LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 40
STENOGRAMA
2017 m. kovo 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Laba diena, gerbiamieji kolegos, pradedame vakarinį Seimo posėdį.
15.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo“ projektas Nr. XIIIP-501 (pateikimas)
Popietinės darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo“ projektas Nr. XIIIP-501. Bet prieš tai prašo kolegos registruotis, tai registruojamės.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Mažoka, bet tikiuosi, kad dar ateis. Dabar kviečiu G. Burokienę pristatyti minėtą Seimo nutarimą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, Seimo nariai, Migracijos komisija, atsižvelgdama į blogėjančią Lietuvos demografinę padėtį, nemažėjančią Lietuvos Respublikos piliečių emigraciją ir atkreipdama dėmesį, kad migracijos politikos veiksmingumas turi būti neatsiejamas, susijęs su plėtojama reintegracija, siūlo atlikti valstybės institucijų vykdomą demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo analizę ir, įvertinus galimybes, pavesti koordinuoti šių procesų valdymą vienai valstybės institucijai, taip pat sudaryti darbo grupę iš mokslininkų, valstybės pareigūnų, specialistų ir socialinių partnerių ir parengti Lietuvos piliečių reemigracijos skatinimo programos projektą, kurį iki 2018 m. sausio 1 d. pateiktų Lietuvos Respublikos Seimui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūsų nori klausti grupė Seimo narių. Pirmas J. Razma. Nėra. R. J. Dagys. Nėra. K. Glaveckas. Yra.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji pranešėja, aš nežinau, kelinta čia komisija, bet nutarimas, kurį pristatote, jau yra besikartojantis. Daug kartų buvo kuriamos ir grupės, ir komisijos, o migracija – kaip ėjo, taip ir ėjo. Mes, liberalai, galvojame, kad reikėtų ne komisijas kurti, bet padaryti kai kuriuos darbus. Pavyzdžiui, kaip tą pilietybės klausimą išspręsti. Leisti išvažiavusiems iš Lietuvos žmonėms sugrįžti į Lietuvą, atsivežti savo pinigus ir kapitalą legalizuoti, ir kitus dalykus. Galų gale verslui didesnę laisvę namuose duoti. Tada yra šansas, kad kokia nors mažytė ar nedidelė dalis sugrįš, o kita likusi pagalvos, ar verta važiuoti į Britaniją ar kur nors. Popierinių komisijų sukūrimas iš esmės nieko neišsprendžia, nes pats nutarimas kaip popierius nė vieno ant sienos emigranto nesulaikys. Manau, yra dar viena darbo grupė, kuri nieko neišspręs. Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Visiškai jums pritariu ir tikiu, kad sukurta programa turės labai aiškius tikslus, rezultatus ir pamatuotas priemones ir bus įtraukta visa tai, ką jūs išvardijote.
PIRMININKĖ. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Iš tiesų turiu porą klausimų. Pirmas klausimas būtų toks: jūs siūlote Vyriausybei įkurti darbo grupę, kuri apmąstytų ir suplanuotų pasiūlymus gerinti demografijos procesus. Ar jūs apskritai derinote šituos veiksmus su savo Vyriausybe? Galbūt jie jau turi planą, kaip darys, nes programoje tai buvo įvardinta kaip pagrindinis prioritetas.
Ir antras klausimas yra apie tikslinę imigraciją į Lietuvą. Kaip manote, galbūt reikėtų pakviesti ukrainiečius, pakviesti nuo represijų bėgančius baltarusius, galbūt žmones iš Azerbaidžano gyventi ir dirbti Lietuvoje, kurti savo gyvenimą čia, nes jiems Lietuva atrodo turtinga ir laiminga valstybė?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui už klausimus. Pirmas klausimas – tikrai derinome ir dėl to, manau, Vyriausybės programoje atsirado labai daug priemonių, skirtų migracijai mažinti. Pirmiausia manau, kad Lietuva turi susikaupti ir sudaryti visas sąlygas, kad neišvažiuotų iš Lietuvos. Sukurti sąlygas tiek verslo, tiek gyvenimo, ypač jaunoms šeimoms, šeimoms, auginančioms vaikus, gaunančioms mažesnes pajamas ir panašiai, ir tik po to ieškoti piliečių iš trečių šalių.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamoji pranešėja, nors mano parašas yra kitas po jūsų parašo, kaip Migracijos komisijos nario, aš šiandien su nuostaba skaitau žiniasklaidoje apie nacionalinį susitarimą, kurį pasiūlo valstiečių lyderiai, ir Seimo Pirmininkas bus šito nacionalinio susitarimo priešakyje. Tą nacionalinį susitarimą planuojama sudaryti iki gegužės mėnesio dėl emigracijos mažinimo. Sakykite, aš irgi šiek tiek sutrikęs, nes jūs irgi kaip valstietė praeitos savaitės komisijos posėdyje nė žodžio apie tai neprakalbote, o šiandien aš skaitau, kad jau čia ruošiamasi greičiau padaryti tuos veiksmus, nacionalinius susitarimus, negu mūsų komisijos šį nutarimą. Kaip čia vyksta? Ar jūs žinote apie šitas nacionalinio susitarimo iniciatyvas ir praeitą savaitę apie jas nežinojote ir nekalbėjote?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip. Praeitą savaitę po posėdžio, penktadienį, sužinojau.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, ar jums neatrodo, kad Seimo nariai, ministrai turėtų susigrąžinti savo vaikus iš užsienio, kad būtų motyvacija dirbti. Nes dabar daugelio Seimo narių, Vyriausybės narių visi vaikai iškeliavo į užsienius, ten dirba, lyg ir nėra tokios motyvacijos. Tai pirmiausia galbūt pradėtume nuo savęs ir tada visi drauge kurtume kitokią Lietuvą, būtų ir motyvacija visai kita. Kaip jums atrodo? Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Manau, kad visų, daugelio, bijau pameluoti, bet tikriausiai daugelio Seimo narių vaikai grįš. Mano vaikai tai jau tikrai grįžo ir dirba, ir gyvena Lietuvoje. O išvažiuoti pastudijuoti ir atsivežti savo žinias į Lietuvą, manau, visą laiką Lietuvai tai tik į naudą. Ir tarp mūsų yra labai daug tokių, manau, jau grįžusių.
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, norėčiau paklausti, ar reikėtų konkrečius darbus daryti, ar vėl kurti komisiją, ir 2018 metais, kai dar 50 tūkst. išvažiuos, mes priimsime sprendimą, kad vis dėlto priežastys, dėl ko važiuojame, visiems aiškios. Tam yra apklausos, yra institutai ir visi kiti dalykai. Aš suprantu, kad kiekviena komisija turi parodyti vaizdą, kad dirba. Kas geriau, ar konkretūs darbai, ar vėl komisijų sudarymas?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Konkretūs darbai. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Trumpas ir aiškus atsakymas. Klausia A. Maldeikienė.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Norėčiau paklausti, kokios socialinės bėdos labiausiai, jūsų nuomone, skatina emigraciją ir kaip jas gali išspręsti, mano skaičiavimu, vienuolikta politinė iniciatyva jas stabdyti, atlikta pagal principą – atsibudome ir paskelbėme?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Nežinau, kaip jūs atsibudote ir paskelbėte, bet mes ėjome su rinkimine programa. Manau, kad apie tai yra labai daug išdėstyta ir Vyriausybės programoje, ir yra daug kompleksinių priemonių.
PIRMININKĖ. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji vicepirmininke. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau paklausti. Negi jūs manote… Tuo pačiu mąstymo lygiu mes bandome spręsti problemą, kuri atsirado mums kaip tik elgiantis ir mąstant taip, kaip sukūrėme tą problemą. Aš manau, kad kuriant tą komisiją vis dėlto reikėtų ieškoti kitokių sprendimo būdų, o ne tik įvardinti, kas greičiausiai komisijos išvadose ir bus, bus įvardintos pasekmės, bet mūsų darbas nebus nukreiptas, jeigu pritarsime jūsų siūlymui, problemos paieškai – kodėl taip yra? Vis dėlto turbūt viskas yra čia, pačioje problemoje, o ne pasekmėse. Ką jūs manote, gerbiamoji pranešėja?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, kad, kaip ir jūs, taip ir mes visi žinome ir matėme skaičius, atliktus tyrimus, kodėl ir kaip žmonės išvažiuoja iš Lietuvos. Pirmiausia – socialinės, ekonominės problemos. Kol mes jų neišspręsime, niekas toliau nespręs…
PIRMININKĖ. M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, iš tiesų yra ne kartą mokslo institucijų įvardinta, kokios yra pagrindinės priežastys. Be abejo, kaip jūs sakote, ekonominės, kitaip tariant, tai yra atlyginimai, tai yra ir saugumo jausmas, ar šiandieną Lietuvoje žmogus jaučiasi saugiai visomis prasmėmis – tiek švietimo, tiek sveikatos, tiek teisės ir panašiais dalykais. Be abejo, ar žmogus jaučiasi šioje valstybėje reikalingas, taip pat yra labai svarbus jausmas ir supratimas. Mano klausimas būtų toks. Kaip jūs manote, ką reikia daryti, kad augtų žmonių atlyginimai, ką reikia daryti, kad tas saugumo jausmas būtų didesnis, ką reikia daryti, kad žmogus iš tiesų jaustųsi reikalingas šioje valstybėje? Dėkui jums už atsakymus.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Tikrai manau, kad vieno teisingo atsakymo nėra. Yra kompleksas priemonių, kurias reikia pasiekti norint sumažinti emigraciją. Kaip jūs teisingai paminėjote, tai ne tik ekonominės situacijos gerinimas, tai ir žmonių savisaugos jausmas, kaip jis gerai jaučiasi aplinkoje, kaip jis gerai jaučiasi Lietuvoje. Jeigu mes visi sutelksime jėgas ir dirbsime tam, kad būtų geriau gyventi visiems, manau, mes tą pasieksime.
PIRMININKĖ. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, gerbiamas K. Glaveckas pasakė, kad nereikalinga šita komisija, ir jis sakė: aš jums pritariu. Aš nesupratau, kam jis pritarė. Čia tarp kitko pasakiau.
Dabar aš norėjau jūsų paklausti. Kadangi visi kalbame, kad reikia grąžinti, ar nereikėtų parodyti tokio pavyzdžio, kad Seimo nariai susigrąžina savo vaikus iš užsienio, giminaičius, artimuosius, gimines? Parašome tokį lyg devizą: „Susigrąžinkime artimuosius į tėvynę!“ Kai mes padarysim pradžią, pamatys tauta, kad jie važiuoja namo, parvažiuos daugiau. (Balsai salėje)
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Nežinau, mano vaikai grįžo, jeigu jūsų negrįžo – kvieskite. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Klausia J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, iš tikrųjų jūsų komitetas sprendžia labai aktualias problemas, bet, be šitos problemos, – dviguba pilietybė. Mes Lietuvoje turime nemažai atvejų, nuskambėjusių atvejų, mūsų žymaus krepšininko Ž. Ilgausko atvejis ir aibė kitų atvejų. Kada jūsų komitetas imsis šios iniciatyvos, nes, kiek suprantu, dabar šiuo atveju yra vakuumas?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Mūsų komisijoje kaip tik įtrauktas kaip vienas iš pagrindinių klausimų ir manau, kad ne šitą, kitą posėdį tikrai pradėsime šį klausimą nagrinėti.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Laikas mums baigiasi, aš perleisčiau G. Landsbergiui, po manęs. Aš jau išklausiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Paskutinis – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų klausydamas pristatytojos pradėjau stebėtis, ar dar yra valdančioji dauguma. Jeigu jūs kalbate apie tai, kad Vyriausybės programoje yra visos priemonės, yra numatyta gausybė darbų, tai aš, gerbiamieji, noriu paklausti, kodėl dar nėra įregistruoti įstatymų projektai, už kuriuos valdantieji nubalsuotų, ir emigracija būtų sustabdyta? Dabar jūs ateinate su šiuo projektu ir prašote opozicijos paremti konkrečiai ką? Jūsų geras intencijas? Atsakykite, ar jūs turite pakankamai balsų, kad įgyvendintumėte savo rinkiminius pažadus?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš maniau, kad čia yra visos Lietuvos ir viso Seimo reikalas, ne vien vienos frakcijos.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolege. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Tai dar kartą parodo, kas Valstiečių frakcijoje rengia dokumentus arba teisinius… absoliučiai nėra loginio suvokimo ir nėra žmogaus, kas padarytų. Aš specialiai rytinėje darbotvarkėje pristačiau Investicijų įstatymą, pagal kurį Ekonomikos tyrimų institutas prie Ūkio ministerijos ir turėtų spręsti visus svarbiausius valstybinius klausimus. Aš ne veltui sakiau, kad jūs balsuokite taip, kad aš turėčiau galimybę kalbėti. Jūs ne tik spjovėte S. Skverneliui šiandien į veidą, jūs spjovėte visiems Lietuvos žmonėms, kurie planuoja ir galvoja apie Lietuvą 20, 50 metų į priekį. Aš esu labai dėkingas R. Baškienei, aš esu dėkingas Juozui ir esu dėkingas Zenonui. Šitie trys žmonės iš Valstiečių frakcijos, kurie aiškiai pasakė, kokią valstybę nori matyti. Tai, ką jūs čia vėl atnešate su savo migracijos komisijomis, tą patį turėjo spręsti tas pats institutas. Tai turėtų būti viena iš jo funkcijų.
PIRMININKĖ. Prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikro akivaizdu, kad Seimo nutarimais mes emigracijos nesustabdysime, o tuo labiau darbo grupėmis. Aš jau kalbėjau klausdamas, ką reikėtų daryti, bet noriu dar priminti vieną dalyką, kuris yra visiems svarbus. Lietuva yra Europos Sąjungoje ir pagal paskutines prognozes Europos Sąjungoje 2080 metais bus tik 4 % pasaulio gyventojų, t. y. skaičius žmonių, kurie gyvens Europos Sąjungoje, sumažės maždaug apie 50 mln. dėl demografinių dalykų. Tas taip pat yra susiję su tuo, kad ekonominiai mechanizmai, arba paskatos, mokesčiai ir kiti dalykai pas mus Lietuvoje ir Europos Sąjungoje neveikia, kad reikia galvoti apie tai, kad žmonės, keliaudami arba judėdami, neliktų skolingi savo kraštams ir turėtų galimybę visada grįžti.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėl R. Žemaitaičio pasisakymo. Remigijau, pasižiūrėkite senovės Atėnų veikimo principus. Ten, be demokratijos, buvo antidemagogijos principas. Jeigu tokie žmonės taip šnekėtų, kaip jūs, iš tos diskusijos būtų išmesti. Todėl siūlau tvardytis ir diskutuoti normaliai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 64, prieš – 3, susilaikė 28. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatomas svarstymas balandžio 4 dieną.
Replika po balsavimo – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji vicepirmininke. Gerbiamas Stasy, jūs buvote premjero patarėjas. Jūs labai puikiai prisimenate, kiek buvo sudaryta darbo grupių, jūs labai puikiai prisimenate, kad buvo pasiūlymas sudaryti institutą, departamentą, tarnybą, kuri spręstų visa tą ir matytų. Tam aš jį ryte ir teikiau. Jeigu jūs nesugebate žiūrėti į priekį 20–50 metų, kaip turi būti valdoma valstybė, o žiūrite, kaip ji bus valdoma iki gegužės 1 dienos, jūs pasižiūrėkite, kokias nustatėte datas ir kokius laikus. Ar jūs dar vieno cirko norite, ar kad dar kas nors juoktųsi? Jeigu norime, dėl to aš čia, posėdžių salėje, ir sakiau: mielieji, tai yra mūsų valstybės ateitis ir tokio instituto įkūrimas yra mūsų geriausias darbas, ką galėtų padaryti Seimas. Jūs jam nepritarėte, suteikėte mums dabar galimybę rodyti, kaip jūs nenorite dirbti, o mūsų frakcija „Tvarka ir teisingumas“ vienbalsiai balsavo dėl šito dalyko, nes matome, kad valstybė turi judėti į priekį. Deja, jūs ją norite regreso būdu atgal varyti.
15.20 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-346, Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-347, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-348 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Darbotvarkės 2-2a, 2-2b ir 2-2c klausimai. Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiamieji, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą po 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimų savivaldybės merui buvo suteikti įgaliojimai priimti į pareigas ir atleisti biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas, vadovus ir vykdyti kitas funkcijas, susijusias su vadovų darbo santykiais. Tačiau šio punkto nuostata dėl funkcijų, susijusių su biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, prieštarauja Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui, kuriame dalis įstaigos vadovo reguliuojamų darbo santykių, tokių kaip vadovo pareigybės aprašymo tvirtinimas, pareiginės algos kintamosios dalies dydžio nustatymas, kai vadovo metinė veikla įvertinama nepakankamai dvejus metus iš eilės, sprendimo atleisti iš pareigų priėmimas, materialinės pašalpos skyrimas ir kiti, yra pavesta įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, t. y. savivaldybės tarybai.
Siekiant išvengti šių įstatymų neatitikimo, būtina patikslinti mero įgaliojimus. Be to, Biudžetinių įstaigų įstatyme kompetencija skirti į pareigas ir iš jų atleisti priskirta įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. Jeigu steigėjas yra savivaldybė, vadinasi, tarybai. Jeigu žiūrėtume į Viešųjų įstaigų įstatymą, ten taip pat šita nuostata priskirta viešosios įstaigos dalininkų susirinkimui. Taigi Biudžetinių įstaigų, Viešųjų įstaigų, Vietos savivaldos įstatymų nuostatos, reglamentuojančios vadovų skyrimą, jeigu kalbame apie savivaldybės įstaigas, yra skirtingos. Būtent šie projektai ir teikiami siekiant išvengti teisinių nuostatų neatitikties, suvienodinti įstatymų nuostatas dėl biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų darbo santykių.
Be to, dar yra pasiūlymas patikslinti ir mero pavaduotojo kompetenciją, kai meras negali eiti savo pareigų. Šiuo atveju susiduriama su problema, kad įstaigos vadovas negali išvykti į komandiruotę ar trumpalaikių atostogų, jeigu meras tuo metu, pavyzdžiui, atostogauja. Čia tokia pusiau ūkinė dalis, bet tikslinga šitą kompetenciją suteikti. Siūlau pritarti šiems įstatymams po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Dabar klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, ar negalvojate, kad vertėtų grįžti prie klaidos taisymo, kur iš tikrųjų ir Teisės departamentas nurodo, prie konstitucinės doktrinos, kad iš tiesų galbūt merui nereikėtų suteikti tam tikrų galių kaip vykdomosios institucijos, ir viską grąžinti atgal. Tada bus išspręstos visos problemos, nes čia šiek tiek prieštarauja ir Konstitucijai. Aišku, parlamentarų valia buvo išreikšta ir buvo suteikta tam tikra galia skirti kai kurių įstaigų vadovus, išskyrus švietimo, bet, kaip matome, teisininkai aiškina kitaip, kad galbūt reikėtų grįžti prie kito varianto. Ką galvojate?
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, tikrai manau, kad tai yra vienas iš teisingų variantų, ir noriu pabrėžti, kad įstatymo projekto pateikimą turbūt nėra būtina priimti pažodžiui, koks pateiktas, o tiesiog sugebėti nagrinėjimo ir svarstymo metu išspręsti tą teisinę koliziją ir tai būtų vienas iš sprendimo būdų. Dėl to esu parašęs ir Vidaus reikalų ministerijai, kuri kuruoja savivaldą, kad irgi pateiktų savus pasiūlymus, kaip išvengti šitos teisinės kolizijos.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkui, jau atsakė.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui, daugiau nėra norinčių klausti. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ne, L. Balsys turi kitokią nuomonę – prieš. Prašau.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Taip, turiu kitokią nuomonę, nes aš matau iš šio teikimo nesusigaudimą demokratijos labirintuose arba abėcėlėje. Gerbiamieji kolegos, nepamirškime, kad merai ne taip seniai nauja tvarka yra renkami tiesiogiai žmonių, jie nėra tarybos nei skiriami, nei tarybos renkami. Jie yra tiesiogiai žmonių rinkti politikai. Todėl jų pavaduoti negali niekas, lygiai taip pat kaip niekas negali pavaduoti Respublikos Prezidento arba Respublikos Seimo nario. Jeigu Seimo narys susirgo, tai jis tuo metu serga, nebalsuoja, neatstovauja rinkėjams, bet turi pateisinamą priežastį. Tai siūlymas įvesti mero pavaduotoją, kuris pavaduotų merą – tai jis, kaip pavaduotojas, turėtų būti irgi rinktas tiesiogiai žmonių, jeigu norėtume, kad būtų pavaduotojas.
Aš čia įžiūriu kažkokią demokratijos painiavą ir nesuprantu, kam iš viso reikia tai siūlyti. Yra tiesiogiai rinkti merai, jie dirba, jeigu atsitinka taip, kad laikinai negali eiti pareigų, tai yra taryba, yra administracija, čia išsprendžiami tie reikalai. Aš manau, kad šitas siūlymas yra beprasmis, todėl tikrai nebalsuosiu už jį.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Atsiprašau, Robertai Šarknickai, tuomet už kalbėsite? (Balsai salėje) Nekalbėsite?
Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo trims įstatymų projektams, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 72, prieš – 3, susilaikė 19. Po pateikimo pritarta projektams Nr. XIIIP-346, Nr. XIIIP-347 ir Nr. XIIIP-348. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatomas svarstymas gegužės 9 dieną.
Prašau, replika po balsavimo.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš norėjau balsuoti už, bet kaimynai kai kada užkalbina ir ne tą paspaudžiau. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Butkevičius balsavo už. (Šurmulys salėje) P. Gražulis balsavo už.
15.28 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-343 (pateikimas)
Dabar Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, tai iš tikrųjų yra ne mano projektas, tai yra savivaldybių kontrolės komitetų pirmininkų ir savivaldybių kontrolės komitetų narių siūlymas. Kada buvo keičiamas Vietos savivaldos įstatymas, techniškai buvo pražiūrėta, kad kontrolės komitetas savo ataskaitą teikia nepasibaigus kalendoriniams metams. Siūloma padaryti, kad kontrolės komitetas teiktų ataskaitą kitais metais. Pavyzdžiui, 2016 metų visų kontrolės komitetų pirmininkai ataskaitą teikia gruodžio mėnesį. Gruodžio, lapkričio, kai tuo momentu turi teikti 2017 metų sausio, vasario, kovo mėnesiais – iki balandžio mėnesio. Tai yra techninis dalykas. Manau, kad kada prieš kelias kadencijas priiminėjome įstatymą, mes pražiopsojome šitą nuostatą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, na, iš tikrųjų didelių problemų šioje vietoje nėra, nes faktiškai planą formuoja kontrolės komitetas irgi metų pabaigoje. Faktiškai, žinote, susiplanavus didelės problemos nėra. O toliau, kai nusikelia į kitus metus, tai vėlgi jau naujas planas kaip ir yra, o, pavyzdžiui, sausio arba vasario mėnesį – ataskaita. Manau, galima suderinti. Nelabai galima teikti, bet nelabai svarbi pataisa.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kolega, dar kartą sakau, yra jūsų paties, net Šilalės mero J. Gudausko vienas iš prašymų, kad ta kontrolė turi būti, nes jie patys tarp savęs susivelia, todėl buvo nuspręsta, kad sausio arba vasario mėnesį. Dar kartą sakau, tai yra kontrolės komitetų pirmininkų, tai ne mano.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, norėjau paklausti. Ar tos ataskaitos teikiamos už einamuosius metus, ar atsimenate, kaip mes anksčiau Seime priimdavome, prieš dvejus metus?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ne, už metus. 2016 metų ataskaitą turėtų teikti 2017 metų sausio–vasario mėnesiais, 2017 metų – 2018 metų sausį–vasarį. Sakau, tai yra grynai… Kas esate dirbę savivaldybėje, žinote, kokia… Techninę klaidą padarėme prieš keletą kadencijų, ji veliasi, veliasi, veliasi, tai reikia dėl jos nuspręsti.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Daugiau norinčių paklausti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymas numatomas gegužės 9 dieną.
15.31 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-461 (pateikimas)
Sveikatos draudimo įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Kviečiu A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teikiamomis įstatymo pataisomis yra keičiamas Sveikatos draudimo įstatymo 28 straipsnis, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos institucijos formavimo tvarka – tai yra kolegiali institucija, kuri sveikatos sistemoje užima reikšmingą vietą, t. y. priima rekomendacijas ministrui dėl kompensuojamųjų vaistų sąrašų ir kompensuojamųjų vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašus, taip pat dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, gydytojų atlyginimų ir panašiai. Deja, šiuo metu galiojanti Privalomojo sveikatos draudimo tarybos formavimo tvarka stokoja skaidrumo. Tvarka buvo nekeista nuo 2002 metų. Be to, nėra nustatytos PSD tarybos narių kadencijos ir kadencijų skaičius. Taip pat nenustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, neužtikrintas privačių interesų deklaravimo mechanizmo veikimas.
Dėl šios priežasties teikiamomis įstatymo pataisomis siekiama įtvirtinti naują PSD tarybos formavimo tvarką, t. y. siūloma, kad PSD taryba veiktų kaip Trišalė taryba, iš vienos pusės apimanti tiek valstybės institucijų atstovų dalyvavimą, tiek draudėjų, darbdavių organizacijų dalyvavimą, tiek kartu ir apdraustųjų interesus ginančių organizacijų dalyvavimą. Apdraustųjų interesus – tai visų pirma pacientų arba neįgaliųjų interesus ginančios organizacijos būtų įtrauktos į PSD tarybos veiklą.
Kitas dalykas, siekiant užtikrinti PSD tarybos narių rotaciją, nes esamos kadencijos, kai kadencijos trukmė nebuvo ribota, nariai savo pareigas ėjo po 10–15 ar daugiau metų. Norint įtvirtinti PSD tarybos rotaciją, yra numatomos dvejų metų kadencijos su galimybe PSD nariui dar kartą būti skirtam į pareigas papildomai dvejus metus.
Įtvirtinami ir kiti reikalavimai PSD tarybos nariams, tai visų pirma įtvirtinamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, nurodant, kad PSD tarybos nariams taikomi tokie nepriekaištingos reputacijos standartai, kaip ir yra taikomi valstybės tarnybos tarnautojams pagal Valstybės tarnybos įstatymą.
Kitas dalykas, kuris atsiranda, tai yra apribojimai farmacijos, ortopedijos ir medicinos priemonių sektoriuje veikiančių įstaigų atstovams dalyvauti PSD tarybos veikloje, nes suprantame, kad šios interesų grupės yra tiesiogiai suinteresuotos visų pirma kompensuojamųjų vaistų ar prietaisų įtraukimu į sąrašus, todėl jų atstovai gali priimti neobjektyvius, šališkus sprendimus. Dėl tos priežasties atsiranda apribojimas farmacijos, ortopedijos ir medicinos prietaisų sektoriaus įmonių darbuotojams, be to, atsiranda pareiga deklaruoti interesus tiems konsultantams, kurie teikia konsultacijas PSD tarybos nariams. Iki šiol tik PSD tarybos nariai privalėjo deklaruoti interesus, tačiau praktika rodo, kad tie konsultantai specialistai, kurie yra nuolat kviečiami, kurių sąrašus turi taryba, taip pat turi tam tikrų interesų, kuriuos visuomenė turėtų žinoti ir kurie turėtų būti skelbiami viešai.
Siekiant užtikrinti, kad PSD tarybos nariai neabejotinai deklaruotų savo privačius interesus, yra įtvirtinama nuostata, kad PSD tarybos narys, kuris nedeklaravo per nustatytą laiką, kaip nustato įstatymas, savo privačių interesų, tiesiog netenka galimybės toliau eiti PSD tarybos nario pareigų. Tokia būtų šio įstatymo pakeitimo santrauka.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, iš esmės tai teigiamas įstatymo projektas, bet man kyla keletas klausimų. Pavyzdžiui, kodėl įstatymo projektą teikia ne Vyriausybė, bet atskiri Seimo nariai, nes ministras šiais metais, atrodo, savo 44-uoju įsakymu patvirtino tos pačios sudėties PSD tarybą ir tik po vizito pas Prezidentę staiga apsigalvojo ir sugalvojo keisti sudarymo tvarką. Kitas dalykas – apdraustųjų atstovai, kodėl jūs kaip apdraustųjų atstovus staiga įvardinote Jaunųjų gydytojų asociaciją? Jeigu jūs norite gydytojų atstovų, tai yra Gydytojų sąjunga, kuri apima didžiąją dalį medikų. Yra ir dar kai kurių dalykų, bet jeigu bus pritarta, komitete pasiaiškinsime.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog atsakymas į pirmąjį jūsų klausimą būtų toks, kad sveikatos apsaugos ministras yra šio įstatymo projekto teikėjas ir buvo tiesiog nuspręsta pasirinkti tokį modelį, kad projektą mes teikiame ne kaip Vyriausybės projektą, bet kaip Seimo narių projektą. Aš tikrai esu labai dėkinga tiems ministerijos darbuotojams, kurie prisidėjo prie šio projekto vertinimo, lygiai kaip ir Prezidentės patarėjams, kurie taip pat turėjo vertingų pasiūlymų. Dėl Jaunųjų gydytojų sąjungos tiesiog turėčiau pasakyti, kad ji vienija ne tik gydytojus rezidentus ar gydytojus iki 35 metų, bet ir medicinos studentus. Mes suprantame, kad studentai yra ta kategorija, kuri iš tikrųjų yra apdraustieji.
PIRMININKĖ. I. Šimonytė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ir gydytojai apdraustieji, taip.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pratęsti kolegos A. Matulo klausimą dėl principų, pagal kuriuos buvo pasirinkti draudžiamųjų ir apdraustųjų atstovai. Man susidaro vaizdas, kad čia yra šiek tiek kreivoka Trišalės tarybos kopija, nes kyla klausimų, kodėl gydytojų atstovas yra draudėjų atstovas? Verslo organizacijos – dar galima suprasti, bet kyla klausimas, kodėl būtent šios verslo asociacijos yra pasitelktos, nes jūs turbūt žinote, kad dėl Trišalės tarybos ir dėl dalyvavimo jos veikloje vyksta tikrai jau daug metų dideli ginčai, taip pat ir dėl pacientų. Labai myliu Jaunųjų gydytojų asociaciją, bet manau, kad jie galėtų atstovauti medikų bendruomenei labiau negu pacientams, nes visi mes esame žmonės, visi mes esame pacientai, bet logika kaip ir profsąjungų dalyvavimo, kaip apdraustųjų atstovų, man yra nelabai suprantama. Tai aš tiesiog norėčiau pasiteirauti, koks buvo modelis ir kiek jūs matytumėte galimybių tą šalių balansą ir struktūrą keisti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų šalių balansas yra tolesnių diskusijų dalykas, aš galiu tik paaiškinti, kuo remdamiesi mes atsirinkome tas organizacijas. Ypač, žiūrėdami į atstovavimą draudėjų interesams, mes stengiamės pasirinkti skėtines asociacijas, kurios apima didžiausias grupes, iš tiesų atstovauja didžiausiam skaičiui draudėjų. Buvo toks atrankos principas. Taip, jaunuosius gydytojus mes išskyrėme, turiu pripažinti, kad išskyrėme dar iš dalies ir dėl tos priežasties, kad juos suplakus su Gydytojų sąjunga ar su Gydytojų vadovų sąjunga jie taptų nekonkurencingi dėl savo atstovavimo. Be to, kaip minėjau, mes vertinome tai, kad ten yra didelė dalis studentų, kurie studijuoja mediciną. Šiuo atveju taip atsirado, kad tarp draudėjų ir apdraustųjų yra medikų organizacijos, bet yra visiškai kitokio pobūdžio medikų organizacijos. Tačiau lygiai taip pat mes į apdraustuosius įtraukėme Kaimo bendruomenių sąjungą, kitas organizacijas, kurios vėlgi vienija gana didelį skaičių bendruomenių ar asmenų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Išties pozityviai vertinu tai, kad fondas būtų valdomas su priežiūra įvairių styvholderių, nelietuviškas žodis, dalininkų, tų žmonių, kuriems yra aktualus sveikatos draudimas. Tačiau iš tiesų kyla klausimų dėl to, ar tikrai turime įstatymu įrašyti konkrečias organizacijas. Tiesą sakant, man Jaunųjų gydytojų asociacija tiek klausimų nesukėlė, kiek sukėlė išskirtas Lietuvos žemės ūkio rūmų atstovas, o didžiausios verslo konfederacijos turi nuspręsti deleguoti tik kažkurį vieną žmogų, lygiai taip pat kaip ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Tai yra ir Miesto bendruomenių sąjunga, gal ir juos reikėtų įtraukti? Mano irgi tokie panašūs pamąstymai, kaip ir kolegų. Būtų įdomu išgirsti jūsų nuomonę gal dar plačiau. Dėkoju.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų, jeigu sugalvosite pasiūlyti kitų, labai lauksime pasiūlymų dėl įstatymo projekto. Tiesiog galiu paaiškinti, kodėl buvo pasirinkti, tarkime, Žemės ūkio rūmai. Tai yra institucija, kuri vienija dar 48 organizacijas ir jos nėra visos susijusios tik su žemės ūkiu. Ten yra ir institucijos, kurios yra finansinės institucijos, priklausančios. Pasirinkimas kaimo bendruomenių atstovų buvo susietas su mūsų regionų politika, siekiant užtikrinti, kad asmenys iš kaimiškųjų vietovių arba jų atstovai taip pat galėtų dalyvauti PSD tarybos veikloje.
PIRMININKĖ. Klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveikinu iš esmės patį principą, kad įvedamos kadencijos ir išgryninama sudarymo tvarka. Man, kaip ir kitiems klausiantiems, labai daug klausimų kelia patys sudarymo principai. Jeigu išgrynintume, kas yra draudėjai, kas yra apdraustieji, tai šiuo atveju apdraustieji visai nepanašūs į apdraustuosius – ir jaunieji gydytojai, ir Profesinių sąjungų konfederacija. Tas pats klausimas, kur ir Aušrinei kilo, dėl Lietuvos kaimo bendruomenių. Realiai ar miestų gyventojai neserga lygiai taip pat sėkmingai ar nesėkmingai kaip ir kaimo gyventojai? Iš esmės manau, kad pats sudarymo principas yra nevisiškai teisingas. Ar nemanytumėte, kad reikėtų vis dėlto koreguoti bent jau išsigryninant, kas yra iš tikrųjų apdraustieji, kas yra draudėjai, įvertinant tas organizacijas, skiriant?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų aš nesutikčiau, kad profesinės sąjungos nėra į apdraustųjų pusę tinkamai priskirtos dėl to, kad jos iš esmės vienija įstaigų darbuotojus, ne darbdavius. Manyčiau, kad priskyrimas tikrai yra tinkamas ir teisingas. Be abejo, dėl kitų atstovų taip pat galima diskutuoti, ar nevertėtų vieną ar kitą įtraukti, bet, kaip minėjau, tiesiog mes žiūrėjome, kad tos asociacijos apimtų kiek įmanoma didesnį skaičių atstovaujamųjų. Šiuo atveju tikrai didesnės apimties, tarkim, kaip Lietuvos pramonininkų konfederacijos ar kitų skėtinių organizacijų, kurios čia yra išvardintos, mes nesuradome. Vėlgi grįžtant prie kaimo bendruomenių. Jeigu mes įtraukiame kaimo bendruomenes, manau, yra tikėtina, kad Lietuvos pramonininkų asociacija daugiau vienija tuos darbdavius, kurie yra miesto vietovėse. Žinant tas 50 šakinių asociacijų, kurios patenka, aš nesakyčiau, kad miestas nėra tinkamai atstovaujamas. Jis tiesiog yra atstovaujamas per kitas sritis.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Žinote, blogai būti penktai užsirašiusiai, nes tiek I. Šimonytė, tiek A. Armonaitė ir G. Skaistė iškėlė faktiškai visus klausimus, ką aš norėjau paklausti. Bet pabaigoje mano klausimas turėjo būti gerbiamai pirmininkei toks: ar jūs nors kartą dalyvavote Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje? Ar suprantate pagal sudarymo principus, kad čia iš tikrųjų yra sudaroma taip, kaip sudaroma Trišalė taryba? Be to, ką ši taryba rekomenduoja, nė vienas ministras ir aš pati nė vieną kartą nepakeičiau nė vieno tarybos sprendimo. Tai tinka kompensuojamiesiems vaistams, pirminei sveikatos priežiūrai, o, svarbiausia, pačiam Privalomojo sveikatos draudimo fondo formavimui. Nuo šimto tūkstančių medikų bendruomenės iš penkiolikos pagal jūsų formavimo tvarką yra tik du. Mes neturime nei slaugytojų, kas jų interesams atstovautų, nors yra asociacija. Mes turime daugiau medikų bendruomenių, mes turime didžiųjų Kauno klinikų, Santariškių administraciją su vadovais. Jie turėtų pirmiausia pasakyti savo svarų žodį.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų dėl tų visų administracijų su vadovais aš galiu replikuoti tik tiek, kad šiuo metu PSD taryboje yra tas žmogus, kuris jau posėdžių salėje yra minėtas šiandien. Tai yra žmogus, kuriam tėvas paliko labai daug lėšų ir dabar turi problemų dėl ikiteisminio tyrimo dėl neteisėto praturtėjimo. Tai aš nemanau, kad tokių žmonių buvimas PSD taryboje kaip specialistų atneša pridėtinę labai didelę vertę PSD tarybai, tačiau manau, kad vis dėlto specialistų PSD taryba tikrai turės pakankamai, žinant, kad ir Gydytojų vadovų sąjunga, ir kitos institucijos galės deleguoti. Niekas nedraus ir kaimo bendruomenėms pasitikėti kažkokia slaugytoja ir ją deleguoti. Tai nėra apribojimas, kad medikai per kitą segmentą nepatenka, tačiau yra išgryninimas medikams ir tam tikros sąlygos neturėti ryšių su farmacijos pramone, medicinos prietaisų gamintojais ir t. t. Tarkime, tas pats vienerių metų atšalimo laikotarpis. Kad jeigu dirbai farmacijos pramonėje, vienerius metus dar negali eiti PSD tarybos nario pareigų. Manau, kad tie saugikliai tikrai užtikrins, kad PSD taryba dirbs profesionaliai. Be to, ji galės turėti ir ekspertus, kurie taip pat yra numatyti ir galės ją konsultuoti. Be to, trečdalį narių mes paliekame tiesiog valstybės institucijoms skirti. Tai tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tiek Finansų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai taip pat bus savo srities ekspertai, kurie įneš svarų indėlį.
PIRMININKĖ. A. Sysas paskutinis. Bet dar kartą noriu ir pirmininkei pasakyti – atsakyti tik dvi minutės.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Išklausiau jūsų visus atsakymus, bet man taip ir neaišku, ar kriterijus yra apdraustieji asmenys, ar dalyvavimas kokioje nors organizacijoje? Nes jeigu mes žiūrime į draudėjus, kas daugiausia sumoka sveikatos ir socialinio draudimo įmokų, ir gavėjus, tai labai abejoju dėl tų organizacijų, kurios čia surašytos. Daug metų pats buvau kelių trišalių tarybų nariu ir žinau principus, ir matau, kad čia šiek tiek prignaibyta. Suprantu, atstovauju 50 organizacijų ir įrašau save, o ten draudžiamų yra devyni žmonės, pavyzdžiui, ar penki. Ir jų įnašas yra toks mažas, kad su mikroskopu matyti. Tai, gerbiama pirmininke, tikrai teiksime pataisas. Atsakymo tikrai neprašau, nes formavimo principas tikrai labai keistas, bent jau tiems, kas šiek tiek domėjosi šitais reikalais. Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerai, tai lauksime pataisų ir diskutuosime. Toks atsakymas.
PIRMININKĖ. Dėkui pranešėjai. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. A. Armonaitė – už.
A. ARMONAITĖ (LSF). Nepaisant visų tų klausimų, kuriuos mes čia iškėlėme, manau, kad prasminga skaidrinti valdymą ir sprendimų priėmimą, bet pritariu su sąlyga, kad teiksime pasiūlymus tiek dėl tarybos suformavimo principų ir kriterijų organizacijoms, tiek galbūt kviečiu neatmesti galimybės palikti sveikatos ministrui teisę savo įsakymu ar nutarimu formuoti PSDF tarybą. Už su sąlyga, kad dar rengėjai būtų atviri pokyčiams ir mūsų Seimo narių pasiūlymams. Dėkoju.
PIRMININKĖ. A. Matulas – prieš.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš nesu prieš, nebuvo niekas užsirašęs. Daug gerų dalykų čia yra teikiama, bet iš esmės, kolegos, kadangi Privalomojo sveikatos draudimo taryba yra patariamoji institucija, tai čia nieko esminio mes neteikiame, tiesiog kitos institucijos kitokiu principu atstovaus dar draudimo tarybai. Buvusi ministrė sakė, kad nė vieno sprendimo nepakeitė PSDF rekomendacijos, nes visi sprendimai priimami ir siūlymai dėl projektų priimami, sudaromi ministerijos darbo grupėse. Tada nuleidžiama PSDF tarybai, taryba pritaria ir ministras pasirašo. Iš esmės tai yra korupcinė sistema ir mes pasižadame, kad teiksime įstatymo projektą, kuriuo siūlysime Valstybinės ligonių kasos pavaldumą padaryti ne prie ministerijos kaip eilinį padalinį, nes šiuo metu ministerija formuoja politiką, vykdo įstaigos steigėjo funkcijas ir skirsto pinigus, iš esmės visus 1,5 mlrd. skirsto ministerija. Atspėkite, kam nelieka laiko? Politikos formavimui.
Todėl čia yra gana geras, bet kosmetinis sprendimas, kuriam, matyt, reikėtų pritarti, bet jeigu iš esmės norime pradėti kovoti su korupcija ir skaidrinti sistemą, Ligonių kasą reikia atskirti nuo Sveikatos ministerijos, kad ministerija ją kontroliuotų, o ne nuleistų pinigų sumą ir sprendimą, o Ligonių kasa tik paskirsto tuos pinigus arba skelbia konkursą, tarkim, vaistinei, kurią rekomenduoja ministerija įtraukti, paskelbia konkursą, žiūri, kad ir vėl tas vaistų tiekėjas yra vienas. Ir kas tada kaltas? Ligonių kasa? Ne, ne Ligonių kasa, o sistema, kurios mes neskaidriname.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatomas svarstymas gegužės 2 dieną.
Replika po balsavimo – A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDPF). Aš balsavau už, bet su sąlyga, kad bus atsižvelgta į pataisas ir pasiūlymus. Viena.
Antra. Tai, kad jūs įtraukiate Finansų ministeriją, Sveikatos ministeriją, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, labai gerai, nes anuomet, kai aš dirbau premjero A. Butkevičiaus patarėju, kai kas kategoriškai buvo prieš Finansų ministeriją. O kaip pasakė ponia Agnė, bus galima įtraukti tai, ką jūs dar pasiūlysite. Džiaugiuosi, kad einame skaidrumo keliu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Darbotvarkės 2-5 klausimas – visuomenės informavimo… Replika po balsavimo – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Nesinori man labiausiai gerbiamam žmogui oponuoti, bet Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kitos ir dabar atstovauja PSDF tarybai. Tai čia kažkaip šiek tiek gal informacijos pritrūko.
A. VINKUS (LSDPF). Pasakysiu. Antanai, ir tada tamsta prieštaravai Finansų ministerijai, mes smarkiai ginčijomės, bet nedirbo Finansų ministerija. Ačiū. (Balsai salėje)
15.53 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-368 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Nesiginčijam! Visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą pateiks L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, labai ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šitos iniciatyvos tikslas yra labiau integruoti visą Lietuvos informacinę erdvę į Europos informacinę erdvę ir paskatinti oficialių Europos Sąjungos kalbų vartojimą. 34 straipsnio pakeitimo esmė yra tokia, kad nustatytume tam tikrą kartelę, kurios turėtų laikytis mūsų televizijų retransliuotojai. Kitaip tariant, išvertus į mums labiau suprantamą kalbą, čia yra kalbama apie tas kabelines televizijas ir produkciją, esančią internete.
Šita įstatymo nuostata yra iš esmės pasitelkta išnagrinėjus įvairius pavyzdžius Europos Sąjungos šalyse. Tarkim, Estijoje yra labai aiškiai numatyta ir įvardyta 90 % kartelė, t. y. tiek produkcijos Estijos televizijose turi būti pateikta estų kalba ir kitoms kalboms yra paliekama 10 % taisyklė. Pavyzdžiui, Latvijoje yra aiškiai numatyta, kad visose televizijose, jeigu programos yra kitomis kalbomis, turi būti įgarsintos, išverstos į latvių kalbą arba bent jau subtitruojamos.
Taigi įkvėptas šitų pavyzdžių ir taip pat todėl, kad 2014 metais analogišką pataisą ankstesnės kadencijos Seimui teikė Lietuvos Respublikos Prezidentė (manau, kad mes esame dabar kitos sudėties Seimas, aname Seime V. Uspaskicho vadovaujamos Darbo partijos iniciatyva buvo balsuota prieš, manau, mes esame kitokios sudėties), atsirado tos lietuviškos ir europietiškos valios mūsų Seime daugiau, kad pagaliau galėtume sutvarkyti šituos reikalus ir labiau integruoti mus į visą Europos Sąjungos informacinę erdvę. Dar kartą pakartosiu, kalbama apie retransliuotojus, t. y. apie kabelines televizijas ir internetą. Taigi siūlau padiskutuoti ir, be abejo, po pateikimo pritarti šiam pasiūlymui. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, teikėjau, 10 % retransliuojamo eterio paliekama ne Europos Sąjungai. Ar tikrai šitas eteris neužkirs kelio, pavyzdžiui, patekti kokybiškai produkcijai iš Pietų Amerikos, Vidurio Rytų, Bolivudo ir t. t.? Aiškinamajame rašte iš esmės rašoma apie rusiškus kanalus ir jų neigiamą įtaką, bet ar čia nėra perspausta? Mano toks retorinis klausimas: ar nebūtų pigiau gerų programų dubliuoti rusų kalba ir nukreipti kokybišką informaciją rusų kalba į Lietuvoje gyvenančius rusakalbius? Dėkui.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Simonai, aš iš karto atsakysiu. Čia yra tam tikrų niuansų, kur nereikia susipainioti. Šita įstatymo pataisa kalba apie kalbos reikalus, apie Europos Sąjungos oficialias kalbas. Ji nekalba apie programų turinį. Mes kalbame apie retransliuotojus. Ką tai reikštų praktiškai? Praktiškai tai reikštų, kad mūsų kabelinės televizijos savo paketus suformuoja taip, kad 90 % tuose paketuose būtų įgarsinta Europos Sąjungos kalbomis. Tai gali būti lietuviškai, gali būti angliškai, gali būti vokiškai arba subtitruojama tomis kalbomis. Be abejo, dažniausiai bus lietuviškai. Ir 10 % paliekama jau trečiųjų šalių produkcijai. Mes kalbame apie kabelinių televizijų paketus šiuo atveju. Labiau dėl kitos pataisos jūsų klausimas bus, į ką man reikės atsakyti. Šiuo atveju sakau labai aiškiai, kad tai nėra problema.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis. (Balsai salėje) Nėra. P. Urbšys. Nėra. A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, ar tos įstatymo pataisos padarys lojalesnius tuos žmones, kurie atvyko į Lietuvą galbūt ne savo noru anksčiau, gal nelabai prakuto išmokti lietuvių kalbą, tačiau jie yra lojalūs Lietuvai? Mes žinome, kad po Krymo įvykių buvo labai daug tokių bandymų – atvažiavusi žiniasklaida į kai kuriuos miestus bandė klausinėti tų žmonių ir neįsitikino, kad tie žmonės nelojalūs Lietuvai. Kaip jums atrodo, ar vis dėlto tas įstatymas neatstums? Situacija palyginti yra rami Lietuvoje šiuo metu, bet ar mes nepakenksime, bendraudami su tais žmonėmis, tokiu įstatymo projektu?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, mes nekalbame apie jokį turinį, mes kalbame apie oficialių Europos Sąjungos kalbų vartojimo populiarinimą mūsų visuomenėje. Kad ir kokios kartos žmonės būtų, manau, jie yra pajėgūs ir jiems patiems reikia paskatos, kad jie mokytųsi tų įvairių kalbų. Kai mūsų kabelinių televizijų paketuose atsiras įvairesnių kalbų, subtitravimo, tai ir bus paskata tų kalbų mokytis. Na, nenurašykime tų žmonių, o padėkime jiems išeiti į platesnį pasaulį, daugiau tos Europos Sąjungos informacinės erdvės. Šiuo atveju čia nekalbama, ką rodyti, kaip rodyti ir panašiai. Kalbama, kad tik oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis būtų daugiau įgarsinta arba subtitruota mūsų kabelinių televizijų programų paketuose, kad būtų aiškiau. Šiandien vidurkis – apie 30 % lieka trečiųjų šalių be vertimo, be įgarsinimo, be subtitrų. Kalbu apie tai, kad reikia šiek tiek dar kilstelti ir dar labiau integruotis į europinę erdvę. Tai nėra nieko bendra, kad mes juos nustumsime, uždarysime ir panašiai. Čia ne apie tai.
PIRMININKĖ. Klausia A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti. Nors čia kalbama ir jūs aiškinate apie Europos Sąjungos oficialių kalbų vietą mūsų televizijos programų paketuose, tačiau klausimas mano būtų toks. Kokį vaidmenį kovojant prieš, sakykim, propagandinį programų antplūdį iš Rytų suvaidintų ši įstatymo pataisa?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš galbūt atsakysiu taip paprastai, kadangi pataisos nėra orientuotos į turinį arba netgi į alternatyvų kūrimą ir panašiai, tai šiek tiek daugiau būtų europinės informacinės erdvės per kalbas, jos sklaidos stiprinimas. Tai tiek, kiek mūsų auditorija išmoks daugiau užsienio, Europos Sąjungos kalbų, daugiau galbūt norės žiūrėti vakarietišką televiziją ir panašiai, tiek tas atsparumas ir augs. Natūralu, kad dažnai… Mes žinom, kad televizija yra pagrindinis informacijos šaltinis, yra tam tikri įpročiai, galbūt tai, ką aš dabar siūlau, turėtų padėti tuos įpročius šiek tiek pakeisti, atsidaryti ir šiek tiek gauti daugiau informacijos, galbūt priprasti prie kitų informacijos šaltinių ir galų gale praplėsti akiratį ir panašiai. Ir tai iš esmės vestų prie to, kad tas, na, imunitetas propagandiniams dalykams stiprėtų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Na, šiek tiek dėl tų 90 % norėčiau priminti, kad, sakykim, lenkų kalba taip pat yra Europos Sąjungos kalba, bet čia faktiškai mūsų kaimynai Rytuose. Tačiau aš manau, kad vis dėlto tas jūsų projektas dar šiek tiek žalokas, bet jis naudingas. Prie jo dar reikėtų padirbėti. Pavyzdžiui, dabar po breksito faktiškai gal anglų kalba gelbsti vargšę Airiją, ne taip? O kas bus, jeigu bus Prancūzijos breksitas, suprantate? Aš manau, kad projektas tikrai yra normalus, bet prie jo reikėtų dar padirbėti. Sutinkate?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū už pastabą galbūt greičiau. Aš tik noriu pasakyti, kad breksitas nelems to, kad anglų kalba nebebus jau Europos Sąjungos oficiali kalba, nes Europos kūrinys, Europos kalba kartais plačiau apima nei pati Europos Sąjunga. Bet kokiu atveju labai ačiū už pastabą ir komentarą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kai mes paklausome, kai jūs sakote (jūs geras pasakorius čia)…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Gražiai slepiate tai, ką norite pasakyti. Mes visi ezopiškai klausome, linguojame ausimis ir suprantame, apie ką čia kalbama. Kai jūs sakote, kad jūs jau ribosite ir internetą, tai man primena Kiniją ir kitas Rytų valstybes, kurios prieigą žmonėms bando kažkaip riboti, tai kvepia cenzūra.
Gerbiamasis kolega, ar jūs nesumaišėte žanro? Jeigu jūs norite mokyti kalbų, ar nereikėtų paprasčiausiai televizijoje įsivesti privalomą kalbų kursą?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Sysai, jūs skaitėte projektą ir iniciatyvą, aš tikiuosi? Jeigu… (Balsai salėje) Taip. Tai iš tikrųjų, matote, televizija yra tas instrumentas, kai tu gali tikrai plėsti savo akiratį. Iš tikrųjų čia nieko bendro su cenzūra nėra. Tai yra kaip tik daugiau europinės kultūros sklaida, įtvirtinimas mūsų valstybėje. Tai tiek aš. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. O kas būtų, jeigu tuos senus tarybinius filmus arba dabar naujus, šlovinančius tarybinę šlovingą „praeitį“, rodys, tarkime, lenkų kalba, anglų kalba, per mūsų… Tai viskas bus oficialia Europos Sąjungos kalba. Netgi gali būti rusiški subtitrai tada padaryti ir transliuos, viskas gerai, jei nepažeis įstatymo, tačiau skleis tą pačią blogą informaciją, taip pat veiks žmonių smegenis. Ką tada darysime?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. O tą, ką mes šiuo klausimu darysime, tai bus būtent kita pataisa, kai jūs pritarsite šitai pataisai, mes pakalbėsime šiuo klausimu per kitą pataisą, kuri būtent orientuota į tą situaciją, kurią jūs puikiai, puikiai atskleidėte. Iš principo ten bus kalba apie turinį, apie turinį, per kurį irgi eina įtaka, per kurį eina minkštoji galia ir panašiai. Aš taip, sakykim, į šitą klausimą atsakysiu po kelių minučių. Ačiū.
PIRMININKĖ. L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, kažkaip truputį jūs čia turbūt gudraujate. Mes suprantame visi, palaikome tą idėją ir iniciatyvą stabdyti rusų propagandą, viskas čia gerai, bet dabar žiūrėkite: jūs sakote, čia kalbų mokymasis. Mano žiniomis, yra toks labiausiai rusišką propagandą skleidžiantis anglakalbis kanalas „Russia Today“, kur labai gera anglų kalba, gimtakalbiai pranešėjai varo Kremliaus propagandą kaip iš pypkės. Tai jūs norėtute, kad visi žmonės mokytųsi tos geros kalbos, pavyzdžiui, žiūrėdami „Russia Today“? Tai vienas klausimas.
Kita dalykas. Jūs siūlote 90 %. Ar nenukentės, jūsų manymu, Lietuvos tautinių mažumų laidos, kultūra? Mes transliuojame ukrainietiškai arba ukrainiečių produkciją, moldaviškai ir rusiškai, tai dabar ar neliks šitie mūsų Lietuvos piliečiai už borto vien dėl to, kad, jums atrodo, reikia mokytis kitų Europos Sąjungos kalbų?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Pabandysiu labai konkrečiai atsakyti. Vėlgi, tai nepaveiks visų šitų laidų, nes kalba ne apie laidas ir ne apie turinį. Aš kalbu apie retransliuotojus ir kabelinių televizijų paketus, apie tuos kitus dalykus vėlgi kalbėsime kalbėdami apie kitą pataisą.
Dabar dėl tos „Russia Today“. Labai gera pastaba. Čia yra daug platesnė problema. Ne nacionalinio reguliavimo problema, čia Europos audiovizualinių paslaugų direktyvos problema, kaip iš Europos Sąjungos, kitos šalies įsisteigė televizija ir transliuoja mums, kaip tą sureguliuoti, čia jau yra europinės politikos klausimas. Manau, apie tai irgi reikia kalbėti, manau, kad ta audiovizualinių paslaugų direktyva yra neadekvati šiandieninei geopolitinei situacijai ir ją reikia labai aiškiai tobulinti, pavyzdžiui, ką daryti, kai iš kokios nors kaimyninės šalies eina kokia nors visiška propaganda prieš mus. Ir dabar audiovizualinių paslaugų direktyva nesuteikia realių svertų mums kaip nors užkardyti. Apie tai irgi reikia galvoti, čia yra kiti žingsniai, bet tai yra ne šito klausimo ribos.
PIRMININKĖ. Dėkui, laikas klausimams ir atsakymams baigėsi. Po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aišku, šiandien ginčydamiesi čia, salėje, neišspręsime tų problemų, tačiau pateiktas įstatymo projektas aktualus ne tik dėl kalbų mokymosi, bet ir dėl kito konteksto. Turėtume pritarti įstatymo projektui ir galbūt dėl tų visų procentų susitarti komitete, nes iš tikrųjų svarstyti problemą reikia. Aš pritariu tam įstatymo projektui ir kviečiu kitus palaikyti.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas – prieš. R. Žemaitaitis – prieš. Nėra. V. Kamblevičius – prieš. Yra.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerai, ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų pagal gerbiamojo L. Kasčiūno pristatymą matyti, kad yra tam tikras cenzūros įvedimas. Cenzūra niekuomet gyvenime… išauga į priešingą, sakyčiau, poveikį, ir žmonės, sakyčiau, nusistato diametraliai priešingai. Šiuo metu, mano supratimu, nereikia erzinti tautos, nes iš tikrųjų kitataučiai pagalvos, kad mes darome kažką ne taip. Tiek.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 56, prieš – 4, susilaikė 35. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Kultūros komitetas. Numatomas svarstymas gegužės 25 dieną.
P. Saudargas. Replika po balsavimo.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Norėjau repliką pasakyti kolegoms, kurie čia kalbėjo apie cenzūrą, kad pastarosiomis dienomis nuvažiuotų į Baltarusijos, Rusijos aikštes pažiūrėti, kaip vykdoma tikra cenzūra. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia pasižiūrėkime į kiemą, savo išsivalykime kiemą, o paskui, kaip sako, žiūrėkime į kaimynines šalis. Pažiūrėkime į mitingą čia – prie Lietuvos Seimo buvo mitingas. Kiek nuteistų? Per 50 bylų, baudžiamųjų bylų. O A. Lukašenka išvežė, vieną dieną palaikė ir be jokių bylų paleido žmones. (Balsai salėje) Pažiūrėkite, kas yra. Dabar, kad mes mitingavome, kad mes pikete pastovėjome prie prokuroro, tai kas, baudžiamosios bylos? Tai mes demokratinėje valstybėje gyvename? Pažiūrėkime, kas yra pas mus.
16.09 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-489 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Kviečiu L. Kasčiūną pateikti Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš pasistengsiu kuo glausčiau, kuo trumpiau ir kuo konkrečiau apie tai – apie šios iniciatyvos prasmę ir esmę. Labai trumpai.
Pastaruoju metu akivaizdu, kad Lietuvos televizijose auga rusiškos produkcijos arba su Kremlium susijusios produkcijos kiekiai. Galima kalbėti apie du, tris kartus padidėjusius kiekius per pastaruosius kelerius metus. Kad Rusijos produkcija nėra šiaip žodžio laisvė arba šiaip informacija pliuralistinėje visuomenėje, mums turbūt beveik kiekvienam yra akivaizdu. Už to slypi dažnai aiškios Rusijos minkštosios galios tam tikros projekcijos, kai bandoma tam tikra prasme suaktyvinti tam tikrus mitus visuomenėje, kad jie būtų aktyvūs ir kad visuomenė mąstytų viena ar kita linkme. Sociologiniuose tyrimuose labai aiškiai pastebima, kad kai yra skatinama sovietinė nostalgija, o būtent to yra labai daug rusiškoje produkcijoje, labai stiprėja nepasitenkinimas Lietuvoje esančia demokratine santvarka, o tai jau koreliuoja kartu su tam tikrų visuomenės dalių geopolitine orientacija į Rytus, į Kremlių. Tai ką aš noriu pasakyti? Visos tos kalbos apie tai, kad reikia atskirti kultūrą ir politiką, kalbant apie Rusiją, tikrai yra neteisingos. Kultūra ir politika Rusijoje yra suaugusios, ir tą reikia aiškiai matyti.
Matydami tai, kaip ta produkcija yra dažnai dempinguojama, ir matydami tuos kiekius, turime atsakyti labai aiškiai, ar dabartinis mūsų Visuomenės informavimo įstatymas yra adekvatus dabartinei situacijai. Todėl šitas pasiūlymas yra labai trumpas ir konkretus. Pasitelkę kitų Europos Sąjungos šalių reguliavimo praktiką, pažiūrėję, kaip tokius dalykus reguliuoja Estija, ir netgi nepritaikę visų, daug griežtesnių Estijoje esančių nuostatų, mes siūlome labiau įpareigojančią taisyklę. Jau ir dabar įstatyme yra numatyta, kad 50 % televizijų programose turi būti skiriama Europos kūriniams, tačiau yra toks žodžių junginys – „kai tai įmanoma“. Ir dažnai toks žodžių junginys šitą nuostatą daro visiškai neimperatyvią ir visiškai neįpareigojančią, ir neverčiančią jos laikytis.
Todėl mūsų siūlymai yra labai konkretūs ir paprasti – išbraukti šitą nuostatą ir paversti 50 % taisyklę tiesiog tokia, kad ji būtų ir reikėtų jos laikytis. Štai yra visa šitos pataisos sumanymo esmė ir lygiai taip pat esmė yra ir tai, kad mes norime, kad šita pataisa, pritarus jums po pateikimo, mes galėtume pradėti realią diskusiją apie mūsų Visuomenės informavimo įstatymo būklę, atitiktį šiandieninėms informacinio karo realijoms ir kitiems svarbiems dalykams. Taigi labai kviečiu visus labai draugiškai padiskutavus pritarti šitai iniciatyvai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Majauskas. Nematau. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, kadangi kvietėte draugiškai diskutuoti, tai aš pabandysiu su jumis stipriai nesutarti. Visų pirma mane gąsdina jūsų tapatinimas rusiškos kultūros su Kremliaus politika, čia, man atrodo, būdinga konservatoriams sutapatinti šiuos du dalykus, nes Rusija ir Kremlius yra du skirtingi dalykai ir negalima visada jų sutapatinti.
Antras dalykas. Praeitą savaitę balsavome dėl M. Adomėno ir R. Grinevičiūtės-Janutienės laidos konteksto. Mano klausimas jums iš tikrųjų yra toks. Lietuvoje yra produkcijos, kuri taip pat gali būti pavadinta, arba bent jūsų kolega konservatorius įvardino kaip Rusijos propagandinę produkciją. Ar jūs nemanytumėte, kad vien pasakymas, kad tai yra europietiška produkcija, kilusi iš Lietuvos, jau automatiškai reiškia gera, kaip, pavyzdžiui, „Kalinių žmonos“? Tai irgi europietiška produkcija, bet nereiškia savaime suprantamo dalyko. Tai kur bus jūsų riba cenzūruoti žiniasklaidą? Dėkui.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Žodžio „cenzūruoti“ aš tikrai netaikyčiau, kaip ir minėjau, kad tokioje šalyje kaip Estijoje yra daug stipresnė nuostata šiuo klausimu. Estija, kaip suprantu, labiau liberalams, Lietuvos liberalams, patinka, ten daug metų valdė Estijos liberalų partija, kuri dažnai yra pavyzdys Lietuvos liberalams. Bet, pavyzdžiui, ten Visuomenės informavimo reguliavimo teisinėje bazėje yra tokia nuostata, kad turėtų būti 10 % nuosavos produkcijos. Taip, dėl to aš su jumis sutinku, kad nuosava produkcija yra nebūtinai gerai. Be abejo, būna dažnai, kad kokybine prasme yra tam tikrų problemų.
Bet kai jūs sakote ir kalbate, kad kultūra ir politika Rusijoje nėra susijusi, aš manau, kad šiuo atveju mums reikia labai su jumis stipriai kalbėti apie tai, kaip funkcionuoja Rusijos politinis režimas ir Rusijos politikos sistema apskritai. Ekonomika ir politika Rusijoje yra susijusi. Kultūra ir politika Rusijoje yra susijusi, informacinė politika yra tuo labiau susijusi. Taigi čia esminiai momentai dabartinėje situacijoje. Prisiminkite, kas vyko po Krymo, visi scenarijai ir panašiai. Aš vis dėlto tikiu, kad mūsų liberalai yra Vakarų pusėje, visoje vakarietiškoje erdvėje ir filosofinio, ir (…) mąstymo, ir kad jūs tikrai realiai suprantate Rusijos situaciją ir Rusijos raidos tendencijas. Čia buvo intelektualinė provokacija, ne daugiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. R. Žemaitaitis. P. Urbšys. A. Anušauskas. Ar yra P. Urbšys? Atsiprašau.
P. URBŠYS (LVŽSF). Norėjau jūsų paklausti. Prieš tai kuris buvo pateiktas įstatymo projektas ir dabar, akcentuojama Europos Sąjungos kalbomis Europos laidos. Tai jeigu mes kalbame apie Europos Sąjungos laidas, tai mes turime problemą, kai Rusijos programos registruojasi Europos valstybėse. Antrą problemą mes turime tą, kad jūsų inicijuojami įstatymų projektai atima galimybę naudotis informacinėmis laidomis, kurios yra sukuriamos Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Ir trečias dalykas yra tai, kai jūs kalbate apie estus, tai jūs aiškiai turite pasakyti, kad estai turi reikalavimą, jeigu yra ne estų kalba transliuojama laida, tik 10 % laida ir žinios gali eiti be subtitrų. Tai jeigu mes kalbame apie tai, kad mes norime išlaikyti savo žiūrovą toje europinėje erdvėje, kaip jūs sprendžiate būtent tuos dalykus, susijusius su subtitrais, susijusius su galimybe Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurtoms laidoms ir žinioms patekti? Ir trečias dalykas yra tai, kaip išspręsite tą problemą, kad Rusijos registruotų programų Vakarų Europoje negalėtų transliuoti?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Ne viskas sprendžiama net ir visu šiuo įstatymu, bet aš pabandysiu atsakyti jums į kai kuriuos klausimus. Subtitravimas turbūt yra klausimas platesnės diskusijos, bet aš visiškai pritariu, kad tai reikia įvesti, kol kas mes apie tai nekalbame, bet kai mes pradėsime diskusiją, galėsime ir apie tai šnekėti. Labai rimta pastaba yra dėl amerikietiškos produkcijos. Dabar žiūrėkite, kaip atsirado visa audiovizualinių paslaugų direktyva? Be abejo, ji buvo didelis prancūzų įdirbis, puikiai žinome, kad prancūzai visą laiką bando oponuoti amerikiečiams ir bando riboti Holivudo įtaką Europai. Todėl yra apibrėžtas Europos kūrinys, apie ką mes kalbame, jis iš tiesų yra apibrėžtas taip, kad tai yra Europos Sąjungos narės, Europos ekonominės erdvės narės ir tos valstybės, kuri yra ratifikavusi Europos Tarybos konvenciją „Televizija be sienų“. Taip, Rusija nepatenka į šitą apibrėžimą ir Amerika nepatenka į apibrėžimą. Kol kas tai yra europinė direktyva. Mes žaidžiame jos nustatytame ringe.
Aš manau, kad mums reikėtų pabandyti išplėsti europinį kūrinį į transatlantinę erdvę, įtraukti amerikietišką produkciją, visom keturiom ar penkiom už. Pabandykime paieškoti po diskusijų, po pateikimo komitetuose tokios galimybės. Ko aš bijau? Aš bijau, kad mes atsimušime į direktyvos tam tikras lubas, bet tada yra galimybė keisti tą pačią direktyvą, mes gi esame Europos Sąjungos narė, ne tik priėmėja, bet ir formuotoja. Todėl mes galėsime įpareigoti savo Vyriausybę, kad visokiose Europos Sąjungos derybose atidarytų tą direktyvą. Iš esmės derybos dėl jos atnaujinimo dabar vyksta ir galima šiuos dalykus iškelti, kaip labiau įtraukti amerikietišką produkciją į Europos kūrinių apibrėžimus. Lygiai taip pat atsakymas į tą klausimą dėl tų visų „Russia Today“ – čia yra ne šio įstatymo reikalas, tai yra kaip tą direktyvą sutvarkyti taip, kad nebūtų propagandos iš kitų Europos Sąjungos šalių. Ir mums reikės vėl kalbėtis, kaip keisti direktyvą, kaip ją tobulinti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas. Klausimui – minutė, atsakymui – dvi.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aišku, teiginį nepainiokite politikos su kultūra, kuris dažniausiai sklinda iš Rytų, bet turi apologetų ir Lietuvoje, jūs dažniausiai ir girdėsite, kai kalbėsite apie šitą įstatymo pataisą. Bet vis dėlto, kaip žinia, Rusija yra pasirašiusi, jūs minėjote, tą konvenciją „Televizija be sienų“, bet tai visiškai neatitinka tos konvencijos turinio, todėl iki šios dienos nėra ratifikavusi.
Tačiau mano klausimas būtų toks: kokius vis dėlto jūs matytumėte šio įstatymo, kuriame jau būtų imperatyvas, ne galimybės pasirinkti: nori, darai taip, nori, darai kitaip, kas įstatyme, manau, neleistina, bet imperatyvas?.. Ką tai duotų ir ar mūsų transliuotojai, programų kūrėjai tam būtų pasiruošę?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų taisyklė, kai ji yra įstatyme, ji turėtų būti imperatyvi, kad jos kas nors laikytųsi. Dabar, tarkime, mes turime tyrimą (jūs turbūt girdėjote, kad yra atliktas tyrimas), dar kol kas nė viena Lietuvos televizija neviršija tų 50 %. Viena kita yra prie to priartėjusi. Bet jeigu, tarkime, būtų kas nors viršijęs ir, pavyzdžiui, rusiška produkcija sudarytų 55 %, natūralu, kad būtų pasakyta: žiūrėkite, šiuo metu tai nebuvo įmanoma ir, deja, mes negalėjome laikytis šitos nuostatos. Kai mes išbraukiame tą žodžių junginį, atsiranda aiški taisyklė ir brėžiama tam tikra raudona linija.
Bet kai jūs klausiate, ką reikia toliau daryti, be abejo, tai yra tiktai pirmas mažas žingsnelis. Reikia imtis iš esmės nacionalinės kino pramonės kūrimo, galbūt subsidijavimo. Pažiūrėkime, kas vyksta aplinkui. Čia yra tos pozityviosios priemonės, kurias reikia taikyti, ir aš visiškai tik už jas, bet tam turbūt reikia pradėti diskusiją, remiantis šiuo įstatymu. Tam mes turime pereiti į komitetus, tam mes turime susėsti kartu su televizininkais, pašnekėti, ką jie gali, ko negali. Pavyzdžiui, aš kol kas neskubu perkelti estiško varianto nuosavos produkcijos, nes puikiai suprantu, kad 10 % nuosavos produkcijos jau yra investicija. Galvokime apie tai, bet pradėkime diskusiją. Todėl aš manau, kad yra puiki galimybė tai ir padaryti.
PIRMININKĖ. A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, aš norėčiau paklausti, ar filmai, kurie rodomi per tuos televizijos kanalus, kurie pasižymi rusiškos programos transliavimu, kai gerieji FSB vyrukai, gerieji Rusijos internacionalistai, ar tai galima vertinti kaip ideologinę invaziją į Lietuvos informacinį lauką?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Be abejo. Žodis „invazija“, aišku, yra labai stiprus žodis. Aš manyčiau, kad tai yra labai arti to, ką jūs ką tik pasakėte. Kiekvienas atvejis turi turbūt savo tą logiką, bet, kaip aš jau ir minėjau, iš esmės visa šita produkcija kaupia tos sovietinės nostalgijos elementą, jį aktyvizuoja, o tai iš esmės, ką rodo mūsų sociologiniai tyrimai, turi labai aiškų netgi tam tikrą priežastinį ryšį su nusivylimu Lietuva, o galų gale ir su geopolitine orientacija į Rytus. Šiame geopolitiniame kontekste mes privalome tai matyti ir privalome tai bent jau kontroliuoti, stabdyti ir turėti valstybinį požiūrį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Daug ko jau paklausė, ko aš norėjau paklausti dėl transatlantinių dalykų problemos, tačiau aš labai konkrečiai. Dabar veikiančiame įstatyme tai yra ir jūs palikote. Ar jūs išsiaiškinote, ką tai reiškia? Cituoju: „Europos kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius penkerius metus.“ Kodėl „ne anksčiau kaip per pastaruosius penkerius metus“?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Turbūt orientuotasi šitame įstatyme į tai, kad turėjo… tam tikros naujovės, inovacijos, būtent naujausios produkcijos bandymas ir panašiai. Šiuo atveju mes turbūt turėsime diskusiją ir matysime, kas čia buvo turėta galvoje perkeliant tam tikras direktyvos nuostatas. Manau, kad čia yra toks dalykas, apie kurį reikia susėsti ir padiskutuoti.
PIRMININKĖ. Laikas klausti ir atsakyti jau baigėsi.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dabar vienas – už, vienas – prieš po pateikimo. A. Ažubalis – už.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš iš tikrųjų siūlau švarinti mūsų eterį nuo visokių „Albanas-2“, „Pasečnik“ ir kitų televizijos serialų, kuriuose matome labai aiškų ideologinį užtaisą apie tai, kokie geri yra šiandienos Kremliaus ir jį palaikantys veikėjai. Todėl aš tikrai siūlyčiau balsuoti už ir švarinkime mūsų televizijos ir radijo eterį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš. Nematau R. Žemaitaičio. Tada A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Iš tikrųjų aš norėjau užduoti klausimą, bet neišėjo, tai suformuluosiu savo pasisakymą. Aš sveikinu pastangas kovoti su propaganda. Manau, kad tai tikrai yra didelė problema, todėl palaikiau pirmąjį L. Kasčiūno projektą, bet šis projektas man kelia klausimų. Pagrindinis klausimas yra toks (jis yra įvardytas ir Teisės departamento išvadoje): jeigu Rusija ratifikuoja konvenciją „Televizija be sienų“, rusiška produkcija tampa europinė. Nutinka taip, kad mes, palikdami tiktai europietišką produkciją, uždraudžiame amerikietišką produkciją ir paliekame rusišką produkciją. Aš šitos vietos nesuprantu, todėl esu skeptiška.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 44, prieš – 3, susilaikė 45. Po pateikimo nepritarta. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Įskaitykite mano balsą už.
PIRMININKĖ. Galime tik įskaityti, bet jis neskaičiuojamas. Tik dėl protokolo. Gerbiamas E. Jovaiša – už.
Dabar kas balsuosite už tobulinimą, balsuosite už, kas už atmetimą, balsuosite prieš.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 70, prieš – 18. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
Popietinę ir visos dienos darbotvarkę jau baigėme. Jeigu norite, registruojamės.
Užsiregistravo 94 Seimo nariai.
2017 m. kovo 28 d. vakarinis plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, informacija. Už to stiklo rastas parkeris, ant kurio užrašyta „Lietuvos Respublikos Seimas“. Pabandžiau, labai gerai rašo. Kas pametėte, pasiimkite.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.