LIETUVOS RESPUBLIKOS

EKONOMIKOS KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 6, 10, 22, 221, 23, 26 ir 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-3034

 

2023-12-13 Nr. 108-P-56

 

                                                                                                                         Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius; komiteto pirmininko pavaduotojas G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, V.Fiodorovas, A.Kupčinskas, D.Labanavičius, L.Mogenienė, J.Pinskus, P.Saudargas, L.Savickas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė; padėjėja Z. Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, VRM Strateginių sprendimų paramos grupės vyriausiasis patarėjas Sigitas Mitalauskas, VĮ „Regitra“ direktorius Vaidas Dominauskas, VĮ „Regitra“ Teisės skyriaus vadovas Vytautas Žekonis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-05

2

2

 

1.    Projekto 2 straipsnio 2 dalimi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti akcinės bendrovės „Regitra“ kompetenciją saugaus eismo užtikrinimo srityje, suteikiant jai atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnyje, kuris nustato viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo tvarką, nėra numatyta, kad viešojo administravimo įgaliojimai galėtų būti suteikti privačiam juridiniam asmeniui. Taigi teikiamu įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas nedera su Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalies bei 5 straipsnio nuostatomis. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 19, 20, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-2836, kurio 2 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu siūloma atitinkamai pakeisti Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį bei 5 straipsnį, numatant galimybę viešojo administravimo įgaliojimus suteikti valstybės kontroliuojamoms įmonėms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teikiamu įstatymo projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neprieštarautų Viešojo administravimo įstatymui tik tokiu atveju, jeigu iki teikiamu projektu siūlomo keičiamo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo būtų priimtas ir įsigaliotų aukščiau minėtas Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 19, 20, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-2836.

Pritarti.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės pateiktame Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad   Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. gegužės
31 d. nutarimu Nr. 401 yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 19, 20, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma išplėsti subjektų, kuriems gali būti suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, ratą ir nustatyti, kad šie įgaliojimai gali būti suteikti ne tik valstybės ir savivaldybių įmonėms, bet ir valstybės ir savivaldybių valdomoms bendrovėms (taip, kaip jos yra suprantamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 5, 6, 15 ir 16 dalių nuostatas). Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais siekiama Įmonę pertvarkius į akcinę bendrovę palikti jai tuos pačius viešojo administravimo įgaliojimus, o šiuo metu esantis reguliavimas akcinėms bendrovėms tokių įgaliojimų suteikti neleidžia, Įstatymų projektai galėtų būti svarstomi ir priimti ne anksčiau, nei bus priimti pirmiau nurodyti Viešojo administravimo įstatymo pakeitimai”.

Įstatymo projektas XIVP-2836 priimtas Seime 2023-11-16.

2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-09-05

 

 

 

2.    Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti administracinių paslaugų, kurias teiktų akcinė bendrovė „Regitra“, teikimą bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 19 punkto bei 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar neturėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.

Nepritarti

Pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatas,  viešojo administravimo subjektas, rengiantis norminio teisės akto projektą, Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka šio teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su administracinių ir viešųjų paslaugų teikimu.

Pažymėtina, kad teikiamo įstatymo projekto tikslas  yra susijęs su vienos teisinės formos juridinio asmens pertvarkymu į kitos teisinės formos juridinį asmenį t.y. juo siekiama sudaryti teisines prielaidas pertvarkyti valstybės įmonę „Regitra“ į akcinę bendrovę. Įstatymo projekte  siūloma pakeisti galiojančias įstatymo nuostatas, kuriose nurodoma dabartinė VĮ „Regitra“ teisinė forma „valstybės įmonė“, pakeičiant ją į siūlomą teisinę formą „akcinė bendrovė“. Po pertvarkymo į akcinę bendrovę „Regitra“ ir toliau vykdys tas pačias funkcijas, kaip ir iki šiol, tame tarpe ir susijusias su administracinių paslaugų teikimu. Šių paslaugų teikimas Įstatymo projekte nėra naujai reglamentuojamas.  Todėl  atsižvelgiant į Įstatymo projektu daromų pakeitimų pobūdį, šio įstatymo antikorupcinį vertinimą atlikti netikslinga. 

Žiniai:  įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas, pastabų nėra.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

1

Pil. S. Česnavičius,

2023-11-27, Reg. Nr. G-2023-10294

 

 

 

Norint gauti vairuotojo pažymėjimą Valstybinėje įmonėje "Regitra", būsimiesiems vairuotojams išlaikius vairavimo teorijos egzaminą tenka ir po keletą kartų laikyti vairavimo praktikos egzaminą. Labai didele problema tampa terminai ir galimybė vairavimo egzaminą perlaikyti. Pavyzdžiui, po vairavimo mokyklos baigimo šių metų lapkričio mėn. pirmoje pusėje asmuo užsiregistravo į VĮ "Regitra" Vilniaus filialą laikyti vairavimo praktikos egzaminą, tačiau, jo neišlaikius, sekantį kartą laikyti minėtą egzaminą laisva vieta atsirado tik kitų metų sausio mėn. viduryje t. y. daugiau, kaip po dviejų mėn. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančius teisės aktus perlaikyti egzaminą asmuo turi teisę jau po 7-ių dienų. Tačiau tenka pabrėžti, kad VĮ "Regitra" tokios galimybės nesuteikia. Toks, galimai atsainus ir nekompetentingas VĮ "Regitra" požiūris į valstybės jai deleguotą funkciją ir pareigą tinkamai ir laiku suteikti paslaugas klientams, pastariesiems daro didelę moralinę, o neretu atveju ir finansinę žalą, įtakoja jų gyvenimo kokybę. Norinčiuosius įgyti teisę vairuoti slegia nežinomybė, stresas ir įtampa, ar spės laiku išsilaikyti praktikos vairavimo egzaminą (nors perlaikymų skaičius yra neribojamas), nes leistinas terminas tai atlikti yra vieneri metai po teorijos egzamino išlaikymo. Neisitekus į šį terminą ne dėl savo kaltės, asmuo yra priverstas pakartoti teorinio egzamino perlaikymą. Tuo pačiu, neturėdamas galimybės planuojamu laiku įgyti vairuotojo pažymėjimo, klientas nukenčia, nes negali naudotis transporto priemone (pvz. iš užmiesčio vykti į darbą ar mokslus, verslo tikslais ir kt.) Yra susiklosčiusi itin ydinga praktika, jog VĮ "Regitra" turi monopolinę teisę vykdyti vairuotojų egzaminavimo funkciją ir, nesugebėdama aptarnauti didelio klientų srauto, metų metais neužtikrina visuomenei itin aktualios viešosios paslaugos prieinamumo ir kokybės. Tokia praktika pažeidžia didelės dalies visuomenės interesus, situacija pastaraisiais metais stabiliai blogėja. Manytina, kad VĮ "Regitra" privalu imtis skubių ir veiksmingų priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti. Galimai VĮ "Regitra", siekdama užtikrinti vairuotojų egzaminavimo paslaugos prieinamumą ir kokybę, turėtų samdyti vairavimo instruktorius iš vairavimo mokyklų, su mokykloms priklausančiomis transporto priemonėmis arba užskaityti vairavimo mokyklose klientų išlaikytas praktinio vairavimo galutines įskaitas (jos yra filmuojamos) ir pan. Vairavimo mokyklų teigimu, į jų daugkartinius prašymus leisti asmenims laikyti B kategorijos transporto priemonių vairavimo egzaminus su vairavimo mokyklos transporto priemone, VĮ „Regitra“ kategoriškai atsisako tai daryti, nepateikdama racionalių argumentų, nors kitų kategorijų transporto priemonių vairuotojams (A kat., C/CE kat.) yra galimas pasirinkimas. Kyla klausimas – kodėl? Kodėl VĮ „Regitra“ nepasiūlo egzaminams pvz., D kategorijos transporto priemonių (autobusų), būsimieji vairuotojai turi juos nuomotis iš vairavimo mokyklų visais atvejais. Taipogi, egzaminų eilės priklauso nuo to, su kokia transporto priemone (ar su mechaniniais ar automatiniais bėgiais) asmuo renkasi laikyti egzaminą. Tokia tvarka diskriminuoja klientus. Manytina, kad laikant egzaminus su mokyklos transporto priemone, su kuria asmuo mokėsi vairuoti, egzaminų išlaikymo rezultatai būtų geresni, tai atitinkamai padėtų sumažinti egzaminų eiles. Tačiau monopolinė įmonė VĮ „Regitra“ vienašališkai nustato tokią tvarką, kuri galimai padeda jai siekti pelno, ir nevykdo tokios veiklos, kuri jai gali būti nuostolinga. Viešasis interesas vienareikšmiškai nukenčia.

Maža to, ateityje VĮ „Regitra“, galimai reorganizavus į akcinę bendrovę, tikėtina, jog pelno siekimas jai taps dar svarbesniu prioritetu ir visuomenės lūkesčiai ir interesai taps dar labiau pažeidžiami. Todėl dar aktualesnis tampa kitų egzaminavimo funkciją vykdančių centrų atsiradimas.

Šiuo metu vadovaujantis Valstybinės įmonės „Regitra“ įstatų, patvirtintų LR vidaus reikalų ministro 2017 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1V-630 „Dėl Valstybės įmonės „Regitra“ įstatų patvirtinimo“ 1 punktu, Valstybės įmonė „Regitra“ (toliau – įmonė) yra iš valstybės turto įsteigta įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą bei jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Atitinkamoms institucijoms (pvz., Seimui, Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai, Susisiekimo ministerijai ir t. t.) neatidėliotinai reikėtų pagalvoti ir apie tai, kad problemai spręsti tikslinga pasitelkti kitus valstybės autorizuotus egzaminavimo centrus (pvz., nustatytus kriterijus atitinkančias vairuotojų mokymo įstaigas), taip išvengiant VĮ "Regitra" monopolio. Nemažai vairavimo mokyklų turi visas galimybes atsakingai ir profesionaliai atlikti šiuo metu VĮ "Regitra" patikėtas funkcijas, suteikiant galimybę piliečiams gauti vairuotojo pažymėjimą. Tikėtina, kad sumažinus VĮ „Regitra“ teikiamų paslaugų skaičių, tų paslaugų prieinamumas ir kokybė pagerėtų.

Nepritarti.

Nėra suformuluotų konkrečių pasiūlymų. Be to,  keliami klausimai nėra susiję su įstatymo projekto tikslais.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

1.       

Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-10-20

 

 

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymas), atliko Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 6, 10, 22, 221, 23, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto[1] Nr. XIVP-3034 ir Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto[2] Nr. XIVP-3035 antikorupcinį vertinimą.

Minėtais teisės aktų projektais akcinei bendrovei „Regitra“ siūloma suteikti viešojo administravimo įgaliojimus.

 Atlikę minėtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą, pažymime, kad dėl keičiamo teisinio reguliavimo kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų, kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų bei kitų pastabų ir pasiūlymų neturime.

Susipažinta.

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2023-12-06

 

 

 

 

Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti projekto iniciatorių pateiktam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 6, 10, 22, 221, 23, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo  įstatymo projektui Nr. XIVP-3034.

Pritarti.

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

 

7.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

 

7.2. Pasiūlymai: nėra.

 

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

 

9. Komiteto paskirti pranešėjai: G. Paluckas, A.Kupčinskas.

 

 

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

 

 

PRIDEDAMA. Suredaguotas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                         Kazys Starkevičius

               

 

 

Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris