­vi­mų skai­čius pa­di­dė­jo, kai pa­ti įstai­ga pra­dė­jo dau­giau in­ves­tuo­ti į do­no­rys­tės ko­or­di­na­to­rius. Aš dėl to vi­siš­kai su­tin­ku.

O da­bar dėl ki­tų ša­lių. Kaip ir sa­kau, prak­ti­ka ro­do, kad ten, kur eg­zis­tuo­ja nu­ma­no­mo su­ti­ki­mo mo­de­liai, vis dėl­to vi­suo­me­nės po­žiū­ris į pa­čią do­no­rys­tę yra pa­lan­kes­nis ir do­na­vi­mų skai­čius yra di­des­nis.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mą už­duos ger­bia­ma R. Ta­ma­šu­nie­nė.

R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, iš tie­sų ma­no klau­si­mas ir­gi dėl žmo­gaus oru­mo. Mes da­bar šį įsta­ty­mą pri­sta­ty­da­mi trak­tuo­ja­me žmo­gų kaip or­ga­nų rin­ki­nį, kai ne­pa­reiš­kus jam ne­su­ti­ki­mo tap­ti do­no­ru tie­siog bus spren­džia­ma.

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Spręs gi­mi­nės.

R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Spręs kaž­kas ki­tas už jį. Da­bar žiū­rė­ki­te. Jei da­bar mo­de­lis ta­p­ti do­no­ru ra­gi­nant gy­dy­to­jui ar­ba klau­siant ne­vei­kia, tai ko­dėl tu­rė­tų su­veik­ti ne­su­ti­ki­mo mo­de­lis ir kam už­krau­si­me naš­tą tą ne­su­ti­ki­mą iš žmo­gaus gau­ti, kaip žmo­nės bus in­for­muo­ti, kaip jie tą ne­su­ti­ki­mą tu­rės pa­teik­ti? Ant­ras da­ly­kas. Tė­vai pa­reiš­kia už vai­ką, kad jie ne­su­tin­ka. Vai­kas su­bręs ir kaip jis pa­keis tą nuo­mo­nę, ar taip, kaip nuo gi­mi­mo pa­ra­šy­si­me ne­su­ti­ki­mą, taip ir ga­lios?

Yra daug klaus­tu­kų. Man at­ro­do, Tei­sės de­par­ta­men­tas tei­sin­gai ir ge­rai ma­no, nes tas jū­sų pa­siū­ly­tas mo­de­lis tik­rai ne­su­ku­ria ge­res­nės sis­te­mos. O to­kių klau­si­mų ir si­tu­a­ci­jų at­si­ras, tar­ki­me, kiek­vie­nu am­žiaus tarps­niu ga­li tap­ti po­ten­cia­liu do­no­ru, tė­vams net­gi iš­reiš­kus su­ti­ki­mą ga­li pa­si­keis­ti ap­lin­ky­bės ir jie to­je si­tu­a­ci­jo­je tu­ri ma­ny­ti ki­taip. Aš ne­ma­tau, kuo čia ge­res­nis tas mo­de­lis?

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Kaip ir sa­kau, mo­de­lis jau de fac­to eg­zis­tuo­ja, bet kaip jis dar ga­lė­tų pa­keis­ti vi­suo­me­nės nuo­mo­nę, ypač tų ar­ti­mų­jų, ku­rie bet ku­riuo at­ve­ju tu­rės iš­reikš­ti va­lią už sa­vo mi­ru­sį gi­mi­nai­tį, ar­ti­mą­jį.

Dėl da­bar­ti­nio mo­de­lio ga­li su­si­da­ry­ti klai­din­gas įspū­dis, kad jei­gu žmo­gus ne­tu­rė­jo do­no­ro kor­te­lės… Kaip ir mi­nė­jau, jų iš­duo­ta šiek tiek dau­giau ne­gu 42 tūkst. per dau­giau kaip 20 me­tų vei­kian­čią prak­ti­ką, iš jų tik 7 ta­po do­no­rais. Dau­ge­liu at­ve­jų net ir tų žmo­nių, ku­rie tu­rė­jo do­no­ro kor­te­lę, ar­ti­mie­ji ne­su­tin­ka do­nuo­ti or­ga­nų. Tai mes sa­ko­me, kad jei­gu žmo­gus ne­iš­reikš sa­vo ak­ty­vios va­lios tap­ti do­no­ru, o bus iš­reiš­kęs ne­su­ti­ki­mą, tai vis­kas. Bet jei­gu ne­bus iš­reiš­kęs ak­ty­vios va­lios ne­tap­ti do­no­ru, tai su­po­nuos, kad jis, ma­tyt, su­tin­ka tap­ti do­no­ru, ir tai ga­lės pa­ska­tin­ti ar­ti­muo­sius ap­si­spręs­ti tei­gia­mai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Lai­kas bai­gė­si…

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Jei­gu ga­li­ma, dar vie­ną sa­ki­nį pri­dė­siu.

PIRMININKAS. …bet dar pas­ku­ti­nei su­teik­siu žo­dį pa­klaus­ti A. Ku­bi­lie­nei. Tau­py­ki­me lai­ką. Pra­šom.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Aš pir­miau­sia no­riu pa­tai­sy­ti, kad Baž­ny­čia nie­ka­da ne­pa­lai­kė jo­kios prie­var­tos ar Lie­tu­vo­je, ar už­sie­ny­je. Ne­rei­kė­tų tuo ma­ni­pu­liuo­ti. Ly­giai taip pat kaip ir krau­jo do­no­rys­tės or­ga­ni­za­ci­jos, ku­rios nie­ko ben­dro ne­tu­ri su au­di­nių ir or­ga­nų pa­ė­mi­mu. Jos ku­ruo­ja vi­siš­kai ki­tus da­ly­kus, tai yra krau­jo do­na­ci­jas, ku­rios yra ne transp­lan­ta­ci­ja. To­dėl ne­mai­šy­ki­me.

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Aš abu biu­rus pa­mi­nė­jau.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, tai čia nie­ko ben­dro ne­tu­ri krau­jo do­no­rys­tė su…

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Su do­no­rys­te tu­ri ben­dro.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Tik su do­no­rys­te, bet tai vi­siš­kai ne transp­lan­ta­ci­ja.

Tai ma­no klau­si­mas bū­tų. Jūs tik­riau­siai skai­tė­te Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­das. Jo­se yra nu­ro­do­ma, aš pa­ci­tuo­siu: „Siū­lo­mas tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas, ku­riuo bū­tų pa­neig­ta veiks­naus as­mens tei­sė iš­reikš­ti sa­vo va­lią, bū­tų ne­pa­grįs­tas jo­kiu kon­sti­tu­ciš­kai svar­biu tiks­lu. Juo bū­tų ri­bo­ja­mas žmo­gaus oru­mas, pri­gim­ti­nės lais­vės.“ Jie siū­lo, kaip jau čia ne kar­tą bu­vo pa­mi­nė­ta, vėl ci­tuo­ju: „ga­lio­jan­čia­me Žmo­gaus au­di­nių, ląs­te­lių ir or­ga­nų do­no­rys­tės ir transp­lan­ta­ci­jos įsta­ty­me nu­sta­ty­to tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo ne­keis­ti“.

Ką jūs ga­li­te at­sa­ky­ti ši­tiems tei­si­nin­kams ir kas pa­si­keis pa­čia­me pro­ce­se be pa­va­di­ni­mo, ku­rį jūs sa­ko­te, tech­niš­kai kas pa­si­keis?

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­ma As­ta, ir da­bar nė­ra pai­so­ma žmo­gaus va­lios. Man at­ro­do, Tei­sės de­par­ta­men­tas tu­rė­tų ži­no­ti, kad ir tų žmo­nių, ku­rie yra iš­reiš­kę su­ti­ki­mą, ku­rie tu­ri do­no­ro kor­te­les, ar­ti­mų­jų vi­sais at­ve­jais yra at­si­klau­sia­ma. Tai mes ir sa­ko­me, kad ta­da ne­in­ves­tuo­ja­me ir ne­ska­ti­na­me ši­to ne­efek­ty­vaus pro­ce­so. In­ves­tuo­ja­me į tą pro­ce­są, ku­ris yra efek­ty­ves­nis, ku­rį įro­do ki­tų ša­lių prak­ti­ka. Užuot įgi­jęs do­no­ro kor­te­lę, gal ver­čiau žmo­gus pa­si­kal­bė­tų su sa­vo ar­ti­mai­siais. O jei­gu ne, tai taip, ga­li­ma pre­ziu­muo­ti, jei­gu jis yra ne­iš­reiš­kęs ak­ty­vaus ne­su­ti­ki­mo, ma­tyt, jis pri­ta­ria do­no­rys­tei.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ger­bia­mai ko­le­gei. Ačiū už at­sa­ky­mus.

Da­bar mo­ty­vai už, prieš. E. Gent­vi­las kal­bės už. Pra­šau.

E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, man kar­tais keis­tai at­ro­do, kai kal­ba­ma čia apie prie­var­tą, kad tuoj paims, iš­lups, iš­pjaus, ir va­dins tai prie­var­ta. Šis įsta­ty­mas nu­ma­to ga­li­my­bę: jei­gu tu lai­kai to­kią in­va­zi­ją į ta­vo po­mir­ti­nį kū­ną kaip prie­var­tą, yra ki­tas bū­das – iš­reikš­ti ak­ty­viai ne­su­ti­ki­mą. Čia kal­bė­ti, kad prie­var­ti­niu bū­du nu­spren­dė pa­au­ko­ti ta­vo or­ga­nus, nie­kaip ne­su­tin­ku, nes tau su­da­ro­ma ga­li­my­bė ne­su­tik­ti. Jei­gu ne­bū­tų to­kios su­da­ry­tos ga­li­my­bės, taip, tai bū­tų prie­var­ti­nė in­va­zi­ja.

Da­bar ant­ras da­ly­kas. Jis, ma­no ma­ny­mu, yra svar­biau­sias. Do­no­rys­tė yra skir­ta iš­gel­bė­ti gy­vus žmo­nes ar­ba pa­ge­rin­ti jų gy­ve­ni­mo ko­ky­bę. Pa­svars­ty­ki­me, ku­ris va­rian­tas – šian­dien ga­lio­jan­tis ar tas, ku­ris siū­lo­mas, nu­ma­no­mo su­ti­ki­mo va­rian­tas – pa­dė­tų iš­gel­bė­ti dau­giau gy­vy­bių ar­ba pa­ge­rin­tų žmo­nių gy­vy­bi­nes funk­ci­jas. Aki­vaiz­du, kad šian­dien esan­tis mo­de­lis – 42 tūkst. su­ti­ki­mų ir juos šei­mos pra­de­da pa­neig­ti – tik­rai yra pro­cen­tiš­kai la­bai ma­žas. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, tas mo­de­lis, ku­rį pa­siū­lė­me kar­tu ir po­nia J. Se­jo­nie­nė pri­sta­tė, yra su­tei­kian­tis dau­giau ga­li­my­bių iš­gel­bė­ti dau­giau gy­vy­bių. Man tai yra svar­biau­sias mo­ty­vas, svar­biau­sias ar­gu­men­tas. Jei­gu kas nors ne­su­tin­ka­te, kad jū­sų or­ga­nai bū­tų nau­do­ja­mi kam nors iš­gel­bė­ti, pra­šom pa­si­nau­do­ti raš­tiš­ku ne­su­ti­ki­mu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ir mo­ty­vai prieš – ger­bia­ma A. Ši­rins­kie­nė. Pra­šau.

A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš, kaip ži­no­te, klau­sau­si li­be­ra­lų ir ne­su­pran­tu, kas Lie­tu­vo­je li­be­ra­liz­mui at­si­ti­ko. Li­be­ra­liz­mui yra svar­bios to­kios ver­ty­bės kaip lais­vė, au­to­no­mi­ja, žmo­gaus tei­sė dis­po­nuo­ti sa­vo kū­nu, o pro­jek­tas, ku­rį ko­le­gė tei­kia, yra pi­gus uti­li­ta­riz­mas, ku­ris iš es­mės sa­ko, kad jei­gu žmo­gus, bū­da­mas gy­vas, ne­spė­jo pa­prieš­ta­rau­ti, tai vals­ty­bė, va­di­na­si, pre­ziu­muo­ja, kad jis su­tin­ka. Iš es­mės šis pro­jek­tas įga­li­na vals­ty­bę pre­ziu­muo­ti žmo­gaus su­ti­ki­mą iš jo ne­vei­ki­mo, ir su­ti­ki­mą ne bet kam, bet tik­rai svar­biam veiks­mui, tai yra or­ga­nų do­no­rys­tei. Kas čia ben­dro su li­be­ra­liz­mu?

Ki­tas da­ly­kas. Ko­le­gos čia man už nu­ga­ros la­bai ge­rai kal­bė­jo apie pa­si­ti­kė­ji­mą. Ko­le­gė ne­pa­tei­kė nė vie­no pa­vyz­džio vals­ty­bės, kur mo­de­lis bū­tų sėk­min­gas. Aš pa­teik­siu ki­tą pa­vyz­dį vals­ty­bės, kur mo­de­lis bu­vo ne­sėk­min­gas. Ta pa­ti Či­lė, tu­rin­ti la­bai pa­na­šią pra­ei­tį kaip Lie­tu­vos, dik­ta­tū­ri­nę pra­ei­tį, pa­si­da­rė nu­ma­no­mą su­ti­ki­mo mo­de­lį ir žmo­nės, bi­jo­da­mi vals­ty­bės, ja ne­pa­si­ti­kė­da­mi, puo­lė pa­reikš­ti sa­vo ne­su­ti­ki­mo. Pas juos do­no­rų skai­čiai dėl ne­pa­si­ti­kė­ji­mo vals­ty­be kri­to. Ar jūs no­ri­te mums Či­lės si­tu­a­ci­jos, at­ei­da­mi iš es­mės su ne­už­baig­tu mo­de­liu, net­gi su ne­nu­sta­ty­to­mis tai­syk­lė­mis, kaip žmo­gus ga­lė­tų pri­ei­na­mu bū­du sa­vo ne­su­ti­ki­mą pa­reikš­ti? Jūs tie­siog at­ei­na­te su ti­kė­ji­mu, kad žmo­gus ne­ži­nos, ne­ma­tys, ne­at­si­mins ir tie­siog nie­ko ne­pa­sa­kys.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Bal­suo­si­me po pa­tei­ki­mo. Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, o kas ne­pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te ki­taip.

Už­si­re­gist­ra­vo 102, bal­sa­vo 101: už – 56, prieš – 29, su­si­lai­kė 16. Tai­gi po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta.

Da­bar siū­lo­mas pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Siū­lo­ma svars­ty­ti pa­va­sa­rio se­si­jo­je. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Ger­bia­ma­sis K. Ma­siu­lis per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš no­rė­čiau trum­pai A. Ši­rins­kie­nei pa­aiš­kin­ti. Jei­gu čia bū­tų lei­džia­ma pre­kiau­ti or­ga­nais, ta­da bū­tų li­be­ra­liz­mas. Aš bū­čiau už to­kį mo­de­lį, nes po mir­ties nie­ko ge­ro vai­kams ne­pa­lie­ku, be tų or­ga­nų…

PIRMININKAS. Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo, bet bu­vo tam mo­ty­vai už, prieš. Ga­lė­jo­te už­si­ra­šy­ti. Ger­bia­ma­sis A. Ma­tu­las. Pra­šom.

A. MATULAS (TS-LKDF). Aš la­bai pra­šy­čiau papil­do­mu ko­mi­te­tu skir­ti Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tą ir no­rė­čiau pa­pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dos.

PIRMININKAS. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pa­pil­do­mu skir­ti Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tą ir pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dos? (Bal­sai sa­lė­je) Dė­ko­ju. Pri­tar­ta. Da­bar E. Gent­vi­las per cen­tri­nį mik­ro­fo­ną. Pra­šom.

E. GENTVILAS (LSF). Aš no­rė­čiau, kad bū­tų li­be­ra­liz­mo pa­grin­dų kur­sai A. Ši­rins­kie­nei ir K. Ma­siu­liui. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ne­ži­nau, čia ben­dru su­ta­ri­mu gal ne­iš­eis. Ger­bia­mi ko­le­gos… A. Kup­čin­s­kas. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną. Pra­šom. Pra­šom, An­driau Kup­čins­kai, kal­bė­ti.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, aš da­bar iš­gir­dau, kad čia pre­ky­ba or­ga­nais, tuo­met siū­lau ir Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tą. Ačiū. (Juo­kas sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ko­le­gos, su­rim­tė­ki­me. Ge­rai, ši­tą klau­si­mą pa­bai­gė­me.

 

13.12 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­sky­ri­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2260(2) (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar dar ki­to klau­si­mo iki pie­tų, be bal­sa­vi­mo, no­rė­tu­me tie­siog pa­da­ry­ti pa­tei­ki­mą, nes žmo­gus jau, ne­ži­nau, ke­lin­tą kar­tą čia at­ei­na ir lau­kia. Tie­siog Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­sky­ri­mo“ pro­jek­to pa­tei­ki­mą. Dėl jo bal­suo­ti ne­rei­kės, tie­siog bus nu­ma­ty­ti su­si­ti­ki­mai su frak­ci­jo­mis, bet su­da­ry­ki­me ga­li­my­bę žmo­gui pri­sis­ta­ty­ti, nes tik­rai la­bai il­gai lau­kė. Dėl mū­sų ir dėl ma­no kal­tės žmo­gui ten­ka la­bai il­gai lauk­ti. Ger­bia­mas ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, ger­bia­mas A. Žu­kaus­kas kvie­čia­mas į tri­bū­ną pa­teik­ti nu­ta­ri­mą. A. Ku­bi­lie­nė per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Po­sė­džio pir­mi­nin­ke, man at­ro­do, lo­giš­ka bū­tų, kad da­bar bū­tų ki­tas transp­lan­ta­ci­jos įsta­ty­mas, mes sė­di­me, lau­kia­me, gal­būt ga­li pir­mi­nin­kas pa­lauk­ti. Yra nu­sta­ty­ta dar­bo­tvarkėje ir nu­sta­ty­ta, kas po ko…

PIRMININKAS. Aš su­tin­ku, kad yra lo­gi­kos. Dė­ko­ju, dė­ko­ju. Ačiū už pa­sta­bą. Yra lo­gi­kos. Pri­si­i­mu kal­tę sau. Tik­rai vi­sų dėl transp­lan­ta­ci­jos ne­be­spė­si­me iki per­trau­kos. Iki per­trau­kos ga­li­me spė­ti vie­ną, kur ne­rei­kia bal­suo­ti. Pra­šom į tri­bū­ną ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką. Tik­rai gerb­ki­me žmo­gų, at­ėju­sią bū­si­mą ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kę. Pra­šom.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pra­ei­tą po­sė­dį aš pri­sta­čiau nau­jus Lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos na­rius. Da­bar tu­riu pri­sta­ty­ti ir kan­di­da­tę į Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pos­tą, tai yra dak­ta­rę V. Mei­liū­nai­tę. Ji yra Lie­tu­vių kal­bos ins­ti­tu­to vy­res­nio­ji moks­lo dar­buo­to­ja, moks­li­nin­kė, ge­rai iš­ma­nan­ti lie­tu­vių kal­bą ir dau­ge­lį jos as­pek­tų. Tie­siog aš ne­ži­nau, tur­būt ją rei­kia pa­kvies­ti ir ga­lė­tu­mė­te už­duo­ti klau­si­mus.

PIRMININKAS. Taip, aš pa­kvie­siu. Dė­ko­ju, ger­bia­mas ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke. Da­bar kvie­čiu ger­bia­mą pre­ten­den­tę į tri­bū­ną trum­pai pri­sis­ta­ty­ti ir at­sa­ky­ti į klau­si­mus. Ger­bia­mą V. Mei­liū­nai­tę kvie­čiu į tri­bū­ną. Pra­šom, žo­dis jums.

V. MEILIŪNAITĖ. La­ba die­na. Jau 20 me­tų dir­bu Lie­tu­vių kal­bos ins­ti­tu­te ir ma­no veik­la dau­giau­sia bu­vo su­si­ju­si su lie­tu­vių kal­bos va­rian­tais vi­so­je Lie­tu­vo­je ir tų va­rian­tų są­vei­ka su ki­to­mis tra­di­ciš­kai Lie­tu­vo­je var­to­ja­mo­mis kal­bo­mis. Sa­vo ty­ri­muo­se pa­ste­bė­jau, kad yra la­bai daug da­ly­kų, kom­plek­si­nių da­ly­kų, į ku­riuos ga­li­ma pa­žvelg­ti gi­liau, ku­riuos ga­li­ma įver­tin­ti pla­čiau ir ku­riems vis dėl­to šiais lai­kais tru­pu­tį stin­ga dė­me­sio.

No­rė­čiau įvar­dy­ti tris pa­grin­di­nius da­ly­kus, ku­rie, man at­ro­do, bū­tų la­bai svar­būs bū­si­mo­sios ko­mi­si­jos, kad ir ko­kios ji­nai su­dė­ties bū­tų, dar­be. Pir­miau­sia lie­tu­vių kal­bos pres­ti­žo, ne tik ben­dri­nės lie­tu­vių kal­bos, bet ir vi­sų lie­tu­vių kal­bos at­mai­nų pres­ti­žo stip­ri­ni­mas.

Lie­tu­vių kal­bos mo­ky­mas tiek Lie­tu­vo­je, tiek už jos ri­bų, kad Lie­tu­vo­je gim­ta­kal­biai gau­tų ko­ky­biš­ką lie­tu­vių kal­bos mo­ky­mą, to­kio pa­ties ko­ky­biš­ko lie­tu­vių kal­bos mo­ky­mo, at­si­žvel­giant į sa­vo kil­mės ša­lį, gim­tą­ją kal­bą ir kul­tū­ri­nius bruo­žus, nu­si­pel­no ir mig­ran­tai, ku­rių šiuo me­tu Lie­tu­vo­je ne­stin­ga. Jų yra, ma­tyt, au­gan­tis srau­tas, srau­tas la­bai ne­vie­na­ly­tis, ir mums la­bai trūks­ta pe­da­go­gų, ku­rie bū­tų kom­pe­ten­tin­gi su jais dirb­ti.

Dar vie­nas da­ly­kas yra lie­tu­vių kal­ba skait­me­ni­nė­je erd­vė­je, apie ku­rią mes daug kal­ba­me. Esa­me iš­sau­go­ję ne­ma­žai kal­bos iš­tek­lių, bet jie dau­giau įdo­mūs moks­li­nei vi­suo­me­nei ir tiems žmo­nėms, ku­rie tai moks­li­nei vi­suo­me­nei pri­jau­čia. Ko la­bai pa­si­gen­da­ma, tai mo­ko­mo­sios prie­mo­nės ir pa­to­gios pro­gra­mė­lės lie­tu­vių kal­bai mo­ky­tis, ku­rio­mis ga­lė­tų nau­do­tis lie­tu­viai čia, ga­lė­tų nau­do­tis už­sie­nie­čiai, su­si­do­mė­ję lie­tu­vių kal­ba. Tai bū­tų pa­to­gu Lie­tu­vos iš­ei­viams ir iš­ei­vių vai­kams, no­rin­tiems iš­sau­go­ti sa­vo ry­šį su Lie­tu­va ir ne­pra­ras­ti lie­tu­vių kal­bos kom­pe­ten­ci­jos. Tai tiek la­bai trum­pai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju už pri­sta­ty­mą. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti trys Sei­mo na­riai. Ger­bia­ma­sis S. Tu­mė­nas pir­mas už­duo­da klau­si­mą. Pra­šom.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­ma pre­ten­den­te, jūs, ma­tyt, pui­kiai ži­no­te to­kią ko­li­zi­nę si­tu­a­ci­ją dėl ši­tos nau­jo­sios ka­den­ci­jos ko­mi­si­jos for­ma­vi­mo. Ir jūs kaip kal­bi­nin­kė pui­kiai ži­no­te Šven­tą­jį Raš­tą, ku­rį vi­si ko­men­tuo­ja, in­ter­pre­tuo­ja. Da­bar pa­na­šiai vyks­ta su Kon­sti­tu­ci­ja ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mais. Jis tris kar­tus – 1999, 2009, 2014 me­tais – pa­sa­kė sa­vo po­žiū­rį į as­men­var­džių var­to­se­ną. Ko­kia bus jū­sų kaip nau­jo­sios pir­mi­nin­kės po­zi­ci­ja? Nes ir da­bar Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas yra ga­vęs to­kį pra­šy­mą iš­ana­li­zuo­ti.

Ir ant­ras da­ly­kas, pri­si­me­na­me, kas da­bar Vy­riau­sy­bės spren­di­mu, pa­vyz­džiui, at­si­ti­ko bir­že­lio mė­ne­sį, pri­ima­mi spren­di­mai Vy­riau­sy­bė­je ben­dru su­ta­ri­mu, kad ne tik as­men­var­džiuo­se, bet ir įmo­nių pa­va­di­ni­muo­se ga­li­ma ra­šy­ti ir rai­des, ku­rių nė­ra abė­cė­lė­je. Kaip jūs ver­ti­na­te to­kį da­ly­ką ir kaip jūs elg­si­tės, kai bū­si­te nau­jo­ji pir­mi­nin­kė? Ačiū.

V. MEILIŪNAITĖ. La­bai pa­pras­tai. Su­lau­ku­si Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mo, Kal­bos ko­mi­si­ja, be abe­jo, tu­rės re­a­guo­ti. Nau­jai iš­rink­ta ko­mi­si­ja, da­bar į ją siū­lo­ma di­džio­ji da­lis mo­ks­li­nin­kų, be abe­jo, svars­tys ir pa­teiks sa­vo ben­drą nuo­mo­nę. O an­tra, jei­gu tai yra tei­siš­kai įma­no­ma, tai aš ne­ga­liu ver­tin­ti Vy­riau­sy­bės spren­di­mo, ar tei­siš­kai ji tai ga­li da­ry­ti. Ki­ta ver­tus, dėl pre­kių žen­klų mes jau se­niai tu­ri­me įsta­ty­mą, kad ten ne­lie­tu­viš­kos rai­dės lei­džia­mos.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­mas A. Na­vic­kas už­duos klau­si­mą. Pra­šom.

A. NAVICKAS (TS-LKDF). La­bai ačiū, ačiū už kan­try­bę. Frak­ci­jo­je mes su ju­mis jau kal­bė­jo­me ir tik­rai esu jums dė­kin­gas už tai, kad ne­si­jau­čia­te lie­tu­vių kal­bos šei­mi­nin­ke, o vis dėl­to su­vo­kia­te sa­vo pa­rei­gas kaip so­di­nin­kė, ku­riai pa­ti­kė­ta plė­to­ti lie­tu­vių kal­bą. Tai aš tik no­rė­jau pa­klaus­ti. Da­bar ma­tė­me la­bai di­de­les po­li­ti­nes ak­tu­a­li­jas, su­si­ju­sias su ko­mi­si­jos tei­ki­mu. Ar ga­lė­tu­mė­te pa­sa­ky­ti, ar eg­zis­tuo­ja lie­tu­vių kal­bos kal­bi­nin­kų ben­druo­me­nė, į ku­rią ga­lė­tu­mė­te at­si­rem­ti ir ku­ri ne­bū­tų su­si­skal­džiu­si, bet ku­ri ga­lė­tų duo­ti tam tik­rą pa­ma­tą ši­ta­me dar­be?

V. MEILIŪNAITĖ. Ačiū už klau­si­mą. Aš ne­abe­jo­ju, kad ta ben­druo­me­nė yra, ir man la­bai no­rė­tų­si, kad mes at­sie­tu­me po­li­ti­ką nuo lie­tu­vių kal­bos, nes lie­tu­vių kal­bai tai la­bai ken­kia. Aš la­bai ti­kiuo­si, kad tu­rė­čiau pa­ra­mą ir Lie­tu­vių kal­bos ins­ti­tu­te, ir Vil­niaus uni­ver­si­te­te, ir ki­tuo­se uni­ver­si­te­tuo­se. Dau­ge­lį ko­le­gų ge­rai pa­žįs­tu kaip pui­kius spe­cia­lis­tus, ku­rie tik­rai ne­šykš­ti sa­vo ver­tin­gų pa­ta­ri­mų ta­da, kai yra klau­sia­mi. Ma­nau, kad ko­mi­si­ja tik­rai tų pa­ta­ri­mų klaus­tų.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ir pas­ku­ti­nį klau­si­mą už­duos ger­bia­ma L. Girs­kie­nė. Pra­šom.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). La­ba die­na. No­riu pa­klaus­ti jū­sų po­žiū­rio. Man įdo­mu dėl lo­ty­niš­kų rai­džių X, W ir Q ra­šy­mo bei diak­ri­ti­nių žen­klų lie­tu­vių kal­bo­je. Ko­kia jū­sų po­zi­ci­ja? Ar tai ne­dar­ko mū­sų kal­bos ir ne­ke­lia pa­vo­jaus?

V. MEILIŪNAITĖ. Nė­ra blo­gų rai­džių kaip ir blo­gų žo­džių, bet vi­sus žo­džius ir vi­sas rai­des ga­li­ma pa­var­to­ti blo­gai. Rai­dės čia nie­kuo dė­tos. Čia rei­kia gal­vo­ti apie tai, kaip mes jas nau­do­si­me.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Dė­ko­ju ger­bia­mai pre­ten­den­tei. La­bai ačiū. Su frak­ci­jo­mis gra­fi­kas nu­ma­ty­tas. Su kai ku­rio­mis frak­ci­jo­mis jau su­si­ti­ko, su ki­to­mis su­si­tiks. Tai­gi, ger­bia­mi ko­le­gos, dė­ko­ju jums už kan­try­bę ir ry­ti­nį ple­na­ri­nį po­sė­dį skel­biu baig­tą. (Gon­gas)

(Bal­sai sa­lė­je) Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai? O bu­vo? La­bai at­si­pra­šau. Ta­da gal ne… Jūs už­si­ra­šė­te, ar ne? Man ne­in­di­ka­vo, kad dar yra. Jei­gu yra, pa­kvie­si­me tuoj, ta­da ne­baig­si­me, pra­tę­si­me ry­ti­nį po­sė­dį. Yra pa­reiš­ki­mų, taip.

 

13.20 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

Ger­bia­mas A. Ve­ry­ga kvie­čia­mas padaryti Sei­mo na­rio pa­reiš­ki­mą. Aš at­si­pra­šau, ta­da ma­ny­ki­me, kad gon­gą at­šau­kiau at­gal, ne­bai­gia­me ry­ti­nio po­sė­džio. Iš tik­rų­jų ne­pa­ste­bė­jau, kad yra už­si­ra­šiu­sių. Pra­šom.

A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Gai­la, kad nu­vil­siu dėl tos grei­tos vi­sų lauk­tos per­trau­kos, bet ma­nau, kad yra te­mų, į ku­rias svar­bu yra re­a­guo­ti bū­tent iš ši­tos tri­bū­nos. No­riu pa­kal­bė­ti apie la­bai kon­kre­čią si­tu­a­ci­ją, ku­rią va­kar ap­ta­ri­nė­jo vi­sa Lie­tu­va. Aiš­ku, ap­ta­ri­nė­jo ir ki­tus da­ly­kus, ti­kiuo­si, kad ir biu­dže­tą ap­ta­ri­nė­jo, ir kai ku­rių mi­nist­rų in­ter­pe­lia­ci­jas. Bet ma­ne šo­ki­ra­vo vie­na is­to­ri­ja, tiks­liau, re­ak­ci­ja į tą is­to­ri­ją.

Va­kar žvaigž­dės Lie­tu­vo­je ap­ta­ri­nė­jo vie­no as­mens pa­te­ki­mą į areš­ti­nę. Ir ži­no­te, kas ma­ne šo­ki­ra­vo la­biau­siai? Nie­kas ne­ap­ta­ri­nė­jo to žmo­gaus ga­li­mos pri­klau­so­my­bės pro­ble­mos, nie­kas ne­ap­ta­ri­nė­jo, kaip rei­kė­tų pa­dė­ti tam žmo­gui gal­būt iš­spręs­ti sa­vo pro­ble­mas. Nie­kas ne­ap­ta­ri­nė­jo, kas lau­kia to žmo­gaus ne­pil­na­me­čių vai­kų, nes čia kal­ba­me vis dėl­to grei­čiau­siai apie ap­svai­gu­sį nuo psi­cho­ak­ty­vių­jų me­džia­gų as­me­nį. Vi­si ap­ta­ri­nė­jo tik tai, koks, su­prask, Lie­tu­vo­je yra kvai­las tei­si­nis reg­la­men­ta­vi­mas ir kaip rei­kė­tų sku­biai spręs­ti šias pro­ble­mas, dek­ri­mi­na­li­zuo­jant nar­ko­ti­nių me­džia­gų tu­rė­ji­mą, lai­ky­mą ir nau­do­ji­mą. Ma­ne, kaip ir sa­kiau, šo­ki­ruo­ja pats po­žiū­ris į šią pro­ble­mą. Ir mes, ko ge­ro, ga­li­me svars­ty­ti vis­ką Sei­me šiuo me­tu, be­je, ir yra svars­to­mi tam tik­ri siū­ly­mai, tei­sės ak­tų pro­jek­tai, ku­rie siū­lo per­kel­ti at­sa­ko­my­bę iš Bau­džia­mo­jo ko­dek­so į Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­są, bet man taip ir li­ko ne­aiš­ku, kaip per­kė­li­mas iš vie­no ko­dek­so į ki­tą bū­tų iš­spren­dęs šią kon­kre­čią is­to­ri­ją? Vėl­gi bū­tų ge­rai, kad mes nesie­tu­me su kon­krečiu as­meniu, bet su­pras­tu­me tai kaip tam tik­rą iliust­ra­ci­ją.

Aš, tie­są sa­kant, vi­siš­kai ne­su­pran­tu, ko­dėl pa­te­ki­mas į areš­ti­nę su­kė­lė to­kį di­de­lį re­zo­nan­są. O pa­im­ki­me ir pa­svars­ty­ki­me, tie­siog pa­fan­ta­zuo­ki­me, mes ne­ži­no­me gi tos tik­ro­sios is­to­ri­jos. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ne­puo­la žmo­nių vež­ti į areš­ti­nę, jei nė­ra jo­kio rei­ka­lo. Ir, tie­są sa­kant, į areš­ti­nę pa­puo­la ir žmo­nės, ku­rie var­to­ja ab­so­liu­čiai le­ga­lias me­džia­gas, pa­vyz­džiui, to­kias kaip al­ko­ho­li­niai gė­ri­mai. Bet ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis jie pa­puo­la? Jie pa­puo­la pa­pras­tai ta­da, kai pa­si­prie­ši­na po­li­ci­jos pa­rei­gū­nui ir ne­vyk­do jo tei­sė­tų rei­ka­la­vi­mų. Vie­nas toks daž­nas reiš­ki­nys.

Ki­tas daž­nas reiš­ki­nys – žmo­gus bū­na tiek ap­svai­gęs, jo į li­go­ni­nę vež­ti nė­ra jo­kios pras­mės, bet jo pa­li­ki­mas to­je vie­šo­je erd­vė­je reikš­tų, kad žmo­gus ga­li su­šal­ti, ga­li pa­kliū­ti po au­to­mo­bi­liu, tai yra jam vi­siš­kai ne­sau­gu, pa­čiam tam as­me­niui yra ne­sau­gu. Pa­te­ki­mas į areš­ti­nę daž­nu at­ve­ju yra tie­siog jo gy­vy­bės iš­gel­bė­ji­mas. Ar tie žmo­nės, ku­rie čia api­py­lė pur­vais po­li­ci­ją, taip su­kri­ti­ka­vo mū­sų tei­si­nę sis­te­mą, pa­siū­lė pa­gal­bą ši­tam žmo­gui, pa­puo­lu­siam į areš­ti­nę? O gal tie žmo­nės yra tie, ku­rie ap­rū­pi­no tą žmo­gų ši­to­mis ne­le­ga­lio­mis psi­cho­ak­ty­vio­mis me­džia­go­mis? Gal tai yra jos kom­pa­ni­ja, ku­ri kar­tu var­to­ja tas psi­cho­ak­ty­vias me­džia­gas? Ki­lo toks pa­si­pik­ti­ni­mas, nes bu­vo pa­jus­ta grės­mė, kad ki­tą kar­tą jiems pa­tiems ga­li bū­ti to­kia at­sa­ko­my­bė pri­tai­ky­ta.

Aš no­riu at­kreip­ti vi­sų mū­sų ir vi­suo­me­nės dė­me­sį į tai, kad kal­bė­da­mi apie šias pro­b­le­mas mes tu­ri­me ak­cen­tuo­ti ne areš­ti­nę, bet žmo­gų, tu­rin­tį pro­ble­mų su psi­cho­ak­ty­vių me­džia­gų var­to­ji­mu, pa­siū­ly­ti tam žmo­gui pa­gal­bą. Areš­ti­nė kar­tais ga­li tap­ti tuo su­pur­tan­čiu me­cha­niz­mu, pa­ska­tin­sian­čiu žmo­gų kreip­tis pa­gal­bos. Mie­los žvaigž­dės, mie­li pa­si­pik­ti­nu­sie­ji, pa­dė­ki­te šiam žmo­gui iš­spręs­ti sa­vo pro­ble­mas, pa­dė­ki­te jai ap­sau­go­ti sa­vo vai­kus nuo šių pro­ble­mų, o ne pul­ki­te pik­tin­tis tei­sė­sau­ga ir keis­ti įsta­ty­mo.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar pa­reiš­ki­mą kvie­čia­ma per­skai­ty­ti ger­bia­ma L. Girs­kie­nė. Pra­šau.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš tru­pu­tį ki­ta te­ma kal­bė­siu, ne­gu prieš tai kal­bė­jęs ma­no ko­le­ga. Ma­ty­da­ma, kad val­dan­čio­ji dau­gu­ma sie­kia pro au­sis pra­leis­ti LRT at­lik­to ty­ri­mo me­tu pa­aiš­kė­ju­sius fak­tus, jau­čiu pa­rei­gą pri­min­ti, kad Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­ja Sei­me lau­kia Vy­riau­sy­bės va­do­vės ir Pre­zi­den­to re­ak­ci­jos. Kol kas vi­siš­ka ty­la. Šį­ryt pa­skelb­tas LRT ty­ri­mas at­sklei­dė, kad su ener­ge­ti­kos mi­nist­ru D. Krei­viu su­si­ju­si įmo­nė ir fi­nan­sų vi­ce­mi­nist­ras G. Nor­kū­nas yra „Ig­ni­tis gru­pės“ ak­ci­nin­kai ir gau­na di­vi­den­dus iš mil­ži­niš­kus pel­nus gau­nan­čios įmo­nės tuo me­tu, kai pa­pras­ti Lie­tu­vos pi­lie­čiai yra pri­vers­ti mo­kė­ti ne­su­vo­kia­mą kai­ną už elek­tros ener­gi­ją. Kaip jau tam­pa įpras­ta I. Ši­mo­ny­tės va­do­vau­ja­mo­je Vy­riau­sy­bė­je, mi­nist­rai nė­ra lin­kę vie­šai de­kla­ruo­ti vi­sų ry­šių ir in­te­re­sų. Pas­ta­rie­ji fak­tai apie turi­mas ak­ci­jas taip pat ne­bu­vo at­skleis­ti ar bu­vo ne­vi­siš­kai at­skleis­ti nei mi­nist­ro, nei vi­ce­mi­nist­ro pri­va­čių in­te­re­sų de­kla­ra­ci­jo­se. Ar D. Krei­vys to­liau ga­li ei­ti mi­nist­ro pa­rei­gas ir ne­pai­sy­da­mas in­te­re­sų pri­im­ti spren­di­mus dėl „Ig­ni­tis gru­pės“? Ar po LRT dė­ka pa­aiš­kė­ju­sių fak­tų prin­ci­pin­ga Mi­nist­rė Pir­mi­nin­kė I. Ši­mo­ny­tė kreip­sis į Vy­riau­si­ą­ją tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ją, ko­kia bus ger­bia­mo Pre­zi­den­to G. Nau­sė­dos re­ak­ci­ja? Daug klau­si­mų.

Re­gist­rų cen­tre bu­vau už­klau­su­si in­for­ma­ci­jos apie „Ig­ni­tis gru­pės“ ak­ci­nin­kus dar prieš ge­rą pus­me­tį, vie­ši­nau šią in­for­ma­ci­ją. Įdo­mu tai, kad stam­biuo­sius ak­ci­nin­kus su­ra­dau, ta­čiau in­for­ma­ci­ja apie ma­žuo­sius ak­ci­nin­kus yra sau­go­ma po de­vy­niais už­rak­tais, man jos ne­pa­vy­ko gau­ti. O pas­ta­rie­siems kas­met ten­ka be­veik treč­da­lis di­vi­den­dų, juos ak­ci­nin­kams iš­mo­ka pas­ta­ruo­ju me­tu kaip nie­kad pel­nin­gai vei­kian­ti įmo­nių gru­pė. Vien už pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį di­vi­den­dams nu­ma­ty­ta dau­giau ne­gu 45 mln. eu­rų. Tu­rė­jau įta­ri­mą, kad už in­for­ma­ci­jos įslap­ti­ni­mo ky­šo po­li­ti­kų au­sys. Pa­si­ro­do, bu­vau tei­si. Tai yra at­sa­ky­mas, ko­dėl mi­nist­ras ne­si­i­ma veiks­mų dėl „Ig­ni­čio“. Gal­būt yra su­in­te­re­suo­tas kuo di­des­niu šios įmo­nės pel­nu.

Ty­ri­me at­sklei­džia­ma, kad I. Ši­mo­ny­tės ko­man­dos na­rys G. Nor­kū­nas taip pat tu­ri gru­pės ak­ci­jų ir yra ne­dek­la­ra­vęs ar­ba ne­vi­siš­kai de­kla­ra­vęs šiuos fak­tus. Pa­žy­mė­ti­na, kad fi­nan­sų vi­ce­mi­nist­ru nuo 2021 m. sau­sio 1 d. dir­ban­čiam G. Nor­kū­nui pa­gal pa­rei­gų ap­ra­šy­mą yra pa­ves­ta tie­sio­giai ku­ruo­ti „Ig­ni­tis gru­pę“, tai­gi, ir ste­bė­ti įmo­nės iš­mo­ka­mus di­vi­den­dus. Aki­vaiz­dus in­te­re­sų kon­flik­tas. O fi­nan­sų mi­nist­rei ir Vy­riau­sy­bės va­do­vei klau­si­mų ne­ky­la. Jei bū­tų to­kie fak­tai pa­aiš­kė­ję apie Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos mi­nist­rus, bū­tų ki­lęs toks ura­ga­nas ir gal­vų ka­po­ji­mo va­jus! LRT ty­ri­me tei­gia­ma, kad, pa­vyz­džiui, šį pa­va­sa­rį „Igni­tis gru­pės“ vi­suo­ti­nia­me ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­me su­ta­rus iš­mo­kė­ti ak­ci­nin­kams di­vi­den­dus už 2021 me­tus (iš vi­so be­veik 90 mln. eu­rų) bū­tent G. Nor­kū­nas tei­kė ko­men­ta­rus. Tuo me­tu jis vie­šai kal­bė­jo, kad di­džio­ji da­lis „Ig­ni­tis gru­pės“ iš­mo­ka­mų di­vi­den­dų, dau­giau kaip 73 %, pa­ten­ka į vals­ty­bės biu­dže­tą ir yra nau­do­ja­mi vals­ty­bės funk­ci­joms fi­nan­suo­ti, tai­gi, grįž­ta vi­suo­me­nei. Ta­čiau vi­ce­mi­nist­ras pa­mir­šo nu­ro­dy­ti sa­vo de­kla­ra­ci­jo­je, kad jis taip pat gau­na da­lį pel­no. Ap­gal­vo­tam, gud­riam sa­vi­gy­nos žings­niui, ma­nau, bu­vo pa­si­ruoš­ta iš anks­to. Vi­ce­mi­nist­ras ne­pa­no­ro vie­šai at­skleis­ti, kiek įmo­nės ak­ci­jų tu­ri, kiek di­vi­den­dų ga­vo per pas­ta­ruo­sius me­tus.

Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja ne kar­tą pri­mi­nė po­li­ti­kams, kad jei­gu ei­nant pa­rei­gas su­si­da­ro si­tu­a­ci­ja, kai ten­ka spręs­ti klau­si­mus, su­si­ju­sius su sa­vo pri­va­čiais in­te­re­sais, as­muo vi­sais at­ve­jais pri­va­lo nu­si­ša­lin­ti ir jo­kia for­ma ne­da­ly­vau­ti to­kį klau­si­mą spren­džiant. Ti­kiuo­si, tiek ener­ge­ti­kos mi­nist­ro, tiek fi­nan­sų vi­ce­mi­nist­ro el­ge­sys bus įver­tin­tas Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos, o ji, ti­kiuo­si, pra­dės ty­ri­mą re­a­guo­da­ma į vie­šai pa­skelb­tą in­for­ma­ci­ją.

Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­ja Sei­me, kaip mi­nė­jau, lau­kia Mi­nist­rės Pir­mi­nin­kės ir ša­lies Pre­zi­den­to spren­di­mo dėl gal­būt in­te­re­sus su­pai­nio­ju­sių mi­nist­ro ir vi­ce­mi­nist­ro to­les­nių ga­li­my­bių ei­ti pa­rei­gas. Taip pat…

PIRMININKAS. Lai­kas, ger­bia­ma ko­le­ge.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Ge­rai, baig­siu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Tai bu­vo vi­si pa­si­sa­ky­mai, nes ger­bia­mo V. Ąžuo­lo aš ne­ma­tau sa­lė­je.

Ger­bia­mi ko­le­gos, da­bar jau bai­gė­me po­sė­dį. Ry­ti­nį po­sė­dį skel­biu baig­tą. (Gon­gas) (Bal­sas sa­lė­je) Ma­nau, kaip nu­ma­ty­ta dar­bo­tvarkėje. Teks trum­piau.


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.