LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Švietimo ir mokslo komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL 2020 metų VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO įstatymo projekto nr. XIIIP-4014
2019-11-06 Nr. 106-P-40
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis, Komiteto nariai: Dainius Kepenis, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Levutė Staniuvienė, Gintaras Steponavičius, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Aistė Kairienė, Justina Paukštė, Lina Vingrytė, Rūta Norkienė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė.
Kviestieji asmenys: Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė Loreta Taugienienė, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Ramutė Minkevičienė, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos komunikacijos vadovė Eglė Žukauskaitė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tarybos narė Aušra Žičkienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto pirmininkė Lina Leparskienė, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius, Seimo nario Dariaus Kaminsko patarėja Nemira Aliukonienė, UAB „Vento Nuovo“ lobistas Arnas Marcinkus, Lietuvos studentų sąjungos vadovas Eigirdas Sarkanas, Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė, Lietuvos Respublikos prezidento patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Paulius Baltokas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo ir studijų ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistas Kęstutis Gansiniauskas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Markelienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ekonomikos departamento investicijų skyriaus vyresnioji specialistė Laima Kvaraciejienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Tomas Daukantas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Lietuvos Respublikos seimo narys Darius Kaminskas, Seimo nario Kęstučio Smirnovo padėjėjas Renatas Mizeras, Seimo narės Gintarės Skaistės padėjėja Ugnė Žakevičienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos savivaldybių asociacija 2019-10-29 |
|
|
|
Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte nenumatytos pakankamos lėšos švietimo pagalbai finansuoti. 2019 m. šioms reikmėms trūko daugiau kaip 20 mln. eurų. Švietimo pagalbos funkciją finansuoti iš savivaldybių biudžetų nepanaudotų piniginei paramai lėšų 2020 m. nebus galimybių, nes dauguma savivaldybių panaudoja visas socialinei paramai skirtas lėšas. |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Komitetas pritaria Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymui papildomai skirti 10,3 mln. eurų švietimo pagalbos specialistų DU didinti.
Pritarta bendru sutarimu. |
|
2. |
Lietuvos savivaldybių asociacija 2019-10-31 |
|
|
|
4. Prašyti pakeisti Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei šio įstatymo projekto 5 priedą ir numatyti pakankamas valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos ugdymo reikmėms lėšas, skirtas švietimo pagalbai finansuoti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pripažįsta, jog numatytų lėšų nepakanka švietimo pagalbos reikmėms finansuoti. 2019 m. šioms reikmėms trūko daugiau kaip 20 mln. eurų. |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Komitetas pritaria Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymui papildomai skirti 10,3 mln. eurų švietimo pagalbos specialistų DU didinti.
Pritarta bendru sutarimu. |
|
3. |
Lietuvos universitetų rektorių
konferencijos prezidentas 2019-10-29 |
|
|
|
Argumentai: Darbo užmokesčio strategijoje modeliuojami viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio kitimo planai remiasi atlygio susiejimu su vidutiniu darbo užmokesčiu (toliau - VDU) šalyje. Remiantis LR Finansų ministerijos prognozėmis planuojamas vidutinis darbo užmokesčio augimas šalyje 2020 m. sudarys 7,4 proc., tai reikštų, kad efektyvus darbo užmokesčio pokytis lyginant su šalies vidurkiu bus neigiamas. Jeigu planuojama 10 proc. studijų kainų augimo riba leis universitetams tiktai išlaikyti nemažėjantį akademinių darbuotojų darbo užmokesčio lygį, tai neskyrus papildomo finansavimo studijų kainų didinimui arba analogiško vienkartinio finansavimo dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokesčio kėlimui, 2020 metų pabaigoje akademinių darbuotojų darbo užmokestis, lyginant su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu, sumažės. Šiuo metu aukštųjų mokyklų dėstytojų vidutinis darbo užmokestis sudaro 126 proc. VDU, neskyrus papildomo finansavimo sumažėtų iki 117,3 VDU. Mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimų vidurkis šiuo metu sudaro 120 proc. VDU, neskyrus papildomo finansavimo 2020 m. pabaigoje sumažėtų iki 111,7 proc. VDU. Siekiant, kad būtų įgyvendinta Darbo užmokesčio strategija, planuojant 2020 m. universitetų finansavimą ir valstybės finansuojamų studijų kainas, planavimo veiksmai ir apimtimi turėtų būti vykdomi tokiu nuoseklumu ir apimtimi: • Atliktas apie 10 proc. norminės studijų kainos indeksavimas visoms kainų grupėms, tam kad būtų išlaikytas 2019 m. darbo užmokesčio lygis; • Atliktas planuojamo šalies vidutinio darbo užmokesčio augimo dydžio (t. y. 7,4 proc.) indeksavimas kainos daliai skirtai darbo užmokesčio formavimui; • Numatytas papildomas finansavimas arba indeksavimas akademinių darbuotojų atlyginimų kėlimui, kad būtų pasiektas Darbo užmokesčio strategijos 80.1.4. punkto nuostatos įgyvendinimas - 1. y. nuo 2020 m. kasmet didinti darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc.
Pažymime, kad tik skyrus reikiamą finansavimo apimtį galimas norminių studijų kainų apskaičiavimo principų tobulinimas, kurį būtų galima įgyvendinti tokiais žingsniais: • Norminėje studijų kainoje atskirti kainos dalį, formuojančią darbo užmokestį nuo kainos dalies prekių ir paslaugų įsigijimui; • Sumažinti kainų grupių skaičių pagal darbo užmokesčio dalį, atsižvelgiant į studentų ir dėstytojų santykį, keičiant vietoje dabar galiojančio santykio (20:1) visoms sritims, į keletą logiškai pagrindžiamų grupių (pvz. dėstytojų darbas didelėse grupėse, pogrupiuose, mažose grupėse ir individualus mokymas); • Peržiūrėti kainų grupių skaičių pagal kainos dedamąją skirtą prekių ir paslaugų įsigijimui.
Pasiūlymas: Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, prašome: 1. Palaikant registruotą pasiūlymą Biudžeto įstatymo projektui dėl mokslininkų ir dėstytojų darbo užmokesčio padidinimo 10 proc. nuo 2020 m. sausio 1 d. (skiriant 16,8 mln. Eur.), numatyti būtinas finansavimo apimtis, kad būtų įgyvendinti Darbo užmokesčio strategijos tikslai dėl akademinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo; 2. Įvykdyti 10 proc. norminės studijų kainos 2020-iems metams indeksavimą visoms kainų grupėms tam, kad būtų užtikrintas ne mažesnis nei 2019 m. darbo užmokesčio lygis; 3. Užtikrinus reikiamą finansavimo apimtį, pratęsti norminių studijų kainų apskaičiavimo principų tobulinimo darbus 2021 metams pagal aukščiau išvardintas gaires. |
Pritarti |
Argumentai: Komitetas pritaria Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymui papildomai skirti 16,8 mln. eurų (10 proc.) mokslininkų ir dėstytojų darbo užmokesčio padidinimui nuo 2020 m. sausio 1 d. Šis pasiūlymas atitinka Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projekto, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 462 (toliau – DU strategijos projektas) nuostatas, pagal kurias numatyta didinti mokslininkų ir dėstytojų DU nuo 2020 m. sausio 1 d. 10 proc. Tam reikia 16,8 mln. eurų. Tai numatyta ir Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties atnaujinimo projekte.
Pritarta bendru sutarimu.
|
|
4. |
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojų profesinė sąjunga, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesinės sąjunga 2019-10-31
|
|
|
|
Akademinė bendruomenė yra sunerimusi dėl to, kad dabartinė biudžeto planavimo politika yra nukreipta prieš švietimą. Įgyvendinant tokią politiką, mokslo darbuotojų ir dėstytojų atlyginimai vis labiau tols nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Primename, kad dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų tarnybiniai (baziniai) atlyginimai aukštosiose mokyklose bei mokslo institutuose išlieka labai žemi, nepaisant 2018 ir 2019 metais skirto papildomo finansavimo. Šiuo metu dėstytojų (lektorių, asistentų), jaunesniųjų mokslo darbuotojų darbo užmokestis yra 600-730 Eur. (neto). Jis yra 10-20 proc. mažesnis nei VDU, kuris mūsų šalyje 2019 m. II ketvirtį siekė 817 Eur (neto). Tik docentų ir vyresniųjų mokslo darbuotojų darbo užmokestis dabar yra lygus Lietuvos VDU. Informuojame, kad 2019 m. metų balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybėje aukštųjų mokyklų bei mokslo institucijų atstovai dalyvavo derybose ir diskusijoje dėl “Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo strategijos 2020–2025 metais.” Dėstytojų ir mokslininkų darbo grupės reikalavimuose buvo suformuluotas tikslas pasiekti, kad vidutinis šio sektoriaus darbo užmokestis (VDU) sudarytų 150 proc. šalies VDU. Norint šį rodiklį pasiekti greičiau, 2020 ir 2021 metais etatinį darbo užmokestį reikėtų kelti mažiausiai po 20 proc. kasmet. Minėtame posėdyje dalyvavęs Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Finansų ministerijos atstovai įsipareigojo, kad 2020 metų biudžete bus numatyta akademinės bendruomenės darbo užmokestį didinti ne mažiau kaip 10 proc. Taip pat pažadėta ieškoti finansinių ir politinių galimybių, kad 150 proc. šalies VDU mokslininkų darbo užmokestis pasiektų jau 2021 m. Atsižvelgdama į minėtame pasitarime priimtus sprendimus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2019-03-26 raštu Nr. S-1064 pateikė LR Vyriausybės kanceliarijai ir LR finansų ministerijai papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikį mokslininkų atlyginimams kelti: - 2020 m. atlyginimus didinti vidutiniškai kelti po 20 proc., reikėtų 33,6 mln. Eur., o 2021 metais 40,3 mln. Eur. - 2020 m. atlyginimus vidutiniškai kelti po 10 proc. reikėtų 16,8 mln. Eur., o 2021 metais 18,3 mln. Eur.
Deja, 2019 m. spalio mėn. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, mokslo ir studijų ekonomikos skyriaus vyr. specialistė Dovilė Puplinskaitė elektroniniu paštu mus informavo, kad „Seimui pateiktame 2020 m. valstybės biudžeto projekte papildomų lėšų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų bei neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti nėra skirta, tačiau, kaip jau esame minėję ministerijos 2019-10-23 rašte Nr. SR-4360, papildomi asignavimai numatyti pareiginės algos baziniam dydžiui (BD) iki 176 Eur, minimaliai mėnesio algai (MMA) iki 607 Eur, taip pat kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui įgyvendinti (mažiausiems koeficientams dirbantiems pagal darbo sutartis padidinti).“ Tai reiškia, kad valstybės institucijos leidžia sau manyti, jog duotų pažadų galima nesilaikyti ir, dėl mums nežinomų priežasčių, ekonomikos augimo sąlygomis įšaldyti mokslo darbuotojų ir dėstytojų darbo užmokesčio fondą. Patvirtinus tokį biudžetą, 2020 metais dėstytojų (lektorių, asistentų) bei jaunesniųjų mokslo darbuotojų atlyginimai būtų 15-25 proc. mažesni nei VDU (prognozuojamas VDU augimas 2020 metais 7,5 proc. – 878 Eur. neto). Taip pat atkreipiame jūsų dėmesį, kad aukštojo mokslo finansavimas vis labiau atsilieka nuo ES šalių vidurkio – Lietuvos Respublikos išlaidos aukštajam mokslui atsilieka 43 proc. skaičiuojant vienam gyventojui, o bendros MTEP investicijos tesiekia 0,89 proc. nuo BVP, nors buvo užsibrėžta 2020 m. pasiekti 1,9 proc. nuo BVP. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisija ragina ES šalis nares MTEP finansavimo lygį padidinti iki 3 proc. nuo BVP (Strategija “Europa 2020”. MOSTA duomenys). Prašome LR Seimo švietimo ir mokslo komiteto įvertinti šiame rašte išdėstytą informaciją ir pateikti akademinės bendruomenės lūkesčius atitinkančius siūlymus 2020 m. biudžeto projektui. Laikomės nuomonės, kad darbo užmokesčio didinimas apie 10 proc. yra nepakankamas. 2020 m. tik 10 proc. padidinus mažiausiai apmokamų dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus, atsilikimas nuo VDU išliktų 8-18 proc. ir VDU lygis būtų pasiektas tik po 3-4 metų. Siūlome atlyginimus kelti po 20 proc., kad jau po dviejų metų pasiektume, kad mokslininkai ir dėstytojai uždirbtų ne mažesnį atlyginimą, nei numatomas šalies VDU 2021 m. |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Komitetas pritaria Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymui papildomai skirti 16,8 mln. eurų (10 proc.) mokslininkų ir dėstytojų darbo užmokesčio padidinimui nuo 2020 m. sausio 1 d. Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymas atitinka Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projekto, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 462 (toliau – DU strategijos projektas) nuostatas, pagal kurias numatyta didinti mokslininkų ir dėstytojų DU nuo 2020 m. sausio 1 d. 10 proc. Tam reikia 16,8 mln. eurų. Tai numatyta ir Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties atnaujinimo projekte.
Pritarta bendru sutarimu. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė R. Melnikienė 2019-10-21 |
|
|
|
Argumentai: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui jau du metus buvo žymiai mažinami valstybės biudžeto asignavimai. Dabartiniame įstatymo projekte numatyta 412 tūkst. Eur (t.t. darbo užmokesčiui 308 tūkst. Eur) yra nepakankama suma instituto veiklai ir prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti.
Pasiūlymas: Dabartiniame įstatymo projekte numatytą 412 tūkst. Eur sumą padidinti iki 597 tūkst. Eur, t.t darbo užmokesčiui 503 tūkst. Eur.
|
Pritarti iš dalies |
Pasiūlymas: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui 2020 metams papildomai skirti 185 tūkst. eurų darbo užmokesčiui.
Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai skirti asignavimai.
Pritarta bendru sutarimu. |
|
2. |
Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė L. Tauginienė 2019-09-11 |
|
|
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. liepos 5 d. rašte Nr. (2.33-04)-6K-1903598 ,,Dėl prognozuojamų 2020, 2021 ir 2022 metų valstybės biudžeto apimčių“ Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai nurodyti maksimalūs asignavimų limitai, kurių nepakanka nuo 2020 metų padidintam Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiui.
Pasiūlymas: Nuo 2020 metų papildomai skirti 26 400 Eur darbo užmokesčiui.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžetas ir valstybės pinigų fondai. |
Pritarti |
Argumentai: Lietuvos Respublikos Seimo Valdyba 2019-08-21 sprendimu Nr. SV-S-1349 padidino AEPK maksimalų darbuotojų skaičių nuo 8 iki 10. Papildomiems 2 etatams 2020 m. biudžeto projekte asignavimai nenumatyti.
Pritarta bendru sutarimu. |
|
3. |
Klaipėdos rajono savivaldybės meras 2019-09-10 |
|
|
|
Argumentai: Klaipėdos rajono savivaldybė dar 2011 m., atsižvelgdama į gyventojų poreikius, suplanavo statyti baseiną ir universalią sporto salę Gargždų mieste. Siekis pastatyti baseiną ir universalią sporto salę Klaipėdos rajone yra paremtas šiomis objektyviomis priežastimis: · Klaipėdos rajono aktyviai sportuoja (tiek profesionaliai, tiek mėgėjiškai) tik beveik 25 proc. gyventojų. Savivaldybė, įgyvendinama įvairias priemones, siekia išlaikyti ir didinti šį skaičių ne tik sporto, bet, ypač, gyventojų sveikatingumo tikslais. · Prieš daugelį metų statytos esamos vidaus sporto bazės netenkina esamo poreikio ne tik sporto varžybų, bet ir treniruočių, kitų sporto užsiėmimų vykdymui. Tam tenka naudoti nepritaikytas erdves ar riboti sportinę veiklą, o kai kurie užsiėmimai vyksta net iki 22 val. vakaro (ir vėliau). · Didžiausios sporto salė turi tik 300 vietų žiūrovams (rajone gyvena beveik 60 tūkst. gyventojų). · Savivaldybė neturi fizinių galimybių vykdyti 2016 m. Švietimo ir mokslo ministro patvirtintų Mokinių, besimokančių pagal pradinio ugdymo programas, mokymo plaukti proceso vykdymo rekomendacijų. Taip pat ir kitų amžiaus grupių rajono moksleiviai nėra mokomi plaukti. Vaikų pavežimas iki kaimyninių savivaldybių baseinų neišspręstų šių problemų dėl jau esamo tų objektų užimtumo bei, žinoma, pareikalautų išlaidų, laiko, sukeltų organizacinių klausimų taip pakenkiant ugdymo procesui, būtų ribojamos galimybės visiems mokiniams mokytis plaukti (ir tinkamai išmokti plaukti), veiklas tektų vykdyti ir vaikų laisvalaikio sąskaita. · Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad lyg šiol Lietuvoje galimybė naudotis baseinu ir net gebėjimas plaukti yra labiau profesionalaus sportavimo ar net prabangos (dėl prieinamumo teritorine prasme) dalykas, tačiau, mūsų nuomone, tai labai svarbus gyventojų sveikos gyvensenos ugdymo, kokybiško laisvalaikio bei, atskirais atvejais, ir mirtingumo nuo nelaimingų atsitikimų mažinimo klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad PSO duomenimis Lietuva pagal skendimo rodiklius yra vieną pirmaujančių šalių, todėl svarbu, kad ir suaugusieji turėtų galimybę išmokti plaukti bei teisingai ir saugiai elgtis vandenyje.
2019-11-05 Klaipėdos raj. savivaldybė raštu Nr. G-2019-8970 patikslino, kad kreipiasi prašydama paankstinti į Valstybės investicijų 2020-2022 metų programos projektą įtraukto Klaipėdos rajono gyventojams ypatingai svarbaus projekto „Baseino pastato Klaipėdos raj. sav., Gargžduose, S. Dariaus ir S. Girėno g. 4, statyba“ finansavimą ir lėšas numatyti 2020-2023 m. lai9kotarpiu. Klaipėdos rajono savivaldybė deda dideles pastangas šį projektą įgyvendinti kaip galima anksčiau, todėl yra atlikti visi pasirengimo darbai. Dėl šios priežasties prašome Valstybės investicijų 2020-2022 metų programoje 2020 m. numatyti 1,0 mln. eurų finansavimą, 20201 m. – 21,0 mln. eurų ir 2023 m. – 2 mln. eurų. Iš viso – 5 mln. eurų. Bendra projekto vertė – 10,0 mln. eurų. Taip pat buvo kreiptasi į LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją keisti šio projekto pavadinimą į „Baseino ir universalios sporto salės Klaipėdos raj. sav., Gargžduose, Kvietinių g. 26, statyba“, nes siekiant optimizuoti projekto išlaidas bei pasiekti papildomų naudų keičiamas projekto įgyvendinimo adresas Gargždų mieste. Projekto kiekybiniai rodikliai išlieka tie patys, o projekto socialinė-ekonominė nauda nesikeičia.
· Taip pat sparčiai augančioje Klaipėdos rajono savivaldybės Sendvario seniūnijoje dėl ribotų Savivaldybės finansų neturime galimybės užtikrinti būtinų ir nuo kokybiško gyvenimo neatsiejamų paslaugų – švietimo, sporto, kultūros – teikimo. Ypač trūksta ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigų, nes 2015-2019 metų laikotarpiu vaikų iki 7 metų skaičius nuo 479 padidėjo iki 789, o vaikų nuo 7 iki 16 metų – nuo 649 iki 1103. Dar keli tūkstančiai šios seniūnijos gyventojų gyvenamosios vietos nėra deklaravę, kad galėtų savo vaikus vesti į kitų savivaldybių ugdymo įstaigas.
2019-10-31 Klaipėdos raj. avivaldybė raštu Nr. G-2019-8855 patikslino, kad Sendvario seniūnijoje minimam investicijų projektui „Daugiafunkcio centro Sendvario seniūnijoje statybos investicijų projektas“ (toliau – Projektas) įgyvendinti reikalingos apie 6,0 mln. eurų investicijos. Klaipėdos rajono savivaldybė yra pasirengusi skirti savivaldybės biudžeto lėšų ne mažiau kaip 50 proc. Projekto vertės jam įgyvendinti, todėl prašome rengiant Valstybės 2020 m. biudžetą Valstybės investicijų programoje numatyti 3,0 mln. eurų daugiafunkciam švietimo, kultūros ir sporto pastatui statyti Klaipėdos rajono savivaldybės Sendvario seniūnijoje. Valstybės biudžeto investicijos reikalingos 2021 m. – 1,0 mln. eurų, 2022 m. – 1,5 mln. eurų ir 2023 m. – 0,5 mln. eurų.
Pasiūlymas: Skirti lėšų infrastruktūros, reikalingos švietimo, sporto ir kultūros paslaugoms teikti Klaipėdos rajone, sukūrimui iš Valstybės investicijų programos.
Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programa. |
Nepritarti |
Argumentai: siūloma svarstyti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
Pritarta bendru sutarimu. |
|
4. |
Klaipėdos rajono savivaldybės meras 2019-09-10 |
|
|
|
Argumentai: siekdami gerinti bei didinti ugdymo paslaugų prieinamumą Klaipėdos rajono savivaldybės Sendvario seniūnijoje Klaipėdos rajono savivaldybė 2019 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (5.1.28)-A5-1811 kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją dėl Gargždų „Minijos“ progimnazijos Jakų skyriaus, Pergalės g. 2A, Jakų k., Sendvario sen., pastato statybos įtraukimo į Valstybės investicijų programą. Kadangi Klaipėdos rajono gyventojų skaičius auga, susiduriame su poreikiu statyti naujas ugdymo įstaigas Klaipėdos rajono savivaldybės vakarinėse seniūnijose, kas lemia, kad dėl nepakankamos infrastruktūros negalime užtikrinti kokybiškų viešųjų paslaugų teikimą vietos gyventojams.
Pasiūlymas: Šiuo metu vykstant 2020 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto svarstymams, prašome įtraukti mūsų projektą „Gargždų „Minijos“ progimnazijos Jakų skyriaus, Pergalės g. 2A, Jakų k., Sendvario sen., pastato statyba“ į Valstybės investicijų 2020-2022 metų programą ir 2022 m. numatyti 872,0 tūkst. eurų ir 2023 m. – 1,124 mln. eurų. Iš viso – 1,996 mln. eurų. Bendra projekto vertė – 2,9 mln. eurų. |
Nepritarti |
Argumentai: siūloma svarstyti Vyriausybei teisės aktų nustatyta tvarka.
Pritarta bendru sutarimu.
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||||||
|
1. |
Seimo
narys 2019-10-21 |
|
|
|
Argumentai: 2017 m. lapkričio 22 d. Nr. S-631 Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje su švietimo sistemos darbuotojams atstovaujančiomis profesinės sąjungomis susitarta, kad naikinamos pedagoginių darbuotojų (išskyrus vadovus) darbo užmokesčio koeficientų viršutinės ir apatinės ribos. Tam susitarimui įgyvendinti reikia papildomų lėšų. Pasiūlymas: Mokytojų darbo užmokesčio viršutinėms ir apatinėms riboms panaikinti nuo 2020-01-01 dienos skirti papildomai 8,1 mln Eur. 2 priede Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skiriamų asignavimų eilutę išdėstyti taip:
Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai skirti asignavimai. |
Nesvarstyta |
Argumentai: Seimo narys atsiima savo pasiūlymą. |
|||||
|
2. |
Seimo
narys 2019-10-21 |
|
|
|
Argumentai: 2017 m. lapkričio 22 d. Nr. S-631 Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje su švietimo sistemos darbuotojams atstovaujančiomis profesinės sąjungomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 8 d. nutarime Nr. 462 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“ projekte numatoma siekti, kad „2020 m. vidutinis mokytojų darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 1000 eurų.“ Tuo tikslu būtina didinti mokytojų atlyginimų koeficientus. Pasiūlymas: Mokytojų darbo užmokesčio koeficientams didinti nuo 2020-09-01 dienos skirti papildomai 26 mln Eur. 2 priede Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skiriamų asignavimų eilutę išdėstyti taip:
Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai skirti asignavimai. |
Pritarti |
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
3. |
Seimo
narys 2019-10-21 |
|
|
|
Argumentai: Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ buvo konstatuota, kad dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai yra vieni mažiausių ES (142 p.), įvardinti pagrindiniai siekiai: aukštųjų mokyklų dėstytojų adekvatus darbo užmokestis (128.6 p.); aukštosiose mokyklose ir mokslo institutuose išlaikymas ir sutelkimas žmogiškųjų išteklių (140 p.). 2017 m. lapkričio 22 d. Nr. S-631 Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje buvo priimta, kad bus sudaromos prielaidos dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimams didinti 2018-2022 m. (9.1 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 8 d. nutarime Nr. 462 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“ projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui buvo numatyta, kad sudaromos sąlygos nuosekliai didinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestį, nuo 2020 m. kasmet didinant etatinį (bazinį) darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarime Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (2019-09-28 aktuali redakcija) yra nustatyta, kad bus peržiūrimas tyrėjų ir dėstytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir karjeros sistemos veiksmingumo užtikrinimas, kurio vienas iš prioritetų – tyrėjų ir dėstytojų atlyginimų didinimas (2.3.2 p). Atsižvelgiant į LR Vyriausybės nusistatytus prioritetus ir įsipareigojimus siūlau padidinti mokslininkų ir dėstytojų darbo užmokestį 10 proc. nuo 2020 m. sausio 1 d.
Pasiūlymas: Padidinti mokslininkų ir dėstytojų darbo užmokestį 10 proc. (16,8 mln. Eur.) nuo 2020 m. sausio 1 d.
Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai skirti asignavimai. |
Pritarti |
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
4. |
Seimo
narys 2019-10-21 |
|
|
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, numatytas studijų finansavimo metodikos, paremtos sutartiniais santykiais su aukštosiomis mokyklomis, sukūrimas, taip pat nemokamo aukštojo mokslo bakalauro studijose įgyvendinimas. Šiuo metu Seime yra įregistruotas Vyriausybės parengtas Mokslo ir studijų įstatymo projektas XIIIP-3846, kuriuo įgyvendinamas Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 128.6 papunktis, pagal kurį numatyta siekiant geresnės visuomenės ir valstybės poreikių ir mokslo bei studijų kokybės atitikties, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų finansavimo modelį susieti su mokslo ir studijų rezultatais, sudaryti sutartis su aukštosiomis mokyklomis, grįstas kokybės ir tinkamumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų potencialą ir veiklos strategiją. Šiuo projektu nustatomas nemokamo aukštojo mokslo bakalauro studijose modelis, kurio įgyvendinimui reikalingos lėšos 6 mln. eurų.
Pasiūlymas: Padidinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtus asignavimus, skirti 6 mln. eurų nemokamam aukštajam mokslui bakalauro studijose įgyvendinti.
Lėšų šaltinis: Lėšas prašome skirti iš Finansų ministerijai skirtų asignavimų. |
Pritarti |
Balsuota, ar pritarti pasiūlymui: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 3. |
|||||
|
5. |
Seimo
narys 2019-10-21 |
|
|
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, yra numatytas 2.1.4 darbo „Kultūros ir meno paslaugų įvairovei skirtos aplinkos ir būtinų sąlygų užtikrinimas, siekiant diegti sociokultūrines naujoves, įsitraukti į tautinės tapatybės formavimą bei tarpkultūrinio dialogo plėtojimą“ 4 veiksmas „Mokinių poreikiams skirtos kultūros paso koncepcijos sukūrimas ir išbandymas“. Vykdant Vyriausybės programą, 2018 m. buvo patvirtinta Kultūros paso koncepcija ir pradėta įgyvendinti kultūros paso priemonė. Jau pirmi Kultūros paso įgyvendinimo metai parodė, kad priemonė yra sėkminga. Po metų veiklos 2019 m. rugsėjį mokiniams siūloma 1700 kultūros ir meno paslaugų. Kultūros pasą siūlo apie 700 paslaugų teikėjų. 2019 m. I-II ketv. duomenimis, 894 mokyklos (79 proc.) prisijungė prie Kultūros paso ir juo pasinaudojo bent kartą. 2019 m. šiai priemonei skirta 4,5 mln. eurų. Tai yra būtina minimali suma, kad priemonė būtų prasminga: būtų efektyvi, būtų pasiekti užsibrėžti tikslai. 2020 m. Kultūros pasui numatyta perpus mažiau ‒ 2,5 mln. eurų. Finansavimo žymus sumažinimas neleis Vyriausybei laikytis Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytų uždavinių ir įgyvendinti sėkmingą priemonę.
Pasiūlymas: padidinti asignavimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai 2,5 mln eurų, juos skiriant Kultūros paso priemonei įgyvendinti. Lėšas prašome skirti iš Finansų ministerijai skirtų asignavimų. |
Pritarti |
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
6. |
Seimo
narys 2019-10-21 |
|
|
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. gegužės 8 d. priėmė nutarimą Nr. 462 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“ projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (toliau - Strategija). Šios Strategijos 80.1.3 punkte siūloma „nuosekliai didinti švietimo pagalbos specialistų (taip pat ir mokyklų bibliotekininkų), mokyklų vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį;“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta deramą dėmesį skirti itin paplitusio reiškinio – patyčių – prevencijai, tam naudojant gerąją Vakarų Europos patirtį, patyčių prevencijos, socialinių įgūdžių ugdymo programų įgyvendinimą nuo pat ankstyvo vaiko amžiaus (22.5. punktas), pritaikyti ugdymo programas skirtingiems lavinimo poreikiams tenkinti, užtikrinant lygias galimybes ir prieinamumą skirtingoms socialinėms grupėms (dvikalbiams, kitakalbiams, turintiems negalią arba specialiųjų poreikių vaikams) (127.1. punktas), Siekiant įgyvendinti Strategijos siūlymus, Vyriausybės programos siekius, reikia didinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtus asignavimus švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčiui didinti.
Pasiūlymas: Padidinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtus asignavimus, papildomai skiriant 10,3 mln. Eur švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčiui didinti. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai skirti asignavimai. |
Pritarti |
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
7. |
Seimo
narys 2019-10-21 |
|
|
|
Argumentai: Seimas2017 m. birželio 29 d. priėmė nutarimą Nr. XIII-533 „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“, įgyvendindama Vyriausybė 2017 m. lapkričio 22 d. patvirtino Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių patvirtinimo planą Nr. 497, kuriame numatė lėšas šio plano įgyvendinimui. Šiuo metu vyksta aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka, o lėšos 2020 metų biudžete nenumatytos. Tai gali sustabdyti pertvarkos planų įgyvendinimą, todėl prašome skirti lėšas šios priemonės įgyvendinimui.
Pasiūlymas: Padidinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtus asignavimus, skirti 3,65 mln. eurų aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkai įgyvendinti.
Lėšų šaltinis: Lėšas prašome skirti iš Finansų ministerijai skirtų asignavimų. |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: lėšų poreikis mažėja iki 2,65 mln. eurų: vėlinamas MRU ir VGTU jungimas, todėl nenumatoma lėšų Jungtiniam universitetų kompetencijų centrui (2020 m. tam planuotas poreikis buvo 1 mln. eurų). Pasiūlymas: padidinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtus asignavimus, skirti 2,65 mln. eurų aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkai įgyvendinti.
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
8. |
Seimo narys P. Nevulis 2019-10-22 |
|
|
|
Argumentai: Vertinant švietimo infrastruktūros paslaugos paklausą Panevėžio rajono savivaldybėje ir siekiant patenkinti poreikį plėsti švietimo infrastruktūrą, reikalingą mokymosi aplinkos gerinimui bei už-imtumo skatinimui, 2018 m. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai Valstybės investicijų programai parengtas ir pateiktas dviejų investicijų projektas dėl priestato (t.y. patalpų ikimokyklinio amžiaus vaikams, sporto salės, katilinės) prie Piniavos mokyklos-darželio pastato statybos. Šiuo investicijų projektu sprendžiama nepakankamos mokymo ir mokymosi aplinkos kokybės užtikrinimo problema Panevėžio rajono savivaldybėje, kartu atsižvelgiama ir į Savivaldybės socialinės ekonominės aplinkos, sudarančios sąlygas vietos gyventojams kurti šeimas, užtikrinančios švietimo prieinamumą, plėtojimą bei galimybes maksimaliai išnaudoti švietimo aprėptį, suteikiant mokiniams palankiausias sąlygas atskleisti individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius ugdymosi poreikius. Įgyvendinus projektą atsirastų galimybė padidinti priimamų vaikų į mokyklą-darželį skaičius ir prisidėtų prie atskirties tarp didžiųjų miestų bei periferijos Lietuvos mažinimo.
Pasiūlymas: Skirti priestato prie Piniavos mokyklos-darželio pastato, Žibučių g. 7 Piniavos k., Panevėžio r., statybai – 515 000,00 Eur.
Lėšų šaltinis: Valstybės skolos aptarnavimui skiriamų asignavimų sumažinimas. |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: tai yra tęstinis projektas. 2018-2019 m. projektui skirta 387 tūkst. eurų. 2020 m. planuojama skirti 200 tūkst. eurų, 2021 m. planuojama skirti 308 tūkst. eurų. Per ateinančius dvejus metus suplanuota skirti 508 tūkst. eurų.
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
9. |
Seimo
nariai 2019-10-22 |
|
|
|
Argumentai: Švenčionių rajono savivaldybė siekia įgyvendinti projektą „Pabradės Žeimenos gimnazijos modernizavimas“. Pagrindinis projekto tikslas - modernizuoti pastatą ir patalpas, siekiant užtikrinti atitikimą higienos normų reikalavimams bei sudaryti saugias sąlygas teikti kokybiškas švietimo paslaugas. Numatomas dalies stogo ir pastogės (perdangos) bei išorinių pastato sienų šiltinimas; vidaus patalpų remontas, elektros instaliacijos modernizavimas, skaitmeninio tinklo įrengimas; vidaus vandentiekio ir nuotekų modernizavimas; šilumos ir vėdinimo sistemų modernizavimas, šilumokaičio įrengimas; žaibosaugos ir gaisro signalizacijos įrengimas. Šiuo metu gimnazijos pastato stogo šiluminė varža išlieka daugiau nei 4 kartus žemesnė nei nustatyta pagal normatyvinius dokumentus. Šilumos nuostoliai per stogą per metus sudaro apie 20 proc. bendrų pastato šilumos nuostolių. Projekto bendra vertė 3236 tūkst. Eur, trukmė 2020-2023 m. Tikslinga skirti lėšas Švenčionių rajono savivaldybei 2020 metams projektui „Pabradės Žeimenos gimnazijos modernizavimas“ - 91000 Eur. (savivaldybė prisidėtų 41 000 Eur).
Pasiūlymas: Skirti lėšas Švenčionių rajono savivaldybei 2020 metams projektui „Pabradės Žeimenos gimnazijos modernizavimas“ - 91 000 Eur
Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programa, Švietimo sritis. |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: tai yra tęstinis projektas. 2020 m. planuojama skirti 150 tūkst. eurų.
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
10. |
Seimo
nariai 2019-10-22 |
|
|
|
Argumentai: Švenčionių rajono savivaldybė siekia įgyvendinti projektą „Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos pastato Adutiškio g. 18 Švenčionyse rekonstravimas ir naujos sporto salės pastato statyba“. Gimnazijos bendrabutis statytas 1975 m. Šiuo metu eksplotuojamas kaip mokslo paskirties pastatas. Per visą pastato gyvenimo laiką jis ne karto nebuvo remontuojamas. Kiekvienais metais pastato būklė prastėja. Vidaus patalpos neatitinka elementarių sanitarinių normų, pastato inžinerinės komunikacijos susidėvėjusios, šildymo sistema neužtikrina komfortinės temperatūros, nepakankamas patalpų apšvietimo lygis. Projekto bendra vertė 1824 tūkst. Eur, trukmė 2020-2024 m. Tikslinga skirti lėšas Švenčionių rajono savivaldybei 2020 metams projektui „Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos pastato Adutiškio g. 18 Švenčionyse rekonstravimas ir naujos sporto salės pastato statyba“ – 95 000 Eur. (savivaldybė prisidėtų 39 000 Eur).
Pasiūlymas: Skirti lėšas Švenčionių rajono savivaldybei 2020 metams projektui „Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos pastato Adutiškio g. 18 Švenčionyse rekonstravimas ir naujos sporto salės pastato statyba“ – 95 000 Eur.
Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programa, Švietimo sritis. |
Nepritarti |
Argumentai: tai yra naujas projektas. Tik pabaigtas Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos modernizavimas (vertė – 2520 tūkst. eurų, mokosi 366 mokiniai). 2014-2018 m. buvo finansuojamas investicijų projektas „Švenčionių r. Z. Žemaičio gimnazijos pastato Švenčionyse, Adutiškio g. 18, modernizavimas“, skirta 1519 tūkst. eurų. Pagal investicijas, skirtas 2010-2019 m. vienam mokiniui, Švenčionių r. savivaldybė yra 6-ta iš 60 savivaldybių.
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
11. |
Seimo
narė 2019-10-22 |
|
|
|
Argumentai: Vadovaujantis Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties, kuri buvo pasirašyta 2017-11-22, nuostatomis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įsipareigojo sukurti finansines paskatas savivaldybių ir valstybinių mokyklų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, skaičiui optimizuoti, palaipsniui siekiant Europos Sąjungos mokinių ir mokytojų santykio vidurkio. Ankstesnių metų valstybės biudžetuose šiai priemonei įgyvendinti buvo skiriamos papildomos lėšos. Neskyrus papildomų valstybės biudžeto lėšų, 2020 m. šios priemonės įgyvendinti nebus galimybės.
Pasiūlymu siekiama, kad būtų pradėti įgyvendinti Vyriausybės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prisiimti įsipareigojimai. Šiam tikslui pasiekti reikalingi 3,2 mln. Eur. Pasiūlymas: Padidinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtus asignavimus, papildomai skiriant 3,2 mln. Eur savivaldybių ir valstybinių mokyklų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, skaičiui optimizuoti.
Lėšų šaltinis: iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų, arba iš Finansų ministerijai skirtų asignavimų. |
Pritarti |
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
12. |
Seimo
narė 2019-10-22 |
|
|
|
Argumentai Vadovaujantis Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties, kuri buvo pasirašyta 2017-11-22, nuostatomis, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įsipareigojo didinti mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. išnyktų atotrūkis nuo mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas darbo užmokesčio(atsižvelgiant į Sutarties 8.10 papunkčio įgyvendinimą). Neskyrus papildomų valstybės biudžeto lėšų, 2020 m. šio įsipareigojimo įgyvendinti nebus galimybės. Pasiūlymu siekiama, kad būtų pradėti įgyvendinti Vyriausybės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prisiimti įsipareigojimai. Šiam tikslui pasiekti reikalingi 6 mln. Eur.
Pasiūlymas: Padidinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtus asignavimus, papildomai skiriant 6 mln. Eur mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų atotrūkiui nuo mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas darbo užmokesčio panaikinimui nuo 2020m. rugsėjo 1 d.
Lėšų šaltinis: iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų, arba iš Finansų ministerijai skirtų asignavimų. |
Pritarti |
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
13. |
Seimo
narys 2019-10-23 |
|
|
|
Argumentai: Radviliškio rajono savivaldybė planuoja 2020 m. tęsti Baisogalos gimnazijos, Mokyklos g. 25, Baisogalos miestelyje pradėtą gimnazijos pastato modernizavimo projektą: sutvarkyti (apšiltinti) fasadą (nes kai kurios fasado dalys galimai atitrūkę, gali sužeisti aplinkinius), atlikti koridorių ir klasių remonto darbus. Ypač susidėvėjusios grindų dangos, kurios yra nesaugios. Siekiama sudaryti mokiniams saugias ugdymo sąlygas, atitinkančias Lietuvos higienos normų HN 21:2011 reikalavimus. Orientacinė visų šių darbų vertė yra 2 500 tūkst. eur.. Radviliškio rajono savivaldybė 2020 m. Baisogalos gimnazijos pastato modernizavimui planuoja skirti 500 tūkst. eur.
Pasiūlymas: Skirti Baisogalos gimnazijos pastato modernizavimui 500 tūkst. eur.
Lėšų šaltinis: Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Radviliškio r. Baisogalos gimnazijos pastatui modernizuoti 2020 m. numatyta skirti 100 tūkst. eurų.
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
14. |
Seimo
narys 2019-10-23 |
|
|
|
Argumentai: Kupiškio rajono savivaldybė nuo 2014 m. vykdo tęstinį investicinį projektą „Sveikatingumo ir sporto kompleksas Kupiškio mieste“. Kupiškio miestas ir rajonas, turėdamas palankią geografinę padėtį, tinkamą natūralią infrastruktūrą turizmui plėtoti (Lėvens tvenkinys – trečias pagal dydį dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje), lankytinų kultūrinių, architektūrinių ir kitų objektų pasiūlą (Palėvenės dominikonų vienuolyno ansamblis, Kupiškio Kristaus žengimo į dangų bažnyčia, H. Orakausko skulptūras Kupiškio mieste, A. Petrausko muziejų Uoginiuose, Uoginių autosporto trasą, Šimonių girią ir kt.) turi potencialą didinti lankytojų skaičių mieste ir rajone, tapti patrauklia vieta tiek poilsiautojams, tiek pažintinių kelionių mėgėjams. Planuojamas Sveikatingumo ir sporto kompleksas Kupiškio mieste ne tik padidintų poilsio ir užimtumo pasiūlą, bet ir prisidėtų prie miesto patrauklumo ir žinomumo didinimo, kas leistų pritraukti papildomus lankytojų (turistų) srautus ir padidinti vietos verslo subjektų galimybę gauti papildomas pajamas. Būtų sudarytos sąlygos tiek mėgėjiško, tiek profesionalaus sporto plėtrai, vaikų užimtumo didinimui ne tik popamokinėje veikloje, bet ir būtų sudaryta galimybė organizuoti privalomas plaukimo, saugaus elgesio vandenyje pamokas. Visiems rajono gyventojams būtų sukurtos sąlygos gerinti sveikatos būklę, užsiimant sveikatai naudingomis vandens sporto procedūromis, mankštomis. Komplekso statybą buvo planuojama įgyvendinti dviem etapais, kurio I etape yra numatyta statyti baseiną. Šiam investicijų projektui Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus įsakymu 2014 m. buvo skirta 25,8 tūkst. eurų, o 2015 m. – 119,034 tūkst. eurų, iš kurių buvo panaudota 57,653 tūkst., nes, vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-168 „Dėl investicijų projekto „Sveikatingumo ir sporto kompleksas Kupiškio mieste“ rengimo ir įgyvendinimo“, buvo keičiama komplekso statybos vieta ir vyko techninio projekto koregavimo darbai. 2016 m. patikslintas investicijų projektas, kuriame numatyta, kad I etapo statybos investicijos sudaro 4 600 tūkst. eurų. Parengto viso I ir II etapų „Sveikatingumo ir sporto komplekso K. Šimonio g. 1A, Kupiškio m.“ statybos skaičiuojamoji kaina yra 9 682,112 eurų. Vadovaujantis viešųjų pirkimų įstatymu įvykdžius darbų pirkimo konkursą buvo parinktas darbų rangovas, su kuriuo 2016 m. gruodžio 16 d. buvo pasirašyta preliminarioji I statybos etapo rangos darbų sutartis – 4 532 025,98 euro sumai. Iš valstybės investicijų programos 2017 m. investicijų projektui įgyvendinti lėšų nebuvo skirta.
Pasiūlymas: Skirti 500 000 eurų projekto „Sveikatingumo ir sporto komplekso K. Šimonio g. 1A, Kupiškio m.“ I etapo įgyvendinimui (baseino statybai).
Lėšų šaltinis: Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. |
Pritarti iš dalies |
Pasiūlymas: siūloma svarstyti teisės aktų nustatyta tvarka, jei bus didesnis savivaldybės prisidėjimas.
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
15. |
Seimo
narys |
|
|
|
Argumentai: Kadangi Lietuvoje sparčiai diegiama valdymo skaitmenizacija, be to laikantis programinių įsipareigojimų mažinti valstybės tarnautojų skaičių, tikslinga padėti Vyriausybei ir atskiroms ministerijoms vykdyti prisiiimtus įsipareigojimus valdymo efektyvinimo srityje. Pasiūlymas: Sumažinti Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto, Teisingumo, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijų asignavimus darbo užmokesčiui 2 procentais. |
Nepritarti |
Vyko
balsavimas, ar pritariama pasiūlymui: |
|||||
|
16. |
Seimo
nariai 2019-10-28 |
|
|
|
Argumentai: Kėdainių Šviesioji gimnazija yra ne tik aukščiausiai vertinama švietimo įstaiga Kėdainių rajone, bet ir šalies reitingų lentelėse dažniausiai patenka į geriausių ugdymo įstaigų dvidešimtuką. Šią gimnaziją reprezentuoja puikūs gimnazistų įvertinimai, šalies ar tarptautinių konkursų rezultatai, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose, glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis. Kėdainių Šviesioji gimnazija yra STEAM mokyklų tinkle ir neturi galimybės kurti šiuolaikiškų ugdymo erdvių, nes istorinio paveldo pastate, kuriame veikia gimnazija (dėl mažo klasių ploto), to padaryti negali. Gimnazijoje nėra aktų ir sporto salių, trūksta mokymosi patalpų, specializuotų kabinetų, laboratorijų, vaikai mokosi perpildytose klasėse. Kiekvienais metais gimnazijoje mokosi apie 500 vaikų, veikia 16 klasių komplektų, ugdymas organizuojamas po 4 srautinius klasių komplektus. Dėl patalpų stygiaus kiekvienais metais nepriimama į pirmąsias gimnazijos klases po 30 mokinių. Gimnazija vis dar savo veiklą vykdo neatitikdama Lietuvos higienos normos HN 21:20111 7 p. reikalavimų, t.y. nėra gavusi teisės akto numatyta tvarka leidimo – higienos paso dėl mažo klasių ploto. Be to, gimnazijoje nuo 2014 m. įsteigtas neformaliojo švietimo skyrius „Sėkmės ir lyderystės mokykla“, kuri yra vienintelis tokio pobūdžio neformaliojo švietimo skyrius Lietuvoje, kurią lanko apie 150 Kėdainių rajono savivaldybės mokyklų septintų-dešimtų klasių mokiniai. Vykdant tiek formalųjų, tiek neformalųjų ugdymą yra būtinybė sukurti atitinkamą kokybišką mokymosi aplinką. Tam tikslui Kėdainių r. mecenatas 2013 m. gimnazijai padovanojo pastatą gimnazijos priestatui (Didžioji g. 60) įrengti. Nuo 2014 metų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Kėdainių r. savivaldybė bendrai skyrė 364 tūkst.eurų Kėdainių Šviesiosios gimnazijos pastato modernizavimui, projektinė vertė yra 2,52 ml. eurų. Valstybės investicijų 2019-2020 metų programoje Kėdainių Šviesiosios gimnazijos pastato modernizavimui 2019 m. buvo skirta 50 tūkst. eurų, 2020 m. numatyta neskirti lėšų, 2021 metams numatyta skirti 435 tūkst. eurų. Šiuo metu gimnazijos rekonstrukcija nevyksta, nes trūksta lėšų. Vilkinant rekonstrukcijos darbus, brangsta darbai, didėja darbų sąmatos, blogėja nebaigtų darbų kokybė. Šviesiosios gimnazijos rekonstravimas yra labai aktualus Kėdainių krašto bendruomenei, todėl gyvybiškai būtina paankstinti lėšų skyrimą, t.y. numatyti finansavimą 2020 metams, skiriant 435 tūkst. eurų. Tai įgalintų sparčiau rekonstruoti Šviesiosios gimnazijos pastatą, sukurti mokinių sveikatai palankią, modernią mokymosi aplinką, įrengti trūkstamus gamtos mokslų ir kitas laboratorijas.
Pasiūlymas: Valstybės investicijų 2020-2022 metų programoje numatytų kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) projekte Kėdainių Šviesiosios gimnazijos pastato Kėdainiuose, Didžioji g. 60, rekonstravimui, skirti 435 tūkst. eurų 2020 metams, nedarant finansavimo pertraukų iki planuojamo finansavimo iš valstybės lėšų laikotarpio pabaigos 2023 metais.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką ir iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: 2021 m. projektui numatyta skirti 435 tūkst. eurų, 2022 m. 433 tūkst. eurų. Projekto vertė kinta. Pasiūlymas: siūlyti ankstinti projekto įgyvendinimą, t.y. 2021 metams numatytus 435 tūkst eurų perkelti į 2020 metus, jei prie projekto įgyvendinimo prisideda ir savivaldybė.
Pritarta bendru sutarimu.
|
|||||
|
17. P |
Seimo
narys 2019-10-30 |
|
|
|
Argumentai: 2020 m. paskelbti Steigiamojo Seimo metais. Kauno Maironio universitetinė gimnazija įsikūrusi Steigiamojo Seimo pastate, kuriam reikalinga rekonstrukcija. Tai istorinis pastatas ir valstybė privalo saugoti istorinės atminties objektus.
Pasiūlymas: Skirti 250 000 eurų Kauno Maironio gimnazijos rekonstrukcijai
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei tabaką. |
Pritarti |
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
18. |
Seimo narys A. Nekrošius 2019-10-31 |
|
|
|
Argumentai: Šiuo metu pastato būklė bloga. Atliekant mokyklų tinklo optimizavimą pastate planuojama įrengti švietimo ir ugdymo įstaigas: meno mokyklą bei darželį.
Pasiūlymas: Skirti Raseinių specialiosios mokyklos bendrabučio stogo ir trečio aukšto remontui 350 tūkst. eurų.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.
|
Pritarti |
Argumentai: 2020 m. numatyta skirti 350 tūkst. eurų.
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
19. |
Seimo narys A. Nekrošius 2019-10-31 |
|
|
|
Argumentai: Šiuo metu stadiono būklė yra bloga, stadionas visiškai nepritaikytas neįgaliesiems. Kiekvienais metais čia vyksta politinių kalinių ir tremtinių šventės, todėl būtina įrengti kelio, laiptų bei pėsčiųjų tako apšvietimą, reikalingas pandusas, jog neįgalieji galėtų patekti į stadioną. Taip pat reikalingas finansavimas pačio stadiono atnaujinimui.
Pasiūlymas: Skirti Raseinių r. Ariogaloje esančiam Dubysos slėnio stadionui 500 tūkst. eurų.
Lėšų šaltinis: 2020-2022 m. Valstybės investicijų programos lėšos.
|
Nepritarti |
Argumentai: tokio projekto savivaldybė neteikė.
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
20. |
Seimo narys A. Nekrošius 2019-10-31 |
|
|
|
Argumentai: Raseinių mieste reikalingas universalus sporto kompleksas, kuris leistų augti sportuojančiųjų skaičiui rajone. Būtina sudaryti sąlygas ugdyti sveiką ir fiziškai aktyvią Raseinių rajono bendruomenę. Didinti vaikų, besimokančio jaunimo ir visų rajono gyventojų fizinį aktyvumą bei pajėgumą. Ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į sveikatą kaip didžiausią vertybę, padedančią tenkinti asmenybės poreikius, atitinkančius jų fizines galias ir gebėjimus. Numatomas statybų etapiškumas. Pirmajame etape numatoma statyti universalią sporto salę su persirengimo patalpomis ir treniruočių salėmis, antrajame – numatyta statyti vandens pramogų centrą su 25 metrų ilgio, 4 takų plaukimo baseinu. Pirmuoju etapu statomas baseino pastatas. Projektuojama taip, kad vykdant antrojo etapo statybos darbus, pastato dalis, pastatyta pirmajame etape, galėtų funkcionuoti ir netrukdytų statybos darbų vykdymui. Pirmojo etapo kompleksas (universali salė) projektuojamas dviejų lygių. Pirmajame lygyje planuojama pagrindinių funkcinių patalpų grupė, kurią sudaro daugiafunkcinės paskirties salė (1 aukšto, apie 8 m aukščio) su 500 vietų transformuojamomis žiūrovų tribūnomis. Antrajame lygyje planuojamos treniruoklių ir aerobikos salės, atskiru ryšiu sujungtos su pagalbinių patalpų grupėmis taip, kad nesikirstų sportuojančiųjų bei žiūrovų srautai. Baseinas ir vandens pramogų centras projektuojamas vieno aukšto, blokuojamas prie universalios salės koridoriaus, kuris tampa etapų jungtimi ir atskiria-paskirsto sportuojančius salėse bei baseine. Baseino pastato dalis, kitaip nei salės, projektuojama su rūsiu, skirtu baseino pogrindžiui ir techninėms patalpoms. Svarbu paminėti tai, jog Raseiniai yra vienas iš nedaugelio rajonų, neturintis jokio sporto komplekso, baseino, o šiuo metu net ir Kultūros centro.
Pasiūlymas: Skirti „Sporto komplekso statybai su baseinu prie Raseinių miesto sporto mokyklos“ įgyvendinimui 4 250 000 Eur (keturių milijonų dviejų šimtų penkiasdešimt tūkstančių eurų) sumą.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. |
Nepritarti |
Argumentai: projektas parengtas 2014 metais, yra pasenęs ir turi būti parengtas pagal Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau - CPVA) metodiką.
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
21. |
Seimo narys A. Nekrošius 2019-10-31 |
|
|
|
Argumentai: Stadionas yra renovuojamas pagal projekto įgyvendinimo sutartį. Preliminari projekto vertė 1 499 000 Eur. Šiuo metu finansavimas gautas tik universalios aikštelės įrengimui stadiono gale. Pasiūlymas: Skirti Raseinių kūno kultūros ir sporto centro stadiono renovacijai 1 148 000 Eur.
Lėšų šaltinis: 2020-2022 m. Valstybės investicijų programos lėšos. |
Nepritarti |
Argumentai: tai nėra tęstinis projektas. Be to, pats projektas parengtas pagal seną metodiką. Projektas turi būti parengtas pagal CPVA metodiką.
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
22. |
Seimo narys A. Nekrošius 2019-10-31 |
|
|
|
Argumentai: Mokykloje mokosi sportininkai, kurie rajono vardą garsina visoje Lietuvoje, tačiau jiems treniruotis yra sudėtinga, nes stadionas nėra renovuotas, jis nešiuolaikiškas ir nekokybiškas. Stadiono renovacijai pateiktos paraiškos tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, tiek Kūno kultūros ir sporto departamentui, tačiau finansavimas renovacijai negautas.
Pasiūlymas: Skirti Raseinių r. Ariogalos gimnazijos stadiono renovacijai 335 tūkst. eurų.
Lėšų šaltinis: 2020-2022 m. Valstybės investicijų programos lėšos. |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: planuojama projektą įtraukti į VIP sąrašą nuo 2022 m.
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
23. |
Seimo
narė 2019-11-05 |
|
|
|
Argumentai: Suvedus duomenis apie mokinių skaičių 2019 m. rugsėjo 1 d., pagal kurį apskaičiuojamos mokymo lėšos 2020 metams, paaiškėjo, kad, lyginant šį mokinių skaičių su buvusiu 2018 m. rugsėjo 1 d., jis padidėjo 389. Iš jų: padaugėjo 753 mokiniais, kurie ugdomi pagal bendrojo ugdymo programas, ir 1709 mokiniais, kurie ugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programas, sumažėjo 2073 mokiniais, kurie ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programas. Minėtam padidėjusiam mokinių skaičiui (389 iš viso) 2020 metams papildomai reikia skirti 3 472 tūkst. Eur mokymo lėšų. Mokymo lėšų poreikis išaugo daugiau nei mokinių skaičius dėl to, kad bendrame mokinių skaičiaus padidėjime (+389) daugiau išaugo mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas (+753), skaičius. Šiems mokiniams skaičiuojamos didesnės mokymo lėšos nei ugdomiems pagal priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo programas. Taip pat padaugėjo mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ir mokinių, grįžusių iš užsienio, kuriems skiriamos didesnės mokymo lėšos. 2020 metų biudžeto projekte specialiajai tikslinei dotacijai ugdymo reikmėms finansuoti reikėtų numatyti papildomai 3 472 tūkst. Eur, kad būtų užtikrintas sklandus mokinių ugdymo procesas.
Pasiūlymas: padidinti iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimų savivaldybėms skiriamą specialiąją tikslinę dotaciją 3 472 tūkst. eurų ugdymo reikmėms finansuoti.
Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai skirti asignavimai. |
Pritarti |
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
24. |
Seimo
narė 2019-11-05 |
|
|
|
Argumentai: 2017 m. lapkričio 22 d. buvo pasirašyta Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis Nr. S-631, pagal kurią šalys susitarė, kad siekdamos valstybės klestėjimo ir atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir šalies ekonominę raidą, finansines galimybes, dalyvaus formuojant švietimo ir mokslo politiką, numatant švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų socialines ir ekonomines plėtros kryptis, gerinant darbuotojų darbo organizavimo, apmokėjimo ir socialines garantijas. Aukštosiose mokyklose dirba ne tik akademinis, bet ir neakademinis personalas, kuris užtikrina aukštosios mokyklos stabilią ir subalansuotą veiklą. Tai pagalbinis personalas, personalas teikiantis akademinę, sveikatos ir socialinę pagalbą studentams. Jų atlyginimai nesiekia netgi darbo užmokesčio minimumo. Siūlome jiems padidinti darbo užmokestį 10 procentų nuo 2020 m. sausio 1 d.
Pasiūlymas: Padidinti aukštųjų mokyklų neakademinių darbuotojų darbo užmokestį 10 proc. (8 mln. Eur.) nuo 2020 m. sausio 1 d.
Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai skirti asignavimai. |
Pritarti |
Vyko
balsavimas, ar pritariama pasiūlymui: |
|||||
|
25. |
Seimo narys A. Nekrošius 2019-11-05 |
|
|
|
Argumentai: Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos aktų salėje vyksta ne tik kasmetiniai mokyklos, bet ir Raseinių rajono kultūros centro, seniūnijos, Nemakščių darželio renginiai. Nemakščių seniūnijoje nėra kitų patalpų kultūrinei veiklai vykdyti, nors kultūrinio gyvenimo plėtra ir galimybė tokius renginius turėti – svarbi kiekvienai bendruomenei. Kad aktų salė efektyviai tarnautų Gimnazijos ir Nemakščių miestelio bei seniūnijos bendruomenei, reikalinga praplėsti salę, nes dabar joje telpa tik apie 100 žmonių. Savivaldybė pagal galimybes teikė finansavimą gimnazijos patalpų, pastato remontui. Be to, 2013 m. įgyvendintas ir ES projektas: naujai įrengtas stadionas, aikštynai, lauko estrada, 2014 – 2015 m. Savivaldybės lėšomis ir Gimnazijos darbuotojų pastangomis visiškai renovuota 30 gimnazijos dalykinių kabinetų. 2018 – 2019 m. atliktas Gimnazijos sporto salės remontas. Šiuo metu Savivaldybės finansinės galimybės yra ribotos dėl nustatytų maksimalių skolinimosi limitų bei vykdomų ES lėšomis bendrai finansuojamų projektų.
Pasiūlymas: Skirti Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos aktų salės išplėtimui ir remontui 33 055 Eur.
Lėšų šaltinis: 2020-2022 m. Valstybės investicijų programos lėšos. |
Nepritarti |
Argumentai: nėra pateikti investiciniai projektai.
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
26. |
Seimo narys A. Nekrošius 2019-11-05 |
|
|
|
Argumentai: Raseinių rajono savivaldybėje veikianti Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija yra Raseinių rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga, vykdanti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, neformaliojo švietimo programas. Gimnazija yra Raseinių rajono ugdymo procesą organizuoja mokiniams, atvykstantiems net iš 4 savivaldybių: Tauragės, Kelmės, Jurbarko ir Raseinių. Gimnazijos pastatas statytas 1964 metais. Pastato stogas yra senas, šlaitinis, dengtas asbestcementine danga. Taip pat pasenusi ir lietaus nutekėjimo sistema. Dėl šių priežasčių Gimnazijos sienose vystosi pelėsis. Savivaldybė pagal galimybes teikė finansavimą gimnazijos patalpų, pastato remontui. Be to, 2013 m. įgyvendintas ir ES projektas: naujai įrengtas stadionas, aikštynai, lauko estrada, 2014 – 2015 m. Savivaldybės lėšomis ir Gimnazijos darbuotojų pastangomis visiškai renovuota 30 gimnazijos dalykinių kabinetų. 2018 – 2019 m. atliktas Gimnazijos sporto salės remontas. Šiuo metu Savivaldybės finansinės galimybės yra ribotos dėl nustatytų maksimalių skolinimosi limitų bei vykdomų ES lėšomis bendrai finansuojamų projektų. Pasiūlymas: Skirti Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos stogo remontui 87 055 Eur.
Lėšų šaltinis: 2020-2022 m. Valstybės investicijų programos lėšos. |
Nepritarti |
Argumentai: nėra pateikti investiciniai projektai.
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
27. |
Seimo narys G. Vasiliauskas 2019-11-05 |
|
|
|
Argumentai: Kauno Kovo 11-osios gimnazija pastatyta 1966 m., šiuo metu joje mokosi 553 moksleiviai, iš kurių 156 moksleiviai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų raidos ir sveikatos sutrikimų. Mokyklos pastatas nepritaikytas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių moksleivių ugdymui. Siekiant užtikrinti saugią ir patogią mokymosi ir darbo aplinką gimnazijoje besimokantiems moksleiviams ir pedagogams, reikia ne tik pritaikyti gimnazijos patalpas (klases, sanitarinius mazgus ir kt.), bet ir įrengti liftą gimnazijos pastate.
Pasiūlymas: Skirti lėšas (50 tūkst. Eur.) Kauno Kovo 11-osios gimnazijos patalpų pritaikymui, darbui su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais moksleiviais ir lifto įrengimui.
Lėšų šaltiniai: gautos viršplaninės biudžeto pajamos arba iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti asignavimų. |
Pritarti |
Vyko balsavimas, ar pritarti pasiūlymui: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. |
|||||
|
28. |
Seimo
nariai S. Gentvilas,
E. Pupinis, A.
Papirtienė, A. Armonaitė 2019-11-05 |
|
|
|
Argumentai: Šiuo metu beveik 100 000 mokyklinio amžiaus vaikų gauna finansavimą jų neformalaus švietimo veikloms, skiriant vienam vaikui 15 Eur per mėnesį. Šis finansavimo modelis leidžia pasiūlyti didesnę veiklų įvairovę bei pasiekti vaikus nutolusiose vietovėse.
Deja, reikiamos piniginės lėšos vaikų neformaliam švietimui 2020 m. biudžete nėra numatytos, nors Vyriausybė yra įsipareigojusi kasmet didinti įtrauktų į veiklas vaikų skaičių 5%. Esant nepakankamam finansavimui kyla reali grėsmė, kad drastiškai sumažės vaikų dalyvaujančių prasmingose veiklose skaičius. Šiuo metu nėra aišku ar 2020-aisiais metais iš ES fondų Europos Komisija leis finansuoti neformalų vaikų švietimą bei kiek tam bus skirta lėšų.
Pasiūlymas: Numatyti 12 000 tūkst. Eur sumą neformaliam vaikų švietimui.
Lėšų šaltinis: Valstybės skolos aptarnavimui skirtų asignavimų sumažinimas. |
Pritarti |
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
29. |
Seimo nariai G.
Steponavičius, S.
Gentvilas, G. Vaičekauskas, A. Armonaitė 2019-11-05 |
|
|
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai 2020 m. yra numatytas nepakankamas mokslo programų finansavimas. Valstybės skiriamas finansavimas mokslui yra 2 kartus mažesnis nei ES vidurkis. Lietuva yra iškėlusi tikslą iki 2020 m. padidinti išlaidas MTEP iki 1,9% nuo BVP, tačiau pastaraisiais metais išlaidos MTEP tik mažėjo. Nepasiekus užsibrėžtų MTEP finansavimo rodiklių, toliau išliks Lietuvos mokslo priklausomybės nuo ES struktūrinių fondų finansavimo problema. Tuo pačiu, strategijoje „Europa 2020“ nustatytas tikslas, kad išlaidos MTEP iki 2020 m. turėtų pasiekti 3% ES BVP. Stiprinant MTEP finansavimą bei investuojant į mokslą ir inovacijas, bus kuriamos prielaidos didinti investicinę grąžą.
Pasiūlymas: Papildomai numatyti 10 000 tūkst. Eur sumą Lietuvos mokslo tarybai, kuri būtų skiriama mokslo programoms finansuoti.
Lėšų šaltinis: Valstybės skolos aptarnavimui skirtų asignavimų sumažinimas. |
Pritarti |
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
30. |
Seimo nariai G.
Steponavičius, 2019-11-05 |
|
|
|
Argumentai: Mokytojų DU koeficientų didinimas yra aiškus ir objektyvus būdas visiems pedagogams didinti atlyginimus. Siūlome koeficientus didinti jau nuo 2020-01-01, nustatant mokytojų atlyginimų didėjimą 5 proc. Pritarus šiam pasiūlymui, didėjimas vyktų etapais: 1) nuo 2020-01-01 didėtų 5 proc. Tam visiems 2020 metams reikėtų 39 mln. eurų. 2) Nuo 2020-09-01 papildomai didėtų dar 5 proc. ir tai sudarytų bendrą 10 proc. didėjimą nuo rugsėjo 1 d. Nuo 2020-09-01 papildomai prie 39 mln. eurų reikėtų 13 mln. eurų. Viso – 52 mln. eurų.
Pasiūlymas: mokytojų darbo užmokesčio koeficientams didinti nuo 2020-01-01 dienos papildomai skirti 52 mln. eurų.
Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai skirti asignavimai. |
Pritarti |
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
31. |
Seimo nariai G.
Steponavičius, S.
Gentvilas, A. Papirtienė, G. Vaičekauskas, A. Armonaitė 2019-11-05 |
|
|
|
Argumentai: Šiuo metu yra sunku pritraukti kompetentingus vadovus švietimo įstaigoms – yra paskelbta daugiau nei 300 konkursų, o dėl šios pareigybės nepatrauklumo, norinčių dalyvauti yra nedaug. Todėl būtina sukurti š švietimo vadovus nukreiptą motyvacinę sistemą, kuri leistų į mokyklas pritraukti daugiau gabių vadovų. Reikia siekti didesnių švietimo įstaigų vadovų atlyginimų, kurie sudarytų bent 40 proc. didesnius atlyginimus nei dabar esantis mokytojų darbo užmokesčio vidurkis. Tam tikslui nuo 2020 m. sausio 1 d. siūlome numatyti 10 proc. didesnį nei dabar esantį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą švietimo įstaigų vadovams.
Pasiūlymas: Papildomai švietimo įstaigų vadovų atlyginimams skirti 8,61 mln. Eur sumą. Lėšų šaltinis: Valstybės skolos aptarnavimui skirtų asignavimų sumažinimas. |
Pritarti |
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
32. |
Seimo nariai D. Kepenis, A. Kirkutis 2019-11-06 |
|
|
|
Argumentai: Klaipėdos universitetas buvo vienas iš iniciatorių pasirašant šalies universitetų bendradarbiavimo 2019 m. kovo 1 d. sutartį „Dėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos įgyvendinimo“ penkeriems metams. Klaipėdos universitetas, vadovaudamasis Sutartimi, sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos klausimus įtraukė į universiteto strateginius dokumentus – Klaipėdos universiteto plėtros strateginį planą 2012-2020 m, Klaipėdos universiteto viziją ir veiklos gaires 2019-2024 m., taip pat šią sritį akcentuoja ir kuriant Klaipėdos universiteto strategiją „Klaipėdos universitetas–2030 link“. Universitetas, plėtodamas mokslinius tyrimus, studijas ir kvalifikacijos kėlimą, gerindamas sveikatos žinias yra parengęs įvairias metodines priemones, kurias siekia panaudoti mokslo ir švietimo ugdymo įstaigose. Universitetas, siekdamas užtikrinti aukštą į ateities pokyčius orientuotą mokslo ir studijų kokybę, atliepdamas specifinius regiono poreikius, peržiūri ir atnaujina jau turimas ir kuria naujas atitinkamų krypčių studijų programas, akcentuodamas sveikatos, gerovės ir darnaus vystymosi klausimus, tuo sudarydamas platesnes galimybes studentams rinktis dalykus, tobulinti kompetencijas įvairiomis formomis, o svarbiausia rengti ateities piliečius, gebančius inicijuoti sveikatos gerinimo pokyčius ir už universiteto ribų. Sveikatos mokslų studijų programų atnaujinimas svariai prisidėtų įgyvendinant tiek Universitetų bendradarbiavimo sutarties nuostatas, tiek Universitetui aktyviai dalyvaujant įgyvendinant Seimo 2019 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. XIII-2304 „Dėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo “.
Pasiūlymas: Skirti 200 000 eurų Klaipėdos universiteto sveikatos mokslų studijų programoms parengti.
Lėšų šaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirti asignavimai. |
Nepritarti |
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
|
33. |
Seimo nariai D. Kepenis, A. Kirkutis 2019-11-06 |
|
|
|
Argumentai: Nuo 2018 metų Klaipėdos universiteto Tarybos sprendimu sujungti Socialinių mokslų ir humanitarinių mokslų fakultetai. Šiuo metu studijuoja 1200 studentų, dirba daugiai nei 100 pedagogų ir mokslo darbuotojų. Iki sujungimo fakultetų veikla buvo vykdoma atskiruose pastatuose (S. Nėries g. 5 ir Minijos g. 153), po sujungimo – fakultetas perkeltas į istorinį pastatą, esantį adresu S. Nėries g. 5. Pilnaverčiam ir kokybiškam studijų procesui užtikrinti būtina didesnė mokomoji erdvė ir sporto salė. Klaipėdos universitetas, įgyvendindamas minimų fakultetų sujungimo ir nenaudojamų objektų perdavimą, prarado dvi turimas sporto sales. Šiuo metu naudojama sporto salė (S. Nėries g. 5) reikalauja kapitalinio remonto (kiauras stogas, grindų danga neatitinka reikalavimų). Sporto salės remontui 2020 m. nė vienoje programoje lėšos nenumatytos. Vykdant Universiteto sporto salės rekonstrukciją, būtina ją pritaikyti ne tik universiteto poreikiams, bet ir neįgaliesiems, taip pat Klaipėdos miesto bendruomenės poreikiams.
Pasiūlymas: Skirti 400 000 eurų Klaipėdos universiteto sporto salės rekonstrukcijai, pritaikant ją neįgaliesiems.
Lėšų šaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirti asignavimai. |
Pritarti iš dalies |
Pasiūlymas: siūloma skirti lėšų techniniam projektui parengti.
Pritarta bendru sutarimu. |
|||||
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės nepritarti 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4014 ir tobulinti pagal Švietimo ir mokslo komiteto rekomendacijas:
Mokytojų darbo užmokesčio koeficientus didinti 10 proc. (26 000 tūkst.) nuo 2020-09-01.
Mokslininkų ir dėstytojų darbo užmokestį padidinti 10 proc. (16 800 tūkst.) nuo 2020-01-01.
Skirti 6 000 tūkst. Eur nemokamam aukštajam mokslui bakalauro studijose įgyvendinti.
Papildomai skirti 2 500 tūkst. Eur Kultūros paso priemonei įgyvendinti.
Papildomai skirti 10 300 tūkst. Eur švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčiui didinti.
Papildomai skirti 2 650 tūkst. Eur aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkai įgyvendinti.
Papildomai skirti 3 200 tūkst. Eur savivaldybių ir valstybinių mokyklų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, skaičiui optimizuoti.
Papildomai skirti 6 000 tūkst. Eur mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų atotrūkiui nuo mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas, darbo užmokesčio panaikinimui nuo 2020-01-01.
Padidinti iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimų savivaldybėms skiriamą dotaciją 3 472 tūkst. Eur ugdymo reikmėms finansuoti.
Padidinti aukštųjų mokyklų neakademinių darbuotojų darbo užmokestį 10 proc. (8 000 tūkst. Eur) nuo 2020-01-01.
Numatyti 12 000 tūkst. Eur neformaliam vaikų švietimui.
Papildomai numatyti 10 000 tūkst. Eur sumą Lietuvos mokslo tarybai, kuri būtų skiriama mokslo programoms finansuoti.
Mokytojų darbo užmokesčio koeficientus didinti 5 proc. nuo 2020-01-01 ir papildomai didinti 5 proc. nuo 2020-09-01 skirti 52 000 tūkst.
Papildomai švietimo įstaigų vadovų atlyginimams skirti 8 610 tūkst. Eur sumą.
Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui papildomai skirti 185 tūkst. Eur darbo užmokesčiui.
Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai papildomai skirti 26,4 tūkst. Eur darbo užmokesčiui.
Skirti Valstybės investicijų programoje/ kitose programose 2020 metams jau numatytas lėšas (žr. Seimo narių pasiūlymus Nr. 8, 9, 13, 18); siūlyti teisės aktų nustatyta tvarka svarstyti projekto, nurodyto Seimo nario pasiūlyme Nr. 14, infrastruktūros objekto finansavimą, jei prie finansavimo prisideda ir savivaldybė; siūlyti svarstyti ankstinti Seimo nario pasiūlyme Nr. 16 nurodyto projekto įgyvendinimą, t.y. 2021 metams numatytus 435 tūkst eurų perkelti į 2020 metus, jei prie projekto įgyvendinimo prisideda ir savivaldybė. Siūloma spartinti Seimo nario pasiūlyme Nr. 17 nurodyto objekto finansavimą ir 2020 m. skirti 250 tūkst. Eur. Siūlyti svarstyti teisės aktų nustatyta tvarka įtraukti Seimo nario pasiūlyme Nr. 22 nurodytą infrastruktūros objektą į Valstybės investicijų programą nuo 2022 m. Siūlyti skirti lėšas Seimo nario pasiūlyme Nr. 27 nurodytam objektui. Siūlyti skirti lėšas objekto, nurodyto Seimo nario pasiūlyme Nr. 33, techniniam projektui parengti.
6.2. Pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1 |
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas 2019-11-06 |
|
|
|
Argumentai: Komitetas pritaria Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymui, kad mokytojų DU koeficientai turi būti didinami. Kartu Komitetas siūlo koeficientus didinti jau nuo 2020-01-01, nustatant mokytojų atlyginimų didėjimą 5 proc. Pritarus šiam pasiūlymui, didėjimas vyktų etapais: 1) nuo 2020-01-01 didėtų 5 proc. Tam visiems 2020 metams reikėtų 39 mln. eurų. 2) Nuo 2020-09-01 papildomai didėtų dar 5 proc. ir tai sudarytų bendrą 10 proc. didėjimą nuo rugsėjo 1 d. Nuo 2020-09-01 papildomai prie 39 mln. eurų reikėtų 13 mln. eurų. Viso – 52 mln. eurų. Pasiūlymas: mokytojų darbo užmokesčio koeficientams didinti nuo 2020-01-01 dienos papildomai skirti 52 mln. eurų. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai skirti asignavimai. |
Pritarti |
Pritarta bendru sutarimu. |
7. Balsavo 6 Komiteto nariai. Balsavo dėl sprendimo: „Iš esmės pritarti 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4014 ir teikti pagrindiniam Komitetui tobulinti pagal pasiūlymus, kuriems pritarė Švietimo ir mokslo komitetas”.
Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 3, susilaikė – 2.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: akad. Eugenijus Jovaiša.
Komiteto pirmininkas akad. Eugenijus Jovaiša
Biuro patarėjos Aistė Kairienė ir Justina Paukštė