LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Sveikatos reikalų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO NR. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 35¹, 59¹, 68¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR ĮSTATYMO PAPILDYMO AŠTUNTUOJU¹ SKIRSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1744

2018-05-23  Nr. 111-P-21

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, komiteto nariai I. Degutienė
D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus.

Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, R. Griciūtė, B. Sesickienė, padėjėja S. Šimonienė.

Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė G. Krukienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vedėja M. Domeikienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento  Farmacinės veiklos skyriaus vedėja G. Bobelienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento Farmacinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė A. Zlatkienė, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos viršininko pavaduotojas Ž. Martinėnas, Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė J. Kulberkienė, Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė K. Nemaniūtė-Gagė, Vaistų gamintojų asociacijos direktorė R. Bričkienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorė A. D. Gaižauskienė, Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas E. Tarasevičius, asociacijos „Lietuvos pacientų forumas“ valdybos pirmininkė. I. Drėgvienė, Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ vadovė D. Žaromskienė, UAB vaistinės „Valerijonas“ direktorė A. Girdenienė, Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė L. Ganatauskienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinio direktoriaus patarėjas L. Griškevičius, Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vadovė B. Brasiūnienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-12	1	1, 2		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis siūloma papildyti keičiamo Farmacijos įstatymo 2 straipsnį 5^41 bei 54^2 dalimis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnis 54^1 dalimi buvo papildytas 2017 m. gruodžio 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-937. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo įstatymo 2 straipsnis turėtų būti pildomas 54^2 ir 54^3 dalimis.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-12	1	1		2. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnį siūloma papildyti dalimi, nustatančia, kad vaistinio preparato dozuotė yra vaistinio preparato vienetas (tabletė, kapsulė, ampulė ir kt.), turintis tam tikrą veikliosios medžiagos kiekį. Pažymėtina, kad šiame apibrėžime vartojama formuluotė „turintis tam tikrą veikliosios medžiagos kiekį“ yra ir perteklinė, ir neinformatyvi. Atkreiptinas dėmesys, kad bet kokiame vaistinio preparato kiekyje (dozuotėje, vienkartėje dozėje, vienkartės dozės dalyje) visada yra tam tikras kiekis veikliosios medžiagos. Galbūt turimas omenyje ne bet koks veikliosios medžiagos, o būtinas (pakankamas), tam tikrą farmacinę formą ir (ar) stiprumą atitinkantis, tam tikram farmaciniam poveikiui reikalingas veikliosios medžiagos kiekis. Atsižvelgiant į tai, sąvokos „vaistinio preparato dozuotė“ apibrėžimas tikslintinas.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-12	2	3		3. Projekto 2 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 8 straipsnio 12^1 dalyje esančią nuostatą siūlome dėstyti ne kaip abstrakčią, į jokį konkretų adresatą nenukreiptą nuostatą dėl parduotų vaistinių preparatų negrąžinimo ir nekeitimo, o kaip imperatyvų draudimą valstybės prižiūrimą farmacinę veiklą vykdantiems subjektams priimti atgal iš gyventojų ir (ar) keisti jų įsigytus vaistinius preparatus. Vertinant šią nuostatą, svarstytina, ar Administracinių nusižengimo kodekso 66 straipsnis, reglamentuojantis atsakomybę už farmacijos praktikos ir su vaistais (vaistiniais preparatais) ar veikliosiomis medžiagomis susijusios veiklos sąlygų pažeidimus, neturėtų būti papildytas nauja nusižengimo sudėtimi, numatančia atsakomybę už šio draudimo (priimti grąžinamus ar pakeisti vaistinius preparatus) nesilaikymą.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 8 straipsnį 12^1 dalimi: „12^1. Vaistinėse Vaistinėms ir vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse įmonėms draudžiama priimti atgal iš gyventojų ir (ar) keisti jų įsigyti vaistiniai preparatai vaistinius preparatai negrąžinami ir nekeičiami įsigytus vaistinius preparatus.“ Keisti Administracinių nusižengimo kodekso 66 straipsnį, reglamentuojantį atsakomybę už farmacijos praktikos ir su vaistais (vaistiniais preparatais) ar veikliosiomis medžiagomis susijusios veiklos sąlygų pažeidimus, netikslinga. Jei vaistinė nevykdys šio reikalavimo, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, vadovaudamasi Administracinių nusižengimų kodekso 66 straipsnio 8 dalimi galės skirti baudą vaistinės farmacinės veiklos vadovui, kuris privalo užtikrinti, kad vaistinės farmacinė veikla būtų vykdoma pagal Farmacijos įstatymo nustatytus reikalavimus. Jei mažmeninė prekybos įmonė pažeis minėtus reikalavimus, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, galės  stabdyti jos teisę parduoti vaistinius preparatus už Farmacijos įstatymo 41^6 straipsnio 1 dalies 1 punkte pareigos nevykdymą.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-12	3	1		4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad vaistinių preparatų gamybos licenciją, didmeninio platinimo licenciją ar vaistinės veiklos licenciją gali būti išduodamos tik juridiniams asmenims. Šia nuostata siekiama pakeisti šiuo metu galiojančią nuostatą, kad minėtosios licencijos gali būti išduodamos ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų padaliniams, užsienio valstybių juridinių asmenų ir kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje. Nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nuostatų nėra aišku, kodėl licencijos negalės būti išduodama kitiems ūkio subjektams, teisės aktų nustatyta tvarka vykdantiems veiklą Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad Licencijavimo pagrindų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“, nustatyta, kad ūkio subjektu, t. y. subjektu kuriam gali būti išduodama licencija, laikomas ūkio subjektas, kaip jis apibrėžtas Viešojo administravimo įstatyme. Tuo tarpu minėto įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektu laikomas fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis teisės aktų reglamentuojamą ūkinę veiklą, kurią prižiūri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą subjektai. Taip pat pažymėtina, kad ir galiojančiose farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1191, nustatyta, kad šios taisyklės nustato licencijų išdavimo Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, užsienio valstybių juridinių asmenų ir kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje tvarką. Atsižvelgiant į tai, siūlytume neatsisakyti galiojančios nuostatos, pagal kurią licencijuojama farmacijos veikla gali užsiimti ne tik Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys. Dėl analogiškų motyvų ginčytina ir projekto nuostata, numatanti, kad vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmone galėtų būti laikomas tik Lietuvos Respublikos juridinis asmuo (kaip nustatyta projekto 1 straipsnio 3 dalimi pildomoje naujoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 69^1 dalyje).	Nepritarti	Projektu nesusiaurinama galiojanti nuostata. Trumpinys juridinis asmuo įtvirtintas Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje (2017 m. lapkričio 16 d. priimtame Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 61, 62, 64, 65 straipsnių ir priedo pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-738 16 straipsnio pakeitimo įstatyme).
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-12	5	1		5. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje minimos dienos stacionaro paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau atkreipiame dėmesį, kad nei keičiamame įstatyme, nei Sveikatos sistemos įstatyme, nei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nėra apibrėžta, kas laikoma dienos stacionaro paslaugomis (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje tik nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos pagal paslaugų teikimo laiką ir vietą skirstomos į ambulatorines, stacionarines bei mišrias). Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytume įstatyminiu lygmeniu įtvirtinti „dienos stacionaro paslaugų“ ar „dienos stacionaro asmens sveikatos priežiūros įstaigų“ sąvokos turinį.	Nepritarti	Sąvokų „dienos stacionaro paslaugų“ ir „dienos stacionaro asmens sveikatos priežiūros įstaigų“ apibrėžimai nėra Farmacijos įstatymo reguliavimo dalykas. Farmacijos įstatymas reglamentuoja farmacinę veiklą, tačiau nereglamentuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiklos.   Atkreiptinas dėmesys, kad šis terminas yra vartojamas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 45 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15(2), 15(3) straipsniais įstatyme Nr. XII-2538. Manytume, kad siūlymas apibrėžti minėtą sąvoką  turėtų būti svarstomas keičiant Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-12	5	1		6. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje po žodžio „teikia“ reikėtų įrašyti žodį „ir“, nes dabartinė siūloma formuluotė suponuoja, kad šis sakinys taikomas tik toms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios teikia išimtinai tik dienos stacionaro paslaugas. Be to, mūsų nuomone, šiame sakinyje žodis „ir“ turi būti įrašytas vietoj žodžio „tik“, nes siūloma formuluotė suponuoja, kad ir dienos stacionaro paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos ligoninės vaistinė nebegalės vykdyti kitos su vaistiniais preparatais susijusios veiklos, o tik parduoti (išduoti) kompensuojamuosius vaistinius preparatus dienos stacionare gydomiems pacientams.	Pritarti
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-12	6			7. Derinant projekto 5 straipsniu keičiamos įstatymo 35 straipsnio 5 dalies paskutinįjį sakinį su įstatymo 35^1 dalimi, nustatančioje vaistinių preparatų siūlymo parduoti gyventojams nuotoliniu būdu reikalavimus, turėtų būti patikslinta ir Farmacijos įstatymo 35^1  straipsnio 1 dalis, joje po žodžio „išskyrus“ įrašant žodžius „ligonines vaistines ir“.	Pritarti
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-12	7			8. Projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^2 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad Vaistinis preparatas įrašomas į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, jei „vaistinio preparato pakuotėje yra mažiausias to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir vaistinio preparato farmacinės formos vaistinio preparato dozuočių kiekis“. Atkreipiame dėmesį, kad siūloma formuluotė stokoja aiškumo. Tuo atveju, jei siekiama nustatyti, kad į minėtą sąrašą bus įrašomas vienintelio gamintojo vaistinis preparatas, t. y. tik to gamintojo, kurio vaistinio preparato dozuočių kiekis bus mažiausias rinkoje, nuostata keltų abejonių. Viena vertus, tokia nuostata nepagrįstai apribotų konkurenciją ir galimai skatintų nelogišką konkurenciją – gaminti kuo mažesnės dozuotės vaistinius preparatus, kad tik šiais preparatais būtų prekiaujama mažmeninės prekybos įmonėse. Kita vertus, svarstytina, ar tokia nuostata nepažeistų vartotojų interesų, kai jiems būtų parduodami galimai per mažos dozuotės vaistinės preparatai, kurių reikėtų suvartoti daugiau vienetų, kad būtų pasiektas laukiamas efektas. Tuo atveju, jei toks reguliavimo tikslas nesiekiamas, reguliavimas turėtų būti tobulinamas, kad būtų aiški jo esmė ir taikymo apimtis. Manytina, kad turėtų būti aiškiai nustatyta, kad į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą turėtų būti įrašomi visų gamintojų to paties bendrinio pavadinimo mažiausios dozuotės vaistiniai preparatai. Kartu atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekte aptariami tik vaistinių preparatų įrašymo į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, klausimai, tačiau nereguliuojami vaistinių preparatų išbraukimo iš šio sąrašo klausimai ir su išbraukimu susijusios problemos. Pavyzdžiui, nėra aišku, ar tuo atveju, jei atsirastų mažesnės dozuotės vaistinis preparatas nei įrašytas į sąrašą, ar tokiu atveju, anksčiau įrašytas preparatas turėtų būti išbraukiamas. Ar tokiu atveju didesnės dozuotės preparatus reikėtų išimti iš prekybos ir kokie asmenys turėtų kompensuoti dėl to atsiradusius nuostolius ir kt. klausimai.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41^2 straipsnis. Vaistinio preparato įrašymas į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą sąrašas. 1. Vaistinis preparatas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įrašomas į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, jei atitinka visas šias sąlygas: 1) yra nereceptinis vaistinis preparatas; 2) vaistinio preparato pakuotėje yra mažiausias to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir vaistinio preparato farmacinės formos vaistinio preparato dozuočių kiekis; 3) 2) į vaistinio preparato sudėtį įeina tik viena veiklioji medžiaga. Šis kriterijus netaikomas tradiciniams augaliniams preparatams ir homeopatiniams vaistiniams preparatams, registruotiems taikant supaprastintą registracijos procedūrą; 4) vaistinis preparatas pagal ATC (anatominę-terapinę-cheminę) vaistų klasifikaciją turi kodą, prasidedantį N02B, M01AE, N07BA, R02AA, D08A, A07DA03, R06AX13 arba A02BC; 5) 3) vaistinis preparatas nėra yra skirtas tik suaugusiems ir (ar) vaikams iki nuo 12 metų; 6) 4) vaistinio preparato, vartojamo per burną, sudėtyje nėra etanolio.; 5) jeigu vaistinio preparato pakuotės pagal šio įstatymo 8 straipsnio 8^1 dalies 2 punktą neturi būti su apsaugos priemonėmis; 6) vaistinis preparatas pagal ATC (anatominę-terapinę-cheminę) vaistų klasifikaciją turi kodą N02BA01, N02BE01, M01AE01 ar M01AE02 arba kodą, prasidedantį A02BC ir kurio to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir vaistinio preparato kietos per burną vartojamos farmacinės formos vaistinio preparato pakuotėje yra mažiausias vaistinio preparato dozuočių kiekis; 7) vaistinis preparatas pagal ATC (anatominę-terapinę-cheminę) vaistų klasifikaciją turi kodą R01AC03, R06AX13, R06AX26, R06AE07, R06AX27, R06AE09, R06AX22, R06AX18, R06AX29, R06AX28 ar R06AX25 arba kodą prasidedantį N07BA ar R02AA ir kurio to paties bendrinio pavadinimo vaistinio preparato pakuotėje yra mažiausias veikliosios medžiagos kiekis;1 8) vaistinis preparatas pagal ATC (anatominę-terapinę-cheminę) vaistų klasifikaciją turi kodą, prasidedantį D08A. 2. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba kiekvieną ketvirtį peržiūri Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą ir jei į šį sąrašą įrašyti vaistiniai preparatai nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų arba atsiranda nauji vaistiniai preparatai, atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, iki kito ketvirčio pirmos dienos pakeičia Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą.“
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-12	7			9. Projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^3 straipsnio 2 dalies  1 punkto b papunktyje numatyta, kad mažmeninės prekybos vaistiniais preparatais veiklos vietos negali būti įrengtos kultūros įstaigose. Pažymėtina, kad galiojantys įstatymai nei apibrėžia pačios sąvokos „kultūros įstaiga“ turinį, nei kitaip priskiria tam tikrą veiklą vykdančias įstaigas kultūros įstaigos statusą turinčių įstaigų kategorijai. Todėl manytina, kad aptariamame keičiamo įstatymo punkte reikėtų aiškiai nurodyti kokiose įstaigose (muziejuose, kultūros centruose, bibliotekose ir kt.) negali būti pardavinėjami vaistiniai preparatai. Kartu atkreipiame dėmesį, kad teikiamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, nes nuo jo turinio priklausys, ar asmuo gali realizuoti savo teisę į prekybą. Todėl vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, kad visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimti turi būti nustatytas aiškiai ir tik įstatymuose, analizuojamame punkte atsisakytina žodžių skliaustuose „(interneto klubuose ir pan.)“. Visi teikiamo draudimo aspektai turi būti aiškūs, be to įstatyme turi būti įtvirtintas baigtinis sąrašas. To, kaip turėtų būti sureguliuotas siūlomas draudimas, pavyzdžiu galėtų būti laikomas Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnis.	Pritarti
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-12	7			10. Projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^3 straipsnio 2 dalies  4 punkte prieš skaičių „6“ įrašytini žodžiai „ne mažiau kaip“. Analogiška pastaba taikytina ir pildomo įstatymo 41^5 straipsnio 3 daliai, žodžius „ne mažiau kaip“ įrašant po žodžio „kreiptis“.	Pritarti
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-12	7			11. Atsižvelgiant į tai, kad vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms teisė parduoti vaistinius preparatus sustabdoma tuo atveju, jei nesumokėta valstybės rinkliava (pildomo įstatymo 41^4 straipsnio 1 dalies  5 punktas) bei siekiant teisinio aiškumo dėl pareigos juridiniam asmeniui, siekiančiam būti įrašytam į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą, sumokėti valstybės rinkliavą, pildomo įstatymo 41^3 straipsnio 4 dalis, numatanti privalomus pateikti dokumentus, turėtų būti papildyta nuostata, numatančia, be kita ko, ir valstybės rinkliavos sumokėjimą. Analogiško turinio pastabos taikytina ir pildomo įstatymo 41^3 straipsnio 5 daliai.	Nepritarti	Įstatymo projekto 41^4 str. 1 dalies 4 punkte nurodytas stabdymo pagrindas „<...> jei nesumokėta valstybės rinkliava, jei ji turėjo būti sumokėta, ir per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdė reikalavimo ištaisyti šį trūkumą ir (ar) nepateikė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šių trūkumų pašalinimą įrodančių dokumentų.“ Taip pat to paties straipsnio  3 d. numatytas įspėjimas apie nustatytus trūkumus (taip pat ir dėl rinkliavos nesumokėjimo) bei laikas jiems pašalinti. Todėl sumokėti rinkliavą iš anksto neturi būti reikalaujama. D modelio esmė yra ta, kad pakanka deklaracijos ir įsipareigojimų (pateikti dokumentus ar sumokėti rinkliavą), kad galėtum pradėti veiklą. Tačiau tuo neužkertamas kelias sumokėti rinkliavą deklaracijos pateikimo metu ar iki jos pateikimo.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-12	7			12. Projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad juridinis asmuo laikomas įrašytu į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą kitą dieną po deklaracijos, kurioje pateikiami sveikatos apsaugos ministro nustatyti duomenys ir kuria deklaruojama atitiktis šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams. Vertinant šią nuostatą, visų pirma, nėra aišku, kokie sveikatos apsaugos ministro nustatyti duomenys, nenumatyti pačiame įstatyme, papildomai turi būti nurodyti deklaracijoje. Pažymėtina, kad su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Šiuo atveju įstatymu nustatomas teisinis reguliavimas, kurio pagrindu juridinių asmenų teisė būti įrašytu į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą vieną iš elementų - reikalingų pateikti duomenų turinį, nustatytų poįstatyminis teisės aktas. Atsižvelgiant į tai, informacija ar duomenys, kurie turi būti pateikiami deklaracijoje, turi būti aptarti pačiame įstatyme. Antra, nėra aišku, kodėl deklaracijos duomenis pavedama nustatyti sveikatos apsaugos ministrui, kai visi reikalingi dokumentai bei kita informacija yra nustatoma Vyriausybės tvirtinamose Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse. Trečia, ši nuostata tikslintina, nustatant, kad juridinis asmuo laikomas įrašytu į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą kitą dieną po deklaracijos, kuria deklaruojama atitiktis šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams, ir Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse nurodytų reikalingų dokumentus, patvirtinančių atitiktį minėtiesiems reikalavimams, pateikimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai dienos, o tuo atveju jei dokumentai nepateikiami kartu su deklaracija, jie turi būti pateikti per 30 dienų nuo deklaracijos pateikimo dienos). Analogiško turinio pastabos taikytinos ir pildomo įstatymo 41^3 straipsnio 5 dalies nuostatoms.	Nepritarti	Farmacijos įstatymo 41^4 str. 1 dalies 3 punkte nurodytas stabdymo pagrindas „<...> kai vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė per šio įstatymo 41^3 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nepateikė įrašyti į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą reikalingų dokumentų, jei jų nebuvo pateikusi kartu su juridinio asmens deklaracija, pateikė ne visus, netinkamai įformintus įrašyti į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą reikalingus dokumentus ir (ar) juose, įskaitant ir deklaraciją, pateikė ne visą ir (ar) netikslią informaciją ir per šio straipsnio  3 dalyje nurodytą terminą neįvykdė reikalavimo ištaisyti šiuos trūkumus ir (ar) nepateikė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šių trūkumų pašalinimą įrodančių dokumentų.“ Taip pat to paties straipsnio  3 d. numatytas įspėjimas apie nustatytus trūkumus (taip pat ir dėl rinkliavos nesumokėjimo) bei laikas jiems pašalinti. Todėl negali būti reikalaujama pateikti visų dokumentų iš anksto. D modelio esmė yra ta, kad pakanka deklaracijos ir įsipareigojimų (pateikti dokumentus), kad galėtum pradėti veiklą. Tačiau tuo neužkertamas kelias pateikti visus dokumentus deklaracijos pateikimo metu ar iki jos pateikimo.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-12	7			13. Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant į tai, kad pildomo įstatymo 41^4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai nustato beveik identiškus vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymo pagrindus, šiuos punktus siūlome sujungti į vieną, reglamentuojantį dokumentų nepateikimo bei nepilno, netinkamo ar netikslaus jų įforminimo atvejus.	Pritarti
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-12	7			14. Pildomo įstatymo 41^4 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata netiesiogiai suponuoja, kad tam tikrais atvejais valstybės rinkliava dėl juridinių asmenų įrašymo į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą gali būti ir nemokama. Atkreiptinas dėmesys, kad visus atleidimo nuo valstybės rinkliavos pagrindus nustato Valstybės rinkliavų įstatymas. Šio įstatymo 6 straipsnyje nėra numatyta, kad už projekte reglamentuojamas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos teikiamas juridinių asmenų įrašymo į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą paslaugas suinteresuoti asmenys atleidžiami nuo valstybės rinkliavos. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, pildomo įstatymo 41^4 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 2 dalies 5 punkte brauktini žodžiai „jei ji turėjo būti sumokėta“.	Pritarti
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-12	7			15. Siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo, siūlome suvienodinti pildomo įstatymo 41^4 straipsnio 3 dalyje bei 5 dalies 2 punkte pateiktas blanketinės nuorodas – „šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir (ar) 5 punktuose“ bei „šio straipsnio 1 dalies 2-5 punktų“.	Pritarti
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-12	7			16. Pildomo įstatymo 41^4 straipsnio 6 dalyje pateikiama nuoroda į šio straipsnio 3 dalies  1 punktą turėtų būti patikslinta (turi būti pateikta nuoroda į šio straipsnio 2 dalies  1 punktą).	Pritarti
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-12	7			17. Pildomo įstatymo 41^6 straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunktis turėtų būti patikslintas, jame nustatant įspėjimą gyventojams ne apie absoliutų draudimą ardyti vaistinių preparatų pakuotes (kas iš esmės paneigtų pačią galimybę vartoti vaistinius preparatus neišardžius jų pakuotės), o apie draudimą ardyti vaistinių preparatų pakuotes prekybos vietoje jų neįsigijus.	Pritarti
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-12	10	1		18. Projekto 10 straipsnio 1 dalyje turi būti pateikiama nuoroda ne į šio straipsnio 2, o 3 dalį.	Pritarti
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-12				19. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 17 punkto nuostatą, turi būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos farmacijos sąjunga, 2018-03-15				Kreipiamės į Jus prašydami sustabdyti nepagrįstą jokiais argumentais farmacijos įstatymo pakeitimų tolesnį svarstymą. Remiamės Europos praktika ir naujausiais moksliniais tyrimais ir glaustai Jums pateikiame svarbiausius argumentus. 1. Kaip rodo Europos praktika, siūlomi įstatymų projektai nepagerins vaistų prieinamumo. Pagal vaistų prieinamumą gyventojams Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje. 2. Europoje atlikti tyrimai rodo, kad šalyse kurios liberalizavo savo rinkas, t. y., leido kai kuriais nereceptiniais vaistai prekiauti kitose vietose, vaistų kainos nesumažėjo. Kaip pavyzdys galėtų būti kitos prekės, tame tarpe ir maisto, kurių kainos degalinėse yra ženkliai didesnės negu kitose mažmeninės prekybos vietose. 3. Susirūpinimą kelia Švedų paskelbta ataskaita ir ją patvirtinantis tyrimas – po vaistų prekybos liberalizacijos ženkliai padidėjo nepageidaujamų reakcijų į vaistus. Konkrečiai, paracetamolio atveju net 158 proc. pirmais metais po leidimo prekiauti parduotuvėse. 4. Atlikta Europos rinkos analizė rodo, kad šalyse narėse, kurios leido prekiauti nereceptiniais vaistais ne vaistinėse, ženkliai išaugo nereceptinių vaistų pardavimas. 5. Paskutiniai paskelbti Suomių tyrimai rodo, kad bereceptiniai vaistai nuo skausmo, nuo kosulio, nuo skrandžio rūgštingumo ir kt. dažnai naudojami ne pagal indikaciją, taip didindami nepageidaujamų reakcijų riziką. 6. Abejotinas ir siekis receptinius vaistus išduoti per e-vaistines. Mūsų turimomis žiniomis, Jungtinėje Karalystėje ši paslauga veikia, tačiau jau pradedama NPA inicijuojama vartotojų švietimo kompanija, skatinanti rinktis tradicinę, o ne internetinę vaistinę. Pagrindinės priežastys – per daug fiksuojamų klaidų e-prekybos atveju, pacientų skundai ir farmacinės paslaugos netinkamas suteikimas. 7. Siūlymas riboti vieno tinklo vaistinių skaičių gyvenamoje vietoje neatitinka įstatymo dvasios ir gresia tarptautinėmis bylomis. Be to, kai vienas įstatymo projektas siūlomas dėl vaistų prieinamumo gerinimo, o kitas dėl vaistinių ribojimo, toki siūlymai atrodo mažų mažiausiai keistai ir tik sustiprina prielaidą, kad yra teikiami be jokio pagrindimo. 8. Mūsų žiniomis, siūloma leisti steigti vaistines gydymo įstaigose, kuriose farmacijos specialistas nereikalingas. Šis siūlymas prasilenkia su geriausia pasauline praktika ir priartina Lietuvą prie Afrikos šalių, kur tokios išimtys toleruojamos dėl specialistų trūkumo. Mūsų nuomone tokiose gydymo įstaigos vaistinėse gyventojas privalo aptarnauti farmacijos specialistas. Pasaulio sveikatos organizacija ir Tarptautinė farmacijos federacija siūlo, kad kiekvienoje gydymo įstaigoje būtų įdarbintas klinikinis vaistininkas, kuris dirbdamas komandoje su medicinos personalu, užkirstų kelią netinkamam vaistų skyrimui, patikrintų vaistų suderinamumą, išrašomus receptus ir t.t. Lietuvos farmacijos sąjunga, atstovaujanti Lietuvos vaistininkus ir vaistininkystę Lietuvoje, yra susirūpinusi dėl siūlomų pakeitimų. Jokie tyrimai, ekonominiai skaičiavimai ar poveikio analizė įrodanti būsimą pakeitimų naudą Lietuvoje nėra atlikta. Teisiškai įstatymų pakeitimo projektai iškreipia rinką ir sudaro sąlygas nesąžiningai konkurencijai, nes naujiems rinkos dalyviams bus suteikiamos išskirtinės sąlygos – nereikės farmacijos specialistų ir nereikės teikti farmacinės paslaugos. Esam susirūpinę, kad dalis išsilavinusių, mokslo magistro laipsnį turinčių vaistininkų liks be darbo. Mūsų visų, ir vaistininkų ir politikų, užduotis yra priartinti sveikatinimo paslaugas prie paciento, bet ne tabletę. Siūlomi pakeitimai pablogins situaciją regionuose, nes ten dar likusios nepriklausomos (vaistų tinklams nepriklausančios) vaistinės dėl e-prekybos ir alternatyvios prekybos kitose vietose bus priverstos užsidaryti. Be to, nereceptiniai vaistai gyventojams, kaip rodo kitų šalių praktika, neatpigs. Nereceptinių vaistų bus nuperkama daugiau, dažnai negaunant farmacinės paslaugos, ne pagal indikaciją ir atitolinant tikslingo gydymo paskyrimą. Neracionalus vaistų vartojimas ir pardavimas be farmacijos specialisto konsultacijos padarys nepataisomą žalą žmonių sveikatai. Kas iš politikų prisiims atsakomybę dėl nepagristų farmacijos įstatymo pataisų priėmimo? Prie šio laiško pridedame PGEU rengtas ataskaitas, su nuorodomis į mokslinius tyrimus, ir JK vykdomos kompanijos prieš e-prekybą lankstinuką. Suomijoje atlikto tyrimo rezultatai čia https://yle.fi/uutiset/osasto/news/finnish_pharmacies_list_misused_over-the-counter_medicines/10022291	Nepritarti	Dėl vaistų prekybos kitose mažmeninės prekybos įmonėse: Atsižvelgiant į tai, kad vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms siūloma leisti parduoti tik labai ribotą vaistinių preparatų asortimentą (vaistinius preparatus, įrašytus į Vaistų sąrašą) ir į tai, kad įmonėje gyventojai neturės galimybės pasikonsultuoti su farmacijos specialistu, gyventojai ir toliau vaistinius preparatus įsigys vaistinėse. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik kompensuojamųjų vaistinių preparatų yra 2002 pavadinimai, receptinių vaistinių preparatų – per        35 000, nereceptinių vaistinių preparatų – beveik 2000. Todėl Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės negalės pakeisti vaistinių, tačiau dalis pirkėjų tam tikrais atvejais rinksis alternatyvią vaistinei pardavimo vietą. Siekiant skatinti gyventojus atsakingai rinktis nereceptinius vaistinius preparatus ir atsižvelgiant į tai, kad vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse nedirbs farmacijos specialistai (nebus teikiamos farmacinės paslaugos), Farmacijos įstatymo projekte siūloma drausti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse pateikti bet kokią informaciją apie parduodamus vaistinius preparatus, išskyrus Farmacijos įstatymo projekte nustatytą informaciją („Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį, jei jo nėra – informaciją ant išorinės pakuotės, ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai“ ir pan.). Manytina, kad šių priemonių pakanka, kad pacientai vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse nebūtų skatinami įsigyti jiems nereikalingų vaistinių preparatų ir juos neracionaliai vartoti. Mažmeninės prekybos įmonėms, kaip ir vaistinėms, bus nustatyti mažmeninės prekybos antkainiai. Be to, gamintojų deklaruota nekompensuojamųjų vaistų kaina visai Lietuvai yra vienoda, prie jos prisideda maksimalūs didmeniniai ir mažmeniniai antkainiai ir PVM. Taip apskaičiuojama didžiausia mažmeninė nekompensuojamojo vaisto kaina, kurios negali viršyti nei vaistinės, nei mažmeninės įmonės. Tačiau, atsižvelgiant į tai, konkurencija padidės, t. y. atsiras konkurencija ne tik tarp vaistinių, bet ir tarp vaistus parduodančių mažmeninės prekybos įmonių, kainos gali keistis. Vaistinių nedarbo metu pacientai dėl nedidelių sveikatos sutrikimų turės galimybę tam tikrus  vaistinius preparatus (į Vaistų sąrašą įrašytus vaistinius preparatus) įsigyti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, jiems nereikės ieškoti budinčių vaistinių (jos yra tik didžiuosiuose miestuose) ar kreiptis į ASPĮ skubios pagalbos skyrius. Dėl „valdiškų“ vaistinių tinklo steigimo Šia nuostata nesiekiama kurti plačiąja prasme suprantamo „valstybinių vaistinių tinklo“, bet siekiama sukurti teisines prielaidas ASPĮ, teikiančioms dienos stacionaro paslaugas, pagerinti pacientams dienos stacionare teikiamų paslaugų prieinamumą, kokybę bei efektyviau organizuoti šių paslaugų teikimą. Pažymėtina, kad ligoninės vaistinės, kaip ir visų vaistinių, veiklą kontroliuoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Ligoninės vaistinėje taip pat kaip ir visuomenės vaistinėje privalės būti įdarbintas farmacinės veiklos vadovas, kuriuo gali būti tik vaistininkas, bei pakankamai farmacijos specialistų ir pan. Jeigu ligoninės vaistinė pažeis Farmacijos įstatymo nuostatas, nuobaudos galės būti taikomos atitinkamai pagal Administracinių nusižengimu kodekso 66 straipsnio 6, 7 ar  8 dalis bei esant reikalui, stabdoma ar naikinama vaistinės veiklos licencija.. Dėl receptinių vaistų pardavimo nuotoliniu būdu Farmacijos įstatymo projektu siūloma tik sudaryti teisines prielaidas siūlyti nuotoliniu būdu parduoti receptinius vaistinius preparatus. Vaistinės, jeigu neturės techninių galimybių ar esant e. recepto posistemės trikdžių, galės nesiūlyti parduoti receptinių vaistinių preparatų nuotoliniu būdu.
2.	UAB vaistinė „Valerijonas“, 2018-03-27				Lietuvos nepriklausomų (netinklinių) vaistinių bendruomenė, vaistininkai, reaguodami į teikiamą Farmacijos įstatymo projekto pasiūlymą, teikia tiesiogiai vaistininkų parengtas ir pasirašytas (priedas Nr. 2) pastabas. Reikalaujame: - Taisyti, o kai kuriuos punktus, visai išbraukti iš pateikto Farmacijos įstatymo projekto. - Planuojant Farmacijos įstatymo, vaistų kompensavimo ar kompensuojamų vaistų, medicinos pagalbos priemonių išdavimo/atleidimo pataisas, diskutuoti ne tik su asociacijomis, bet ir su kiekvieną dieną tiesiogiai ties šiais visiems aktualiais klausimais dirbančiais vaistininkais, vaistinių vedėjais, farmacinės veiklos vadovais. Toliau pateikiami Farmacijos įstatymo nauji ar keičiami straipsniai, jų dalys ir vaistininkų, vaistinių vedėjų ir farmacinės veiklos vadovų pastabos, bei reikalavimai. 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį nauja 69^1 dalimi: „69^1. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė – juridinis asmuo, išskyrus vaistines, šio įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę parduoti vaistinius preparatus gyventojams.“ Komentaras. Vaistai ir alkoholis – du visiškai nesuderinami dalykai. Vaistų prekyba alkoholiu prekiaujančiose įmonėse ne tik, kad didintų apsinuodijimo riziką, bet ir tiesiogiai prisidėtų prie neracionalaus vaistų vartojimo. REIKALAUJAME – prie vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės apibrėžimo įtraukti prierašą „išskyrus įmones, turinčias alkoholio platinimo licencijas“. Vaistas, tai ypatingos paskirties prekė, turinti daugybe tarpusavio sąveikų. Vaistai ir alkoholis dažnu atveju gali lemti stiprius sveikatos pažeidimus, o šį duetą vartojant dideliais kiekiais (alkoholis + paracetamolis) ir tragiškų pasekmių. Vaistinėje pacientas tiesiogiai ar netiesiogiai pasisako kokiu tikslu perka vaistus. Mažmeninės prekybos įmonės, neturėdamos farmacijos specialistų, negalėdamos konsultuoti pacientų (draudžiama konsultacija pagal šį Farmacijos projektą) nesugebės įvertinti galimų pasekmių. 2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 8 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Juridiniai asmenys, turintys asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijas, ir vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės vaistinius preparatus gali įsigyti tik iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, o kartinius vaistinius preparatus – iš vaistinės, kurios licencijoje nurodyta ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamyba. Šie juridiniai asmenys įsigytus vaistinius preparatus laiko ir įtraukia į apskaitą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“ Komentaras. Ne kartą siūlėme ir klausėme mūsų farmacijos departamento, Sveikatos apsaugos ministerijos, kodėl vaistinės negali tiekti vaistų, medicininės paskirties prekių ir kitų vaistinės prekių ligoninėms, senelių namams ir kitiems panašiems juridiniams asmenims. To paties klausiame ir dabar. Kodėl yra ribojama rinka ir draudžiama veikloje dalyvauti vaistinėms, jei jos sugeba užtikrinti visus laikymo bei gabenimo reikalavimus? Reikalaujame, kad vaistinėms būtų leista dalyvauti rinkoje šalia didmeninio platinimo ir gamybos licencijas turinčių įmonių. 5 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Ligoninės vaistinė – vaistinė, kuri yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinys, aprūpinantis šią įstaigą vaistiniais preparatais ir (ar) vaistinių prekėmis. Jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga teikia dienos stacionaro paslaugas, jos struktūrinis padalinys ligoninės vaistinė gali parduoti (išduoti) tik šios įstaigos dienos stacionare gydomiems pacientams kompensuojamuosius vaistinius preparatus, kurie jiems skiriami gydyti šios įstaigos dienos stacionare suteikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugą. Draudžiama ligoninės vaistinei vaistinius preparatus siūlyti parduoti nuotoliniu būdu.“ Komentaras. Atsižvelgiant į kasdienę darbo patirtį, mums, vaistininkams, kyla klausimas, kas užtikrins visus vaistinėms ir vaistininkams keliamus reikalavimus atleidžiant, forminant kompensuojamuosius vaistus tokiose ligoninės vaistinėse? Norime priminti, kad vaistininkas, atleisdamas kompensuojamus vaistus, privalo vadovautis „DĖL RECEPTŲ RAŠYMO IR VAISTINIŲ PREPARATŲ, MEDICINOS PRIEMONIŲ (MEDICINOS PRIETAISŲ) IR KOMPENSUOJAMŲJŲ MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONIŲ IŠDAVIMO (PARDAVIMO) VAISTINĖSE GYVENTOJAMS IR POPIERINIŲ RECEPTŲ SAUGOJIMO, IŠDAVUS (PARDAVUS) VAISTINIUS PREPARATUS, MEDICINOS PRIEMONES (MEDICINOS PRIETAISUS) IR KOMPENSUOJAMĄSIAS MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONES VAISTINĖJE, TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ įsakymu ir šiame įsakyme yra 34 punktai, į kuriuos vaistininkas turi atsižvelgti išduodamas kompensuojamus vaistus. Taip pat norime paklausti, ar privalomi monitoriai, kuriame rodoma informacija apie kompensuojamų vaistų kainas, bei nuo 2019 m. privalomi dvigubo skenavimo skeneriai (falsifikatų prevencija) bus privalomi tik visuomenės vaistinėse? Kaip dėl kiekybinės apskaitos, kasos aparatų bei visos kitos visuomenės vaistinėms PRIVALOMOS įrangos? Pagal dabartinį projektą, matome dvigubus standartus visuomenės ir ligoninės vaistinėms, kas mūsų nuomonė yra neteisinga ir neteisėta. Manome, kad tokių ligoninės vaistinių projektas yra nuostolingas mokesčių mokėtojams, o jų darbo principai ir reikalavimai nėra tiksliai nusakyti šiame įstatymo projekte. 6 straipsnis. 35^1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35^1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Siūlyti parduoti Lietuvos Respublikoje nuotoliniu būdu leidžiama registruotus receptinius vaistinius preparatus pagal elektroninius receptus, išskyrus vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, įrašytų į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, ir nereceptinius vaistinius preparatus. Šis reikalavimas taikomas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims.“ Komentaras. Kiekvieną dieną dirbame su žmonėmis, receptais, elektroniniais receptais. Kiekvieną dieną susiduriame su situacijomis, kurioms būtina farmacijos specialisto konsultacija bei situacijos vertinimas. Atsižvelgiant į kasdienę darbo patirtį, norime teikti kelis pastebėjimus. Pirma, E-prekyba, kad ir kaip ji gražiai beskambėtų, kol kas Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius ir manome, kad tokia skubota receptinių vaistų prekyba internete, yra didžiulė ministerijos klaida. Antra, Lietuvoje farmacijos rinka yra visiškai monopolizuota. Farmacijos departamento teikiami skaičiavimai apie Lietuvos rinkoje veikiančias netinklines vaistines neatitinka realybės. Daugybe tariamų „UAB“ kurie yra traktuojami kaip netinklinė vaistinė, realiai priklauso tinklinėms vaistinėms, tik dėl rinkos ribojamų nėra absorbuoti į tinklų tiesioginę veiklą. E-prekyba reikalauja didelių investicijų, kurios šiai dienai yra įkandamos tik didiesiems vaistinių tinklams, todėl toks, receptų perkėlimas į e-prekybą, tiesiogiai stiprins tinklų monopolija farmacijos sektoriuje. Trečia, retoriškai klausiame, ar per šiuos metus, kai yra galimybė e-prekyboje prekiauti nereceptiniais vaistais, buvo tikrinta nors viena „e-vaistinė“? Ar buvo klausomasi telefoninių pokalbių, skaitoma ar kitaip vertinama suteikta farmacinė paslauga (pardavėjas privalo saugoti duomenys ir esant reikalui pateikti VVKT inspektoriams) e-prekybos pirkėjui? Ketvirta, mes žinome ir realiai vertiname e-recepto galimybes Lietuvoje šiai dienai. E-receptas kol kas dar neveikia taip, kaip iš jo buvo tikimasi nei vaistinėse, nei gydymo įstaigose. Įstatymų leidimas žiūrint tik į ateitį su mintimi, kas būtų jeigu būtų, yra mažu mažiausiai neatsakinga ir neprofesionalu. REIKALAUJAME baigti visus e-recepto tobulinimo darbus, įvertinti e-prekybos vaistais pliusus ir trūkumus ir tik tuomet teikti tokius pasiūlymus projektui. 7 straipsnis. Įstatymo papildymas aštuntuoju^1 skirsniu Papildyti Įstatymą aštuntuoju^1 skirsniu: Komentaras. REIKALAUJAME stabdyti visą aštuntąjį skirsnį, kol į „mažmeninės prekybos įmonės“ apibrėžimą nebus įtraukti alkoholio licencijų turėtojai. „AŠTUNTASIS^1 SKIRSNIS VAISTINIŲ PREPARATŲ PARDAVIMAS VAISTINIŲ PREPARATŲ MAŽMENINĖS PREKYBOS ĮMONĖSE 41^1 straipsnis. Vaistinių preparatų pardavimo vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse bendrosios nuostatos 1. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė turi teisę parduoti gyventojams tik vaistinius preparatus, kurie įrašyti į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą ir kurių pakuočių ženklinimas ir pakuotės lapelis yra pateikti lietuvių kalba. Komentaras. REIKALAUJAME, kad prieš tvirtinant šį skirsnį, yra privalu sudaryti tikslų vaistų sąrašą, kuris būtų specialistų (farmakologai) atidžiai išanalizuotas pagal konkrečias veikliąsias medžiagas, įvertintas galimas poveikis tarp sąrašo vaistų ir tik tuomet tvirtinamas. 41^1 straipsnis. Vaistinių preparatų pardavimo vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse bendrosios nuostatos 2. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytose veiklos vietose draudžiama teikti informaciją apie vaistinius preparatus, išskyrus šio įstatymo 41^6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą informaciją, kuri gali būti pateikiama tik kartu su laikomais vaistiniais preparatais. Komentaras. Pardavėjas, kuris neturi jokio farmacinio išsilavinimo ir neturėdamas teisės konsultuoti, yra visiškai neįgalus įsiterpti į akivaizdžiai neracionalų vaistų vartojimą. Vaistinė yra įpareigota žmogui neparduoti nereceptinių vaistinių preparatų ilgesniam, nei vieno mėnesio vaisto poreikio. Farmacijos specialistas baigęs mokslus gali atitinkamai įvertinti maksimalias paros dozes, bei įvertinti maksimalų mėnesio poreikį, įvertinti būtinumą tokiam vaistų kiekiui. Klausimas kyla, kaip žmogus, kuris neturi jokio farmacinio išsilavinimo ir pas kurį prie kasos atnešė 5 ar 10 pakuočių paracetamolio, o kartu gal dar ir aspirino, ibuprofeno elgsis? O jei mama ar tėtis karščiuojančiam vaikui degalinėje nupirko ir davė aspirino? O jei dar ne vieną tabletę? Nekaltas vaistas, kuris mažiems vaikams net ir nedideliais kiekiais gali sukelti nepataisomus kepenų pažeidimus. REIKALAUJAME griežtinti vaistų atleidimą, atleidžiamus kiekius. 41^2 straipsnis. Vaistinio preparato įrašymas į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą Vaistinis preparatas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įrašomas į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, jei atitinka visas šias sąlygas: 1) yra nereceptinis vaistinis preparatas; 2) vaistinio preparato pakuotėje yra mažiausias to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir vaistinio preparato farmacinės formos vaistinio preparato dozuočių kiekis; 3) į vaistinio preparato sudėtį įeina tik viena veiklioji medžiaga. Šis kriterijus netaikomas tradiciniams augaliniams preparatams ir homeopatiniams vaistiniams preparatams, registruotiems taikant supaprastintą registracijos procedūrą; 4) vaistinis preparatas pagal ATC (anatominę-terapinę-cheminę) vaistų klasifikaciją turi kodą, prasidedantį N02B, M01AE, N07BA, R02AA, D08A, A07DA03, R06AX13 arba A02BC; 5) vaistinis preparatas nėra skirtas tik vaikams iki 12 metų; 6) vaistinio preparato, vartojamo per burną, sudėtyje nėra etanolio. Komentaras. Pastabos kai kuriems punktams: 1) Paracetamolis, tas pats galioja ir aspirinui, ibuprofenui, 10 tablečių pakuotėje yra nereceptinis, o 30-100 tablečių to paties vaisto pakuotėse, receptinis. Neracionaliai vartojamas nereceptinis vaistas gali būti dar labiau pavojingesnis nei receptinis vaistas, nes, žmogaus supratimu, jis bus nekaltas degalinėje nupirktas vaistas. 2) Kas bus su pakuotėmis, kurios yra prekyboje, jei bus užregistruotas gamintojo vaistas su mažesne pakuote? 3) Kodėl kalba eina apie homeopatinius ir tradicinius augalinius preparatus jei prie 4 punkto nurodytų ATC kodų nėra tokių preparatų? Susidaro įspūdis dėl planuojamo plėsti sąrašo. 4) ATC kodas R06AX13 klasifikuoja alerginius vaistus. Loratinas, kaip vieną iš atsargumo priemonių vaistui turi įdomų sakinį informaciniame lapelyje – „Vairavimas ir mechanizmų valdymas. Vairuoti ar valdyti mechanizmus galima tik įsitikinus, kad Loratin nesukelia Jums mieguistumo.“. Retoriškai klausiame, kaip vairuotojas, nusipirkęs Loratin pakuotę degalinėje, įsitikins, ar jam šis vaistas nesukelia mieguistumo? REIKALAUJAME perduoti farmacijos, farmakologijos specialistams leidžiamą prekiauti mažmeninėse parduotuvėse tikslų vaistų sąrašą su veikliosiomis medžiagomis, atitinkanti šiuose reikalavimuse numatytas ATC grupes ir įvertinti jų poveikį žmogaus sveikatai tam tikrose situacijose. 41^3 straipsnis. Teisės parduoti vaistinius preparatus įgijimas ir įgyvendinimas 2. Juridinis asmuo, neturintis vaistinės veiklos licencijos ir siekiantis konkrečioje (-iose) veiklos vietoje (-ose) parduoti gyventojams vaistinius preparatus, įrašytus į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) turi patalpas, kuriose numatoma parduoti vaistinius preparatus, atitinkančias šiuos reikalavimus: a) jos yra veiklos vietoje (-ose), kuriai (-ioms) išduotas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas; b) jos nėra įrengtos viešojo maitinimo vietose, švietimo, kultūros įstaigose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.) ar gyvenamosiose patalpose; Komentaras. Pagal Lietuvos Respublikos ministro įsakymą „DĖL VAISTINIŲ PATALPŲ IR ĮRENGIMŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO” vaistinė savo patalpas privalo pritaikyti pagal 37 atskirus punktus. Vaistinė taip pat privalo savo patalpas pritaikyti ir pagal „maisto tvarkytojo subjekto“ reikalavimus. Čia gi, mažmeninės prekybos vietose, nebereikia nei minimalių kvadratų, nei apšvietimo, nei temperatūrinių režimų patalpoms, nei specialių žurnalų ir įrengimų temperatūros ir drėgnumui matuoti ir dar daugybės funkcijų, kuriuos vaistinė privalo atitikti. Čia užtenka turėti VMVT išduota maisto tvarkytojo pažymėjimą. Lietuvoje 80% degalinių turi įsirengusios maitinimo vietas. Klausiame, ar jos bus traktuojamos kaip b dalyje minimos viešojo maitinimo vietos? Greičiausiai, kad ne. Dar kartą norime pabrėžti, VAISTAS NĖRA MAISTAS! REIKALAUJAME griežtinti reikalavimus patalpoms atsižvelgiant į ministro įsakymą dėl vaistinių patalpų, bei taikyti vienodus standartus visiems rinkos dalyviams. 41^6 straipsnis. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių pareigos 1. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės privalo: 5) tinkamai ir operatyviai dalyvauti atšaukiant vaistinius preparatus iš rinkos; 6) dalyvauti įgyvendinant farmakologinio budrumo sistemą; Komentaras. Vaistų gamintojai, atstovybės, vaistų didmeninkai ir vaistinės turi privalomus farmacinės veiklos vadovus, kurie yra tiesiogiai atsakingi už vaistinių preparatų atšaukimą iš rinkos, bei farmakologinį budrumą. Klausimas, kas šią veiklą vykdys mažmeninėse įmonėse? Ar žmogus, kuris negali konsultuoti pirkėjo vaisto klausimais ir nėra baigęs farmacijos studijų aplamai žino kas yra tas žodžiu junginys „farmakologinis budrumas“? Kiekvienoje vaistinėje privalo būti vieta, kurioje yra laikomi visi vaistai, kurių prekyba dėl vienų ar kitų aplinkybių yra stabdoma Lietuvoje. Prie patalpų reikalavimų mažmeninėms įmonėms tokios prievolės nėra. Kur bus laikomi vaistai kol bus nuspręstas tolesnis jų likimas? REIKALAUJAME, kad kiekvienas juridinis asmuo, norintys prekiauti nereceptiniais vaistais, turėtų farmacinės veiklos vadovą, kuris operatyviai užtikrintų vaisto atšaukimą iš rinkos bei farmakologinio budrumo sistemą. Kaip jau minėjome anksčiau, REIKALAUJAME peržiūrėti reikalavimus patalpoms pagal Sveikatos Apsaugos ministro įsakymą vaistinių patalpos ir analogiškai pritaikyti reikalavimus kitiems rinkos dalyviams. 9 straipsnis. 68^1 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 68^1 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ir (ar) vaistinio preparato registruotojo inicijuojamus vaistinių preparatų atšaukimus iš didmeninių vaistinių preparatų platintojų, vaistinių, vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei gyventojų.“ Komentaras. Kaip jau minėjome 41^6 straipsnio 5 punkte, mažmeninė platinimo įmonė neturi prievolės įrengti patalpose atskiros vietos, kur būtų sandėliuojami atšaukti iš rinkos vaistai atskirti nuo kitų įmonės prekių. Taip pat niekur nėra paminėti vaistai, su pasibaigusiu galiojimo terminu, bei jų priėmimas iš gyventojų privaloma tvarka. REIKALAUJAME įtraukti šiuos patalpų reikalavimus mažmeninėse platinimo įmonėse bei privaloma tvarka įrašyti šias prekybos vietas kaip vietas kuriose gyventojai gali priduoti vaistus su pasibaigusiu galiojimu. Pridedami dokumentai: 1) Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 35^1, 59^1, 68^1 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju^1 skirsniu įstatymo projektas. 2) Vaistinių, farmacijos bendruomenės pasirašiusiųjų narių sąrašas. Šį komentarą su tinklams nepriklausančių vaistinių atstovų parašais atsiųsime greitu metu.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 41^2 straipsnis. Vaistinio preparato įrašymas į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą sąrašas 1. Vaistinis preparatas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įrašomas į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, jei atitinka visas šias sąlygas: 1) yra nereceptinis vaistinis preparatas; 2) vaistinio preparato pakuotėje yra mažiausias to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir vaistinio preparato farmacinės formos vaistinio preparato dozuočių kiekis; 3) 2) į vaistinio preparato sudėtį įeina tik viena veiklioji medžiaga. Šis kriterijus netaikomas tradiciniams augaliniams preparatams ir homeopatiniams vaistiniams preparatams, registruotiems taikant supaprastintą registracijos procedūrą; 4) vaistinis preparatas pagal ATC (anatominę-terapinę-cheminę) vaistų klasifikaciją turi kodą, prasidedantį N02B, M01AE, N07BA, R02AA, D08A, A07DA03, R06AX13 arba A02BC; 5) 3) vaistinis preparatas nėra yra skirtas tik suaugusiems ir (ar) vaikams iki nuo 12 metų; 6) 4) vaistinio preparato, vartojamo per burną, sudėtyje nėra etanolio.; 5) jeigu vaistinio preparato pakuotės pagal šio įstatymo 8 straipsnio 8^1 dalies 2 punktą neturi būti su apsaugos priemonėmis; 6) vaistinis preparatas pagal ATC (anatominę-terapinę-cheminę) vaistų klasifikaciją turi kodą N02BA01, N02BE01, M01AE01 ar M01AE02 arba kodą, prasidedantį A02BC ir kurio to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir vaistinio preparato kietos per burną vartojamos farmacinės formos vaistinio preparato pakuotėje yra mažiausias vaistinio preparato dozuočių kiekis; 7) vaistinis preparatas pagal ATC (anatominę-terapinę-cheminę) vaistų klasifikaciją turi kodą R01AC03, R06AX13, R06AX26, R06AE07, R06AX27, R06AE09, R06AX22, R06AX18, R06AX29, R06AX28 ar R06AX25 arba kodą prasidedantį N07BA ar R02AA ir kurio to paties bendrinio pavadinimo vaistinio preparato pakuotėje yra mažiausias veikliosios medžiagos kiekis; 8) vaistinis preparatas pagal ATC (anatominę-terapinę-cheminę) vaistų klasifikaciją turi kodą, prasidedantį D08A. 2. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba kiekvieną ketvirtį peržiūri Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą ir jei į šį sąrašą įrašyti vaistiniai preparatai nebeatitinka šio straipsnio. Dėl vaistų prekybos alkoholiu prekiaujančiose įmonėse Siūloma priemone nebus pasiektas norimas  rezultatas, kad gyventojai su vaistais nevartotų alkoholio. Tikslingiau gyventojus nuolat šviesti, kad vaistinius preparatus vartotų racionaliai bei su jais nevartotų alkoholio. Jei pasiūlymo tikslas yra tai,  kad gyventojai su vaistais nevartotų alkoholio, manytina, kad tokia priemonė neduotų laukiamo  rezultato. Be to, jei toks draudimas būtų patvirtintas, tikėtina, kad prekybos vietų, kurios turėtų teisę parduoti vaistus, žymiai sumažėtų, todėl nepagerėtų vaistų prieinamumas kaimo vietovėse gyvenantiems gyventojams, taip pat nakties metu, nes dažniausiai kaimo vietovėse dirbančios mažmeninės prekybos įmonės bei visą parą dirbančios įmonės be kitų prekių  taip pat prekiauja alkoholiu. Dėl vaistinių preparatų didmeninio platinimo Vaistinių preparatų pardavimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms yra didmeninio platinimo veikla, kuriai vykdyti reikalinga didmeninio platinimo licencija. Leidimas tiekti vaistinius preparatus į asmens sveikatos priežiūros įstaigas tik didmeninio platinimo licenciją turintiems juridiniams asmenims vertintinas kaip teigiamas aspektas, kadangi tokios nuostatos įgalina tiekti vaistinius preparatus į asmens sveikatos priežiūros įstaigas mažesnėmis kainomis (tokiais atvejais nėra pridedamas mažmeninės prekybos antkainis). Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta didmeninio vaistinių preparatų platinimo sąvoka – tai veikla, apimanti vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, tiekimą ar eksportą, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai atliekami vaistinių preparatų pardavimo ar išdavimo gyventojams ar pacientams tikslu. Atitinkamai Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje nustatyta, kad vaistinė vykdo veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, vaistinių preparatų pardavimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms yra didmeninio platinimo veikla, kuriai vykdyti reikalinga didmeninio platinimo licencija. Dėl ligoninių vaistinių Siekiant, kad ligoninės vaistinė tinkamai parduotų (išduotų) kompensuojamuosius vaistinius preparatus sveikatos apsaugos ministras  turės parengti Dienos stacionare gyventojams skiriamų ir išrašomų vaistinių preparatų pardavimo (išdavimo) ligoninės vaistinėje tvarkos aprašą ir pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. V-7 „Dėl Vaistinių patalpų ir įrengimų reikalavimų patvirtinimo“. Pažymėtina, kad visoms vaistinėms, įskaitant ir ligoninių vaistines, Farmacijos įstatymo 39 straipsnio 10 punkte yra nustatyta pareiga „...tikrinti vaistinių preparatų pakuočių apsaugos priemones, nurodytas šio įstatymo 8 straipsnio 8^1 dalyje, siekiant nustatyti, ar gauti vaistiniai preparatai nėra falsifikuoti“.  Atsižvelgiant į pirmiau minėtą informaciją, ligoninių vaistinių vaistų pardavimo (išdavimo)  gyventojams bus griežtai reglamentuota. Dėl receptinių vaistų pardavimo nuotoliniu būdu Įstatymo projektu siūloma tik sudaryti teisines prielaidas siūlyti nuotoliniu būdu parduoti receptinius vaistinius preparatus. Vaistinės, jeigu neturės techninių galimybių ar esant e. recepto posistemės trikdžių, galės nesiūlyti parduoti receptinių vaistinių. Dėl vaistų prekybos kitose mažmeninės prekybos įmonėse Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūloma leisti mažmeninės prekybos įmonėse parduoti gyventojams tik tuos vaistinius preparatus, kurie atitinka įstatymo projekte nustatytus kriterijus ir yra įrašyti į Vaistinių preparatų sąrašą (t. y., vaistinius preparatus, kurie skirti tik lengviems (savaime praeinantiems) ligos simptomams bei būklėms palengvinti). Įstatymo projekte siūloma leisti parduoti tik tam tikrus nereceptinius vaistinius preparatus, atitinkančius projekte nustatytus kriterijus. Be to, Farmacijos įstatymo projekte yra papildomai numatyta, kad bus leidžiama prekiauti tik tais vaistiniais preparatais, kurių pakuotėje yra mažiausias to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir vaistinio preparato farmacinės formos vaistinio preparato dozuočių kiekis. Todėl abejotina, ar siūlymas papildomai drausti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms parduoti daugiau kaip vieną vaistinį preparatą yra proporcingas. Pritarus siūlymui, gyventojams, jeigu prireiktų kelių skirtingų vaistinių preparatų, tektų vaikščioti po skirtingas prekybos vietas, kad galėtų įsigyti jiems reikalingus vaistinius preparatus. Vaistinių preparatų pardavimo ir laikymo reikalavimai yra nustatyti atsižvelgiant į leidžiamą parduoti vaistinių preparatų asortimentą (vaistinės gali parduoti visus vaistinius preparatus, mažmeninės prekybos įmonės – tik į Vaistų sąrašą įtrauktus vaistinius preparatus). Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik kompensuojamųjų vaistinių preparatų yra 2002 pavadinimai, receptinių vaistinių preparatų – daugiau nei 35 000, nereceptinių vaistinių preparatų – beveik 2000. Todėl mažmeninės prekybos įmonės negalės pakeisti vaistinių, tačiau dalis pirkėjų tam tikrais atvejais rinksis alternatyvią vaistinei pardavimo vietą. Atsižvelgiant į tai, kad vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei leidžiama parduoti tik labai ribotą vaistinių preparatų, įrašytų į Vaistinių preparatų sąrašą, kiekį bei siekiant nesudaryti neproporcingos administracinės naštos juridiniams asmenims, įstatymo projekte nesiūloma nustatyti pareigos vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei priimti iš gyventojų naikintinus vaistinius preparatus. Nustačius minėtą pareigą, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų gauti papildomų valstybės biudžeto lėšų naikintiniems vaistiniams preparatams, priimtiems iš gyventojų, surinkti iš vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių. Už naikintinų vaistinių preparatų, priimtų iš gyventojų, tvarkymą parinktam atliekų tvarkytojui apmokama iš Sveikatos apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Pažymėtina, kad didžiąją dalį apmokamų naikintinų vaistinių preparatų tvarkymo paslaugų sudaro surinkimo ir transportavimo iš vaistinių sąnaudos. Todėl priėmus sprendimą nustatyti pareigą vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms iš gyventojų priimti naikintinus vaistinius preparatus, žymiai padidėtų valstybės biudžeto lėšų dydis. Nenumačius reikiamų lėšų, sutriktų naikintinų vaistinių preparatų, priimtų iš gyventojų, tvarkymo sistema.
3.	Nacionalinė vaistų prekybos asociacija, 2018-04-03				Nacionalinė vaistų prekybos asociacija ( toliau – Asociacija) susipažino su Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 keitimo projektais Nr. XIIIP-1744 ir X IIIP-1745 (toliau – projektas/ai), kuris paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo internetinėje svetainėje ir siekia įtvirtinti alternatyvius mažmeninės prekybos vaistais kanalus bei leisti prekiauti receptiniais vaistais nuotoliniu būdu. Dėl projekto Nr. XIIIP-1744: Asociacija iš esmės nepritaria siekiui reikšmingai keisti nusistovėjusią Lietuvoje mažmeninės prekybos vaistais tvarką, nes: Vaistų prieinamumas Lietuvoje yra pakankamai geras (nėra jokių objektyvių tyrimų, jog būtų patvirtinta atvirkščiai). Leidimas prekiauti vaistiniais preparatais mažmeninės prekybos vietose niekaip nesiderina su racionalaus vaistų vartojimo principais ir tikimybe dažniau apsinuodyti vaistiniais preparatais (pavyzdžiui, paracetamoliu). Asociacija mano, jog suteikti farmacinę paslaugą išduodant vaistinius preparatus yra būtina visiems kas užsiima vaisinių preparatų mažmenine prekyba. Labai tikėtina, jog vaistų kainų mažėjimo nebus, nes gamintojo kainos bus tos pačios, kuriomis tiekiami vaistai į vaistines. Pažymėtina, jog vaistinės netaiko maksimalių antkainių (kaip nustato ir VVKT tyrimo išvados). Leidimas prekiauti vaistiniais preparatais mažmeninės prekybos vietose pareikalaus nemažų finansinių lėšų tokios veiklos priežiūrai vykdyti. Labai svarbu, kad paskutinės likusios pavienės vaistinės, kurios aprūpina gyventojus daugiausia atokesnėse vietovėse pilnu vaistinių preparatų asortimentu , gali užsidaryti. Todėl kai kurių atokesnių vietovių gyventojams vaistų prieinamumas gali reikšmingai pablogėti. Asociacija nepritaria valdžios vaistinių steigimui (kad ir tik dienos stacionarui aprūpinti), nes bus kuriamos nelygios sąlygos veiklai lyginant su visuomenės vaistinėmis. Asociacija, nepritaria Projektui ir prašo atsisakyti tokių radikaliai Farmacijos sistemą keičiančių iniciatyvų. Asociacija siūlo dar kartą diskutuoti šiais ir kitais farmacijos rinką reguliuojančiais klausimais.	Nepritarti	Dėl vaistų prekybos kitose mažmeninės prekybos įmonėse: Atsižvelgiant į tai, kad vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms siūloma leisti parduoti tik labai ribotą vaistinių preparatų asortimentą (vaistinius preparatus, įrašytus į Vaistų sąrašą) ir į tai, kad įmonėje gyventojai neturės galimybės pasikonsultuoti su farmacijos specialistu, gyventojai ir toliau vaistinius preparatus įsigys vaistinėse. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik kompensuojamųjų vaistinių preparatų yra 2002 pavadinimai, receptinių vaistinių preparatų – per        35 000, nereceptinių vaistinių preparatų – beveik 2000. Todėl mažmeninės prekybos įmonės negalės pakeisti vaistinių, tačiau dalis pirkėjų tam tikrais atvejais rinksis alternatyvią vaistinei pardavimo vietą. Siekiant skatinti gyventojus atsakingai rinktis nereceptinius vaistinius preparatus ir atsižvelgiant į tai, kad vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse nedirbs farmacijos specialistai (nebus teikiamos farmacinės paslaugos), Farmacijos įstatymo projekte siūloma drausti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse pateikti bet kokią informaciją apie parduodamus vaistinius preparatus, išskyrus Farmacijos įstatymo projekte nustatytą informaciją („Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį, jei jo nėra – informaciją ant išorinės pakuotės, ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai“ ir pan.). Manytina, kad šių priemonių pakanka, kad pacientai vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse nebūtų skatinami įsigyti jiems nereikalingų vaistinių preparatų ir juos neracionaliai vartoti. Mažmeninės prekybos įmonėms, kaip ir vaistinėms, bus nustatyti mažmeninės prekybos antkainiai. Be to, gamintojų deklaruota nekompensuojamųjų vaistų kaina visai Lietuvai yra vienoda, prie jos prisideda maksimalūs didmeniniai ir mažmeniniai antkainiai ir PVM. Taip apskaičiuojama didžiausia mažmeninė nekompensuojamojo vaisto kaina, kurios negali viršyti nei vaistinės, nei mažmeninės įmonės nustatyta mažmeninė kaina. Tačiau, atsižvelgiant į tai, konkurencija padidės, t. y. atsiras konkurencija ne tik tarp vaistinių, bet ir tarp vaistus parduodančių mažmeninės prekybos įmonių, kainos gali keistis. Sutinkame, kad didės išlaidos papildomiems inspektoriams, gyventojų švietimui ir pan., tačiau pagerės vaistinių preparatų prieinamumas pacientams. Vaistinių nedarbo metu pacientai dėl nedidelių sveikatos sutrikimų turės galimybę tam tikrus  vaistinius preparatus (į Vaistų sąrašą įrašytus vaistinius preparatus) įsigyti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, jiems nereikės ieškoti budinčių vaistinių (jos yra tik didžiuosiuose miestuose) ar kreiptis į ASPĮ skubios pagalbos skyrius. Vaistinių preparatų pardavimo ir laikymo reikalavimai yra nustatyti atsižvelgiant į leidžiamą parduoti vaistinių preparatų asortimentą (vaistinės gali parduoti visus vaistinius preparatus, mažmeninės prekybos įmonės – tik į Vaistų sąrašą įtrauktus vaistinius preparatus). Kadangi vaistinėse dirba farmacijos specialistai, parduodant (išduodant) vaistinius preparatus teikiama farmacinė paslauga, leidžiama parduoti visus vaistinius preparatus, galima taikyti nereceptiniams vaistiniams preparatams nuolaidas bei juos siūlyti parduoti nuotoliniu būdu. Mažmeninės prekybos įmonėse nebus galima nurodyti kainų sumažinimo. Dėl „valdiškų“ vaistinių tinko steigimo Farmacijos įstatymo projekto 5 straipsnis, kuriuo keičiama 35 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad „ligoninės vaistinė – vaistinė, kuri yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinys, aprūpinantis šią įstaigą vaistiniais preparatais ir (ar) vaistinių prekėmis. Jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga teikia ir dienos stacionaro paslaugas, jos struktūrinis padalinys ligoninės vaistinė gali parduoti (išduoti) ir šios įstaigos dienos stacionare gydomiems pacientams kompensuojamuosius vaistinius preparatus, kurie jiems skiriami gydyti šios įstaigos dienos stacionare suteikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugą. [...]“. Taip pat nustatytas aiškus draudimas ligoninės vaistinei vaistinius preparatus siūlyti parduoti nuotoliniu būdu. Pažymėtina, kad ligoninės vaistinės pagrindinė veikla – aprūpinti ją įsteigusią ASPĮ vaistiniais preparatais ir (ar) vaistinių prekėmis, jokios įtakos konkurencijai neturi. Šia nuostata nesiekiama kurti plačiąja prasme suprantamo „valstybinių vaistinių tinklo“, bet siekiama sukurti teisines prielaidas ASPĮ, teikiančioms dienos stacionaro paslaugas, pagerinti pacientams dienos stacionare teikiamų paslaugų prieinamumą, kokybę bei efektyviau organizuoti šių paslaugų teikimą. Pažymėtina, kad ligoninės vaistinės, kaip ir visų vaistinių, veiklą kontroliuoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Jeigu ligoninės vaistinė pažeis Farmacijos įstatymo nuostatas, nuobaudos galės būti taikomos atitinkamai pagal Administracinių nusižengimu kodekso 66 straipsnio 6, 7 ar  8 dalis.
4.	Lietuvos vaistinių asociacija, 2018-04-03				Lietuvos vaistinių asociacija išanalizavusi Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 35^1, 59^1, 68^1 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo aštuntuoju^1 skirsniu įstatymo projektą (toliau – Projektas) teikia argumentus bei pasiūlymus. Dėl vaistų prekybos mažmeninės prekybos įmonėse Projektu siūloma įteisinti leidimą tam tikrus nereceptinius vaistinius preparatus parduoti gyventojams ne tik vaistinėse, bet ir kitose mažmeninės prekybos įmonėse. Toks sprendimas prieštarauja šiuo metu valstybės vykdomai politikai, kuomet mažinamas alkoholinių gėrimų prieinamumas, tam, kad gyventojai mažiau jo vartotų. Tuo tarpu šiuo Projektu siūloma didinti vaistų prieinamumą, tačiau tikimasi, kad dėl to neišaugs nei vaistų vartojimas, nei bus daroma įtaka racionaliam vaistų vartojimui. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Tarptautinės farmacijos federacijos (FIP – International Pharmaceutical Federation) prezidentė dr. Carmen Peña pasisako už tai, kad gyventojai vaistus turėtų gauti tik iš farmacijos specialistų rankų, nes tik tokiu būdu bus užtikrinta ne tik vaistų kokybė, bet ir teisingas ir racionalus jų vartojimas. 1.  Vaistų prieinamumas sumažės kaimo vietovėse Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šie pakeitimai sudarys sąlygas pagerinti vaistinių preparatų, įrašytų į vaistinių preparatų sąrašą, prieinamumą vietovėse, kuriose nėra vaistinių, ir gyventojai, teisės aktų nustatyta tvarka nėra aprūpinami vaistiniais preparatais per pirminės sveikatos priežiūros įstaigas. Lietuvoje vaistinės aptarnaujamų pacientų skaičius yra vienas didžiausių ES t. y. 100 tūkst. gyventojų tenka 45 vaistinės, kai tuo metu Danijoje – 6, Olandijoje – 12, D. Britanijoje – 22, Airijoje - 40^[1]. Negana to, gyventojai vaistiniais preparatais gali būti aprūpinami per pirminės sveikatos priežiūros įstaigas – tokia galimybės yra numatyta 2007 m. birželio 15 d. Geros vaistinių praktikos nuostatuose Nr. V-494, o nuo 2016 m. e. vaistinėms suteikiama teisė pardavinėti nereceptinius vaistus ir nuotoliniu būdu. Tad šiuo metu nereceptiniai vaistai gali būti pristatomi į bet kurį Lietuvos miestą ar kaimą, todėl netiesa, jog kaimo vietovėse gyventojai neturi galimybės įsigyti vaistinių preparatų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad net nuotoliniu būdu parduodant vaistus vaistininkas privalo susisiekti telefonu su pacientu ir suteikti farmacinę paslaugą. Svarbu paminėti, kad nesame gavę nei iš LR Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM), nei iš kitų juridinių ar fizinių asmenų informacijos, skundų ar tyrimų, patvirtinančių, kad Lietuvoje yra problemų susijusių su vaistinių preparatų prieinamumu. Priešingai, dažniausiai girdime, kad vaistinių yra netgi per daug. Turime pagrįstų nuogąstavimų, kad leidus vaistais prekiauti mažmeninės prekybos įmonėse, mažos vaistinės, ypatingai kurios yra įsikūrusios kaimo vietovėse, užsidarys, nes nesugebės išsilaikyti. Remdamiesi užsienio patirtimi,  pažymime, kad taip atsitikus vaistinių preparatų prieinamumas kaimo vietovėse tik sumažės, nes gyventojai nebeturės galimybės įsigyti receptinių vaistų.^[2] Vadinasi gyventojai parduotuvėje galės įsigyti nereceptinių vaistų, tačiau užsidarius vietinei vaistinei, receptinių ir kompensuojamųjų vaistų, kurių vartojimas pacientams yra būtinas, įsigyti nebeturės galimybės. 2.   Vaistų suvartojimas ir apsinuodijimų skaičius augs Projekto aiškinamajame rašte jau pati SAM konstatuoja, kad vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių formuojama pasiūla skatins gyventojus įsigyti jiems nereikalingus vaistinius preparatus ir juos vartoti. Svarbu pažymėti, kad prekiaujant vaistiniais preparatais mažmeninėse prekybos vietose kils grėsmė gyventojams perdozuoti, pavyzdžiui: pacientas, nusipirkęs vaistus nuo peršalimo, temperatūros ir galvos skausmo bei juos vartodamas vienu metu gali perdozuoti veikliosios medžiagos paracetamolio. Tai patvirtina ir kitų ES valstybių praktika – tyrimas Švedijoje (Holm 2014) parodė, kad 38 proc. pacientų gavo gydymą vaistais, dėl kurių tarpusavio sąveikos reikia koreguoti dozę. Iš 15 dažniausių vaistų sąveikų 5 yra susiję su nereceptiniais vaistais ir tai sudarė 48 proc. visų sąveikų.^[3] Be to, Švedijoje pradėjus prekybą vaistais ne vaistinėse 40 proc. išaugo apsinuodijimų vaistais skaičius.^[4] Manome, kad leidus nereceptinius vaistinius preparatus pardavinėti mažmeninėse prekybos vietose vartotojams susidarys klaidingas įspūdis, kad vaistai nekelia jokios rizikos sveikatai ir gali būti bet kada ir bet kaip saugiai vartojami. Akcentuojame, kad pacientai dažniausiai nežino, kad kiekvienas vaistinis preparatas turi savo gydomąsias savybes, tačiau vartojant tam tikrus preparatus kartu ir jeigu jie nėra suderinami tai gali sukelti komplikacijas ar netgi mirtį. Lenkijoje keliamas klausimas dėl nereceptinių vaistų grąžinimo atgal į vaistines, nes šalia padidėjusio nereceptinio vaistų vartojimo išaugo apsinuodijimų ir netgi savižudybių skaičius. Žinoma keisti tvarką yra žymiai sunkiau, nei iš viso nepriimti sprendimų, kurie yra nepagrįsti ir neturi jokių iškeltų tikslų, o tiesiog griauna sveikatos apsaugos sistemą. Stebint Lenkijoje vykstančią situaciją matyti, kad ieškoma būdų, kaip sumažinti padidėjusį vartojimą, pvz. siūloma mažmeninės prekybos vietose vaistus laikyti nematomoje vietoje, kad gyventojai nepirktų vaistų pagauti impulso. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaistų prieinamumas Lietuvoje yra geras, nėra pagrindo numatyti tokių vaistų prekybos ne vaistinėse ribojimo būdų, o tiesiog atmesti visą Projektą. 3.      Vaistų kainos ne mažės, bet tikėtinas vaistų kainų augimas Pažymime, kad vaistinių preparatų pardavimas ne vaistinėse nesumažins vaistų kainų, nes vaistinių preparatų gamintojo kaina Lietuvos rinkai liks tokia pati, o tikėtis, kad didesne marža dirbančios mažmeninės prekybos įmonės taikys mažesnius antkainius nei tarpusavyje intensyviai konkuruojančios vaistinės mažai tikėtina (VVKT duomenis vaistinės beveik 19 proc. taiko mažesnes kainas nei yra leidžiama^[5]). Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad SAM visada laikėsi pozicijos, kad vaistai turi būti parduodami tik suteikus farmacinę paslaugą, todėl vaistininkų bendruomenei nėra aišku, kodėl pasikeitė pozicija, kokio tikslo yra siekiama, ar yra atlikti tyrimai apie gyventojų žinias vartoti vaistus savarankiškai, ar įvertintos galimos pasekmės, t. y. didėjantis vaistų vartojimas, apsinuodijimai, savižudybių skaičiaus augimas, ar yra atlikti kitų šalių situacijos vertinimai, stebint vaistų kainų pokytį ir, žinoma, kokią tai įtaką gali padaryti esamoms Lietuvos vaistinėms ir tik vaistinėje parduodamų nereceptinių vaistų kainoms. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei dalis vaistinėje parduodamo vaistų segmento sumažės, vaistinės gali būti priverstos kelti kitų vaistų ir vaistinės prekių kainas tam, kad išlaikytų tuos pačius darbuotojus (vaistininkus ir farmakotechnikus bei visą kitą aptarnaujantį personalą), bei tas pačias vaistinės patalpas. Atsižvelgiant į visa tai, manome, jog turi būti atliktas išsamus teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, kurio šiuo metu nėra. Taip pat turi būti įvertinta, kiek papildomai reikės biudžeto lėšų ne tik papildomų inspektorių išlaikymui, kurie turės tikrinti mažmeninės prekybos vietas, bet ir gyventojų švietimui apie vaistų netinkamą vartojimą ir savigydos pasekmes ir, žinoma, galimas papildomas biudžeto išlaidas, dėl išaugusio gyventojų apsinuodijimo vaistais. 4.       Bus ribojama konkurencija Šiuo Projektu yra nustatomos skirtingi reikalavimai vaistinėms ir mažmeninėms prekybos vietoms, prekiaujančiomis nereceptiniais vaistiniais preparatais. Pažymėtina, kad vaistinėje tuos pačius vaistus išduodantis asmuo privalo būti vaistininkas ar farmakotechnikas, tuo tarpu mažmeninės prekybos vietoje, parduoti vaistus gali neturintis farmacinio išsilavinimo. Vaistinės turi pareigą visada, net nereceptinius vaistus parduodant internetu, suteikti farmacinę paslaugą, tuo tarpu mažmeninės prekybos įmonėms pagal Projektą šios paslaugos, parduodant vaistus, suteikti nereikės.  Svarbu pažymėti, kad farmacinę paslaugą gali suteikti tik farmacijos specialistas.  Jų Lietuvoje trūksta, vaistininkų ir farmokotechnikų išlaikymas yra ženkliai brangesnis, nei parduotuvės kasininko ar degalinės operatoriaus. Reikalavimai patalpoms ir vaistų laikymo sąlygoms skirti tam, kad būtų užtikrintas vaistų saugumas. Siekiant išlaikyti vienodas konkurencijos sąlygas, reikėtų arba nustatyti analogiškus reikalavimus mažmeninėms prekybos vietoms (reikalavimai patalpoms, kuriuose galima pardavinėti nereceptinius vaitus, su atskiromis patalpomis karantinui, vaistų priėmimui, laikymui ir pan.) arba kartu su įstatymu turėtų būti keičiami poįstatyminiai teisės aktai, kuriuose nustatoma, kad vaistinės taip pat neprivalo laikytis šių reikalavimų tiek, kiek jie susiję su nereceptinių vaistų pardavimu, nes Projekte mažmeninės prekybos vietoms taikomi tik minimalūs reikalavimai. Taip pat mažmeninės prekybos vietoms, skirtingai nei vaistinėms, jos nėra įpareigotos iš gyventojų surinkti vaistinius preparatus. Priešingai, Projektu vaistinės netgi bus priverstos surinkti vaistus, net jei juos gyventojai pirko mažmeninės prekybos vietose. Vadinasi vaistinėms, net parduodant tuos pačius vaistus, reikalavimai yra žymiai didesni nei kitoms mažmeninės prekybos vaistais vietoms, dėl to yra sudaromos skirtingos konkurencinės sąlygos vaistinėms ir mažmeninės prekybos vietoms ir taip iškreipiama konkurencija. 5.    Rinkoje gali atsirasti falsifikuotų vaistų Mažmeninės prekybos vietoms nors ir yra numatytas reikalavimo dalyvauti farmakologinio budrumo sistemoje, tačiau jos objektyviai negalės to užtikrinti dėl specialių žinių trūkumo ir farmacijos specialistų neturėjimo. Taip pat nėra aišku, kaip tokiose prekybos vietose bus užtikrinama, kad į rinką nepatektų falsifikuoti vaistiniai preparatai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas vaistinėms nustatomas Europos Sąjungos lygmeniu. Be to šiuo metu derinamas sistemos diegimas vaistinėse, kuomet bus privalu atsekti vaisto kelią nuo gamintojo iki pat paciento. Tikėtina, kad šios sąlygos, mažmeninės prekybos vietos užtikrinti negalės. Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta, nepritariame siūlomam Projektui ir manome, kad prekiauti vaistiniais preparatais turi būti leidžiama išimtinai tik vaistinėms, nes priėmus šį Projektą: 1.  Užsidarys mažos, ypatingai esančios kaimo vietovėse vaistinės; 2.  Receptinių vaistinių preparatų prieinamumas kaimo vietovėse pablogės; 3.  Gyventojai bus skatinami vartoti daugiau vaistų bei užsiimti savigyda; 4. Vaistų kainos nemažės, tačiau priešingai – gali išaugti^[6]; 5.  Išaugs apsinuodijimų skaičius vaistiniais preparatais; 6. Didės valstybės biudžeto išlaidos papildomiems inspektoriams, gyventojų švietimui, apsinuodijusių pacientų gydymui; 7.  Bus sudaromos nevienodos konkurencinės sąlygos verslui; 8. Nebus užtikrintas vaistų atšaukimo iš rinkos procesas, didės falsifikuotų vaistų prekybos vietose tikimybė. Dėl receptinių vaistų pardavimo nuotolinių būdu Asociacija yra už inovacijas ir už galimybę, kuo greičiau ir paprasčiau pacientams įsigyti vaistinių preparatų. Tačiau išduodant vaistus pagal e. receptą vaistinės kasdien susiduria su e. sveikatos bei e. recepto sistemos netobulumu bei neveikimu. E. recepto sistema ne tik kad neįmanoma greitai ir kokybiškai aptarnauti pacientų, bet dažnai tenka vaistininkams juos siųsti į kitas vaistines, ar net prašyti, kad atvyktų kitą dieną. Esant tokiai situacijai papildomos sistemos kūrimas bei siūlymas, kad receptinius vaistus būtų galima įsigyti nuotoliniu būdu yra nesavalaikis, nes šiuo metu nėra tinkamai sutvarkyta galimybė pacientui e. receptu įsigyti vaistų paprastuoju būdu, t. y. atvykus į vaistinę. Leisti receptinių vaistų pardavimą nuotolinių būdu, iki galo nesubalansavus e. recepto sistemos, neišsprendus eilės techninių šiuo metu veiklą stabdančių klausimų (pvz. 1. Korupcijos prevencijai, kodėl sistema gydytojui rodo konkrečią vaistinę, kurioje pacientas įsigijo vaistus; 2. Vaistinėje atleidus kompensuojamąjį e. receptą (t. y. pardavus vaistą) ir jį pristačius ligonių kasoms paaiškėja, kad receptas gydytojo yra atšauktas ir vaistinė turi prisiimti nuostolius; 3. Siūlėme, kad psichotropinius vaistus būtų galima įsigyti tik su e. receptu, tačiau tai nėra įgyvendinta - taip būtų išvengiama dažno receptų padirbinėjimo, ir visos vaistinės darbo stabdymo, kuomet pareigūnai tiria šiuos atvejus; 4. Sistema nuolat stringa ir t.t.)   yra ne tik neracionalu, bet taip pat gali reikšmingai pabloginti pacientų būklę. Svarbu paminėti, kad farmacinė paslauga nuotoliniu būdu šiuo metu negali užtikrinti tokios kokybės, kuri gali būti suteikiama vaistinėse, nes e. sveikatos ir e. recepto sistema dar neturi galimybės rinkti, kaupti ir parodyti visus šiuo metu vartojamus paciento vaistus farmacijos specialistui. Be to, žinant šios dienos e. sveikatos ir e. recepto galimybes kyla labai daug abejonių, ar e. recepto sistema, kuomet bandys prie jos jungtis daugiau pacientų, neužlūš, kaip jau buvo atsitikę ne kartą, ir neatims galimybės aptarnauti pacientus vaistinėje su e. receptu. Tokiu atveju daugybė pacientų, jau atvykę į vaistinę, sužinotų, kad sistema pakibo, ir vaistininkas, matydamas tik paciento asmens tapatybės kortelę, kompiuterio ekrane nematys jam gydytojo išrašyto e. recepto. Svarbu pažymėti, kad tokia situacija jau yra buvusi 2017 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais, kuomet sistemos tvarkymo darbai vyko ilgiau kaip kelias savaites, ko pasėkoje tūkstančiai pacientų laiku negalėjo pradėti jiems būtino gydymo, nes negalėjo vaistinėse įsigyti vaistų. Pažymėtina, kad pacientas gavęs e. receptą, jį pakeisti paprastu popieriniu receptu greitai ir nesudėtingai negali, nes jam reikia vėl užsirašyti pas gydytoją, pas jį patekti, gydytojui naikinti išrašytą e. receptą, kas gali būti sudėtinga esant e. recepto strigimui, ir išrašyti paprastą popierinį receptą. Esame už inovacijas, tačiau tik tada, kai jos neturi neigiamos įtakos pacientų sveikatai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome nukelti receptinių vaistų pardavimą nuotoliniu būdu iki tol, kol e. sveikata bei e. receptas veiks be priekaištų. Matydami lėtą poslinkį ir daugybę sisteminių klaidų siūlome nuotolinę prekybą receptiniais vaistais įteisinti tik nuo 2023 m. Dėl valdiškų vaistinių steigimo Projektu siūloma ligoninės vaistinėms parduoti vaistinius preparatus pacientams, kurie gydosi ligoninės dienos stacionare. Nėra aiškus siekiamas tikslas, nes, atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą aukščiau, Lietuvoje vaistų prieinamumas yra geras. Apie nesklandumus, su kuriais, kaip Projekto rengėjai teigia, susiduria pacientai besigydantys dienos stacionare nei Lietuvos vaistinių asociacija, nei jos nariai, vaistinės, nebuvo informuoti ir, jei minimos problemos iš tiesų egzistuoja, nebuvo ieškoma, kaip esamos vaistinės galėtų prisidėti prie šių problemų sprendimo. 1.    Bus ribojama konkurencija Iš Projekto matyti, kad gali būti ruošiamasi kurti valdiškų vaistinių tinklą ir taip eiti į verslo sektorių. Tokiu atveju vaistinės pastatomas į absoliučiai nelygias konkurencines sąlygas. Valdiškos vaistinės ne tik turės galimybę naudotis valstybiniu turtu, bet ir neturės pareigos teikti paslaugų, kurias privalo teikti visos visuomeninės vaistinės Lietuvoje – turėti visus rinkoje esamus vaistus ar juos pristatyti per teisės aktais nurodytą laiką, įsirengti monitorius, rodančius vaistų kainas, riboti vaistinės patalpų plotą ir t.t.  Jei būtų deklaruojama, kad valdiškos vaistinės veiks rinkos sąlygomis, tuomet turėtų būti pateikiami skaičiavimai ir duomenys, kiek papildomai tai kainuos mokesčių mokėtojams, įvertinat farmacijos specialistų darbą, patalpų nuomą ir t. t. Ar valstybė  neturėdama galimybės kelti gydytojų ir slaugių atlyginimus yra pajėgi kurti vaistininkams darbo vietas. Pažymėtina, kad Lietuvoje trūksta vaistininkų, tad, ar yra numatyta vaistininkams mokėti tokį atlyginimą, kokį dabar farmacijos specialistai gauna privačiame sektoriuje dirbantys farmacijos specialistai. 2.       Bus neracionaliai naudojamas valstybės turtas bei didės korupcija Toks reglamentavimas prieštarauja teisinės valstybės, sąžiningumo ir lygybės prieš įstatymą principams. Manome, kad negali būti sukuriama situacija, kuomet valstybinės institucijos tiek vykdys visuomenės vaistinių, tiek ir savo pačių stebėseną bei priežiūrą. Projektas kelia abejonių dėl valdiškų vaistinių steigimo, nes valstybės pareiga visų pirma yra garantuoti viešąsias paslaugas žmonėms. Valstybės veikla savo esme negali būti pelno siekianti, o yra skirta tam, kad būtų tenkinami viešieji visuomenės interesai. Tad tokias visuomenei reikalingas paslaugas, kurių verslas neteikia, arba jos ekonominiu požiūriu yra neefektyvios, bet būtinos visuomenei, valstybė privalo užtikrinti. Tuo tarpu valstybei eiti į tiesioginę konkurenciją su efektyviai ir skaidriai veikiančiu verslu yra netikslinga. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje veikia net 6 vaistinių tinklai ir dar 100 vaistinių, kurios turi po vieną ar dvi vaistines, tad konkurencija tarp vaistinių yra didžiulė. Tą patvirtina ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenys, jog vaistinės beveik 19 proc. taiko mažesnes kainas nei yra leidžiama^[7]. Šalia viešojo intereso patenkinimo, taip pat valstybės pareiga yra verslo sąlygų nustatymas ir reguliavimas, bet ne verslo perėmimas iš verslo subjektų. 2017 m. balandžio 25 d. Valstybės kontrolė paskelbė išvadas dėl valstybinių įmonių valdymo^[8] bei informavo, jog „dalis viešajame sektoriuje veikiančių įmonių ir įstaigų nekuria pridėtinės vertės valstybei, o tam tikrais atvejais teikia naudą tik pačioms įmonėms, viešosioms įstaigoms ar net privačių asmenų grupėms”. 3. Bus prieštaraujama šiuo metu valstybės vykdomai politikai Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu Ūkio ministerijoje buvo įsteigta darbo grupė, kuri vertino esamų valstybinių įmonių reikalingumą, analizuoja jų rodiklius, sprendžia dėl jų privatizavimo ar listingavimo. Dar daugiau, šiuo metu yra svarstoma dėl kai kurių valstybinių įmonių privatizavimo, kurių tarpe yra valstybinės vaistinės. Tuo tarpu šiuo Projektu einama priešinga kryptimi visai valstybės vykdomai politikai – dar labiau didinamas valstybinių įmonių tinklas, kuriant naują valdiškų vaistinių tinklą. Valdiškos vaistinės nevykdys jokių naujų ar kitokių paslaugų, kurių šiuo metu nėra ar negali užtikrinti privačios vaistinės. Todėl visų pirma reikėtų pateikti analizę, ar reikia ir jeigu taip, kokių papildomų paslaugų reikia, ar jos galėtų būti teikiamos jau veiklą vykdančių vaistinių, o ne kurti naujo valdiško aparato. Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta, nepritariame siūlomam Projektui ir manome, kad prekiauti vaistiniais preparatais neturi valdiškos vaistinės, nes priėmus šį Projektą: 1.  Nelygios konkurencinės sąlygos vaistinėms ir valdiškoms vaistinėms; 2.  Valdiškos vaistinės naudos valstybinius resursus nekilnojamąjį turtą, jau dirbančius ir kitas funkcijas atliekančius sveikatos priežiūros specialistus; 3.  Didės valstybės biudžeto išlaidos – valdiškoms vaistinėms steigi reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų: farmacijos specialistų darbo užmokesčiui, vaistinės patalpoms įrengti ir t. t.; 4. Atsiras niša korupcijai ir neefektyviam valstybinio turto panaudojimui; 5.  Prieštaraujama vykdomai valstybės politikai dėl valstybinių įmonių.	Nepritarti	Dėl vaistų prekybos kitose mažmeninės prekybos įmonėse: 1. Atsižvelgiant į tai, kad vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms siūloma leisti parduoti tik labai ribotą vaistinių preparatų asortimentą (vaistinius preparatus, įrašytus į Vaistų sąrašą) ir į tai, kad įmonėje gyventojai neturės galimybės pasikonsultuoti su farmacijos specialistu, gyventojai ir toliau vaistinius preparatus įsigys vaistinėse. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik kompensuojamųjų vaistinių preparatų yra 2002 pavadinimai, receptinių vaistinių preparatų – per        35 000, nereceptinių vaistinių preparatų – beveik 2000. Todėl Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės negalės pakeisti vaistinių, tačiau dalis pirkėjų tam tikrais atvejais rinksis alternatyvią vaistinei pardavimo vietą. 2. Siekiant skatinti gyventojus atsakingai rinktis nereceptinius vaistinius preparatus ir atsižvelgiant į tai, kad vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse nedirbs farmacijos specialistai (nebus teikiamos farmacinės paslaugos), Farmacijos įstatymo projekte siūloma drausti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse pateikti bet kokią informaciją apie parduodamus vaistinius preparatus, išskyrus Farmacijos įstatymo projekte nustatytą informaciją („Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį, jei jo nėra – informaciją ant išorinės pakuotės, ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai“ ir pan.). Manome, kad šių priemonių pakanka, kad pacientai vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse nebūtų skatinami įsigyti jiems nereikalingų vaistinių preparatų ir juos neracionaliai vartoti. 3. Mažmeninės prekybos įmonėms, kaip ir vaistinėms, bus nustatyti mažmeninės prekybos antkainiai. Be to, gamintojų deklaruota nekompensuojamųjų vaistų kaina visai Lietuvai yra vienoda, prie jos prisideda maksimalūs didmeniniai ir mažmeniniai antkainiai ir PVM. Taip apskaičiuojama didžiausia mažmeninė nekompensuojamojo vaisto kaina, kurios negali viršyti nei vaistinės, nei mažmeninės įmonės nustatyta mažmeninė kaina. Tačiau, atsižvelgiant į tai, konkurencija padidės, t. y. atsiras konkurencija ne tik tarp vaistinių, bet ir tarp vaistus parduodančių mažmeninės prekybos įmonių, kainos gali keistis. 4. Argumentai tie patys kaip ir 1 punkte. 5. Mažmeninės prekybos įmonių veikla bus licencijuojama, šią veiklą kontroliuos Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, todėl falsifikuoti vaistai neturėtų atsirasti legalioje prekyboje. Dėl receptinių vaistų pardavimo nuotoliniu būdu. Farmacijos įstatymo projektu siūloma tik sudaryti teisines prielaidas siūlyti nuotoliniu būdu parduoti receptinius vaistinius preparatus. Vaistinės, jeigu neturės techninių galimybių ar esant e. recepto posistemės trikdžių, galės nesiūlyti parduoti receptinių vaistinių preparatų nuotoliniu būdu. Dėl „valdiškų“ vaistinių tinko steigimo Farmacijos įstatymo projekto 5 straipsnis, kuriuo keičiama 35 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad „ligoninės vaistinė – vaistinė, kuri yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinys, aprūpinantis šią įstaigą vaistiniais preparatais ir (ar) vaistinių prekėmis. Jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga teikia ir dienos stacionaro paslaugas, jos struktūrinis padalinys ligoninės vaistinė gali parduoti (išduoti) ir šios įstaigos dienos stacionare gydomiems pacientams kompensuojamuosius vaistinius preparatus, kurie jiems skiriami gydyti šios įstaigos dienos stacionare suteikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugą. [...]“. Taip pat nustatytas aiškus draudimas ligoninės vaistinei vaistinius preparatus siūlyti parduoti nuotoliniu būdu. Pažymėtina, kad ligoninės vaistinės pagrindinė veikla – aprūpinti ją įsteigusią ASPĮ vaistiniais preparatais ir (ar) vaistinių prekėmis, jokios įtakos konkurencijai neturi.  Šia nuostata nesiekiama kurti plačiąja prasme suprantamo „valstybinių vaistinių tinklo“, bet siekiama sukurti teisines prielaidas ASPĮ, teikiančioms dienos stacionaro paslaugas, pagerinti pacientams dienos stacionare teikiamų paslaugų prieinamumą, kokybę bei efektyviau organizuoti šių paslaugų teikimą. Pažymėtina, kad ligoninės vaistinės, kaip ir visų vaistinių, veiklą kontroliuoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Jeigu ligoninės vaistinė pažeis Farmacijos įstatymo nuostatas, nuobaudos galės būti taikomos atitinkamai pagal Administracinių nusižengimu kodekso 66 straipsnio 6, 7 ar  8 dalis.
5.	Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga, 2018-04-03				Farmacijos įstatymo projekto nurodyti pakeitimai ir straipsnių papildymai įteisintų nereceptinių vaistų pardavimą ne vaistinėse t. y kitose mažmeninės prekybos vietose. Toks skubotai priimtas sprendimas neduotų jokios naudos, tačiau gali sukelti grėsmes visuomenės sveikatai, nes nebus užtikrintas gyventojų sveikatos saugumas, racionalus vaistų vartojimas, nebus užtikrinta vaistų kontrolė. Šis Farmacijos įstatymo projektas padarytų didelę sumaištį farmacijos sektoriuje. Gerbiami Seimo nariai, prašome, neskubėkite, padėkite išspręsti dar neišspręstas problemas šiame sektoriuje. Farmacinės rūpybos elementų įdiegimas būtų tas procesas , kuris turėtų didelę naudą ne tik gyventojams, bet ir ekonominę naudą sveikatos sistemai. Tai atitolintų lėtines ligas, kurias ankstina ir neracionalus, besaikis vaistų vartojimas. Atkreipiame Jūsų dėmesį. 1. ES šalių patirtis rodo, kad tai nėra patraukli ir saugi praktika, nes ji vykdoma mažiau nei pusėje ES valstybių. Tose valstybėse, kur vaistai parduodami be farmacinės paslaugos t. y. be farmacijos specialisto, yra reikšmingai išaugęs neracionalus vaistų vartojimas bei apsinuodijimai vaistais. Lenkija ieško galimybių atsisakyti tokios praktikos, nes ne tik padaugėjo apsinuodijimų vaistais, bet valstybė neturi priemonių, kaip suvaldyti paauglių svaiginimąsi vaistais maišant juos su alkoholiniais gėrimais. 2. Lietuva neturi aiškios, nuoseklios politikos, tuo klaidindama ne tik visuomenę, bet ir šio sektoriaus specialistus. Mūsų nuomone, šios pertvarkos turės didelę reikšmę ir farmacijos specialistų atlyginimų mažėjimui, juk Valstybė atima dalį farmacijos specialistų profesinių funkcijų atiduodama jas nespecialistams. Ar parduotuvėse kasoje parduodami vaistai taps alternatyva farmacijos specialisto teikiamai farmacinei paslaugai? 3. Kaimo vietovėse gyvena dauguma senyvo amžiaus žmonių. Todėl, jiems reikalingi vaistai lėtinėms ligoms gydyti – kompensuojami vaistai, o ne skausmui malšinti, kurie turi daugybę nesuderinamumų su kitais vaistais. Kaimuose dar veikiančios vaistinės ,neatlaikę konkurencijos, bankrutuos. 4. Farmacijos įstatymas teigia, kad tik Vaistinė- juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę. 5. Jau nuo 2021 metų farmacijos specialistai- farmakotechnikai, turintys įgytą profesinio bakalauro išsilavinimą, negalės parduoti vaistų be vaistininko priežiūros, o degalinėse ir mažmeninės prekybos vietose galės pardavinėti vaistus bet kas ,net neturint jokio specialaus išsilavinimo. 6. Šiuo metu Lietuvoje, nors iki racionalaus vaistų vartojimo dar reikia daug ką nuveikti, nėra tokios ligos, kaip vaistaligė. Jei bus priimtas šis įstatymo projektas, susidurtume su gausybe jo padarinių – išaugusiu neracionaliu vaistų vartojimu, apsinuodijimais. Juk gyventojams gali atrodyti, kad jei vaistai prieinami bet kur ir bet kaip, tai jie nėra pavojingi, neturi šalutinio poveikio. 7. Prieštaringos nuostatos Farmacijos įstatyme. Vaistai parduodami be jokios kontrolės mažmeninės prekybos tinkluose, o tuo tarpu slapti pirkėjai kontroliuos farmacijos specialistų teikiamą paslaugą, ir kontrolierių vertinimu (tas pats veiksmas kiekvieno žmogaus požiūriu gali būti vertinamas skirtingai) gali būti baudžiami. Tikslas didinti vaistų kainas ir jų pardavimus, lyg ir ne šios vyriausybės politikos gairės. Šis Farmacijos įstatymo projektas yra absoliučiai netinkama priemonė, jei tikslas sveika, racionaliai vartojanti vaistus visuomenė. Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga siūlo nepritarti Farmacijos įstatymo projektui .	Nepritarti	Atsižvelgiant į tai, kad vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms siūloma leisti parduoti tik labai ribotą vaistinių preparatų asortimentą (vaistinius preparatus, įrašytus į Vaistų sąrašą) ir į tai, kad įmonėje gyventojai neturės galimybės pasikonsultuoti su farmacijos specialistu, gyventojai ir toliau vaistinius preparatus įsigys vaistinėse. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik kompensuojamųjų vaistinių preparatų yra 2002 pavadinimai, receptinių vaistinių preparatų – per        35 000, nereceptinių vaistinių preparatų – beveik 2000. Todėl Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės negalės pakeisti vaistinių, tačiau dalis pirkėjų tam tikrais atvejais rinksis alternatyvią vaistinei pardavimo vietą. Siekiant skatinti gyventojus atsakingai rinktis nereceptinius vaistinius preparatus ir atsižvelgiant į tai, kad vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse nedirbs farmacijos specialistai (nebus teikiamos farmacinės paslaugos), Farmacijos įstatymo projekte siūloma drausti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse pateikti bet kokią informaciją apie parduodamus vaistinius preparatus, išskyrus Farmacijos įstatymo projekte nustatytą informaciją („Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį, jei jo nėra – informaciją ant išorinės pakuotės, ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai“ ir pan.). Manome, kad šių priemonių pakanka, kad pacientai vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse nebūtų skatinami įsigyti jiems nereikalingų vaistinių preparatų ir juos neracionaliai vartoti. Mažmeninės prekybos įmonėms, kaip ir vaistinėms, bus nustatyti mažmeninės prekybos antkainiai. Be to, gamintojų deklaruota nekompensuojamųjų vaistų kaina visai Lietuvai yra vienoda, prie jos prisideda maksimalūs didmeniniai ir mažmeniniai antkainiai ir PVM. Taip apskaičiuojama didžiausia mažmeninė nekompensuojamojo vaisto kaina, kurios negali viršyti nei vaistinės, nei mažmeninės įmonės nustatyta mažmeninė kaina. Tačiau, atsižvelgiant į tai, konkurencija padidės, t. y. atsiras konkurencija ne tik tarp vaistinių, bet ir tarp vaistus parduodančių mažmeninės prekybos įmonių, kainos gali keistis. Vaistinių nedarbo metu pacientai dėl nedidelių sveikatos sutrikimų turės galimybę tam tikrus  vaistinius preparatus (į Vaistų sąrašą įrašytus vaistinius preparatus) įsigyti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, jiems nereikės ieškoti budinčių vaistinių (jos yra tik didžiuosiuose miestuose) ar kreiptis į ASPĮ skubios pagalbos skyrius. Vaistinių preparatų pardavimo ir laikymo reikalavimai yra nustatyti atsižvelgiant į leidžiamą parduoti vaistinių preparatų asortimentą (vaistinės gali parduoti visus vaistinius preparatus, mažmeninės prekybos įmonės – tik į Vaistų sąrašą įtrauktus vaistinius preparatus). Kadangi vaistinėse dirba farmacijos specialistai, parduodant (išduodant) vaistinius preparatus teikiama farmacinė paslauga, leidžiama parduoti visus vaistinius preparatus, galima taikyti nereceptiniams vaistiniams preparatams nuolaidas bei juos siūlyti parduoti nuotoliniu būdu.
6.	Vaistų gamintojų asociacija, 2018-04-05				Siūlome LR Farmacijos įstatymo Nr. X-709 papildymo aštuntojo^1 skirsnio 41^2 straipsnį išdėstyti taip: 41^2 straipsnis. Vaistinio preparato įrašymas į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą Vaistinis preparatas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įrašomas į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka., jei atitinka visas šias sąlygas: 1) yra nereceptinis vaistinis preparatas; 2) vaistinio preparato pakuotėje yra mažiausias to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir vaistinio preparato farmacinės formos vaistinio preparato dozuočių kiekis; 3) į vaistinio preparato sudėtį įeina tik viena veiklioji medžiaga. Sis kriterijus netaikomas tradiciniams augaliniams preparatams ir homeopatiniams vaistiniams preparatams, registruotiems taikant supaprastintą registracijos procedūrą; 4) vaistinis preparatas pagal ATC (anatominę terapinę cheminę) vaistų klasifikaciją turi kodą, prasidedantį N02B, M01AE, N07BA, R02AA, D08A, A07DA03, R06AX13 arba A02BC; 5) vaistinis preparatas nėra skirtas tik vaikams iki 12 metų; 6) vaistinio preparato, vartojamo per burną, sudėtyje nėra etanolio.	Nepritarti	Vaistinio preparato įrašymo į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą sąlygos turi būti reglamentuotos įstatymo lygmeniu. Įrašymo į sąrašą tvarka bus reglamentuota sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
7.	Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2018-04-09				Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Farmacijos įstatymo 2, 8, 19, 33, 35, 59^1, 68^1straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju skirsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1744 (toliau - Projektas), ir teikia šias pastabas bei pasiūlymus.  DĖL KONKURENCIJOS TARP VAISTINIŲ IR LIGONINIŲ VAISTINIŲ, TEIKSIANČIŲ VISUOMENINĖS VAISTINĖS PASLAUGAS Dėl leidimo ligoninių vaistinėms užsiimti mažmenine prekyba vaistais (5 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas) Šiuo metu ligoninės gali įsigyti vaistus ir tiekti juos savo pacientams, gydomiems stacionare. Projekto 5 straipsnis suteikia teisę ligoninių vaistinėms pardavinėti kompensuojamuosius vaistinius preparatus tos gydymo įstaigos dienos stacionare gydomiems pacientams. Pritariame, kad reikia sudaryti sąlygas suteikti pacientams sklandžią dienos stacionaro paslaugą, tačiau Projekto rengėjai neįvertina visų galimų alternatyvų - vaistų pristatymas gydymo įstaigai naudojantis privačių vaistinių paslaugomis ar galimybė pacientams iš anksto įsigyti vaistus dienos stacionaro procedūroms naudojantis E-receptu ar nuotoline prekyba vaistais ar kitas sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų teikimo tvarkos patobulinimas. Kadangi nėra išsamiai išnagrinėtos alternatyvos siūlomų ligoninių vaistinių plėtrai, kyla abejonių ar Projekto rengėjų pasiūlymas yra geriausias Projekto aiškinamajame rašte iškeltos problemos sprendimas. Projekte pasiūlymas, jog kiekviena gydymo įstaiga, teikianti dienos stacionaro paslaugas, įgautų teisę įsteigti prekybos vaistais vietą ir užsiimti mažmenine prekyba vaistais sukelia šias grėsmes: 1.  Sprendimas leisti valstybinėms gydymo įstaigoms užsiimti komercine veikla - nepagrįstas. Dauguma ligoninių (ar gydymo įstaigų) priklauso valstybei ar savivaldybėms. Tai reiškia, kad valstybiniam kapitalui atsiranda galimybė užsiimti komercine veikla - mažmenine prekyba vaistais. Turint galvoje intensyvią konkurenciją mažmeninės prekybos vaistais sektoriuje ir tai, kad Lietuvos ūkis, t.y. komercinė veikla konstituciškai remiasi privačia nuosavybe (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis) ir privačia iniciatyva, komercine veikla neturėtų užsiimti valstybės ar savivaldybių gydymo įstaigos. Valstybės kontrolė taip pat konstatuoja, kad “Valstybės institucijų dalyvavimas valstybės ir savivaldybių funkcijų nevykdančiose įmonėse ir įstaigose nėra pagrįstas ir racionalus, jei tam naudojami žmogiškieji ištekliai, skiriama valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų ir perduodama turto, tačiau negaunama atitinkama investicijų grąža.” (VK, Nr. Y-2017-6). 2. Kyla grėsmė, kad viešieji resursai, skirti gydymui, bus naudojami mažmeninės prekybos veiklai. Ligoninė, pradėjusi prekiauti vaistais, vykdytų dvi skirtingas veiklas: gydymą, kuris finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo  (PSDF) lėšų, savivaldybių, valstybės biudžetų ir mažmeninę prekybą vaistais, kuri finansuojama vaistų vartotojų (ir PSDF lėšų, tiek, kiek vartotojai pasinaudoja vaistų kompensacijomis). Tai reiškia, kad gydymo įstaiga, kuri pradėtų prekiauti vaistais, veiktų ir viešaisiais finansais apmokamoje srityje su labai apribota konkurencija (t. y. gydyme), ir konkurencingoje rinkoje, finansuojamoje privačiomis vartotojų lėšomis (t.y. prekyba vaistais). Tuo tarpu vaistinės veiktų tik viename - prekybos vaistais - srityje. Kyla pavojus, kad gydymo įstaigos, užsiimančios dar ir vaistų prekyba, pradės kryžmiškai subsidijuoti prekybos vaistais sritį. Šiuo metu dauguma mažmeninės prekybos vaistais įmonių yra privataus kapitalo, kurios privalo įsigyti ar išsinuomoti patalpas. Tuo tarpu ligoninės, gydymo įstaigos dažnai patalpas ar pastatus valdo patikėjimo teise, nors patys pastatai nuosavybės teise priklauso savivaldybėms ar valstybei. Taip pat šis turtas yra atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Naudojimasis šiomis patalpomis gydymo įstaigoms yra suteiktas vykdyti gydymo veiklą. Kyla grėsmė, kad ligoninėms ar kitoms įstaigoms pradėjus mažmeninę prekybą vaistais, patalpos, kurios buvo suteiktos gydymo veiklai, be kita ko bus naudojamos mažmeninei prekybai vaistais. Tokiu atveju viešieji resursai bus naudojami ne pagal paskirtį, o tai savo ruožtu prieštarautų valstybės ir savivaldybės turto naudojimo principams, išdėstytiems LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. 3. Gali būti pažeisti sąžiningos konkurencijos principai. Gydymo įstaigos iš esmės nepatiria pastatų kapitalo kaštų. Tuo tarpu privačios mažmeninės prekybos vaistais įmonės – patiria. Tokiu būdu, mažmeninės prekybos vaistais vietos, įsteigtos viešajam kapitalui priklausančių gydymo įstaigų, įgautų nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš prekybos vietas, įsteigtas privataus kapitalo. Tokiu būdu būtų pažeidžiami sąžiningos konkurencijos principas, ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad kai kuriose viešajam kapitalui priklausančiose gydymo įstaigose jau veikia privačiam kapitalui priklausančios mažmeninės prekybos vaistais vietos. Vaistinių asociacijos duomenimis, yra 53 vaistinės, esančios ligoninėse (apima vaistines, kurios yra ligoninių pastatuose; ligoninės pastate, tačiau tam tikra jos teritorija priklauso ne pačiai ligoninei; visai šalia ligoninių - tik išėjus iš ligoninės pastato arba priešais, kitoje gatvės pusėje) ir 141 vaistinės esančios kitose gydymo įstaigose (apima vaistines, kurios yra gydymo įstaigų pastatuose; gydymo įstaigos pastate, tačiau tam tikra jos teritorija priklauso ne pačiai gydymo įstaigai; visai šalia gydymo įstaigų - tik išėjus iš gydymo įstaigos pastato arba priešais, kitoje gatvės pusėje). Jei gydymo įstaigoms bus leidžiama steigti joms priklausančias vaistines ir, jei gydymo įstaigos galės pasinaudoti nesąžiningos konkurencijos priemonėmis (kaip paminėta aukščiau), kyla pavojus, kad gydymo įstaigos gali tiesiog išstumti konkurentus, t. y. privačias vaistines, iš gydymo įstaigų pastatų. Tokiu būdu ši Projekto nuostata sudarytų sąlygas konkurencijos principų pažeidimams. Projekto 5 straipsnio 3 dalis siūlo leisti ligoninės vaistinę steigti bet kuriai asmens sveikatos priežiūros įstaigai. Nors to paties straipsnio 1 dalyje siūloma leisti parduoti (išduoti) vaistus, jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga teikia dienos stacionaro paslaugas. Tai dar labiau išplėstų potencialų valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių tinklą. Siūlymai Atsižvelgiant į išvardintus argumentus ir identifikuotas grėsmes, siūlome: 1. Nepritarti įstatymo Projekto 5 straipsniui. 2. Kreiptis į Konkurencijos tarybą išaiškinimo, ar visas Projektas, ir ypač Projekto 5 straipsnis neprieštarauja sąžiningos konkurencijos principams ir LR Konkurencijos įstatymui. 3. Jei Projektas būtų priimtas, imtis šių, grėsmes konkurencijai mažinančių, priemonių: a. Atskirti valstybiniam kapitalui priklausančių gydymo įstaigų įsteigtų mažmeninės prekybos vaistais įmonių turtą, pajamas, pinigų srautus, darbuotojus nuo gydymo įstaigos gydymui naudojamo turto, pajamų, pinigų srautų, darbuotojų ir kt., užtikrinant, kad gydymo veiklai skirti resursai nebūtų naudojami mažmeninei prekybai vaistais. b. Sukurti kontrolės mechanizmą, kuris užtikrintų, kad viešajam kapitalui priklausančios gydymo įstaigos nesubsidijuotų ar kitaip neremtų jų pačių įsteigtų vaistinių, įskaitant bet neapsiribojant: patalpų, turto nuoma mažesne nei rinkos kaina, personalo naudojimu. DĖL TAISYKLIŲ REGLAMENTUOJANČIŲ VAISTŲ PARDAVIMĄ MAŽMENINĖS PREKYBOS  ĮMONĖMS BE FARMACIJOS LICENCIJOS LR Farmacijos įstatymo papildymas aštuntu skirsniu, leidžiančiu mažmeninę prekybą vaistais, esančiais mažmeninės prekybos vaistais sąraše, nereikalaujant farmacijos licencijos, yra teigiamas pokytis, suteikiantis geresnes vaistų prieinamumo galimybes perkantiesiems, skatinantis konkurenciją ir, tikėtina, leisiantis sumažinti vaistinių preparatų kainas. Pritariame bendrai pokyčių krypčiai - leisti pardavinėti vaistus daugiau vietų. Kita vertus,  ne visos priemonės, numatytos Projekte, kuriomis siekiama reguliuoti mažmeninę prekybą vaistais, yra būtinos. Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir apriboti galimybes taikyti skirtingą reguliavimą,  siūlome peržiūrėti ir pakoreguoti šiuos aštuntojo skirsnio atitinkamus straipsnius. Aštuntas skirsnis. 41^1  straipsnis. 3 punktas. Dėl draudimo vaistų etiketėse rodyti nuolaidą. Mažmeninės prekybos įmonėse pardavinėjamų vaistinių preparatų kainų etiketėse siūloma drausti nurodyti kainų sumažinimą. Tačiau ši nuostata būtų netaikoma visuomeninės paskirties vaistinėms. Šis straipsnis  apriboja mažmenine prekyba užsiimančių įmonių galimybes informuoti pacientą apie mažesnę vaisto kainą. Projekto rengėjas nepagrindžia ir neįrodo, kodėl šis ūkinės veiklos suvaržymas yra pagrįstas, reikalingas ir naudingas. Įstatymo projekto rengėjai nepateikia pagrindimo, kad sumažinta vaisto kaina nulemia iracionalų vaistų vartojimą. Tačiau iš gyventojų atimama galimybė įsigyti jiems reikalingą vaistą pigiau, tuo  nepagrįstai pažeidžiant gyventojų ekonominę gerovę. 6 punktas. Dėl draudimo įsigytus vaistus gabenti (transportuoti) į kitą veiklos vietą. Mažmeninės prekybos įmonėms siūloma drausti gabenti (transportuoti) įsigytus vaistus į kitą veiklos vietą. Projekto rengėjas nepagrindžia kodėl toks ūkinės veiklos suvaržymas yra būtinas. Uždraudus gabenti vaistus iš vienos vietos į kitą, mažmeninės prekybos įmonėms sudaromos kliūtys ekonomiškai pagrįstomis priemonėmis užtikrinti reikalingą vaistų asortimentą. Ši nuostata riboja ūkio subjektų veiklą, o vaistų prieinamumas neišaugtų tiek, kiek galėtų dėl vaistų pardavimo vietų padidėjimo. 8 skirsnis. 41^2 straipsnis. 3 punktas.  Dėl vaistų, leidžiamų parduoti mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašo, sudarymo. Šiuo straipsniu siūloma, kad vaistai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka būtų įrašomi į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti  mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, jei į vaisto sudėtį įeina tik viena veiklioji medžiaga. Šis kriterijus netaikomas tradiciniams augaliniams preparatams ir homeopatiniams vaistams, registruotiems taikant supaprastintą registracijos procedūrą. Paprastai tariant, mažmeninės prekybos įmonėse būtų galima pardavinėti tik tokius vaistinius preparatus, į kuriuos įeina tik viena veiklioji medžiaga.  Vaistai, kurių sudėtyje yra dvi ar daugiau veikliųjų medžiagų, sudaro didelę dalį Lietuvoje parduodamų vaistų. Šis sprendimas nepagrįstai apriboja galimybes vykdyti mažmeninę prekybą vienoda apimtimi kaip ir visuomeninėse vaistinėse. Todėl ši nuostata lemtų skirtingas veiklos taisykles mažmeninės prekybos įmonėms, lyginant su visuomeninėmis vaistinėmis. 5 punktas.  Dėl vaistų, skirtų vaikams iki 12 m. pardavimo. Šiuo punktu siūloma drausti vaistinių preparatų, skirtų vaikams iki 12 m., pardavimą mažmeninėse prekybos įmonėse. Vaistai, kurie skirti vaikams iki 12 m., sudaro dalį Lietuvoje parduodamų vaistų. Draudimas parduoti šios grupės vaistus apriboja mažmeninės prekybos įmonių galimybes vykdyti prekybą vaistais. Todėl ši nuostata lemtų skirtingas veiklos konkurencines taisykles, taikomas mažmeninėms prekybos įmonėms, lyginant su visuomeninėmis vaistinėmis. 7 punktas.  Dėl vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra etanolio, pardavimo. Šiuo straipsniu siūloma drausti vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra etanolio, pardavimą mažmeninėse prekybos įmonėse. Vaistai, kurių sudėtyje yra etanolio, sudaro dalį Lietuvoje parduodamų vaistinių preparatų. Todėl tai apriboja maženinės prekybos įmonių galimybes vykdyti prekyba vaistais. Todėl ši nuostata lems nevienodas konkurencijos taisykles tarp mažmeninės prekybos įmonių ir visuomeninių vaistinių. Siūlymai Atsižvelgiant į išvardintus argumentus, siūlome: 1. Leisti informuoti pirkėjus apie sumažintą parduodamų vaistų kainą ir atsisakyti draudimo neleisti transportuoti vaistų tarp mažmeninės prekybos įmonės filialų. Ši nuostata riboja įmonių konkurencingumą, o logistikos suvaržymai turi neigiamą poveikį efektyviam įmonės darbo organizavimui. 2. Atsisakyti draudimo neleisti parduoti vaistų, kurių sudėtyje yra daugiau negu viena veiklioji medžiaga. Draudimas  yra nepagrįstas, nes saugus vaistų vartojimas yra nesusijęs su veikliųjų medžiagų kiekiu vieno pavadinimo vaistiniame preparate. 3. Draudimas parduoti vaistus, skirtus vaikams iki 12 m. ir vaistų, kurių sudėtyje yra etanolio yra diskutuotinas. Viena vertus, šiuo draudimu yra siekiama išvengti komplikacijų, susijusių su neteisingu vaisto vartojimu ar jo dozavimu, tačiau kita vertus šį draudimą būtų galima peržiūrėti ir koreguoti, leidžiant parduoti šių grupių vaistus, tačiau apribojant tam tikrų vaistų, kurių neteisingas vartojimas potencialiai gali būti žalingas, sąrašą.	Nepritarti	Dėl leidimo ligoninių vaistinėms užsiimti mažmenine prekyba vaistais Farmacijos įstatymo projekto 5 straipsnyje, kuriuo keičiama 35 straipsnio 5 dalis numatyta, kad „ligoninės vaistinė – vaistinė, kuri yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinys, aprūpinantis šią įstaigą vaistiniais preparatais ir (ar) vaistinių prekėmis. Jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga teikia ir dienos stacionaro paslaugas, jos struktūrinis padalinys ligoninės vaistinė gali parduoti (išduoti) ir šios įstaigos dienos stacionare gydomiems pacientams kompensuojamuosius vaistinius preparatus, kurie jiems skiriami gydyti šios įstaigos dienos stacionare suteikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugą. [...]“. Pažymėtina, kad ligoninės vaistinės pagrindinė veikla – aprūpinti ją įsteigusią ASPĮ vaistiniais preparatais ir (ar) vaistinių prekėmis, jokios įtakos konkurencijai neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad vis daugiau pacientų sveikatos problemų stengiamasi išspręsti ambulatoriškai, be reikalo neguldant jų į stacionarą. ASPĮ, neteikiančių stacionaro paslaugų, teikiamos paslaugos ir jų apimtys nuolat plečiasi: plėtojamos slaugos ir paliatyviosios slaugos paslaugos, chirurgijos paslaugos dienos stacionare ir kt. ASPĮ, teikiančios minėtas paslaugas, šioms paslaugoms teikti įsigyja didelius kiekius vaistinių preparatų, tačiau negali įsisteigti joms reikalingo struktūrinio padalinio ligoninės vaistinės, kurioje dirbantys farmacijos specialistai vykdytų šias veiklas: tikrintų vaistinių preparatų atsargų kiekį; užsakytų trūkstamus vaistinius preparatus; dalyvautų formuojant ASPĮ vaistinių preparatų poreikį; tikrintų, ar vaistiniai preparatai tinkamai laikomi sandėliavimo patalpose; paskirstytų vaistinius preparatus į skyrius; tikrintų, ar jie skyriuose laikomi pagal nustatytus reikalavimus; identifikuotų didesnės rizikos vaistinius preparatus ir siekdami kiek įmanoma sumažinti sumaišymo riziką užtikrintų jų atsekamumą įsigijimo, ruošimo, jei reikia, paskirstymo, išdavimo pacientams metu; kurtų ir palaikytų kokybės sistemą (parengtų atitinkamas procedūras), užtikrinančią, kad pacientai gautų kokybiškus, saugius  ir veiksmingus vaistinius preparatus; užtikrintų, kad visuose skyriuose būtų prieinama informacija apie saugų vaistinių preparatų vartojimą, įskaitant galutinį vaistinio preparato paruošimą; bendradarbiaudami su asmens sveikatos priežiūros specialistais prisidėtų prie racionalaus vaistinių preparatų skyrimo (pvz., konsultuotų ASPĮ specialistus dėl racionalaus vaistinių preparatų skyrimo: vaistinių preparatų indikacijų, dozavimo, suderinamumo, nepageidaujamo poveikio ir pan.). Šiuo metu ASPĮ, neturinti struktūrinio padalinio vaistinės, vaistinius preparatus turi įsigyti ir laikyti vadovaudamasi Vaistinių preparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašu, patvirtintu sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Tam ASPĮ vadovo įsakymu turi būti  paskirtas asmuo, kuris nebūtinai turi būti farmacijos specialistas. Pagal 2016 m. atliktą ASPĮ apklausą buvo nustatyta, kad atsakingais už pirmiau minėtą veiklą skiriama: 70 proc. – bendrosios praktikos slaugytojai; 20 proc. – kiti sveikatos priežiūros specialistai, 10 proc. – farmacijos specialistai. Atsižvelgiant į apklausos rezultatus, darytina išvada, kad ASPĮ dažniausiai už veiklą su vaistiniais preparatais atsako bendrosios praktikos slaugytojai, kurie ne visada turi pakankamai kompetencijos tinkamai atlikti jiems pavestą darbą. Tik farmacijos specialistai studijų metu įgyja pakankamai žinių ir įgūdžių minėtoms funkcijoms vykdyti. Todėl tik ligoninės vaistinė, kuri būtų įsteigta kaip ASPĮ padalinys, galėtų užtikrinti, kad ASPĮ įsigyjamos vaistinių preparatų atsargos būtų tinkamai tvarkomos, vadovaujantis gera vaistinių praktika, ir teikiama kokybiška farmacinė informacija, skatinamas racionalus vaistinių preparatų vartojimas. Galimybė įsteigti ligoninės vaistinę visoms ASPĮ sudaro teisines galimybes pagerinti neteikiančioms stacionaro paslaugų ASPĮ vaistinių preparatų valdymo sistemą (vaistinių preparatų užsakymą, laikymą, paskirstymą po įstaigos skyrius ir t. t.) ir skatinti racionalų vaistinių preparatų vartojimą. ASPĮ padalinyje ligoninės vaistinėje dirbantys farmacijos specialistai būtų ne tik atsakingi už vaistinių preparatų užsakymą, laikymą, paskirstymą į kitus įstaigos struktūrinius padalinius, bet ir galėtų konsultuoti kituose padaliniuose dirbančius sveikatos priežiūros specialistus dėl racionalaus vaistinių preparatų skyrimo: vaistinių preparatų indikacijų, dozavimo, suderinamumo, nepageidaujamo poveikio ir pan., ir taip prisidėtų prie įstaigoje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo. Nustatyti kriterijus, ribojančius ASPĮ galimybes steigti ligoninės vaistinę, neracionalu, nes tik pati ASPĮ, atsižvelgdama į įsigyjamus vaistinių preparatų kiekius, reikalingus asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, ir į finansines galimybes (įsteigti ligoninės vaistinę reikėtų papildomų finansinių lėšų), gali tinkamai įvertinti poreikį ir galimybes steigti ligoninės vaistinę, t. y. jei ASPĮ vaistinių preparatų įsigyja nedidelius kiekius, jai pakanka, vadovaujantis Vaistinių preparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašu, paskirti asmenį, atsakingą už veiklą su vaistiniais preparatais, o jei ASPĮ įsigyja didesnius vaistinių preparatų kiekius ir įvairų asortimentą, ji turės galimybę steigti struktūrinį padalinį – ligoninės vaistinę, kuri užtikrins kokybišką veiklą su vaistiniais preparatais. Taip yra sudaromos sąlygos ASPĮ pačiai įsivertinti, kaip ji užtikrins kokybišką veiklą su vaistiniais preparatais, ir nesukuriamas perteklinis reguliavimas, nustatant prievolę tam tikrus kriterijus atitinkančioms ASPĮ steigti ligoninės vaistinę. Pažymėtina, kad nustatyti aiškių ir kokybiškų kriterijų nėra galimybės, nes kaip minėta, ASPĮ veikla plečiasi ir vis daugiau sveikatos problemų stengiamasi išspręsti ambulatoriškai, todėl tik pati ASPĮ gali racionaliai įsivertinti  ligoninės vaistinės steigimo poreikį. Pažymėtina, kad ligoninės vaistinė, įsteigta ASPĮ, kuri neteikia dienos stacionaro, parduoti (išduoti) vaistinių preparatų pacientams neturės teisės, ji galės tik aprūpinanti ją įsteigusią ASPĮ vaistiniais preparatais ir (ar) vaistinių prekėmis. Kaip jau pirmiau minėta, ši veikla jokios įtakos konkurencijai neturės. Rengiant Farmacijos įstatymo projektą buvo išnagrinėtos kelios alternatyvos. Pirma alternatyva – įtraukti vaistinių preparatų išlaidas į dienos stacionaro paslaugos įkainį, yra neracionali. Antra alternatyva – dienos stacionare vartojamus vaistinius preparatus įsigyti centralizuotai. Šis pirkimo būdas turi nemažai trūkumų: sunku prognozuoti pacientų skaičių ir lėšų poreikį, ilgai trunka viešųjų pirkimų procedūros, todėl gali būti atvejų, kai vaisto pritrūks ir pacientui teks laukti, kol bus papildomai nupirktas vaistas. Sveikatos apsaugos ministerija siekia atsisakyti centralizuotai perkamų vaistų ir palaipsniui juos įtraukia į kompensuojamųjų vaistų sąrašus arba į paslaugos įkainį. Pažymėtina, kad vaistinių preparatų pardavimas ASPĮ yra didmeninio platinimo veikla, kuriai reikalinga didmeninio platinimo licencija. Toks reglamentavimas vertinamas kaip teigiamas aspektas, nes tokios nuostatos įgalina tiekti vaistinius preparatus į ASPĮ mažesnėmis kainomis (tokiais atvejais nėra pridedamas mažmeninės prekybos antkainis).  Dėl draudimo vaistų etiketėse rodyti nuolaidą Kaip parodė 2012 m. apklausa „Kaip lietuviai elgiasi susirgę ir kuo gydosi“, kurią DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, didžioji dauguma (daugiau nei 80 proc.) Lietuvos piliečių gydosi patys. Tik šeštadalis respondentų dėl vaistų vartojimo tariasi su gydytoju, 40 proc. į darbą eina, kol pajėgia. Pasaulinė sveikatos organizacija yra paskelbusi, kad daugiau kaip pusė vaistų vartojami neracionaliai, o kas antras pacientas nesilaiko gydymo rekomendacijų. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių formuojama pasiūla ir ypač nuolaidos gali skatinti gyventoją įsigyti jam nereikalingų ar netinkamų vaistinių preparatų (matau–perku), nes, įmonėje, skirtingai nei vaistinėje, nebus farmacijos specialisto, suteikiančio farmacinę paslaugą. Vaistiniai preparatai yra ypatinga prekė, kurios neteisingas vartojimas gali pakenkti gyventojo sveikatai, sukelti paciento neįgalumą ar net pacientą gali ištikti mirtis. Todėl vaistiniai preparatai turi būti įsigyjami tik esant reikalui, o ne perkami kai jiems taikomos nuolaidos. Todėl siekiant skatinti racionalų vaistinių preparatų vartojimą bei nesukurti teisinės aplinkos, kuri sudarytų prielaidas skatinti pacientus priimti neracionalius sprendimus, manome, kad netikslinga mažmeninės prekybos įmonėms leisti informuoti pirkėjus apie sumažintą parduodamų vaistinių preparatų kainą. Pažymėtina, kad vaistinės savitarnos vietoje, kurioje  laikomi nereceptiniai vaistiniai preparatai, taip pat draudžiama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis pateikti gyventojams informaciją dėl nereceptiniams vaistiniams preparatams teikiamų nuolaidų ir kainų. Dėl draudimo įsigytus vaistus gabenti (transportuoti) į kitą veiklos vietą. Farmacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Juridinis asmuo turi teisę verstis didmeniniu vaistinių preparatų platinimu tik turėdamas šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo licenciją. ...“. Didmeninis vaistinių preparatų platinimas – veikla, kuri apima vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, tiekimą. Vykdant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. V-524 ,,Dėl farmacinės veiklos vykdymo pagal vaistinių preparatų gerą platinimo praktiką“ reikalavimus laikytis Europos Komisijos paskelbtų 2013 m. lapkričio 5 d. Geros platinimo praktikos gairių (toliau – GPP gairės) bei vadovaujantis minėtomis GPP gairėmis, už vaistinių preparatų tiekimą, įskaitant jų gabenimą (transportavimą), yra atsakingas didmeninio platinimo licencijos turėtojas. Pagal GPP gairių 9 skyriaus „Gabenimas“ reikalavimus  Didmeninio platinimo licencijos turėtojas  „...yra atsakingas už jų apsaugą nuo pažeidimų, falsifikavimo ir vagystės ir privalo užtikrinti, kad gabenant vaistus, būtų palaikomos priimtinos temperatūros sąlygos“, kurios aprašytos gamintojų arba nurodytos ant išorinės pakuotės, bei turi turėti galimybę įrodyti, „...kad vaistai nebuvo gabenami tokiomis sąlygomis, kurios galėjo pakenkti jų kokybei ir patikimumui“. Planuojant gabenti vaistinius preparatus, turi būti atliktas maršrutų rizikos vertinimas. Atsižvelgiant į pirmiau minėtą informaciją ir į galiojantį Farmacijos įstatymą, kuris numato galimybę tik didmeninio platinimo licencijos turėtojams – didmeninio platinimo įmonės gabenti vaistinius preparatus ir nenumato minėtos teisės vaistinėms, nepritariame siūlymui leisti transportuoti mažmeninės prekybos įmonei vaistinių preparatų tarp filialų. Dėl vaistų, leidžiamų parduoti mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašo, sudarymo Pritariame, kad sudėtiniai vaistiniai preparatai, kuriuos sudaro kelios ar daugiau veikliųjų medžiagų, yra saugūs. Tačiau jeigu pacientas įsigyja ir vartoja kelis sudėtinius vaistinius preparatus (pvz., Coldrex, Fervex, Gripex ir pan.), kurių sudedamosios veikliosios medžiagos tos pačios (šiuo atveju paracetamolio) arba pasižyminčios panašiu terapiniu, arba sudėtinį ir nesudėtinį, kurių veikliosios medžiagos sutampa,   jis gali perdozuoti veikliųjų medžiagų ir taip pakenkti savo sveikatai ar net jį gali ištikti mirtis. Pažymėtina, jeigu pacientas vartoja bent du skirtingus vaistus, dėl jų suderinamumo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku, kadangi, pasaulinės statistikos duomenimis, dėl vaistų nesuderinamumo kyla apie 6 proc. visų sveikatos sutrikimų. Apie 20–30 proc. pavojingų vaistų derinių sudaro receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimas vienu metu, t. y. kai pats pacientas prie gydytojo skirto vaisto savo iniciatyva vartoja papildomą preparatą.  Atkreiptinas dėmesys, 2013 m. Jonas Šurkus (LSMU MA Nefrologijos klinika) publikavo straipsnį, kuriame nurodoma, kad „Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2011 m. Dėl apsinuodijimo paracetamoliu 35 pacientams buvo reikalingas stacionarinis gydymas, vienas iš jų mirė. Statistika nėra tiksli, nes nėra galimybių nustatyti paracetamolio koncentracijos plazmoje, todėl diagnozuojami ne visi apsinuodijimai ir perdozavimo atvejai. 28 metų moteris, susirgusi gripu, nuo karščiavimo, galvos ir raumenų skausmų gėrė paracetamolio (po 2 tab.. Keturis kartus per dieną). Žinodama, kad paracetamolis gali pažeisti kepenis ir norėdama neviršyti maksimalios paros dozės, nuo aukštos temperatūros vakare papildomai gėrė „kitų vaistų“, t. y. po 2 tab. Apap ir Citramono. Be to, gripo simptomams palengvinti tris kartus gėrė arbatos su Coldrex maxgrip ir vieną kartą gripex, o nuo kosulio – du kartus po 1 tab Solpadeine. Iš viso per klaidą buvo išgerta beveik 10 g paracetamolio.“ Atsižvelgiant į pirmiau minėtą informaciją ir į tai, kad gyventojams nepakanka žinių tinkamai įvertinti vaistinių preparatų sudėtį, o vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse nebus farmacijos specialistų, kurie suteiktų farmacinę paslaugą, bei prie Europos teisės departamento 1 pastabos minėtą 2012 m. Sprinter tyrimą, kad didžioji dauguma (daugiau nei 80 proc.) Lietuvos piliečių gydosi patys, nors jiems gali nepakakti, nepritariame siūlymui leisti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse parduoti sudėtinius vaistinius preparatus. Draudimas parduoti vaistus, skirtus vaikams iki 12 m. numatytas siekiant, kad gyventojai neturėdami tinkamų žinių nepradėtų savarankiškai gydyti vaikų, taip sukeldami grėsmę vaikų sveikatai. Pažymėtina, kad tik gydytojas ar vaistininkas gali tinkamai įvertinti, ar vaikams galima skirti tam tikrus vaistinius preparatus, bei patarti, kaip vaistinius preparatus reikia dozuoti (dozavimas priklauso nuo vaiko amžiaus ir (ar) svorio. Mažmeninės prekybos įmonėse nebus farmacijos specialistų suteikiančių farmacinę paslaugą). Taip pat siekiant racionalaus vaistinių preparatų vartojimo, neleidžiama parduoti mažmeninės prekybos įmonėse vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra etanolio, nes pasitaiko atvejų, kad šiuos preparatus gyventojai įsigyja svaiginimosi tikslais.
