PASIŪLYMAS

DĖL Lietuvos Respublikos GYVENTOJŲ PAJAMŲ mokesčio

 įstatymo NR. iX-1007 2, 6, 16 IR 22 straipsniŲ Pakeitimo

įstatymO projektO Nr. XIVP-3878

2024-06-12

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
	2 (6)	2 (4)		Argumentai: Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007  2, 6, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3878  aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad „atsižvelgiant į tai, kad fiksuotas gyventojų pajamų mokestis mokamas nuo individualios veiklos pajamų, o individuali veikla savo esme yra tęstinė veikla, apimanti ne tik tiesioginį bendravimą su klientais, tačiau ir įvairius parengiamuosius darbus (pvz., prekių užsakymą, tiekėjų ir klientų paiešką ir pan.), kuri neturėtų būti laikoma nutrūkusia tomis dienomis, kai ją vykdantis gyventojas konkrečią dieną (pvz., savaitgalį) neatlieka su verslo liudijime nurodytos rūšies veikla susijusių veiksmų, siūloma nustatyti, kad verslo liudijimas negali būti išduodamas trumpesniam nei 30 iš eilės einančių kalendorinių dienų laikotarpiui.“ Su aiškinimu, kad individuali veikla savo esme yra tęstinė veikla nuolat ir visais atvejais, negalima sutikti, nes tai priklauso nuo daugelio faktorių. Dažnais atvejais žmogui gali elementariai trūkti laiko nuolat užsiimti papildoma veikla su verslo liudijimu, nes jis gauna (gali gauti) darbo užmokestį pagal sutartį (t. y. dirbti samdomą darbą ir tai bus pagrindinis darbas, veikla, iš kurio gauna didžiausias pajamas) ir tik laisvu laiku imtis papildomos veiklos pagal verslo liudijimą. Kaip elementarų pavyzdį galima paminėti langų valymo ar malkų skaldymo paslaugą (bei kitas panašias) – tai paslaugos, kurios bus teikiamos tik užsakius ir joms nereikia parengiamųjų darbų, o be to, abejotina, kad žmogus fiziškai galėtų tokius darbus dirbti 30 dienų iš eilės, be to, tam gali trukdyti ir oro sąlygos. Kitų panašių pavyzdžių galima pateikti labai daug. Šiuo metu gamybos ir paslaugų verslo liudijimai išduodami ir pratęsiami pageidaujamam kalendorinių metų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip kalendoriniams metams ir ne trumpiau kaip 5 dienoms (kurios neprivalo eiti paeiliui). Taigi, įgyvendinant įstatymo projekto nuostatą, kad verslo liudijimas negali būti išduodamas trumpesniam nei 30 iš eilės, gausis, kad tiems asmenims, kuriems verslo liudijimo pakako 5 dienoms, po minėto įstatymo įsigaliojimo verslo liudijimai, t. y. Gyventojų pajamų mokestis jiems pabrangs nuo 6 kartų (lyginant, kai 5 dienų verslo liudijimai buvo išduodami mėnesio laikotarpiui) iki keliasdešimt kartų (kai verslo liudijimai buvo išduodami 5 ir daugiau dienų metams). Be to, pagal verslo liudijimo dienų skaičių asmuo moka dar du mokesčius – privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas, kurios yra daug didesnės nei fiksuotas savivaldybės tarybos nustatytas GPM už verslo liudijimą. Taigi, daugeliui asmenų, kurie veiklas vykdė su verslo liudijimais ne visą mėnesį (ne 30 dienų iš eilės), drastiškai pakils mokesčiai ir jie savo veiklos turės atsisakyti. Tikėtina, kad yra piktnaudžiavimo atvejų, kai verslo liudijimai yra imami tik 5 dienoms per metus, todėl suprantama, kad šiuo Įstatymo projektu siekiama skaidrumo ir surinkti daugiau mokesčių. Siekiant taip drastiškai nekeisti verslo liudijimų išdavimo sąlygų, o kartu siekti skaidrumo ir geresnio mokesčių surinkimo, siūlytinas kompromisas: asmenims, kurie planuoja užsiimti veikla su verslo liudijimu ne visą mėnesį, nustatyti, kad verslo liudijimas negali būti išduodamas mažiau kaip 20 dienų per metus. Taigi, jei laikyti, kad gyventojai paimdami verslo liudijimą tik 5 dienos per metus tuo galimai piktnaudžiavo, tai pakeitus įstatymą pagal šį pasiūlymą, jiems verslo liudijimų ir su tuo susiję kiti mokesčiai pakiltų 4 kartus.   Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3878 2 straipsnio 2 dalį, kuria keičiama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio 4 dalis ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 20 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). Pajamos, gautos iš juridinių asmenų, gali sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų nuo 20 000 eurų sumos, o verslo liudijime nurodyta veiklos rūšis negali būti viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, iš kurio gautos pajamos, rūšių.  Šias sumas per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 20 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 dienų iš eilės, pageidaujamas kalendorinių metų dienas, bet ne mažiau kaip 20 dienų per kalendorinius metus,  išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai mokestis mokamas iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, išduotų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, galiojimo pabaigos, jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka užsienietis.“

Teikia

Seimo narys                                                                                            Gintautas Kindurys