LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS PAĖMIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS ĮGYVENDINANT YPATINGOS VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTUS ĮSTATYMO NR. XI-1307 2, 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-2770

2023-06-14 Nr. 107-P-21

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę), Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus;

Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: ministras Simonas Gentvilas, viceministrė Monika Juodvalkė, Seimo narys Jurgis Razma..

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22				Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2023 m. gegužės 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo XI-1307 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1930, kuris Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2, 3, 4, 5 ir 7 straipsnius išdėstė nauja redakcija arba pakeitė tam tikrų jų struktūrinių dalių nuostatas ir kurio įsigaliojimas numatytas 2023 m. birželio 1 d. Siekiant įstatymų suderinamumo ir teisinio reguliavimo tęstinumo, projekto nuostatos tikslintinos, jas sistemiškai suderinant su minėto įstatymo nuostatomis.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	2(3)	(3)	(3)	Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad projektą įgyvendinanti institucija gali įgalioti akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime arba kuriose valstybės valdomai bendrovei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime „parengti ir įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialiojo teritorijų planavimo ar kitus dokumentus, finansuojamus įgyvendinamo projekto lėšomis, kai nepavyksta darbų ar paslaugų nusipirkti viešojo pirkimo būdu arba kai viešojo pirkimo būdu sudaryta sutartis yra nutraukiama ir būtina skubiai užtikrinti, kad pradėti darbai ar paslaugos būtų baigti.“ Pastebėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu projektą įgyvendinanti institucija galėtų pavesti minėtoms biudžetinėms įstaigoms, valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms parengti ir įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialiojo teritorijų planavimo ar kitus dokumentus, finansuojamus įgyvendinamo projekto lėšomis, kai nepavyksta darbų ar paslaugų nusipirkti viešojo pirkimo būdu arba kai viešojo pirkimo būdu sudaryta sutartis nutraukiama ir būtina skubiai užtikrinti, kad pradėti darbai ar paslaugos būtų baigti. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo reguliavimo nėra aiškus sąvokos „nepavyksta nusipirkti“ turinys. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų procedūras reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas, siūlytina projekte vartoti šiame įstatyme nustatytą aiškiai apibrėžtą terminiją. Be to, iš projektu siūlomų nuostatų nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu yra grindžiamas viešojo pirkimo pakartotinis neatlikimas nepavykusio (neįvykusio) viešojo pirkimo atveju, jei tam tikros prekės, paslaugos ar darbai turi būti perkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūlytina tikslinti.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	4(5) 5(7) 7(12) 8(13) 9(15)	(2, 2¹) (7)		Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2, 2¹ dalyse, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnyje, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnyje, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnyje vietoj galiojančiame įstatyme nustatytos konkrečios valstybės institucijos nurodoma, kad projekte siūlomas nustatyti analogiškas funkcijas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Taigi, priėmus įstatymą, iš įstatymo turinio nebūtų aišku, kuri konkrečiai valstybės institucija ar institucijos vykdytų įstatyme nustatytas funkcijas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo. Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme pakeitus institucijos pavadinimą, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nereikėtų atsisakyti nuostatos, kuria galiojančiame keičiamame įstatyme nurodyta konkreti valstybės institucija keičiama nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	4(5) 5(7) 7(12)	2(2,2¹) (1,4) (1)		Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai priklausančiais klausimais teisės aktus ir privalomos galios administracinius sprendimus priima šios institucijos vadovas, projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliota institucija“ reikėtų įrašyti žodžius „Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 4 straipsnio 2 dalimi (projekte nurodyta netiksli dalių numeracija) keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2¹ daliai, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1, 4 dalims, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 daliai.	Pritarti
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	5(7)	(5)		Iš projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas būtų įgaliotas priimti sprendimą paskirti šioje dalyje nurodomo valstybei nuosavybės teise priklausančio statinio patikėtinį. Kyla pagrįstų abejonių, ar vien tik projektą įgyvendinančios institucijos prašymas Nekilnojamo turto registro tvarkytojui būtų pakankamas pagrindas nustatyti statinio patikėtinį. Projektą reikėtų papildyti, nurodant subjektą kuris turėtų teisę paskirti projekte minėtų statinių patikėtinį.	Pritarti	5 straipsniu keičiamą keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį suformuluoti taip: „5. Kai visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esantis statinys projektą įgyvendinančios institucijos teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės nuosavybės teise, projektą įgyvendinančios institucijos prašyme įrašomas ir šio statinio patikėtinis – vienas iš šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų, atsižvelgiant į subjekto vykdomą veiklą, nustatytą jo steigimo dokumentuose ir (ar) teisės aktuose. Sprendimą dėl visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančio statinio patikėtinio paskyrimo priima projektą įgyvendinančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas suinteresuotos institucijos vadovas. Šis prašymas yra patikėjimo teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindas.“
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	5(7)	(10)		Iš projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu (nuomos, panaudos ar kt.) būtų suteikiama asmenims laikinai naudotis statiniais ir (ar) įrenginiais, paimtais iš tokių asmenų visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į tad, kad disponuojant, valdant ir naudojant valstybės turtą turi būti vadovaujamasi viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto gali būti sudaromi tik įstatymų nustatytais atvejais ir būdais, projekto nuostatą reikėtų patikslinti, nurodant, kokie konkrečiai sandoriai su aukščiau minėtais asmenimis gali būti sudaromi.	Pritarti	5 straipsniu keičiamą keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalį suformuluoti taip: „10. Visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esantys statiniai ir (ar) įrenginiai jų patikėtinio sprendimu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo projektą įgyvendinančios institucijos ar jos įgalioto šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto nustatyta tvarka gali būti suteikti laikinai naudotis (išnuomoti, suteikti panaudai) fiziniam asmeniui (-ms), iš kurių šie statiniai ir (ar) įrenginiai paimti visuomenės poreikiams.”
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	10			Projekto 10 straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“.	Pritarti
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	4			Tikslintina projekto 4 straipsnio struktūrinių dalių numeracija (yra dvi antrosios dalys).	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Sveikatos reikalų universitetas 2023-06-09				Siūlome: 1) Formuojant šio įstatymo pakeitimus, aiškiai susieti su LR Mokslo ir studijų įstatymo 86 str. 2 d., kurioje numatyta žemės sklypų neliečiamumo teisė, kai jais naudojasi LR valstybinės aukštosios mokyklos bei šiame įstatyme aptarta tvarka, kaip iš esmės gali būti keičiamos tokių žemės sklypų ribos – atitinkamai perkeliant aktualias MSĮ nuostatas ir į šį įstatymą – t.y. kad visais atvejais reikalingas aukštosios mokyklos sprendimas, o jo nesant – keisti žemės sklypų ribas gali tik Seimas (atitinkamai ir dėl tokios žemės paėmimo kitiems visuomenės poreikiams). Atkreiptinas dėmesys, jog LR Konstitucijoje taip pat įtvirtina aukštųjų mokyklų autonomija, kuri pagal Mokslo ir studijų įstatymą apima ne tik akademinę, bet ir administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą. 2) 13 str. siūlome papildyti, kad paimamo žemės sklypo naudotojui būtų atlyginami ne tik nuostoliai, susiję su paimtame žemės sklype veiklos nutraukimu ar apribojimu, bet taip pat ir kitomis patirtomis išlaidomis (pavyzdžiui, projektavimo ir kitomis inžinerinėmis paslaugomis), jeigu jos buvo planuojamos dėl disponuojamo žemės sklypo specifikos. Aukštųjų mokyklų atveju, žemės paėmimas kitiems valstybės ar visuomenės poreikiams įgyvendinti, privalo būti iš anksto visapusiškai įvertintas, dalyvaujant konkrečios aukštosios mokyklos tarybai bei atsižvelgiant į jos nuomonę, aukštosios mokyklos planuojamą ilgalaikę strateginę plėtrą, neabejotinai užtikrinant, jog toks paėmimas neturės neigiamos įtakos ar nesukels žalos aukštosios mokyklos veiklai bei nepažeis Konstitucijoje įtvirtinto aukštųjų mokyklų autonomijos principo.	Nepritarti	LR Mokslo ir studijų įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nurodoma „Valstybinės aukštosios mokyklos naudojasi žemės sklypų, pastatų ir kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo teise. Keisti valstybinės aukštosios mokyklos panaudos pagrindais naudojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas, pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, perduotų valdyti valstybinėms aukštosioms mokykloms patikėjimo teise, valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi valstybinės aukštosios mokyklos tarybos nuomonę. Jeigu valstybinio universiteto taryba nesutinka, žemės sklypų ribas, valstybės pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, valdytojus gali keisti Seimas.“ Žemės įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad „Žemės paėmimas visuomenės poreikiams – šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai priėmus sprendimą, kad ši žemė yra būtina konkretiems ir aiškiai išreikštiems visuomenės poreikiams, kurie kitaip negalėtų būti patenkinti.“ Manytina, kad LR Mokslo ir studijų įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nurodytas patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo ribų koregavimas negali būti sutapatinamas su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, pastaba yra abstrakti ir nepagrįsta atskleidžiant teisinio reguliavimo keitimo poreikį.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Sveikatos reikalų universitetas
2023-06-09

Siūlome: 1) Formuojant šio įstatymo pakeitimus, aiškiai susieti su LR Mokslo ir studijų įstatymo 86 str. 2 d., kurioje numatyta žemės sklypų neliečiamumo teisė, kai jais naudojasi LR valstybinės aukštosios mokyklos bei šiame įstatyme aptarta tvarka, kaip iš esmės gali būti keičiamos tokių žemės sklypų ribos – atitinkamai perkeliant aktualias MSĮ nuostatas ir į šį įstatymą – t.y. kad visais atvejais reikalingas aukštosios mokyklos sprendimas, o jo nesant – keisti žemės sklypų ribas gali tik Seimas (atitinkamai ir dėl tokios žemės paėmimo kitiems visuomenės poreikiams). Atkreiptinas dėmesys, jog LR Konstitucijoje taip pat įtvirtina aukštųjų mokyklų autonomija, kuri pagal Mokslo ir studijų įstatymą apima ne tik akademinę, bet ir administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą. 2) 13 str. siūlome papildyti, kad paimamo žemės sklypo naudotojui būtų atlyginami ne tik nuostoliai, susiję su paimtame žemės sklype veiklos nutraukimu ar apribojimu, bet taip pat ir kitomis patirtomis išlaidomis (pavyzdžiui, projektavimo ir kitomis inžinerinėmis paslaugomis), jeigu jos buvo planuojamos dėl disponuojamo žemės sklypo specifikos. Aukštųjų mokyklų atveju, žemės paėmimas kitiems valstybės ar visuomenės poreikiams įgyvendinti, privalo būti iš anksto visapusiškai įvertintas, dalyvaujant konkrečios aukštosios mokyklos tarybai bei atsižvelgiant į jos nuomonę, aukštosios mokyklos planuojamą ilgalaikę strateginę plėtrą, neabejotinai užtikrinant, jog toks paėmimas neturės neigiamos įtakos ar nesukels žalos aukštosios mokyklos veiklai bei nepažeis Konstitucijoje įtvirtinto aukštųjų mokyklų autonomijos principo.

Nepritarti

LR Mokslo ir studijų įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nurodoma „Valstybinės aukštosios mokyklos naudojasi žemės sklypų, pastatų ir kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo teise. Keisti valstybinės aukštosios mokyklos panaudos pagrindais naudojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas, pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, perduotų valdyti valstybinėms aukštosioms mokykloms patikėjimo teise, valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi valstybinės aukštosios mokyklos tarybos nuomonę. Jeigu valstybinio universiteto taryba nesutinka, žemės sklypų ribas, valstybės pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, valdytojus gali keisti Seimas.“ Žemės įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad „Žemės paėmimas visuomenės poreikiams – šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai priėmus sprendimą, kad ši žemė yra būtina konkretiems ir aiškiai išreikštiems visuomenės poreikiams, kurie kitaip negalėtų būti patenkinti.“ Manytina, kad LR Mokslo ir studijų įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nurodytas patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo ribų koregavimas negali būti sutapatinamas su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, pastaba yra abstrakti ir nepagrįsta atskleidžiant teisinio reguliavimo keitimo poreikį.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2023-05-31	3	3		Argumentai: NTK įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsnyje siūloma pakeisti 9 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) patikslinant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams. Iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo projektą įgyvendinanti institucija, gavusi numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkų sutikimą, inicijuoja numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus. Patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys įregistruojami projektą įgyvendinančios institucijos prašymu ir lėšomis;“. Pažymėtina, kad NTK įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkto pakeitime dėstomas reikalavimas, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą įgyvendinanti institucija numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus inicijuoja tik po to, kai gauna numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkų sutikimą, ženkliai apsunkins ir sulėtins žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, dėl ko taip pat strigs ir ypatingos valstybinės svarbos objektų, tokių kaip Rail Baltica, elektros energetikos srities ir kt. vystymo projektai. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, siūlome atsisakyti reglamentavimo, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą įgyvendinanti institucija numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus inicijuoja tik po to, kai gauna numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkų sutikimą. Pažymėtina, kad pirmiausia yra priimamas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (Nacionalinės žemės tarnybos vadovui priėmus sprendimą, jeigu paimama visuomenės poreikiams žemė Žemės įstatymo nustatyta tvarka, o kai žemė paimam įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą, sprendimą priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė). Priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, pranešama žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoja šį juridinį faktą. Nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, siūlome nustatyti, kad tik atlikus aukščiau minėtus veiksmus, tačiau iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo, projektą gyvendinanti institucija inicijuoja numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinių matavimų atlikimą ir šių žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimą. Ši pastaba teikiama taip pat ŽPVPĮVSPĮ projekto 3 straipsnio 3 daliai ir Žemės įstatymo projekto 17 straipsnio 3 daliai.	Pritarti	Projekto 3 straipsnio 3 dalimi papildymą įstatymo 4 straipsnį 5¹ punktu, jį suformuluoti taip: „Iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo projektą įgyvendinanti institucija, gavusi numatomų paimti žemės sklypų savininkų sutikimą, inicijuoja planuojamų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus. Patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi Nekilnojamojo turto kadastre projektą įgyvendinančios institucijos prašymu ir lėšomis.“

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2023-05-31

Argumentai:

NTK įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsnyje siūloma pakeisti 9 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) patikslinant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams. Iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo projektą įgyvendinanti institucija, gavusi numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkų sutikimą, inicijuoja numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus. Patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys įregistruojami projektą įgyvendinančios institucijos prašymu ir lėšomis;“.

Pažymėtina, kad NTK įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkto pakeitime dėstomas reikalavimas, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą įgyvendinanti institucija numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus inicijuoja tik po to, kai gauna numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkų sutikimą, ženkliai apsunkins ir sulėtins žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, dėl ko taip pat strigs ir ypatingos valstybinės svarbos objektų, tokių kaip Rail Baltica, elektros energetikos srities ir kt. vystymo projektai. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, siūlome atsisakyti reglamentavimo, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą įgyvendinanti institucija numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus inicijuoja tik po to, kai gauna numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkų sutikimą.

Pažymėtina, kad pirmiausia yra priimamas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (Nacionalinės žemės tarnybos vadovui priėmus sprendimą, jeigu paimama visuomenės poreikiams žemė Žemės įstatymo nustatyta tvarka, o kai žemė paimam įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą, sprendimą priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė). Priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, pranešama žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoja šį juridinį faktą. Nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į tai, siūlome nustatyti, kad tik atlikus aukščiau minėtus veiksmus, tačiau iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo, projektą gyvendinanti institucija inicijuoja numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinių matavimų atlikimą ir šių žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimą.

Ši pastaba teikiama taip pat ŽPVPĮVSPĮ projekto 3 straipsnio 3 daliai ir Žemės įstatymo projekto 17 straipsnio 3 daliai.

Pritarti

Projekto 3 straipsnio 3 dalimi papildymą įstatymo 4 straipsnį 5¹ punktu, jį suformuluoti taip:

„Iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo projektą įgyvendinanti institucija, gavusi numatomų paimti žemės sklypų savininkų sutikimą, inicijuoja planuojamų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus. Patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi Nekilnojamojo turto kadastre projektą įgyvendinančios institucijos prašymu ir lėšomis.“

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Kaimo reikalų komitetas,
2023-06-07

Pritarti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2770; pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.

Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: .

7.1. Sprendimas: Pritarti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2770(2) ir Komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai: negauta.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kasparas Adomaitis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė

Biuro vedėja Birutė Pūtienė