LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Audito komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2019 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2715

 

2018-11-14  Nr. 141-P-26

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Aušra Maldeikienė, Gintaras Vaičekauskas.

Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Maldžienė, Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Lina Virgailytė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Audito plėtros departamento patarėjas Gediminas Švetkauskas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorės pavaduotoja Erika Latyšovič, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja Saulė Skripkauskienė, Finansų viceministrė Miglė Tuskienė, Finansų viceministras Darius Sadeckas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų politikos departamento Fiskalinės priežiūros skyriaus vedėja Eglė Radzevičienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų politikos departamento Fiskalinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Mikulėnas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų politikos departamento Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Asta Čingienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų politikos departamento Makroekonomikos skyriaus vedėja Rasa Šliogerienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų politikos departamento Makroekonomikos skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Kurklietis, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas,

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio valdymo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus patarėja Rita Banuškevičienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Finansų valdymo ir kontrolės skyriaus patarėja Gedmilė Bieliauskienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento Socialinio draudimo skyriaus patarėja Rima Sereikienė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Statistikos analizės ir prognozės skyriaus vedėja Laima Stragauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-10-17

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seimo 2018 m. spalio 18 d. posėdžių darbotvarkėje numatytas Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-2471(2), priėmimas, kuriuo siūloma pakeisti Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimus į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Priėmus nurodytą įstatymo projektą, atitinkamai tikslintinas projekto tekstas.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos bankas

2018-11-08

 

 

 

Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl numatomų Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto, savivaldybių, valstybinio socialinio draudimo fondo ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui bei ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai) .

Lietuvos banko vertinimu, projektuose formuojamas 2019 m. valdžios sektoriaus balansas nekelia nepasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizikos, o poveikis kainų raidai bus ribotas – 2019–2020 m. vidutinę metinę infliaciją kasmet didins apie 0,1–0,3 proc. punkto.

Projektuose teigiama, kad 2019 m. formuojami valdžios sektoriaus rodikliai nepažeidžia Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (FSĮKĮ) nuostatų, o numatoma vykdyti fiskalinė politika ekonomikos ciklo atžvilgiu 2019 m. bus neutrali. Tačiau projektuose naudojami produkcijos atotrūkio nuo potencialiojo jos lygio įverčiai 2019–2020 m. yra gerokai mažesni, palyginti su Lietuvos banko ar Europos Komisijos įverčiais. Todėl kyla rimtų abejonių, ar projektai atitinka FSĮKĮ nuostatas, taip pat, ar 2019 m. planuojama fiskalinė politika nebus prociklinė.

Projektuose nurodoma, kad produkcijos atotrūkis nuo potencialiojo jos lygio 2018–2020 m. sudarys atitinkamai 2,4, 1,5 ir 0,7 proc. BVP. Atkreipiame dėmesį, kad šie įverčiai, išskyrus 2018 m., yra mažesni, palyginti su 2018 m. Stabilumo programoje planuotais dydžiais (planuota atitinkamai 2,4, 1,8 ir 1,0 % BVP). Be to, Lietuvos banko ir Europos Komisijos vertinimai rodo gerokai stipriau „įšilusią“ Lietuvos ekonomiką. Lietuvos banko vertinimu, produkcijos atotrūkis nuo potencialo 2018–2020 m. sudaro atitinkamai 2,8, 2,4 ir 2,2 proc. BVP, o 2018 m. gegužės mėn. Europos Komisijos prognozėse nurodoma, kad 2018–2019 m. produkcijos atotrūkis sudaro atitinkamai 2,7 ir 2,2 proc. BVP. Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvos banko ir Europos Komisijos produkcijos atotrūkio įverčiai yra didesni, nei nurodomi projektuose, yra šiuo metu stebimi disbalansai darbo rinkoje: stipriai sumažėjęs nedarbo lygis, sparčiau kylantis vidutinis darbo užmokestis, vis daugiau ekonomikos sektorių jaučiamas darbuotojų trūkumas. Manome, kad darbo rinkos disbalansai artimiausiu metu neišnyks, todėl produkcijos atotrūkis nuo potencialo bus reikšmingai teigiamas.

Atkreipiame dėmesį, kad 2019 m. projektuose taip pat nurodoma, kad disbalansas darbo rinkoje tebebus gana didelis, nes prognozuojama, kad darbo užmokesčio augimas yra spartus ir sulėtėja gana nedaug (nuo 9,2 proc. 2018 m. iki 5,6 proc. 2021 m.). Tačiau 2018–2021 m. prognozuojamas produkcijos atotrūkis gerokai sumažėja ir beveik išnyksta – nuo 2,4 proc. BVP (2018 m.) iki 0,2 proc. BVP (2021 m.)).

Remiantis projektuose pateikta informacija ir struktūrinio valdžios sektoriaus balanso skaičiavimams taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius, matyti, kad 2019 m. projektai netenkina FSĮKĮ įtvirtintos perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Projektuose teigiama, kad formuojamas 2019 m. valdžios sektoriaus struktūrinis balansas tenkins FSĮKĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą perteklinio valdžios sektoriaus taisyklę, nes 2019 m. sudarys –0,2 proc. BVP ir bus 0,1 proc. punkto geresnis, palyginti su 2018 m. Tačiau struktūrinio valdžios sektoriaus balanso apskaičiavimui taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius matyti, kad struktūrinis deficitas 2019 m. nepagerėja, o 0,1 proc. punkto pablogėja.

Manome, kad valdžios sektoriaus balansas 2019 m. bus gerokai prastesnis, nei planuojama projektuose. Juose nurodoma, kad formuojamas valdžios sektoriaus balansas 2019 m. bus perteklinis ir sudarys 0,4 proc. BVP. Tačiau reikšminga numatomo pertekliaus dalis grindžiama papildomomis pajamomis dėl geresnio mokesčių administravimo (220 mln. Eur arba 0,5 % BVP), kartu nepateikiant įtikinamų priemonių, užtikrinančių, kad papildomos pajamos bus tikrai surinktos. Be to, eliminavus su administravimo pagerinimu susijusias pajamas ir atsižvelgus į tikėtiną pajamų surinkimą 2018 m., pajamos iš PVM ir pelno mokesčių 2019 m. gali būti mažesnės nei planuojama, nes pajamos iš šių mokesčių prognozėse auga sparčiau negu šių mokesčių bazės (galutinio vartojimo išlaidos ir nominalusis BVP).

Eliminavus su administravimo pagerinimu susijusias pajamas ir valdžios sektoriaus pagal ciklą pakoreguoto pirminio balanso skaičiavimams taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius, matyti, kad 2019 m. planuojama vykdyti prociklinę fiskalinę politiką. Pagal projektuose pateiktą apibrėžimą, fiskalinė politika laikoma neutralia, jeigu valdžios sektoriaus pagal ciklą pakoreguoto pirminio balanso pokytis proc. punktais patenka į uždarąjį intervalą nuo –0,2 iki 0,2. Projektuose teigiama, kad 2019 m. planuojama vykdyti neutralią fiskalinę politiką, nes pirminio pagal ciklą koreguoto valdžios sektoriaus balanso pokytis 2019 m. sudaro 0,1 proc. punkto. Tačiau eliminavus su administravimo pagerinimu susijusias pajamas ir pagal ciklą pakoreguoto valdžios sektoriaus pirminio balanso skaičiavimams taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius, matyti, kad pagal ciklą pakoreguoto valdžios sektoriaus pirminio balanso pokytis 2019 m. sudaro –0,5 proc. punkto, t.y. pirminis pagal ciklą pakoreguotas balansas blogėja daug stipriau ir yra prociklinės, o ne neutralios fiskalinės politikos išraiška.

Be to, projektuose formuojami nominalieji valdžios sektoriaus balanso rodikliai 2019–2021 m. sudaro atitinkamai 0,4, 0,2 ir 0,1 proc. BVP ir yra gerokai prastesni, palyginti su 2018 m. Stabilumo programoje planuotais dydžiais (planuota atitinkamai 0,6, 0,6 ir 0,3 % BVP). Tačiau projektuose numatoma ekonomikos plėtra 2019–2021 m. yra netgi šiek tiek palankesnė nei 2018 m. Stabilumo programoje (prognozuojami realiojo BVP augimo tempai yra tokie patys, tačiau nominalusis BVP didėja sparčiau). Todėl, esant infliacinėms tendencijoms palankesnei makroekonominei aplinkai, bloginami nominalieji valdžios sektoriaus balansai laikytini dar viena prociklinės fiskalinės politikos išraiška.

Nors 2019 m. planuojama pasiskolinti 3,2 mlrd. Eur, tačiau didžioji šių lėšų dalis bus skiriama esamai skolai grąžinti, todėl toks skolinamasis reikšmingos įtakos šalies finansų sistemos stabilumui neturės. Apie 70 proc. pasiskolintų lėšų bus skirta obligacijoms 2020 m. vasario mėn. išpirkti (1,3 mlrd. Eur) ir kitoms skoloms grąžinti (0,9 mlrd. Eur). Be to, esant mažoms palūkanų normoms, toks refinansavimas turėtų sumažinti ateities skolos tvarkymo sąnaudas. Taigi, nors bendra valdžios skola ir padidės, vis dėlto, manytina, kad šis papildomas skolinimasis nesukels reikšmingų grėsmių pasitikėjimui šalies finansų sistemos stabilumu.

Norėtume atkreipti dėmesį, kad valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis 2019 m. pabaigoje sudarys apie 38 proc. ir tebebus reikšmingai didesnis nei prieš 2009 m. ekonomikos sunkmetį stebėtas dydis (2008 m. – 14,6 %). Todėl manome, kad būtina aktyviau pasinaudoti šiuo metu stebimo ekonomikos pakilimo teikiamomis galimybėmis ir gerokai sparčiau mažinti skolos ir BVP santykį.

Projektuose numatyti planai didinti finansavimą savivaldos institucijoms ir toliau palaikyti griežtą jų skolinimosi kontrolę finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai. Nors savivaldybių biudžetams tenkanti surinkto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis mažinama nuo 82,82 iki 46,79 proc., piniginės įplaukos į savivaldybių biudžetus 2019 m. padidės dėl didesnės GPM mokestinės bazės (sujungus socialinio draudimo įmokas) ir augančios šalies ekonomikos. Palyginti su 2018 m., savivaldybių pajamos iš GPM 2019 m. turėtų padidėti apie 30 mln. Eur. Reikšmingai padidintos ir specialiosios tikslinės dotacijos (11,7 %). Be to, ir toliau bus palaikoma griežta savivaldos institucijų skolinimosi politika. Savivaldybių skolos limitas bus toks pat kaip ir 2018 m. (Vilniaus m. – 85 % prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, visų kitų savivaldybių – 60 %). Savivaldybių įsipareigojimai pagal garantijas dėl jų valdomų įmonių prisiimtų finansinių įsipareigojimų negalės viršyti 10 proc. prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, o savivaldybių mokėtinos sumos (išskyrus sumas paskoloms grąžinti) 2019 m. pabaigoje negalės būti didesnės nei 2019 m. pradžioje. Tokie patys apribojimai buvo numatyti ir 2018 m. biudžete.

Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės 2018 m. birželio 30 d. ir liepos 4 d. priimti valstybinio socialinio draudimo, pensijų kaupimo bei mokesčių sistemos pakeitimai ir šie projektuose numatyti diskretūs sprendimai: išmokų vaikams didinimas, didesnė kompensacija dirbantiesiems valdžios sektoriuje, apmokestinimo tvarkos pakeitimas savarankiškai dirbantiesiems ir kt. Projektuose planuojami ir jau priimti pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2019 m. turėtų didinti apie 0,1, o 2020 m. – apie 0,3 proc. punkto. Vidutinei metinei infliacijai poveikį turės šie sprendimai:

a)     išmokos vaikams. Nuo 2019 m. siūloma tikslines išmokas vaikams padidinti nuo 30 iki 50 Eur;

b)     atlygis darbuotojams. Jis 2019 m. didės dėl kelių sprendimų: 1) 2019 m. sausio mėn. nuo 400 iki 430 Eur padidės minimalioji mėnesinė alga; 2) nuo 2019 m. didinamas darbo užmokestis valdžios sektoriaus darbuotojams (dėl pareiginės algos bazinio dydžio didinimo ir kitų vienkartinių sprendimų);

c)     akcizų didinimas. Nuo 2019 m. kovo 1 d. didinami akcizų tarifai tabako produktams;

d)     GPM pakeitimai. Nuo 2019 m. didinamas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), 1 proc. punktu mažinamas GPM tarifas, nustatomas 20 proc. GPM tarifas kitų pajamų daliai, viršijančiai 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), įvedamas 27 proc. GPM tarifas 120 VDU viršijančiai darbo pajamų daliai;

e)     socialinio draudimo sistemos pakeitimai. Nuo 2019 m. nustatoma maksimali socialinio draudimo įmokų riba, 0,55 proc. punkto sumažinamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo tarifas, didinamos šalpos pensijos, įvedamos „pensijos priemokos“.

f)      pensijų kaupimo pakeitimai. Nuo 2019 m. didinama asmens įmoka į II pakopos pensijų kaupimo fondus, įvedamas aktyvesnis dalyvių įtraukimas į papildomą pensijų kaupimą.

g)     kiti pakeitimai. Nuo 2019 m. keičiama apmokestinimo tvarka savarankiškai dirbantiesiems, didinamos pensijos pareigūnams, numatoma finansinių paskatų ir paslaugų šeimoms plėtra, didesnės Ilgalaikio darbo išmokų fondo išmokos darbuotojams, socialinių išmokų bazinių dydžių didinimas.

Šie sprendimai gyventojų disponuojamąsias pajamas iš viso padidintų apie 531 mln. Eur. Makroekonominiu požiūriu individualūs priemonių poveikiai infliacijai yra maži, todėl pateiktas suminis poveikio vertinimas.

 

Vyriausybės planai atsisakyti auklių paslaugų, statybos darbų ir transporto priemonių remonto verslo liudijimų – sveikintinas sprendimas, tačiau tai neturėtų būti šios krypties pertvarkų pabaiga. Lietuvos banko ekonomistai yra atlikę skaičiavimus , kurie parodė Lietuvoje tarp gausių verslo formų egzistuojančius reikšmingus mokestinius skirtumus. Ypač reikšmingai besiskirianti verslo formų mokestinė našta sudaro mokestinio arbitražo galimybes. Tad dažnu atveju gali susiklostyti situacija, kai panašų ar identišką darbą savarankiškai dirbantis asmuo sumoka gerokai mažiau mokesčių, nors jo pajamos gali būti net gerokai didesnės nei dirbančiojo pagal darbo sutartį.

Atsižvelgti

 

2.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė,

2018-11-08

Nr. BP-6

 

 

 

Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad struktūrinio postūmio užduotis ir jų gaires likusiais vidutinio laikotarpio metais Vyriausybė siūlo Seimui ir Seimas jas nustato tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas yra didesnis arba faktinis ar numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas.

Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto apžvalgoje Vyriausybė nurodė, kad 2018 m. numatomas 0,4 proc. BVP struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas yra mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą, todėl struktūrinio postūmio užduotis nebuvo nustatyta.

Fiskalinės institucijos vertinimu, numatomas 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sudarys 0,5 proc. BVP ir bus mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą (1 proc. BVP deficitą), todėl, rengiant Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, struktūrinio postūmio užduotis pagrįstai nenustatyta.

Fiskalinė institucija, atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi stebėseną ir remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms rekomenduojamais principais, atliko 2019 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimą ir teikia Seimui savo nuomonę.

Valdžios sektoriui priskiriami biudžetai turi būti sudaromi laikantis nacionalinių taisyklių ir Europos Sąjungos taisyklių, kurios taikomos Lietuvai kaip euro zonos narei. Nacionalinėmis fiskalinės drausmės taisyklėmis siekiama skolos tvarumo ir ekonomikos stabilizavimo. Ekonomikos stabilizavimas vykdant anticiklinę fiskalinę politiką būtinas tam, kad būtų išvengta ekonomikos perkaitimo ir vėliau einančio nuosmukio ciklų. Gerais laikais suformavus pakankamą fiskalinę erdvę, nuosmukio metu galima būtų vykdyti ne prociklinį konsolidavimą, o neutralią fiskalinę politiką ar net anticiklinį skatinimą.

Dėl biudžeto valdysenos sistemos

1.     Fiskalinė institucija 2017 m. rudenį atkreipė Vyriausybės dėmesį, kad pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos gerąją praktiką kartu su valdžios sektoriaus biudžetų projektais turėtų būti parengiamas ir vadinamasis biudžetas piliečiams – dokumentas, kuriame glaustai, ne specialistams suprantama kalba, yra pateikiama informacija apie biudžetą.

2.     Vyriausybė pirmą kartą kartu su 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektais pateikė piliečiams skirtą biudžetą – dokumentą „2019 m. biudžetas glaustai“. Tai vienas iš svarbių Vyriausybės vykdomos biudžeto sistemos pertvarkos elementų, didinančių biudžeto sistemos skaidrumą, atskaitingumą, priežiūrą ir įsitraukimą. Siekiant esminio šio pertvarkos elemento poveikio, Vyriausybė turi atitinkamai užtikrinti jo sklaidą.

3.     Derybose dėl 2019–2021 m. valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybė taikė tam tikrą išlaidų peržiūrą, kurios tikslas buvo sutaupyti valdžios sektoriaus išlaidas ir jas skirti Vyriausybės prioritetams įgyvendinti. Siūlytina šį procesą toliau tobulinti, siekiant, kad jis atitiktų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių gerąją praktiką. Išlaidų peržiūros tikslas yra užtikrinti, kad visos išlaidos atitiktų efektyvumo, veiksmingumo, tvarumo ir poveikio principus. Išlaidų peržiūros proceso metu parengta analizė ir rezultatai yra prieinami visuomenei.

Dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi

4.     Vyriausybės vertinimu, suplanuoti 2019 m. valdžios sektoriaus finansiniai rodikliai užtikrins neutralią fiskalinę politiką. Fiskalinės institucijos vertinimu, Lietuvos fiskalinė politika gerina kryptį, tačiau išliks prociklinė: formuojama fiskalinė erdvė nepakankama tam, kad nuosmukio metu būtų galima vykdyti anticiklinį ekonomikos skatinimą ar bent neutralią fiskalinę politiką.

5.     Remiantis fiskalinės institucijos interim valdžios sektoriaus rodiklių vertinimu, tikėtina, kad 2018 m. nebus užtikrintas perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymasis ir pasitvirtins 2017 m. rudenį daryta išvada, kad, rengiant 2018 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus, turėjo būti taikoma išlaidų augimo ribojimo taisyklė.

6.     Vyriausybės vertinimu 2019 m. bus laikomasi perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Vyriausybė 2019 m. projektuoja 0,3 proc. BVP dydžio struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą, t. y. 0,1 proc. p. BVP mažesnį, negu yra numatomas 2018 m. (0,4 proc. BVP).

Fiskalinės institucijos ex-ante vertinimu, yra rizika, kad 2019 m. bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Pastaroji taisyklė reikalauja, kad 2019 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas mažėtų bent 0,1 proc. p. BVP lyginant su numatomu 2018 m. struktūriniu valdžios sektoriaus deficitu. 2019 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, lyginant su 2018 m., auga 0,4 proc. p. BVP ir sudaro 0,9 proc. BVP. Vertinimų skirtumą lemia Finansų ministerijos ir fiskalinės institucijos produkcijos atotrūkio nuo potencialo skirtingas 2019 m. įvertis bei 2018–2019 m. projektuojami valdžios sektoriaus balanso rodiklio dydžiai.

7.     Fiskalinė institucija, kaip ir 2017 m. rudenį, pažymi, kad, tvirtindama ekonominės raidos scenarijų, nevertina Vyriausybės apskaičiuoto produkcijos atotrūkio nuo potencialo dydžio, nes šis rodiklis paskelbiamas po ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo. Produkcijos atotrūkio nuo potencialo dydis daro reikšmingą įtaką išvadai dėl perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymosi. Kitų Europos Sąjungos valstybių fiskalinės institucijos tvirtindamos ekonominės raidos scenarijų, kartu tvirtina ir produkcijos atotrūkio nuo potencialo dydį. Papildžius ekonominės raidos scenarijaus tvirtinamų rodiklių sąrašą šiuo rodikliu, sumažėtų perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymosi vertinimo skirtumai.

8.     Išskyrus nuomonę dėl perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės, 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektai sudaryti laikantis kitų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių.

9.     Pagal suplanuotus 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų, didinančių išlaidas ar mažinančių pajamas. Jei būtų prisiimami papildomi ilgalaikiai įsipareigojimai, tai jie turėtų būti kompensuojami naujomis priemonėmis, užtikrinančiomis ilgalaikį tvarų pajamų šaltinį.

Dėl valstybės skolos

10.   Dėl 2019 m. projektuojamo valstybės biudžeto deficito, siekiančio apie 800 mln. eurų, nominali valstybės skola atitinkamai didės. 2019 m. valdžios sektoriaus perviršis nemažins valstybės skolos, bet jį planuojama kaupti rezervuose. Santykinė, procentais BVP išreikšta, skola išliks stabili dėl palankaus ekonomikos augimo ir žemos palūkanų normos skirtumo – automatinės skolos dinamikos.

11.   Būtina apsispręsti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti ir (ar) kiek ciklinių pajamų skirti skolai mažinti. Fiskalinė institucija, kaip ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, pabrėžia optimalios skolos lygio, fiskalinės erdvės apsibrėžimo bei veiksmų jai sukurti reikalingumą.

Fiskalinių rizikų švieslentė

12.   Fiskalinė institucija sudarė viešųjų finansų fiskalinių rizikų kokybinį analizės įrankį – fiskalinių rizikų švieslentę. 2017–2019 m. dauguma makroekonominių rodiklių rodo žemą fiskalinės rizikos lygį, tačiau augantis struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas ir žemas sukauptų lėšų Rezerviniame (stabilizavimo) fonde lygis signalizuoja atitinkamai vidutinę ir aukštą riziką.

Šią išvadą pagrindžianti analizė pateikta ataskaitoje „2019 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas“, kuri kartu su išvada teikiama Seimui.

Atsižvelgti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nesvarstyti.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: nepritarti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos banko pastebėjimus, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkciją išvadą. Argumentai:

6.1.1. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 metų sausio 1 d. įsigaliosiantys mokesčių įstatymų pakeitimai reikšmingai sumažina biudžetų pajamas ir Vyriausybė nepateikė jokių įtikinamų priemonių, kaip šio sumažėjimo būtų galima išvengti, todėl iš esmės apribojamos valstybės galimybės tiek spręsti esmines viešojo sektoriaus finansavimo problemas, tiek laikytis tinkamos fiskalinės politikos.

6.1.2. Vyriausybė aukščiau paminėtas problemas dengia pajamų projekcijomis, kurios tiek Valstybės kontrolės, tiek Lietuvos banko vertinimu yra pernelyg optimistinės bei neatskleisdžia dalies, aiškiai prognzuojamų, išlaidų asignavimuose; pertekliai kaupiami socialiniuose fonduose tik nominaliai dengia valstybės biudžeto deficitą, ir iškilus problemoms jų panaudojimo galimybės bendrųjų valstybės išlaidų finansavimui yra iš esmės neegzistuojančios; valstybės biudžeto deficitas didinamas, nepaisant ekonominio ciklo fazės.

6.1.3. Taikant nepriklausomų institucijų produkcijos atotrūkio nuo potencialo paskutiniais turimais duomenimis grįstus įverčius yra rizika, kad 2019 m. biudžeto projektai netenkins Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės, o formuojama fiskalinė erdvė nepakankama tam, kad nuosmukio metu būtų galima vykdyti anticiklinį ekonomikos skatinimą ar neutralią fiskalinę politiką.

6.1.4. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2715 13 straipsnio 3 dalimi siekiama suteikti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai teisę esant poreikiui bei nepažeidžiant atitinkamų skolinimosi limitų valstybės vardu skolintis tam tikroms valstybės išlaidoms, tokioms kaip dalis įmokų į ES biudžetą, vaiko pinigai ir iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį mokamai pensijų įmokai į pensijų fondą finansuoti, kurie 2019 metų valstybės biudžete suplanuoti ne pagal labiausiai tikėtiną poreikį. Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 128 straipsnio 1 dalį, sprendimus, turinčius esminę įtaką valstybės biudžete numatomų valstybės išlaidų dydžiui, turi priimti ir įstatymuose įtvirtinti Seimas. Kitaip, jeigu sprendimai, lemiantys reikšmingą valstybės biudžeto išlaidų dalį, būtų įtvirtinti kitų valstybės institucijų teisės aktuose, atsirastų prielaidų susidaryti tokiai situacijai, kad Seimas, negalėdamas jų pakeisti, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, kurio turinio atitinkama reikšminga apimtimi jis pats negalėtų paveikti, o tai reikštų, kad Seimo galimybės veiksmingai vykdyti savo konstitucinę biudžetinę funkciją būtų suvaržytos, jo vaidmuo formuojant valstybės biudžetą būtų formalus, ir nesiderintų su Seimo konstitucinių įgaliojimų valstybės finansų srityje paskirtimi ir esme.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

7. Balsavimo rezultatai: pritarti B alternatyvai.

Teiktas alternatyvus balsavimas:

už A (pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715) – 1.

už B (nepritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715) – 4.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ingrida Šimonytė.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                           Ingrida Šimonytė

 

 

 

 

 

 

 

(Komiteto biuro patarėja Jolanta Zibavičiūtė)