PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 2, 19, 30, 36, 363, 364, 45 IR 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 366 STRAIPSNIU
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3764(4)
2024-07-09
Vilnius
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto sprendimas |
Argumentai, pagrindžiantys sprendimą |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė 2024-07-09 |
3 (30)
|
(1) |
|
|
Argumentai: Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 19, 30, 36, 363, 364, 45 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projekte Nr. XIVP-3764(4) (toliau – Projektas) siekiama nustatyti, kad asmenims, padariusiems seksualinio pobūdžio ar kitas Projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje išvardintas nusikalstamas veikas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas, draudžiama dirbti su vaikais. Pažymėtina, kad Projekte dėstomas draudimas yra ydingas, kadangi jis apima ne visus Baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatytus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus, t. y. pagal Projektą asmenims, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistiems asmeniui/veikai praradus pavojingumą (BK 36 straipsnis), taip pat asmenims, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistiems dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), nurodytas draudimas negaliotų. Toks atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų diferencijavimas, kai tik dalis iš jų yra traktuojami kaip suteikiantys valstybei teisę nustatyti neterminuotą teisės į darbą su vaikais apribojimą, yra ydingas ir prieštaraujantis konstituciniam lygiateisiškumo principui.
Pabrėžtina, kad nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas visais atvejais turi konstatuoti (pvz., žr. Baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 4 dalį), kad buvo padaryta nusikalstama veika. Tai reiškia, kad tiek asmenys, kurie nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti BK 36 ar 37 straipsnyje numatytais pagrindais, tiek asmenys, kurie nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti kitais pagrindais (pvz., pagal laidavimą), baudžiamosios justicijos atžvilgiu yra vienodoje teisinėje padėtyje ir yra laikomi padariusiais nusikalstamą veiką. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją lygiateisiškumo principas pažeidžiamas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2012 m. vasario 6 d. ir kiti nutarimai).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės analogiškam siūlymui, kurį teikė Teisės departamentas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė, nurodydamas, kad „Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje išvardintos sunkios nusikalstamos veikos, tikėtina, kad tokios veikos nebus pripažintos praradusiomis pavojingumą ar mažareikšmėmis, todėl atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo nėra įtraukiamas į keičiamo įstatymo 30 straipsnio ribojimus“. Socialinių reikalų ir darbo komiteto argumentacija yra klaidinga, nes Projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje išvardintos ne tik sunkios nusikalstamos veikos. Antai projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis apima, be kita ko, apysunkius bei nesunkius nusikaltimus, taip pat baudžiamuosius nusižengimus (pvz., jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas (BK 153 str.) BK nusikaltimų klasifikacijoje priskiriamas apysunkiams nusikaltimams, seksualinis priekabiavimas (BK 152 str.) – baudžiamiesiems nusižengimams ir pan.). Vadinasi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės veikai/asmeniui praradus pavojingumą arba dėl veikos mažareikšmiškumo teoriškai yra įmanomas ir tais atvejais, kai asmenys yra padarę Projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Tikėtina, kad tokie atvejai praktikoje yra reti, tačiau vaikų apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi ar kitokio netinkamo poveikio šiuo atveju laikytina prioritetine. Tai, be kita ko, išplaukia ir iš Konstitucinio Teismo doktrinos, kurioje pažymėta, kad vaikystė yra ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė; konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti (2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas).
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „1. Asmenims, įsiteisėjusiu
apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų
veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir
neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš
nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į
prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose
vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo
arba pardavimo, taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų
arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose
įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas,
arba asmenims, padariusiems šioje dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet
atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės
|
|
|
Teikia
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė