Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 17, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 225
STENOGRAMA
2022 m. lapkričio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame lapkričio 11 dienos rytinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 119 Seimo narių.
10.00 val.
Informaciniai pranešimai
Prieš pradedant nagrinėti pirmąjį šios dienos darbotvarkės klausimą aš informuoju, kad Prezidentas vetavo Mokėjimų įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1927GR. Prezidento dekretas Nr. 1K-1177. Šį projektą nagrinėsime vakariniame posėdyje, dabar tik žinia apie veto.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. lapkričio 22 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pradedame pirmąjį šios dienos posėdžio klausimą – darbotvarkės tvirtinimą. Kuris pirmas, pakelkite ranką. Prašom, gerbiamas G. Surplys dėl darbotvarkės.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Labas rytas, gerbiami kolegos. Kadangi pirmuoju klausimu įrašyta interpeliacija užsienio reikalų ministrui, aš tik norėčiau atkreipti gerbiamos premjerės dėmesį. Jūs praeitą savaitę viešai spaudoje sakėte, cituoju: „Iš tų visų ambasadorių, kurie dabar išvardinti sąraše, neatsimenu buvus priekaištų nei Seime…“
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, dėl darbotvarkės kalbėkite. Ne tą…
G. SURPLYS (LVŽSF). Aš tuoj. „…Užsienio reikalų komitete, kuriame dirba tikrai ne vienas garbingas Seimo opozicijos atstovas, pasirašęs interpeliaciją G. Landsbergiui.“ Tai, gerbiama premjere, už „garbingą“ – ačiū, bet taip jau nutiko, kad nė vienas iš tų opozicijos atstovų, kurie dirba Užsienio reikalų komitete, nėra pasirašęs interpeliacijos teksto. Tai jus, matyt, suklaidino dėl darbo Užsienio reikalų komitete, o jūs atitinkamai suklaidinote visuomenę. Ačiū.
PIRMININKAS. Turbūt kitomis progomis mes galime pasiaiškinti tuos dalykus. Premjerei neišvengiamai atsakomasis žodis.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tikrai atsiprašau opozicijos atstovų, bet tai, kad opozicijos atstovai, kurie dirba Užsienio reikalų komitete, nepasirašė interpeliacijos, man atrodo, irgi yra labai aiškus ženklas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Pasiaiškinome. Bet svarstydami darbotvarkę nedaug pasistūmėjome.
Dabar V. Ąžuolas dėl darbotvarkės. Tuoj įjungsime, palaukite. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Frakcijos vardu norėtume sukeisti darbotvarkės klausimus, nes biudžeto svarstymas vis dėlto yra svarbiausias klausimas. Biudžeto svarstymas turėtų būti rytinėje darbotvarkėje, o interpeliacija – popietinėje. Kažkaip prioritetai įdomiai jūsų dėliojami.
PIRMININKAS. Kolegos, biudžeto atžvilgiu visi žinojo laiką, iki kada gali registruoti pasiūlymus. Sukeitus vietomis ir paankstinus visa tai komplikuojasi. Bet siūlyti jūs turite teisę, dėl to balsuosime.
Toliau – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, frakcijos vardu prašome išbraukti iš darbotvarkės 1-12 klausimą – Civilinės saugos įstatymo paketą, nes mes vakar gavome raštą iš profesinių sąjungų. Yra siūloma gana reikšminga darbo santykių reforma, mes norėtume suformuluoti dar vieną pasiūlymą. Tai nėra viso klausimo koks nors stabdymas, tiesiog mums reikia dar šiek tiek laiko pasiūlymui suformuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, mes negalime išbraukti to projekto, nes yra pertrauka iki kito posėdžio. Jūsų siūlymas apsvarstyti Trišalėje taryboje tikrai gali būti įgyvendintas po svarstymo stadijos. Iki priėmimo mes sulauksime tos Tarybos nuomonės ir viskas bus gerai. Turbūt sutariame, kad jūs nekeliate tos problemos, kurią dabar įvardinote?
Dabar eilės tvarka gerbiamas D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamas Seimo vicepirmininke, vakar Lietuvos delegacija NATO Parlamentinėje Asamblėjoje turėjo nutraukti anksčiau laiko iš viso komandiruotę dėl to, kad buvo motyvuota, jog šiandien ryte bus biudžetas. Įsivaizduokite, vakar mes Prezidento V. Zelenskio pranešimo negirdėjome, negalėjome ir balsuoti. Todėl prašome, gerbiamas Seimo vicepirmininke, padaryti taip, kad vis dėlto interpeliacija būtų nukelta į galą, o biudžetą svarstytume iš ryto. Aš iš karto kėliau klausimą, kodėl mes, Parlamentinės Asamblėjos delegacija, turėsime nutraukti… anksčiau laiko. Buvo pasakyta – dėl biudžeto.
PIRMININKAS. Visi klausimai darbotvarkėje yra svarbūs ir dėl svarbių klausimų daugelis tarptautinių delegacijų grįžta į savo parlamentus, tai nėra jokia naujiena. Dėl tokios darbotvarkės struktūros jūs žinojote jau praėjusį ketvirtadienį ir Seniūnų sueigoje niekas nekėlė klausimų. Mane tikrai stebina, kad dabar ekspromtu prasideda tokie siūlymai, kurie viską jaukia. Toks siūlymas jau buvo, jis kartojamas, matyt, teks dėl jo balsuoti.
L. Kasčiūnas pirmas, rodos, buvo. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Jurgi. Aš tik T. Tomilinui pasakau, kad šiandien 14 valandą jau bus Trišalė taryba ir šitas klausimas yra įtrauktas į darbotvarkę. Siūlytume po svarstymo eiti į priekį, o prieš priėmimą mes turime gauti Trišalės tarybos vienokį ar kitokį atsakymą. Jeigu tinka, tai judame į priekį. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš tą buvau pasakęs. A. Ažubalis, matyt, apie delegaciją nori pasakyti.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, iš tikro tai, ką pasakė ponas D. Gaižauskas, visiškai neatitinka tikrovės, nes delegacija atliko savo darbą, 12 pataisų buvo priimta, buvo diskutuota. Dėl to, kad neišgirdome Prezidento V. Zelenskio nuotolinės kalbos, žinoma, galime tik apgailestauti, tačiau esminiai sprendimai, dėl kurių reikėjo balsuoti ir dėl kurių reikėjo pakovoti, kad Rusija būtų įvardinta teroristine valstybe, buvo padaryti. Taigi aš čia nematau jokio…
PIRMININKAS. Ačiū. Tikrai nebetęsime delegacijos veiklos nagrinėjimo.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Pavardė buvo.
PIRMININKAS. Čia yra siūlymai dėl darbotvarkės. Jūs pasiūlėte, gerbiamas kolega, tas fiksuota, spręsime.
Dabar P. Gražulis dėl darbotvarkės.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, pirmą kartą Lietuvos istorijoje LRT atliko tyrimą dėl „Igničio“ akcijų, kas jų įsigijo. Pasirodo, ir energetikos ministras, ir finansų viceministras per įmones turi akcijų, todėl Lietuvoje pati aukščiausia elektros kaina ir nieko nedaroma, siekiant tą kainą sumažinti. Todėl aš frakcijos vardu siūlau ne tik kad LRT atliktų tyrimą, bet kad ir Seimas, valdančioji dauguma imtųsi iniciatyvos, sudarytų komisiją ir ištirtų šiuos valdančiosios daugumos ryšius su „Igničiu“. Tikrai reikia. Čia yra skandalas, čia yra didžiulis skandalas. Konservatoriai yra išsipirkę „Igničio“ akcijas.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, nėra tokio projekto, kurį jūs įvardijote. Aš maniau, kad jūs jau būsite įregistravęs atitinkamą rezoliucijos projektą, bet šį kartą, matyt, nespėjote. Tai, deja, neturiu ką siūlyti balsuoti.
Suteiksiu gerbiamam D. Gaižauskui dar kartą, nors čia vėl bus…
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, ačiū, aš nenoriu nieko trukdyti. Gerbiamas Audroniau, mes nesiginčysime, aš pasakiau tiesą, jūs pasakėte visišką netiesą. Taip, mes atidirbome, atidirbome puikiai komitetuose ir taip toliau. Bet pagrindinį posėdį, kai galėjome dalyvauti su visomis delegacijomis, nutraukėme ir aš net nekėliau klausimo, nes biudžetas, buvo sakoma, svarbiau, todėl mes sutrumpinome ir visi kartu sutikome. Bet šį kartą (tai ne jūsų ir ne mano problema) kažkodėl darbotvarkėje biudžetas antroje dienos pusėje, taigi mes galėjome likti ir šiandien ryte parskristi.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, bet jūs jau ketvirtadienį matėte, kurioje vietoje yra biudžetas, matėte, kad jis yra popietiniame posėdyje, mes nieko čia nepakeitėme. Todėl nesuprantu, dėl ko jūs čia ginčijatės.
Vis dėlto yra formalus siūlymas, frakcijos vardu buvo siūlymas perkelti biudžetą į priekį. Siūlo Valstiečių ir žaliųjų frakcija. Gerai, balsuojame, ar interpeliaciją sukeisti su biudžetu. Kas už pasiūlymą sukeisti, balsuoja atitinkamai, kas nepritaria, balsuoja neigiamai.
Balsavo 128: už – 56, prieš – 63, susilaikė 9. Siūlymui nepritarta.
Daugiau siūlymų dėl darbotvarkės aš nefiksavau. Dabar prašau balsuoti už visą darbotvarkę, už tokią, kokia ji pateikta.
Balsavo 129: už – 80, prieš – 3, susilaikė 46. Darbotvarkę patvirtinome.
10.11 val.
Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacija užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui
Pradedame darbotvarkės 2 klausimą – Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacija užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui. Iniciatorių vardu pranešėjas – Seimo narys S. Skvernelis. Iki 10 minučių.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiami kolegos, gerbiamas ministre, išties šios darbotvarkės patvirtinimas parodo klausimo aktualumą. Užsienio politikos sritis yra ta sritis, kuri buvo svarbi, yra ir bus, nesvarbu, kokios valdžios žmonių valia mūsų šalį valdytų. Šio klausimo pakėlimas į pirmą vietą parodo, kad yra kalbama ne apie pavardes, ne apie tarpusavio galbūt politines kovas, intrigas, bet apie svarbią, ypač šiais sudėtingais geopolitiniais laikais, mūsų visai valstybei svarbią ir aktualią temą – mūsų užsienio politiką. Tikrai nesinorėtų, kad mes šioje diskusijoje, ir formuluodami klausimus, ir gaudami atsakymus, elgtumėmės kaip visada, gana primityviai bandydami šį klausimą, kaip minėjau, suvelti į kažkokias politines tarpusavio kovas arba intrigas.
Dvejus metus mes girdime, kai kalbama apie užsienio politiką, kad dabar dabartinė Vyriausybė ir Užsienio reikalų ministerija akcentuoja vertybinę užsienio politiką, nors tokios definicijos, apibrėžimo mums neteko girdėti, kas yra ta vertybinė užsienio politika, kaip supranta tai tiek valdančiąją koaliciją sudarančios partijos, tiek opozicija. Man atrodo, kad didžiausia vertybė mūsų valstybei ir jos žmonėms yra mūsų šalies nacionaliniai interesai, o nacionaliniai interesai apibrėžiami kaip valstybės ekonominiai, kariniai arba kultūriniai siekiai ir tikslai.
Nacionaliniai interesai susideda iš daugelio sudėtinių dalių, bet aš norėčiau išskirti pagrindinius. Ir užduokime sau ir retorinius, ir neretorinius klausimus, ar tai, kas vyksta pastaruosius dvejus metus, atitinka šiuos kriterijus. Tarp pagrindinių kiekvienos valstybės nacionalinių interesų paprastai išskiriami: pirma, nacijos, kaip laisvos, nepriklausomos valstybės, egzistavimas; antra, ekonominis vystymasis ir nacijos gerovė; trečia, karo vengimas ir suverenumo gynimas; ketvirta, sąjungininkų paieška ir jų paramos garantijos; ir penkta, valstybės prestižo tarptautinėje arenoje saugojimas ir didinimas.
Užsienio politika paprastai skirta apginti šalies nacionalinius interesus, nacionalinį saugumą, įgyvendinti ideologinius tikslus bei užtikrinti ekonominį klestėjimą. Deja, tenka konstatuoti, kad niekada iki šiol nepriklausomos Lietuvos istorijoje užsienio politika neatrodė tokia nenuspėjama ir priklausoma nuo asmeninių arba vienašališkų užsienio reikalų ministro arba ministerijos pareigūnų sprendimų. Niekada iki šiol nepriklausomos Lietuvos istorijoje nebuvo taip demonstratyviai ignoruojamas poreikis siekti realaus, o ne primesto konsensuso užsienio politikos reikalų srityje. Lietuvos užsienio politika pastaruoju metu tampa neaiškiu interpretacijų, negebėjimo komunikuoti su artimiausiais sąjungininkais pavyzdžiu.
Suformulavome daugiau nei 40 klausimų. Užsienio reikalų ministras pateikė atsakymus. Aš vis dar turiu viltį, kad tie pateikti atsakymai yra surašyti ministerijos biurokratų, gerąja prasme biurokratų, ir ministras, stovėdamas šioje tribūnoje, galbūt nesivadovaus tais šabloniškais, biurokratiškais atsakymais, o pasakys ir paprasčiausiai atsakys į tuos klausimus. Kai kurie yra suformuluoti labai elementarūs, kur atsakymas neturėtų būti sudėtingas. Tačiau peržvelgę visus atsakymus į 45 klausimus mes tikrai matome biurokratišką požiūrį ir vengimą tiesiog atsakyti į tuos svarbius klausimus.
O svarbių klausimų per tuos dvejus metus buvo įvairiausiomis temomis ir įvairių. Pradėkime nuo istorijos, ji galbūt jau ir užsimiršo, nuo baltarusiškų tam tikrų prekių tranzito per Lietuvą į Klaipėdos jūrų uostą. Vėl buvo didžiulis blaškymasis, netiesos sakymas, drama su ministrų atsistatydinimais ir atsakomybės nusimetimas. Galime kalbėti apie istoriją, jai metai laiko yra, Taivano prekybos atstovybės atidarymą Lietuvoje. Ar atidarymo klausimas buvo derintas su pagrindiniu šalies pareigūnu, formuojančiu ir nurodančiu pagrindines kryptis užsienio politikos srityje? Taip, iš Užsienio reikalų ministerijos toks teigimas nuskambėjo. (…) Buvo apmaudu matyti, kaip Prezidentas vartosi nuo tiesioginio atsakymo. Ir ar jis žinojo, kokiu pavadinimu prekybos atstovybė bus atidaryta? Panašu, kad ne. Buvo pastatytas prieš faktą ir tiktai vėl stengdamasis išlaikyti valstybės prestižą to konkrečiai neįvardino. Ar būtų kas nors pasikeitę, jeigu Lietuva būtų pasielgusi taip, kaip 19 kitų Europos Sąjungos valstybių, ir būtų atidaryta prekybos atstovybė Taipėjaus pavadinimu? Manau, mes būtume neturėję įtampos ir konflikto su Kinija, nebūtų kvestionuojamas tarpvyriausybinis 1991 metų susitarimas tarp Lietuvos Vyriausybės ir Kinijos Vyriausybės, galiausiai neturėtume tokių ekonominių pasekmių, ką mes šiandien turime. Turime, kad Lietuvos eksportas į Kiniją susitraukė tris kartus, turime, kad importas į Lietuvą, o jis ir taip buvo Kinijos naudai gana didelis, dar išaugo 40 %. Ar mes čia pamokėme, ar nubaudėme nedemokratinę Kiniją? Ne, mes nubaudėme save, savo žmones, savo verslo interesus. Ar atstojo Taivanas tą praradimą? Tikrai ne. Mes matėme, per kokias kančias ir kokiais sunkiais keliais Lietuvos atstovybė buvo atidaryta Taivane, ir matome balansą, kalbant apie prekybos balansą, eksporto ir importo balansą, vėl visiškai ne Lietuvos naudai. Penkis kartus ne Lietuvos naudai. Tai yra vėl žaidimas arba judėjimas viena kryptimi.
Ar mes po tokių savo sprendimų esame solidūs partneriai bent jau tarp Europos Sąjungos valstybių? Ne, nes mūsų sprendimai labai dažnai būna padaromi pirmiau, o tik po to ieškoma bendro sutarimo. Tai buvo daugybė klausimų – nuo Kinijos ir Taivano keliamų klausimų iki Kaliningrado tranzito įvairiausių istorijų su sankcijų išaiškinimu, papildomu išaiškinimu, supratimu ir suvokimu. Tada prašome, kad mus gintų. Ir kuo ta gynyba baigėsi? Formaliais Europos Komisijos net ne aukščiausių vadovų padarytais pareiškimais, kreipimusi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl ginčo, kuris užstringa pirmame etape, tiesiog nepajuda toliau į priekį. Ar tokia politika toliau duoda didžiulę naudą mūsų šalies ekonomikai, mūsų gyventojų gerovei, vienam iš pagrindinių nacionalinių interesų, tai yra ekonomikos klestėjimui? Šiandien mes skaitome, kad Klaipėdos jūrų uostas, visą laiką buvęs lyderiaujantis regione, šiandien pasakoma, kad jis yra įsitvirtinęs tvirtai ketvirtoje vietoje. Žinote, yra labai panašu kaip su Baltijos futbolo taurės turnyru, į kurį šiemet buvo pakviesta Islandijos rinktinė, ir tapo keturios komandos vietoj trijų, ir Lietuva tvirtai įsitvirtino ketvirtoje vietoje. Uostas, kuris tikrai buvo absoliutus lyderis mūsų regione, šiandien susiduria su didžiulėmis problemomis. Tą patį galima pasakyti apie „Lietuvos geležinkelius“ ir panašius dalykus.
Ir dėl valstybės prestižo tarptautinėje arenoje išsaugojimo ir didinimo užsienio politikos srityje. 32 metus mes rasdavome sutarimą iš esmės dviem svarbiausiais klausimais, kaip minėjau, nesvarbu, kas būtų valdžioje, tai yra užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais. Būtų labai negerai, jeigu kas ketverius metus mes kreiptume Lietuvos užsienio politikos kryptį ne pagal tai, kokie yra svarbiausi, didžiausi šalies interesai, bet pagal politinės partijos ar politinių partijų įsivaizdavimą. Taip, pokyčius gali daryti kiekviena politinė partija, atėjusi į valdžią, turi tokią teisę ir pareigą, bet svarbiausia, kad tie pokyčiai būtų ilgalaikiai ir sutarti. Ir šiandien, patikėkite, nenuoširdžiai atrodo tas noras pasirašyti susitarimą. Jeigu tokio susitarimo užsienio politikos srityje reikia, tai prieš tai reikia kalbėtis, tartis, ieškoti kompromiso, o ne susitarimu įtvirtinti status quo, kuris yra jau padarytas. Tai nėra susitarimas, tai yra vienos iš valių primetimas.
Baigdamas noriu tikrai palinkėti ir visiems mums išgirsti nešabloniškus, ne biurokratinius atsakymus į tuos klausimus. Galbūt ir klaidų pripažinimas, ir noras turėti konsensusą, ir sutarimo paieška galėtų vainikuoti kada nors iš tikrųjų sutarimą užsienio politikos pagrindiniais klausimais, kad, nepriklausomai nuo politinio ciklo, kas ketveri metai nebūtų keičiamos pagrindinės kryptys. Labai negražiai atrodytų, jeigu naujoji dauguma po ketverių, po dvejų ar po šešerių metų, nesvarbu, kokia bus tautos valia, vėl grįžtų prie tų klausimų ir sugalvotų, kad, pavyzdžiui, reikia vėl grąžinti ir pakeisti ne… Taivano prekybinės atstovybės pavadinimą į kokį nors kitokį. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Dėkoju. Gerbiami kolegos, dabar, vadovaudamasi Statuto 221 straipsniu, aprašančiu interpeliacijos nagrinėjimo Seimo posėdyje tvarką, kviečiu į tribūną ministrą G. Landsbergį pateikti savo atsakymus. Ministro kalbai skiriama iki 30 minučių.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, išties aš tik pradžioje pasidžiaugsiu skirtu dėmesiu užsienio politikai. Tikrai nepamenu tokių laikų, kad būtų tiek įsigilinimo į skirtingas užsienio politikos sritis. Ir iš tikrųjų užsienio politika iš užsienio reikalų, atrodo, tampa tikra politika, kur galima turėti nuomones, jas išvardinti ir tarp tų nuomonių atrasti skirtumus, iš skirtumų vėliau mėginti ieškoti ir burti konsensusą. Tikrai tuo nuoširdžiai džiaugiuosi.
Bet pradžia yra ne apie tai, pradžia apie klausimus. Tikiuosi, kad turėjote galimybę su jais susipažinti. Pagal Statutą privalau juos dar sykį įgarsinti, kad būtų galima geriau įsiklausyti ir po to papildomus klausimus iš to užduoti. Pačių klausimų neskaitysiu, tik įvardinsiu numerius.
1 klausimas ir 1 atsakymas į jį. Rusijos ambasadoriaus išsiuntimo klausimas pradėtas svarstyti ir derinti su euroatlantiniais partneriais iš karto po to, kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą. Apie tokias intencijas pranešta 2022 m. vasario 25 d. Po to, kai Rusijos pajėgos šių metų balandžio 1 dieną pasitraukė iš Bučos ir į šviesą iškilo civilių žudynių Bučoje bei kitose okupuotose teritorijose faktai, išaiškėję Rusijos karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui reikalavo stipriausios reakcijos.
Buvo priimtas principingas sprendimas išsiųsti iš Lietuvos Rusijos Federacijos ambasadorių A. Isakovą ir panaikinti leidimą veikti Rusijos Federacijos generaliniam konsulatui Klaipėdoje, remiantis 1963 metų Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių 4 straipsniu. Apie šį sprendimą buvo informuoti atsakingi EIVT ir JAV Valstybės departamento pareigūnai, taip pat partneriai Baltijos šalių užsienio reikalų ministerijose. Balandžio 4 dieną į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos ambasados atstovas ir jam buvo įteikta nota, reikalaujanti ambasadoriui A. Isakovui palikti Lietuvą ir pranešanti apie Rusijos konsulato Klaipėdoje uždarymą.
Atsakymas į 2 klausimą: Lietuvos diplomatijos politinis tikslas nebuvo, kaip teigiama klausimo formuluotėje, atšaukti Lietuvos ambasadorių iš Maskvos, bet pažeminti diplomatinių santykių su Rusija lygį, atsakant į išaiškėjusius Rusijos armijos atliktus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Patvirtiname, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerijos diplomatai tarėsi su Latvijos ir Estijos diplomatais dėl bendro Rusijos diplomatų, taip pat ir ambasadorių išsiuntimo. Po trišalių konsultacijų Ryga ir Talinas nusprendė iš savo valstybių išsiųsti žemesnio rango Rusijos diplomatus bei nutraukti Rusijos konsulatų veiklą atitinkamai Daugpilyje, Liepojoje, Narvoje ir Tartu.
3 atsakymas. Jūsų minimos Europos Sąjungos sankcijos, taikomos Rusijos Federacijai dėl jos agresijos ir karo prieš Ukrainą, buvo priimamos atskirais paketais ir nuolat plečiamos.
Ketvirtasis paketas, kuriuo buvo apribotas ir geležies bei metalo vežimas, buvo priimtas kovo 15 dieną su atidėtu įsigaliojimo terminu nuo birželio 17 dienos. Visos priimtos sankcijos ir jų paketai kartu su jų įsigaliojimo modalumais buvo ir yra skelbiami viešai tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos institucijų. Rusijos Federacija nuolat užsiima dezinformacija, propaganda bei informacinėmis manipuliacijomis. Tai nėra naujas reiškinys ar netikėtumas, todėl jų skleidžiamą informaciją reikia vertinti labai kritiškai ir nepasiduoti manipuliacijoms.
4 atsakymas. Viceministras atsakė disponuodamas informacija, kuri jam tuo metu buvo asmeniškai prieinama. Lietuva yra Europos Sąjungos narė, todėl negali priimti vienašališkų sprendimų Europos Sąjungos sankcijoms taikyti. Europos Komisija teikia aiškinimus ir atsakymus į užduodamus klausimus dėl sankcijų.
5 atsakymas. Kaliningrado tranzito klausimas yra kompleksiškas, tai ir keleivių tranzitas, sankcionuotų prekių tranzitas, nesankcionuotų prekių tranzitas, karinis tranzitas ir kita. Klausimus, priklausomai nuo jų specifikos, koordinavo ne tik skirtingi Užsienio reikalų ministerijos viceministrai, bet ir kitos ministerijos bei institucijos.
6 klausimas ir 6 atsakymas. Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir kitos institucijos reguliariai ir nuolat teikia informaciją apie priimamas sankcijas bei jų modalumus. Lietuvos viešojoje erdvėje žiniasklaidos priemonės, skirtingai nei Rusijoje ir Baltarusijoje, veikia laisvai ir nepriklausomai, užtikrina laisvą informacijos, nuomonių ir vertinimo apykaitą bei pliuralizmą. Žiniasklaidos priemonės savarankiškai ir nepriklausomai nuo valdžios institucijų renkasi temas bei pašnekovus. Lietuvos užsienio reikalų ministerija visada pasisakė už žiniasklaidos laisvę ir gins jos teises tiek šalies viduje, tiek pasaulyje. Skirtingai nei autoritariniai režimai, niekada nesieks valdyti viešosios erdvės.
7 atsakymas: nebuvo.
8 atsakymas. 2022 m. gegužės 17 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo redakcija. Pagal įstatymą tarptautinių sankcijų įgyvendinimą koordinuoja Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija. O sankcijų įgyvendinimą pagal kompetenciją vykdo įstatyme apibrėžtos kompetentingos institucijos. Sankcijų, susijusių su susisiekimu, įgyvendinimas, kaip priskirtai kompetentingai institucijai, priklauso Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai. Tai, kad informaciją apie sankcijas teikia „Lietuvos geležinkeliai“, atspindi teisės aktais nustatytą atsakomybių pasidalijimą.
9 atsakymas. Kaip minėta atsakyme į 4 klausimą, viceministras disponavo visa jam tuo metu prieinama buvusia informacija.
10 klausimas. Dėl tranzito į Kaliningradą Užsienio reikalų ministerija neinterpretavo Europos Sąjungos sankcijų reglamento selektyviai, o laikėsi Europos Sąjungos teisės aktų.
11 atsakymas. Konsultacijos su Europos Komisija dėl tinkamo sankcijų įgyvendinimo pagal poreikį vyksta nuolat. Konkrečiu atveju konsultacijos vyko keletą mėnesių su skirtingais Komisijos direktoratais. Visiems buvo išsamiai pristatytos galimos rizikos.
12 atsakymas. Lietuvos užsienio reikalų ministerija nuolat pagal savo kompetenciją ir pareikalavimą Seimo statuto tvarka teikia prašomą informaciją ir yra atskaitinga Seimui bei pirmiausia tam tikriems Seimo Užsienio reikalų bei Seimo Europos reikalų komitetams. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas bei Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos irgi tam tikriems komitetams, pirmiausia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, teikia informaciją bei vertinimus dėl grėsmių ir rizikos Lietuvos nacionaliniam saugumui, skelbia metinius grėsmių vertinimus Lietuvoje ir regione, įskaitant ir Kaliningrado sritį.
13 atsakymas. Iki birželio 24 dienos Europos Komisijos viešai skelbiamuose dokumentuose ir susirašinėjime su Lietuvos atstovais Europos Komisijos atstovai laikėsi pozicijos, kad „transit between Kaliningrad and mainland Russia via EU Member States of items falling within the scope of the measures is also prohibited“ ir „the restrictions to goods in transit between mainland Russia and Kaliningrad are to be applied in the same way as for the transit of restricted goods exported to or imported from Russia or Belarus“. Liepos 13 dieną paskelbtose Europos Komisijos gairėse atsirado nuostata, sakanti, kad nors tranzitu į Kaliningradą draudžiama vežti sankcionuotas prekes keliais („transit of sanctioned goods by road is therefore not allowed“), tačiau toks draudimas negalioja pervežimams geležinkeliu („no such specific regime applies to rail transport on the same route“). Liepos 13 dieną Europos Komisijos gairės taip pat numatė, kad tranzitu į (iš) Kaliningrado vežami sankcionuotų prekių kiekiai neviršytų pastarųjų trejų metų vidurkio (numatytas kvotas tranzitu geležinkeliais gabenamoms sankcionuotoms prekėms).
14 atsakymas. Pažymėčiau, kad profesorius R. Lopata nėra Seimo Užsienio reikalų komiteto narys. Europos Komisija turi teisę teikti savo nuomonę ir gaires klausimais pagal savo kompetenciją.
15 atsakymas. Paskutinis mano ir Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Ž. Borelio susitikimas įvyko šių metų lapkričio 14 dieną vykusio Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos posėdžio paraštėse.
16 atsakymas. Jūsų klausime yra tiek faktinė, tiek vertinimo klaida. Užsienio reikalų ministerijos atsakomybė ir institucinė lyderystė formuojant sankcijų politiką tik reikšmingai augo ir didėjo. Dėl visų aštuonių sankcijų paketų Užsienio reikalų ministerija parengė ambicingus siūlymus. Tai pripažįsta ir užsienio partneriai, su kuriais kartu Lietuvos diplomatų pastangomis buvo parengtas ne vienas sankcijų įrodymų paketas. Tuo tarpu sankcijų įgyvendinimas dėl savo pobūdžio bei remiantis Seimo priimta Tarptautinių sankcijų įstatymo redakcija yra atitinkamai paskirstytas pagal sritis – už jas atsakingoms ir jose tinkamą specifinę kompetenciją turinčioms institucijoms bei įstaigoms.
17 atsakymas. Norėčiau pažymėti, ne tik pareiškiau, kad esu pasiruošęs prisiimti asmeninę atsakomybę, bet ir įteikiau atsistatydinimo pareiškimą raštu. Tačiau Ministrė Pirmininkė jo nepatenkino. Savo argumentus Ministrė Pirmininkė išdėstė viešai (cituoju): „Du Vyriausybės nariai įteikė man atsistatydinimo prašymus, nutarę šį reputacinį nuostolį prisiimti sau. Vertinu ministrų pasirengimą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti. Ne tik dėl to, kad, kaip paaiškėjo, ministerijoms teko veikti nepilnos informacijos sąlygomis, bet ir dėl to, kad mažiausias rizikas valstybei keliantį kelią iki krovinių atsisakymo vis dar reikia nužymėti, o atsistatydinimai to nepadės padaryti. Todėl ministrų atsistatydinimo prašymų Lietuvos Respublikos Prezidentui neteiksiu ir šįvakar įtikinau ministrus prašymus atsiimti. Tikiuosi, kad vėliausiai iki sausio 31 dienos bus pateikti visi nacionaliniai susidariusios situacijos sprendiniai, užtikrinantys valstybės nacionalinio saugumo interesus bei minimizuojantys finansines rizikas. Kartu Europos Sąjungos lygiu būtų teikiami siūlymai ir siekiama tolesnių sektorinių sankcijų Baltarusijos režimui išplėtimo bei maksimalaus sinchronizavimo su JAV sankcijomis.“ Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad iš esmės Ministrės Pirmininkės iškelti uždaviniai buvo realizuoti.
18 atsakymas. Pasirengimas veikti ekstremalių situacijų metu – visų atstovybių veiklos sudedamoji dalis. Planai atnaujinami reguliariai, vykdomi mokymai ir pratybos. Lietuvos ambasados Ukrainoje krizinių situacijų valdymo planas buvo keičiamas, siekiant adaptuotis prie beprecedenčių grėsmių, kurias Ukrainos valstybei sukūrė Rusija. Pagrindiniai pakeitimai susiję su sustiprintais parengties lygiais ir veiksmais, jei tokie parengties lygiai būtų įvesti. Konkrečios ištraukos negali būti pateiktos, kadangi tai informacija, kurios atskleidimas ir paviešinimas didintų ambasados pažeidžiamumą. Į augančias grėsmes reaguota proporcingai ir laiku: darbuotojų šeimų nariai grąžinti į Lietuvą, vėliau ambasados darbuotojų kiekis sumažintas iki minimaliai būtino, pasirengta veiklos tęstinumo užtikrinimui iš Lvivo, atlikti kiti reikalingi administraciniai sprendimai, susiję su ambasados veikla. Tai anaiptol nebuvo viena paskutinių evakuotų ambasadų. Savalaikiai veiksmai leido užtikrinti sklandžią ambasados darbuotojų evakuaciją, pagalbos piliečiams užtikrinimą, operatyviai grįžus prie įmanomų veiklos formų, bei sklandų grįžimą į Kijevą.
19 atsakymas. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas numato, kad tokia informacija negali būti viešai atskleidžiama.
20 atsakymas. Primenu, kad priimtu dokumentu Seimas pirmiausia paragino Jungtines Tautas, Europos Parlamentą, Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją, ESBO Parlamentinę Asamblėją, NATO Parlamentinę Asamblėją, užsienio šalių parlamentus ir vyriausybes pripažinti Rusijos Federacijos vykdomą Ukrainos tautos genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui bei siekti atsakomybės už šiuos nusikaltimus. Seimo nariai taip pat pasisakė už tai, kad suvienytomis tarptautinės bendruomenės pastangomis ir remiantis istorijoje žinomais precedentais būtų įsteigtas Specialusis tarptautinis baudžiamasis tribunolas Rusijos agresijos nusikaltimams prieš suverenią Ukrainą ištirti ir įvertinti bei kaltiesiems patraukti atsakomybėn. Lietuvos užsienio reikalų ministerija nuolat kelia šiuos rezoliucijoje įvardintus siekius tiek dvišaliais, tiek daugiašaliais formatais bei telkia tarptautinę šalių koaliciją šiuo klausimu, bendradarbiaudama su Teisingumo ministerija, teisės ekspertais, yra parengusi specialią medžiagą, kuria išsamiai bei dalykiškai argumentuojamas ir pagrindžiamas tokio tribunolo bei atsakomybės poreikis, su tuo supažindinamos ir kitos valstybės.
Dėl Lietuvos piliečių galimo praturtėjimo. Lietuvos užsienio reikalų ministerija tokia informacija nedisponuoja, tai kitų, pirmiausia, žvalgybos bei teisėsaugos, institucijų veikimo laukas ir atsakomybės sritis.
21 atsakymas. Odesos atblokavimo klausimą kėliau vienas pirmųjų tuo metu, kai ši problema dar nebuvo aiškiai suvokta Vakarų partnerių. Kėliau jį nuosekliai nuo 2022 metų vasaros pradžios – faktiškai visuose dvišaliuose ir daugiašaliuose susitikimuose nuo 2022 metų pavasario. Raginau tai daryti ir visus Lietuvos atstovus užsienio šalyse ir tarptautinėse organizacijose. Liepos 27 dieną pasiektas susitarimas – Juodosios jūros grūdų iniciatyva, kuri pradėjo veikti rugpjūčio 1 dieną.
22 atsakymas. Nesutinku su teiginiu, kad situacija nebuvo suvaldyta. Ji buvo suvaldyta – Europos Sąjungos kontekste Lietuva nuo pat pradžių laikėsi griežčiausios Rusijos piliečių įvažiavimo į Lietuvą ribojimo politikos. Siuntėme stiprų signalą Rusijos piliečiams, todėl srautai stipriai sumažėjo. Kovo 10 dieną buvo priimtas sprendimas neišduoti Rusijos piliečiams vizų, išskyrus humanitariniais pagrindais. Rugsėjo 19 dieną Lietuva kartu su Lenkija, Latvija ir Estija uždarė sienas Rusijos piliečiams, atvykstantiems turizmo, kultūros, sporto ir verslo tikslais. Absoliučią daugumą Lietuvos sieną kirtusių Rusijos piliečių sudarė tranzitu į Kaliningradą vykę keleiviai, kurie nekelia Lietuvos nacionaliniam saugumui grėsmių. Po 2022 m. vasario 24 d. į Lietuvą įvažiavo 409 tūkst. 997 Rusijos Federacijos piliečiai, išvažiavo – 368 tūkst. 647 (skirtumas – 41 tūkst. 350). Atkreipiamas dėmesys, kad draudimas į Lietuvą atvykti daliai Rusijos piliečių įsigaliojo rugsėjo 19 dieną. Po įsigaliojimo statistiškai per dieną tarp 1 tūkst. ir 1 tūkst. 500 Rusijos Federacijos piliečių kerta Lietuvos sieną įvažiuodami ir panašus skaičius išvažiuoja. Apie 500 iš jų yra tranzitiniai keleiviai, didžioji dalis likusių – vilkikų vairuotojai. Dėl kitų priežasčių sieną kasdien kerta apie 150 Rusijos Federacijos piliečių: dalis jų yra opozicionieriai, dalis – turintys leidimus gyventi Lietuvoje ar kitose Europos Sąjungos šalyse.
23 atsakymas. Lietuva nuolatos „Corepere“ (gegužės 4 dienos, birželio 28 dienos, rugsėjo 7 dienos, rugsėjo 30 dienos), Užsienio reikalų tarybos posėdžiuose (spalio 12 dienos, lapkričio 14 dienos) primena, kad Baltarusijai turi būti pritaikytos sankcijos veidrodiniu principu, kaip ir Rusijai. Taip pat apie tai kalbama dvišalių susitikimų metu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis: su Slovakija, Prancūzija, Lenkija, Jungtine Karalyste, Islandija, Graikija, Vokietija ir Europos Sąjungos institucijų atstovais. Šis klausimas keliamas ir pokalbiuose su mūsų trečiųjų šalių partneriais: JAV, Jungtine Karalyste, Japonija, Kanada ir Korėjos Respublika.
Dėl Lietuvos pastangų šių metų Europos Vadovų Taryboje keliamas ir Baltarusijos atsakomybės klausimas. Į gegužės, birželio ir spalio Europos Vadovų Tarybas Lietuvos siūlymu įtrauktas atskiras paragrafas dėl Baltarusijos. Lietuvos siūlymu į sankcijas Baltarusijai įtrauktos pagrindinės Baltarusijos trąšų gamyklos „Grodno Azot“, „Belaruskalij“. Į sektorines sankcijas taip pat įtraukti ribojimai pagrindinių Baltarusijoje gaminamų trąšų kodams. Lietuva sankcionuoti pateikusi 31 Baltarusijos asmenį ir 21 įmonę.
24 atsakymas. Šių metų rugsėjo 1 dieną įsigalioję Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimai užtikrino depolitizavimo tikslų įgyvendinimą šiais būdais.
Atsisakyta nepagrįstos ir sudarančios sąlygas politizuoti diplomatinę tarnybą išimties valstybės politikams ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojams, pagal kurią šiems asmenims netaikomas penkerių metų terminas atkurti diplomato statusą.
Panaikintos likusios paskutinės įdiplomatinimo galimybės atsisakant nuostatų: dėl diplomato tarnybos sutarties sudarymo be konkurso su asmeniu, Prezidento paskirtu diplomatiniu atstovu, su kuriuo buvo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis; dėl terminuotų diplomato tarnybos sutarčių sudarymo su asmenimis, kurie eina pareigas, susijusias su užsienio politikos įgyvendinimu, Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės kanceliarijoje, ir atitinkamai atsisakyta nuostatų dėl neterminuotų diplomato tarnybos sutarčių sudarymo be konkurso su šiais asmenimis.
Šios nuostatos užtikrina nuoseklios ir skaidrios diplomatinės karjeros galimybes karjeros diplomatams. Tačiau svarbu pažymėti, kad atstovybių vadovų skyrimo procesas yra išskirtinis ir kyla iš Konstitucijos 84 straipsnio nuostatų, kuriose numatyta, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką; Lietuvos Respublikos Prezidentas Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų.
Diplomatinio atstovo skyrimo tvarką detalizuoja Diplomatinės tarnybos įstatymo 49 straipsnis ir 28 straipsnio 2 dalis. Pažymėtina, kad asmuo, paskirtas diplomatiniu atstovu, pabaigęs savo paskyrimo kadenciją netampa karjeros diplomatu. Taigi Konstitucija numato pagrindinius skirtingų valdžios institucijų vaidmenis ir atsakomybes, skiriant Lietuvos diplomatinius atstovus užsienyje, ir šis procesas yra ne politinis, o konstitucinių galių realizavimo būdas.
Ambasadoriaus kandidatūra apsvarstyta ir paskirta Prezidento, dalyvaujant visoms Diplomatinės tarnybos įstatymo 49 straipsnyje numatytoms valstybinėms institucijoms (Prezidentūrai, Vyriausybei, Seimui ir Užsienio reikalų ministerijai) pagal teisės aktų joms suteiktus įgaliojimus šiame procese, todėl kvestionuoti jo paskyrimą nėra jokio pagrindo.
25 atsakymas. Žiūrėti į 24 klausimą pateiktą atsakymą.
26 atsakymas. Neturiu jokios abejonės, kad ambasadorius tinkamai atliko savo pareigas ir sėkmingai atstovavo ir atstovauja Lietuvos interesams.
27 atsakymas. Žiūrėti į 24 klausimą pateiktą atsakymą. Turbūt nereikia skaityti dar kartą 24 atsakymo.
Ambasadoriaus Japonijoje A. Zyko kandidatūra apsvarstyta ir paskirta Prezidento, dalyvaujant visoms Diplomatinės tarnybos įstatymo 49 straipsnyje numatytoms valstybinėms institucijoms (Prezidentūrai, Vyriausybei, Seimui ir Užsienio reikalų ministerijai) pagal teisės aktų joms suteiktus įgaliojimus šiame procese, todėl kvestionuoti jo paskyrimą nėra jokio pagrindo.
Norėčiau taip pat pažymėti, kad A. Zykas – vienas garsiausių Lietuvos japonologų, puikiai išmanantis šios šalies kultūrą, gerai mokantis šios šalies kalbą, todėl tai sudaro galimybes ambasadoriui ypač gerai atlikti pareigas šioje valstybėje ir ginti Lietuvos interesus.
28 atsakymas. Norėčiau patikslinti, gerbiamas P. Lukauskas nėra Lietuvos diplomatinis atstovas Taivane, o Taivane nėra atidaryta Lietuvos diplomatinė atstovybė. Taipėjuje veikia Lietuvos Respublikos prekybos atstovybė.
Kaip yra viešai paskelbusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija, iš viso į šias pareigas Valstybės tarnybos departamento vykdytoje atrankoje pretendavo aštuoni asmenys, o joje geriausiai pasirodė P. Lukauskas. Be jūsų įvardintų pareigų, jis pirmiausia yra sukaupęs daugiau nei 20 metų patirtį versle, užėmė vadovaujamas pareigas įvairiose verslo bendrovėse, vadovavo Lietuvos verslo plėtrą ir eksportą skatinusiai agentūrai.
29 atsakymas. Pažymiu, kad interesų konflikto tarp energetikos ministro D. Kreivio ir URM departamento vadovės D. Kreivienės nėra, nes jie nėra vienas kitam pavaldūs. Taip pat VTEK yra pateikusi Užsienio reikalų ministerijai išaiškinimą, kuriame pažymi, jog narystė politinėje partijoje pati savaime nėra aplinkybė, kelianti interesų konflikto situaciją. D. Kreivienės ilgametė nuosekli karjera Užsienio reikalų ministerijoje nuo vyriausiosios specialistės iki departamento direktorės – daugiau nei 20 metų. Tai patyrusi diplomatė, turinti aukščiausią Užsienio reikalų ministerijos apdovanojimą už nuopelnus diplomatinei tarnybai. Taip pat 2021 metais D. Kreivienė buvo apdovanota Investuotojų forumo kaip geriausia valstybės tarnautoja.
30 atsakymas. Žiūrėti į 24 klausimą pateiktą atsakymą. S. Maslauskaitės-Mažylienės kandidatūra apsvarstyta ir paskirta Prezidento, dalyvaujant visoms Diplomatinės tarnybos įstatymo 49 straipsnyje numatytoms valstybinėms institucijoms (Prezidentūrai, Vyriausybei, Seimui ir Užsienio reikalų ministerijai) pagal teisės aktų jiems suteiktus įgaliojimus šiame procese, todėl kvestionuoti jos paskyrimą nėra jokio pagrindo. Paskirta Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto S. Maslauskaitė-Mažylienė yra bažnytinio paveldo ekspertė, turinti ilgalaikės akademinės patirties. Ambasadorė yra dirbusi Vilniaus arkivyskupijos menotyrininke, Bažnytinio paveldo direktore, muziejaus direktore, Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus universiteto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros lektore.
31 atsakymas. Jūsų klausime minima subjektyvia informacija aš nedisponuoju. Iš Seimo nario Ž. Pavilionio nesu sulaukęs jokių neteisėtų ar neetiškų prašymų ar pageidavimų, o ambasadorių paskyrimai vyko ir vyksta preciziškai teisės aktų numatyta tvarka.
32 atsakymas. Nesutinku su jūsų teiginiais, kaip jau nurodžiau ankstesniuose atsakymuose, Užsienio reikalų ministerijos skaidrumas buvo ir yra didinamas. (Balsai salėje) Jeigu jūs neklausote, nereiškia, kad visi neklauso. (Balsai salėje: „Klausome, klausome.“ ) Va, prašom, Biržai klauso, o jūs neklausote. Ačiū jums, iš tikrųjų man labai svarbu. Petrai, galiu tęsti? (Balsai salėje)
Atkreipiame dėmesį, kad Korupcijos suvokimo indeksas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa – du skirtingi tyrimai.
Korupcijos suvokimo indeksas – vienas garsiausių, gerbiamas Petrai, pasaulyje korupcijos suvokimo tyrimų, parodantis, kaip įvairioms pasaulio valstybėms pavyksta kontroliuoti korupciją. Šis tyrimas yra atliekamas „Transparency International“. 2021 metais Korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 ir 34 vieta 180 šalių sąraše. Lietuva užima 13 vietą tarp Europos Sąjungos valstybių. 2021 metų tyrimo duomenimis, Lietuva pakilo per vieną vietą, tai reiškia, kad tendencija yra gerėjanti.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymu „Vilmorus“ atlieka kitą tyrimą – „Lietuvos korupcijos žemėlapis“. Per visą šio tyrimo egzistavimo laiką Užsienio reikalų ministerija niekada nebuvo įvardinta tarp labai korumpuotų institucijų. Pažymėtina, kad ministerija sistemingai stiprina vidinės kontrolės mechanizmus, ministro įsakymu patvirtintas naujas Vidaus kontrolės aprašas. Užsienio reikalų ministerijos vertinimu, tyrime pateikti skaičiai atspindi bendrą apklausos 2021 metų neigiamą vertinimo tendenciją.
33 atsakymas. Konsultacijos su partneriais dėl ryšių plėtros su Taivanu vyko nuolatos. Dėl atstovybės atidarymo Vilniuje praėjusių metų rugpjūtį buvo konsultuojamasi su Europos Komisijos Išorinių veiksmų tarnybos pareigūnais, transatlantiniais partneriais. Partneriai pabrėžė, kad sveikina Lietuvos siekį plėtoti aktyvesnius ryšius su Taivanu ir kad atstovybės pavadinimo klausimas nepažeidžia „vienos Kinijos politikos“. Tai vėliau buvo patvirtinta Europos Sąjungos Tarybos prezidento Š. Mišelio ir Europos Sąjungos Komisijos pirmininkės U. fon der Lejen laiške Europos Parlamento ir Europos Sąjungos valstybių narių parlamentų nariams: „(…) mes nelaikome reprezentacinės atstovybės iš Taivano (ar Taivane) atidarymo (…) kaip prieštaraujančio Europos Sąjungos vienos Kinijos politikai.“ Taigi, Lietuva nepadarė jokių veiksmų, kurie prieštarautų kitų partnerių pozicijai dėl ryšių su Taivanu plėtros.
34 atsakymas. Pirmiausia norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad atstovybės pavadinimas Lietuvoje – Taivano žmonių atstovybė (angl. Taiwanese Representative Office in Lithuania).
Tarp klausime įvardintų institucijų informacija buvo keičiamasi reguliariai, o sprendimai priimami pagal kiekvienos institucijos kompetencijas. Ryšių plėtra su Taivanu (įskaitant apsikeitimą atstovybėmis) yra įgyvendinama pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2020 d. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintą Vyriausybės programą.
35 atsakymas. Kinijos prievartinių veiksmų prieš Lietuvą klausimas buvo iškeltas 2021 metų rugpjūčio pabaigoje „Corepere“. Informacijos atnaujinimas buvo reguliariai teikiamas vėlesniuose „Corepero“, PSK bei COASI ir TPC darbo grupėse, darbotvarkėje esant Kinijos klausimui arba iškeliant jį prie kitų klausimų. EIVT ir EK aktyviai įsitraukė ir tarpininkavo Lietuvos klausimu su Kinijos pareigūnais. Europos Komisijos viceprezidentas V. Dombrovskis ir Ž. Borelis išleido viešą pareiškimą, pasmerkiantį Kinijos veiksmus. Viešai Lietuvą iš karto parėmė tuo metu pirmininkaujanti Tarybai Slovėnija ir kiek vėliau Prancūzija. JAV parama ne kartą buvo išreikšta susitikimuose su valstybės sekretoriumi bei kitais JAV pareigūnais, Valstybės departamento pareiškimuose, JAV Senato 2021 m. lapkričio 4 d. rezoliucijoje.
36 atsakymas. Diskusijos dėl aktyvių santykių su Taivanu vyksta įvairiose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Dauguma valstybių jau anksčiau buvo atidariusios savo atstovybes Taivane (17 Europos Sąjungos valstybių, Europos Komisija, Jungtinė Karalystė, Šveicarija), Taivanas atidaręs savo atstovybes 19 Europos Sąjungos valstybių (taip pat Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje ir prie Šventojo Sosto). Palaikymas Lietuvos sprendimų išreikštas Europos Parlamento dokumentuose, juose visos Europos Sąjungos valstybės raginamos stiprinti ryšius su Taivanu.
37 atsakymas. Atidaryti savo atstovybes kitose šalyse ar priimti kitų šalių atstovybes yra kiekvienos šalies suvereni teisė ir sprendimas. Lietuvos sprendimas plėtoti aktyvesnius santykius su Taivanu sulaukė pritarimo tiek Europos Sąjungoje, tiek JAV ir šiandien matome, kad daug valstybių Lietuvos pavyzdžiu plėtoja aktyvesnius ryšius su Taivanu.
38 atsakymas. Pasitarimuose ir diskusijose dėl Taivano žmonių atstovybės atidarymo dalyvavo ne vienas Užsienio reikalų ministerijos darbuotojas. Man nėra žinoma ir atsakingos institucijos nėra nustačiusios, kad viceministras galėjo turėti privačių interesų konfliktą.
39 atsakymas. Kaip jau buvo minėta atsakant į 35 klausimą, buvo konsultuojamasi ir su Europos Sąjungos išorinių veiksmų tarnyba, ir su JAV Valstybės departamentu. Santykių plėtros su Taivanu klausimas buvo aptariamas ir dvišaliuose susitikimuose su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, ir su trečiosiomis valstybėmis – Jungtine Karalyste, Japonija ir Australija.
40 atsakymas. Kaip jau buvo minėta, sprendimai aktyviau plėtoti ryšius su Taivanu ir kitomis Indijos ir Ramiojo vandenyno šalimis buvo priimti įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas dėl strateginės diversifikacijos ir Lietuvos priklausomybės nuo autokratinių režimų šalių mažinimo. Jau šiandien matome, kad šis sprendimas atnešė didelę ekonominę naudą Lietuvos verslui – praėjusiais metais ir šiemet labai suaktyvėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos strategine partnere JAV, pagrindinėmis Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis. Eksportas iš Lietuvos į Kiniją buvo sustabdytas dėl neteisėtų Kinijos veiksmų. 2022 m. sausio 27 d. Europos Sąjunga inicijavo PPO ginčų sprendimo procedūrą prieš Kiniją, kreipdamasi su prašymu surengti konsultacijas dėl Kinijos taikomo ekonominio spaudimo Lietuvai ir kitoms ES šalims ir diskriminacinių prekybos apribojimų.
41 atsakymas. Lietuvos planai aktyviau plėtoti ryšius su Taivanu, įskaitant atstovybių atidarymą, buvo reguliariai aptariami su kitų institucijų bei verslo atstovais Ekonominės diplomatijos tarybos ir Ekonominės diplomatijos tarybos darbo grupėje.
42 atsakymas. Lietuvos siekis plėtoti ryšius su Taivanu ir kitomis Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis nuolatos buvo pristatomas Užsienio reikalų komitete.
43 atsakymas. Šiais klausimais dirba ne tik Užsienio reikalų ministerija, bet ir kolegos iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. (Man liko 3 minutės?) Pirmiausia noriu pabrėžti, kad jau dabar kai kurie lietuviški maisto ir žemės ūkio produktai eksportuojami į Taivaną – pavyzdžiui, šokoladas, alus, produktai, naudojami gyvūnų pašarams. Šių produktų eksportas į Taivaną nuo praėjusių metų padidėjo daugiau nei dvigubai. Baigtos procedūros ir dėl lietuviškų pieno, žuvies, kiaušinių produktų eksporto leidimų, leidimai bus patvirtinti artimiausiu metu. Taip pat procese leidimai lietuviškai jautienai, tikimės, kad leidimai bus suteikti iki šių metų pabaigos.
44 atsakymas. Laikomės principo, kad sprendimą dėl pavadinimo turi teisę priimti steigiančioji pusė, taigi, tokį pavadinimą pasiūlė Taivano atstovai. Manome, kad tai tenkina ir Lietuvos, ir Taivano interesus.
45 atsakymas. Lietuvos prekybos atstovybės Taivane atidarymas nevėlavo, atitiko lūkesčius ir prognozes.
Viskas. Ačiū kantriausiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju už atsakymus.
Gerbiami kolegos, kitas šios procedūros etapas yra atsakymai į užsirašiusių Seimo narius klausimus. Tam irgi yra skiriama 30 minučių, o klausiančių tvarka yra analogiška Vyriausybės valandai. Pirmasis klausia G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū. Pirmiausia norėčiau vis dėlto reaguoti į premjerės pasakymą. Aš nepasirašiau dėl buitinių priežasčių, nes buvau komandiruotėje. Bet tai nereiškia, kad galima išversti šį mano pasisakymą arba nepasirašymą į tai, kad viskas gerai. Nėra viskas gerai, jeigu tik atsikerti į pastabas ir apsimeti, kad viskas yra skaidru ir gražu.
O, ministre, jums klausimai yra du. Vis dėlto dėl tų ambasadorių skyrimo. Kad jie yra kompetentingi žmonės ir turbūt puikiai atliks savo darbą, turbūt aš nekvestionuosiu, bet jeigu vienas iš jų yra jūsų patarėjas, jeigu kitas yra valdančiosios partijos atstovas, jeigu trečias yra valdančiosios partijos atstovo sutuoktinė, jeigu ketvirtas yra premjerės patarėjas ir išeina, kad vos ne penktadalis visų jūsų paskyrimų yra vis dėlto ne iš karjeros diplomatų. Jeigu tai būtų įvykę mūsų kadencijoje, ar jūs sakytumėte, kad čia viskas yra okay? Tai vienas klausimas. O kitas…
PIRMININKĖ. Laikas.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Giedriau. Na, suplakate į vieną krūvą daugelį dalykų. Aš jau savo atsakymuose pasakiau, kad reikia atskirti diplomatinius atstovus nuo ne diplomatinių atstovų, kai kurie yra atrinkti Ekonomikos ministerijos. Visų jų patirtis yra įgyta ne konservatorių arba su konservatoriais, o ir jūsų kadencijoje, ir kadencijoje prieš tai, ir taip toliau. Tai žmonės, dirbę ilgus dešimtmečius valstybei.
Prezidentas Konstitucijoje išsaugo teisę teikti, skirti diplomatinius atstovus, vadovus ne iš karjeros diplomatų. Tokia teisė Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta remiantis ir kitų Vakarų konstitucijų pavyzdžiu, tą patį daro kitos valstybės. Mes tą teisę netgi keisdami įstatymą svarstėme, bet ji buvo palikta. Kiekvienu atskiru atveju turbūt vienintelis žmogus, sietinas politiškai, sakyčiau, yra atstovas Briuselyje A. Pranckevičius, yra buvęs mano viceministru iki jo paskyrimo. Tai yra žmogus, kurį galima būtų vadinti politiškai įsitraukusiu į šios Vyriausybės darbą.
Mano pasirinkimas nebuvo slėptas. Aš norėjau, kad viceministras tęstų darbą ministerijoje, jis – puikus viceministras, šiaip ne prastesnis ir ambasadorius. Deja, nepavyko rasti sutarimo tarp skirtingų institucijų, kad būtų paskirtas tas asmuo, kurį mes buvome teikę ne vieną kartą, ir jis tiesiog buvo atmestas. Vadinasi, reikėjo skubiai ieškoti kito kandidato, ypač prasidėjus karui. Lietuva negalėjo leisti sau prasidėjus karui neturėti atstovo Briuselyje. Tada buvo pasiūlytas toks kandidatas, dėl kurio institucijos surado sutarimą.
Dabar aš nenorėčiau leistis į prisiminimų koridorių, situaciją, kurią man pavyko rasti pradėjus darbą, kuomet aš turėjau sustabdyti du politinius paskyrimus, kurie buvo tiesiogiai sieti su prieš tai buvusiu premjeru S. Skverneliu. Ir tie žmonės buvo ne skiriami diplomatiniais atstovais ar vadovais, apeinant konstitucinį susitarimą, bet tiesiog jie buvo skiriami į diplomatus, buvo sutarta, kad jie bus paskirti diplomatais, apeinant žmones, kurie 20 metų yra darę karjerą. Tai šitą mes panaikinome ir šito daugiau joks ministras, nebent atgal atkeistų įstatymą, negalės padaryti, net premjero prašymu paskirti vieno ministro ar kito, pavyzdžiui, kokiu nors konsulu Kalifornijoje arba į kokią kitą pareigybę. Aš tiesiog visiškai hipotetiškai sakau.
Tai čia yra didysis skirtumas, kas yra atsitikę, ir aš tikiuosi, kad tai atsako į jūsų klausimą. Ir jeigu aš galėčiau minėti kiekvieną iš tų asmenų, tai, mielas Giedriau, Užsienio reikalų komiteto posėdžiuose (jie būna uždari dėl to, kad kalbame apie asmenis) esu pristatęs kiekvieną pareigybę nuosekliai. Jeigu aš atsimenu, man atrodo, nebuvo nė vieno balsavimo, kuriame nebūtų bendru sutarimu. Kita vertus, jūsų lankomumas Užsienio reikalų komitete, na, leidžia turėti tam tikrų klausimų, kiek jūs ten esate įsitraukęs. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausia L. Savickas. Ruošiasi O. Leiputė.
L. SAVICKAS (DFVL). Gerbiamas ministre, grįžkime truputėlį atgal. Jūs savo atsakymuose labai aiškiai minėjote, iki birželio 24-osios ir po to liepos 13-ąją, kalbant konkrečiai, į 13 klausimą apie Europos Komisijos gaires ir Kaliningrado tranzitą. Internetas yra nuostabus įrankis, ypač jeigu norime grįžti atgal. Ir kad ir kaip jūs sakytumėte, kad štai iki pat liepos 13 dienos Europos Komisija apie tranzitą kalbėjo plačiąja prasme, o nuo 13 dienos pradėjo kalbėti tik apie… išimtis negalioja pervežant geležinkeliu, tačiau išlieka esmė tokia, kad, grįžus atgal, jau balandžio mėnesį, mes matome, jūsų minimas tekstas buvo taikomas konkrečiai kelių transportui. Ir tai buvo skelbiama Europos Komisijos tinklalapyje klausimų ir atsakymų dalyje. Tai kaip čia taip yra? Ar Užsienio reikalų ministerijos specialistai, kurie surašė jūsų atsakymus, kuriuos jūs perskaitėte, vis dėlto parašė netiesą, nes internetas liudija kitaip?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš perskaičiau tikslią formuluotę, kuria buvo vadovaujamasi priimant sprendimą. Ji yra jums žinoma, jūs buvote supažindintas su ta formuluote. Žinoma, ta formuluotė vėliau buvo pakeista. Na, aš galiu cituoti dar kartą, bet jūs, neabejoju, sakėte, internetas yra nuostabus reikalas, galite jame susirasti ir pats.
Pagrindinė turbūt jūsų klausimo potekstė, kuri, manau, turi būti pasakyta, ir aš kaip politikas turiu teisę tą iškelti. Vienas dalykas, ko jūs nepasakote, gerbiamas Lukai ar gerbiamas Sauliau, iš esmės iš visų jūsų išdėstytų klausimų nėra vienas dalykas aiškus, kokia yra jūsų pozicija, kaip jūs skaitote tą formuluotę? Klausimas yra labai paprastas – Užsienio reikalų ministerijos specialistai, teisininkai – visi, kurie skaitė, perskaitė, kad mes nenorime ir nesiekiame didesnio tranzito per Lietuvą. Mano asmeniniu supratimu, bet koks vykstantis Rusijos sankcionuotų, nesankcionuotų prekių tranzitas per Lietuvą yra pažeidžiantis mūsų nacionalinio saugumo interesus. Toks yra mano įsitikinimas. Mes tikrinomės jį ir tai buvo patvirtinta, ir buvo įspėta ne vieną kartą Europos Komisijoje.
Dabar sprendžiant iš jūsų klausimų, skaitant jūsų klausimus man kyla klausimas, ar jūs matote taip pat? Tada aš noriu užduoti: ar jūs norėtumėte daugiau tranzito, ar jūs norite, kad čia daugiau važiuotų, nes jūsų formuluotė, kaip jūs formuluojate klausimą, suponuoja būtent tai? Tada, nuo ko aš ir pradėjau, kad tai yra užsienio politika. Taip, aš būsiu už tą pusę, kuri nori mažiau Rusijos Lietuvoje. Aš suprantu, kad jūs pasirenkate būti kitoje pusėje.
PIRMININKĖ. Klausia O. Leiputė. Ruošiasi A. Skardžius.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Gerbiamas ministre, atsakydamas į interpeliacijos 3 klausimą, parašėte, kad Rusijos Federacija nuolatos užsiima dezinformacija, propaganda bei informacinėmis manipuliacijomis. Tai nėra naujas reiškinys ar netikėtumas. Kodėl tuomet nebuvote šiam ne naujam ir tikėtinam reiškiniui pasiruošęs iš anksto aiškaus komunikacijos plano, kuris būtų leidęs užkardyti bereikalingas abejones ir nebūtų leidęs susilpninti Lietuvos poziciją tarptautinės bendruomenės akyse?
Taip pat atsakydamas į 4 klausimą, kodėl URMʼas neturėjo atsakymų, nurodėte, kad viceministras M. Adomėnas disponavo ta informacija, kuri jam buvo asmeniškai tuo metu prieinama. Ar ponas M. Adomėnas yra vienintelis URMʼo vadovybės atstovas ir ar jis asmeniškai gauna kažkokią kitokią informaciją? Ar tuo metu buvote dingęs iš ryšio zonos ir negalėjote iš anksto parengtų ir suderintų su Europos Komisija atsakymų pateikti? Dėl šio sankcijų paketo buvo apsispręsta kovo 15 dieną. Kodėl iš anksto žinodamas, kad Rusija vykdys dezinformacinę ataką, iš anksto nesuderinote atsakymų ir iš anksto neparuošėte komunikacijos plano, kad nereikėtų tris paras tylėti vykstant informacinei Rusijos atakai prieš Lietuvą?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Turbūt nieko kito negaliu pridėti, tiktai tai, kas buvo atsakyta, nes jūs paprasčiausiai pakartojote tą patį klausimą. Rusijos informacinės atakos vyksta nuolat. Jeigu mes žinotume, kur vyks kita, pasidėtume pagalvę. Taip, pasiruošimas yra lygiai taip pat nuolatinis. Yra stiprinamos mūsų ir Komunikacinio departamento pajėgos, kad galėtume reaguoti greitai esamuoju laiku. Kai kuri informacija norint reaguoti reikalauja teisinio pasirengimo. Mes negalime reaguoti vien tiktai remdamiesi komunikacija, tviterio žinutėmis arba feisbuko kažkokiais tekstais. Turime žinoti, kad reaguojame tiksliai į tai, kas yra mesta į mus, ir kad mes pateikėme tikslų atsakymą. Tai buvo ir daroma.
Ar tokių atakų gali būti ateityje? Taip. Ar mes joms ruošiamės? Taip. Ar gali būti, kad kitą kartą mus nustebins Rusijos ataka? Taip. Dėl to, kad tai yra agresyvi valstybė, kurios uždavinys yra įveikti mus. Ji siekia mus susilpninti. Tai yra toks jos darbas. Mūsų siekis yra save apsaugoti. Ir tas mūšis yra nuolatinis.
M. Adomėnas nėra tiesiogiai atsakingas už būtent Europos Sąjungos sankcijų įgyvendinimą. Tuo metu jisai buvo vienintelis žmogus, kuris galėjo atsakyti žiniasklaidai. Jis atsakė taip, kokią informaciją turėjo. Viskas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi J. Pinskus.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Pone ministre, jūs džiūgaujate ir siūlote mums džiaugtis, kad sugriauti ekonominiai santykiai su Kinija, kad „Lietuvos geležinkelius“ reikia dotuoti jau iš biudžeto, kad Klaipėdos jūrų uostas praranda savo pozicijas, kad Lietuvai ir jos žmonėms dėl jūsų vykdomos užsienio politikos padaryta žala daugiau negu akivaizdi.
Tad mano klausimas: ar jums užteks drąsos netrukdyti, kad būtų sudaryta parlamentinė komisija? Ar jūs kaip bailys slėpsitės už savo partiečių ir koalicijos partnerių nugaros, kad išvengtumėte atsakomybės?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Nesupratau klausimo. Aišku, jeigu kas nors žino ką nors apie komisijas, galite jūs papasakoti, kaip jums sekėsi paskutiniuosius dešimt metų tirti vienintelį instrumentą, šiandien mums padedantį apsisaugoti nuo energetinio spaudimo, tai „Independence“. Ačiū jums už tai. Tikrai esate daug prisidėjęs prie Lietuvos parlamentinių tyrimų kultūros ir apskritai prie Lietuvos nacionalinio saugumo. Neabejoju, kai turėsite instrumentų, rasite būdų, kaip toliau padėti Lietuvai. Jūsų čia niekas nestabdys. Būtų malonu, kad jūs, kalbėdamas apie vieną dalį, prisimintumėte ir kitą. Iš tikrųjų mes turime rekordinius eksporto metus šiemet. Rekordinius eksporto į Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną metus. Mūsų bendras eksportas augo 30 %. Nepaisant to, kad yra ir karas, ir jūsų minimas baisusis Kinijos spaudimas. Jo verslas, tiesą sakant, net nelabai pastebėjo. Visų tų pranašų, kurie lygiai prieš metus prognozavo procentinį BVP kritimą dėl Kinijos, šiandien aš nebegirdžiu, aš tikėčiausi, kad jie nesislėps kur nors, nežinau, ir pasakys, kad gal tikrai buvo sukeltas šiek tiek per didelis pavojaus signalas. Lietuva tikrai išsprendė vieną didžiausių dalykų – išsprendė priklausomybę nuo autoritarinio režimo. Taip, mes atsisiejome su jų pačių pagalba. Mes radome naujus partnerius, mes stiprinome partnerystę su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, su Australija, su Pietų Korėja ir taip toliau. Tai yra mūsų ekonomika tapo stipresnė per šiuos metus. Ir aš tikiuosi, vienintelio dalyko aš galiu tikėtis, kad šita kryptis bus išlaikyta ir kad mes negrįšime į kišenę vienai valstybei, galinčiai politinius sprendimus priimti tada, kai mes kalbame apie teisės viršenybe grįstus santykius, tokius kaip prekyba. Aš tikiuosi, kad tai nebus padaryta.
PIRMININKĖ. Klausia J. Pinskus. Ruošiasi V. Aleknaitė-Abramikienė.
J. PINSKUS (LRF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs tikriausiai kaip partijos pirmininkas ir kaip užsienio reikalų ministras žinote chrestomatinį politikos formavimo procesą. Tai žinių surinkimas, poveikio vertinimas, tikslų įgyvendinimas, galimo atsako parengimas, būsimų įvykių numatymas, aišku, siekiamas rezultatas. Jūs deklaravote, kad kalio trąšų tranzito per Lietuvą sustabdymas neleis A. Lukašenkai gauti pajamų savo režimui finansuoti. Bet pagal būsimų įvykių numatymo punktą jūs privalėjote žinoti, kad tokie veiksmai sukels didžiulį kainų šuolį rinkoje. Tai ir įvyko. Kainos šoko nuo 200 eurų už toną iki 1 tūkst. 200, o alternatyvios logistikos grandinės susiformavo labai greitai. Rezultatas: jūs šiuo veiksmu uždirbote papildomus milijardus, ne milijonus, o milijardus A. Lukašenkai ir V. Putinui, padarėte didžiulių nuostolių strateginėms Lietuvos įmonėms – „Lietuvos geležinkeliams“, Klaipėdos jūrų uostui ir kitoms. Papildomi milijardai A. Lukašenkai ir V. Putinui, nuostoliai Lietuvai.
PIRMININKĖ. Laikas!
J. PINSKUS (LRF). Kam dirbate?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Jonai, dėl to, kad jūs iš opozicijos šiandien vienintelis nuoširdžiai užduodate klausimus. Aiškiai suprantu, kurioje pusėje jūs esate. Aš neturiu visiškai… (Balsas salėje) Giedriau, gerai, jūs taip pat, teisingai, jūs dviese su Jonu. Jūs esate akivaizdžiai… Aš turiu gerbiamo Luko klausimą interpretuoti, bandyti suprasti, ką žmogus bando paklausti, kur yra potekstė, kodėl žmogui taip rūpi. Aš suprantu, kodėl jums rūpi, jūs norite A. Lukašenkai tiesiog tranzito per Lietuvą. Ačiū už tai, suprantame, kurioje pusėje dabar esame. Suprantu, kad jūs opozicijoje. Viskas gerai. Aš nenoriu A. Lukašenkos trąšų tranzito per Lietuvą. Taip.
Dabar aš jums galiu pasakyti, kokie yra faktai. Faktai yra tokie. Apribojus išvežimo galimybes, mūsų turima informacija leidžia teigti, kad šiandien ne daugiau kaip 20 % kalio sugebama išvežti naudojantis Rusijos uostais. Vadinasi, jisai iš esmės yra uždarytas. Pagrindinis jo buvęs finansų šaltinis „Belaruskalij“ yra neprieinamas. Visas režimas, jis buvo finansuojamas iš kalio, negali juo naudotis. Aš manau, kad tai yra teisingas žingsnis. Taip. Ar aš sakyčiau, kad tą reikėtų pakartoti, jeigu mes atsuktume laiką? Visiškai taip. Liekame prie skirtingų nuomonių. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė. Ruošiasi R. Lopata.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, mane, tiesą sakant, nustebino visa ta krūva smulkmeniškų klausimų, pateiktų opozicijos, jie net prieštarauja vienas kitam. Man tai primena suneštinį balių. Sunešta, kas ką turėjo, bet nėra pagrindinio patiekalo. Ir man visą laiką kilo klausimas, apie ką ši interpeliacija? Šiandien pono S. Skvernelio kalboje aš išgirdau tokias sąvokas kaip „realus konsensusas“, „karo vengimas“. Aš nesuprantu, ar mes norime realaus konsensuso su realpolitik atstovais, tokiais kaip G. Šrioderis, kaip tie, kurie nori dalį Ukrainos teritorijos aukoti dėl iliuzinių tikslų.
Ir gal jūs tada atsakykite mano kolegoms iš opozicijos, ką reiškia karo vengimo sąvoka agresyvaus Rusijos karo akivaizdoje Lietuvos atveju ir koks čia mūsų nacionalinis interesas? Ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Išties, tikrai taip, buvusio premjero S. Skvernelio kalboje šiandien išgirdome tam tikras indikacijas apie tai, kokią kryptį brėžė, matyt, ir brėžtų šiandien galėdamas priimti sprendimus ponas S. Skvernelis. Tiesą sakant, tam tikrus elementus būtent to nacionalinio intereso, kurio pirmąjį bruožą ponas S. Skvernelis išryškino, būtent ekonominį interesą, mes daugelį dešimtmečių girdėjome ir Lietuvoje, ir tarp mūsų partnerių. Šiandien iš tikrųjų aš labai džiaugiuosi tuo, labiausiai tuo džiaugiuosi, kad būtent iš mūsų partnerių šiandien to ekonominio intereso kaip pirmojo, kurį ponas S. Skvernelis išdėstė, įvardino kaip pirmąjį Lietuvos interesą, mes nebegirdime, nes Ukrainos… Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje pigesnės dujos, pigesnė nafta, elektra yra ekonominis interesas, apie jį jūs kalbate – mes jo atsisakėme. Kokiu pagrindu? Vertybiniu pagrindu, remdami valstybę, kuri šiandien yra užpulta, stodami greta jos, priimdami dalį kainos. Kodėl tai darome? Todėl, kad mes vertybiškai palaikome, mes esame ten pat. Mes esame už, užstojame skriaudžiamus, žudomus žmones, darome viską, kad juos galėtume apginti net patys mokėdami už tai kainą. Ir tai yra vertybinė politika. Aš vėlgi suprantu, kad tai yra… Tiesą sakant, jūs balsuojate teisingai, jūs balsavote už rezoliucijas, jūs palaikote Ukrainą ir aš tikiu, kad širdyje jūs esate lygiai tos pačios vertybinės politikos palaikytojas. Gal jums tik sunku tai įvardinti, nes jūs esate sukūręs tokio pragmatiško politiko įvaizdį, tada būtinai reikia kalbėti apie ekonomiką. Bet balsavote visą laiką teisingai. Ačiū jums už tai. Aš manau, kad atėjus klausimui jūs rinktumėtės vertybinę politiką, o ne tą pragmatiškąją, kurią dabar pats savo įžanginėje kalboje pristatėte, nes jos norėtume matyti kur kas mažiau karo Ukrainoje akivaizdoje.
PIRMININKĖ. Klausia R. Lopata. Ruošiasi K. Vilkauskas.
R. LOPATA (LSF). Pone ministre, mes, kaip koalicijos partneriai, dažnai girdime iš opozicijos, kad pagrindinė figūra užsienio politikoje yra Prezidentas. Ir paprastai primenamas Konstitucijos 84 straipsnis apie tai, kad Respublikos Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Aišku, čia yra daug neaiškumų šitoje formuluotėje, kas sprendžia, kas yra pagrindiniai ir kas yra kartu. Bet vis dėlto ar jums neatrodytų, kad atėjo metas priminti opozicijai, kad reikia skaityti Konstituciją atidžiau, o ir mums vadovautis konkrečiai ta 94 straipsnio 6 dalimi, kuri skelbia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Jūs referuojate į…
R. LOPATA (LSF). Aš apeliuoju į visuminį Konstitucijos…
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš palaikau konsensuso nuostatą užsienio politikoje. Ir aš suprantu, kad konsensusas yra… Jis neateina, jis negimsta automatiškai, jis gimsta debatuose, jis gimsta diskusijoje arba susiformuoja kultūriškai. Taip, jie yra teisūs sakydami, kad mes labai ilgą laiką gyvenome konsensuso aplinkybėmis, mes nekėlėme klausimų, kas priima sprendimus, kas yra svarbūs sprendimai ir taip toliau. Bet faktas yra tas ir turbūt nedaug būtų neigiančių, kad mes gyvename kaitos laikotarpiu ir Lietuva yra tos kaitos (taip atsitiko geografiškai ir politiškai) ašyje. Ta kaita vyksta šalia mūsų, geopolitinė kaita, ji vyksta toli, Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Faktas, kad mes gyvename kaitoje ir toje kaitoje reikia aktyvios užsienio politikos. Mes turime užimti poziciją, mes turime formuoti tam tikrą liniją, pagal kurią mes nuo šio laiko skaičiuojame dešimtmetį – kursime naują savo saugumo paradigmą, savo užsienio politikos paradigmą. Ir čia yra klausimas, kas tai daro. Ar partija, formuojanti koaliciją, prisiėmusi atsakomybę ir už užsienio politikos kryptį, turi vesti į priekį pagal savo programą? Aš manau, taip. Ir tada konsensusas formuojamas einant. Jeigu mes, kaip siūlo kai kurie kolegos, stabteltume, sustotume, bandytume suformuoti konsensusą ir tada nuspręstume, kokius žingsnius turime toliau daryti, aš manau, kad mes negalėtume atliepti dabarties realijų paprasčiausiai dėl to, kad vieniems galbūt savivaldos rinkimai pakištų koją ieškoti konsensuso, kitiems galbūt, nežinau, kokie nors kiti vertybiniai įsitikinimai arba kitokios paprastos nuostatos.
