LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IŠMOKŲ VAIKAMS ĮSTATYMO NR. I-621

2, 16, 18 STRAIPSNIŲ IR III SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 122 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-844

 

2023-11-22  Nr. 103-P-45

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Aleksandr Radčenko – Seimo Pirmininkės patarėjas, Ieva Aninkevičiūtė-Gorbyliovienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės patarėja, Ilona Grigaravičienė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo programų skyriaus vyriausioji specialistė, Ieva Jagminienė – Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacijos pirmininkė, Laimutė Jankauskienė –  Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento vyresnioji patarėja, Svetlana Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  Piniginės paramos grupės vedėja, Ramutė Petrošė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyriausioji specialistė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas),

2021-09-17

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas.

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)  2 straipsnį ir jame apibrėžti sąvoką „Auklėtojas“. Siūloma nustatyti, kad „Auklėtojas – asmuo, už atlygį vienu metu prižiūrintis ne daugiau kaip 5 ikimokyklinio amžiaus vaikus savo ar vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų teisėtai valdomose gyvenamosios paskirties patalpose.“ Siūlomas auklėtojo apibrėžimas svarstytinas ir tikslintinas keliais aspektais. Nevisiškai aišku kokiu tikslu siūloma apibrėžti šią sąvoką. Auklėtojo sampratą apibrėžiančioje formuluotėje nurodyta jo funkcija – vaikų priežiūra. Kitais auklėtoją identifikuojančiais požymiais nurodytas darbo ar paslaugos atlygintinumas, vienu metu prižiūrimų vaikų skaičius ir vieta. Toks auklėtojo sampratos apibrėžimas nedera su auklėtojo profesinę veiklą ir auklėtojo kvalifikaciją reguliuojančiais teisės aktais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad auklėtojo kvalifikacija suteikiama baigus ją suteikiančias programas (Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika, Ikimokyklinio ugdymo pedagogika ir priešmokyklinis ugdymas, Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, Vaikystės pedagogika). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prižiūrėti ne savo vaikus (verstis tokia veikla) leidžiama sudarius vaiko ugdymo ir priežiūros sutartį, įsigijus verslo liudijimą ar kitaip įteisinus veiklą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-2249 patvirtinto pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo 2 punkte nustatyta, kad auklėtojas yra asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių/šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, auklėtojo sąvokos apibrėžimo reikėtų atsisakyti ar siūlomą reguliavimą tikslinti nurodytais aspektais.

 

Pritarti.

Pasiūlymas. Atsižvelgiant į šią pastabą, taip pat į Vyriausybės, Seimo Švietimo ir mokslo bei Biudžeto ir finansų komitetų išvadose pateiktą nuomonę, siūlome atsisakyti 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo:

„1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Papildyti 2 straipsnį 21 dalimi:

„21. Auklėtojas – asmuo, už atlygį vienu metu prižiūrintis ne daugiau kaip 5 ikimokyklinio amžiaus vaikus savo ar vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų teisėtai valdomose gyvenamosios paskirties patalpose.“

 

1.2

Teisės departamentas,

2021-09-17

1

 

 

2. Jeigu įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomo pakeitimo nebūtų atsisakyta, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių numeraciją, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus (terminai straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka).

Įvertinta.

Kadangi 1 straipsniu siūlomo pakeitimo atsisakyta, teikiama pastaba neaktuali.

1.3

Teisės departamentas,

2021-09-17

3

 

 

3. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamą įstatymą siūloma papildyti nauju 121 straipsniu, reguliuojančiu vaiko priežiūros kompensacinę išmoką. Siūloma nustatyti, kad už kiekvieną auklėtojo prižiūrimą vaiką išlaidos auklėtojo atlygiui mokėti gali būti kompensuojamos skiriant vaiko priežiūros kompensacinę išmoką. Vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis būtų 50 procentų auklėtojui sumokėto atlygio, tačiau negalėtų viršyti 6 bazinių socialinių išmokų per mėnesį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punktą, ikimokyklinio ugdymo funkcija yra savivaldybių savarankiškoji funkcija, ji finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Savivaldos institucijos, kurios negali užtikrinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo vaikams savo įsteigtose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, gali teikti kompensacijas (išmokas) iš savo biudžetų lėšų tų vaikų tėvams, įtėviams ar globėjams. Aptariamame įstatymo projekte siūloma nustatyti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, kuri būtų skirta tik auklėtojų, kaip jie apibrėžti šiame įstatyme, prižiūrimų vaikų tėvams, įtėviams, globėjams. Ši išmoka būtų mokama iš valstybės biudžeto lėšų (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, teisę į vaiko priežiūros kompensacinę išmoką turėtų auklėtojo,  kaip jis apibrėžtas šiame įstatyme, prižiūrimų vaikų tėvai, įtėviai, globėjai. Teisės į šią išmoką neturėtų vaikų, kurie ugdomi ir prižiūrimi ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nepaisant jų nuosavybės formos, tėvai, įtėviai ir globėjai. Sistemiškai įvertinus siūlomą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad tėvai, įtėviai ir globėjai, kuriems jau mokama kompensacija iš savivaldybių biudžetų, turėtų teisę ir į vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, mokamą iš valstybės biudžeto lėšų, jeigu vaikai būtų prižiūrimi auklėtojų, kaip jie apibrėžti šiame įstatymo projekte. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas pašalinant galimybę dėl tų pačių aplinkybių gauti kelias savo paskirtimi analogiškas išmokas.

 

Pritarti.

Žr. pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1.1 ir Komiteto pasiūlymą Nr. 1 (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 2 dalis).

1.4

Teisės departamentas,

2021-09-17

3

 

 

4. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnyje siūloma nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis yra 50 procentų auklėtojui sumokėto atlygio, tačiau negali viršyti 6 bazinių socialinių išmokų per mėnesį. Projekte siūlomas vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydžio reguliavimas svarstytinas. Diskutuotina, ar vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis neturėtų būti vienodas ir nesusietas su auklėtojui sumokėto atlygio dydžiu. Palikus įstatymo projekte siūlomas nuostatas, jų įgyvendinimas pareikalaus papildomų administracinių kaštų, nes reikės kiekvieną mėnesį pagrįsti auklėtojui sumokėto atlygio dydį ir apskaičiuoti vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydį, nepaisant to, kad atlygis auklėtojui ir nebus keičiamas.

Redaguojant šio straipsnio tekstą vietoj santrumpos „proc.“ reikėtų rašyti pilną žodį „procentų“.

Pritarti.

Pritarta Vyriausybės pastabai Nr. 2.2, kuria siūloma visiems vaiko priežiūros kompensacinės išmokos gavėjams mokėti vienodo dydžio išmoką, kuri nepriklausytų nuo vaiką prižiūrinčiam asmeniui sumokėto atlyginimo dydžio ir būtų lygi 5,2 BSI – tokio pat dydžio kaip ir globos (rūpybos) išmoka, mokama vaikams iki 6 metų, kurios tikslas – išlaikyti globojamus vaikus.

Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1 (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 1 dalis).

1.5

Teisės departamentas,

2021-09-17

1

 

 

5. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma įtvirtinti naują išmokų rūšį - vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, atitinkamai reikėtų papildyti keičiamo įstatymo 3 straipsnį, kuriame nustatytos šio įstatymo reguliuojamos išmokų rūšys.

Pritarti.

Pasiūlymas. Papildyti Projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

“1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 3 straipsnį nauju 6 punktu:

„6) vaiko priežiūros kompensacinė išmoka;“.

2. Buvusius 3 straipsnio 6–11 punktus laikyti 7–12 punktais.“

1.6

Teisės departamentas,

2021-09-17

4

 

 

6. Keičiamo įstatymo 16 straipsnį siūloma papildyti nauja 7 dalimi ir nustatyti, kad asmuo dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo turi teisę kreiptis per mėnesį pasibaigus auklėtojo teikiamai vaiko priežiūrai, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo auklėtojo teikiamos vaiko priežiūros pradžios dienos (čia ir toliau – išskirta mūsų). Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūloma įtvirtinti periodinio pobūdžio išmoką, skiriamą kaip kompensaciją už kiekvieną mėnesį patirtas išlaidas vaiko priežiūrai, todėl svarstytina, ar dėl tokio pobūdžio išmokos neturėtų būti nustatyta pareiga kreiptis iš anksto arba ne vėliau kaip per kelias dienas po sutarties dėl vaiko priežiūros sudarymo su auklėtoju. Galima preziumuoti, kad įstatymo projekte siūlomi kreipimosi dėl išmokos skyrimo ir mokėjimo terminai (per mėnesį pasibaigus auklėtojo teikiamai vaiko priežiūrai, 12 mėnesių nuo auklėtojo teikiamos vaiko priežiūros pradžios dienos) gali sudaryti sąlygas piktnaudžiauti teise. Be to, siūlomų normų įgyvendinimas gali neigiamai veikti biudžetų planavimą ir faktinį jų lėšų naudojimą.

Kartu reikėtų tikslinti ir teikiamą keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatą „Jeigu auklėtojo teikiama vaiko priežiūra tęsiasi ilgiau negu 12 mėnesių, asmuo turi teisę kreiptis dėl pakartotinio šios išmokos skyrimo šioje dalyje nustatyta tvarka“. Kaip jau buvo minėta, įstatymo projekte siūloma įtvirtinti periodinę, kas mėnesį priklausančią gauti išmoką, todėl jos skyrimas turėtų būti siejamas su konkretų mėnesį esama teisine situacija, o ne su tuo, kiek ilgai vaiko priežiūra tęsiasi. Pažymėtina ir tai, kad pakartotinio išmokos skyrimo tvarka teikiamame projekte nėra nustatyta, tokia formuluotė suponuoja išvadą, kad išmoka būtų mokama dar kartą (pakartotinai) už tą patį laikotarpį.

Pritarti.

Žr. pasiūlymą dėl Vyriausybės pastabos Nr. 2.7.

1.7

Teisės departamentas,

2021-09-17

4

 

 

7. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje siūlomi nustatyti terminai tarpusavyje derintini su keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais, nes priešingu atveju gali kilti neaiškumų dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo ir mokėjimo laikotarpių.

Pritarti.

Žr. pasiūlymą dėl Vyriausybės pastabos Nr. 2.7 ir Komiteto pasiūlymą Nr. 2.

1.8

Teisės departamentas,

2021-09-17

8

3

 

8. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį reikėtų tikslinti, vietoj žodžio „savivaldybės“ įrašyti konkrečią Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą savivaldos instituciją.

Atsižvelgti.

Patikslintame Projekte siūloma nustatyti, kad įgyvendinamuosius teisės aktus parengtų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.

1.9

Teisės departamentas,

2021-09-17

7

 

N

9. Įstatymo projektą reikėtų papildyti normomis, reguliuojančiomis vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo ir mokėjimo taisykles, kai vaiko priežiūros paslauga buvo teikiama ne visą kalendorinį mėnesį, pavyzdžiui nutraukus paslaugos teikimo sutartį.

 

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymą prie Vyriausybės pastabos Nr. 2.13.

2.

Teisingumo ministerijos ES teisės grupė, 2021-09-29

 

 

*

Įvertinę Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 16, 18 straipsnių ir III skyriaus pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 122 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-844 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

 

Atsižvelgti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacija,

2022-04-11 Nr. g-2022-3184

 

 

*

LRS Pirmininkės iniciatyva, pateikiant LR Išmokų vaikams įstatymo Nr. 1-621 2, 16, 18 straipsnių ir III Skyriaus pavadinimo pakeitimo bei įstatymo papildymo 122 straipsniu pakeitimo projektą (toliau - Įstatymo pakeitimo projektas), yra sveikintina, atsižvelgiant į tai, kad norima užtikrinti Lietuvos šeimų poreikį vaikus palikti priežiūrai, kai tėvai abu tėvai turi eiti į darbą.

Atsižvelgiant į pastarąjį dvidešimtmetį praktikos Lietuvos Respublikoje steigiantis nevalstybinėms ugdymo įstaigoms, reglamentuojant auklių veiklą bei bandymais įteisinti „namų darželius“, namuose dirbsiančių auklėtojų, kurios galėtų prižiūrėti iki penkių vaikų, įteisinimas kelia didelį susirūpinimą. Nevalstybinės ugdymo įstaigos daug pastangų visus tuos metus dėjo ir deda, kad Lietuvos Respublikoje vaikų priežiūros ir ugdymo kokybė vis gerėtų, tad auklėtojų darbo namuose įteisinimas gali daryti neigiamą poveikį vaikų ugdymui.

1. Susirūpinimą kelia kaip bus užtikrinama vaikų sveikata ir saugumas. Ugdymo įstaigos veiklai vykdyti LR teisės aktai numato būtinybę turėti Higienos pasą-leidimą, veiklos vietą privalo periodiškai tikrinti tiek valstybinės institucijos, tiek įvairios įmonės, užtikrinančios sveiką ir saugią aplinką ugdymo įstaigoje (maisto atliekų išvežimas, kenkėjų kontrolė ir t.t.). Šiuo metu nėra aišku, kokie reikalavimai bus keliami auklėtojų, prižiūrėsiančių vaikus namuose, veiklai.

- Ugdymo įstaigoms patalpų įrengimą reglamentuoja LR higienos norma HN 75:2016 (toliau - Higienos norma). Kokiomis higienos normomis turės vadovautis auklėtojas, prižiūrintis vaikus savo ar kitose gyvenamosiose patalpose?

- Higienos normoje reglamentuotas su vaikais dirbančio asmens išsilavinimas. Be to, ugdymosi įstaigose dirbantys tiek pedagogai, tiek pagalbinis personalas nuolat kelia savo kvalifikaciją. Įstatymo pateikimo projekte nėra numatyta, kokį išsilavinimą ar kompetencijas turi turėti auklėtojas. Auklėtojo be pedagoginio išsilavinimo ar konkrečiais kursais neįgijusio tam tikrų kompetencijų darbas su vaikais kelia riziką vaikų sveikatai ir saugumui.

- Ugdymo įstaigoms yra keliami griežti reikalavimai vaikų maitinimui pagal patvirtintus valgiaraščius atsižvelgiant į amžiaus grupes. Maisto ir veterinarijos tarnyba prižiūri, kad ugdymo įstaigose vaikų maitinimas būtų vykdomas vadovaujantis teisės aktais bei saugioje aplinkoje (pvz. tikrinama aplinka dėl kryžminės taršos, maisto kokybė, atliekų tvarkymas ir t.t.) Kokiais teisės aktais turės vadovautis auklėtojos, prižiūrėsiančios vaikus namuose, kad būtų užtikrintas saugus ir pilnavertis vaikų maitinimas?

2. Auklėtojų, prižiūrėsiančių vaikus namuose, įteisinimas ir kompensacijų tėvams mokėjimas pasirenkant tik tokį vaiko priežiūros būdą, pažeistų kitų mokesčių mokėtojų teises, kuriems turi būti sudaromos lygios galimybės renkantis vaiko priežiūros ir ugdymo veiklą vykdantį asmenį ar įstaigą. Kompensacijos už vaiko priežiūrą ir ugdymą turėtų būti mokamos visiems tėvams, sudarantiems vaiko priežiūros ir ugdymo sutartis, neatsižvelgiant į tai, ar tai būtų auklėtojas dirbantis namuose, ar ugdymo įstaiga.

3. Vaiko priežiūra ir ugdymas ankstyvajame amžiuje yra labai glaudžiai tarpusavyje susiję procesai, kurie vyksta vienu metu. Teigti, kad vaikas nėra ugdomas, o tik prižiūrimas - neteisinga.

4. Įteisinant auklėtojų darbą namuose yra sumenkinama ikimokyklinio ugdymo pedagogo profesija. Jau dabar visoje Lietuvoje yra didelis šios srities pedagogų trūkumas, tad auklėtojų dirbsiančių namuose įteisinimas dar labiau pakenks renkantis šią profesiją būsimus pedagogus. Tokioje situacijoje jie bus lygiuojami su auklėtojais, dirbančiai namuose, kurie neturi jokio išsilavinimo ir kompetencijos darbui su vaikais, bei gaunančiais finansavimą iš valstybės už nekvalifikuotą darbą.

5. Įstatymo pakeitimas be jį lydinčių kitų poįstatyminių aktų, skatintų nelegalių ugdymo įstaigų veiklą. Atsižvelgiant į jau buvusius atvejus Vilniaus mieste, įžvelgiama galimybė asmenims piktnaudžiauti teisinio reguliavimo spragomis išvengiant reikalavimų numatytų Higienos normoje ir vykdant nelegalių ugdymo įstaigų veiklą prisidengiant auklėtojų veiklos įteisinimu.

Siekiant užtikrinti vaikų teises, saugumą ir gerovę, o taip pat ir sudaryti lygias galimybes šeimoms rinktis vietą vaikui prižiūrėti ir ugdyti, siūlome:

1. Numatyti reikalavimus auklėtojoms, prižiūrėsiančioms vaikus namuose, užtikrinančius:

- saugią aplinką vaikams prižiūrėti bei ugdyti,

- būtiną kompetenciją ar išsilavinimą, reikalingą dirbant su vaikais,

- tinkamą vaikų maitinimą.

2. Paskirti kompensuojamas lėšas visiems ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvams, su galimybe jas panaudoti renkantis ugdymo įstaigą ar auklėtojos teikiamas paslaugas sava nuožiūra.

Nevalstybinių ugdymo įstaigų asociacijos nariai yra pasiruošę bendradarbiauti ir ieškoti bendrų sprendimų.

 

Įvertinta

Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1.1 ir Vyriausybės pastabą Nr. 2.1 bei papildomų komitetų išvadas, siūloma Projekte atsisakyti auklėtojo sąvokos apibrėžimo.

 

Be to, atsižvelgiant į pasitarimo metu išsakytas pastabas dėl galimo piktnaudžiavimo išmoka, pasiūlyta Projektą papildyti nuostata, ribojančia prižiūrimų vaikų skaičių (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1, dėl keičiamo įstatymo 91 straipsnio 3 dalies 2 punkto).

2.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga,

2022-04-15 Nr. g-2022-3390

 

 

*

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (toliau – LŠMPS) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. V-313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą (toliau – Higienos normos projektas) ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 16, 18 straipsnių ir III skyriaus pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 122 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-844 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia savo pastabas.

Higienos normos projekto 1.3. punktas, kuriuo keičiamas 7 punktas numato galimybę laisviesiems mokytojams (ikimokyklinio ugdymo auklėtojams ar priešmokyklinio ugdymo pedagogams) ugdyti ne daugiau kaip 5 vaikus ne jaunesnius kaip 1 metų amžiaus. Laisvojo mokytojo sąvoka, kvalifikaciniai reikalavimai, teisės, pareigos, atsakomybė bei galimybė ugdyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus yra apibrėžti Švietimo įstatyme. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti 2 straipsnį ir jame apibrėžti sąvoką „auklėtojas“. Siūloma apibrėžti, kad auklėtojas – asmuo, už atlygį vienu metu prižiūrintis ne daugiau kaip 5 ikimokyklinio amžiaus vaikus savo ar vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų teisėtai valdomose gyvenamosios paskirties patalpose.

LŠMPS atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabą, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-2249 patvirtinto pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo 2 punkte nustatyta, kad auklėtojas yra asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių/šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Įstatymo projektas, skirtingai nei higienos normos projektas, numato tik priežiūrą, bet ne ugdymą, ką norima nustatyti higienos normos projektu. LŠMPS kyla pagrįsta abejonė, kokią veiklą norima įteisinti įstatymo projektu – ugdymą ar priežiūrą.

Atitinkamai, LŠMPS kelia klausimą dėl įstatymo projekte numatyto auklėtojo kvalifikacijos ir kompetencijų reikalavimų. Kaip jau minėta aukščiau, laisvojo mokytojo veikla yra aiškiai reglamentuota ir įteisinta Švietimo įstatyme, tuo tarpu visiškai neaišku, kokie reikalavimai keliami auklėtojui ir kokios jo atsakomybės, kaip ir kokiame teisės akte tai bus nustatyta, ar bus vadovaujamasi 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-2249 patvirtinto pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo nuostatomis, kurios apibrėžia auklėtojo veiklą. LŠMPS atkreipia dėmesį, kad jei bus vadovaujamasi auklėtojo pareigybės aprašymu, tokiu atveju auklėtojas turės atitikti ten jo pareigybei keliamus kvalifikacinius reikalavimus bei vykdyti ne tik priežiūrą, bet ir ugdyti vaikus.

Kitas LŠMPS svarbus aspektas, kaip bus užtikrinama auklėtojų veiklos kontrolė, vaikų saugumas, higienos ir kitų reikalavimų, kurie yra aiškiai apibrėžti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms, laikymasis. LŠMPS kyla pagrįsta abejonė, kaip bus sprendžiamas atsakomybės klausimas nelaimingo atsitikimo atveju, kaip bus paruošiami ir atrenkami asmenys, kurie vykdys auklėtojo veiklą.

LŠMPS pabrėžia, kad dešimtmečius besitęsiančią ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo problemą bandoma spręsti skubotai, neišdiskutavus su socialiniais partneriais, neatsižvelgiant į dirbančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų keliamas problemas bei nepateikus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietų poreikio pagal savivaldybes.

Įvertinta

Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1.1, Vyriausybės pastabą Nr. 2.1 ir papildomų komitetų išvadas, siūloma Projekte atsisakyti auklėtojo sąvokos apibrėžimo.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai Aidas Gedvilas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė,

2022-06-21

1

 

 

 

Argumentai: Siūlomas auklėtojo apibrėžimas svarstytinas ir tikslintinas keliais aspektais. Nevisiškai aišku kokiu tikslu siūloma apibrėžti šią sąvoką. Auklėtojo sampratą apibrėžiančioje formuluotėje nurodyta jo funkcija – vaikų priežiūra. Kitais auklėtoją identifikuojančiais požymiais nurodytas darbo ar paslaugos atlygintinumas, vienu metu prižiūrimų vaikų skaičius ir vieta. Toks auklėtojo sampratos apibrėžimas nedera su auklėtojo profesinę veiklą ir auklėtojo kvalifikaciją reguliuojančiais teisės aktais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad auklėtojo kvalifikacija suteikiama baigus ją suteikiančias programas (Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika, Ikimokyklinio ugdymo pedagogika ir priešmokyklinis ugdymas, Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, Vaikystės pedagogika). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prižiūrėti ne savo vaikus (verstis tokia veikla) leidžiama sudarius vaiko ugdymo ir priežiūros sutartį, įsigijus verslo liudijimą ar kitaip įteisinus veiklą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-2249 patvirtinto pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo 2 punkte nustatyta, kad auklėtojas yra asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių/šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Taip pat pastaruoju metu ženkliai auga švietimo pagalbos poreikis. Tyrimai rodo, kad tie vaikai, kurie gavo kvalifikuotą švietimo pagalbą ikimokykliniame ugdyme, priešmokykliniame ir vėlesniuose ugdymo etapuose ženkliai lengviau tvarkosi su mokymosi, elgesio iššūkiais. Kartu su specialiaisiais, socialiniais pedagogais dirba ir psichologo, psichiatro kvalifikacijas įgiję specialistai, ypatingai daug dėmesio skirdami vaikams, turintiems elgesio, emocinių sunkumų bei sutrikimų, todėl manytina, kad auklėtojo apibrėžimui galėtų būti priskiriami ir psichologai, psichiatrai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, auklėtojo sąvokos apibrėžimo reikėtų atsisakyti ar siūlomą reguliavimą tikslinti nurodytais aspektais.

Pasiūlymas:

Papildyti 2 straipsnį 21 dalimi:

„21. Auklėtojas – asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių/šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą, įgijęs auklėtojo ar pedagogo kvalifikaciją, kaip tai apibrėžia auklėtojo ar pedagogo profesinę veiklą ir auklėtojo kvalifikaciją reguliuojantys teisės aktai arba psichologo ar psichiatro kvalifikaciją bei už atlygį vienu metu prižiūrintis ne daugiau kaip 5 ikimokyklinio amžiaus vaikus savo ar vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų teisėtai valdomose gyvenamosios paskirties patalpose.“

 

Nepritarti.

Argumentai: Komitetas, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabą Nr. 1.1, Vyriausybės pastabą Nr. 2.1 ir papildomų komitetų išvadas, siūlo Projekte atsisakyti auklėtojo sąvokos apibrėžimo.

2.1

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas 2023-04-05 Nr. 235

1,

3

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. SV-S-449 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.4 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 16, 18 straipsnių ir III skyriaus pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 122 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-844 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į toliau pateiktas pastabas ir pasiūlymus:

1. Pritarus Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnyje pateiktam siūlymui ir Įstatyme apibrėžus auklėtojo sąvoką, susiklostys situacija, kai fiziniai asmenys, teikiantys vaikų priežiūros paslaugas, ir švietimo sistemoje dirbantys asmenys bus įvardijami vienodai, tačiau jiems ir jų vykdomai veiklai bus keliami skirtingi reikalavimai, nes, vadovaujantis Pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-2249 „Dėl Pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo patvirtinimo“, 2 ir 3 punktais, švietimo sistemoje dirbantis auklėtojas apibrėžiamas kaip asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių / šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą, kuris privalo turėti aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, būti baigęs vieną iš mokytojų rengimo ikimokyklinėms įstaigoms arba edukologijos studijų krypties programų ir turėti auklėtojo kvalifikaciją. Pagal Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1407 „Dėl Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašo patvirtinimo“, 1.1 papunktį, ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbančio auklėtojo darbas laikomas pedagoginiu. 

Auklėtojo sąvokos apibrėžime siūlomas nustatyti jo veiklos reikalavimas vienu metu prižiūrėti ne daugiau kaip 5 vaikus, įvertinus Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytą įstatymo paskirtį, laikytinas nepagrįstu, nes auklėtojo prižiūrimų vaikų tėvai (įtėviai) ar vaiko globėjai teisę gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką įgytų tik jei auklėtojas atitiktų nurodytą reikalavimą, nors neturėtų realių tokio reikalavimo laikymosi kontrolės priemonių. Įstatyme turi būti nustatyti reikalavimai vaiko priežiūros kompensacinės išmokos gavėjams, o nurodyto auklėtojo veiklos reikalavimo nesilaikymas pirmiausia turėtų sukelti teisines pasekmes auklėtojui, vykdančiam su vaiko priežiūra susijusią individualią veiklą ir pažeidusiam jam nustatytas veiklos sąlygas, bet ne nurodytos išmokos gavėjams – auklėtojo prižiūrimo vaiko tėvams (įtėviams) ar globėjams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina Įstatymo projekte atsisakyti auklėtojo sąvokos ir vietoj jos Įstatymo projekte nustatyti sąlygas gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką – nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui už kiekvieną fizinio asmens, vykdančio su vaiko priežiūra susijusią individualią veiklą, pagal vaiko priežiūros sutartį su vaiko tėvu (-ais) (įtėviu (-iais)) ar globėju (-ais) už atlyginimą prižiūrimą vaiką (-us), nesukakusį amžiaus, kai pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas.

 

Pritarti.

Žr. pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1.1 ir Komiteto pasiūlymą Nr. 1 (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 1 dalis).

2.2

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas 2023-04-05 Nr. 235

3

 

 

 

2. Įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis yra 50 procentų auklėtojui sumokėto atlygio, tačiau negali viršyti 6 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio per mėnesį. Preliminariais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, pritarus Įstatymo projektu teikiamam siūlymui, vaiko priežiūros kompensacinę išmoką gautų apie 2 500 asmenų ir tam kasmet iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti apie 8,9 mln. Eur. Pritarus Nutarimo projekto 9 punktu pateiktam siūlymui, kad priimtas įstatymas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d., preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, Įstatymo projektu teikiamam siūlymui įgyvendinti nuo 2024 m. liepos 1 d. iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti apie 4,45 mln. Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad siūloma vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydžio apskaičiavimo tvarka sukeltų administracinę naštą savivaldybių administracijoms ir šios išmokos gavėjams (kiekvieną mėnesį vaiko tėvai (įtėviai) ar globėjai turėtų pagrįsti auklėtojui sumokėto atlyginimo dydį, o savivaldybės administracija – apskaičiuoti mokamos vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydį), taip pat įvertinus tai, kad vaiko priežiūros kompensacinės išmokos tikslas – iš dalies kompensuoti vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų samdant auklėtoją patirtas išlaidas, ir siekiant Įstatyme nustatytų išmokų vaikams dydžių proporcingumo, siūlytina visiems vaiko priežiūros kompensacinės išmokos gavėjams mokėti vienodo dydžio išmoką, kuri nepriklausytų nuo auklėtojui sumokėto atlyginimo dydžio ir būtų lygi 5,2 BSI – tokio pat dydžio kaip ir globos (rūpybos) išmoka, mokama vaikams iki 6 metų, kurios tikslas – išlaikyti globojamus (rūpinamus) vaikus. Pritarus šiam siūlymui, preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, vaiko priežiūros kompensacinei išmokai apie 2 500 asmenų mokėti kasmet iš valstybės biudžeto reikėtų papildomai skirti apie 7,7 mln. Eur, o pritarus ir Nutarimo projekto 9 punktu pateiktam siūlymui, kad priimtas įstatymas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d., 2024 metais iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti apie 3,85 mln. Eur.

 

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1 (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 1 dalis).

2.3

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas 2023-04-05 Nr. 235

3

 

 

 

3. Vienas iš Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų Įstatymo projekto tikslų – suteikti tėvams (globėjams) galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą, tačiau Įstatymo projekte nenustatytas reikalavimas vaiko tėvams (įtėviams) ar globėjams, norintiems gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, dirbti. Siekiant užtikrinti nurodytos išmokos taiklumą ir racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, siūlytina Įstatymo projekte nustatyti, kad teisę gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką turi vaiko tėvai (įtėviai) ar globėjai, kurie dirba.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1 (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 1 dalis).

2.4

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas 2023-04-05 Nr. 235

 

 

 

*

4. Siekiant užtikrinti vaikui saugią aplinką jo priežiūros metu, siūlytina apsvarstyti tikslingumą vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimą susieti su tam tikrų teisinių saugiklių nustatymu, pavyzdžiui, sutarties šalių patvirtinimu vaiko priežiūros sutartyje, kad vaiko tėvui (-ams) (įtėviui (-iams) ar globėjui (-ams), prieš sudarant nurodytą sutartį, auklėtojas pateikė pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, įrodančią, kad tinkamai įgyvendinta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nustatyta prievolė ir auklėtojui netaikomi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyti darbo su vaikais apribojimai. Taip pat, įvertinus tai, kad vaiko priežiūros paslaugų teikimas – šiuo metu įstatymais nereglamentuota ūkinė veikla, kartu tikslinga spręsti ir vaiko priežiūrą vykdančio asmens civilinės atsakomybės draudimo klausimą.

Pritarti.

Šios nuostatos turės būti aptartos poįstatyminiuose teisės aktuose.

2.5

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas 2023-04-05 Nr. 235

3

 

 

 

5. Įstatymo projekto rengėjai jo aiškinamajame rašte nurodo, kad vaiko priežiūros kompensacine išmoka taip pat siekiama spręsti vaikų priežiūros paslaugų prieinamumo problemą, kai vaikai nelanko įstaigų, kurios vykdo ikimokyklinio ugdymo programas (toliau – Įstaigos), dėl vietų jose trūkumo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 67 straipsnio 9 dalimi, ikimokyklinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo mokykloms, neformaliojo švietimo programoms teisės aktų nustatyta tvarka skiriama lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti skiriama lėšų iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams. Taigi, vaikų, kurie dalyvauja ikimokyklinio ugdymo programose valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse Įstaigose, ugdymą jau finansuoja valstybė. Be to, dalis savivaldybių administracijų, kurios negali užtikrinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumo vaikams savo įsteigtose Įstaigose, siekdamos sumažinti finansinę naštą šeimoms, iš savo biudžetų lėšų vaikų tėvams (įtėviams), globėjams ar nevalstybinėms Įstaigoms kompensuoja dalį su vaikų ikimokykliniu ugdymu susijusių išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant išvengti dvigubo vaikų, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose ir kartu prižiūrimų auklėtojų, finansavimo, siūlytina Įstatymo projekte nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama, jei vaikai nedalyvauja ikimokyklinio ugdymo programose valstybinėse ar savivaldybių (dėl vietų jose trūkumo), ar nevalstybinėse Įstaigose.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1 (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 2 dalis).

2.6

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas 2023-04-05 Nr. 235

3

 

 

 

6. Pritarus šio nutarimo 1 punkte pateiktam siūlymui, siekiant užtikrinti vaiko priežiūros kompensacinės išmokos taiklumą, racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą ir išvengti situacijų, kai, prižiūrimo vaiko tėvams (įtėviams) ar globėjams tarpusavyje sudarius vaiko priežiūros sutartį ir vienam iš jų prižiūrint savo auginamą ir (ar) globojamą vaiką (-us), kitam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų būtų skirta vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, siūlytina Įstatymo projekte nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinė išmoka neskiriama, jei auklėtojas prižiūri savo, sutuoktinio (-ės) (sugyventinio (-ės)) auginamą ir (ar) globojamą vaiką (-us).

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1 (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

2.7

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas 2023-04-05 Nr. 235

4

 

 

 

7. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti periodinio pobūdžio išmoką vaikams, skiriamą kiekvieną mėnesį vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų patiriamoms vaiko priežiūros išlaidoms kompensuoti, tačiau Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamoje Įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo asmenys turėtų kreiptis pasibaigus auklėtojo teikiamai vaiko priežiūrai, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo auklėtojo teikiamos vaiko priežiūros pradžios dienos.

Siekiant užtikrinti Įstatymo projektu teikiamų siūlymų suderinamumą su galiojančia išmokų vaikams skyrimo tvarka, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 4 straipsnyje pateikto siūlymo ir pakeisti Įstatymo 16 straipsnio 5 dalį, joje nustatant, kad asmenys turi teisę kreiptis dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo tokia pačia tvarka kaip ir dėl kitų išmokų vaikams, t. y. nuo teisės gauti šią išmoką atsiradimo dienos.

 

 

Pritarti.

Pasiūlymas. Pakeisti Projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Papildyti Pakeisti 16 straipsnį 7 dalimi 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Asmuo dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo turi teisę kreiptis per mėnesį pasibaigus auklėtojo teikiamai vaiko priežiūrai, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo auklėtojo teikiamos vaiko priežiūros pradžios dienos. Jeigu auklėtojo teikiama vaiko priežiūra tęsiasi ilgiau negu 12 mėnesių, asmuo turi teisę kreiptis dėl pakartotinio  šios išmokos skyrimo šioje dalyje nustatyta tvarka.“ 5. Dėl išmokos vaikui, išmokos gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmokos privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, vaiko priežiūros kompensacinės išmokos, globos (rūpybos) išmokos, globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo ir išmokos įvaikinus vaiką asmuo turi teisę kreiptis nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.“

2.8

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas 2023-04-05 Nr. 235

 

 

 

*

8. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nenumatyta skirti lėšų Įstatymo projektu siūlomai teisinio reguliavimo priemonei įgyvendinti, siūlytina Įstatymo projektą svarstyti Lietuvos Respublikos Seime kartu su Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.

Pritarti.

 

2.9

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas 2023-04-05 Nr. 235

8

 

 

 

9. Atsižvelgiant į tai, kad, priėmus įstatymą, Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, Socialinių išmokų apskaitos informacinėje sistemoje „Parama“ turės būti įdiegta funkcinė galimybė skirti ir mokėti naują išmoką vaikams, o Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje turės būti realizuota galimybė prašymą dėl šios išmokos vaikams skyrimo gyventojams pateikti elektroniniu būdu, siūlytina nustatyti, kad priimtas įstatymas įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

Pritarti iš dalies.

Pritarta siūlymui numatyti vėlesnę įsigaliojimo datą. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.  3.

2.10

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas 2023-04-05 Nr. 235

1

 

 

 

10. Siekiant tinkamai įtraukti Įstatymo projektu teikiamus siūlymus į Įstatymą ir užtikrinti sklandų jų įgyvendinimą, siūlytina:

10.1. pakeisti Įstatymo 3 straipsnį, jame nurodant ir Įstatymo projektu siūlomą nustatyti naują išmokų vaikams rūšį – vaiko priežiūros kompensacinę išmoką;

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1.5.

2.11

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas 2023-04-05 Nr. 235

5

 

 

N

10.2. pakeisti Įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, joje nustatant vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydžio apskaičiavimo tvarką, taip pat nustatant, kurie iš Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų turi teisę gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką;

Pritarti.

Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju 5 straipsniu (atitinkamai pernumeruojant kitus straipsnius) ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Vienkartinės išmokos vaikui, vienkartinės išmokos nėščiai moteriai ir vienkartinės išmokos įsikurti dydis apskaičiuojamas pagal teisės į išmoką atsiradimo dieną galiojusius išmokos ir bazinės socialinės išmokos dydžius. Išmokos vaikui, išmokos gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmokos privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, vaiko priežiūros kompensacinės išmokos, globos (rūpybos) išmokos, globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo, vaiko laikinosios priežiūros išmokos ir išmokos įvaikinus vaiką dydis apskaičiuojamas pagal tą mėnesį, už kurį išmoka mokama, galiojančius išmokos ir bazinės socialinės išmokos dydžius.“

2.12

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas 2023-04-05 Nr. 235

II

 

 

 

10.3. atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo III skyriuje nustatytas išmokų vaikams, skiriamų ir mokamų tėvų globos (rūpybos) netekusiems vaikams ir jų globėjams (rūpintojams), teisinis reguliavimas, vaiko priežiūros kompensacinės išmokos teisinį reguliavimą nustatyti Įstatymo II skyriuje, kuriame nustatytas išmokų vaikams, skiriamų ir mokamų vaikus auginantiems asmenims, teisinis reguliavimas;

Pritarti.

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. III skyriaus pavadinimo pakeitimo

Pakeisti III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„III SKYRIUS

GLOBOS (RŪPYBOS) IŠMOKA, GLOBOS (RŪPYBOS) IŠMOKOS TIKSLINIS PRIEDAS, VAIKO LAIKINOSIOS PRIEŽIŪROS IŠMOKA, VAIKO PRIEŽIŪROS KOMPENSACINĖ IŠMOKA, VIENKARTINĖ IŠMOKA ĮSIKURTI IR IŠMOKA ĮVAIKINUS VAIKĄ“

„II SKYRIUS

VIENKARTINĖ IŠMOKA VAIKUI, IŠMOKA VAIKUI, IŠMOKA GIMUS VIENU METU DAUGIAU KAIP VIENAM VAIKUI, IŠMOKA PRIVALOMOSIOS PRADINĖS KARO TARNYBOS KARIO VAIKUI, IŠMOKA BESIMOKANČIO AR STUDIJUOJANČIO ASMENS VAIKO PRIEŽIŪRAI, VAIKO PRIEŽIŪROS KOMPENSACINĖ IŠMOKA IR VIENKARTINĖ IŠMOKA NĖŠČIAI MOTERIAI“.

2.13

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas 2023-04-05 Nr. 235

7

 

 

N

10.4. Įstatymo projektą papildyti teisės normomis, reguliuojančiomis vaiko priežiūros kompensacinės išmokos mokėjimo sustabdymo ir nutraukimo pagrindus (pavyzdžiui, nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinės išmokos mokėjimas sustabdomas, jei savivaldybės administracija gauna vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų pranešimą apie laikinai sustabdytą vaiko priežiūrą, o nutraukiamas, jei asmuo, kuriam paskirta vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, nutraukia vaiko priežiūros sutartį su fiziniu asmeniu, prižiūrinčiu vaiką, taip pat jei fizinis asmuo, prižiūrintis vaiką, vaikas ar išmokos gavėjas neatitinka Įstatyme jiems nustatytų reikalavimų).

 

 

 

 

Pritarti.

Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju 7 straipsniu (atitinkamai pernumeruojant kitus straipsnius) ir jį išdėstyti taip:

„7 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) vaikas ir (ar) asmuo neatitinka šio įstatymo nors viename 1 straipsnio 2 dalies punkte, kai paskirta šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyta išmoka, ar 6 straipsnio 3 dalyje, ar 7 straipsnio 3 dalyje, ar 8 straipsnio 2 dalyje, ar 9 straipsnio 2 dalyje, ar
11 straipsnio 4 dalyje, ar 12 straipsnio 4 dalyje, ar 14 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų – nuo faktinių aplinkybių atsiradimo dienos;“.

2. Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 20 punktu:

„20) asmuo, kuriam paskirta šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyta išmoka, nutraukia vaiko priežiūros sutartį su vaiko priežiūra vykdančiu fiziniu asmeniu – nuo vaiko priežiūros sutarties nutraukimo dienos;“.

3. Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 21 punktu:

„21) pagal vaiko priežiūros sutartį už atlyginimą vaiko priežiūrą vykdantis fizinis asmuo nebevykdo vaikų dienos priežiūros Lietuvos Respublikoje pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį  – nuo individualios veiklos ar darbo sutarties nutraukimo dienos;“.

4. Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 22 punktu:

„22) vaikas, už kurį paskirta šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyta išmoka, pradedamas ugdyti pagal ikimokyklinio ugdymo programą valstybinėse ar savivaldybių, ar nevalstybinėse įstaigose, kurios vykdo ikimokyklinio ugdymo programą, arba jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas – nuo ugdymo pagal ikimokyklinio ugdymo programą arba nuo pradedamo teikti priešmokyklinio ugdymo pirmos dienos;“.

5. Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 23 punktu:

„23) asmuo, kuriam paskirta šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyta išmoka, ir (ar) su juo bendrai gyvenantys asmenys, kurie augina ir (ar) globoja vaiką, nedirba pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba nėra savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus darbingo amžiaus asmenis, kuriems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis, – nuo darbo sutarties ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba savarankiškos veiklos nutraukimo dienos.“

6. Papildyti 21 straipsnio 2 dalį 3 punktu:

„3) vaikas, už kurį paskirta šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyta išmoka, laikinai neprižiūrimas pagal vaiko priežiūros sutartį vaiko priežiūrą vykdančio fizinio asmens, nenutraukiant šios sutarties – nuo asmens, kuriam paskirta šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyta išmoka, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pateikto pranešimo apie laikinai sustabdytą pagal vaiko priežiūros sutartį už atlyginimą vykdomą vaiko priežiūrą gavimo savivaldybės administracijoje dienos iki pranešimo apie tęsiamą pagal vaiko priežiūros sutartį už atlyginimą vykdomą vaiko priežiūrą gavimo savivaldybės administracijoje dienos.“

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Švietimo ir mokslo komitetas,

2023-05-31

 

 

 

*

Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-844 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.

Pritarti.

 

2.

Biudžeto ir finansų komitetas,

2023-10-11

 

 

 

*

Pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-844 ir siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui:

1) patobulinti  projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus;

2) atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3128, lėšos įstatymo projekto Nr. XIVP-844 nuostatoms įgyvendinti, nėra suplanuotos.

Pritarti.

Siūloma įstatymo įgyvendinimą numatyti 2025 m. sausio 1 d.

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2023-10-25

3

 

 

 

Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas Įstatymo projektui bei Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacijos išsakytas pastabas, siūlome atitinkamai patobulinti projekto 3 straipsnį.

Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Papildymas 122 91straipsniu

Papildyti Įstatymą 122 91straipsniu:

„122 91 straipsnis. Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka

1. Už kiekvieną auklėtojo prižiūrimą vaiką išlaidos auklėtojo atlygiui mokėti gali būti kompensuojamos skiriant vaiko priežiūros kompensacinę išmoką. Vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis yra 50 proc. auklėtojui sumokėto atlygio, tačiau negali viršyti  6 bazinių socialinių išmokų per mėnesį.

2. Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama ir mokama auklėtojo prižiūrimo vaiko vienam iš tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui.

1. Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka – 5,2 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį – skiriama ir mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar globėjui, kai vaiko globa nustatyta šeimoje, už kiekvieną vaiką, kuris nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą valstybinėse ar savivaldybių, ar nevalstybinėse įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, ir pagal vaiko priežiūros sutartį su vaiko tėvu (įtėviu) ar globėju (toliau – vaiko priežiūros sutartis) už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens, vykdančio vaikų dienos priežiūrą Lietuvos Respublikoje pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį (toliau – vaiko priežiūrą vykdantis fizinis asmuo), jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba globėjas ir su juo bendrai gyvenantys asmenys, kurie augina ir (ar) globoja vaiką, dirba pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba yra savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus darbingo amžiaus asmenis, kuriems nustatytas 0-25 procentų dalyvumo lygis.

2. Už tą patį vaiką ir laikotarpį gali būti skiriama ir mokama tik viena šio straipsnio 1 dalyje nurodyta išmoka.

3. Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka neskiriama:

1) jeigu vaiko priežiūrą vykdantis fizinis asmuo prižiūri savo ar bendrai gyvenančio asmens auginamą ir (ar) globojamą vaiką;

2) už vaiką, kurio vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų kreipėsi dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo, kai, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, vaiko priežiūros kompensacinė išmoka tuo metu paskirta už to paties vaiko priežiūrą vykdančio fizinio asmens 5 prižiūrimus vaikus, išskyrus atvejus, kai jie visi yra vienos bendrai gyvenančių asmenų grupės auginami ir (ar) globojami vaikai.“

 

Pritarti.

 

2.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2023-10-25

6

 

 

 

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 (buvusį 5) straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5 6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Išmoka vaikui, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vaiko priežiūros kompensacinė išmoka ir išmoka įvaikinus vaiką skiriami ir mokami nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų išmokai skirti pateikimo savivaldybės administracijai dienos.“

 

Pritarti.

 

3.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2023-10-25

8

 

 

 

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 (buvusį 6) straipsnį ir jį išdėstyti taip:

6 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 3dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2025 m. sausio 1 d.

2. Jeigu vaiko tėvai (įtėviai) ar globėjai ir fizinis asmuo, vykdantis vaikų dienos priežiūrą Lietuvos Respublikoje pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį, vaiko priežiūros sutartį pasirašė ir vaikas buvo prižiūrimas pagal šią sutartį iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 6 punkte nurodyta vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama ir mokama nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu vaikas, vaiko tėvai (įtėviai) ar globėjai ir vaiko priežiūros veiklą vykdantis fizinis asmuo atitinka Išmokų vaikams įstatymo 91 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ir socialinės apsaugos ir darbo ministras, savivaldybės iki 2021 m. gruodžio 31 d. parengia ir 2024 m. gruodžio 31 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Pritarti.

 

4.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2023-10-25

 

 

 

I

Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

IŠMOKŲ VAIKAMS ĮSTATYMO NR. I-621 2, 3, 16, 17, 18 IR 21 STRAIPSNIŲ IR III SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 122 91 STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS“

 

Pritarti.

 

 

8. Balsavimo rezultatai: už –  7, prieš – 2, susilaikė – 1.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - .

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Justas Džiugelis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja A. Kazlauskienė