LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-378 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-12-14 Nr. XIVP-3305(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Dėl projekto 1 straipsniu keičiamo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 6 dalyje pateiktos eismo įvykio sąvokos apibrėžties, kuri savo apimtimi skiriasi nuo eismo įvykio sąvokos apibrėžties, pateiktos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, ir dėl to galinčių kilti praktinių keičiamo įstatymo taikymo problemų laikomės nuomonės, išdėstytos 2023-11-23 Teisės departamento išvadoje dėl pirmojo projekto varianto, reg. Nr. XIVP-3305.

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje eismo įvykio sąvoką siūloma apibrėžti taip: „Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant, sustojus ar stovint transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias ir jo elementai, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.“ Ši projekto nuostata diskutuotina santykyje su Saugaus  eismo automobilių keliais įstatymu (toliau – SEAKĮ).

Pirma, lyginant su SEAKĮ pateikta eismo įvykio apibrėžtimi, projekte pateikiama eismo įvykio apibrėžtis yra platesnė, nes pagal ją eismo įvykis yra siejamas ne tik su transporto priemonės judėjimu, bet ir su jos sustojimu ir stovėjimu. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad nors pagal teisėkūros taisykles nėra draudžiama viename įstatyme apibrėžtos sąvokos kitaip apibrėžti kitame įstatyme, jei specialiajame įstatyme pateikta sąvokos apibrėžtis yra būdinga tik tam tikrai santykių sričiai, vis tik skirtingas tos pačios sąvokos apibrėžimas dviejuose įstatymuose, kurių reguliavimo sritys yra glaudžiai susijusios, kelia abejonių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent SEAKĮ yra nustatytos policijos ir kitų pareigūnų teisės ir pareigos, susijusios su eismo saugumo užtikrinimu, tarp jų ir pareigos, susijusios su eismo įvykiais. Projektu įtvirtinus platesnę eismo įvykio sąvoką ir įvykus eismo įvykiui, kurio metu transporto priemonė stovi, policijos ir kitų eismo saugumą užtikrinančių pareigūnų pareigos, įvykus tokiam eismo įvykiui, nebūtų apibrėžtos jokiame teisės akte.

Antra, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad SEAKĮ yra ir konkrečių nuostatų, nustatančių draudimo įmonės pareigas, susijusias su eismo įvykiu, pavyzdžiui, SEAKĮ 27 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta: „Kai draudimo įmonė, apdraudusi atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgalioti asmenys (paskirti ekspertai), vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokų mokėjimo taisyklėmis, nustato, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga, informacija apie šią transporto priemonę turi būti pateikta Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui.“ Taigi, projekte plačiau apibrėžus eismo įvykio sąvoką, kiltų klausimas, koks eismo įvykis – įtvirtintas SEAKĮ ar keičiamame įstatyme, turimas mintyje.

2. Projekto 2 straipsnio 14 dalyje po žodžių ir skaičių „apie būsimą šio straipsnio 4-12 dalių įsigaliojimo datą“ įrašytinas žodis „atitinkamai“.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]

M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected]

L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected]