AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. XIII-198 5 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 56 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra susijusi su konstituciniu teisingumo principu ir reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant inter alia į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją; pagal Konstituciją netoleruotinas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų nustatyti vienodi ar iš esmės nesiskiriantys atlyginimo dydžiai skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimas).
Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įvedus etatinį darbo apmokėjimą išaiškėjo tam tikri etatinio darbo apmokėjimo taikymo trūkumai. Iš dalies nepasiteisino ir lūkesčiai, kad etatinis darbo apmokėjimas leis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir mokytojams atlyginti už visus mokyklos bendruomenei atliekamus darbus. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikto tyrimo duomenimis, vidutiniškai etatas augo nuo 0,7 iki 0,77, labiausiai – jauniems mokytojams. Mokytojai miestų mokyklose pradėjo vidutiniškai dirbti 0,13 didesniu etatu.
Pedagogų darbo apmokėjimo sistema turi motyvuoti mokytojus siekti geresnių darbo rezultatų. Nuo mokytojų darbo kokybės priklauso, kokias žinias ir patirtį įgis mokiniai mokykloje.
Teikiamomis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 5 priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektas) pataisomis siekiama aiškiau apibrėžti bendrus pedagogų darbo krūvio principus: nustatyti aiškesnę ir paprastesnę etatinio darbo užmokesčio struktūrą, lengvesnį etatinio apmokėjimo taikymą mokyklose, užtikrinti galimybę mažinti atotrūkį tarp skirtingo lygmens mokyklų.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Švietimo įstatymo projektas) siekiama įteisinti, kad bendrieji ugdymo planai būtų atnaujinami kas ketverius metus iki einamųjų metų gegužės 1 d.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. atlyginimai mokytojams buvo pradėti skaičiuoti už etatą, o ne už atskiras valandas. Mokytojo etatą sudaro 1512 metinių valandų, kurios apmokamos vienodu valandiniu įkainiu. Darbo laikas skirstomas į tris dalis: pirma, kontaktinės valandos (pamokos, konsultacijos, būreliai ir kt.); antra, nekontaktinės valandos (pasiruošimas pamokoms, pasiekimų vertinimas, profesinis tobulėjimas); ir trečia, darbas mokyklos bendruomenei (darbas su mokyklos socialiniais partneriais, vadovavimas klasei ir kt.).
Etatinis darbo užmokestis taikomas visiems bendrojo ugdymo mokyklų, profesinių mokyklų ir neformaliojo švietimo mokytojams. Darbo užmokestis priklauso nuo bendro dirbamų valandų skaičiaus, darbo stažo ir kvalifikacinės kategorijos.
Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo mokymo planai tvirtinami tik dvejiems metams.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektu siūloma aiškiau apibrėžti bendrus pedagogų darbo krūvius, vietoj trijų nustatyti dviejų kategorijų mokytojų veiklas: pirma, skirtas kontaktinėms valandoms bei kitoms veikloms, susijusioms su ugdymo plano įgyvendinimu; ir antra, tas, kurios skiriamos profesiniam tobulėjimui ir veiklai mokyklos bendruomenei. Stiprinant socialinį dialogą, į sprendimo priėmimo procesus siūloma įtraukti Švietimo tarybą ir pedagogų rengimo centrus. Siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.
Taip pat siekiant sureguliuoti atotrūkį tarp skirtingų ugdymo mokymo programų siūloma įtvirtinti, kad Vyriausybė nustato svertinį koeficientą nuo 2020 m. sausio 1 d. Įstatymo nuostatuose įtvirtinama, kad Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina darbo grafiko sudarymo taisykles, apibrėžia veiklas, susijusias su bendruomene, bei profesinio tobulėjimo veiklas.
Įstatyme taip pat apibrėžiami savaitės darbo valandų apskaičiavimo pagrindiniai principai, išlaikant metinį suminį valandų skaičių.
Naujomis Švietimo įstatymo nuostatomis siūloma atnaujinti ir tvirtinti ugdymo planus kas ketverius metus iki einamųjų metų gegužės 1 d.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma. Atsižvelgus į Pasaulio banko bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, apibrėžus pedagogų darbo valandų paskirstymo principus, sistema taps paprastesnė ir skaidresnė, sumažins įtampą ir išsaugos pagarbą mokytojams bei jų tiesioginiam darbui.
6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Įstatymo įgyvendinimui Vyriausybė turės nustatyti valandų koeficientus pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), o švietimo ir mokslo ministerija turės parengti Darbo grafiko sudarymo taisykles, kartu su Švietimo taryba reglamentuoti veiklas, susijusias su mokyklos bendruomene, suderinus su Pedagogų rengimo centrais, apibrėžti profesinio tobulėjimo veiklas.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisę.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
Vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija iki 2019 m. liepos 1 d. turės parengti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymų projektų priėmimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymų projektai parengti konsultuojantis su švietimo srities profesinėmis sąjungomis, švietimo ekspertais, Seimo nariais, Švietimo ir mokslo ministerija.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis
Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai: ,,pedagogų darbo valandos“, ,,kontaktinės valandos“, ,,nekontaktinės valandos“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė