PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PETICIJŲ KONSTITUCINIO ĮSTATYMO
PROJEKTO NR. XIVP-1974(2)
2022-12-05
Vilnius
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
|
str. |
str. d. |
||
1. |
2 str. |
2 d. |
Reikšdamas padėką ir komplimentus šio Projekto autoriams – Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai už tikrai išsamų, kokybišką ir labai lauktą konstitucinį Peticijų įstatymo projektą (toliau –Projektas), suprasdamas Projekto svarbą valstybei ir pilietinių kokybiškam teisių užtikrinimui, atsižvelgdamas į išskirtinį – konstitucinį – Projekto statusą tekiu šį pasiūlymą dėl smulkių, tačiau reikšmingų (dėl Projekto statuso) detalių:
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad dokumentus su prašymu pripažinti Peticija, turi teisę pateikti ir asmens atstovai (2 straipsnio 3 dalis), nėra jokio teisinio pagrindo šio straipsnio 2 dalyje riboti pareiškėjo amžių – asmeniui nesulaukus 16 metų, jo vardu peticijas galėtų teikti, pavyzdžiui, atstovai pagal įstatymą (tėvai). Tai būtų ypač aktualu, jei būtų atstovaujamas Lietuvos Respublikos pilietis, nesulaukęs 16 metų, kurio tėvai ar įtėviai patys peticijos teisės neturi.
Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Pareiškėjas –
|
2. |
2 str. 8 str. 12 str. |
3 d. 4d. 5 d. |
Argumentai: Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.132 straipsnio 2 dalimi, atstovavimas galimas ne tik įgaliojimo pagrindu, o, pavyzdžiui, ir sutarties (šiuo pagrindu dažniausiai atstovauja advokatai), įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu, siūlau koreguoti 2 straipsnio 3 dalį, 8 straipsnio 4 dalį, 12 straipsnio 5 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pareiškėjo atstovas
– pirmasis kreipimąsi pasirašęs ar kitas jame nurodytas pareiškėjas arba
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka įgaliotas asmuo,
įgyvendinantis šiame įstatyme numatytas
Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Prie
kreipimosi gali būti pridėti kreipimesi nurodytą prašymą ar siūlymą
pagrindžiantys dokumentai ar jų kopijos, siūlomo norminio teisės akto
projektas, kita su kreipimusi susijusi medžiaga. Prie kreipimosi taip pat
pridedamas pareiškėjo atstovo
Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu žinomi pareiškėjo kontaktiniai duomenys,
tačiau kreipimasis, kuris pripažintas peticija, pateiktas nesilaikant šio
įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, jame netiksliai nurodyti
ar nenurodyti pareiškėjo ar jo atstovo vardas, pavardė, asmens kodas arba
nepateiktas pareiškėjo atstovo |
3. |
3 str. |
1 d. |
Argumentai: Siūlau Projekto 3 straipsnį suderinti su 5 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 12 straipsnio 8 dalimi ir nurodyti, kad asmuo turi teisę gauti pateiktos peticijos nagrinėjimo pagrindu, peticiją nagrinėjančio subjekto gautą informaciją ar nuomones dėl peticijose pateiktų prašymų ar siūlymų.
Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) gauti informaciją apie priimtus sprendimus dėl kreipimosi (peticijos) ir šių sprendimų apskundimo galimybę, peticijos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką, peticiją nagrinėjančio subjekto gautą informaciją ar nuomones dėl asmens peticijoje pateiktų prašymų ar siūlymų, taip pat kitą šiame įstatyme nustatytą informaciją;“ |
4. |
13 str. |
2 d. |
Argumentai: Projekto 13 straipsnio 2 dalies sakinys „Skundas pasirašomas ir paduodamas šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“ suponuoja reikalavimą, kad skundas bet kuriuo atveju turi būti pasirašytas (turėti parašo rekvizitą), todėl yra sistemiškai nesuderintas su Projektu (žr. 2 straipsnio 3 dalį, kur šalia pasirašiusio asmens galima alternatyva „kitas nurodytas asmuo“, 8 straipsnio 2 dalimi, kur teikiant dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis dokumente parašo rekvizitas nebūtinas, o galimos kitos priemonės užtikrinančios atpažintį). Pažymėtina, kad teikiant dokumentus (taigi ir skundus) elektroniniu būdu, dokumentas ne visada turi parašo rekvizitą, o asmuo yrai identifikuojamas kitomis priemonėmis. Pavyzdžiui, jau dabar dokumentus teikiant per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, asmuo gali būti itin aukštu lygu identifikuojamas per banką, tačiau parašo rekvizito dokumentas neturi (dokumente yra metaduomenis, tačiau ne elektroninį ar kitokį parašą). Svarstomas ne paprasto, o konstitucinio įstatymo projektas, todėl reguliavimas ateityje bus keičiamas sudėtingiau. Iš to darytina išvada, kad siekiant kokybiško teisinio reguliavimo, jį reikia konstruoti planuojant ir į perspektyvą – manytina, ateityje plėtosis ir kiti dokumentų patvirtinimo būdai (pvz. mano žiniomis SODRA (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) jau kurį laiką naudojasi asmenų identifikavimo sistema, kai asmens tapatybė itin aukštu atpažinties lygu nustatoma pagal asmens unikalaus balso pavyzdį, taip pat, tikėtina, kad ateityje plėtosis asmens ir biometrinių duomenų pritaikomumas – dokumentai galės būti tvirtinami su jau dabar plačiai naudojama veido atpažinimo ar piršto antspaudų atpažinimo technologija ir t.t. ir pan.). Deja, dabartinė formuluotė ir ribotų visas šias galimybes, ir tuo pat metu nepagrįstai varžytų asmenų teises. Atsižvelgiant į tai siūlau šiame straipsnyje atskirai nereikalauti, kad skundas būtinai būtų pasirašomas. Tinkamą teksto apsaugą ir asmens atpažintį bet kuriuo atveju užtikrintų dokumento pateikimas 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:: „2. Skunde turi būti nurodyta: pareiškėjo ir (ar)
pareiškėjo atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, kontaktiniai duomenys
(adresas ir (ar) elektroninio pašto adresas informacijai siųsti, telefono
numeris), aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ar
nepagrįstumas. Skundas |