AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1005 3, 12, 15, 16, 20, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 161 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 12, 15, 16, 20, 25 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektu (toliau – Projektas) siekiama tobulinti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų teisių ir pareigų teisinį reguliavimą: patikslinti patikrinimo procedūras, užtikrinti galimybę pareigūnams paimti patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus ir daiktus, patikrinimo metu daryti vaizdo ir garso įrašą, suteikti teisę tikrinti medžiotojų, dalyvaujančių medžioklėje, blaivumą, patikslinti pretenzijos ir ieškinio dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo pateikimo tvarką, patikslinti pagal galiojantį Darbo kodeksą kompensacijos dydį už laiką, kada pareigūnas yra pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu (t.y. pasyvusis budėjimas namie).
Projektu siekiama į nacionalinę teisę tinkamai perkelti 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) 8 straipsnio 2 dalies antros pastraipos nuostatą „jei leidimo sąlygų pažeidimas kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai arba tiesioginį reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, kol reikalavimų vėl nepradėta laikytis, kaip numatyta pirmos pastraipos b ir c punktuose, įrenginio, sustabdomas kurą deginančio įrenginio, atliekų deginimo įrenginio arba bendro atliekų deginimo įrenginio arba atitinkamos jų dalies eksploatavimas“.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Pirminis Projekto siūlytojas – Aplinkos ministerija. Projekto rengėjas ‒ Aplinkos ministerijos Veiklos priežiūros skyriaus (vedėja Brigita Trepšienė, tel. 8 706 61861, el. p. brigita.trepsiene@am.lt) vyriausiasis specialistas Vaidas Jusis (tel. 8 706 63553, el. p. [email protected]) ir Teisės ir personalo departamento (direktorė Agnė Jakstienė, tel. 8 706 63655) Teisėkūros skyriaus (vedėja Irena Sabaliūtė, tel. 8 706 63603) vyriausioji specialistė Neringa Mažeikė (tel. 8 706 63607, el.paštas [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Įstatymo 15 straipsnyje numatyta, kad atliekant fizinio asmens veiklos patikrinimą pareigūnas turi: prisistatyti asmeniui, pateikti savo galias patvirtinantį dokumentą, nurodyti patikrinimo priežastį, asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su patikrinimu; nustatęs pažeidimą, trumpai nurodyti pažeidėjui pažeidimo esmę, pareigą nutraukti pažeidimą; jei reikia, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei atvejais surašyti protokolą, aktą ar kitą dokumentą, fiksuojantį pažeidimą ar patį patikrinimo faktą, bei pateikti asmeniui, kurio veikla tikrinama, su juo susipažinti ir jį pasirašyti (tais atvejais, kai tikrindamas fizinio asmens veiklą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas surašo patikrinimo aktą ir šį patikrinimo aktą fizinis asmuo atsisako pasirašyti arba šis patikrinimo aktas surašomas jam nedalyvaujant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas patikrinimo aktą privalo registruotu laišku išsiųsti fiziniam asmeniui, kurio veikla tikrinta); asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu išklausyti, ir, jei reikia, užrašyti jo skundus, pareiškimus arba, jei jie pateikiami raštu, juos priimti ir perduoti savo tiesioginiam vadovui.
Įstatymo 16 straipsnyje numatyta, kad atliekant juridinio asmens veiklos patikrinimą pareigūnas turi: prisistatyti juridinio asmens savininkui, vadovui ar jų įgaliotam atstovui (toliau – juridinio asmens atstovui) ir pateikti galias patvirtinantį dokumentą, paaiškinti patikrinimo tikslą; paaiškinti juridinio asmens atstovui jo teisę dalyvauti patikrinime, pateikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus; nustatęs pažeidimą, dėl kurio yra kaltas juridinis asmuo, nurodyti juridinio asmens atstovui pažeidimo esmę ir pareigą nutraukti pažeidimą; atlikęs patikrinimą – surašyti patikrinimo aktą. Jis surašomas dviem egzemplioriais. Patikrinimo akte turi būti nurodomas patikrinimą atlikusio aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardas, pavardė, ir pareigos, tarnybos vieta, patikrinimo data, patikrinimo priežastys, patikrinimo metu nustatyti pažeidimai. Patikrinimo aktą pasirašo patikrinimą atlikęs pareigūnas bei juridinio asmens atstovas. Patikrinimą atlikęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas vieną patikrinimo akto egzempliorių perduoda juridinio asmens atstovui, kitą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas užregistruoja patikrinimų žurnale. Tokiais atvejais, kai juridinio asmens atstovas patikrinime nedalyvauja dėl to, kad negalima jo rasti, arba vengia dalyvauti patikrinime, turi dalyvauti liudytojas ir apie tai įrašoma patikrinimo akte. Patikrinimo aktas paštu išsiunčiamas juridiniam asmeniui arba pasirašytinai perduodamas jo atstovui; tikrinamo juridinio asmens atstovo prašymus, paaiškinimus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo įrašyti į patikrinimo aktą ir jį pateikti savo tiesioginiam vadovui.
Įstatymas nenumato teisės aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams tikrinti medžioklėje dalyvaujančius medžiotojus neblaivumui nustatyti.
Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad privalomasis nurodymas pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas. Jeigu juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo atsisako pasirašyti, tai įrašoma privalomajame nurodyme ir šis išsiunčiamas jiems registruotu laišku (fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar kitu jo nurodytu dokumentų įteikimo adresu, jei fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ar kitas dokumentų įteikimo adresas nežinomas – darbdavio registruotos buveinės adresu, Juridinių asmenų registre nurodytos juridinio asmens buveinės adresu).
Įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad laikas, kada pareigūnas yra pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu, neįskaitomas į pareigūno darbo laiką ir už tai jam mokama 10 procentų pareiginės algos dydžio kompensacija.
Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 16 punktas nustato, kad aplinkos apsaugos pareigūnai išaiškinę aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, kuriuo aplinkai buvo padaryta žala, privalo per 30 dienų pasiūlyti pažeidėjui gera valia atlyginti žalą, o jei pažeidėjas per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nurodytą terminą savanoriškai žalos neatlygina arba ją atlygina nevisiškai, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio termino pabaigos privalo pareikšti ieškinį teisme dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo.
Galiojančio Įstatymo 25 straipsnio 1–3 punktuose nustatyti nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą pagrindai („1) jei fizinis ar juridinis asmuo neįvykdė pakartotinai duoto privalomojo nurodymo dėl to paties aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančio įstatymo ar kito teisės akto pažeidimo pašalinimo; 2) jei dėl fizinio ar juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo masiškai žūsta gyvūnai ar augalai; 3) jei fizinis ar juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei“) neapima visų atvejų, nurodytų 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) 8 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje („jei leidimo sąlygų pažeidimas kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai arba tiesioginį reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, kol reikalavimų vėl nepradėta laikytis, kaip numatyta pirmos pastraipos b ir c punktuose, įrenginio, sustabdomas kurą deginančio įrenginio, atliekų deginimo įrenginio arba bendro atliekų deginimo įrenginio arba atitinkamos jų dalies eksploatavimas“).
Kai kuriuose keičiamuose straipsniuose nevienodai nurodomi aplinkosaugos srities teisės aktai: „aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojantys teisės aktai“ arba „aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai“.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Atlikdami patikrinimus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai tam tikrais atvejais, siekdami, kad patikrinimo duomenys būtų nepaneigiami, patikrinimo faktus fotografuoja ar filmuoja. Taip pat atliekant patikrinimus dažnai yra būtina iš tikrinamo asmens paimti dokumentus išsamiai analizei pareigūno nuolatinėje darbo vietoje atlikti, atsižvelgiant į tokias priežastis kaip didelis dokumentų kiekis, patikrinimo vietoje yra ne visi dokumentai, kyla įtarimų dėl galimo dokumentų klastojimo. Teismų praktikoje pasitaikė atvejų, kuomet buvo ginčijama aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisė paimti patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus nepradėjus administracinio nusižengimo teisenos. Šiuo metu tokia teisė įstatymu tiesiogiai nėra numatyta (galiojančio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato dokumentų ir daiktų paėmimą, tačiau ši nuostata gali būti siejama su administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių vykdymu; galiojančio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato teisę gauti informaciją, tačiau dokumentų ar daiktų paėmimo nenumato). Dažniausiai tik išanalizavus paimtus dokumentus (ypač atliekant atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo priežiūrą) galima nustatyti, ar buvo padaryti teisės pažeidimai, ir pradėti šių teisės pažeidimų teiseną. Taigi būtina aiškiai reglamentuoti pareigūnų teisę paimti patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus ir daiktus, atlikti patikrinimą, kai dar nėra nustatytas pažeidimo faktas. Projektu siūloma atitinkamai papildyti 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Siūloma numatyti, kad dokumentai ar daiktai būtų paimami ne ilgesniam kaip 20 darbo dienų laikotarpiui (o aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu šis terminas galėtų būti pratęstas ne daugiau kaip 20 darbo dienų), jei šių dokumentų ar daiktų paėmimo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas. Detalesnę dokumentų ir daiktų, reikalingų patikrinimui atlikti, tvarką siūloma pavesti nustatyti aplinkos ministrui. Dokumentai ir daiktai, paimami patikrinimui, turėtų būti aprašyti, paimami tik reikalingi patikrinimui dokumentai ir daiktai. Taip pat Projektu siūloma atitinkamai patikslinti 3 straipsnio 17 punktą, numatant, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai atlieka patikrinimus prireikus nustatyti, ar laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Projektu siūloma keisti 15 ir 16 straipsnius ir papildyti Įstatymą nauju 161 straipsniu. 15 ir 16 straipsniai keičiami numatant, kad tikrinant fizinį ar juridinį asmenį, pareigūnas privalo ne pateikti galias įrodantį dokumentą, o jį tik parodyti. Galiojančiame įstatyme „pateikimas“ nėra apibrėžtas, praktikoje susiklostė taisyklė parodyti dokumentą ir manome, kad ji pakankama, nes „pateikimo“ tikslas – įsitikinti, kad patikrinimą atlieka įgaliotas pareigūnas ir identifikuoti jį (žinoti vardą ir pavardę pareigūno, atliekančio patikrinimą). Projektu taip pat atsisakoma reikalavimo, kad surašytą patikrinimo aktą visais atvejais privaloma įteikti patikrintiems asmenims pasirašytinai. Daugeliu atveju toks reikalavimas labai didina darbo krūvį pareigūnams, taip pat yra nepatogus ir tikrinamiems asmenims – paprastai patikrinimo aktas surašomas institucijoje ir pareigūnui reikia važiuoti į tikrinamo fizinio ar juridinio asmens veiklos vietą įteikti patikrintam asmeniui surašytą patikrinimo aktą arba prašyti patikrinto asmens atvykti į instituciją. Manome, kad tokia patikrinimo akto įteikimo procedūra yra tobulintina, todėl Projekto 161 straipsnyje numatoma, kad „kai patikrinimą įforminantis dokumentas surašomas ne tikrinamo fizinio asmens ar juridinio asmens veiklos vietoje, kai nėra galimybės fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba juridinio asmens atstovui pasirašytinai įteikti surašyto patikrinimą įforminančio dokumento arba kai šie asmenys atsisako jį pasirašyti, patikrinimą įforminančio dokumento antrasis egzempliorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo surašymo išsiunčiamas šiems asmenims registruotu laišku (fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar kitu jo nurodytu dokumentų įteikimo adresu, jei fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ar kitas dokumentų įteikimo adresas nežinomas – darbdavio registruotos buveinės adresu, Juridinių asmenų registre nurodytos juridinio asmens buveinės adresu)“. Be to, 161 straipsniu numatoma suteikti įgaliojimus aplinkos ministrui patvirtinti patikrinimą įforminančių dokumentų formas ir jų pildymo reikalavimus (patikrinimą įforminančių dokumentų formos bus tvirtinamos atsižvelgiant į patikrinimo pobūdį, apimtį, susijusio teisinio reguliavimo sritį, pavyzdžiui, planinis ar neplaninis ūkio subjekto patikrinimas, patikrinimas dėl gyvosios gamtos išteklių naudojimo, medžioklės teisinio reguliavimo reikalavimų laikymosi patikrinimas ir pan.).
Projektu siūloma papildyti 12 straipsnį 19 punktu, leidžiančiu pasitelkti ekspertus ar specialistus, turinčius reikiamų specialių žinių ar patirties, dalyvauti patikrinime ir (ar) vertinti patikrinimo duomenis, kai reikalingos specialios žinios ar patirtis. Praktikoje kyla poreikis pasitelkti ekspertus ar specialistus iš valstybės institucijų, kai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai neturi reikiamos kvalifikacijos ar tam tikrų funkcijų vykdymas yra teisės aktais priskirtas kitoms valstybės institucijoms (pavyzdžiui, laboratorinius tyrimus, būtinus fiksuojant ir vertinant aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, vykdo ir jų rezultatus vertina Aplinkos apsaugos agentūra teisės aktų nustatyta tvarka). Kai kuriais specifiniais atvejais (pavyzdžiui, atvejais, susijusiais su specifiniu poveikiu aplinkai, poveikio aplinkai kompleksiškumu, atvejais, kai reikia specialių mokslinių žinių) praktikoje kyla poreikis pasitelkti kitus ekspertus ar specialistus, jei nėra valstybės institucijų ekspertų ar specialistų, kurie turėtų reikiamų specialių žinių ar patirties. Siūlomu teisiniu reguliavimu bus nustatytas aiškus teisinis pagrindas ekspertų ar specialistų pasitelkimui.
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse numatyta, kad draudžiama medžioti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmenims. Šiuo metu teisės aktuose nenumatyta aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisė tikrinti medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų neblaivumą (girtumą). Pagal galiojantį teisinį reguliavimą šiuo metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, tikrindami reikalavimų laikymąsi medžioklėje, pagal požymius (nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai ir kt.) įtarę, kad medžiotojas yra neblaivus, privalo kreiptis į policijos pareigūnus tarnybinės pagalbos, kad atvyktų į vietą galimam medžiotojo neblaivumui nustatyti. Kadangi medžioklės dažniausiai vyksta ne darbo metu ir teritorijose, nutolusiose nuo rajono centrų (policijos būstinės), išsikviesti policijos pareigūnus dažnai yra sudėtinga. Be to, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai pristatyti medžiotojo į policijos įstaigą vien tik galimam neblaivumui nustatyti (jeigu jis nepažeidė medžioklėje kitų teisės aktų reikalavimų) neturi teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių siūloma Projekte numatyti atitinkamą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta, tikrinti medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų blaivumą. Priimtam įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ numatant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams teisę tikrinti medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų neblaivumą ar apsvaigimą.
Projektu keičiamas 20 straipsnis patikslinant pareigūnų surašyto privalomojo nurodymo įteikimo procedūrą. Šiuo metu reikalavimas, kad pareigūnas visų pirma privalo įteikti surašytą privalomąjį nurodymą asmenims pasirašytinai, kaip ir surašyto patikrinimo akto atveju, didina darbo krūvį pareigūnams, taip pat yra nepatogus ir tikrinamiems asmenims – pareigūnui reikia važiuoti į fizinio ar juridinio asmens veiklos vietą įteikti privalomąjį nurodymą arba prašyti fizinio ar juridinio asmens (ar jų atstovų) atvykti į instituciją. Pakeitimu siūloma nustatyti, kad „kai nėra galimybės fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba juridinio asmens atstovui pasirašytinai įteikti privalomojo nurodymo arba šie asmenys atsisako jį pasirašyti, privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo surašymo išsiunčiamas šiems asmenims registruotu laišku (fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar kitu jo nurodytu dokumentų įteikimo adresu, jei fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ar kitas dokumentų įteikimo adresas nežinomas – darbdavio registruotos buveinės adresu, Juridinių asmenų registre nurodytos juridinio asmens buveinės adresu)“.
Įstatymo 12 straipsnio 8 dalis nustato aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams 10 procentų pareiginės algos dydžio kompensaciją už pasirengimą priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu. Pakeitimu siūloma panaikinti šią nuostatą, kuri yra speciali nuostata galiojančio Darbo kodekso 118 straipsnio 4 dalies atžvilgiu, ir tokiu būdu nustatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pasyviajam budėjimui namie yra bendra tvarka taikomos Darbo kodekso nuostatos dėl pasyviojo budėjimo namie apmokėjimo (ne mažesnė kaip 20 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę) ir darbo laiko režimo (ribojamas leidžiamas pasyviojo budėjimo namie laikas - savaitė per mėnesį). Šiuo pakeitimu siekiama atsižvelgti į Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos siūlymus.
Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytas teisinis reguliavimas dėl pretenzijos ar ieškinio dėl žalos aplinkai atlyginimo pateikimo yra nelankstus ir ne visiškai suderinamas su kituose teisės aktuose reglamentuotomis teisinėmis procedūromis. Pretenzijos pateikimo terminas turėtų būti skaičiuojamas jau turint žalos aplinkai įvertinimą ir apskaičiavimą. Kai kuriais atvejais, kai padaroma didelė žala aplinkai, žalos aplinkai įvertinimo ir apskaičiavimo procesas gali užtrukti ilgai, todėl pretenzijos ar ieškinio teikimo terminai negali būti siejami tik su žalos fakto užfiksavimu, tačiau ir su momentu, kai jau yra pilnai nustatytas žalos mastas ir apskaičiuotas žalos dydis. Taip pat pažymėtina, kad už žalą atsakingų subjektų veiksmus, kurie sukėlė žalą aplinkai, nagrinėja teismai ar kitos įgaliotos institucijos ar pareigūnai administracinių nusižengimų teisenos ar baudžiamojo proceso metu, siekiant įvertinti šių veiksmų teisėtumą, tiksliai nustatyti atsakingus subjektus, taigi pretenzijos ar ieškinio dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo teikimas nepasibaigus minėtoms procedūroms nėra teisiškai pagrįstas. Taip pat 12 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytas terminas ieškinio pateikimui yra per trumpas sudėtingais žalos aplinkai atvejais, kai teismui turi būti pateikiami didelės apimties dokumentai, parengti ir įforminti teisės aktų nustatyta tvarka. Siekiant atsižvelgti į visus minėtus aspektus, ir užtikrinti ne tik įmanomai trumpiausius pretenzijos ir ieškinio pateikimo terminus, bet ir žalos aplinkai įvertinimo kokybę bei atitiktį teisės aktų reikalavimams, siūloma 12 straipsnio 1 dalies 16 punkte numatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai pretenzijas ir ieškinius dėl žalos aplinkai atlyginimo teikia aplinkos ministro nustatyta tvarka („nustačius aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, kuriuo aplinkai buvo padaryta žala, ir apskaičiavus padarytą žalą aplinkai, išskyrus atvejus, kai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai dėl kurio turi būti taikomas aplinkos būklės atkūrimas iki pirminės būklės, privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka pasiūlyti pažeidėjui gera valia atlyginti žalą. Jei pažeidėjas per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nurodytą terminą savanoriškai žalos neatlygina, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo pateikti ieškinį teisme dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo“). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuostata „išskyrus atvejus, kai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai dėl kurio turi būti taikomas aplinkos būklės atkūrimas iki pirminės būklės“ įtraukta siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) nuostatas, perkeltas į Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalį („Tais atvejais, kai žala aplinkai šio įstatymo nustatyta tvarka pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai (išskyrus reikšmingą neigiamą poveikį žemei), šią žalą aplinkai padarę asmenys privalo atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka“). Tokiais atvejais taikomas reikalavimas atkurti aplinką iki pirminės būklės, t.y. taikant pirminio, papildomo ir kompensuojamojo aplinkos atkūrimo priemones, o žalos aplinkai atlyginimas pinigine forma neturi būti taikomas.
Galiojančio Įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktus siūloma atitinkamai papildyti nuostatomis, perkeliančiomis 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) 8 straipsnio 2 dalies antrosios pastraipos nuostatas. Siūloma numatyti, kad aplinkai kenksminga veikla stabdoma, jei dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo iškyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei arba grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai.
Kai kuriuose keičiamuose straipsniuose nevienodai nurodomi aplinkosaugos srities teisės aktai, pavyzdžiui, „aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai“ arba „aplinkos apsaugą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai“, todėl siūloma vieningai rašyti „aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai“, kaip nurodyta Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje suformuluotame „aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės“ apibrėžime.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. Suteikus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams papildomas teises, jas aiškiau reglamentavus, nustačius paprastesnes patikrinimą įforminančio dokumento ar privalomojo nurodymo įteikimo procedūras, bus efektyviau vykdoma aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė. Patikslinus Įstatymo nuostatas dėl nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą priėmimo pagrindų, bus tiksliau perkeliamos Europos Sąjungos teisės nuostatos.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. Efektyviau vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę bus efektyviau išaiškinami teisės aktų pažeidimai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą įstatymų keisti nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projekte naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų nenustatoma.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisei. Projektu į nacionalinę teisę perkeliamos 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) nuostatos.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ numatant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams teisę tikrinti medžiotojų, dalyvaujančių medžioklėje, neblaivumą ar apsvaigimą. Projektą parengs Aplinkos ministerija.
Įstatymui įgyvendinti aplinkos ministras turės priimti ar pakeisti įsakymus dėl tikrinimui reikalingų dokumentų ir daiktų paėmimo tvarkos, patikrinimą įforminančių dokumentų formų ir jų pildymo reikalavimų nustatymo, pretenzijų ir ieškinių teikimo tvarkos.
Taip pat turės būti keičiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. D1-835 „Dėl Laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatydamas priemokos už pasyvųjį budėjimą namie apskaičiavimo tvarką ir priemokos dydį (ne mažesnė kaip 20 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę).
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Projektui įgyvendinti 2018 metais papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
2018 metais planuojama aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams už pasyviojo budėjimo namie vieną savaitę (7 dienas arba 168 valandas) mokėti 20 procentų vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį. Atitinkamai planuojama skirti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pasyviojo budėjimo namie 2018 metais finansavimui 190 000 eurų. Apskaičiuota, kad vienai pasyviojo budėjimo namie valandai bus skiriama 1,23 euro, t.y. pasyviojo budėjimo namie vienos savaitės (7 dienų arba 168 valandų) apmokėjimas yra 20 procentų vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį (t.y. 1035,96 Eur*0,2=207,192 Eur), atitinkamai viena pasyviojo budėjimo namie valanda kainuoja 1,23 euro (207,192 Eur/168 val.=1,23 Eur). Taigi suplanuotų lėšų pakaks 154 471 pasyviojo budėjimo namie valandai (190 000 Eur/1,23 Eur=154 471 val.). Planuojama, kad minėto valandų skaičiaus 2018 metais turėtų užtekti, siekiant organizuoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pasyvųjį budėjimą namie.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Projektas derintas su Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Ūkio, Vidaus reikalų, Žemės ūkio ministerijomis, Europos teisės departamentu prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesine sąjunga.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė“, „aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas“, „privalomasis nurodymas“, „nutarimas stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą“, „žala aplinkai“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.