LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ KOMITETAS

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO NR. XIVP-1177

 

2022-04-20 Nr. 110-P-11

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-03.

3

2

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, norėtume atkreipti dėmesį, jog vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 112 punktu, teisės akte nurodant pareigų pavadinimą, jis paprastai rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“ ar „Lietuvos“, todėl, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „žemės ūkio ministras“ nereikėtų atsisakyti perteklinių žodžių „Lietuvos Respublikos“.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Lietuvos žemės ūkio taryba, 2022-04-11.

 

 

 

Susipažinome su LR Seimo Kaimo reikalų komiteto š. m. balandžio 13 d. posėdyje numatytais svarstyti įstatymų projektais, kurių pagrindu nuo š. m. liepos 1 d. numatoma pertvarkyti jungimo būdu Žemės ūkio ministerijos 3 valdymo srities valstybės įmones: Valstybės žemės fondas (toliau-VŽF), Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-centras“ (toliau – Gis-centras) ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ŽŪIKVC) sujungiant į vieną valstybės įmonę - Žemės informacijos centrą.

Manome, kad minėti įstatymų projektai yra parengti labai skubotai ir paviršutiniškai, visiškai neišanalizavus minėtų įmonių vykdomos veiklos. Mes esame įsitikinę, kad minėtų įmonių bei valstybės joms deleguotų funkcijų pertvarkymas dėl netinkamo, nepagrįsto ir drastiško valstybės įmonėms pavestų funkcijų išdraskymo Lietuvai turės neigiamų pasekmių.

Tokius drastiškus pertvarkymus, iš esmės keičiančius per daugelį metų ištobulintą ir sėkmingai veikiančią sistemą, gali siūlyti atlikti tik neatsakingi specialistai.

Ši pertvarka paliestų apie 500 visų siekiamų reorganizuoti įmonių darbuotojų, net ir Įmonių vidinį pertvarkymą, jei tai būtina, reikėtų daryti labai atsakingai, būtinai detaliai įvertinus visų Įmonių atliekamas funkcijas, labai atsakingai pasvėrus sąnaudas bei pasekmes.

Labai akivaizdu, kad visos šios Įmonės vykdo skirtingas ir tarpusavyje visiškai nesuderinamas funkcijas. ŽŪIKVC tik viena veikla, t. y. pasėlių deklaravimas su tiesioginių išmokų mokėjimu, susijusi su Nacionaline mokėjimo agentūra prie ŽŪM. Tai padaryta tam, kad viena įstaiga negalėtų vykdyti pasėlių deklaravimo ir tiesioginių išmokų mokėjimo, taip išvengiant galimo interesų konflikto.

Mūsų nuomone, sėkmingai ir pelningai veikiančių valstybės įmonių (Gis-centras ir VŽF) reorganizavimas ir sujungimas su kita įmone (ŽŪIKVC) ne tik atimtų iš valstybės nuolatines pajamas, tačiau iš esmės turėtų įtakos jų kokybiškų ir savalaikių paslaugų teikimo visuomenei proceso išbalansavimui, kas sukeltų neprognozuojamas neigiamas pasekmes.

Taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta bei siekiant išvengti skubotai priimtų sprendimų ydingų bei finansiškai žalingų padarinių žemdirbiams, manome, jog būtina detaliai išanalizuoti ir išdiskutuoti pakeitimus, įtraukiant profesinę bendruomenę bei visuomenę. Išanalizavus galimus evoliucinius įmonių ir valstybės pavestų funkcijų pertvarkymo variantus bei radus pačius racionaliausius, teikti teisės aktų pakeitimų projektus. Prašome Jūsų nepritarti pilnai neišdiskutuotiems, bet pateiktiems įstatymų projektams. Juolab, kad Kaimo reikalų komitetas yra priėmęs sprendimą stabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM reorganizavimą tokia apimtimi, kokia jis buvo parengtas. Tai labai susiję.

Nepritarti

Dėl šių valstybės įmonių sujungimo buvo diskutuota dar 2019 m. Tapatus įstatymų projektų paketas Seimui buvo pateiktas praėjusios kadencijos Vyriausybės. Tad šie sprendimai detaliai išanalizuoti, išdiskutuoti ir nėra priimti skubotai.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Kaimo reikalų komitetas, 2022-04-20.

 

 

 

 

 

 

 

1 (4),

 

 

 

 

 

 

2 (5)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(6),

 

 

 

 

 

 

(2), (4)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(1)

 

Argumentai:

Sujungus 3 valstybės įmones: Valstybės žemės fondas, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ir Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“ – tikslesnis įsteigtos vienos naujos valstybės įmonės pavadinimas būtų „Žemės ūkio duomenų centras“.

Pasiūlymas:

1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) 20 procentų – į valstybės įmonės Žemės informacijos centro Žemės ūkio duomenų centro sąskaitą žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, įskaitant privačios žemės įsigijimą valstybės nuosavybėn pasinaudojant šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmumo teise;“.

 

2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pirmumo teisę (išskyrus atvejus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka) įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės, kurią pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, taip pat žemės ūkio paskirties žemės, reikalingos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą visuotiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, arba rinkos vertės, apskaičiuotos valstybės vardu veikiančios institucijos ar įmonės užsakymu taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, jeigu pastaroji vertė yra didesnė. Valstybės įmonė Žemės informacijos centras Žemės ūkio duomenų centras žemės ūkio paskirties žemę, reikalingą valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, vadovaudamasis Žemės įstatymu, gali nuomoti (Civilinio kodekso 6.559 straipsnyje nustatyta tvarka perimti nuomotojo teises ir pareigas, jeigu nuomos sutartis buvo įregistruota viešajame registre) be aukciono asmeniui (asmenims), teisėtai ją naudojusiam (naudojusiems) iki žemės ūkio paskirties žemės perėjimo valstybės nuosavybėn. Sukauptos lėšos už pagal šį įstatymą išnuomotą valstybinę žemę skiriamos žemei, reikalingai žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, išpirkti.“

2. Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Žemės informacijos centrui Žemės ūkio duomenų centrui. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės nuosavybėn) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dienos. Šio straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nurodyti asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kartu su sutikimu pirkti žemės sklypą pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama jų atitiktis pirmumo teisei.“

Pritarti

 

2

Kaimo reikalų komitetas, 2022-04-20.

3

1, 2

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ 1 dalyje nurodytas įstatymo įsigaliojimo terminas yra 2022 m. liepos 1 d., o įstatymo projekto 2 dalyje numatyta, kad įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti iki 2022 m. birželio 30 d. Taip pat įvertinat tai, kad priėmus įstatymo projektą jam įgyvendinti, t. y. priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, bei atlikti 3 valstybės įmonių reorganizavimo procedūras, kurios vadovaujantis teisės aktų nustatytais terminais tikrai truks keletą mėnesių, siūlytina 6 mėnesiams nukelti įstatymo projekte numatytus terminus.

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2023 m. sausio 3 d.

2. Žemės ūkio ministras iki 2022 m. birželio 30 d. 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Vyšniauskas.

 

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Viktoras Pranckietis

 

 

 

Komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius