PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO NR. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 20¹, 41¹ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO

PROJEKTO (XIIP-2453)

2015 m. gruodžio 9 d. Nr. 102-P-58

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vytautas Gapšys, Stasys Brundza, Valdas Skarbalius.

Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjos: Rita Varanauskienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Irma Leonavičiūtė, padėjėjos Modesta Banytė ir Aidena Bacevičienė.

Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidentės patarėja Indrė Pukanasytė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Ona Buišienė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-11-11	3, 4, 13, 14			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 2, 3, 4, 11 ir 12 straipsniuose siūloma plėsti dvigubos (daugybinės) pilietybės institutą ir įtvirtinti dar vieną išimtį, kai Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę ir dėl to netekę Lietuvos Respublikos pilietybės, turėtų teisę ją išsaugoti, jeigu jie turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Taigi, tokiu būdu atsirastų dar viena Lietuvos Respublikos piliečių kategorija su dviguba (daugybine) pilietybe, kurios skiriamasis bruožas būtų ypatingi nuopelnai Lietuvos valstybei (4 ir 11 straipsniai). Diskutuotina, ar tokios naujos išimties įtvirtinimas atitiktų Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos Respublikos pilietybės konstitucinę sampratą, išdėstytą Konstitucinio Teismo doktrinoje dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas): - pilietybė yra nuolatinis, nepertraukiamas asmens ir valstybės teisinis ryšys; pilietybė atsiranda tada, kai asmuo tampa piliečiu, ir tęsiasi tol, kol asmuo miršta ar netenka pilietybės; piliečio teisinis ryšys su valstybe išlieka, kad ir kur pilietis būtų: ar valstybėje, kurios pilietis jis yra, ar už jos ribų, t. y. kurioje nors kitoje valstybėje, – piliečiui išvykus į kitą valstybę, jo teisinis ryšys su valstybe, kurios pilietis jis yra, nenutrūksta; būtent tai, kad piliečio ir valstybės teisinis ryšys yra nuolatinis (nepertraukiamas), leidžia atskirti šį ypatingą teisinį ryšį nuo teisinio ryšio, susidarančio tarp valstybės ir joje nuolat ar laikinai gyvenančio užsieniečio ar asmens be pilietybės: kai užsienietis ar asmuo be pilietybės išvyksta iš valstybės, jo teisinis ryšys su valstybe nutrūksta. Kai į kitą valstybę išvyksta pilietis, jo teisinis ryšys su valstybe, kurios pilietis jis yra, išlieka. Lietuvos Respublikos pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę Lietuvos valstybėje, atspindi to asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei. Piliečių ir valstybės ryšys yra abipusis: pilietybė asmeniui suteikia ir garantuoja pilietines (politines) teises, nustato tam tikras jo pareigas valstybei; iš pilietybės santykių valstybei kyla tam tikros pareigos savo piliečiams. Pilietybė, kaip piliečio ypatingas teisinis ryšys su Lietuvos valstybe, leidžia jam garantuoti visas teises ir laisves, kurias turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje; - Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“; - šioje Konstitucijos nuostatoje įtvirtintas bendras draudimas turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“; - šis Konstitucijoje įtvirtintas dvigubos pilietybės draudimas nėra absoliutus – pagal Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį įstatyme gali ir turi būti numatyti atskiri atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis; - Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies formuluotė „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė; – nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją; tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais; – Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys; – pagal Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys; - pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali vadovautis nuostata, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų nereikia riboti; - jeigu įstatymų leidėjas iš tikrųjų vadovaujasi nuostata, jog dvigubos pilietybės nereikia riboti, jis pirmiausia turėtų imtis atitinkamų Konstitucijos nuostatų, inter alia 12 straipsnio, peržiūros ir tai daryti laikydamasis tos tvarkos, kuri nustatyta pačios Konstitucijos.	Nepritarti	Dėl šios pastabos Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau yra priėmęs sprendimą, t.y. 2014 m. lapkričio 12 d. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. lapkričio 11 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP -2453 nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
2.		6, 14			Projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas: - ta apimtimi, kai teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę būtų išsaugojama, nepaisant jos netekimo pagrindų (4, 12 straipsniai) - neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo ir pilietybės sampratos, nes buvęs Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, turėtų teisę susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę net ir tada kai jos pats atsisakė; tarnavo kitos valstybės tarnyboje, neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo ar paaiškėjus, kad sprendimas dėl jo Lietuvos Respublikos pilietybės buvo priimtas, pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 1, 4, 7 punktai);	Nepritarti	Dėl šios pastabos Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau yra priėmęs sprendimą, t.y. 2014 m. lapkričio 12 d. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. lapkričio 11 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP -2453 nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Be to, pažymėtina ir tai, kad sistemiškai analizuojant galiojančio Įstatymo nuostatas, kai Lietuvos Respublikos pilietybė grąžinama kitais pagrindais, niekur nėra nuorodų į Įstatymo 24 straipsnį.
3.		4, 6			- kai Respublikos Prezidentui sprendžiant dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo (3 ir 4 straipsniai) būtų nesvarbu, ar tokių piliečių santykis su Lietuvos valstybe yra grindžiamas nuolatiniais faktiniais ryšiais ar ne; ar neturėtų būti vadovaujamasi Tautos ir Lietuvos valstybės interesais - neatitinka pilietybės konstitucinės sampratos (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas);	Nepritarti	Dėl šios pastabos Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau yra priėmęs sprendimą, t.y. 2014 m. lapkričio 12 d. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. lapkričio 11 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP -2453 nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
4.					Be to, projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas yra neišbaigtas, dviprasmiškas, prieštaringas ir neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos dėl iš teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų teisėkūros subjektams: „<...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinama teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius <...>“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas):	Nepritarti	Dėl šios pastabos Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau yra priėmęs sprendimą, t.y. 2014 m. lapkričio 12 d. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. lapkričio 11 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP -2453 nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Be to, pažymėtina, kad teisinio reguliavimo aiškumo požiūriu Komitetas projektą patobulino.
5.		1			- neapibrėžta Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo sąvoka;	Pritarti	Projektas patikslintas atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymą, t.y. 2 straipsnis papildytas nauja 11¹dalimi, kurioje ir yra apibrėžta Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo sąvoka: 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 2 straipsnį nauja 11¹dalimi ir ją išdėstyti taip: „11¹. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas – Lietuvos Respublikos pilietybės išlaikymas ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turinčiam Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę.“ 2. Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės – prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, suteikimo, atsisakymo, grąžinimo, išsaugojimo.“
6.		4, 6, 13, 14			- „Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo“ institutas tapatinamas su pilietybės grąžinimu, nors pagal Įstatymo 2 straipsnio 11 dalį – pilietybė gali būti grąžinta tik tuo atveju, jeigu asmuo jos neteko, o išsaugoti to, ko esi netekęs – neįmanoma;	Nepritarti	Pilietybės išsaugojimą ir grąžinimą nustato atskiri Projekto straipsniai. Projekto 4 ir 13 straipsniai skirti Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimui. Projekto 6 ir 14 straipsniai skirti Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimui.
7.		6, 14			- piliečių teisė susigrąžinti turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę iš esmės yra menama (spėjama iš Respublikos Prezidento įgaliojimų); ji turi būti aiškiai apibrėžta, šios teisės įgyvendinimas turėtų būti sąlygotas apibrėžtu terminu, įvardinti šią teisę turintys subjektai ir jų teisiniai požymiai bei Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (negrąžinimo) sąlygos, ir tik po to iš šios teisės turėtų išplaukti Respublikos Prezidento įgaliojimai;	Pritarti iš dalies	Manytina, kad pats pilietybės grąžinimas, taip pat išsaugojimas, subjektai, grąžinimo/negrąžinimo sąlygos yra nustatyti Įstatymo 21 ir 22 straipsniuose, taip pat Projekto 4 ir 6 straipsniuose. Dėl termino nustatymo pritartina. Atsižvelgiant į tai, kad dėl to yra atskira (10-oji) Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, dėl projekto nuostatų tikslinimo žr.: ją.
8.		6			- 4 straipsnio nuostata dėl pilietybės gražinimo sąlygų „jeigu nėra šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių“ apima šio straipsnio 4 punkte nurodytą sąlygą - „įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“, kuri, mūsų nuomone, negali būti taikoma ypatingų nuopelnų turintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, netekusiems Lietuvos Respublikos pilietybės, įgijus kitos valstybės pilietybę ir siekiantiems ją susigrąžinti, kitaip tariant, įrodinėti savo teisę gyventi Lietuvoje (laikinai arba nuolatos);	Pritarti	Projektas patikslintas atsižvelgiant į šią pastabą ir iš dalies atsižvelgiant į Seimo Užsienio reikalų komiteto 4-tą pasiūlymą: 6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Papildyti 21 straipsnį 5 dalimi: „5. Ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje, turinčiam asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta, suteikta supaprastinta tvarka arba natūralizacijos tvarka ir kuris po to jos neteko, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, jeigu nėra šio įstatymo 22 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių.“
9.		3			- projekto 2 straipsnyje siūlant įtvirtinti dar vieną dvigubos (daugybinės) pilietybės išimtį, būtina pakeisti ir Įstatymo 24 straipsnio 8 punkte nurodytą Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindą;	Pritarti	Ši pastaba neteko aktualumo 2015 m. lapkričio 19 d. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XIIP – 1196 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIP-2110 (Įstatymas Nr. XII-2050).
10.		8			- neišspręsta turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo sąlyga, kai ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (išsaugojimo), neįvykdo Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos - per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu nepraneša apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Kitaip tariant, ar prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo pateikimas atstotų minėtą pranešimą ir ar asmuo būtų atleidžiamas nuo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnyje nustatytos atsakomybės už nepranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų);	Pritarti	Atsižvelgiant į šią pastabą Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „asmuo, pateikęs šio įstatymo 41¹ straipsnyje nurodytą prašymą, laikomas pranešusiu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą“, o naujo 41¹straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad prašymas dėl pilietybės išsaugojimo turi būti paduotas per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos: 8 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę 1. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 – 5, ir 7 ir 9 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.“ 2. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Lietuvos Respublikos pilietis, šio įstatymo 41¹ straipsnyje nustatyta tvarka pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, laikomas pranešusiu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą. 3. Asmuo, nustatytu laiku neįvykdęs šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“ 13 straipsnis. Įstatymo papildymas 41¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 41¹ straipsniu: „41¹straipsnis. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo 1. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo paduodami Respublikos Prezidentui per Respublikos Prezidento kanceliariją. Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turi būti paduotas per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos. 2. Prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo Lietuvos Respublikos pilietis prideda šiuos dokumentus: 1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 2) kitos valstybės pilietybės įgijimą patvirtinantį dokumentą; 3) Lietuvos Respublikos piliečių rekomendacijas, kuriose nurodoma asmens veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje, ir kitus dokumentus, patvirtinančius jo ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei.“
11.		15			- projekto 13 straipsnyje stokojama pavedimo Respublikos Prezidentui priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nes Respublikos Prezidento patvirtinto Pilietybės reikalų komisijos reglamento pakeitimas yra Respublikos Prezidento kompetencijos sritis (Įstatymo 31 straipsnis).	Pritarti	Atsižvelgiant į šią pastabą patikslinta projekto 15 straipsnio 2 dalis: 15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą įgyvendinančios institucijos iki 2016 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
12.					Pagal š.m. sausio 1 d. įsigaliojusį Teisėkūros pagrindų įstatymą bei Teisės aktų projektų rengimo dokumentacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298: - projekto pavadinime po žodžių „pakeitimo ir“ įrašytinas žodis „Įstatymo“;	Pritarti
13.		3			projekto 2 straipsnio 1 dalyje (pakeitimo esmėje) po žodžių „papildyti 7 straipsnį“ įrašytinas žodis „nauju“;	Pritarti
14.		3			- projekto 2 straipsnio nuostata, ta apimtimi, kuria siūloma nustatyti, kad asmuo Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo „<...> supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka <...>: dėstytina taip pat, kaip projekto 4 straipsnio nuostata „<...> kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka <...>“.	Pritarti	Įstatymo 7 straipsnis patikslintas atsižvelgiant taip pat į Vidaus reikalų ministerijos (dėl formuluotės) ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (dėl punkto) pasiūlymus: 3. straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 7 straipsnį nauju 9 punktu: „9) yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;“. 2. Buvusį 7 straipsnio 9 punktą laikyti 10 punktu.
15.		15			- projekto 12 straipsnio pakeitimo esmėje išbrauktinas žodis „nauja“.	Pritarti
16.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2014-11-24				Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP‑2453 (toliau – Projektas) visų pirma norėtume pažymėti, kad pilietybė yra nacionalinės teisės kategorija. 1930 m. Konvencijoje dėl kai kurių klausimų, susijusių su pilietybės įstatymų kolizija, taip pat 1997 m. Europos konvencijoje dėl pilietybės yra pabrėžta, kad kiekviena valstybė turi teisę savo nacionalinėje teisėje įtvirtinti kriterijus, kuriais remiantis ji nustato, kas yra jos piliečiai. Principo, kad pilietybės įgijimo bei netekimo sąlygų nustatymas pagal tarptautinę teisę priklauso kiekvienos valstybės narės kompetencijai taip pat laikosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas [1]. Taigi nei tarptautinė teisė, nei Europos Sąjungos teisė nedraudžia valstybei laikyti savo piliečiu asmenį, kuris jau turi kitos valstybės pilietybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad Projekto nuostatos, kuriomis siūloma praplėsti asmenų, galinčių įgyti dvigubą pilietybę, ratą, neprieštarauja tarptautinei bei Europos Sąjungos teisei.	Pritarti
17.					Kita vertus, dėl Projekto atitikties nacionalinei teisei pažymime, kad sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktomis pastabomis. Tuo pačiu norėtume pridurti, kad nustatant tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejų padaugėtų, reikėtų atsižvelgti į galimai atsirasiančias problemas dėl asmens diplomatinės gynybos vykdymo, karinės tarnybos atlikimo, mokesčių mokėjimo ir kitais klausimais.	Nepritarti	Dėl šioje pastaboje paminėtų Teisės departamento pastabų Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau yra priėmęs sprendimą, t.y. 2014 m. lapkričio 12 d. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. lapkričio 11 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP -2453 nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
18.		4			Kartu norime atkreipti dėmesį, kad Projekto 4 straipsniu papildžius įstatymo 21 straipsnį 5 punktu, tačiau panašios nuostatos neįtvirtinus Projekto 3 straipsniu siūlomame įstatymo 20¹straipsnyje, susidarytų situacija, kai įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintos aplinkybės būtų taikomos asmenims, kurie turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir siekia susigrąžinti prarastąją Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau tokios aplinkybės nebūtų taikomos tiems, kurie turėdami ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei įgiję kitos valstybės pilietybę siekia Lietuvos Respublikos pilietybę išlaikyti. Atsižvelgdami į tai, siūlytume Projekto aiškinamajame rašte pagrįsti šioms dvejoms asmenų grupėms siūlomą taikyti skirtingą reguliavimą arba tokį reguliavimą suvienodinti.	Pritarti	Projektas patikslintas – straipsnis, reglamentuojantis pilietybės išsaugojimą, papildytas sąlyga, kad Lietuvos Respublikos pilietybė neišsaugoma, jeigu yra šio įstatymo 22 straipsnio 1 – 3 punktuose nurodytų aplinkybių. 4 straipsnis. Įstatymo papildymas 9¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 9¹ straipsniu: „9¹ straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas 1. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, gali priimti sprendimą, kad ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo. 2. Pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. 3. Lietuvos Respublikos pilietybė neišsaugoma, jeigu yra šio įstatymo 22 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Vidaus reikalų ministerija	1			Siūlome papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį nauja dalimi (pildant įstatymo 2 straipsnį nauja 11¹ dalimi) ir apibrėžti Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo sąvoką, taip siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, aiškumo ir išvengiant galimo dviprasmiškumo. Pažymėtina, kad anksčiau (iki 2011 m. balandžio 1 d.) galiojusiame Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme buvo nustatytas teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimas, ši sąvoka vartota šiuo metu galiojančio įstatymo 45 straipsnyje, o įstatymo projektu nustatomas Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo instituto turinys iš esmės skiriasi nuo buvusiojo. Vertinant įstatymo projekte siūlomą reguliavimą ši sąvoka turėtų būti apibrėžta kaip Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turinčiam Lietuvos Respublikos piliečiui, kuris įgijo kitos valstybės pilietybę.	Pritarti	Projektas patikslintas pagal šį Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymą, t.y. Įstatymo 2 straipsnis papildytas nauja 11¹dalimi, kurioje ir yra apibrėžta Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo sąvoka: 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 2 straipsnį nauja 11¹dalimi ir ją išdėstyti taip: „11¹. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas – Lietuvos Respublikos pilietybės išlaikymas ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turinčiam Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę.“
2.		3			Svarstytina, ar įstatymo projektu pildomame įstatymo 7 straipsnyje, siekiant apibrėžti naują atvejį, kai Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis, tikslinga vardyti, kokiomis sąlygomis (pagrindais) asmuo, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, buvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę, ypač dėl to, kad nurodomos sąlygos (pagrindai) neapima visų galimų atvejų ir Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindų, kurie buvo nustatyti iki šio įstatymo galiojusiuose įstatymuose (pvz., jeigu asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, apsisprendęs dėl jos pagal 1989 m. lapkričio 3 d. įstatymą, įgyvendino teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pagal įstatymą, galiojusį iki 2011 m. balandžio 1 d., ir kt.). Todėl kiltų klausimas dėl minėtos nuostatos tokiems asmenims taikymo. Siūlytume keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 punkte nurodytus asmenis apibrėžti kaip asmenis, kurie išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba ji buvo grąžinta dėl to, kad turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei.	Pritarti iš dalies	Siūloma tikslinti Įstatymo 7 straipsnį iš dalies atsižvelgiant į šį Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymą (dėl formuluotės) ir į Seimo Užsienio reikalų komiteto pasiūlymą dėl pildymo 9, o ne 5 punktu: 3. straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 7 straipsnį nauju 9 punktu: „9) yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;“. 2. Buvusį 7 straipsnio 9 punktą laikyti 10 punktu.
3.		2, 4			Atsižvelgdami į tai, kad pagal įstatymo projektu siūlomą nustatyti reguliavimą Lietuvos Respublikos išsaugojimas nelaikytinas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimu, siūlome straipsniu, kuriame reglamentuojamas Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas, pildyti ne įstatymo III skyrių „Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas“, o įstatymo II skyrių „Lietuvos Respublikos piliečiai“, t. y. įstatymą pildyti ne nauju 20¹ straipsniu, o nauju 9¹straipsniu. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti papildytas įstatymo 5 straipsnis, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos piliečių ratą.	Pritarti	Projektas patikslintas atsižvelgiant į šią pastabą, t.y. įstatymas pildomas ne nauju 20¹ straipsniu, o nauju 9¹straipsniu, o taip pat pakeičiamas ir 5 straipsnis: 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Papildyti 5 straipsnį 4 punktu: „4) asmenys, išsaugoję Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šį įstatymą.“ 4 straipsnis. Įstatymo papildymas 9¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 9¹ straipsniu: „9¹ straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas 1. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, gali priimti sprendimą, kad ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo. 2. Pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. 3. Lietuvos Respublikos pilietybė neišsaugoma, jeigu yra šio įstatymo 22 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių.“
4.					Kadangi pagal įstatymo projektą asmenims, kurie yra netekę Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, Lietuvos Respublikos pilietybė būtų grąžinama nereikalaujant atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės (įstatymo projekto 4 str.), o asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė grąžinta, turi prisiekti Lietuvos Respublikai, siūlytina atitinkama išlyga papildyti įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, kurioje nustatytas reikalavimas prieš prisiekiant Lietuvos Respublikai pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą.	Nepritarti	Įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje jau yra nustatyta, kad reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnį gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai, o 7 punktas pildomas nauju punktu.
5.		13, 14			Manome, kad įstatymo projekte nustatomas reguliavimas, t. y, kad tik ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turinčiam Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę, gali būti išsaugota Lietuvos Respublikos pilietybė ir tik ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turinčiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, nereikalaujant atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, suponuoja tai, kad tokie atvejai, kaip ir Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka atvejai, turėtų būti išimtiniai ir reti. Ypatingi nuopelnai Lietuvos valstybei apibrėžiami kaip tokia asmens veikla, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. Todėl manome, kad prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ar prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo dėl to, kad asmuo turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, turėtų būti teikiamas Respublikos Prezidentui per Respublikos Prezidento kanceliariją (kaip ir prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka). Siūlome atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 11 straipsnyje dėstomo naujo 44¹ straipsnio 1 dalį, įstatymo projektą papildyti įstatymo 42 straipsnio 1 dalies pakeitimu, išdėstant jį taip: „1. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis paduodami Respublikos Prezidentui per šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigas, o prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalį – per Respublikos Prezidento kanceliariją.“, o įstatymo projekto 9 straipsnio atsisakyti.	Pritarti	Patikslinti projekto 13 ir 14 straipsniai, o Įstatymo 33 straipsnio pakeitimo atsisakyta: 13 straipsnis. Įstatymo papildymas 41¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 41¹ straipsniu: „41¹straipsnis. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo 1. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo paduodami Respublikos Prezidentui per Respublikos Prezidento kanceliariją. Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turi būti paduotas per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos. 2. Prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo Lietuvos Respublikos pilietis prideda šiuos dokumentus: 1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 2) kitos valstybės pilietybės įgijimą patvirtinantį dokumentą; 3) Lietuvos Respublikos piliečių rekomendacijas, kuriose nurodoma asmens veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje, ir kitus dokumentus, patvirtinančius jo ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei.“ 14 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis paduodami Respublikos Prezidentui per šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigas, o prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalį – per Respublikos Prezidento kanceliariją.“ 2. Papildyti 42 straipsnį 5 dalimi: „5. Ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis asmuo, kuris turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kuris po to jos neteko, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo prideda šiuos dokumentus: 1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 2) vardo ar pavardės keitimą patvirtinantį dokumentą, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti po Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo; 3) asmens turimą kitos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą; 4) Lietuvos Respublikos piliečių rekomendacijas, kuriose nurodoma asmens veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje, ir kitus dokumentus, patvirtinančius jo ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei.“
6.		15			Siūlome tikslinti įstatymo projekto 13 straipsnyje nurodytas įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas.	Pritarti	Projektas patikslintas, nustatant, kad: 15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą įgyvendinančios institucijos iki 2016 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
7.	Teisės institutas 2015-08-06				Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-2453 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas. Projektu siūloma nustatyti galimybę Lietuvos Respublikos piliečiui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir kuris įgijo kitos valstybės pilietybę, išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę. Tuo pačiu Projekto rengėjas siūlo suteikti galimybę asmeniui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir kuris turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, įgytą gimimu, supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka arba Lietuvos Respublikos pilietybė jam buvo atkurta, bet po to Lietuvos Respublikos pilietybės neteko, susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatos teisę įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės, išimties tvarka ypatingų nuopelnų pagrindu numato tik užsienio valstybės piliečiui. Manytina, kad Projektu keičiamas reglamentavimas nepažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) numatyto dvigubos pilietybės draudimo su tam tikromis išimtimis (Konstitucijos 12 straipsnis). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimuose ir 2013 m. kovo 13 d. sprendime) ne kartą akcentavo dvigubos pilietybės ribojimo reikalavimą, tačiau nekategorizavo šio principo kaip absoliutaus: 1) Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. 2) Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies formuluotė „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė. Konstitucijoje yra įtvirtintas viengubos pilietybės principas su tam tikromis atskiromis išimtimis, kurias gali nustatyti tik įstatymas[1]. Aiškinamajame rašte Projekto rengėjas atvejus, kuomet Lietuvos Respublikos pilietybė galės būti išsaugota ar grąžinta, nurodo kaip „retus, išimtinius“. Manome, kad Lietuvos Respublikos Prezidento diskrecijos, sprendžiant pilietybės klausimus, ribojimas šiuo atveju turėtų užtikrinti dvigubos pilietybės išimtinumo laikymąsi. Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime suformulavo pamatines nuostatas, į kurias privalu atsižvelgti Respublikos Prezidentui teikiant Lietuvos Respublikos pilietybę: 1) Pagal Konstitucijos 84 straipsnio 21 punktą Lietuvos Respublikos pilietybę įstatymo nustatyta tvarka teikia Respublikos Prezidentas. Ši nuostata reiškia, kad Lietuvos Respublikos pilietybės negali teikti joks kitas subjektas, kad Respublikos Prezidentas, spręsdamas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo klausimą, turi laikytis įstatymo nustatytų reikalavimų, kad Respublikos Prezidentui draudžiama suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę nesilaikant įstatymo nustatytų reikalavimų ir nustatytos tvarkos. 2) Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę Lietuvos valstybėje ir atspindi jo teisinę priklausomybę valstybinei bendruomenei – pilietinei Tautai, Respublikos Prezidentas, spręsdamas, ar asmeniui suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, turi vadovautis Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. 3) Pažymėtina, kad visi Respublikos Prezidento dekretai, taip pat ir dėl pilietybės suteikimo, yra poįstatyminiai teisės aktai. Pagal Konstituciją Respublikos Prezidento dekretas dėl pilietybės suteikimo, kaip ir kiekvienas kitas poįstatyminis teisės aktas, negali prieštarauti Konstitucijai, konstituciniams įstatymams, įstatymams. 4) Pabrėžtina, kad Pilietybės įstatymo nustatytų reikalavimų ir šio įstatymo nustatytos pilietybės suteikimo tvarkos nesilaikymas suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybę yra ne tik Pilietybės įstatymo pažeidimas, bet ir Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkto pažeidimas. Svarbu ir tai, kad Respublikos Prezidentas, svarstydamas dėl Respublikos pilietybės išlaikymo ar grąžinimo asmeniui dėl šio ypatingų nuopelnų, turėtų atsižvelgti į to asmens nuolatinius faktinius ryšius su Lietuvos Respublika. Diskutuotina, ar tokia nuostata turėtų būti įtraukta į Projektu teikiamą teisinį reguliavimą, kadangi šio, kaip ir kitų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, suformuotų Konstitucinio Teismo doktrinos, nepriklausomai nuo reglamentavimo, privalu laikytis visais pilietybės natūralizacijos klausimais. Kita vertus, pagrindinių, iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos kylančių nuostatų, įtraukimas į Projektu siūlomą reguliavimą, galėtų įnešti daugiau aiškumo ir apibrėžtumo. Šiame kontekste tikslinga sistemiškai ir analogiškai apžvelgti Respublikos Prezidento 1993-2013 m. priimtų dekretų, kuriais išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta užsienio valstybės piliečiams, statistiką. Matyti, kad po Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimu suformuotos doktrinos pilietybės natūralizacija išimties tvarka ženkliai sumažėjo[2]. Darytina prielaida, kad priėmus Projekte siūlomą reglamentavimą, Lietuvos Respublikos pilietybė dėl asmens ypatingų nuopelnų būtų išsaugota ar grąžinta tik pavieniais ir itin retais atvejais, kaip ir šiuo metu teikiant Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka užsienio valstybių piliečiams.	Pritarti
8.					Nors pilietybė, kaip savo išvadoje pažymi Europos teisės departamentas, yra nacionalinės teisės kategorija, lyginamoji šio instituto analizė leidžia suvokti pilietybės reglamentavimo tendencijas tarptautinėje erdvėje. Pastaruoju metu yra pastebimas pilietybės klausimo liberalizavimas – nuo 2000 m. vienintelė Slovakija, tarp Europos Sąjungos valstybių-narių, nustatė dvigubos pilietybės draudimą, tuo tarpu Belgija, Čekija, Latvija, Suomija, Švedija ir Vokietija įtvirtino dvigubos pilietybės institutą ar dar labiau jį liberalizavo[3]. Dalis valstybių reglamentuoja pilietybės natūralizacijos tvarką, kuria asmeniui ypatingų nuopelnų atitinkamai valstybei pagrindu suteikiama tos valstybės pilietybė. Norime atkreipti dėmesį į Austrijoje galiojančią tvarką, kuria asmeniui, turinčiam Austrijos Respublikos pilietybę, dėl jo ypatingų pasiekimų ar numatomų nuopelnų ateityje, gavus leidimą iš Austrijos valstybinių institucijų, sudaroma galimybė tapti užsienio valstybės piliečiu ir tokiu būdu turėti daugybinę pilietybę[4]. Pažymėtina, kad asmens pasiekimai turi atitikti Austrijos valstybės interesus. Tuo tarpu Vokietijoje, tokiam asmeniui pateikus prašymą dėl Vokietijos pilietybės išsaugojimo, sprendimas priimamas atsižvelgus į viešuosius ir privačius interesus, kurie pateisintų Vokietijos pilietybės išsaugojimą; kai pareiškėjas nuolat gyvena užsienyje, yra ypač svarbu, ar jis gali įrodyti esamus ryšius su Vokietija[5]. Lyginamoji analizė rodo, kad ir kitos Europos Sąjungos valstybės-narės turi panašų į Projekto rengėjo siūlomą teisinį pilietybės natūralizacijos reguliavimą. Tiek Austrijoje, tiek ir Vokietijoje tų valstybių pilietybes turintiems asmenims dėl jų ypatingų nuopelnų, atitinkančių viešąjį interesą, yra sudaryta galimybė turėti dvigubą pilietybę.	Pritarti
9.					Iš pateiktų išvadų ir pastabų matyti, kad Projektu teikiamas naujas teisinis reguliavimas ribotų dvigubos pilietybės atvejus, kaip paplitusį reiškinį, ir tokiu būdu nepažeistų dvigubos pilietybės draudimo su tam tikromis išimtimis, kylančio iš Konstitucijos 12 straipsnio. Dvigubos pilietybės atvejai ir toliau turėtų išlikti tik labai reti (atskiri).	Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

Seimo narys Algirdas Vaclovas Patackas

2014-11-11

Argumentai: pasiūlymas teikiamas siekiant tiksliau numatyti, kas yra laikoma ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei.

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį ir išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Įstatymo papildymas 20¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 20¹ straipsniu:

„20¹ straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas

1. Respublikos Prezidentas gali priimti sprendimą, kad Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo.

2. Pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. Asmuo turi pasižymėti pilietine, politine bei moraline branda bei kitomis visuotinai pripažintomis vertybėmis. Asmens veiklos sritys, už nuopelnus kuriuos išsaugojama (neprarandama) Lietuvos Respublikos pilietybė, eilės tvarka būtų krašto apsauga, ekonomika, kultūra, socialinė sritis, sportiniai pasiekimai. “

Nepritarti

Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimuose ir 2013 m. kovo 13 d. sprendime konstatavo, kad “įstatymais ar kitais teisės aktais negali būti nustatytas koks nors baigtinis nuopelnų Lietuvos valstybei, dėl kurių užsienio valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikta išimties tvarka, sąrašas”; apibendrinant nuopelnų Lietuvos valstybei, už kuriuos užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikta išimties tvarka, sampratą, šie nuopelnai turi būti ypatingi ir neabejotini nuopelnai pačiai Lietuvos valstybei; tokiais nuopelnais laikytina tokia asmens veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo, t. y. išskirtiniai darbai, kuriems buvo reikalingos ypatingos pastangos ar net pasiaukojimas ir kurie Lietuvos valstybei, visuomenei ar tam tikroms šalies gyvenimo sritims ypač naudingi; tokiais nuopelnais negali būti ateityje tikėtina veikla, reikšminga Lietuvos valstybei, tegul ir po Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo; ar asmuo turi ypatingų ir neabejotinų nuopelnų Lietuvos valstybei, kiekvienu atveju sprendžia Respublikos Prezidentas.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-03-18				*	Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo nario A. Patacko pasiūlymą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms komitetas pritarė ir patikslinant įstatymo projekto nuostatas apibrėžiant pilietybės išsaugojimo sąvoką, įvardinant turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (negrąžinimo) sąlygas, šią teisę turinčius subjektus ir jų teisinius požymius, teises ir pareigas.	Pritarti iš dalies	Nepritartina Seimo nario Algirdo Vaclovo Patacko pasiūlymui ir kai kurioms Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastaboms.
2.	Užsienio reikalų komitetas 2015-05-20	1				Argumentai: Atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabą, Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pritarti Komiteto siūlomai Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo formuluotei ir siūlo ją apibrėžti Įstatymo 2 straipsnio 10¹ dalyje, vadovaujantis LR pilietybės įgijimo institutų dėstymo logika: LR pilietybės grąžinimas būtų dėstomas paskiausiai. Vadovaujantis tokiu principu, pakeisti 2 straipsnio 16 dalies dispozicijos dėstymą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 2 straipsnį nauja 10¹dalimi ir ją išdėstyti taip: „10¹. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas – Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turinčiam Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę. 2. Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės – prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, suteikimo, atsisakymo, išsaugojimo, grąžinimo, ~~išsaugojimo~~.“	Pritarti iš dalies	Pritartina pačiam poreikiui apibrėžti Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo sąvoką. Atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymą, sąvoka apibrėžiama ne 2 straipsnio 10¹ dalyje, bet 2 straipsnio 11¹dalyje (vadovaujantis ne LR pilietybės įgijimo institutų dėstymo tvarka, bet teisėkūros taisyklėmis): 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 2 straipsnį nauja 11¹dalimi ir ją išdėstyti taip: „11¹. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas – Lietuvos Respublikos pilietybės išlaikymas ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turinčiam Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę.“ 2. Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės – prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, suteikimo, atsisakymo, grąžinimo, išsaugojimo.“
3.	Užsienio reikalų komitetas 2015-05-20	3				Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, vadovaudamasis Įstatymo dėstymo logika, siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo 7 straipsnyje po 8 p., kuriame reglamentuojamas atvejis, kai asmuo įgijo LR pilietybę išimties tvarka, 9 punkte nuosekliai dėstyti išimtį, kai LR pilietis, turėdamas ypatingų nuopelnų, gali turėti ir kitos valstybės pilietybę. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 7 straipsnį 5 9 punktu: „5) asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka arba Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta, ir kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;“ 9) yra asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta, suteikta supaprastinta tvarka arba natūralizacijos tvarka ~~arba Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta~~, ir kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;“ 2. ~~Buvusius 7 straipsnio 5, 6, 7, 8 ir 9 punktus laikyti atitinkamai 6, 7, 8, 9 ir 10 punktais.~~ Buvusį 7 straipsnio 9 punktą laikyti 10 punktu.“	Pritarti iš dalies	Siūloma tikslinti Įstatymo 7 straipsnį iš dalies atsižvelgiant į šį Seimo Užsienio reikalų komiteto pasiūlymą, t.y. dėl pildymo 9, o ne 5 punktu, o taip pat į Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymą dėl formuluotės: 3. straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 7 straipsnį nauju 9 punktu: „9) yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;“. 2. Buvusį 7 straipsnio 9 punktą laikyti 10 punktu.
4.		4				Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, vadovaudamasis Įstatymo 20 straipsnio, kuriame reglamentuojamos nuostatos dėl LR pilietybės suteikimo išimties tvarka, analogija, siūlo pagrindiniam komitetui papildyti siūlomą naują 20¹ straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo papildymas 20¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 20¹ straipsniu: „20¹ straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas 1. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, gali priimti sprendimą, kad Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo. 2. Pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. 3. Lietuvos Respublikos pilietybė neišsaugoma, jeigu yra šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.“	Pritarti iš dalies	Projektas patikslintas iš dalies atsižvelgiant į šį pasiūlymą dėl formuluotės (nepritariant siūlymui skaidyti 22 straipsnį į 2 dalis, bet pritariant dėl nuorodos į šį straipsnį) ir siūlomas nuostatas nustatant ne 20¹, bet, atsižvelgiant į Vidaus reikalų pasiūlymą - 9¹straipsnyje: 4 straipsnis. Įstatymo papildymas 9¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 9¹ straipsniu: „9¹ straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas 1. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, gali priimti sprendimą, kad ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo. 2. Pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. 3. Lietuvos Respublikos pilietybė neišsaugoma, jeigu yra šio įstatymo 22 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių.“
5.		6				Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Europos teisės departamento 3 pastabą, siūlo pagrindiniam komitetui papildomai tobulinti Įstatymo 22 straipsnį, atskirose jo dalyse numatant atvejus, kada LR pilietybė neteikiama, neišsaugoma ir negrąžinama, ir kada neteikiama ir negrąžinama. Atitinkamai pagrindinis komitetas turi pataisyti kitas su šiuo siūlomu keisti 22 straipsniu susijusias Įstatymo nuostatas ir pakeisti paskesnių Įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „~~5 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas~~ ~~Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:~~ „1. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–56 ir 78 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. 5 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstysi taip: „22 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama, neišsaugoma ir negrąžinama 1. Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka, supaprastinta tvarka, išimties tvarka neteikiama, taip pat neišsaugoma ir negrąžinama asmenims, kurie: 1) rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus; 2) rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką; 3) iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo bausti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvos Respublikoje buvo bausti už labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar išnyko teistumas už šiame punkte nurodytus nusikaltimus, ar neišnyko;. 4) 2. Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka arba supaprastinta tvarka neteikiama, taip pat negrąžinama asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.“	Pritarti iš dalies	Projektas patikslintas iš dalies atsižvelgiant į šį pasiūlymą, t.y. pritarta, kad pilietybė neišsaugoma, jeigu yra įstatymo 22 straipsnio 1 – 3 punktuose nurodytų aplinkybių. Tokia sąlyga siūloma nustatyti naujame 9¹straipsnyje, reglamentuojančiame pilietybės išsaugojimą, pateikiant nuorodą į 22 straipsnio 1 – 3 punktus (analogiškai, kaip įstatyme yra išdėstytos sąlygos dėl pilietybės atkūrimo). Nepritarta siūlymui išskaidyti 22 straipsnį į 2 dalis, nes manytina, kad yra tikslingiau kituose straipsniuose duoti nuorodas ne į jas, o į atskirus šio straipsnio punktus. 4 straipsnis. Įstatymo papildymas 9¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 9¹ straipsniu: „9¹ straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas 1. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, gali priimti sprendimą, kad ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo. 2. Pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. 3. Lietuvos Respublikos pilietybė neišsaugoma, jeigu yra šio įstatymo 22 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių.“ Atsižvelgiant į šiuos patikslinimus atitinkamai projekte yra keičiama Įstatymo 20 straipsnio 4 dalis: 5 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: 4. Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka neteikiama, jeigu yra šio įstatymo 22 ~~straipsnyje~~ straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių.
6.		8				Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, teikdamas Nr. 2 pasiūlymą, siūlo pagrindiniam komitetui redakciniu požiūriu atitinkamai pakeisti Įstatymo 26 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 6 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, ir 7 ir 9 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.“	Pritarti iš dalies	Pritartina dėl Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies patikslinimo, kaip siūlo Seimo Užsienio reikalų komitetas, tačiau taip pat tikslinama, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 10-tąją pastabą, ir šio straipsnio 2 dalis: 8 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę 1. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 – 5, ir 7 ir 9 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.“ 2. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Lietuvos Respublikos pilietis, šio įstatymo 41¹ straipsnyje nustatyta tvarka pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, laikomas pranešusiu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą. 3. Asmuo, nustatytu laiku neįvykdęs šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“
7.		10				Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui laikytis nuoseklios LR pilietybės įgijimo institutų dėstymo logikos visame Įstatyme: LR pilietybės grąžinimas būtų dėstomas paskiausiai. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 8 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas 1. ~~Papildyti 31 straipsnio 3 dalį 3 punktu~~ Pakeisti 31 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „~~3) preliminariai nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ir teikia Respublikos Prezidentui siūlymus šiais klausimais;~~ 2) preliminariai nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ir grąžinimo ir teikia Respublikos Prezidentui siūlymus šiais klausimais;“ ~~2. Buvusį 31 straipsnio 3 dalies 3 punktą laikyti 4 punktu.“~~	Pritarti	Projektas patikslintas: 10 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 31 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) preliminariai nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ir grąžinimo ir teikia Respublikos Prezidentui siūlymus šiais klausimais;“. 2. Pakeisti 31 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) raštu praneša pareiškėjams, kurių prašymai dėl pilietybės suteikimo, ar grąžinimo ar išsaugojimo netenkinami, ir nurodo atsisakymo tenkinti prašymą motyvus.“
8.		15				Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui numatyti vėlesnę Įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja ~~2015~~ 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki ~~2014~~ 2015 m. gruodžio 15 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“	Pritarti iš dalies	Pritartina dėl poreikio nustatyti vėlesnę Įstatymo įsigaliojimo datą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymą įgyvendinančios institucijos turės parengti ir priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlytina kita data: 15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą įgyvendinančios institucijos iki 2016 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
9.	Žmogaus teisių komitetas 2015-05-20				*	Siūlyti įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento ir Europos teisės departamento pastabas.	Nepritarti	2014 m. lapkričio 12 d. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. lapkričio 11 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP -2453 nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
10.	Konstitucijos komisija 2015-05-13				*	Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo Nr. 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-2453 ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Konstitucijos komisijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas: Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-2453(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas, projekto lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas

[1] SINKEVIČIUS, V. Lietuvos Respublikos pilietybė 1918-2001 metais. Vilnius, 2002. P. 168

[2] Algirdas Brazauskas: 1993 m. – 47 asmenims, 1994 m. – 127, 1995 m. – 157, 1996 m. – 65, 1997 m. – 53, 1998 m. – 37.

Valdas Adamkus: 1998 m. – 27, 1999 m. – 71, 2000 m. – 71, 2001 m. – 48, 2002 m. – 75, 2003 m. – 17.

Rolandas Paksas: 2003 m. – 9 (dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka Jurij Borisov Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai).

Dalia Grybauskaitė: 2007 m. – 1, 2008 m. – 1, 2013 m. – 1

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PARLAMENTINIŲ TYRIMŲ DEPARTAMENTAS. Daugybinės pilietybės, natūralizacijos ir pilietybės netekimo ypatumai ES valstybėse, JAV ir Izraelyje. Vilnius, 2015. P. 76

[4] STERN, J.; VALCHARS, G. Country report: Austria. EUDO Citizenship Observatory. European University Institute, Florence, Robert Schuman Centre for Advanced Studies, 2013. P. 37 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://eudo-citizenship.eu/admin/?p=file&appl=countryProfiles&f=2013-28-Austria.pdf