LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

Pagrindinio komiteto IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

DARBO KODEKSO NR. XII-2603 248 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-1607

2023-05-24 Nr. 103-P-22

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys, Rasa Petrauskienė, Gintarė Skaistė; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė; kviestieji asmenys: Vytautas Šilinskas – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Vita Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovė, Liudvika Gražulienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės patarėja; Jonas Gricius – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, Akvilė Razumienė – Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-26				Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad streikai gali būti draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, iki bus likviduojami stichinės nelaimės padariniai, paskelbta demobilizacija ar atšaukta karo, nepaprastoji padėtis, kai streikai turi ar gali turėti tiesioginę įtaką šioms aplinkybėms. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Pirma, formuluotė „gali būti draudžiami“ leidžia daryti prielaidą, kad streikai galėtų būti leidžiami net ir tada, kai jie turėtų tiesioginę įtaką keičiamame straipsnyje numatytoms aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, žodžių „gali būti“ reikėtų atsisakyti. Antra, sąlyga „kai streikai turi ar gali turėti tiesioginę įtaką šioms aplinkybėms“ yra diskutuotina. Formuluotė „gali turėti“ yra vertinamojo pobūdžio ir neaišku, kas turėtų nustatyti, kada streikas gali turėti tiesioginę įtaką. Kartu pastebėtina, kad formuluotė „tiesioginė įtaka“ praktikoje gali kelti taikymo problemų ir ginčų tiek nustatant, kas laikytina tiesiogine įtaka, tiek nustatant jos galimybę. Trečia, siūlytina įvertinti, kad anksčiau išvardinti aspektai gali lemti ir taip sudėtingos situacijos apsunkinimą bei įtakoti šios situacijos suvaldymą.	Pritarti.	Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-26				2. Įstatymo projektas tikslintinas atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus: 1) įstatymo projekto pavadinime išbrauktinas teisės akto numeris, nes keičiant kodeksus numeriai nenurodomi. Be to, žodis „ĮSTATYMAS“ turi būti rašomas atskiroje eilutėje centre; 2) įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimas turi būti patikslintas, nes šio straipsnio tekste nėra įstatymo įgyvendinimo nuostatų. Straipsnio tekste reikėtų atsisakyti kablelio. 3) projekto lyginamojo varianto tekste žodžio „Streikai“ ryškinti nereikia, nes ryškinama tik tai, kas nauja.	Pritarti.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-26				3. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomos nuostatos turėtų įtakos tiek darbuotojų, tiek darbdavių teisėms ir pareigoms, įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti suderintas su socialiniais partneriais.	Pritarti.	Trišalės tarybos išvados gautos 2022-11-29; Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada gauta 2022-12-14.
5.	Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-05-11				Įvertinę Lietuvos Respublikos darbo kodekso Nr. XII-2603 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1607 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Įvertinta.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos trišalė taryba, -2022-11-29 protokolas Nr. TTP-14				1. SVARSTYTA. Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 str. 2 dalies pataisos (Darbo kodekso Nr. XII-2603 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1607) (po 2022 m. lapkričio22 d. Trišalės tarybos posėdžio). NUTARTA. Fiksuoti, kad: 1. Profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai, įvertinę įstatymo projekte (Darbo kodekso Nr. XII-2603 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1607) pateiktą siūlymą, bendru sutarimu siūlo keisti Darbo kodekso 248 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „248 straipsnis. Streiko skelbimo draudimai 1. Draudžiama skelbti streiką greitosios medicinos pagalbos tarnybų darbuotojams ir kitiems darbuotojams, kurių teisę streikuoti riboja įstatymai. Šių darbuotojų reikalavimus sprendžia kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų nagrinėjantys organai. 2. Streikai draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, iki bus likviduojami stichinės nelaimės padariniai, paskelbta demobilizacija ar atšaukta karo, nepaprastoji padėtis. 3. Regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija, kai streikai turi ar gali turėti tiesioginę įtaką šalies nacionaliniam saugumui ir stabilumui, ministras, atsakingas už įmonės/įstaigos ekonominės veiklos rūšį, po konsultacijų su Lietuvos Respublikos trišale taryba, savo sprendimu gali atidėti streiką, bet ne ilgiau kaip iki nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos atšaukimo. Sprendimas atidėti streiką, konsultuojantis su Lietuvos Respublikos trišale taryba, turi būti peržiūrimas kas tris mėnesius. 34. Galiojant kolektyvinei sutarčiai, draudžiama skelbti streiką dėl reikalavimų ar darbo sąlygų, reglamentuotų šioje sutartyje, jeigu jų laikomasi. 4 5. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas ribojimas netaikomas kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų, kurie kyla ir yra neišspręsti šio kodekso nustatyta tvarka, vedant kolektyvines derybas dėl kolektyvinės sutarties sudarymo.“ 2. Prašyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos papildyti Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso Nr. XII-2603 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1607“ projektą bendra profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovų pozicija ir jį suderinti su kitomis ministerijomis. 2.1. Gavus pritarimą, tai laikyti bendra Lietuvos Respublikos trišalės tarybos nuomone, o nesuderinus – Lietuvos Respublikos Seimui teikti atskiras Vyriausybės bei darbdavių ir profesinių sąjungų nuomones. 3. Informuoti Lietuvos Respublikos Seimą apie 2022 m. lapkričio 29 d. neeiliniame Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdyje priimtus sprendimus dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 str. 2 dalies pataisos (Darbo kodekso Nr. XII-2603 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1607).	Pritarti iš dalies.	Komitete pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus (žr. išvados 5 dalį).
2.	Profesinė sąjunga „Solidarumas“ 2022-11-08 Nr. 10				LPS „Solidarumas“ Valdyba siūlo Darbo Kodekso 248 straipsnio pakeitimą ir išdėstyti taip: 248 straipsnis. Streiko skelbimo draudimai 1. Draudžiama skelbti streiką greitosios medicinos pagalbos tarnybų darbuotojams ir kitiems darbuotojams, kurių teisę streikuoti riboja įstatymai. Šių darbuotojų reikalavimus sprendžia kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų nagrinėjantys organai. 2. Streikai draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, iki bus likviduojami stichinės nelaimės padariniai, paskelbta demobilizacija ar atšaukta karo, nepaprastoji padėtis. 3. Mobilizacijos, nepaprastosios, karo padėties ar ekstremaliosios situacijos atveju, kai streikai turi ar gali turėti tiesioginę įtaką šioms aplinkybėms, Socialinės apsaugos ir darbo ministras savo sprendimu, po konsultacijų su Lietuvos Respublikos Trišale taryba, gali atidėti streiką neilgesniam, kaip bendram trijų mėnesių laikotarpiui. 4. Galioj ant kolektyvinei sutarčiai, draudžiama skelbti streiką dėl reikalavimų ar darbo sąlygų, reglamentuotų šioje sutartyje, jeigu jų laikomasi. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas ribojimas netaikomas kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų, kurie kyla ir yra neišspręsti šio kodekso nustatyta tvarka, vedant kolektyvines derybas dėl kolektyvinės sutarties.	Įvertinta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. gruodžio 14 d. Nr. 1251				Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. SV-S-481 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: 1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso Nr. XII-2603 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1607 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.1. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad „streikai gali būti draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, iki bus likviduojami stichinės nelaimės padariniai, paskelbta demobilizacija ar atšaukta karo, nepaprastoji padėtis, kai streikai turi ar gali turėti tiesioginę įtaką šioms aplinkybėms“. Darbuotojų teisė į streiką yra viena iš pagrindinių teisių, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad šios teisės apribojimus, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymas. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyto aiškumo principo, nes iš siūlomos nuostatos „kai streikai turi ar gali turėti tiesioginę įtaką šioms aplinkybėms“ neaišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatyta, ar streikai konkrečiu atveju turėtų „tiesioginę įtaką“ stichinės nelaimės zonose, regionuose, kuriuose paskelbta mobilizacija ar karo, nepaprastoji padėtis, ir dėl šios priežasties turėtų būti draudžiami, todėl neaišku, kaip būtų užtikrinta Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 straipsnio 2 dalies atitiktis Konstitucijos 51 straipsnio 2 daliai. Be to, Įstatymo projekte vartojama sąvoka „stichinė nelaimė“ įstatymuose neapibrėžta, o Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme vartojama sąvoka „ekstremalioji situacija“. Pažymėtina, kad mobilizacijos, nepaprastosios, karo padėties ar ekstremaliosios situacijos metu laikiną asmenų naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimą nustato Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymas ir Civilinės saugos įstatymas. Karo padėties įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje ir Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 22 straipsnio 12 punkte įtvirtintas absoliutus draudimas streikuoti valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, teritorijose, kuriose įvesta karo padėtis, o paskelbus visuotinę mobilizaciją – asmenims, įrašytiems į civilinio mobilizacinio personalo rezervą, taip pat darbuotojams, atliekantiems funkcijas, kurios reikalingos ūkio subjektams nustatytoms būtinosioms užduotims vykdyti. Respublikos Prezidento dekrete ar Seimo nutarime, kuriais paskelbta dalinė mobilizacija, gali būti nustatytas draudimas streikuoti Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 22 straipsnio 12 punkte nurodytiems asmenims. Nepaprastosios padėties įstatyme numatyta, kad Respublikos Prezidentas ar Seimas nustato asmenų naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimą Respublikos Prezidento dekrete ar Seimo nutarime, kuriais įvesta nepaprastoji padėtis, atsižvelgdamas į grėsmės konstitucinei santvarkai, visuomenės rimčiai laipsnį ir pobūdį, kitų aplinkybių ir sąlygų visumą bei galimybes greičiausiu būdu pašalinti grėsmę, sumažinti ją bei jos sukeltus padarinius, o Civilinės saugos įstatyme numatyta, kad Vyriausybė, paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, gali nustatyti asmenų naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti, tačiau teisės streikuoti apribojimas šiuose įstatymuose nenumatytas. Teisės streikuoti apribojimas reikalingas siekiant suvaldyti nepaprastąją padėtį ar ekstremaliąją situaciją, todėl teisės streikuoti, kaip ir kitų teisių bei laisvių, apribojimo sąlygos ir tvarka nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos metu turėtų būti nurodyta Nepaprastosios padėties ir Civilinės saugos įstatymuose, o Darbo kodekso 248 straipsnio 2 dalyje dėl teisės streikuoti apribojimo mobilizacijos, nepaprastosios, karo padėties ar ekstremaliosios situacijos metu turėtų būti pateikta tik nuoroda į specialius įstatymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina keisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 248 straipsnio pakeitimas Pakeisti 248 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Streiko skelbimo ribojimus mobilizacijos, nepaprastosios, karo padėties ar ekstremaliosios situacijos metu nustato mobilizaciją, nepaprastąją, karo padėtį ar ekstremaliąją situaciją reglamentuojantys įstatymai.“ 1.2. Atsižvelgiant į šio nutarimo 1 punkte nurodytą argumentą dėl sąvokos „stichinė nelaimė“ vartojimo, siūlytina tikslinti Darbo kodekso 258 straipsnį, vietoj šios sąvokos vartojant sąvoką „ekstremalioji situacija“. 2. Atkreipti Seimo dėmesį į tai, kad, pritarus šio nutarimo 1 punkte pateiktam siūlymui ir atsižvelgus į 2022 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdyje pasiektą susitarimą, turėtų būti tikslinami: 2.1. Nepaprastosios padėties įstatymo 18 straipsnis, jį papildant nauja 2 dalimi ir 18 straipsnį išdėstant taip: „18 straipsnis. Naudojimosi konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis apribojimų bei nepaprastųjų priemonių panaudojimo nustatymas 1. Naudojimosi Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35, 36 straipsniuose nustatytomis teisėmis ir laisvėmis apribojimą bei nepaprastųjų priemonių panaudojimą nustato Seimas arba Respublikos Prezidentas, vadovaudamiesi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, atsižvelgdami į grėsmės konstitucinei santvarkai, visuomenės rimčiai laipsnį ir pobūdį, kitų aplinkybių ir sąlygų visumą bei galimybes greičiausiu būdu pašalinti grėsmę, sumažinti ją bei jos sukeltus padarinius. 2. Ministras, atsakingas už jam pavestą valdymo sritį, kurioje veikia įmonė, įstaiga, kartu su institucijos, atsakingos už ekstremaliosios situacijos ar krizės valdymą, vadovu, pasikonsultavę su Lietuvos Respublikos trišale taryba, gali atidėti naudojimąsi Konstitucijos 51 straipsnyje nustatyta teise streikuoti regionuose, kuriuose paskelbta nepaprastoji padėtis, siekdami suvaldyti nepaprastąją padėtį, bet ne ilgiau kaip iki nepaprastosios padėties atšaukimo. Sprendimas atidėti streiką, pasikonsultavus su Lietuvos Respublikos trišale taryba, turi būti peržiūrimas kas tris mėnesius. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimas ir šio Įstatymo 28 straipsnyje nustatytos nepaprastosios priemonės gali būti naudojamos tik tiek, kiek to reikalauja padėties kritiškumas. Naudojimąsi kitomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis apriboti draudžiama. 4. Įvesti naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimai negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę.“ 2.2. Civilinės saugos įstatymo 8 straipsnis, jį papildant 2 dalimi ir ją išdėstant taip: „2. Ministras, atsakingas už jam pavestą valdymo sritį, kurioje veikia įmonė, įstaiga, kartu su ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu, pasikonsultavę su Lietuvos Respublikos trišale taryba, gali atidėti streiką regionuose, kuriuose paskelbta ekstremalioji situacija, siekdami likviduoti ekstremaliosios situacijos padarinius, bet ne ilgiau kaip iki ekstremaliosios situacijos atšaukimo. Sprendimas atidėti streiką, pasikonsultavus su Lietuvos Respublikos trišale taryba, turi būti peržiūrimas kas tris mėnesius.“	Pritarti.	Žr. Komiteto pasiūlymus.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2022 m. gruodžio 14 d. Nr. 1251

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo
Nr. SV-S-481 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
n u t a r i a:

1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso Nr. XII-2603 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1607 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:

1.1. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad „streikai gali būti draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, iki bus likviduojami stichinės nelaimės padariniai, paskelbta demobilizacija ar atšaukta karo, nepaprastoji padėtis, kai streikai turi ar gali turėti tiesioginę įtaką šioms aplinkybėms“.

Darbuotojų teisė į streiką yra viena iš pagrindinių teisių, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad šios teisės apribojimus, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymas. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyto aiškumo principo, nes iš siūlomos nuostatos „kai streikai turi ar gali turėti tiesioginę įtaką šioms aplinkybėms“ neaišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatyta, ar streikai konkrečiu atveju turėtų „tiesioginę įtaką“ stichinės nelaimės zonose, regionuose, kuriuose paskelbta mobilizacija ar karo, nepaprastoji padėtis, ir dėl šios priežasties turėtų būti draudžiami, todėl neaišku, kaip būtų užtikrinta Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 straipsnio 2 dalies atitiktis Konstitucijos 51 straipsnio 2 daliai. Be to, Įstatymo projekte vartojama sąvoka „stichinė nelaimė“ įstatymuose neapibrėžta, o Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme vartojama sąvoka „ekstremalioji situacija“.

Pažymėtina, kad mobilizacijos, nepaprastosios, karo padėties ar ekstremaliosios situacijos metu laikiną asmenų naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimą nustato Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymas ir Civilinės saugos įstatymas.

Karo padėties įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje ir Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 22 straipsnio 12 punkte įtvirtintas absoliutus draudimas streikuoti valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, teritorijose, kuriose įvesta karo padėtis, o paskelbus visuotinę mobilizaciją – asmenims, įrašytiems į civilinio mobilizacinio personalo rezervą, taip pat darbuotojams, atliekantiems funkcijas, kurios reikalingos ūkio subjektams nustatytoms būtinosioms užduotims vykdyti. Respublikos Prezidento dekrete ar Seimo nutarime, kuriais paskelbta dalinė mobilizacija, gali būti nustatytas draudimas streikuoti Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 22 straipsnio 12 punkte nurodytiems asmenims.

Nepaprastosios padėties įstatyme numatyta, kad Respublikos Prezidentas ar Seimas nustato asmenų naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimą Respublikos Prezidento dekrete ar Seimo nutarime, kuriais įvesta nepaprastoji padėtis, atsižvelgdamas į grėsmės konstitucinei santvarkai, visuomenės rimčiai laipsnį ir pobūdį, kitų aplinkybių ir sąlygų visumą bei galimybes greičiausiu būdu pašalinti grėsmę, sumažinti ją bei jos sukeltus padarinius, o Civilinės saugos įstatyme numatyta, kad Vyriausybė, paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, gali nustatyti asmenų naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti, tačiau teisės streikuoti apribojimas šiuose įstatymuose nenumatytas. Teisės streikuoti apribojimas reikalingas siekiant suvaldyti nepaprastąją padėtį ar ekstremaliąją situaciją, todėl teisės streikuoti, kaip ir kitų teisių bei laisvių, apribojimo sąlygos ir tvarka nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos metu turėtų būti nurodyta Nepaprastosios padėties ir Civilinės saugos įstatymuose, o Darbo kodekso 248 straipsnio 2 dalyje dėl teisės streikuoti apribojimo mobilizacijos, nepaprastosios, karo padėties ar ekstremaliosios situacijos metu turėtų būti pateikta tik nuoroda į specialius įstatymus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina keisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 248 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 248 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Streiko skelbimo ribojimus mobilizacijos, nepaprastosios, karo padėties ar ekstremaliosios situacijos metu nustato mobilizaciją, nepaprastąją, karo padėtį ar ekstremaliąją situaciją reglamentuojantys įstatymai.“

1.2. Atsižvelgiant į šio nutarimo 1 punkte nurodytą argumentą dėl sąvokos „stichinė nelaimė“ vartojimo, siūlytina tikslinti Darbo kodekso 258 straipsnį, vietoj šios sąvokos vartojant sąvoką „ekstremalioji situacija“.

2. Atkreipti Seimo dėmesį į tai, kad, pritarus šio nutarimo 1 punkte pateiktam siūlymui ir atsižvelgus į 2022 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdyje pasiektą susitarimą, turėtų būti tikslinami:

2.1. Nepaprastosios padėties įstatymo 18 straipsnis, jį papildant nauja 2 dalimi ir 18 straipsnį išdėstant taip:

„18 straipsnis. Naudojimosi konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis apribojimų bei nepaprastųjų priemonių panaudojimo nustatymas

1. Naudojimosi Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35, 36 straipsniuose nustatytomis teisėmis ir laisvėmis apribojimą bei nepaprastųjų priemonių panaudojimą nustato Seimas arba Respublikos Prezidentas, vadovaudamiesi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, atsižvelgdami į grėsmės konstitucinei santvarkai, visuomenės rimčiai laipsnį ir pobūdį, kitų aplinkybių ir sąlygų visumą bei galimybes greičiausiu būdu pašalinti grėsmę, sumažinti ją bei jos sukeltus padarinius.

2. Ministras, atsakingas už jam pavestą valdymo sritį, kurioje veikia įmonė, įstaiga, kartu su institucijos, atsakingos už ekstremaliosios situacijos ar krizės valdymą, vadovu, pasikonsultavę su Lietuvos Respublikos trišale taryba, gali atidėti naudojimąsi Konstitucijos 51 straipsnyje nustatyta teise streikuoti regionuose, kuriuose paskelbta nepaprastoji padėtis, siekdami suvaldyti nepaprastąją padėtį, bet ne ilgiau kaip iki nepaprastosios padėties atšaukimo. Sprendimas atidėti streiką, pasikonsultavus su Lietuvos Respublikos trišale taryba, turi būti peržiūrimas kas tris mėnesius.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimas ir šio Įstatymo 28 straipsnyje nustatytos nepaprastosios priemonės gali būti naudojamos tik tiek, kiek to reikalauja padėties kritiškumas. Naudojimąsi kitomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis apriboti draudžiama.

4. Įvesti naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimai negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę.“

2.2. Civilinės saugos įstatymo 8 straipsnis, jį papildant 2 dalimi ir ją išdėstant taip:

„2. Ministras, atsakingas už jam pavestą valdymo sritį, kurioje veikia įmonė, įstaiga, kartu su ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu, pasikonsultavę su Lietuvos Respublikos trišale taryba, gali atidėti streiką regionuose, kuriuose paskelbta ekstremalioji situacija, siekdami likviduoti ekstremaliosios situacijos padarinius, bet ne ilgiau kaip iki ekstremaliosios situacijos atšaukimo. Sprendimas atidėti streiką, pasikonsultavus su Lietuvos Respublikos trišale taryba, turi būti peržiūrimas kas tris mėnesius.“

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymus.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijos pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 14 d. išvadoje Nr. 1251 pateiktus pasiūlymus, Seimo plenariniame posėdyje kartu su šiuo įstatymo projektu turi būti svarstomi susiję Nepaprastosios padėties įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP- 2792 bei Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2793.

7.2. Komiteto pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2023-05-24	1			Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 14 d. išvadoje (protokolo Nr. 1251) pateiktą pasiūlymą Nr. 1.1. pakeisti įstatymo projektą, siūlome atitinkamai tikslinti įstatymo projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 248 straipsnio pakeitimas Pakeisti 248 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Streikai gali būti draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, iki bus likviduojami stichinės nelaimės padariniai, paskelbta demobilizacija ar atšaukta karo, nepaprastoji padėtis, kai streikai turi ar gali turėti tiesioginę įtaką šioms aplinkybėmis Streiko skelbimo ribojimus mobilizacijos, nepaprastosios, karo padėties ar ekstremaliosios situacijos metu nustato mobilizaciją, nepaprastąją, karo padėtį ar ekstremaliąją situaciją reglamentuojantys įstatymai“.	Pritarti.
2.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2023-05-24	N2			Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 14 d. išvadoje (protokolo Nr. 1251) 1 punkte nurodytą argumentą dėl sąvokos „stichinė nelaimė“ vartojimo, siūlytina tikslinti Darbo kodekso 258 straipsnį, vietoj šios sąvokos vartojant sąvoką „ekstremalioji situacija“. Todėl siūlome įstatymą papildyti nauju 2 straipsniu, esamą 2 straipsnį atitinkamai laikyti 3 straipsniu. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 258 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 258 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „258 straipsnis. Lokauto draudimas Draudžiama skelbti lokautą greitosios medicinos pagalbos tarnybose, ~~stichinės nelaimės~~ ekstremaliosios situacijos zonose, taip pat regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, taip pat viešojo administravimo įstaigose ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.“	Pritarti.
3.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2023-05-24	3			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūloma įsigaliojimo data jau praėjo – siūlome tikslinti įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnį laikyti 3 straipsniu, jį patikslinti ir išdėstyti taip: „2 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ~~ir įgyvendinimas~~ Šis įstatymas, įsigalioja 20224 m. ~~liepos~~ sausio 1 d.“	Pritarti.
4.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2023-05-24				Argumentai: Papildžius įstatymo projektą nauju 2 straipsniu, kuriuo keičiamas Darbo kodekso 258 straipsnis, atitinkamai turi būti pakeistas pavadinimas. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO ~~NR. XII-2603~~ 248 IR 258 STRAIPSNIOŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS„	Pritarti.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis

Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė