PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

2023 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO NR. XIVP-2146

2022-10-25

Vilnius

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
			Argumentai: 2018 metais Palangos miesto savivaldybei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 857 „Dėl turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei“, iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos buvo perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise, valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas - Šventosios jūrų uostas. Šventosios jūrų uosto rekonstrukcija numatyta vykdyti etapais, viso objekto statybos skaičiuojamoji kaina yra beveik 80 mln. Eur. Išnagrinėjus žvejų poreikius ir parengus reikiamą techninę dokumentaciją, kad Šventosios uostas atitiktų vietos žvejų lūkesčius, uosto atstatymas pradėtas nuo infrastruktūros žvejams sukūrimo. Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. pateikė projekto „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste“ paraišką ES finansavimui gauti, o 2019 m. spalio 30 d. buvo pasirašyta paramos sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl priemonės „Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir aukcionų patalpų arba iškrovimo vietų ir priedangų gerinimą“ įgyvendinimo. Projekto įgyvendinimui skirta 1,7 mln. Eur suma. 2021 m. kovo 16 d. Palangos miesto savivaldybės administracija pasirašė rangos sutartį dėl minėto projekto rangos darbų įgyvendinimo, rangos sutartyje numatyta darbų kaina - 3,387 mln. Eur. Savivaldybei tenkanti skirtumo suma daugiau negu 1,6 mln. Eur. Darbus planuojama pabaigti iki 2022 m. pabaigos. Šventosios jūrų uosto rekonstrukcija yra svarbi ne tik Vakarų Lietuvos regiono ekonominei plėtrai, bet ir reikšminga Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdžio formavimui, taip pat Vakarų Lietuvos regionui šis objektas yra itin svarbus ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu, turizmo plėtros požiūriu. Pažymėtina ir tai, kad Šventosios jūrų uostas yra įtrauktas į aštuonioliktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo priemonių planą. Įgyvendinus žvejybos infrastruktūros sukūrimo darbų etapą, kitas laukiantis Šventosios jūrų uosto atstatymo etapas – molų įrengimo darbai (2014 m. kainomis sąmata yra virš 37 mln. Eur), tačiau finansavimas molams statyti kol kas nėra skirtas, o vien savo lėšomis Palangos miesto savivaldybė juos įrengti negalės, todėl tikslinga molams statyti reikiamas lėšas numatyti valstybės biudžete, jas išdėstant tolygiomis dalimis, 2023 metais numatant 12 mln. Eur sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad prašomas finansavimas tik vienam iš Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos etapų, tačiau yra pats reikšmingiausias uosto rekonstrukcijos užbaigimui ir jo įveiklinimui. Kol molai nebus įrengti, tolesni uosto statybos darbai netektų prasmės, juo labiau kad molai, be savo pagrindinės funkcijos, atiliktų ir kitą ne mažiau svarbią – stabdytų smėlio migraciją, tai padėtų spręsti Baltijos pajūrio žemyninės dalies aplinkosaugines problemas. Nacionalinės svarbos objektas reikalauja didelių investicijų, kurių Savivaldybė vien tik savo ištekliais nėra pajėgi užtikrinti. Be to spartus statybos darbų kainų augimas rinkose, ilgesnis projekto įveiklinimo tęstinumas būtų nuostolingas ir valstybei, ir savivaldybei. Pasiūlymas: 2023 metų valstybės biudžete skirti 12 mln. Eur. Šventosios jūrų uosto molų įrengimo darbams. Lėšų šaltinis: Viršplaninių biudžeto pajamų ir pajamų gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius panaudojimas.

Teikia

Seimo narys                                                                                                              Saulius Skvernelis