Man atrodo, kad vis tiek lyderystė kaitos laikotarpiu yra svarbi, ir su Prezidentu dėl to dažnai pavyksta žengti koja kojon, bet, kaip matome, Prezidentas turi daug užduočių. Jis ir vidaus politikoje skelbia ir demonstruoja lyderystę. Akivaizdu, kad tas laukas darosi labai platus ir galbūt ne viskam užtenka adekvačiai dėmesio.
PIRMININKĖ. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi A. Mazuronis.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs ką tik kalbėjote apie konsensusą, kalbėjote apie vertybes. Taip, sutinku. Labai svarbu vertybės, ypač šiuo sunkiu momentu visai Europai. Tad vertybės turi būti svarbiausia mūsų politikos dalis. Bet kalbant ir apie ekonomiką, tikrai jai turi būti irgi lygiavertiškai atstovaujama jūsų ministerijos. Taip visi suprantame.
Mano klausimas bus gana paprastas. Gerbiamas ministre, jūs išgirdote tiek klausimų, į kai kuriuos klausimus atsakėte kaip iš tų senų juokų – žiūrėkite į tą klausimą, kuris buvo prieš tai. Bet mano klausimas. Jūs dabar galite ranką prie širdies pridėjęs pasakyti, negi visiškai nematote jokios savo didesnės klaidos, ar, sakykime, kalbant apie bendravimą tarp ministerijų, ar išeinant, kontaktuojant į išorę? Gal galėtumėte pasakyti? Vis dėlto aš suprantu, kad tai sunku padaryti, bet…
PIRMININKĖ. Laikas!
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš jums pasakysiu nuoširdžiai. Ar galima padaryti geriau? Neabejoju – taip. Ar bus geresnių, kurie ateis ir krizės laikotarpiu spręs geriau? Aš beveik neabejoju. Šioje situacijoje, kurioje mes gyvename dvejus metus, Užsienio reikalų ministerijai teko labai sudėtingas uždavinys. Daugybė krizių ir iš tikrųjų tas kaitos laikotarpis. Aš manau, kad tiek aš, tiek mano komanda, tiek visa Užsienio reikalų ministerijos tarnyba, diplomatinė tarnyba atidavė tikrai visą save, jeigu galima taip kalbėti apibendrintai, kad mes galėtume išeiti stipresni. Toks yra pagrindinis uždavinys. Aš labai labai linkiu, kad kiti laikotarpiai būtų lengvesni ir kad kitiems, kurie ateis jau po šios Vyriausybės ar po manęs kaip ministro, tektų lengvesni laikai, kad jie galėtų savo gabumus pademonstruoti ne tik spręsdami krizes, o ir kitose srityse. Tai toks mano nuoširdus palinkėjimas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi P. Gražulis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiamas ministre, iš tiesų galima ginčytis dėl vertybinės politikos sąvokos, galima ginčytis dėl vertybinės politikos principų, galima ginčytis dėl vertybinės politikos įgyvendinimo aspektų. Ir tai yra natūralu. Bet tikrai nepasiginčysi dėl to, kad užsienio politika pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarpį – per daugiau kaip 30 metų tapo taip stipriai poliarizuota ir taip stipriai naudojama kaip įrankis vidiniame politiniame gyvenime dėl įvairiausių turbūt priežasčių. Ar nematote savo kokių nors darbo trūkumų derinant tas pozicijas (prieš atliekant) su parlamente atstovaujamomis viso spektro politinėmis jėgomis tam, kad išvengtume tokios situacijos?
Antras labai trumpas klausimas apie signalų skaitymą, ypač iš mūsų strateginių partnerių ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Ar tikrai mes teisingai skaitome signalus, kai girdime Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento poziciją po susitikimo su Kinijos prezidentu, kad santykiai turi grįžti prie įprastų, kai mes matome augančius dvišalės prekybos skaičius tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos.
PIRMININKĖ. Laikas!
A. MAZURONIS (DPF). Ar tikrai mes teisingai skaitome signalus iš mūsų didžiųjų strateginių partnerių už Atlanto?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū. Geri klausimai. Tiek, kiek priklauso nuo manęs, siekiant informuoti kolegas komitetuose, turiu pasakyti, kad tikrai stengiausi atliepti faktiškai kiekvieną kvietimą ateiti į Užsienio reikalų komitetą diskutuoti apie klausimus, kurie yra komiteto nariams aktualūs: ar tai būtų ataskaitos po tarybų, formalus procesas, ar tai tiesiog einamieji klausimai, kai kolegoms aktualu žinoti, kokia yra padėtis, ir turėti, išgirsti Vyriausybės poziciją dėl to. Atsiliepiau ir į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kvietimus ateiti. Ateisiu šį trečiadienį, vėl būsiu, kalbėsime apie svarbiausius klausimus. Tą ketinu daryti tol, kol būsiu šioje pozicijoje. Mano siekis yra tikrai neužsidaryti, sprendimus aiškiai komunikuoti, labai tikiu debatais ir diskusija ir labai to siekiu.
PIRMININKĖ. Klausia… Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Dėl signalų. Dėl signalų aš manau – taip. Ne viską galiu atskleisti čia iš tribūnos, esame turėję ne vieną diskusiją komitete apie tai, signalų yra daug, faktas, kad dėmesys pasaulio, nepaisant net karo, labai stipriai sukasi į kitą pusę. Partnerystės kitoje gaublio pusėje bus ypač svarbios ir to reikia labai nepamiršti, nes su tuo siejasi ir mūsų dideli nacionalinio saugumo iššūkiai, kuriuos, deja, mes turime spręsti čia ir šalia mūsų.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
P. GRAŽULIS (LRF). Čia Seimo nariai bando paklausti, kokia didžiausia klaida ne tik užsienio politikoje vykdoma, bet ir Vyriausybės. Tai yra puikybė. Visų nuodėmių karalienė yra puikybė ir arogancija. Tai šią puokštę turi ir Gabrielius, ir I. Šimonytė, ir visa Vyriausybė, o iš čia kyla didžiulės klaidos. Pone Gabrieliau, jūsų vykdoma politika yra labai naudinga Putinui. Putinas niekaip negalėjo pasiimti į savo glėbį Lukašenkos, jūs tą padarėte ir jis už tai jums be galo dėkingas.
Klausimas dėl „Belaruskalij“. Šiandien „Belaruskalij“ dirba gal 30 % pajėgumu, bet uždirba daugiau, nes šešis kartus jūsų dėka pabrango trąšos. Antras dalykas. Jūs žinote, kad Rusijos oligarchai siūlė Lukašenkos ten „Belaruskalij“ įmonei…
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamas Petrai.
P. GRAŽULIS (LRF). 5 mlrd., kad nupirktų „Belaruskalij“, bet jis nepardavė, o šiandien pasiims veltui Rusija jūsų pastangų dėka.
PIRMININKĖ. Laikas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Petrai, jūs, kaip neklausęs atsakymų, gana neblogai įsigilinęs į temą esate. Iš tikrųjų tai įspūdinga. Aš atsakysiu tai, ką aš sakiau anksčiau. Mes turime labai aiškiai įvardinti Lietuvos interesą, kas yra Lietuvos interesas. Jeigu Lietuvos interesas yra daugiau tranzito per Lietuvą iš Rytų, tai čia yra viena politinė pozicija. Mano supratimu, ne. Mano supratimu, Lietuvos geopolitinė orientacija turi būti į jūras ir iš Šiaurės į Pietus. Jeigu mes norime būti kokiu nors jungiamuoju tranzito kraštu, tai ne iš Rytų į Vakarus, ši era ar ši svajonė, kiek ji dar buvo reali, turi visiškai baigtis. Į Rytus nuo mūsų yra plieninė siena, į Rytus nuo mūsų yra valstybės, kurios mums kelia gyvybinę grėsmę. Mūsų jungtys yra iš Šiaurės į Pietus. Mes norime prekiauti, mes turime prekiauti iš Šiaurės į Pietus. Ir uostas lygiai taip pat, ir geležinkeliai turi tai įsisąmoninti. Todėl aš esu sakęs ir viešai, aš turiu didelių dvejonių, ar ta sena rusiška geležinkelio vėžė atitinka mūsų nacionalinio saugumo interesus. Mano supratimu, nebe.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas ministre, kaip jūs galėtumėte paaiškinti faktą, kad šios kadencijos Vyriausybės atstovai, Seimo atstovai, Seimo Pirmininkė, jūs vis dažniau Vašingtone priimami individualiai ir kad JAV karinis ir ekonominis buvimas Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, ir investicijos, ir prekyba, yra daug didesnis?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš manau, kad Jungtinės Amerikos Valstijos to, ką pradėjo dar prezidento B. Obamos laikais, tą vadinamąjį Pivot to Asia, arba pasisukimą, nuosūkį į Aziją, ne tik nesustabdė, bet iš tikrųjų tęsia, ir labai stipriai. Tai buvo politika ne vienai kadencijai, akivaizdu, kad tai yra strateginis pokytis. Ir faktas, kad netgi tokia valstybė kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, supergalia pasaulyje, norėdama užtikrinti taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką tiek Europoje, tiek ir kituose pasaulio kraštuose turi kliautis partneriais ir turi kliautis aljansais. NATO sukurtas ne šiaip sau. NATO sukurtas tam, kad mes visi drauge – nuo nedidelės Lietuvos iki supergalingų Jungtinių Amerikos Valstijų – užtikriname Šiaurės Atlanto plačiame regione saugumą. Lygiai taip pat Jungtinės Amerikos Valstijos ieško ir ieškos partnerių, kas užtikrins taisyklėmis grįstą tvarką Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Klausimas bus: kokia yra Europos pozicija, kokia yra Europos Sąjungos valstybių pozicija? Aš džiaugiuosi, kad Lietuva yra viena iš tų, kuri labai aiškiai pasakė ir anksti deklaravo, kad mes remiame dėl to, kad patys priklausome nuo tos taisyklėmis grįstos pasaulio tvarkos. Dėl to jinai turi būti apsaugota čia, jinai apsaugota ir ten. Tiek, kiek tokia maža valstybė kaip Lietuva pajėgs tai padaryti, tiek jinai tai darys.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Toliau bus diskusija, čia Seimo nariai paeiliui pasisakys už tai, kad pritaria ar nepritaria atsakymams. Ir viena, ir kita pusė turės galimybę pasisakyti iš tribūnos.
Prieš tai dar norėčiau suteikti žodį gerbiamam G. Surpliui dėl vedimo tvarkos.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Čia labiau replika, nes buvo paminėta mano pavardė. Ministras, nors interpeliacija jam, bet suabejojo mano lankomumu URKʼo posėdžiuose. Tai noriu pasakyti, aš ne tik stengiuosi visuose dalyvauti, bet dar ir dažnai pavaduoju pirmininkaujančius partijos narius. Pavyzdžiui, kai buvo Kalėdos ir Ž. Pavilionis tikrai buvo savo partijos sužlugdytas, man teko jį pavaduoti, bet ne apie tai. Tiesiog noriu pasakyti, kad tos ambasadorių atrankos tikrai kartais būna inicijuojamos chaotiškai ir dėl to ne visada pavyksta dalyvauti, bet būtent dėl to esu inicijavęs URKʼe parlamentinę kontrolę ir mes rudens sesijoje ją padarysime dėl ambasadorių skyrimo.
O šiaip, ministre, apskritai tikrai klausimų yra daug, kaip matėme iš interpeliacijos teksto. Aš manau, kad būtų prasminga (ne šitas žanras yra interpeliacija) tikrai organizuoti diskusiją Užsienio reikalų ministerijoje, į ją pakviestumėte ir partijų atstovus tikrai išsamiai, nuoširdžiai pasikalbėti apie tai, kur mūsų užsienio politika eina ir kur jinai turi nueiti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, siūlau apsibrėžti diskusijos laiką. Mano siūlymas būtų skirti 20 minučių, nes labai išsamiai buvo atsakyta į klausimus. Ar galime taip sutarti – 20 minučių diskutuoti? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju.
Taigi pirmiausia norėčiau pakviesti frakcijos vardu kalbėti R. Morkūnaitę-Mikulėnienę. Prašau į tribūną. Ji kalbės pritardama atsakymams. Prašau.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, sykį buvo daryta tokia sociologinė apklausa, kur greta vieno ar kito visiems žinomo Landsbergio buvo paminėtas Eugenijus Landsbergis. Neegzistuojantis žmogus surinko nemažai neigiamų vertinimų. Taigi abejingų šiai pavardei nėra. Tad opozicijai tikrai nereikėjo vargti su krūva klausimų, būtų užtekę įrašyti vieną žodį „Landsbergis“ arba du žodžius „Landsbergis kaltas“ ir viešojo eterio prasme jau būtų išsyk gavę dėmesio.
Kodėl kalbu apie viešąjį eterį? Klausimai, kurie užduoti ministrui, skirti ne vien jam, pavyzdžiui, ambasadorių skyrimas arba jau ne sykį atsakyti – Baltarusijos ar Kaliningrado tranzitas, arba išvis klaidingai formuluojami klausimai, todėl vertinti šią opozicijos iniciatyvą kitaip nei dėmesio siekimą, deja, man nepavyksta.
Mūsų laikais yra labai nemažai politikos administratorių ir labai nedaug politikos idėjų generatorių. Šitas politikas, kurį šiandien opozicija interpeliuoja, yra pastarasis. Tokie politikai ne administruoja procesus, bet juos kuria, brėžia kryptį į ateitį, randa sprendimus, kaip spręsti kylančius iššūkius. TS-LKD vadovaujama Vyriausybė, pirmiausia Užsienio reikalų ministerija, savo darbo kadencijos pradžioje užsibrėžė tikslą diversifikuoti Lietuvos eksporto rinkas tam, kad Lietuvos ekonomika būtų stipresnė, atsparesnė autoritariniams režimams.
Karas parodė, ką reiškia ekonominė priklausomybė nuo Rusijos ir kaip tai gali apriboti valstybių galimybes atsiplėšti nuo autoritarų įtakos. Šiandien ir Europos Sąjunga pripažįsta, kad ekonominė priklausomybė nuo autoritarinių režimų, tarp jų ir Kinijos, gali tapti nepakeliamai brangi ir pavojinga, todėl, pavyzdžiui, Europos Komisija rengia Europos svarbiausių žaliavų aktą ieškodama būdų, kaip mažinti priklausomybę.
Lietuva vykdo savarankišką užsienio politiką, gerbia tarptautinius ir dvišalius susitarimus. Dėl Kinijos pritaikyto Lietuvai ekonominio spaudimo ir šantažo Europos Sąjungos atsakas buvo vieningas ir palaikantis Lietuvą. Kolegoms norėčiau priminti, kad Kinija panašius principus taikė ir tokioms valstybėms kaip Australija, Pietų Korėja, Norvegija, Indonezija ir panašiai. Pekino vienpusiškai buvo įvestos ekonominės sankcijos Lietuvos verslo atžvilgiu.
2021 metų žiemą Lietuvoje į tai pradėję reaguoti politiniai oponentai skelbė juodžiausius ekonominius Lietuvos eksporto ateities scenarijus. Visgi nutiko priešingai, negu prognozavo opozicija. Lietuvos eksportas augo 30 %, lyginant su tuo pačiu 2021 metų laikotarpiu. Eksporto rinkų diversifikacijos politika ne tik pasiteisino, bet ir įgauna pagreitį. Pirmąjį 2022 metų pusmetį eksportas į indopacifikos šalis išaugo 60 % – nuo 250 mln. iki 400 mln. eurų. Taip pat 2021 metais pavyko pasiekti kiekybinį šuolį prekyboje su mūsų strateginiu parneriu Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Lyginant su 2020 metais, lietuviškos kilmės eksportas išaugo net 75 %.
Lietuvos partnerystė su Taivano sala jau atneša pirmuosius rezultatus. Lietuva netrukus bus pirmoji valstybė, kuriai Taivanas patikės savo lustų technologijos gaminimą. Lietuvos įmonė „Teltonika Group“ netrukus pasirašys susitarimą, leisiantį naudoti Taivano lustų licencijas ir patentus gaminti lustus. Lustai – tai strateginė prekė, ją gamina tik Taivanas, o Lietuva taps vienintele šalimi, kuriai bus perduotos šios technologijos.
Europinė politika. Agresyvėjanti Rusijos ir jos sąjungininkų politika per pastaruosius porą metų tapo stipriu išbandymu ne tik mūsų regionui, bet ir Europai. Baltarusijos režimo sukeltas nelegalių migrantų antplūdis, naudojant juos kaip ginklą ir atsakant į Europos Sąjungos pritaikytas sankcijas. Čia reikėjo ne tik sprendimų viduje, bet ir koordinavimosi su Europos Sąjunga. Sprendimai buvo priimami pozicijos ir opozicijos bendru sutarimu ir Europos reikalų komitete. Reikėjo ieškoti kontaktų su politikais migrantų kilmės šalyse. Visa tai buvo padaryta rezultatyviai.
Rusijos sukeltas karas visą Europos Sąjungą akimirksniu pastatė į naują realybę. Čia reikėjo ryžtingų ir greitų sprendimų. Lietuva buvo ir yra šių sprendimų smaigalyje. Pirmomis karo dienomis Europos reikalų komitete visi drauge sutarėme ir davėme mandatą bei įpareigojimą Užsienio reikalų ministerijai, kad reikalausime griežčiausių sankcijų Rusijai.
Atsakomybė yra mūsų visų. Ir aš manau, kad galime kartu didžiuotis, jog esame pagalba Ukrainai įvairiuose frontuose, todėl keistai skamba balsai iš opozicijos, kad Lietuva neva kažką netinkamai darė sankcijų politikoje. Lietuva yra patikima Europos Sąjungos, JAV ir kitų sąjungininkų partnerė. Iš jų mes girdime ir jaučiame visokeriopą palaikymą, drauge priimame sprendimus, esame vertinami dėl savo laikysenos.
Pagrindinio pranešėjo S. Skvernelio šiandien šioje tribūnoje girdėjome kalbą apie nacionalinius valstybės interesus. Jis įvardino ekonominius, saugumo, tai yra karo vengimą, sąjungininkų paiešką ir panašiai. Būtent tai ir įgyvendina šis užsienio reikalų ministras. Dvejus metus gyvename audrose, kurios nuo mūsų nepriklauso. Ne Lietuva tą chaosą sukėlė, o Baltarusijos ir Rusijos režimai. Aplinkybės apmaudžiai sunkios.
Lietuvos laikysena ginant laisvės ir demokratijos idėją, ginant vakarietiškos civilizacijos vertybes yra ryški ir nedviprasmiška. Dėl Lietuvos vykdomos užsienio politikos esame įdomūs ir girdimi net ir toli nuo mūsų geografiškai esančiose valstybėse. Australija, Japonija, Indija – valstybės, kuriose sprendimų priėmėjai girdi apie Lietuvą. Su šiomis valstybėmis stiprėja politinis ir ekonominis bendradarbiavimas.
G. Landsbergis neabejotinai yra matomas ir girdimas ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulio sostinėse. Joks kitas ministras neturėjo tokių asmeninių politinių ryšių su pagrindinėmis Vakarų valstybių sostinėmis nuo Vašingtono iki Londono, Paryžiaus, Berlyno ir kitų. Mūsų bendra veikla ir bendri sprendimai su strateginiais euroatlantiniais partneriais užtikrina mūsų saugumą, atveria kelius į dar glaudesnį visapusišką bendradarbiavimą. G. Landsbergis yra kviečiamas į vieną svarbiausių pasaulyje politikų lyderių, intelektualų, žurnalistų susitikimą – Davoso ekonomikos forumą. Paprastai ministrai į šį formatą nėra kviečiami, tad Lietuva tikrai turi kuo didžiuotis.
Aišku, daliai sėdinčių šioje salėje smagiau kvatoti rodant vieni kitiems šaudymo taikinius su užrašu „Gabrielius“. Vis dėlto, jeigu taip sunku susitaikyti, kad užsienio politiką sėkmingai į priekį veda G. Landsbergis, tai kviesčiau atsiriboti nuo asmeniškumų ir pasidžiaugti už valstybę, kad ji sugeba būti dinamiška, lanksti, ginanti savo interesus, stiprindama ryšius su šalimis partnerėmis, įgydama naujų draugų, atrasdama naujas eksporto kryptis ir taip duodanti naudos kiekvienam piliečiui. Ji yra ištikima vertybėms ir girdima bei atpažįstama pasaulyje. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Aš manau, kad dabartinė vykdoma konservatorių užsienio politika yra labai žalinga Lietuvai ir, noriu pasakyti, labai naudinga V. Putinui ir Rusijai. Jeigu mes kalbėsime vien tik apie „Belaruskalio“ trąšas ir apie tranzitą, ar jūs žinote, kad Baltarusija ir Rusija kartu eksportuoja 40 % pagamintų „Belaruskalio“ trąšų? Ar jūs žinote, kad dėl tokios vykdomos Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos politikos uždrausto tranzito trąšos pabrango daugiau kaip penkis kartus? Aš noriu paklausti G. Landsbergio, kiek milijardų jūs sukrovėte į Rusijos biudžetą ir už kiek už tą sumą buvo pagaminta raketų, tankų ir kitos kovinės technikos, su kuria yra naikinama Ukraina? Ar jūs tai skaičiavote?
Aš noriu jums pasakyti, kad A. Lukašenka, nepaisant to, kad yra diktatorius, nepripažino nei Krymo, nei Donecko, nei Luhansko okupacijos. Jis nepripažino ir šiandien nėra pripažinęs. Bet jūs viską darote, kad visiškai įstumtumėte į V. Putino glėbį ir kad jis neturėtų jokios manevro laisvės. Net šiandien A. Lukašenka, spaudžiamas ir visiškai įstumtas V. Putino ir G. Landsbergio į Rusijos glėbį, neleidžia savo kariuomenei dalyvauti tiesioginiuose veiksmuose prieš Ukrainą. Taip, Rusija pasinaudojo Baltarusijos teritorija ir tai yra mūsų politinė klaida. Mes galėjome viską daryti, kad Baltarusijoje nebūtų rusiškos kariuomenės, bet to mes nepadarėme. Atvirkščiai, darėme žingsnius, kurie naudingi yra V. Putinui ir Rusijai puolant Ukrainą.
Ponai, jūs pripažinkite savo klaidas. Čia yra daugiau negu klaidos. Nejaugi jūs nematote to, ką mato visi Lietuvos piliečiai ir net užsienio diplomatai? Šitokia politika daro milžinišką žalą. Aš noriu jums priminti, ponai konservatoriai, kad Amerika sankcijas yra panaikinusi rusiškoms trąšoms, ne baltarusiškoms. Noriu priminti, kad panaikinus sankcijas rusiškiems maisto produktams, o mes… Taigi Baltarusija tiesiogiai nedalyvauja kare. O mes statome sieną. Kodėl Amerika nestato sienos?
Taip pat noriu jums priminti, 20 metų kariavusi Amerika su Afganistano talibais ryšių nenutraukia, deda kiek gali daugiau pastangų, kad nors kiek būtų ten gerbiamos žmogaus teisės. Lygiai taip pat, išlaikydami elementariausius santykius su Baltarusija, mes galėjome pareikalauti, kad būtų išleisti visi žmonės, kurie buvo sulaikyti mitingų metu, kurie laikė, kad A. Lukašenka neteisėtai yra išrinktas prezidentu. Aš manau, būtų paleisti tie politiniai kaltiniai, jų šiandien nebūtų, bet dėka vykdomos jūsų politikos Baltarusijoje žmonės kenčia.
O Ukrainos kariuomenė turi dalį savo kariuomenės dislokuoti šalia Baltarusijos sienos, nes V. Putinas siekia, kad ir Baltarusijos kariuomenė pradėtų karą prieš Ukrainą, bet to dar nepavyksta. Štai jūsų užsienio politika. Aš manyčiau, kad tikrai ponas G. Landsbergis, suprasdamas žalingą, pražūtingą savo užsienio politiką, pats turėtų atsistatydinti ir nelaukti jokios interpeliacijos. Tokia politika yra nusikaltimas prieš Lietuvą.
O Astravo atominė elektrinė. Kieno pastangų dėka? Ar ne A. Kubilius važinėjo su dviratuku ir nematė, kad ten yra statoma? Sako, nepastatys, nebus jo. Nesiėmė jokių žingsnių, kad ten neatsirastų Astravo atominė elektrinė. Štai konservatorių vykdoma politika. Tai kartu dirba ranka rankon su V. Putinu.
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Petrai, kai prieš kurį laiką prabilai apie tai, kad Lietuvos užsienio politika pastūmėjo A. Lukašenką į V. Putino glėbį, aš maniau, kad apsimeti. Kadangi tai kartoji jau, atrodo, septintą kartą, supratau, kad tau apsimesti net nereikia. Tu jau toks esi. (Balsas salėje) Toks supratimas verčia pasakyti, kad Baltarusija su Rusija jau seniai sudarę Nepriklausomų valstybių sandraugą, seniai sudarę Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją, rengia bendrus karinius manevrus prie Lietuvos ir NATO sienos. Čia šnekėti apie tai, kad nepripažinome prezidento rinkimų rezultatų ir Lietuva yra kalta, kad A. Lukašenka kolaboruoja su okupantu ir agresoriumi V. Putinu, tikrai nėra jokia diskusija apie tai. Ne tai kad rimta, tai yra visiškai juodas populizmas arba visiškas kvailumas.
Šiandien vertinsime Seime užsienio reikalų ministro G. Landsbergio atsakymus į klausimus. Bet juk galima neformaliai vertinti ir klausimus, į kuriuos tenka atsakinėti. Štai kaip man atrodo tie 45 klausimai. Man atrodo kaip kokio pikto, nekvalifikuoto žurnalisto kabinėjimasis prie prelegento, na, tu tą atsakyk, tu tą atsakyk. O kodėl tas diplomatas, o kodėl tas ambasadorius? Prie ko nors reikia prikibti, bendro vaizdo nesugebama suformuluoti. Visa problematika išskaidoma į atskirus epizodus tiesiog pagal pavardes. Ir tai vadinama vertybinės užsienio politikos paieškomis arba vertybinės užsienio politikos kritika. Kartais šie klausimai man atrodė ir dezinformatyvūs. Na jau nekalbu apie tai, kad R. Lopata pavadintas tam tikro komiteto nariu, kai jis nėra to komiteto narys. Kai kaltinate, kad biurokratų parengti atsakymai, tai nežinau, kas rengė klausimus? Gal geriau, kad biurokratai jums klausimus parengtų, nedarytų tokių liapsusų, juos turbūt patys padarėte suneštiniame baliuje, bandydami sunešti 45 klausimus.
Bet svarbiausias dalykas, kad kritikuojant Lietuvos, ne G. Landsbergio, o Lietuvos, užsienio politiką norėtųsi matyti, kam ši kritika skirta arba kas yra kritikuojama, kokia vertybinė užsienio politika, kitokia užsienio politika konstruojama. Aš alternatyvos nematau, gerbiami opozicijos nariai. Klausimų daug, kaip trupinėlių. Koks patiekalas yra siūlomas Lietuvai kaip užsienio politika? Kritikuojama esama užsienio politika visiškai fragmentiškai, patiems nepateikiant jokio produkto. Mano manymu, tai nebuvo konstruktyvus bandymas pateikti interpeliaciją užsienio reikalų ministrui, kartu kritikuojant ir užsienio politiką. Tai, kad kritikuojamas G. Landsbergis, kritikuojamas ministras, kaip aš sakau, koks čia vyras, jei interpeliacijos nepraėjo. Tai normalu. Viskas gerai. Galų gale ar galėjo G. Landsbergis tikėtis per porą metų nesulaukti interpeliacijos? Na, turbūt nebuvo toks naivus, sulaukė to, kas ir turi būti. Bet svarbiausia, kad iš to niekas negimsta. Niekas ir negims ne tik balsų požiūriu, bet ir konstruktyvumo požiūriu nieko naujo nėra pasiūloma.
Šiaip jau mes turime atidžiai, apdairiai, atsargiai žiūrėti į mūsų valstybės užsienio politiką. Visada iki šiol didžiavomės, kad Lietuvos užsienio politika nuo pat nepriklausomos valstybės atkūrimo yra partijų konsensuso pagrindu vykdoma politika. Šie klausimai, arba tie priekabiavimai, man atrodo, gali sukelti abejonių, ar mes turime bendrą užsienio politiką? Turbūt yra taisytinų dalykų dabartinės ministerijos vadovybės ar vadovo veikloje, yra dalykų, kuriuos galima būtų plačiau aptarti, bet bendras užsienio politikos laukas, atrodo, iki šiol taip pat vyko. Šie klausimai šiek tiek išmuša iš vėžių, aš suprantu, tai yra tam tikras žanras, čia kitaip opozicija negali pasirodyti, tik kritikuodama kažką dėl kažko apie kažką. Nepavykusi šios dienos interpeliacija, man atrodo, turi turėti, gali turėti vieną teigiamą dalyką: sėdame ir konstruktyviai darbuojamės užsienio politikos erdvėse, jų yra labai daug. Atsiveriančios naujos Lietuvai ir pasauliui nematytos erdvės, kylantys tokie iššūkiai, kokių nebuvo pasaulyje, dar Z. Bžezinskio gal tik tolimose prognozėse prieš dešimtmetį sudėlioti, prašom, šiandien gula ant delno. Čia mes turime sėstis ir sutelktai galvoti apie internetinės erdvės naudojimą hibridinio karo metu, apie manipuliacijas kitose erdvėse, apie Arkties politiką, užsienio politiką Arkties erdvių atžvilgiu, kosmoso erdvių atžvilgiu. Ir štai paskutinis pusmetis, kai mes matome, kaip Rusija įjungia tuos mechanizmus, kurie kažkada pasaulio protų buvo numatyti tik prognozėse. Tai štai, jeigu visi suprasime, kad interpeliacija yra žaidimas, jį priimame tiesiog kaip neišvengiamą, privalomą vyriškumo išbandymą, tai po to turime sėstis ir tartis, kolegos, ir viena, ir kita pusė. Užsienio politika turi tarnauti tautos ir valstybės interesams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną G. Surplį.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad bent jau man atrodo, kad visa šios dienos, šio ryto diskusija apie užsienio politiką nėra diskusija apie vertybinį ar pragmatinį pasirinkimą. Interpeliacijos inicijavimas ir pats interpeliacijos tikslas buvo apie užsienio reikalų ministro profesionalumą, telkiančią arba netelkiančią užsienio politiką ir, beje, skaidrumą. Aš noriu pabrėžti, gerbiami kolegos, kad, nepaisant to, kaip mes šiandien visi balsuosime, klausimų tiek dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo, tiek dėl „Belaruskalij“ trąšų, tiek dėl Kaliningrado tranzito ir kitų dalykų ministrui turėjo ir Prezidentas, ir kitų ministerijų ministrai, ir koalicijos partneriai. Tai, kad šie klausimai šiandien yra svarstomi Seime, aš manau, nėra savaime smerktinas dalykas.
Kalbant apie tuos ambasadorių paskyrimus, vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad tai, jog dešimtadalis naujų šio ministro paskirtųjų į atstovybių vadovus yra ne karjeros diplomatai, turint omeny, kad ministras atėjo su labai aiškia ambicija, kad vis dėlto tai būtų karjeros galimybė ilgametį stažą, ilgametę patirtį sukaupusiems diplomatams, kelia klausimų. Ir aš nekvestionuoju, ar tai yra geri, ar blogi paskyrimai, aš kvestionuoju, kad modelis, na, turbūt neveikia taip, kaip ministras norėjo, ir tai verta atskiros diskusijos.
Mes nei interpeliacijos tekste (man neteko garbės jį pasirašyti, nepaisant, ką premjerė apie tai galvoja), nei šiandien diskusijose nieko negirdėjome apie nuolatinį ministro konfliktavimą su Prezidentu, dėl ko mes dvejus metus neturėjome ambasadoriaus Europos Sąjungoje, nieko negirdėjome apie tai, kodėl Lietuvos atstovybė Taivane yra pavadinta atstovybe Taipėjuje, o ne analogiškai, kaip leidome taivaniečiams pavadinti atstovybę Lietuvoje, nes apie tai buvo užsiminta interpeliacijoje.
Taigi aš suprantu, kad šios dienos interpeliacijos žanras mus nuvedė į nereikšmingas diskusijas ir į pasimėtymą replikomis. Aš tikrai kviečiu, jeigu (pabrėžiu – jeigu) šiandien interpeliacija nepavyktų, užsienio reikalų ministre, rasti laiko ir noro, pakviesti į diskusiją, ji gali būti uždara, ir partijų atstovus, ir politologus, ir galbūt verslininkus pasikalbėti apie tai, kur mūsų užsienio politika eina ir kur mes turime bendrus taškus. Aš manau, kad tų bendrų taškų tiek tarp partijų, tiek su visuomene yra daugiau, negu mums čia atrodo besiginčijant Seime, bet juos surasti galėtų padėti ta nuoširdesnė, atviresnė, o ne į interpeliacijos žanrą įsprausta diskusija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norėčiau į tribūną pakviesti Ministrę Pirmininkę I. Šimonytę, ji pasisakys be eilės, vadovaujantis Seimo statuto 108 straipsnio 4 dalimi.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Taigi kas negerai su Lietuvos užsienio politika? Interpeliacijos yra 45 klausimai ir nė vieno apie politiką. Junginio „užsienio politika“ nėra nė viename klausime, apskritai net žodžio „politika“ mes nesutinkame tame, kas yra politinė procedūra. Žiūrėkime konkrečiau. Gal ministras per colį ar centimetrą nukrypo nuo Vyriausybės programos ir opozicija kvestionuoja programos ir realių veiksmų neatitikimus? Ne. Interpeliacijoje nėra keliami jokie programiniai klausimai. Interpeliuojantys neturi nė vieno klausimo ar dvejonių dėl šiuo metu rengiamo politinių partijų susitarimo dėl atnaujinamų užsienio politikos krypčių. Tai gal ministras nederamai atstovavo šaliai, diskreditavo šalį? Ne. Nebent pirmą kartą gautas pakvietimas į prestižinį pasaulio lyderių forumą Davose būtų laikomas agresyviu išsišokimu.
Teisus buvęs premjeras G. Kirkilas sakydamas, kad nelengva paruošti interpeliaciją. Neužtenka perskaityti antraštes. Klausimus reikia turėti fundamentalius, esminius – kitaip kyla rizika apsijuokti. Dabar gi išties atrodo, kad kažkur buvo palikta atversta knyga ir buvo galima kiekvienam praeinančiam įrašyti klausimą nuo savęs taip neišvengiant klausimų tarpusavio prieštaros, kai vienu metu priekaištaujama ir už kažką, ir už kažką absoliučiai priešingo.
Tai apie ką yra ši interpeliacija? Atrodytų, kad gal tai yra dūmų uždanga pridengti klausimus apie išjungtą poligrafą ir atitraukti dėmesį nuo kitų metų biudžeto, dėl kurio „fundamentaliu“ klausimu tapo pešiojimasis, kada baigsis PVM lengvata, kurios didžiausią naudą gauna greituoju maistu prekiaujančios įstaigos.
Vietoj fundamentalių klausimų turime beveik ikiteisminį tyrimą. Susidaro įspūdis, kad klausimai rašyti ne dėl politinio dokumento, ne dėl interpeliacijos, bet dėl kažkokio tardymo. Daug gandų lygio, daug spekuliavimo faktais, daug bandymų kurti šešėlius dėl paskyrimų, daug žongliravimo pavardėmis, bet nieko apie politiką, apie strategines kryptis, apie fundamentalius požiūrius, kurie leistų išgryninti – gal išties kažkas su ta užsienio politika yra negerai. Štai tik keletas pavyzdžių, kaip provokuojama klaidingus teiginius patvirtinti kaip faktus.
Prekybos atstovybė Taipėjuje sąmoningai ar ne painiojama su diplomatine atstovybe, o tokiu būdu painiojamas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos daržas su Užsienio reikalų ministerijos daržu. Teigiama, kad Lietuvos pavyzdžiu dėl atstovybės niekas nepasekė, bet faktai rodo, kad atstovybes Taivane turi keliolika Europos Sąjungos valstybių. Situacija dėl Rusijos piliečių atvykimo į šalį, teigiama, nesuvaldyta. Faktas, kad buvome griežčiausiai Europos Sąjungoje reguliavę Rusijos piliečių įsileidimą – tranzitu atvažiavę tranzitu ir išvažiuodavo. Ir taip toliau.
Gal tai tik techninės klaidos, bet galimai vadinamieji numanomieji klausimai, kai norima ne išgirsti atsakymą, o primesti viešumai savo įsitikinimą kaip faktą.
Antakiai kyla skaitant 18 ir 19 klausimus apie Lietuvos ambasados Ukrainoje evakavimo detales iš esmės prašant, kad būtų pateikta žvalgybinių institucijų disponuojama informacija, kuri įdomiausia turbūt yra agresorės pusei.
Kai nepasakoma, kas daroma blogai, belieka spėlioti, kam opozicija išties nepritaria. Gal per daug dedame pastangų padėdami Ukrainos kovoje ne tik už savo, bet ir mūsų laisvę? Gal turėtume nebepadėti visiems ginantiems savo laisves ir teises, atsisakyti misijos tarptautiniais formatais būti persekiojamų, patiriančių genocidą ar netekusių savo teisių balsu? Atsisakyti remti Baltarusijos opoziciją, kurios lyderiai glaudžiasi Lietuvoje dar buvusios Vyriausybės kvietimu? Gal į sankcijų režimams klausimus turėtume žiūrėti kažkaip lepeniškiau? Meluoti žmonėms, kad egzistuoja kažin kokios sankcijos, kurios Rusiją veiks ir mūsų niekaip, ir jau visai niekaip niekaip mūsų nepalies? Meluoti žmonėms, kad energetikos, maisto kainų šuolis yra susijęs ne su tuo, kad V. Putinas išnaudoja per ilgą laiką Vakarų sukurtas priklausomybes, bet su kažin kokia mūsų pačių dabar daroma klaida?
Dabar mokame už ankstesnes klaidas, kurių buvo galima nepadaryti, bet praeities nepakeisi. Moka ir tie, kurie turėjo kitą nuomonę, taip, kaip mes, bet tokia yra solidarumo kaina.
Aišku, nežinome aiškaus interpeliacijos autorių požiūrio ir dėl to yra labiausiai gaila. Jie jo nepasako ar bandydami pasakyti prieštarauja patys sau, kaip prieštarauja Vyriausybei ir už griežčiausią Europos Sąjungos sankcijų interpretavimą, ir už sprendimą atsižvelgti į Europos Komisijos gaires, ir už „Belaruskalij“ trąšų tranzitą, ir už „Lietuvos geležinkelių“ nuostolius šį vežimą nutraukus. Už principinę laikyseną, kad kitos šalys neturi įgaliojimų stabdyti stiprėjantį Lietuvos bendradarbiavimą su Taivanu, pliekia tie, kurie dar neseniai šioje salėje balsavo už Seimo rezoliuciją, smerkiančią uigūrų genocidą.
Galiausiai ko nepripažįsta interpeliacijos autoriai, nors tai yra akivaizdu? Turime aktyvią tarptautinę lyderystę – ministro balsas girdimas ir tik kurčias jo negirdi. Turime naujos redakcijos Diplomatinės tarybos įstatymą su esminiu diplomatų korpuso problemų sprendimu stiprinant tarnybą, darant ją konkurencingą ir patrauklią. Ir čia negaliu nereferuoti į kolegos G. Surplio pastabas, nes įdiplomatinti galimybių ministras dabar jau nebeturi ir pats jų atsisakė.
Trečia. Turime nuoširdžius partnerių vertinimus. Vienu jų ir norėčiau pabaigoje pasidalinti. A. Blinkenas po vieno pokalbio su G. Landsbergiu pasakė taip: „Vertinu kaip kolegą, vertinu jūsų balso stiprumą, vertinu santykių užtikrintumą.“
Labai dažnai teko girdėti kai kurių opozicijos kolegų deklaruojamą susirūpinimą partnerių gerove, nors iš pačių partnerių – nei NATO, nei Europos Sąjungoje, nei kitu formatu – tokio susirūpinimo girdėti dėl tų pačių dalykų neteko. Priešingai, tekdavo girdėti paramą ir padėką. Kartais apimdavo jausmas, o kas jeigu mūsų strateginiai partneriai yra gal ne tie patys? Bet su viena kita A. Lukašenkos išsiilgusia išimtimi aš žinau, kad taip nėra, todėl ir siūlau diskutuoti išties užsienio politikos klausimu, antraip visa tai labiau panašėja į interpeliaciją vien dėl garbingos pavardės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. (Plojimai) Laikas, skirtas diskutuoti, baigėsi. Dabar pagal Statutą yra numatyta galimybė interpeliaciją gavusiam pareigūnui pasakyti baigiamąjį žodį. Atsiklausti turiu, ar gerbiamas Gabrielius norėtų dar pasisakyti. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, gerbiama premjere, nesijaučiu vertas gražių žodžių iš savo kolegų, iš tikrųjų tik noriu padėkoti visiems, kurie nuoširdžiai domisi užsienio politika, ir visiems, kurių širdys yra čia ir kurie iš tikrųjų gilinasi ir palaiko, ir ieško geriausių sprendimų Lietuvai. Iš tikrųjų su visais dirbome iki šiol, dirbsime toliau. Jeigu, žodžiu, interpeliacija pasibaigs, pasibaigs kaip nors, neabejoju, kad rasime sprendimus. Paaiškinsiu toliau. Mielas Giedriau, esate tikrai kviečiamas. Organizavome susitikimus ir Užsienio reikalų ministerijoje, ir pats atėjau į Seimą. Žodžiu, tą tikrai toliau darysime.
Dar sykį ačiū. Iš tikrųjų džiaugiuosi, kad Lietuva galų gale turi tai, ką būtų galima pavadinti bent priartėjimu prie debatų apie užsienio politiką. Linkiu tą išlaikyti galbūt ne tik interpeliacijos formatu, bet galbūt pasvarstyti apie tai, kad, na, parlamente galėtume turėti tikrai išsamią diskusiją valstybei labai svarbiais, būtent politiniais, o ne tiesiog reikalų, klausimais. Dar sykį ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas Sauliau, ar norėtumėte pasisakyti iš tribūnos? Kviečiu.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiami kolegos, išties galbūt norėtųsi kitaip pasisakyti, tačiau tie palaikytojai ir šlovintojai, kurie kalbėjo… Na, norisi reflektuoti ir į ministro, užsienio reikalų ministro, pasisakymą. Tikrai klausimai, kurie buvo suformuoti, buvo apie Užsienio reikalų ministerijos ir ministro veiklą, ir be reikalo premjerė čia kalba dabar apie interpeliaciją užsienio politikai. Klausimas ne apie tai, mes turime žanrą, parlamentinės kontrolės žanrą, kai kalbame apie valstybės pareigūnų, šiuo atveju – konkrečių atitinkamų ministrų ir užsienio reikalų ministro, veiklą. Kalbama apie ministerijos ir ministro veiklą, o ne apie užsienio politikos interpeliaciją.
Keletas pastebėjimų, ką ministras pasakė dėl įdiplomatinimo. Taip, per 30 metų buvo visokių istorijų. Mes turime ir gerbiamos Prezidentės D. Grybauskaitės visą komandą įdiplomatintą, kai baigė kadenciją, ir po pirmos kadencijos, ir po antros. Tokia praktika buvo, bet jūs iškėlėte savo mintį, idėją ir įstatymą, kad tai turi baigtis. Turbūt visų buvo lūkesčiai tokie, kad ir pasibaigs, ir dabar daryti išimčių, jeigu paprašo, kad ir aukščiausias šalies pareigūnas, matyt, nebūtų tikslinga ir naudinga.
Dėl karo Ukrainoje. Jūs paminėjote ir premjerė pasakė, jeigu jūs turite kokių nors savo pastebėjimų, pozicijų dėl taktinių dalykų, dėl vertybinių dalykų, tai jūs esate kitoje pusėje. Jeigu turite kitokią nuomonę, galbūt diskusiją, kitoje pusėje, tai čia yra pats blogiausias dalykas, kai mes pradedame tokiais klausimais skirstytis į vieną ar kitą pusę. Aš galiu tik paminėti, kad mūsų Vyriausybės laiku, kai nė viena valstybė to nedarė, Lietuva buvo viena pirmųjų valstybių, kuri teikė ginkluotę Ukrainos pajėgoms. Ginkluotę, vadinamąją letalinę ginkluotę. Man tris kartus teko lankytis Ukrainoje ir įvairiais formatais remti Vyriausybę, ir būti fronto linijoje Avdijivkoje, ir savo rankomis, akimis ir kojomis matyti Lietuvos Respublikos indėlį atstatant mokyklą ir kitą infrastruktūrą, poliklinikas ir visa kita. Taigi skirstyti į vieną ar kitą pusę ar kas daugiau palaiko, ar mažiau palaiko Ukrainą, manau, neteisinga.
Lygiai taip pat kaip ir požiūris į pasaulio geopolitikos žaidėjus, tarp jų ir į tą pačią Kiniją, ir kitus mūsų sąjungininkus. Taip, mes esame visi solidarūs prisiimti tam tikrus praradimus ir nuostolius kaip valstybė. Bet tą turime daryti solidariai su visa Europos Sąjunga ir su kitomis valstybėmis. Nėra verta vien tik Lietuvai visą laiką būti pirmai ir daugiausiai to prisiimti. Taip, mes stipriai remiame, bet kas gali paneigti? Manau, kad niekas nepaneigs, kad ta pati Lenkija remia turbūt labiausiai iš visų pasaulio valstybių Ukrainą, tiek kalbant apie ginkluotą konfliktą ir karą, tiek ir apie humanitarinę pagalbą, bet tai netrukdo Lenkijos Prezidentui dalyvauti įvairiuose vizituose ir susitikti su Pekino oficialiais pareigūnais. Lygiai taip pat, kaip mes matėme, kas vyko, koks kontaktas įvyko Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento ir tos pačios Kinijos vadovo.
Taigi turėti nuomonę, turėti poziciją ir pozicija atstovauti savo žmonių ir savo valstybės pagrindiniams nacionaliniams interesams, manau, požiūris yra teisingas ir sveikintinas. Tikrai, ką pasakė gerbiamas kolega E. Gentvilas, kad mes dabar kritikuojame Lietuvos užsienio politiką, o ne G. Landsbergio politiką. Deja, kartais susidaro toks įspūdis, kad yra personaliniai užsienio reikalų ministro sprendimai ir jo politika, o taip tikrai neturėtų būti.
Yra dar, ką pasakė premjerė, apie poligrafą, tai matėme tokius bandymus pasakyti, kad čia yra susiję su kokiomis nors istorijomis. Aš manau, kad nemažai klausimų dėl užsienio reikalų ministro veiklos kyla dėl jo komandoje esančio viceministro, konkrečiai M. Adomėno. Noriu tik pacituoti. Citata: „Deja, turime konstatuoti, kad M. Adomėnas, būdamas partijos nariu tenkino „MG Baltic“ interesus, poreikius, siekė su jais sukurti draugiškus santykius, vykdė jų tam tikrus prašymus ir mainais už galimai finansinę arba kitokią paramą.“ Citata yra jūsų partijos nario, kandidato į Vilniaus merus gerbiamojo V. Benkunsko, ne mano sugalvota. Tai partijoje toks žmogus būti negali, bet viceministru gali būti. Klausimų taip pat kyla įvairiausių, bet, kaip pasakė ir gerbiamas ministras, ir kolegos, diskutuokime ne apie tai, ne apie G. Landsbergį, M. Adomėną, S. Skvernelį ar G. Surplį, diskutuokime apie užsienio politiką. Ar ta užsienio politika šiandien atitinka iš tikrųjų esminius Lietuvos Respublikos ir jos žmonių interesus? Taip pat ir pragmatinius interesus.
PIRMININKĖ. Dėkoju visiems pasisakiusiems diskusijoje. Dabar turime apsispręsti dėl redakcinės komisijos parengti interpeliacijos projektą sudėties. Pagal šio Statuto reikalavimus ne mažiau kaip trečdalį komisijos narių turi sudaryti interpeliacijos pateikėjai. Dabar perskaitysiu visą sąrašą. Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ – L. Savickas, Socialdemokratų partijos frakcija – K. Vilkauskas, Lietuvos regionų frakcija – J. Pinskus, Darbo partijos frakcija – V. Valkiūnas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija – G. Surplys, jis vienintelis yra nepasirašęs, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija – M. Lingė, Ž. Pavilionis, S. Šedbaras, A. Vyšniauskas, Liberalų sąjūdžio frakcija – A. Lydeka ir Laisvės frakcija – M. Matijošaitis. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti šiai sudėčiai? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Kviečiu šią komisiją rinktis poilsio zonoje ir svarstyti klausimą. Seimo posėdžių salės kairėje pusėje. Kairėje man, dešinėje jums.
12.04 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2147(2) (priėmimas)
Gerbiami kolegos, pereiname toliau. Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2147(2). Priėmimo stadija. Toliau posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas P. Saudargas.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, paskelbtas klausimas, taigi einame pastraipsniui, nes jokių pasiūlymų, pataisų nėra. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Galime? Dėkoju, pritarta.
Dėl 2 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju, pritarta.
Motyvai dėl viso projekto. Gerbiamas M. Majauskas kalbės už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Matau, kad yra užsirašę tik kalbantys už, tai galbūt sutrumpinsiu savo pasisakymą atkreipdamas dėmesį, kad yra nuosekli Lietuvos valstybės politika mažinti darbo santykių apmokestinimą. Tą darė ir ankstesnė Vyriausybė, tą daro ir ši Vyriausybė užtikrindama, kad socialinė atskirtis sumažėtų. Mažina darbo santykių apmokestinimą siekdama užtikrinti, kad būtų paskata žmonėms dirbti, tą daro siekdama užtikrinti, kad patys žmonės galėtų apsispręsti, kur jie norėtų išleisti savo sunkiai uždirbtus pinigus. Aš kviečiu pritarti šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat už kalbės gerbiama V. Aleknaitė-Abramikienė. Tačiau aš jos salėje lyg ir nematau. Tuomet G. Paluckas iš kitos pusės. Prašom. Ir jo nėra. Tai gal gerbiamas V. Gapšys yra? Yra. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Esu. Dėkoju. Žinoma, tai, kad didėja neapmokestinamasis pajamų dydis, yra gerai, taip ir turi būti, tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į kai kuriuos niuansus. Pritardami šiam projektui mes turėtume pasakyti ir kitą dalyką, mes turime tokį politinį tikslą, ir daugelis politinių partijų pasisako, kad neapmokestinamasis pajamų dydis turėtų būti suvienodintas su minimalia mėnesine alga. To tikslo mes siekiame, siekiame, lyg vejamės, bet, deja, jis kaip tolsta, taip tolsta. Čia buvo opozicinių frakcijų pasiūlymų tai padaryti šį politinį sezoną. Nors ir nepavyko, tam reikėtų tikrai milžiniškų lėšų, bet dėl ateities mes turėtume prognozuoti ne tik kad artėsime prie to tikslo, bet ir kokiu greičiu artėsime.
Aš manau, kad su neapmokestinamuoju pajamų dydžiu mes turime ir kitų iššūkių, tai yra mes galėtume tai panaudoti kaip pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus. Ir už vaikus galėtume skirti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį. Deja, valdančioji koalicija tai blokuoja. Aš manau, tai yra šito klausimo neišbaigtumas. Todėl palaikydami šį pasiūlymą mes kreipiamės į valdančiuosius – paimkite šį klausimą ir spręskite iš esmės. Mes pasiruošę žiūrėti taip, kad neapmokestinamasis pajamų dydis padėtų dirbantiems žmonėms, o kartu ir būtų tam tikra mokestinė priemonė, kuri galėtų skatinti asmenis dirbti ir gauti tam tikras lengvatas, kai jos jiems priklauso.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas P. Gražulis. Irgi nematau. Kažkaip kolegų šiandien mažokai. Tuomet gerbiama premjerė I. Šimonytė – už. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Jeigu ne gerbiamas Vytautas, tai gal būčiau ir nekalbėjusi, nes, man atrodo, nėra kokių nors didesnių nesutarimų dėl šio įstatymo projekto. Bet vėlgi būtų gerai, nors nuoseklus nenuoseklumas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių politikų savybių Lietuvoje, kad būtume bent šiek tiek nuoseklūs.
Prieš keletą metų buvusios Vyriausybės iniciatyva buvo atlikta reforma ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis už vaikus buvo pakeistas išmoka už vaikus. Ir buvo pakeistas motyvuojant tuo, kad papildomu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu negali pasinaudoti žmonės, kurių pajamos yra mažesnės. Jeigu jau sykį Lietuvos politikai susitarė dėl paramos vaikus auginančioms šeimoms vienu būdu, tai galbūt nebūtų labai gražu dabar bandyti vėl grįžti ir, kadangi koalicija yra kita, tai kitai koalicijai pasiūlyti tokią pačią naštą biudžetui uždėti ir per mokesčių lengvatas.
Kas yra dabar siūloma, tai yra tiesiog anksčiau priimtų sprendimų tąsa, kai atsižvelgiama į ekonomikos dinamiką, ir todėl raginčiau kolegas pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Trys pasisakė. Gal grįžo gerbiami kolegos, nors vienas iš tų, kurie buvo užsirašę? Ne, nematau. Tada balsuojame, gerbiami kolegos, susikaupiame, grįžtame į savo darbo vietas, nes mes esame balsavimo lange. Čia kolegos replikavo, kada balsavimas, tad mes galime balsuoti, dabar ir balsuosime. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2147(2). Taigi balsuojame dėl šio įstatymo priėmimo. Gerbiami kolegos, nesiblaškykime po salę, mes esame balsavimo lange ir dabar bus daug balsavimų tiek dėl pasiūlymų, tiek dėl pačių projektų.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 128, balsavo 127: už – 126, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi įstatymas priimtas. (Gongas)
12.11 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2148(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2148(3). Taip pat priėmimas. Čia bus keletas pasiūlymų. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką į tribūną.
J. Razma – dėl vedimo tvarkos. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, balsavimo langą galbūt reikėtų pratęsti iki posėdžio pabaigos ar kaip, nes 12 val. 10 min. jis formaliai baigiasi.
PIRMININKAS. Jūs visiškai teisus, mes jau vieną minutę kaip pabaigę, tai pratęsiame iki tol, kol apsvarstysime rytinio posėdžio klausimus, pratęsiame balsavimo langą. Kviečiu komiteto pirmininką į tribūną, dirbsime prie projekto, nes buvo pasiūlymų.
Taigi dėl 1 straipsnio buvo kolegų Seimo narių V. Mitalo, I. Pakarklytės, M. Matijošaičio pasiūlymų. Aš suponuoju, kad 29 palaikantys yra, mes galime svarstyti ir aš sudarysiu sąlygas tada gerbiamam V. Mitalui pristatyti pasiūlymą. Prašau.
V. MITALAS (LF). Dėkui, pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, teikiu su kolegomis siūlymą metams pratęsti PVM lengvatą viešojo maitinimo įstaigoms. Dabar šiam sektoriui po tam tikro nežinojimo laikotarpio Vyriausybė siūlo pratęsti lengvatą pusmečiui, aš dėkoju Vyriausybei už tai ir manau, kad tai iš esmės parodo, kad lengvata atskiriems sektoriams esant tam tikroms sąlygoms vis dėlto yra svarstytinas klausimas, dėl to mes sutarėme.
Mūsų siūlymas pratęsti metams, na, nei naujas, nei netikėtas, nuosekliai dėl to pasisakėme jau kelis mėnesius įvertinę informaciją, kurią mums Biudžeto ir finansų komitete pateikė VMI. Lengvatos įvedimas sutapo su sektoriaus apyvartos augimu, tokiu staigiu, kurio nepaaiškintume nei sezono įtaka, nei kad visi gyventojai staigiai suplūdo į restoranus. Yra tikrai tvirtas pagrindas teigti, kad pamatėme rimtą šešėlio sumažėjimą sektoriuje, kuris dominuoja smulkiajame versle, jame, mes visi žinome, na, nelegalaus darbo tikrai yra nemažai. Tą išduoda ir GPM surinkimo skaičiai, šiemet iš viešojo maitinimo sektoriaus daugiau nei 80 % didesni nei praėjusiais metais. Dėl to fiskalinį šio siūlymo aspektą nėra taip lengva apskaičiuoti, kaip mes čia kartais mėginame, nes PVM surinkimas pusę metų gali būti mažesnis, bet kitų mokesčių surinkimas, tikrai yra pagrindas, bus didesnis. Tai taip pat bus rimta paskata sektoriui planuoti savo veiklą aiškiai bent metus į priekį, jis, na, ne tik yra dominuojamas smulkiojo verslo, bet ir patiria dabar jau ne kovido, bet ženkliai sumažėjusio turistų skaičiaus įtaką.
Šiemet mes, primenu, pasiekėme tik 62 % turistų skaičiaus, palyginti su priešpandeminiu laikotarpiu. Todėl siūlau šį sprendimą priimti ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas kelis kartus svarstė šį įstatymo projektą džiaugdamasis tuo, kad maitinimo sektoriaus absoliučią daugumą sudaro smulkusis verslas, nes absoliuti dauguma Europos Sąjungos šalių taiko būtent tokį sumažintą tarifą. Pritaikę mažesnį tarifą matėme, jog šis sektorius skaidrinosi, oficialiai mokėjo atlyginimus, mokėjo pelno mokestį, mokėjo didesnį gyventojų pajamų mokestį. Atsižvelgdamas į tai, jog mažesnis tarifas išsaugojo darbo vietas, o padidinę mokesčius metų viduryje mes galime matyti atvirkštinį procesą, Biudžeto ir finansų komitetas balsavo ir pritarė šiam siūlymui už balsuojant 8, susilaikius 4. Siūlymui buvo pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar motyvai. Už – gerbiamas L. Savickas.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, motyvus puikiai pristatė ir Vytautas, ir taip pat reikia padėkoti BFK, ieškojusiam kompromiso ir galų gale jį radusiam. Akivaizdu, kad diskusijos buvo ir dėl reikšmingesnio išplėtimo. Diskusijos buvo iš esmės dėl ilgalaikės, neribotos lengvatos taikymo, tačiau pasiektas kompromisas pratęsti metams tikrai atliepia šio laikmečio iššūkius. Mes turime sektorių, vis dar bandantį atsigauti po pandemijos situacijos. Mes turime sektorių, susiduriantį su daugybe kaštų iššūkių šiandieną. Mes turime (…) segmentą. Tai yra visų pirma smulkusis ir vidutinis verslas. Tai yra ne tik restoranai kaip prabangos paslauga, bet tai yra maitinimas mūsų vaikų darželiuose, mokyklose ir daugelis kitų aspektų, šiandien ypač jautrių didelės infliacijos kontekste. Labai tikiuosi, kad šis pasiektas kompromisas šiandieną bus perkeltas ir į posėdžių salę. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama ministrė G. Skaistė – motyvai prieš.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nepaisant to, kad yra didelis noras vadinti šį pasiūlymą kompromisiniu, visgi kompromisinį pasiūlymą pateikė Vyriausybė, nes pirminė idėja buvo atsisakyti sektorinių pridėtinės vertės mokesčio lengvatų, įvestų pandemijos metu. Atsižvelgiant į diskusijas buvo pasiūlytas kompromisinis sprendimas pratęsti lengvatą pusei metų tam, kad būtų galima jos atsisakyti tuomet, kuomet šildymo sezonas bus pasibaigęs ir santykinai, matyt, lankytojų restoranuose bus daugiau.
Reikia atkreipti dėmesį, kad lengvata buvo pasiūlyta kaip parama pandemijos metu uždarytiems verslams. Pandemijos ribojimai baigėsi, tačiau, atrodo, lengvatos yra neterminuotos. Tuo tarpu energetinė krizė visgi visiems verslams smogė vienodai ir parama turėtų būti horizontali. Vyriausybė pristatė 2,5 mlrd. eurų vertės paketą verslui padėti. Jame buvo numatytos trys skirtingos priemonės, skirtos energetinei krizei sušvelninti ir pritaikytos visiems verslams. Man atrodo, tiek šis sektorius, tiek visi kiti sektoriai turėtų šia parama pasinaudoti vienodai.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įvairios tarptautinės organizacijos – Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas, EBPO – visos, kurios lankėsi Lietuvoje pastaruoju metu, rekomendavo atsisakyti šių lengvatų. Visos argumentuoja labai panašiai, kad iš principo pusė sektoriaus įmonių nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir šia lengvata apskritai nepasinaudoja.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš tų, kurios pasinaudoja, pusė įmonių iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų šiame sektoriuje gauna vos 10 % lengvatos naudos. Tuo tarpu didžioji lengvatos nauda tikrai koncentruojasi dideles apyvartas turinčiose įmonėse. Sąrašo viršuje tikrai puikuojasi greitojo maisto restoranai, tinkliniai restoranai.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad du trečdaliai šio sektoriaus įmonių apskritai nemoka jokio pridėtinės vertės mokesčio, nes susidaro skirtumas tarp normalaus tarifo ir lengvatinio tarifo. Ne tik nemoka pridėtinės vertės mokesčio, bet ir susigrąžina pridėtinės vertės mokestį, taip susimažindamos kitus mokėtinus mokesčius. Mano nuomone, šios lengvatos taikymas yra netikslingas. Būtų tikslinga jį nustoti taikyti metų viduryje, kaip ir yra pasiūliusi Vyriausybė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dabar balsuosime dėl Seimo narių V. Mitalo, I. Pakarklytės, M. Matijošaičio pasiūlymo. Prašom balsuoti dėl pasiūlymo, jis ką tik buvo aptartas.
Užsiregistravo 131, balsavo 131: už – 70, prieš – 38, susilaikė 23. Taigi pasiūlymui yra pritarta.
Toliau dėl to paties straipsnio yra kitos Seimo narių grupės – Seimo narių V. Gapšio, V. Giraitytės-Juškevičienės, I. Kačinskaitės-Urbonienės, A. Mazuronio, V. Fiodorovo – pasiūlymas. Sudarysime galimybę pristatyti. Gal gerbiamas V. Gapšys pristatys, taip?
V. GAPŠYS (DPF). Aš? Gerai.
PIRMININKAS. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pasiūlymas iš esmės yra dėl to, ką svarstymo metu teikė komitetas. Tai yra ne tik dėl maitinimo paslaugų, tačiau dar ir dėl atlikėjų bei sporto paslaugų. Todėl, aš manau, jis yra platesnis, iki metų būtų pratęsta visiems sektoriams. Tuomet būtų labai aišku, labai vienodai, neišskiriant, kad pandeminiu laikotarpiu vieni gavo galimybę taikyti mažesnį pridėtinės vertės mokestį, po pandemijos – kiti. Manau, kad kiti metai bus tikrai sudėtingi šitiems verslams ir šitoms veikloms, nes vartojimas, tikėtina, gali mažėti. Manau, kad šios lengvatos pratęsimas metams būtų tas adaptacinis laikotarpis, kai mums nereikėtų ieškoti kitų priemonių, kurios, kaip matome, kartais stringa, nors ir dizainas jų parengtas, tačiau faktinis panaudojimas stringa. Todėl aš manau, kad mažesnio pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymas būtų tinkama priemonė platesniam subjektų ratui. Vėlgi tai yra tai, ką buvo komitetas siūlęs svarstymo metu, kur dėl balsavimų, tam tikrų keistų turbūt pateikimų nebuvo gerai išdiskutuota ir pabalsuota. Todėl siūlome šiandien palaikyti būtent tą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš suteikdamas žodį komiteto pirmininkui atkreipiu Seimo dėmesį, kad pagal Statuto 157 straipsnį mes balsuosime tik dėl 2 dalies, tai yra dėl 8 ir 9 jūsų pasiūlymo punktų, nes dėl kitų Seimas jau yra apsisprendęs per ankstesnį balsavimą, kai balsavo dėl V. Mitalo ir kitų pasiūlymų. Teisingai? Visi vienodai suprantame? (Balsai salėje) Gerai. Svarstome toliau. M. Majauskas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, komiteto nuomonė. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, taip pat gana išsamiai diskutavome ir dėl šio siūlymo. Pažymėtina, kad didelė dalis Europos Sąjungos valstybių taiko sumažintą PVM tarifą ne tik kultūros, bet ir sporto renginiams, taip pat atlikėjų teikiamoms paslaugoms. Taip pat komitetas atkreipė dėmesį, jog sporto klubų veiklos analizė rodo, kad didelė dalis šio sektoriaus priklauso aukštai bankroto rizikai, tikėtina, kad išvengti bankroto bangos šiam sektoriui padėjo ir nuo 2021 m. liepos 1 d. taikomas sumažintas tarifas. Tyrimai taip pat atskleidžia, kad lietuviai aktyviai gyvensenai skiria vis dar per mažai dėmesio. Remiantis tarptautiniais tyrimais, kas ketvirtas Lietuvos gyventojas turi antsvorio problemų, o sergamumas širdies ligomis šalyje – vis dar vienas aukščiausių visoje Europoje. Todėl valstybė turi skirti ypatingą dėmesį žmonių sveikos gyvensenos skatinimui ir prisidėti prie šio sektoriaus sėkmingo veikimo. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus Biudžeto ir finansų komitetas balsavo: 7 komiteto nariai pasisakė už, 4 susilaikė, todėl šiam siūlymui komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už pasiūlymą – L. Savickas. Prašom.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū už žodį. Raginimas mūsų iš tikrųjų būtų būti nuosekliems. Jau priėmėme vieną sprendimą, sisteminiu požiūriu turime išlaikyti ir tokiu atveju iš tikrųjų kalbėti ir apie šios minėtos, puikiai pristatytos, argumentuotos lengvatos pratęsimą visam ciklui – vieniems metams. Tai yra nuoseklūs argumentai, tai yra kompromisiniai argumentai. Tai tikrai yra ypač svarbi sritis, kuri yra paveikta. Kolegos, būkime nuoseklūs, priėmėme pirmąjį sprendimą – priimkime ir antrąjį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. I. Šimonytė – prieš. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš truputį apie tą nuoseklumą, nes komiteto pirmininkas pristatydamas išvadą ne išvadą pristatė, o galbūt tam tikrus už balsuoti raginančius dalykus. Sakyčiau, kad be galo nuoseklu prieš tai balsuoti už lengvatą, kurios didžiausia nauda tenka greitajam maistui, o paskui jaudintis dėl to, kad yra labai daug žmonių, turinčių antsvorio problemą. Dar kartą vis dėlto raginčiau Seimą grįžti prie to pasiūlymo, kurį pateikė Vyriausybė, ir raginčiau balsuoti prieš šitą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar ir apsispręsime, balsuosime dėl Seimo narių pasiūlymo. Balsuojame dėl Seimo narių V. Gapšio, V. Giraitytės-Juškevičienės, I. Kačinskaitės-Urbonienės, A. Mazuronio, V. Fiodorovo pasiūlymo, kurį ką tik aptarėme.
Užsiregistravo 132, balsavo 132: už – 60, prieš – 49, susilaikė 23. Taigi, pasiūlymui nėra pritarta.
Dabar, gerbiami kolegos, dėl to paties straipsnio buvo Seimo narių A. Norkienės, G. Burokienės, S. Tumėno, D. Labanavičiaus, G. Kindurio, E. Jovaišos pasiūlymas. Labai vertingas pasiūlymas, gerbiami kolegos, bet aš labai atsiprašau, jo teikti balsuoti mes jau nebegalime, nes Seimas ką tik apsisprendė dėl kito termino, tai dėl termino nebalsuosime.
Dėkoju komiteto pirmininkui už darbą.
Dėl 1 straipsnio daugiau pasiūlymų nebuvo. Ar galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? Dėkoju, pritarta.
Dėl 2 straipsnio jokių pasiūlymų nebuvo. Ar galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui? Dėkoju, pritarta.
Balsuojame dėl viso projekto. Atsiprašau, dar dėl motyvų. Nepastebėjau, dar kolegos nori pasisakyti dėl motyvų. M. Majauskas – už. Prašom. Sako, kad gal kortelės neįdėjote. Dabar jau gerai, yra.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, matyt, reikėtų pradėti nuo to, jog smulkusis verslas, kūrybinė laisvė ir asmeninė iniciatyva yra vertybės, kurias turime puoselėti ne tik žodžiais, bet ir įtvirtindami tai atitinkamais įstatymais. Be galo džiaugiuosi, jog šiandien pavyko sutarti dėl neterminuotai sumažinto tarifo kultūros ir meno renginiams. Visų pirma tai matau kaip labai didelį laimėjimą viso kultūros sektoriaus, kuris prieš 3 mėnesius net nesvajojo apie tokį Vyriausybės ir Seimo sprendimą.
Taip pat šiandien pavyko pasiekti sprendimą ir dėl sumažinto tarifo pratęsimo maitinimo sektoriui bent metams. Vėl prisiminkime: prieš kelis mėnesius Vyriausybė neplanavo teikti jokio sumažintų tarifų pratęsimo maitinimo sektoriui. Toliau ieškojome kompromiso ir šiandien priėmėme atitinkamą sprendimą.
Visuomet nuosekliai Biudžeto ir finansų komitetas laikėsi pozicijos, kad galime tvirtinti biudžetą, nedidindami mokesčių smulkiajam verslui, ir šiandien atitinkamas sprendimas buvo priimtas Seimo užtikrinant, jog didžioji dalis sumažintų tarifų bus pratęsta bent metams, o kultūrai (didžiulis laimėjimas visam sektoriui) yra įtvirtintas neterminuotai sumažintas tarifas.
Šiuo sprendimu mes parodėme, kad kultūra yra mums svarbi. Mes turime sumažintą tarifą vaistams, knygoms, šildymui, šiuo atveju ir kultūrai. Tokį sprendimą Lietuva yra priėmusi Europos Sąjungoje ne viena – absoliuti dauguma Europos Sąjungos šalių taiko sumažintą tarifą kultūrai. Šiandien yra didžiulis laimėjimas, jog tai darys ir Lietuva.
Gerbiami kolegos, noriu paraginti visus balsuoti už šį kompromisinį Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už taip pat kalbės gerbiamas K. Masiulis. Prašom, gerbiamas Kęstuti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiaip nelabai norėtųsi balsuoti už šitą įstatymo projektą. Jame atsiranda labai didelių skylių, kurios daug kainuos biudžetui. Tačiau nepriėmus šio įstatymo būtų tik dar blogiau.
Aš norėčiau priminti, kad maitinimo įstaigos pagal VMI duomenis dar šių metų pirmąjį ketvirtį gavo 73 % daugiau pajamų negu pereitų metų pirmąjį ketvirtį, tai yra pajamos išaugo 350 mln. eurų. Jos išaugo. Jūs pabandykite nueiti mieste į restoraną, pamatysite, kad savaitgalį reikia rezervuoti vietas, kitaip jūs ten nepateksite.
Gražiai atkreipė dėmesį premjerė į tai, aš irgi įdėmiai žiūrėjau, kaip balsuoja valstiečiai. Kai kurie asmenys labai propaguoja sveiką gyvenseną, pagarba jiems už tai, tačiau už „McDonalds“ lyg niekur nieko spaudžia mygtuką, nes didžiausią naudą susirinks „McDonalds“. Na, sveikas maistas, matyt, skanus.
Tačiau vis dėlto tenka sukandus dantis balsuoti. Tikiuosi, kad Vyriausybė kokiu nors būdu užkamšys tą skylę, kurią mes čia bendrai padarėme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai visi išsakyti. Balsuojame dėl viso projekto. Atkreipiu dėmesį, kad balsuojame dėl viso Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projekto Nr. XIVP-2148(3). Balsuojame dėl viso įstatymo. Tai yra priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 134, balsavo 131: už – 94, prieš – 10, susilaikė 27. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.30 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2144(2) (priėmimo tęsinys)
Judame toliau. Darbotvarkės 1-5 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2144(2). Likęs yra tik balsavimas, jei gerai pamenu. Balsuosime iš karto dėl šio projekto. Balsuojame dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 130, balsavo 130: už – 86, prieš – 1, susilaikė 43. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.31 val.
2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2124(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-6.1 klausimas – 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2124(2). Taip pat yra likęs tik balsavimas. Tą ir atliksime. Balsuojame. Priėmimas Privalomojo sveikatos draudimo… Prašom.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 131, balsavo 131: už – 74, prieš – 5, susilaikė 52. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.31 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 11, 21, 25 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2125(2) (priėmimo tęsinys)
Taip pat lydimasis darbotvarkės 1-6.2 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2125(2). Taip pat priėmimas. Likęs tik balsavimas. Taigi balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 131, balsavo 131: už – 74, prieš – 3, susilaikė 54. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Darbotvarkės 1-7 klausimo kol kas negalime svarstyti, dar nėra duomenų bazėje įkritęs projektas dėl interpeliacijos.
12.33 val.
Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1867 (pateikimo tęsinys)
Taigi pereikime gal prie darbotvarkės 1-9 klausimo, spėsime apsvarstyti, – Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1867. Tai yra pateikimo tęsinys. Gal gerbiama J. Sejonienė galėtų ateiti į tribūną ir tęsti pateikimą, nes kito klausimo svarstyti negalime, dar nėra sistemoje.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Atsiprašau, kolegos, nenoriu įžeisti, kad aš irgi neva su špargalke. Yra labai svarbių dalykų, kurių nenoriu praleisti.
Pirmiausia esu labai dėkinga visiems kolegoms, kurių yra tikrai labai daug ir kurie pasirašė šio įstatymo projektą. Pats įstatymo projektas (dėl paprastumo, dėl to, kad įstatymo pavadinimas yra labai ilgas, vadinsiu jį tiesiog numanomo sutikimo organų donorystės modeliu) yra parengtas siekiant įtvirtinti, kaip ir minėjau, numanomo sutikimo organų donorystę. Toks modelis galioja absoliučioje daugumoje Europos Sąjungos šalių. Tokiose šalyse, kurios pasaulyje pirmauja pagal transplantacijų skaičius, kaip Ispanija – nuo 1979 metų, Kroatija – nuo 1988 metų ir, kaip minėjau, dar daugelis šalių: Portugalija, Belgija, Didžioji Britanija, Čekija ir taip toliau, ir taip toliau.
Pats numanomo sutikimo organų donorystės modelis gali būti dvejopas. Švelnusis, kurį siūlome ir mes, tai yra kai visi pilnamečiai asmenys gali išreikšti aktyviai savo nepritarimą organų donorystei. Visi, kurie tokio nesutikimo nėra išreiškę, traktuojami kaip potencialūs donorai, bet visais atvejais jų artimųjų valios yra atsiklausiama. Yra kietasis modelis, jis galioja trijose valstybėse, tuomet, kai nėra išreikšto aktyvaus nesutikimo, tada artimųjų valios jau nebeklausiama ir, jeigu yra indikacijų, kad tas žmogus gali tapti donoru, tai sprendžia gydytojų konsiliumas. Lietuvoje de facto jau yra susiklostęs numanomo sutikimo modelis, nes nepaisant to, kad įstatyme mes iki šiol turėjome aktyvaus sutikimo modelį, gydytojai visais atvejais, ar žmogus turėjo donoro kortelę, tai yra buvo deklaravęs savo sutikimą dėl donorystės, ar jos neturėjo, vis tiek atsiklausia artimųjų. Iš esmės norėdami apsiginti nuo teisminio persekiojimo nevykdo kartais ir paciento valios, kaip ir minėjau, praktikoje jau taip yra susiklostę. Apskritai kortelė, tas aktyvus sutikimas šiuo metu nereiškia, kad bus įvykdyta žmogaus valia, yra tik toks kaip simbolis.
Mes siūlome, keičiame šitą praktiką ir nebeinvestuojame į donoro korteles, geriau skatiname, kad žmonės visais atvejais pasikalbėtų su savo artimaisiais ir taip jiems išreikštų savo valią. Gal tai labiau paskatintų, nes jeigu žmogus neturėjo donoro kortelės, o jas turi labai mažai Lietuvos gyventojų, apie tai dar papasakosiu, tai vėlgi gali suponuoti artimiesiems, kad gal jis ir nenorėjo tapti tuo donoru.
Apie donorų korteles. Šiuo metu jas turi vos daugiau negu 42 tūkst., jų išduota iki šiol vos daugiau negu 42 tūkst., tai yra mažiau negu 1 % Lietuvos gyventojų. Iš tų žmonių, kurie turėjo donoro korteles, mirusių yra daugiau kaip 300, tik septyni iš jų tapo donorais, tik dvi donacijos buvo efektyvios. Taigi šita programa, mano supratimu, yra visiškai neefektyvi. Tuo tarpu kiekvienais metais daugiau kaip 100 donacijų vyksta tų žmonių, kurie donoro kortelės neturėjo, ir daugiau kaip pusė iš jų efektyvių. Tai, kaip ir minėjau, gal tada investuojame ir skatiname tą progresyvesnį dalyką.
Ką dar norėčiau paminėti? Visuomenės nuomonė sparčiai keičiasi. Paskutinė reprezentatyvi apklausa, atlikta 2021 metų lapkričio mėnesį, rodo, kad pritariančių donorystei žmonių skaičius išaugo iki 72 %. Manau, kad skatinamas numanomo sutikimo modelis prisidėtų prie daugelio mitų išsklaidymo visuomenėje, nes, na, žmonės gali galvoti, kad jeigu tu turi donoro kortelę, kad jeigu įsigysi donoro kortelę, tai gydytojai kažkaip specialiai tavęs negydys. Šitą mitą tikrai noriu paneigti, visus pacientus gydytojai gydo vienodai, ar jie turi donoro kortelę, ar neturi donoro kortelės, ir, kaip minėjau, tiesiog norėdami apsidrausti nuo nepagrįsto persekiojimo tiesiog visais atvejais atsiklausia artimųjų.
Man atrodo, kad problema yra opi. Turime sutarimą ir su Sveikatos apsaugos ministerija, nes, neabejotinai, sėkminga donorystės programa, kampanija yra tuo atveju, jeigu investuojama, yra donorystės koordinatorius. Dėl to sutarimą su Sveikatos apsaugos ministerija irgi turime, matymas sutampa, sutampa ir su tokių organizacijų, kaip, aišku, Organų transplantacijos biuro, kaip Nacionalinio kraujo centro, visų matymas yra toks, kuris atitinka pasiteisinusią Europoje praktiką. Labai prašau palaikyti šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Labai dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Gerbiama A. Širinskienė klausia pirmoji. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Kolege, jūs užsiimate tokia savipaguoda, kad tiesiog tas modelis išsklaidys mitus. Aš galiu tik jums pasakyti, kad užteks pirmo atvejo, kai sukonfliktuos tarpusavyje giminaičiai, ir jūs turėsite visuomenėje tokį rezonansą, kad imami organai be asmens sutikimo, tiesiog pagal jo nutylėjimą, kad baisu ir pagalvoti, kokia žala bus padaryta donorystei.
Kitas dalykas, ką jūs vėlgi truputėlį bandėte blefuoti kalbėdama apie tai, kad esamas modelis yra neefektyvus, bet Lietuva, jeigu pažiūrėtume, kiek mes gauname organų donorų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, tai iš esmės gali lygiuotis su kitomis valstybėmis, kurios šiuo metu turi būtent jūsų siūlomą modelį. Be to, tokių tyrimų, kurie sakytų, kad tai, ką jūs siūlote, yra efektyvu, nėra, nes jų tiesiog neįmanoma padaryti, kadangi kitos valstybės, eidamos prie numanomo sutikimo modelio, visur keitė ir organų alokacijos sistemą. Kitaip tariant, įvesdavo papildomas pareigybes, imdavosi dar kažkokių žingsnių. Aš nelabai suprantu, ką jūsų projektas pakeis, kai net Teisės departamentas sako, kad jisai nieko nekeičia.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama kolege, pirmiausia dėl to piktnaudžiavimo, kad galimai susipyks giminaičiai. Kaip ir minėjau, de facto tas modelis jau egzistuoja. Net ir kai yra aktyvus sutikimas, gydytojas atsiklausia giminaičių. Yra įstatyme numatyta tvarka, ko turėtų būti atsiklausiama pirmiausia. Jeigu jų nerandama, tada ieškoma pagal eilę kitų. Dėl to tos tvarkos niekas nesugriaus. Kaip tik aš manau, kad padidins pasitikėjimą pačia donorystės programa, Lietuvos sveikatos priežiūros sistema ir mūsų gydytojais, kuriuos turime puikius.
Dėl ko pritariu, tai taip, kad neužtenka pakeisti tiktai modelį. Beje, išskirti, kuris modelis yra efektyviausias… Kaip ir minėjau, daugelis šalių turi šitą modelį ir daugelyje iš jų donorystės skaičiai ir donavimo skaičiai yra didesni negu Lietuvoje.
Dėl modelio išskyrimo. Beje, mane labai nustebino Lietuvos Bažnyčios pozicija, kad šitas modelis yra prastesnis, nors apskritai Katalikų bažnyčia, Vatikanas palaiko donorystę neišskirdami nė vieno modelio. Man atrodo, čia tų spekuliacijų gali būti visuomenėje visokių, bet, kaip ir minėjau, daugelyje šalių, taip pat ir Italijoje, veikia šitas modelis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiama Jurgita, jūs turbūt sutiksite, kad norint padaryti gera, būtų gerai nepridaryti kokios nors problemos, ar ne? Jūs kalbate apie pasitikėjimą, kad neva šitas sprendimas padidins pasitikėjimą. Gal galite pasakyti, kokios prielaidos tam yra, nes, man atrodo, tam, kad priimtume tokį sprendimą, mes turėtume būti tikri, kad pasitikėjimas yra, nes čia yra kertinis dalykas. Jis turbūt ir veiktų, ir būtų geras tokiu atveju, jeigu mūsų valstybės piliečiai pasitikėtų valstybės institucijomis, pasitikėtų medikais ir panašiai. Ar sutiktumėte su tuo, kad tada tai būtų garantas? Ne atvirkščiai gi daroma. Iš esmės toks sprendimas gali jums sugriūti vien dėl to, kad to pasitikėjimo nėra. Ir ar ne paprasčiau tada būtų tiesiog gyventojų atsiklausti, kaip yra siūloma kitame projekte, teikiamame kitų kolegų?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, mes irgi siūlome atsiklausti visų gyventojų dėl jų nesutikimo. Aktyvų nesutikimą turėtų pareikšti visi pilnamečiai Lietuvos gyventojai. Tie, kurie tokio nesutikimo nėra pareiškę, giminėms tai vėlgi gali būti indikacija, kad, matyt, jis pats pritaria organų donorystei, ir padidintų pasitikėjimą. Kaip ir minėjau, ir šiuo atveju žmogus gali išreikšti.
Dabar dėl nepasitikėjimo gydytojais. Kas prisimena Lietuvoje kokį prekybos organais atvejį? Tai yra baudžiama pagal Baudžiamąjį kodeksą. Ir aš nežinau, kaip galėtų gydytojai, bet kuriam modeliui esant, rizikuoti tokiais dalykais ir veltis į kriminalines situacijas. Dar dėl nepasitikėjimo gydytojais. Gydytojai kaip tik visais atvejais turėtų atsiklausti artimųjų. Sprendimo teisė yra artimųjų rankose, o ne gydytojų kažkokios savivalės, jeigu galima apie tai galvoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti skirtas laikas senka, bet dar sudarysime galimybę paskutiniam paklausti A. Nekrošiui.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, ar neatidarysite Pandoros skrynios su šiuo projektu? Kaip įprastai dabar vyksta donorystė, tai galima artimųjų atsiklausti, ar jie sutinka, visa kita. Ar nebus taip, kad tiesiog su šiuo įstatymo projektu jūs pakirsite esminį pasitikėjimą visa sistema ir žmonės puls masiškai atsisakinėti? Tiesiog raštu užpils prašymais, kad mes nenorime, mes nenorime, mes nenorime. Iš esmės šitas projektas sužlugdys visą donorystės programą. Norėdama gero ar nepadarysite blogiau? Čia didysis klausimas, nes pasitikėjimo tikrai visuomenėje apstu dar. Ką galvojate apie tai?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą, gerbiamas Arvydai. Žiūrėkite, kaip ir minėjau, daugelyje Europos šalių jau dabar egzistuoja tas modelis. Ta Pandoros skrynia niekur taip ir neatsivėrė. Net ir esant dabartiniam modeliui žmogus gali išreikšti savo nesutikimą ir tokiu atveju po jo mirties artimųjų vėlgi valios neklausiama. Dabar mes ką sakome, kad atsiklausiame visų dėl nesutikimo. Supaprastiname šitą sistemą. Sakau, kokia čia Pandoros skrynia ir kodėl ji niekur kitur neatsivėrė?
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš prašyčiau pratęsti, nes čia yra labai svarbus klausimas, tai yra gyvybės klausimas ir prašyčiau… Mes turime klausimų pranešėjai, gal būtų galima pratęsti? Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, mieli kolegos, aš tikrai prašau jūsų supratimo, mes gerokai vėluojame pagal darbotvarkę. Jūs pažiūrėkite, kiek klausimų… (Triukšmas salėje) Aš žinau, mes sudarėme darbotvarkę, mes kalti, viskas taip. Bet, kolegos, pasižiūrėkite į darbotvarkę, vis dar rytinis posėdis. (Balsai salėje) Yra didelis skirtumas, parlamentas taip pat brangina savo laiką, planuoja laiką.
Gerbiami kolegos, tada aš siūlau vienintelį sprendimą – šito klausimo tolesnį pateikimą tada vakariniame posėdyje. (Balsai salėje) Dabar darome techninę pertrauką ir tada pratęsime dar 10 minučių klausimus. (Balsai salėje) 10 minučių, kaip būna paprastai, dar paklausti. Sutariame, nes aš negaliu mūsų visų laikyti, nes yra darbotvarkė, yra kitų klausimų. (Balsai salėje) Jeigu sutariame, tai man tikrai džiugu.
12.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui“ projektas Nr. XIVP-2287 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui“ projektas. Kviečiu komisijos pirmininką gerbiamą S. Šedbarą. Ar jis yra? Yra. Gerbiamas Stasy, prašom į tribūną. Prašom, gerbiamas Stasy, pateikti komisijos nutarimą dėl interpeliacijos užsienio reikalų ministrui. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komisija iš 11 komisijos narių neseniai buvo susirinkusi į posėdį, dalyvavo visi 11 komisijos narių. Vyko alternatyvus balsavimas ir 6 balsais už buvo pritarta tokiam nutarimo projektui: pritarti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro G. Landsbergio atsakymams į Seimo narių grupės interpeliaciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų gerbiamam S. Šedbarui nematau, kad būtų užsirašę klausti. Tada einame iš karto, kadangi svarstome nutarimą, iš karto į svarstymo stadiją ir diskusiją. Jeigu bus norinčių diskutuoti, bet nematau užsirašiusių. Tada einame į priėmimo stadiją. Motyvai už, prieš. (Balsai salėje) Yra motyvų. Gerbiama V. Aleknaitė-Abramikienė – už nutarimą.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Žmonės čia aplink prašo nekalbėti, bet kadangi aš neturėjau galimybės pasisakyti, štai ką noriu vis dėlto priminti. Prieš kurį laiką buvęs premjeras ir tikrai ne mūsų partijos narys ponas G. Kirkilas perspėjo opoziciją, kad interpeliacijos teikimas šitam ministrui, užsienio reikalų ministrui, gali būti tam tikra kompromitacija pačiai opozicijai, jeigu klausimai bus netinkamai formuluojami. Aš noriu pasakyti, kad taip ir nutiko, ir aš pirmą kartą dalyvavau interpeliacijoje, kur kilo klausimų ne dėl ministro, o dėl tų žmonių, kurie tą interpeliaciją inicijavo. Tik tiek ir norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi balsuojame dėl nutarimo. Seimo nutarimo „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui“ projektas. Balsuojame dėl nutarimo, o kaip jau balsuojate, apsisprendžiate patys. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 126, balsavo 126 Seimo nariai: už – 73, prieš – 47, susilaikė 6. Nutarimas yra priimtas. (Gongas) Šitas klausimas yra baigtas.
Gerbiami kolegos, turiu jūsų atsiprašyti, man pirmininkaujant buvo nevisiškai tobulas pasiūlymas daryti pertrauką ano klausimo metu. Aš tikrai nuoširdžiai maniau, kad šitas klausimas taip pat užims 10–15 minučių. Bet mes labai greitai išsprendėme interpeliacijos klausimą. Galėtume grįžti ir iki pietų dar pratęsti klausimus J. Sejonienei, jeigu tinka? Gerai, pratęsiame tą klausimą, nes tikrai dar iki pietų turime drąsiai 10 minučių. Galime pabaigti šitą klausimą. Taip pat balsavimas ir tuomet pietūs. Gerai? Sutariame? (Balsai salėje)
12.50 val.
Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1867 (pateikimo tęsinys)
Kolegos, tęsiame Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo projekto pateikimą. Toliau klausia gerbiamas R. Žemaitaitis. Klausti 10 minučių.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų, gerbiamas Pauliau Saudargai, jūs mane šiandieną stebinate kaip krikdemiško flango atstovas, norintis nutraukti šitą klausimą ir leisti stabdyti jo pristatymą. Kaip jūs girdėjote, pranešėja pasakė, kad Bažnyčia su tuo nesutinka ir Bažnyčios bendruomenė nepritaria. Klausimas, koks jūs krikdemas ir kokiam flangui jūs atstovaujate? Vienas dalykas.
Antras dalykas. Jurga, mes praeitą savaitę su jumis kalbėjome apie šitą galimybę užsiimti prekyba donorais. Jūs irgi tada neatsakėte, iš tikrųjų neradote atsakymo. Šitas jūsų modelis iš esmės sukurs prekybą organais. Jeigu žmogus neduoda sutikimo, na, nesutikimo, tai tokiu atveju jo organai bus paimami. Kaip jūs galvojate, kokią rinkos dalį apims? Tokiose šalyse kaip Afrika, Rusija, Baltarusija ir netgi Kazachstanas prekyba organais šiandien klesti, nes panašaus reguliavimo net nėra. Kaip jūs žiūrite į kitų kolegių, gerbiamos Astos ir gerbiamos Agnės, projektą?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Remigijau, jūs spekuliuojate. Katalikų bažnyčia nėra išreiškusi nepalaikymo kokiam nors modeliui, išskyrus Lietuvos katalikų bažnyčią, tai yra labai keista. Katalikų bažnyčia remia tokį modelį. Kaip minėjau, jis galioja daugelyje Europos šalių ir daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių.
Dabar dėl to, kad sudarys prielaidą prekybai organais. Kokiose šalyse ta prekyba taip suaktyvėjo, įvedus tokį modelį? Kaip ir minėjau, modelis yra minkštasis. Visais atvejais, kai žmogus nėra davęs nesutikimo, nėra išreiškęs nesutikimo, atsiklausiama jo artimųjų. Tais atvejais, jeigu žmogus yra vienišas, jeigu artimųjų rasti nepavyksta ir to nesutikimo jis nėra išreiškęs, tik tokiais atvejais, pavieniais atvejais gali spręsti gydytojų konsiliumas, praėjus 6 valandoms po paciento mirties.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas A. Gedvilas. Prašom.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiama kolege, visi puikiai pamename, kaip bažnyčioje, Lietuvos Respublikos Seime ar vaikų žaidimo aikštelėje buvo bandoma paskiepyti eksperimentine, tyrimų stadijoje esančia vakcina. Civilinės sąjungos įstatymas buvo antras dublis, dar kažkas buvo dėl embrionų. Sakyčiau, toli eisite su eksperimentais. Jūs norite, kad valstybė taptų žmonių kūnų savininke dar ir po jų mirties. Tačiau ar vis dėlto nemanote, kad gerbiant piliečių krikščioniškas vertybes reikėtų atsiklausti visuomenės, ar jie sutinka, kad, nepareiškus nesutikimo, jų organai būtų naudojami organų transplantacijai? Dar daugiau, prieš kelias savaites viešumoje plačiai nuskambėjo pasiūlymas dėl aiškaus moters sutikimo santykiams su vyru. Ar nematote šiuose pasiūlymuose akivaizdaus disonanso, kai sutikimo negalima prilyginti prieštaravimo nebuvimui? Ačiū.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Aidai, čia tokia kakofonija, tiek visai tarpusavyje nesusijusių teiginių, aš net neišgirdau aiškaus klausimo. Gerbdama jus ir visus kolegas, leisiu sau neatsakyti.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, irgi atsakymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, aš dėl to paties 5 straipsnio 2 dalies, dėl artimųjų. Ar nemanote, kad reikėtų patobulinti įstatymo projektą, kažkada įrašyti tikslią „artimųjų“ sąvoką. Kas tie artimieji? Kai kurie asmenys iš tų, kurie gyvena įstaigose, kur vaikai įvaikinti, arba šeimynose, gali neturėti tėvų, gali neturėti galbūt globėjų. Ar tai tikrai yra artimieji šeimų steigėjai? Ačiū.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Edmundai, įstatyme jau yra išvardinta, kokia tvarka atsiklausiama artimųjų. Pirmiausia yra sutuoktinis, tada vaikai, tada tėvai, tų įvaikintų vaikų įstatyminis atstovas yra įtėviai. Dėl tų žmonių, kurių artimųjų nepavyksta rasti arba tiesiog fiziškai jų nėra, aš jau minėjau. Tokiais atvejais, jeigu žmogus laikomas potencialiu donoru, po 6 valandų sprendžia gydytojų konsiliumas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ponia organų prekybos lobiste Jurgita Sejoniene, čia matosi, kad jūs taip įkyriai mums teikiate šį įstatymą. Aš manau, jūs paskui pateiksite mirties sąvoką, kad pagreitintumėte, nes per 6 valandas jau organai pradeda irti, jau bus nenaudingi, jokios naudos nebus iš tų organų. Noriu atkreipti dėmesį, kad iki 30 % klinikinės mirties atvejų galima per 1 valandą atgaivinti žmogų. Šis įstatymas skatins pasyvumą atgaivinant, gelbėjant žmogų ir skatins kriminalinius sandorius. Todėl negalime pritarti šiam įstatymui ir ypač… Štai jums klausimas: kaip jūs įrodysite, jei paklius užsienietis ir jūs tuos organus pasisavinsite, jei jis neturės dokumentų su savimi? Poįstatyminiais aktais jūs nieko neišgelbėsite nuo to chaoso ir neteisybės. Ačiū.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Valdemarai, dėl organų prekybos aš jau atsakiau. Tai yra BK sritis ir man būtų absurdiška iš Seimo salės kaltinti Lietuvos sveikatos priežiūros specialistus, kad jie neva yra potencialūs prekeiviai organais.
Dėl kitų teiginių – dėl atgaivinimo po valandos ar dėl organų irimo po 6 valandų. Organai pradeda irti kur kas anksčiau, todėl yra taikomos įvairios prezervacijos procedūros. Tai…
V. VALKIŪNAS (DPF). Tai čia kriminalas. O kaip užsieniečiams, kaipgi nustatysi?
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, iš vietos nebešaukiame. Dabar klausimą užduos gerbiama M. Danielė. Prašom.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū, gerbiama pranešėja. Mane visąlaik labai nustebina, kai Teisės departamentas pradeda teikti nuomones. Štai išvadoje yra pasakyta, kad Teisės departamentas mano, teikia tokią nuomonę, kad net jei projekto pakeitimai būtų priimti, nieko iš tikrųjų tai nepakeistų. Tai aš norėčiau, kad mes visi kartu padėtume Teisės departamentui ir gal dar pakartotume tuos faktus ir įrodymus apie tai, kad vis dėlto pakeičia situaciją šie įstatymų pakeitimai. Gal kartais iš kokių kitų šalių turite pavyzdžių ar faktų? Tai dar kartą pasikartokime šią informaciją.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Matyt, Teisės departamentas irgi gali turėti savo nuomonę. Kaip ir minėjau, de facto tokia sistema jau galioja, nes realiai sveikatos priežiūros specialistai jau laikosi tokios praktikos, kad, nepaisant to, ar žmogus turėjo, net jeigu ir neturėjo donoro kortelės, tai nėra įrodymas, kad jo organai negali būti donuoti. Visais atvejais, ar yra aktyvus sutikimas, ar žmogus nėra išreiškęs savo valios, tiksliau, nėra išreiškęs nepritarimo, atsiklausia tų giminių.
Kitose šalyse… Taip, aš sutinku, kad vien modelio pakeitimas ir įtvirtinimas, kad mes pripažįstame, kad tokį modelį turime, nepakeis situacijos, teks investuoti į koordinatorius. Kaip ir minėjau, Sveikatos apsaugos ministerija tokių planų jau turi. Matyt, turėtume turėti mažiau koordinatorių brigadų, bet jos turėtų būti stipresnės, kad žmonės būtų motyvuoti ten dirbti. Yra tokių pavyzdžių ir iš mūsų sveikatos priežiūros įstaigų. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose donavimų skaičius padidėjo, kai pati įstaiga pradėjo daugiau investuoti į donorystės koordinatorius. Aš dėl to visiškai sutinku.
O dabar dėl kitų šalių. Kaip ir sakau, praktika rodo, kad ten, kur egzistuoja numanomo sutikimo modeliai, vis dėlto visuomenės požiūris į pačią donorystę yra palankesnis ir donavimų skaičius yra didesnis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiama pranešėja, iš tiesų mano klausimas irgi dėl žmogaus orumo. Mes dabar šį įstatymą pristatydami traktuojame žmogų kaip organų rinkinį, kai nepareiškus jam nesutikimo tapti donoru tiesiog bus sprendžiama.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Spręs giminės.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Spręs kažkas kitas už jį. Dabar žiūrėkite. Jei dabar modelis tapti donoru raginant gydytojui arba klausiant neveikia, tai kodėl turėtų suveikti nesutikimo modelis ir kam užkrausime naštą tą nesutikimą iš žmogaus gauti, kaip žmonės bus informuoti, kaip jie tą nesutikimą turės pateikti? Antras dalykas. Tėvai pareiškia už vaiką, kad jie nesutinka. Vaikas subręs ir kaip jis pakeis tą nuomonę, ar taip, kaip nuo gimimo parašysime nesutikimą, taip ir galios?
Yra daug klaustukų. Man atrodo, Teisės departamentas teisingai ir gerai mano, nes tas jūsų pasiūlytas modelis tikrai nesukuria geresnės sistemos. O tokių klausimų ir situacijų atsiras, tarkime, kiekvienu amžiaus tarpsniu gali tapti potencialiu donoru, tėvams netgi išreiškus sutikimą gali pasikeisti aplinkybės ir jie toje situacijoje turi manyti kitaip. Aš nematau, kuo čia geresnis tas modelis?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Kaip ir sakau, modelis jau de facto egzistuoja, bet kaip jis dar galėtų pakeisti visuomenės nuomonę, ypač tų artimųjų, kurie bet kuriuo atveju turės išreikšti valią už savo mirusį giminaitį, artimąjį.
Dėl dabartinio modelio gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad jeigu žmogus neturėjo donoro kortelės… Kaip ir minėjau, jų išduota šiek tiek daugiau negu 42 tūkst. per daugiau kaip 20 metų veikiančią praktiką, iš jų tik 7 tapo donorais. Daugeliu atvejų net ir tų žmonių, kurie turėjo donoro kortelę, artimieji nesutinka donuoti organų. Tai mes sakome, kad jeigu žmogus neišreikš savo aktyvios valios tapti donoru, o bus išreiškęs nesutikimą, tai viskas. Bet jeigu nebus išreiškęs aktyvios valios netapti donoru, tai suponuos, kad jis, matyt, sutinka tapti donoru, ir tai galės paskatinti artimuosius apsispręsti teigiamai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas baigėsi…
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Jeigu galima, dar vieną sakinį pridėsiu.
PIRMININKAS. …bet dar paskutinei suteiksiu žodį paklausti A. Kubilienei. Taupykime laiką. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš pirmiausia noriu pataisyti, kad Bažnyčia niekada nepalaikė jokios prievartos ar Lietuvoje, ar užsienyje. Nereikėtų tuo manipuliuoti. Lygiai taip pat kaip ir kraujo donorystės organizacijos, kurios nieko bendro neturi su audinių ir organų paėmimu. Jos kuruoja visiškai kitus dalykus, tai yra kraujo donacijas, kurios yra ne transplantacija. Todėl nemaišykime.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Aš abu biurus paminėjau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, tai čia nieko bendro neturi kraujo donorystė su…
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Su donoryste turi bendro.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Tik su donoryste, bet tai visiškai ne transplantacija.
Tai mano klausimas būtų. Jūs tikriausiai skaitėte Teisės departamento išvadas. Jose yra nurodoma, aš pacituosiu: „Siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo būtų paneigta veiksnaus asmens teisė išreikšti savo valią, būtų nepagrįstas jokiu konstituciškai svarbiu tikslu. Juo būtų ribojamas žmogaus orumas, prigimtinės laisvės.“ Jie siūlo, kaip jau čia ne kartą buvo paminėta, vėl cituoju: „galiojančiame Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo nekeisti“.
Ką jūs galite atsakyti šitiems teisininkams ir kas pasikeis pačiame procese be pavadinimo, kurį jūs sakote, techniškai kas pasikeis?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama Asta, ir dabar nėra paisoma žmogaus valios. Man atrodo, Teisės departamentas turėtų žinoti, kad ir tų žmonių, kurie yra išreiškę sutikimą, kurie turi donoro korteles, artimųjų visais atvejais yra atsiklausiama. Tai mes ir sakome, kad tada neinvestuojame ir neskatiname šito neefektyvaus proceso. Investuojame į tą procesą, kuris yra efektyvesnis, kurį įrodo kitų šalių praktika. Užuot įgijęs donoro kortelę, gal verčiau žmogus pasikalbėtų su savo artimaisiais. O jeigu ne, tai taip, galima preziumuoti, jeigu jis yra neišreiškęs aktyvaus nesutikimo, matyt, jis pritaria donorystei.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai kolegei. Ačiū už atsakymus.
Dabar motyvai už, prieš. E. Gentvilas kalbės už. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, man kartais keistai atrodo, kai kalbama čia apie prievartą, kad tuoj paims, išlups, išpjaus, ir vadins tai prievarta. Šis įstatymas numato galimybę: jeigu tu laikai tokią invaziją į tavo pomirtinį kūną kaip prievartą, yra kitas būdas – išreikšti aktyviai nesutikimą. Čia kalbėti, kad prievartiniu būdu nusprendė paaukoti tavo organus, niekaip nesutinku, nes tau sudaroma galimybė nesutikti. Jeigu nebūtų tokios sudarytos galimybės, taip, tai būtų prievartinė invazija.
Dabar antras dalykas. Jis, mano manymu, yra svarbiausias. Donorystė yra skirta išgelbėti gyvus žmones arba pagerinti jų gyvenimo kokybę. Pasvarstykime, kuris variantas – šiandien galiojantis ar tas, kuris siūlomas, numanomo sutikimo variantas – padėtų išgelbėti daugiau gyvybių arba pagerintų žmonių gyvybines funkcijas. Akivaizdu, kad šiandien esantis modelis – 42 tūkst. sutikimų ir juos šeimos pradeda paneigti – tikrai yra procentiškai labai mažas. Mano įsitikinimu, tas modelis, kurį pasiūlėme kartu ir ponia J. Sejonienė pristatė, yra suteikiantis daugiau galimybių išgelbėti daugiau gyvybių. Man tai yra svarbiausias motyvas, svarbiausias argumentas. Jeigu kas nors nesutinkate, kad jūsų organai būtų naudojami kam nors išgelbėti, prašom pasinaudoti raštišku nesutikimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir motyvai prieš – gerbiama A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš, kaip žinote, klausausi liberalų ir nesuprantu, kas Lietuvoje liberalizmui atsitiko. Liberalizmui yra svarbios tokios vertybės kaip laisvė, autonomija, žmogaus teisė disponuoti savo kūnu, o projektas, kurį kolegė teikia, yra pigus utilitarizmas, kuris iš esmės sako, kad jeigu žmogus, būdamas gyvas, nespėjo paprieštarauti, tai valstybė, vadinasi, preziumuoja, kad jis sutinka. Iš esmės šis projektas įgalina valstybę preziumuoti žmogaus sutikimą iš jo neveikimo, ir sutikimą ne bet kam, bet tikrai svarbiam veiksmui, tai yra organų donorystei. Kas čia bendro su liberalizmu?
Kitas dalykas. Kolegos čia man už nugaros labai gerai kalbėjo apie pasitikėjimą. Kolegė nepateikė nė vieno pavyzdžio valstybės, kur modelis būtų sėkmingas. Aš pateiksiu kitą pavyzdį valstybės, kur modelis buvo nesėkmingas. Ta pati Čilė, turinti labai panašią praeitį kaip Lietuvos, diktatūrinę praeitį, pasidarė numanomą sutikimo modelį ir žmonės, bijodami valstybės, ja nepasitikėdami, puolė pareikšti savo nesutikimo. Pas juos donorų skaičiai dėl nepasitikėjimo valstybe krito. Ar jūs norite mums Čilės situacijos, ateidami iš esmės su neužbaigtu modeliu, netgi su nenustatytomis taisyklėmis, kaip žmogus galėtų prieinamu būdu savo nesutikimą pareikšti? Jūs tiesiog ateinate su tikėjimu, kad žmogus nežinos, nematys, neatsimins ir tiesiog nieko nepasakys.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už, o kas nepritariate, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 102, balsavo 101: už – 56, prieš – 29, susilaikė 16. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Dabar siūlomas pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Gerbiamasis K. Masiulis per šoninį mikrofoną.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau trumpai A. Širinskienei paaiškinti. Jeigu čia būtų leidžiama prekiauti organais, tada būtų liberalizmas. Aš būčiau už tokį modelį, nes po mirties nieko gero vaikams nepalieku, be tų organų…
PIRMININKAS. Replika po balsavimo, bet buvo tam motyvai už, prieš. Galėjote užsirašyti. Gerbiamasis A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš labai prašyčiau papildomu komitetu skirti Žmogaus teisių komitetą ir norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu papildomu skirti Žmogaus teisių komitetą ir prašyti Vyriausybės išvados? (Balsai salėje) Dėkoju. Pritarta. Dabar E. Gentvilas per centrinį mikrofoną. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Aš norėčiau, kad būtų liberalizmo pagrindų kursai A. Širinskienei ir K. Masiuliui. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nežinau, čia bendru sutarimu gal neišeis. Gerbiami kolegos… A. Kupčinskas. Per šoninį mikrofoną. Prašom. Prašom, Andriau Kupčinskai, kalbėti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš dabar išgirdau, kad čia prekyba organais, tuomet siūlau ir Ekonomikos komitetą. Ačiū. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, surimtėkime. Gerai, šitą klausimą pabaigėme.
13.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2260(2) (pateikimas)
Dabar dar kito klausimo iki pietų, be balsavimo, norėtume tiesiog padaryti pateikimą, nes žmogus jau, nežinau, kelintą kartą čia ateina ir laukia. Tiesiog Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko paskyrimo“ projekto pateikimą. Dėl jo balsuoti nereikės, tiesiog bus numatyti susitikimai su frakcijomis, bet sudarykime galimybę žmogui prisistatyti, nes tikrai labai ilgai laukė. Dėl mūsų ir dėl mano kaltės žmogui tenka labai ilgai laukti. Gerbiamas komiteto pirmininkas, gerbiamas A. Žukauskas kviečiamas į tribūną pateikti nutarimą. A. Kubilienė per šoninį mikrofoną.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Posėdžio pirmininke, man atrodo, logiška būtų, kad dabar būtų kitas transplantacijos įstatymas, mes sėdime, laukiame, galbūt gali pirmininkas palaukti. Yra nustatyta darbotvarkėje ir nustatyta, kas po ko…
PIRMININKAS. Aš sutinku, kad yra logikos. Dėkoju, dėkoju. Ačiū už pastabą. Yra logikos. Prisiimu kaltę sau. Tikrai visų dėl transplantacijos nebespėsime iki pertraukos. Iki pertraukos galime spėti vieną, kur nereikia balsuoti. Prašom į tribūną komiteto pirmininką. Tikrai gerbkime žmogų, atėjusią būsimą komisijos pirmininkę. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Praeitą posėdį aš pristačiau naujus Lietuvių kalbos komisijos narius. Dabar turiu pristatyti ir kandidatę į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko postą, tai yra daktarę V. Meiliūnaitę. Ji yra Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, mokslininkė, gerai išmananti lietuvių kalbą ir daugelį jos aspektų. Tiesiog aš nežinau, turbūt ją reikia pakviesti ir galėtumėte užduoti klausimus.
PIRMININKAS. Taip, aš pakviesiu. Dėkoju, gerbiamas komiteto pirmininke. Dabar kviečiu gerbiamą pretendentę į tribūną trumpai prisistatyti ir atsakyti į klausimus. Gerbiamą V. Meiliūnaitę kviečiu į tribūną. Prašom, žodis jums.
V. MEILIŪNAITĖ. Laba diena. Jau 20 metų dirbu Lietuvių kalbos institute ir mano veikla daugiausia buvo susijusi su lietuvių kalbos variantais visoje Lietuvoje ir tų variantų sąveika su kitomis tradiciškai Lietuvoje vartojamomis kalbomis. Savo tyrimuose pastebėjau, kad yra labai daug dalykų, kompleksinių dalykų, į kuriuos galima pažvelgti giliau, kuriuos galima įvertinti plačiau ir kuriems vis dėlto šiais laikais truputį stinga dėmesio.
Norėčiau įvardyti tris pagrindinius dalykus, kurie, man atrodo, būtų labai svarbūs būsimosios komisijos, kad ir kokios jinai sudėties būtų, darbe. Pirmiausia lietuvių kalbos prestižo, ne tik bendrinės lietuvių kalbos, bet ir visų lietuvių kalbos atmainų prestižo stiprinimas.
Lietuvių kalbos mokymas tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, kad Lietuvoje gimtakalbiai gautų kokybišką lietuvių kalbos mokymą, tokio paties kokybiško lietuvių kalbos mokymo, atsižvelgiant į savo kilmės šalį, gimtąją kalbą ir kultūrinius bruožus, nusipelno ir migrantai, kurių šiuo metu Lietuvoje nestinga. Jų yra, matyt, augantis srautas, srautas labai nevienalytis, ir mums labai trūksta pedagogų, kurie būtų kompetentingi su jais dirbti.
Dar vienas dalykas yra lietuvių kalba skaitmeninėje erdvėje, apie kurią mes daug kalbame. Esame išsaugoję nemažai kalbos išteklių, bet jie daugiau įdomūs mokslinei visuomenei ir tiems žmonėms, kurie tai mokslinei visuomenei prijaučia. Ko labai pasigendama, tai mokomosios priemonės ir patogios programėlės lietuvių kalbai mokytis, kuriomis galėtų naudotis lietuviai čia, galėtų naudotis užsieniečiai, susidomėję lietuvių kalba. Tai būtų patogu Lietuvos išeiviams ir išeivių vaikams, norintiems išsaugoti savo ryšį su Lietuva ir neprarasti lietuvių kalbos kompetencijos. Tai tiek labai trumpai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Gerbiamasis S. Tumėnas pirmas užduoda klausimą. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama pretendente, jūs, matyt, puikiai žinote tokią kolizinę situaciją dėl šitos naujosios kadencijos komisijos formavimo. Ir jūs kaip kalbininkė puikiai žinote Šventąjį Raštą, kurį visi komentuoja, interpretuoja. Dabar panašiai vyksta su Konstitucija ir Konstitucinio Teismo sprendimais. Jis tris kartus – 1999, 2009, 2014 metais – pasakė savo požiūrį į asmenvardžių vartoseną. Kokia bus jūsų kaip naujosios pirmininkės pozicija? Nes ir dabar Konstitucinis Teismas yra gavęs tokį prašymą išanalizuoti.
Ir antras dalykas, prisimename, kas dabar Vyriausybės sprendimu, pavyzdžiui, atsitiko birželio mėnesį, priimami sprendimai Vyriausybėje bendru sutarimu, kad ne tik asmenvardžiuose, bet ir įmonių pavadinimuose galima rašyti ir raides, kurių nėra abėcėlėje. Kaip jūs vertinate tokį dalyką ir kaip jūs elgsitės, kai būsite naujoji pirmininkė? Ačiū.
V. MEILIŪNAITĖ. Labai paprastai. Sulaukusi Konstitucinio Teismo sprendimo, Kalbos komisija, be abejo, turės reaguoti. Naujai išrinkta komisija, dabar į ją siūloma didžioji dalis mokslininkų, be abejo, svarstys ir pateiks savo bendrą nuomonę. O antra, jeigu tai yra teisiškai įmanoma, tai aš negaliu vertinti Vyriausybės sprendimo, ar teisiškai ji tai gali daryti. Kita vertus, dėl prekių ženklų mes jau seniai turime įstatymą, kad ten nelietuviškos raidės leidžiamos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas A. Navickas užduos klausimą. Prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Labai ačiū, ačiū už kantrybę. Frakcijoje mes su jumis jau kalbėjome ir tikrai esu jums dėkingas už tai, kad nesijaučiate lietuvių kalbos šeimininke, o vis dėlto suvokiate savo pareigas kaip sodininkė, kuriai patikėta plėtoti lietuvių kalbą. Tai aš tik norėjau paklausti. Dabar matėme labai dideles politines aktualijas, susijusias su komisijos teikimu. Ar galėtumėte pasakyti, ar egzistuoja lietuvių kalbos kalbininkų bendruomenė, į kurią galėtumėte atsiremti ir kuri nebūtų susiskaldžiusi, bet kuri galėtų duoti tam tikrą pamatą šitame darbe?
V. MEILIŪNAITĖ. Ačiū už klausimą. Aš neabejoju, kad ta bendruomenė yra, ir man labai norėtųsi, kad mes atsietume politiką nuo lietuvių kalbos, nes lietuvių kalbai tai labai kenkia. Aš labai tikiuosi, kad turėčiau paramą ir Lietuvių kalbos institute, ir Vilniaus universitete, ir kituose universitetuose. Daugelį kolegų gerai pažįstu kaip puikius specialistus, kurie tikrai nešykšti savo vertingų patarimų tada, kai yra klausiami. Manau, kad komisija tikrai tų patarimų klaustų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinį klausimą užduos gerbiama L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Noriu paklausti jūsų požiūrio. Man įdomu dėl lotyniškų raidžių X, W ir Q rašymo bei diakritinių ženklų lietuvių kalboje. Kokia jūsų pozicija? Ar tai nedarko mūsų kalbos ir nekelia pavojaus?
V. MEILIŪNAITĖ. Nėra blogų raidžių kaip ir blogų žodžių, bet visus žodžius ir visas raides galima pavartoti blogai. Raidės čia niekuo dėtos. Čia reikia galvoti apie tai, kaip mes jas naudosime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju gerbiamai pretendentei. Labai ačiū. Su frakcijomis grafikas numatytas. Su kai kuriomis frakcijomis jau susitiko, su kitomis susitiks. Taigi, gerbiami kolegos, dėkoju jums už kantrybę ir rytinį plenarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
(Balsai salėje) Seimo narių pareiškimai? O buvo? Labai atsiprašau. Tada gal ne… Jūs užsirašėte, ar ne? Man neindikavo, kad dar yra. Jeigu yra, pakviesime tuoj, tada nebaigsime, pratęsime rytinį posėdį. Yra pareiškimų, taip.
13.20 val.
Seimo narių pareiškimai
Gerbiamas A. Veryga kviečiamas padaryti Seimo nario pareiškimą. Aš atsiprašau, tada manykime, kad gongą atšaukiau atgal, nebaigiame rytinio posėdžio. Iš tikrųjų nepastebėjau, kad yra užsirašiusių. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gaila, kad nuvilsiu dėl tos greitos visų lauktos pertraukos, bet manau, kad yra temų, į kurias svarbu yra reaguoti būtent iš šitos tribūnos. Noriu pakalbėti apie labai konkrečią situaciją, kurią vakar aptarinėjo visa Lietuva. Aišku, aptarinėjo ir kitus dalykus, tikiuosi, kad ir biudžetą aptarinėjo, ir kai kurių ministrų interpeliacijas. Bet mane šokiravo viena istorija, tiksliau, reakcija į tą istoriją.
Vakar žvaigždės Lietuvoje aptarinėjo vieno asmens patekimą į areštinę. Ir žinote, kas mane šokiravo labiausiai? Niekas neaptarinėjo to žmogaus galimos priklausomybės problemos, niekas neaptarinėjo, kaip reikėtų padėti tam žmogui galbūt išspręsti savo problemas. Niekas neaptarinėjo, kas laukia to žmogaus nepilnamečių vaikų, nes čia kalbame vis dėlto greičiausiai apie apsvaigusį nuo psichoaktyviųjų medžiagų asmenį. Visi aptarinėjo tik tai, koks, suprask, Lietuvoje yra kvailas teisinis reglamentavimas ir kaip reikėtų skubiai spręsti šias problemas, dekriminalizuojant narkotinių medžiagų turėjimą, laikymą ir naudojimą. Mane, kaip ir sakiau, šokiruoja pats požiūris į šią problemą. Ir mes, ko gero, galime svarstyti viską Seime šiuo metu, beje, ir yra svarstomi tam tikri siūlymai, teisės aktų projektai, kurie siūlo perkelti atsakomybę iš Baudžiamojo kodekso į Administracinių nusižengimų kodeksą, bet man taip ir liko neaišku, kaip perkėlimas iš vieno kodekso į kitą būtų išsprendęs šią konkrečią istoriją? Vėlgi būtų gerai, kad mes nesietume su konkrečiu asmeniu, bet suprastume tai kaip tam tikrą iliustraciją.
Aš, tiesą sakant, visiškai nesuprantu, kodėl patekimas į areštinę sukėlė tokį didelį rezonansą. O paimkime ir pasvarstykime, tiesiog pafantazuokime, mes nežinome gi tos tikrosios istorijos. Policijos pareigūnai nepuola žmonių vežti į areštinę, jei nėra jokio reikalo. Ir, tiesą sakant, į areštinę papuola ir žmonės, kurie vartoja absoliučiai legalias medžiagas, pavyzdžiui, tokias kaip alkoholiniai gėrimai. Bet kokiomis aplinkybėmis jie papuola? Jie papuola paprastai tada, kai pasipriešina policijos pareigūnui ir nevykdo jo teisėtų reikalavimų. Vienas toks dažnas reiškinys.
Kitas dažnas reiškinys – žmogus būna tiek apsvaigęs, jo į ligoninę vežti nėra jokios prasmės, bet jo palikimas toje viešoje erdvėje reikštų, kad žmogus gali sušalti, gali pakliūti po automobiliu, tai yra jam visiškai nesaugu, pačiam tam asmeniui yra nesaugu. Patekimas į areštinę dažnu atveju yra tiesiog jo gyvybės išgelbėjimas. Ar tie žmonės, kurie čia apipylė purvais policiją, taip sukritikavo mūsų teisinę sistemą, pasiūlė pagalbą šitam žmogui, papuolusiam į areštinę? O gal tie žmonės yra tie, kurie aprūpino tą žmogų šitomis nelegaliomis psichoaktyviomis medžiagomis? Gal tai yra jos kompanija, kuri kartu vartoja tas psichoaktyvias medžiagas? Kilo toks pasipiktinimas, nes buvo pajusta grėsmė, kad kitą kartą jiems patiems gali būti tokia atsakomybė pritaikyta.
Aš noriu atkreipti visų mūsų ir visuomenės dėmesį į tai, kad kalbėdami apie šias problemas mes turime akcentuoti ne areštinę, bet žmogų, turintį problemų su psichoaktyvių medžiagų vartojimu, pasiūlyti tam žmogui pagalbą. Areštinė kartais gali tapti tuo supurtančiu mechanizmu, paskatinsiančiu žmogų kreiptis pagalbos. Mielos žvaigždės, mieli pasipiktinusieji, padėkite šiam žmogui išspręsti savo problemas, padėkite jai apsaugoti savo vaikus nuo šių problemų, o ne pulkite piktintis teisėsauga ir keisti įstatymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar pareiškimą kviečiama perskaityti gerbiama L. Girskienė. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš truputį kita tema kalbėsiu, negu prieš tai kalbėjęs mano kolega. Matydama, kad valdančioji dauguma siekia pro ausis praleisti LRT atlikto tyrimo metu paaiškėjusius faktus, jaučiu pareigą priminti, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Seime laukia Vyriausybės vadovės ir Prezidento reakcijos. Kol kas visiška tyla. Šįryt paskelbtas LRT tyrimas atskleidė, kad su energetikos ministru D. Kreiviu susijusi įmonė ir finansų viceministras G. Norkūnas yra „Ignitis grupės“ akcininkai ir gauna dividendus iš milžiniškus pelnus gaunančios įmonės tuo metu, kai paprasti Lietuvos piliečiai yra priversti mokėti nesuvokiamą kainą už elektros energiją. Kaip jau tampa įprasta I. Šimonytės vadovaujamoje Vyriausybėje, ministrai nėra linkę viešai deklaruoti visų ryšių ir interesų. Pastarieji faktai apie turimas akcijas taip pat nebuvo atskleisti ar buvo nevisiškai atskleisti nei ministro, nei viceministro privačių interesų deklaracijose. Ar D. Kreivys toliau gali eiti ministro pareigas ir nepaisydamas interesų priimti sprendimus dėl „Ignitis grupės“? Ar po LRT dėka paaiškėjusių faktų principinga Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė kreipsis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kokia bus gerbiamo Prezidento G. Nausėdos reakcija? Daug klausimų.
Registrų centre buvau užklaususi informacijos apie „Ignitis grupės“ akcininkus dar prieš gerą pusmetį, viešinau šią informaciją. Įdomu tai, kad stambiuosius akcininkus suradau, tačiau informacija apie mažuosius akcininkus yra saugoma po devyniais užraktais, man jos nepavyko gauti. O pastariesiems kasmet tenka beveik trečdalis dividendų, juos akcininkams išmoka pastaruoju metu kaip niekad pelningai veikianti įmonių grupė. Vien už pirmąjį šių metų pusmetį dividendams numatyta daugiau negu 45 mln. eurų. Turėjau įtarimą, kad už informacijos įslaptinimo kyšo politikų ausys. Pasirodo, buvau teisi. Tai yra atsakymas, kodėl ministras nesiima veiksmų dėl „Igničio“. Galbūt yra suinteresuotas kuo didesniu šios įmonės pelnu.
Tyrime atskleidžiama, kad I. Šimonytės komandos narys G. Norkūnas taip pat turi grupės akcijų ir yra nedeklaravęs arba nevisiškai deklaravęs šiuos faktus. Pažymėtina, kad finansų viceministru nuo 2021 m. sausio 1 d. dirbančiam G. Norkūnui pagal pareigų aprašymą yra pavesta tiesiogiai kuruoti „Ignitis grupę“, taigi, ir stebėti įmonės išmokamus dividendus. Akivaizdus interesų konfliktas. O finansų ministrei ir Vyriausybės vadovei klausimų nekyla. Jei būtų tokie faktai paaiškėję apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ministrus, būtų kilęs toks uraganas ir galvų kapojimo vajus! LRT tyrime teigiama, kad, pavyzdžiui, šį pavasarį „Ignitis grupės“ visuotiniame akcininkų susirinkime sutarus išmokėti akcininkams dividendus už 2021 metus (iš viso beveik 90 mln. eurų) būtent G. Norkūnas teikė komentarus. Tuo metu jis viešai kalbėjo, kad didžioji dalis „Ignitis grupės“ išmokamų dividendų, daugiau kaip 73 %, patenka į valstybės biudžetą ir yra naudojami valstybės funkcijoms finansuoti, taigi, grįžta visuomenei. Tačiau viceministras pamiršo nurodyti savo deklaracijoje, kad jis taip pat gauna dalį pelno. Apgalvotam, gudriam savigynos žingsniui, manau, buvo pasiruošta iš anksto. Viceministras nepanoro viešai atskleisti, kiek įmonės akcijų turi, kiek dividendų gavo per pastaruosius metus.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ne kartą priminė politikams, kad jeigu einant pareigas susidaro situacija, kai tenka spręsti klausimus, susijusius su savo privačiais interesais, asmuo visais atvejais privalo nusišalinti ir jokia forma nedalyvauti tokį klausimą sprendžiant. Tikiuosi, tiek energetikos ministro, tiek finansų viceministro elgesys bus įvertintas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, o ji, tikiuosi, pradės tyrimą reaguodama į viešai paskelbtą informaciją.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Seime, kaip minėjau, laukia Ministrės Pirmininkės ir šalies Prezidento sprendimo dėl galbūt interesus supainiojusių ministro ir viceministro tolesnių galimybių eiti pareigas. Taip pat…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiama kolege.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Gerai, baigsiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo visi pasisakymai, nes gerbiamo V. Ąžuolo aš nematau salėje.
Gerbiami kolegos, dabar jau baigėme posėdį. Rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) (Balsas salėje) Manau, kaip numatyta darbotvarkėje. Teks trumpiau.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.