8.	Advokatų kontora „Dominas Derling“, 2018-04-09				Advokatų kontora „Dominas Derling“, atstovaudama „Reckitt Benckiser (Poland) SA (toliau - Klientas), juridinio asmens kodas KRS0000093441, registruotos buveinės adresas Mokotovv Nova, ui. Wotoska 22, 02-675 Varšuva, Lenkija, teikia šiuos pasiūlymus ir pastabas dėl Farmacijos įstatymo (toliau - įstatymas) Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 351, 591, 681 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo aštuntuoju1 skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-1744 (toliau - Projektas). Remiantis Projekto 7 straipsnio nuostatomis, Įstatymas papildomas aštuntuoju^1 skirsniu. Šiame skirsnyje planuojama išdėstyti nuostatas dėl vaistinių preparatų pardavimo vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse. Remiantis Projekto 7 straipsnio nuostatomis, Įstatymo 41^2 straipsnyje planuojama nurodyti, jog vaistinis preparatas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įrašomas į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, jei atitinka visas šias sąlygas: 1) yra nereceptinis vaistinis preparatas; 2) vaistinio preparato pakuotėje yra mažiausias to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir vaistinio preparato farmacinės formos vaistinio preparato dozuočių kiekis; 3) į vaistinio preparato sudėtį įeina tik viena veiklioji medžiaga, šis kriterijus netaikomas tradiciniams augaliniams preparatams ir homeopatiniams vaistiniams preparatams, registruotiems taikant supaprastintą registracijos procedūrą; 4) vaistinis preparatas pagal ATC (anatominę-terapinę-cheminę) vaistų klasifikaciją turi kodą, prasidedantį N02B, M01AE, N07BA, R02AA, D08A, A07DA03, R06AX13 arba A02BC; 5) vaistinis preparatas nėra skirtas tik vaikams iki 12 metų; 6) vaistinio preparato, vartojamo per burną, sudėtyje nėra etanolio. 1. Dėl įstatymo 41^2 straipsnio 2 punkto nuostatų. Mūsų nuomone, ši nuostata sukels neaiškumų dėl vaistų pakuočių, kuriomis galima prekiauti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse. Ši nuostata yra neaiški, klaidinanti, ir, įvertinant tai, jog įmonės galės laisvai įregistruoti/išregistruoti pakuočių dydžius, sukeltų chaosą. Siūlome atsižvelgti į Lenkijos Respublikos pavyzdį, kurios teisės aktuose 2008 metais buvo įtvirtintas didžiausias galimas veikliosios medžiagos dydis pakuotėje. Toks reglamentavimas panaikintų neaiškumą ir klaidinimą bei nustatytų aiškius ir sąžiningus kriterijus visoms rinkoje veikiančioms įmonėms. Taip pat pažymėtina, jog būtų tikslinga nustatyti, jog vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse leidžiama parduoti vaistinius preparatus tik dėl tų negalavimų, kuriuos pacientas lengvai gali diagnozuoti savarankiškai, bei įtvirtinti, jog vienoje pakuotėje esančių vaistų užtektų turi užtekti ne ilgiau nei 2-3 gydymo dienoms. Įprastai jei po šio laikotarpio paciento savijauta ir simptomai pablogėja, jis turi kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. 2. Dėl Įstatymo 41^2 straipsnio 3,4 ir 6 punktų nuostatų. Mūsų nuomone, šie kriterijai nepadės pasiekti Įstatymo Projekto tikslų, nes jų pagrindu į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, negali būti įtraukti beveik visi vaistiniai preparatai gerklės skausmui malšinti. Norime atkreipti Jūsų dėmesį, jog Lietuvos Respublikoje yra užregistruota 113 vaistinių preparatų, kurių paskirtis – gerklės skausmo malšinimas (žr. Priedas Nr. 1). Priėmus Projektą tik septyni vaistiniai preparatai nuo gerklės skausmo atitiktų įstatymo 41^2 straipsnyje numatytus kriterijus (žr. Priedas Nr. 2). iš šių septynių vaistinių preparatų tik du (Faringosept ir Liugolis) yra aktyviai platinami. Kiti penki vaistiniai preparatai arba nėra platinami (Chlorchinaldin, Lugolis and Septoiete (trys skoniai)), arba yra parduodami labai nedideliais kiekiais, kas suponuoja, jog asmenys, turintys teisę juos platinti, nėra tuo suinteresuoti. Nė vienas iš aukščiau nurodytų septynių vaistinių preparatų nėra platinamas pakankamai, jog būtų patenkinti pacientų poreikiai. Dėl šių aukščiau nurodytų priežasčių, Projektas teoriškai veiktų, bet praktiškai nesudarytų papildomų galimybių pacientams gydytis savarankiškai nuo gerklės skausmo. Taip pat norėtume pažymėti, jos susiaurinant vaistinių preparatų nuo gerklės skausmo sudėtį pagal Įstatymo 41^2 straipsnį iki vienos veikliosios medžiagos, nesuteikiama jokia papildoma nauda paciento saugumui ir tai nėra tikslinga farmaciniu požiūriu. Dauguma vaistinių preparatų, skirtų gerklės skausmui malšinti, turi dvi ar tris veikliąsias medžiagas ir tokiu būdu sukuriamas veikliųjų medžiagų sinerginis junginys, lemiantis tik labai minimalias saugumo rizikas. Kaip pavyzdį pateikiame Jums ataskaitą, skirtą įvertinti Strepsils Intensive flurbiprofenum 8.75mg ir Strepsils Alcohol 2.4-dichlorobenzylicus + Amylmetacresolum 1.2 mg + 0.6 mg pastilių saugumui ir tinkamumui prekiauti mažmeninės prekybos įmonėse Lietuvos Respublikoje (žr. Priedas Nr. 3, toliau - Ataskaita). Plati flurbiprofen 8.75 mg ir AMC/DCBA klinikinės plėtros programa užtikrina, jog šie abu gydymo būdai būtų saugūs ir efektyvūs, siekiant numalšinti gerklės skausmo simptomus, t. y. indikacijos, kurią pacientas gali diagnozuoti savarankiškai. Ataskaitoje kiekvieno produkto saugumas aptariamas atskirai, atsižvelgiant į skirtingą šių dviejų veikliųjų medžiagų dozavimą, gydymo trukmę, pakuotės dydį ir nepageidaujamą poveikį. Taip pat norėtume akcentuoti, jog nėra jokių pagrįstų argumentų neįtraukti į sąrašą vaistinių preparatų, kurių ATC kodas yra R02AX ir R02AD, į sąrašą įtraukiant R02AA. Vaistiniai preparatai, kurių ATC kodas yra R02AX ir R02AD, priklauso grupei preparatų, turinčiai panašų saugumo lygį, kas taip pat nurodoma ir Ataskaitoje. Primygtinai rekomenduojame Jums susipažinti su pridedamais saugumo duomenimis dėl Flurbiprofen (ATC kodas - R02AX) ir AMC/DCBA (ATC kodas - R02AA), kurie abu formaliai neatitinka Įstatymo 41z straipsnyje ketinamų įtvirtinti kriterijų. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių taip pat manytina, jog įtvirtinus šias nuostatas, jose galimai nepagrįstai išskiriant tam tikras ATC grupes, nors kitos galimai pasižymi tokiu pat ar geresniu saugumo lygmeniu, būtų pažeidžiami Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo reikalavimai. Apibendrinant aukščiau nurodyta pažymėtina, jog mokslininkų išvadose nurodoma, jog vaistiniai preparatai, turintys daugiau nei vieną veikliąją medžiagą bei tie, kurių ATC kodai yra R02AX ir R02AD yra naudingi pacientui, tačiau taip pat užtikrina ir aukštą saugumo lygį. Atsižvelgiant į tai, jog šie vaistiniai preparatai nesukelia didesnės grėsmės pacientui nei produktai, turintys vieną veikliąją medžiagą, kurių ATC kodas yra R02AA, Įstatyme turėtų būti numatyta galimybė leisti juos parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse.	Nepritarti	Sutinkame, kad nereceptiniai vaistiniai preparatai yra pakankamai saugūs, kad gyventojai galėtų juos įsigyti be recepto. Tačiau manome, kad netikslinga plėsti parduodamų vaistų sąrašą, nes šiose įmonėse nebus farmacijos specialistų, kuris įvertintų ar tikrai reikia šio vaisto. Ateityje, įgyvendinus Įstatymo nuostatas ir įvertinus vaistų vartojimą bei rizikas sveikatai, bus galima pakartotinai svarstyti poreikį plėsti šį sąrašą.
9.	Lietuvos nepriklausomų (netinklinių) vaistinių bendruomenė, 2018-03-27				Lietuvos nepriklausomų (netinklinių) vaistinių bendruomenė, vaistininkai, reaguodami į teikiamą Farmacijos įstatymo projekto pasiūlymą, teikia tiesiogiai netinklinių vaistinių vaistininkų parengtas ir pasirašytas (priedas Nr. 2) pastabas. Reikalaujame: • Taisyti, o kai kuriuos punktus, visiškai išbraukti iš pateikto Farmacijos įstatymo projekto. • Planuojant Farmacijos įstatymo, vaistų kompensavimo ar kompensuojamų vaistų, medicinos pagalbos priemonių išdavimo/atleidimo pataisas, diskutuoti ne tik su asociacijomis, bet ir su kiekvieną dieną tiesiogiai šį darbą dirbančiais vaistininkais, vaistinių vedėjais, farmacinės veiklos vadovais. Toliau pateikiame ištraukas iš Farmacijos įstatymo projekto NR. X-709 ir mūsų, vaistininkų, vaistinių vedėjų ir farmacinės veiklos vadovų komentarus, bei reikalavimus. 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį nauja 69^1 dalimi: „69^1. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė - juridinis asmuo, išskyrus vaistines, šio įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę parduoti vaistinius preparatus gyventojams.“ Komentaras. Šios dalies lingvistinė konstrukcija suponuoja išvadą,' kad vaistais galės prekiauti ir įmonės, turinčios ir alkoholio platinimo licenciją. Visiems suprantama, kad vaistai ir alkoholis du visiškai nesuderinami dalykai. Prekybą vaistiniais preparatais alkoholiu prekiaujančiose įmonėse ne tik, kad didintų apsinuodijimo vaistais riziką, bet ir didintų neracionalų vaistų vartojimą. Vaistiniai preparatai ir alkoholis dažnu atveju gali lemti rimtus asmens sveikatos pažeidimus, o šių dviejų medžiagų vartojimas dideliais kiekiais (pvz. alkoholis + paracetamolis) gali sukelti tragiškas pasekmes asmeniui. Vaistinėje, gyventojas paprastai tiesiogiai, ar netiesiogiai pasisako kokiu tikslu perka vaistinius preparatus (pvz., asmeniui skauda galvą, yra pakilusi temperatūra ir pan.). Mažmeninės prekybos įmonės, neturėdamos farmacijos specialistų ir neturėdamos teisės konsultuoti gyventojų (draudžiama konsultacija pagal šį Farmacijos įstatymo projektą), nesugebės įvertinti galimų pasekmių. Tai savo ruožtu gali sukelti itin sunkius padarinius asmens sveikatai (pvz., asmuo, kuriam po išgertuvių skauda galvą, gali sugalvoti įsigyti paracetamolio). REIKALAUJAME - prie vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės apibrėžimo įtraukti prierašą .išskyrus įmones, turinčias alkoholio platinimo licencijas“. 2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 8 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Juridiniai asmenys, turintys asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijas, ir vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės vaistinius preparatus gali įsigyti tik iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, o kartinius vaistinius preparatus - iš vaistinės, kurios licencijoje nurodyta ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamyba. Šie juridiniai asmenys įsigytus vaistinius preparatus laiko ir įtraukia į apskaitą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“ Komentaras. Sveikatos apsaugos ministerijos ne kartą teirautasi, kodėl vaistinės negali tiekti vaistų, medicininės paskirties prekių ir kitų vaistinės prekių ligoninėms, senelių namams ir kitiems panašiems juridiniams asmenims. Vaistinės sugeba užtikrinti visus vaistų laikymo ir gabenimo reikalavimus, todėl draudimas vaistinėms parduoti prekes neabejotinai laikytinas konkurencijos ribojimu. REIKALAUJAME, kad vaistinėms būtų leista dalyvauti rinkoje šalia didmeninio platinimo ir gamybos licencijas turinčių įmonių. 5 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Ligoninės vaistinė - vaistinė, kuri yra asmens sveikatos priežiūros į įstaigos padalinys, aprūpinantis šią įstaigą vaistiniais preparatais ir (ar) vaistinių prekėmis. Jei1 asmens sveikatos priežiūros įstaiga teikia dienos stacionaro paslaugas, jos struktūrinis padalinys ligoninės vaistinė gali parduoti (išduoti) tik šios įstaigos dienos stacionare gydomiems pacientams kompensuojamuosius vaistinius preparatus, kurie jiems skiriami gydyti šios įstaigos dienos stacionare suteikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugą. Draudžiama ligoninės vaistinei vaistinius preparatus siūlyti parduoti nuotoliniu būdu.“ Komentaras. Mūsų nuomone ligoninės vaistinėms ir visuomenės vaistinėms nustatomos nevienodos veiklos sąlygos. Neaišku, ar ligoninės vaistinėms bus taikomi LR sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 patvirtintų Receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklių reikalavimai. Šiose taisyklėse yra 34 punktai, į kuriuos vaistininkas turi atsižvelgti išduodamas kompensuojamus vaistus gyventojams. Taip pat lieka neaišku, ar privalomi monitoriai, kuriuose rodoma informacija apie kompensuojamų vaistų kainas bei nuo 2019 m. privalomi dvigubo skenavimo skeneriai (siekiant užtikrinti vaistų falsifikatų prevenciją) bus privalomi tik visuomenės vaistinėms. Kyla klausimas ir dėl to, ar ligoninės vaistinėms bus privalomi reikalavimai dėl kiekybinės apskaitos, kasos aparatų bei visos kitos visuomenės vaistinėms privalomos įrangos turėjimo. 6 straipsnis. 35^1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35^1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Siūlyti parduoti Lietuvos Respublikoje nuotoliniu būdu leidžiama registruotus receptinius vaistinius preparatus pagal elektroninius receptus, išskyrus vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, įrašytų į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, ir nereceptinius vaistinius preparatus. Šis reikalavimas taikomas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims.“ Komentaras. Pirma, elektroninė prekyba kol kas Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius ir manome, kad tokia skubota receptinių vaistų prekyba internete yra didžiulė ministerijos klaida. Antra, Lietuvoje mažmeninės prekybos vaistiniais preparatais rinka yra visiškai monopolizuota. Farmacijos departamento teikiami skaičiavimai apie Lietuvos rinkoje veikiančias netinklines vaistines neatitinka realybės. Elektroninė prekyba reikalauja didelių investicijų, kurias sau gali leisti tik didieji vaistinių tinklai, todėl toks, receptų perkėlimas į elektroninę prekybą tiesiogiai stiprins vaistinių tinklų monopolinę padėtį mažmeninės prekybos vaistiniais preparatais sektoriuje. Provincijoje veikiančios vaistinės (pvz., Balbieriškio vaistinė) neturės galimybės prekiauti receptiniais vaistiniais preparatais elektroniniu būdu ir gali būti priverstos nutraukti veiklą, o gyventojų aprūpinimas vaistiniais preparatais pablogės, nes didiesiems vaistinių tinklams į kai kurias kaimo vietoves plėstis nėra ekonomiškai naudinga. Taip pat iki šiol nebuvo atlikta išsami nepriklausomą elektroninės prekybos vaistais analizė, t. y. neanalizuota, ar nuotoliniu būdu Lietuvoje veiklą vykdančios vaistinės realiai teikia farmacines konsultacijas gyventojams prieš parduodamos nereceptinius vaistinius preparatus. Ketvirta, elektroninio recepto sistema Lietuvoje neveikia taip, kaip tikėjose visuomenė, su programa dirbantys specialistai, vaistininkai. REIKALAUJAME baigti visus elektroninio recepto sistemos tobulinimo darbus, atlikti išsamią nepriklausomą elektroninės prekybos vaistais analizę ir tik tuomet teikti tokius pasiūlymus projektui. 7 straipsnis. Įstatymo papildymas aštuntuoju1 skirsniu Papildyti Įstatymą aštuntuoju1 skirsniu: REIKALAUJAME stabdyti visą aštuntąjį skirsnį, kol į „mažmeninės prekybos įmonės“ apibrėžimą nebus įtraukti alkoholio licencijų turėtojai. „AŠTUNTASIS1 SKIRSNIS VAISTINIŲ PREPARATŲ PARDAVIMAS VAISTINIŲ PREPARATŲ MAŽMENINĖS PREKYBOS ĮMONĖSE 41^1 straipsnis. Vaistinių preparatų pardavimo vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse bendrosios nuostatos 1. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė turi teisę parduoti gyventojams tik vaistinius preparatus, kurie įrašyti į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą ir kurių pakuočių ženklinimas ir pakuotės lapelis yra pateikti lietuvių kalba. REIKALAUJAME, kad prieš tvirtinant šį skirsnį, yra privalu sudaryti tikslų vaistų sąrašą, kuris būtų specialistų (farmakologai) atidžiai išanalizuotas pagal konkrečias veikliąsias medžiagas, įvertintas galimas poveikis tarp sąrašo vaistų ir tik tuomet tvirtinamas. 41^1straipsnis. Vaistinių preparatų pardavimo vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse bendrosios nuostatos 2. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytose veiklos vietose draudžiama teikti informaciją apie vaistinius preparatus, išskyrus šio įstatymo 41^6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą informaciją, kuri gali būti pateikiama tik kartu su laikomais vaistiniais preparatais. Komentaras. Vaistinė yra įpareigota žmogui neparduoti nereceptinių vaistinių preparatų ilgesniam, nei vieno mėnesio vaisto poreikio. Farmacijos specialistas baigęs mokslus gali atitinkamai įvertinti maksimalias paros dozes, bei įvertinti maksimalų mėnesio poreikį, įvertinti būtinumą tokiam vaistų kiekiui. Pardavėjas, kuris neturi jokio farmacinio išsilavinimo ir neturėdamas teisės konsultuoti, neturės galimybės užkirsti kelio akivaizdžiai neracionaliam vaistų vartojimui. Pvz., pardavėjui prie kasos gyventojas atneš 5 ar 10 pakuočių paracetamolio ir/ ar aspirino ir/ar ibuprofeno. Pvz., mama ar tėtis karščiuojančiam vaikui degalinėje nupirks ir duos aspirino, tačiau ne vieną, o kelias tabletes. Šis iš pažiūros nekenksmingas vaistas mažiems vaikams net ir nedideliais kiekiais gali sukelti nepataisomus kepenų pažeidimus. REIKALAUJAME griežtinti Projekte numatytą vaistų išdavimo tvarką ir išduodamų vaistų kiekius. 41^2 straipsnis. Vaistinio preparato įrašymas į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą Vaistinis preparatas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įrašomas į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, jei atitinka visas šias sąlygas: 1) yra nereceptinis vaistinis preparatas; 2) vaistinio preparato pakuotėje yra mažiausias to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir vaistinio preparato farmacinės formos vaistinio preparato dozuočių kiekis; 3) į vaistinio preparato sudėtį įeina tik viena veiklioji medžiaga. Šis kriterijus netaikomas tradiciniams augaliniams preparatams ir homeopatiniams vaistiniams preparatams, registruotiems taikant supaprastintą registracijos procedūrą; 4) vaistinis preparatas pagal ATC (anatominę-terapinę-cheminę) vaistų klasifikaciją turi kodą, prasidedantį N02B, M01 AE, N07BA, R02AA, D08A, A07DA03, R06AX13 arba A02BC; 5) vaistinis preparatas nėra skirtas tik vaikams iki 12 metų; 6) vaistinio preparato, vartojamo per bumą, sudėtyje nėra etanolio. Komentaras. Pastabos kai kuriems punktams: 1) Paracetamolis, tas pats galioja ir aspirinui, ibuprofenui, 10 tablečių pakuotėje yra nereceptinis, o 30-100 tablečių to paties vaisto pakuotėse, receptinis. Neracionaliai gyventojo vartojamas nereceptinis vaistas gali būti dar labiau1 pavojingesnis nei receptinis vaistas, nes pagal gyventojo supratimą jis bus nekenksmingas, degalinėje nupirktas vaistas. 2) Kyla klausimas, kas bus su vaisto pakuotėmis, kurios yra prekyboje, jei bus užregistruotas gamintojo vaistas mažesnėje pakuotėje. 3) ATC kodas R06AX13 klasifikuoja antihistamininius (alergijoms gydyti) vaistus. Antihistamininio vaisto Loratino informaciniame lapelyje yra nurodyta „Vairavimas ir mechanizmų valdymas. Vairuoti ar valdyti mechanizmus galima tik įsitikinus, kad Loratin nesukelia Jums mieguistumo.“ Akivaizdu, kad vairuotojas, nusipirkęs Loratin pakuotę degalinėje, negalės įsitikinti, ar jam šis vaistas nesukelia mieguistumo. REIKALAUJAME perduoti farmacijos ir farmakologijos specialistams leidžiamą prekiauti mažmeninės prekybos įmonėse tikslų vaistų sąrašą su veikliosiomis medžiagomis, atitinkanti šiuose reikalavimuose numatytas ATC grupes ir įvertinti jų poveikį žmogaus sveikatai tam tikrose situacijose. 41^3 straipsnis. Teisės parduoti vaistinius preparatus įgijimas ir įgyvendinimas 2. Juridinis asmuo, neturintis vaistinės veiklos licencijos ir siekiantis konkrečioje (-iose) veiklos vietoje (-ose) parduoti gyventojams vaistinius preparatus, įrašytus į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) turi patalpas, kuriose numatoma parduoti vaistinius preparatus, atitinkančias šiuos reikalavimus: a) jos yra veiklos vietoje (-ose), kuriai (-ioms) išduotas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas; b) jos nėra įrengtos viešojo maitinimo vietose, švietimo, kultūros įstaigose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.) ar gyvenamosiose patalpose; Komentaras. Remiantis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-7 patvirtintais Vaistinių patalpų ir įrengimų reikalavimais vaistinė savo patalpas privalo pritaikyti vaistinės veiklai pagal 37 atskirus reikalavimų punktus. Vaistinė taip pat privalo savo patalpas pritaikyti ir pagal „maisto tvarkytojo subjekto“ reikalavimus. Mažmeninėms prekybos vietoms nėra keliami minimalūs patalpų ploto, apšvietimo ir temperatūrinių režimų patalpoms  specialių žurnalų ir įrengimų temperatūros ir drėgnumui matuoti ir dar daugybė kitų reikalavimų, kuriuos vaistinė privalo atitikti. Čia užtenka turėti VMVT išduota maisto tvarkytojo pažymėjimą. Lietuvoje apie 80 % degalinių turi įsirengusios maitinimo vietas. Kyla klausimas, ar jos bus traktuojamos kaip b dalyje minimos viešojo maitinimo vietos. REIKALAUJAME griežtinti reikalavimus patalpoms atsižvelgiant į ministro įsakymą dėl vaistinių patalpų, bei taikyti vienodus standartus visiems rinkos dalyviams. 41^6 straipsnis. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių pareigos 1. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės privalo: 5) tinkamai ir operatyviai dalyvauti atšaukiant vaistinius preparatus iš rinkos; 6) dalyvauti įgyvendinant farmakologinio budrumo sistemą; Vaistų gamintojai, jų atstovybės, vaistų didmeniniu platinimu užsiimančios įmonės ir vaistinės privalo turėti farmacinės veiklos vadovus, kurie yra tiesiogiai atsakingi už vaistinių preparatų atšaukimą iš rinkos, bei farmakologinį budrumą. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms toks reikalavimas nėra taikomas. Kiekvienoje vaistinėje privalo būti vieta, kurioje yra laikomi visi vaistai, kurių prekyba dėl vienų ar kitų aplinkybių yra stabdoma Lietuvoje. Pagal Projektą vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms toks reikalavimas nėra taikomas. REIKALAUJAME, kad kiekvienas juridinis asmuo, norintys prekiauti nereceptiniais vaistais, turėtų farmacinės veiklos vadovą, kuris operatyviai užtikrintų vaisto atšaukimą iš rinkos bei farmakologinio budrumo sistemą. Kaip jau minėjome anksčiau, REIKALAUJAME peržiūrėti reikalavimus vaistinių preparatų mažmeninės įmonės patalpoms. 9 straipsnis. 68^1 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 68^1 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ir (ar) vaistinio preparato registruotojo inicijuojamus vaistinių preparatų atšaukimus iš didmeninių vaistinių preparatų platintojų, vaistinių, vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei gyventojų.“ Komentaras. Kaip jau minėjome 41^6 straipsnio 5 punkte, mažmeninė platinimo įmonė neturi prievolės įrengti patalpose atskiros vietos, kur būtų sandėliuojami atšaukti iš rinkos vaistai atskirti nuo kitų įmonės prekių. Taip pat niekur nėra paminėti vaistai, su pasibaigusiu galiojimo terminu, bei jų priėmimas iš gyventojų privaloma tvarka. REIKALAUJAME įtraukti šiuos patalpų reikalavimus mažmeninėse platinimo įmonėse bei privaloma tvarka įrašyti šias prekybos vietas kaip vietas kuriose gyventojai gali priduoti vaistus su pasibaigusiu galiojimu.	Nepritarti	Dėl vaistų prekybos alkoholiu prekiaujančiose įmonėse Siūloma priemone nebus pasiektas norimas  rezultatas, kad gyventojai su vaistais nevartotų alkoholio. Tikslingiau gyventojus nuolat šviesti, kad vaistinius preparatus vartotų racionaliai bei su jais nevartotų alkoholio. Jei pasiūlymo tikslas yra tai,  kad gyventojai su vaistais nevartotų alkoholio, manytina, kad tokia priemonė neduotų laukiamo  rezultato. Be to, jei toks draudimas būtų patvirtintas, tikėtina, kad prekybos vietų, kurios turėtų teisę parduoti vaistus, žymiai sumažėtų, todėl nepagerėtų vaistų prieinamumas kaimo vietovėse gyvenantiems gyventojams, taip pat nakties metu, nes dažniausiai kaimo vietovėse dirbančios mažmeninės prekybos įmonės bei visą parą dirbančios įmonės be kitų prekių  taip pat prekiauja alkoholiu. Dėl vaistinių preparatų didmeninio platinimo Vaistinių preparatų pardavimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms yra didmeninio platinimo veikla, kuriai vykdyti reikalinga didmeninio platinimo licencija. Leidimas tiekti vaistinius preparatus į asmens sveikatos priežiūros įstaigas tik didmeninio platinimo licenciją turintiems juridiniams asmenims vertintinas kaip teigiamas aspektas, kadangi tokios nuostatos įgalina tiekti vaistinius preparatus į asmens sveikatos priežiūros įstaigas mažesnėmis kainomis (tokiais atvejais nėra pridedamas mažmeninės prekybos antkainis). Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta didmeninio vaistinių preparatų platinimo sąvoka – tai veikla, apimanti vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, tiekimą ar eksportą, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai atliekami vaistinių preparatų pardavimo ar išdavimo gyventojams ar pacientams tikslu. Atitinkamai Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje nustatyta, kad vaistinė vykdo veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, vaistinių preparatų pardavimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms yra didmeninio platinimo veikla, kuriai vykdyti reikalinga didmeninio platinimo licencija. Dėl ligoninių vaistinių Siekiant, kad ligoninės vaistinė tinkamai parduotų (išduotų) kompensuojamuosius vaistinius preparatus sveikatos apsaugos ministras  turės parengti Dienos stacionare gyventojams skiriamų ir išrašomų vaistinių preparatų pardavimo (išdavimo) ligoninės vaistinėje tvarkos aprašą ir pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. V-7 „Dėl Vaistinių patalpų ir įrengimų reikalavimų patvirtinimo“. Pažymėtina, kad visoms vaistinėms, įskaitant ir ligoninių vaistines, Farmacijos įstatymo 39 straipsnio 10 punkte yra nustatyta pareiga „...tikrinti vaistinių preparatų pakuočių apsaugos priemones, nurodytas šio įstatymo 8 straipsnio 8^1 dalyje, siekiant nustatyti, ar gauti vaistiniai preparatai nėra falsifikuoti“.  Atsižvelgiant į pirmiau minėtą informaciją, ligoninių vaistinių vaistų pardavimo (išdavimo)  gyventojams bus griežtai reglamentuota. Dėl receptinių vaistų pardavimo nuotoliniu būdu Įstatymo projektu siūloma tik sudaryti teisines prielaidas siūlyti nuotoliniu būdu parduoti receptinius vaistinius preparatus. Vaistinės, jeigu neturės techninių galimybių ar esant e. recepto posistemės trikdžių, galės nesiūlyti parduoti receptinių vaistinių. Dėl vaistų prekybos kitose mažmeninės prekybos įmonėse Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūloma leisti mažmeninės prekybos įmonėse parduoti gyventojams tik tuos vaistinius preparatus, kurie atitinka įstatymo projekte nustatytus kriterijus ir yra įrašyti į Vaistinių preparatų sąrašą (t. y., vaistinius preparatus, kurie skirti tik lengviems (savaime praeinantiems) ligos simptomams bei būklėms palengvinti). Įstatymo projekte siūloma leisti parduoti tik tam tikrus nereceptinius vaistinius preparatus, atitinkančius projekte nustatytas sąlygas. Be to, Farmacijos įstatymo projekte yra papildomai numatyta, kad bus leidžiama prekiauti tik tais vaistiniais preparatais, kurių pakuotėje yra mažiausias to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir vaistinio preparato farmacinės formos vaistinio preparato dozuočių kiekis. Todėl abejotina, ar siūlymas papildomai drausti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms parduoti daugiau kaip vieną vaistinį preparatą yra proporcingas. Pritarus siūlymui, gyventojams, jeigu prireiktų kelių skirtingų vaistinių preparatų, tektų vaikščioti po skirtingas prekybos vietas, kad galėtų įsigyti jiems reikalingus vaistinius preparatus. Vaistinių preparatų pardavimo ir laikymo reikalavimai yra nustatyti atsižvelgiant į leidžiamą parduoti vaistinių preparatų asortimentą (vaistinės gali parduoti visus vaistinius preparatus, mažmeninės prekybos įmonės – tik į Vaistų sąrašą įtrauktus vaistinius preparatus). Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik kompensuojamųjų vaistinių preparatų yra 2002 pavadinimai, receptinių vaistinių preparatų – daugiau nei 35 000, nereceptinių vaistinių preparatų – beveik 2000. Todėl mažmeninės prekybos įmonės negalės pakeisti vaistinių, tačiau dalis pirkėjų tam tikrais atvejais rinksis alternatyvią vaistinei pardavimo vietą. Atsižvelgiant į tai, kad vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei leidžiama parduoti tik labai ribotą vaistinių preparatų, įrašytų į Vaistinių preparatų sąrašą, kiekį bei siekiant nesudaryti neproporcingos administracinės naštos juridiniams asmenims, įstatymo projekte nesiūloma nustatyti pareigos vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei priimti iš gyventojų naikintinus vaistinius preparatus. Nustačius minėtą pareigą, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų gauti papildomų valstybės biudžeto lėšų naikintiniems vaistiniams preparatams, priimtiems iš gyventojų, surinkti iš vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių. Už naikintinų vaistinių preparatų, priimtų iš gyventojų, tvarkymą parinktam atliekų tvarkytojui apmokama iš Sveikatos apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Pažymėtina, kad didžiąją dalį apmokamų naikintinų vaistinių preparatų tvarkymo paslaugų sudaro surinkimo ir transportavimo iš vaistinių sąnaudos. Todėl priėmus sprendimą nustatyti pareigą vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms iš gyventojų priimti naikintinus vaistinius preparatus, žymiai padidėtų valstybės biudžeto lėšų dydis. Nenumačius reikiamų lėšų, sutriktų naikintinų vaistinių preparatų, priimtų iš gyventojų, tvarkymo sistema.
10.	Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, 2018-05-02				Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (toliau - LRTA) kreipiasi j LR Seimo Sveikatos reikalų komitetą bei Sveikos gyvensenos komisiją dėl Farmacijos ¡statymo projektui Nr. XIIIP-1744 (toliau - įstatymo projektas) pateiktų 2018-04-24 Seimo narių S. Tumėno ir A. Gumuliausko pasiūlymų, kuriais siūloma: reklamuojant vaistinius preparatus gyventojams drausti nurodyti kompensuojamųjų vaistų priemokų sumažinimą, „gerą kainą" (50 str. 4 d. 13 p.); drausti vaistinių reklamą per žiniasklaidos priemones (50 str. 7 d.). LRTA nuomone šie pasiūlymai, visų pirma, prieštarauja Lietuvos Respublikoje galiojančioms teisėkūros procedūroms ir, antra, yra neproporcingi bei nepagrįsti, todėl neturėtų būti svarstomi. Pirmiausia, manome, kad šių pasiūlymų pateikimas Įstatymo projektui neatitinka teisinės valstybės teisėkūros principų dėl šių priežasčių: 1. Abu pasiūlymai yra pateikti įstatymo projekto 50 straipsniui (4 daliai ir 7 daliai), nors Farmacijos įstatymo 50 straipsnio įstatymo projektu nėra siūloma keisti. Jokie šio straipsnio keitimai nebuvo ir nėra numatyti įstatymo projektų rengėjų, jų siūlomi keisti straipsniai yra Nr. 2, 8, 19, 33, 35, 35(1), 59(1), 68(1) bei papildymas aštuntuoju(l) skirsniu. 2. Įstatymo projekto rengėjas, LR Sveikatos apsaugos ministerija, nurodo, kad „Farmacijos įstatymo projekto tikslas - mažinti leistiną vaistinių preparatų prekybos koncentraciją vaistinėse, skatinti alternatyvių prekybos tam tikrais vaistais kanalų atsiradimą ir gerinti vaistų prieinamumą pacientams." įstatymo projektu reguliuojamas klausimas – vaistų pardavimas mažmeninės prekybos vietose, ligoninėse, vaistinių steigimas bei papildomos vaistų išdavimo taisyklės (pvz. amžiaus cenzas, kada galima įsigyti vaistų, vaistų grąžinimo klausimas ir kt.). Taigi iš esmės įstatymo projektas yra skirtas vaistų prekybos, bet ne reklamos reguliavimui, todėl nėra tinkama su įstatymo projekto tikslu ir esme nesusijusį šalutinį klausimą jungti prie viso įstatymo projekto. 3. Įstatymo projektas jau seniai yra derinamas ir analizuojamas valstybės institucijų ir suinteresuotų pusių, todėl visiškai naujo reklamos klausimo ¡traukimas jau įsibėgėjus įstatymo projekto svarstymui, rodytų, kad šis teisėkūros procesas yra neprognozuojamas. įstatymo projektas buvo derinamas LR Vyriausybėje tarp ministerijų bei kitų institucijų, jis jau yra praėjęs pateikimo procedūrą Seimo plenariniame posėdyje 2018 m. kovo 15 d., taip pat LR Sveikatos reikalų komitete 2018 m. balandžio 11 d. jau buvo surengti klausymai dėl įstatymo projekto. Tačiau pasiūlymai dėl reklamos ribojimų buvo pateikti tik 2018 m. balandžio 24 d., todėl dėl jų savo nuomonės nėra išreiškusi nei Vyriausybė, nei kitos suinteresuotos pusės. Reklamos reguliavimas, kaip šalutinis aspektas, nuo įstatymo projekto iniciavimo momento nebuvo svarstytas, nėra pateikta argumentacija, tinkamai neišnagrinėti siūlomo teisinio reguliavimo padariniai, atitiktis Konstitucijai ir kt. Manome, kad minėti du pasiūlymai, kaip nesusiję su įstatymo projekto esme, neturėtų būti svarstomi, nes tai prieštarautų teisėkūros proceso sklandumui ir nuspėjamumui. Pasiūlymai dėl reklamos reguliavimo nėra tinkamai argumentuoti, nėra įvertintos jų pasekmės. Antra, vertinant pasiūlymus turinio prasme, manome, kad minėti pasiūlymai dėl reklamos ribojimo yra neproporcingi ir nenaudingi Lietuvos visuomenei, taip pat jie galimai prieštarauja LR Konstitucijai. Vienu iš savo pasiūlymų jo autoriai siūlo drausti nurodyti kompensuojamųjų vaistų priemokų sumažinimą, „gerą kainą". Norėtume pažymėti, kad kompensuojamieji vaistai yra išduodami tik pagal receptą - tai reiškia, kad jie yra įsigyjami, kai juos pacientams paskiria ir receptą išrašo gydytojas, o ne kai asmuo pats nusprendžia jų nusipirkti. Todėl žinoti, kur yra sumažinta kompensuojamo vaisto priemoka asmeniui yra naudinga - jis nesirenka vartoti ar nevartoti vaistą tik dėl to, kad kažkur sumažinta priemoka, jis tik renkasi kur pirkti vaistą, kai jam jį paskiria gydytojas. Taigi šis draudimas būtų visiškai nenaudingas Lietuvos gyventojams - jie arba turėtų ieškoti, klausti skirtingose vaistinėse priemokų dydžių, arba apskritai vaistinėms išnyktų paskata konkuruoti priemokų dydžiais ir mažesnių priemokų gyventojai negalėtų tikėtis niekur. Kitas pasiūlyme nurodytas terminas „gera kaina" (pasiūlymo autorių rašomas kabutėse) apskritai yra nevartotinas teisės aktuose ir yra neaiškaus turinio. Kitas pasiūlymas drausti vaistinių reklamą per žiniasklaidos priemones galimai prieštarauja LR Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinam informacijos laisvės principui, Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui bei teisinės valstybės principui. LR Konstitucinis teismas savo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarime pabrėžė, kad įstatymų leidėjas, reklamos (kartu ir informacijos) laisvę įstatymu ribodamas tam, kad būtų apsaugota žmogaus sveikata, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų išlaikyta protinga pusiausvyra tarp Konstitucijoje valstybei nustatyto įpareigojimo rūpintis žmonių sveikata ir žmogaus konstitucinės teisės ieškoti informacijos, ją gauti bei skleisti. Informacija, taip pat ir reklaminio turinio, negali būti ribojama vien dėl to, kad, įstatymų leidėjo nuomone, ji žmonėms nėra naudinga, nors ir nėra jiems žalinga. <...> Ypač pabrėžtina, kad įstatymais nustatyti reklamos laisvės ribojimai pagal Konstituciją negali būti didesni nei būtina inter alia žmogaus sveikatai apsaugoti. Manome, kad šiuo pasiūlymu būtų varžoma ūkinės veiklos laisvė, nes draudimas yra itin platus ir neproporcingas. Taip pat būtų pažeista ir žmogaus konstitucinė teisė ieškoti informacijos, ją gauti bei skleisti. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad įstatymo projekto rengėjai siekia gerinti vaistų prieinamumą pacientams, tikimasi, kad didėjant konkurencijai dėl naujų atsiradusių vaistų pardavimo vietų mažėtų vaistų kainos. Tačiau šis pasiūlymas prieštarauja pačiam įstatymo projekto tikslui - uždraudus vaistinių reklamą gyventojams būtų ribotos galimybės sužinoti, pavyzdžiui, apie atsidariusią naują vaistinę, taip pat naujoms vaistinėms ateiti į rinką ir informuoti apie tai potencialius klientus būtų itin sudėtinga. Apibendrinant manome, kad abu pasiūlymuose išdėstyti ribojimai yra tiek procedūriškai, tiek savo esme žalingi, taip pat galimai prieštarauja LR Konstitucijai, todėl prašome LR Seimo Sveikatos reikalų komitetą bei LR Seimo Sveikos gyvensenos komisiją jiems nepritarti. Tai būtų jokiais argumentais nepagrįsta neproporcinga reguliacinė priemonė, kuri, kaip išdėstyta aukščiau, Lietuvos gyventojams būtų visiškai nenaudinga.	Pritarti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2018-04-04				Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto prašymus, atlikome Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 35^1, 59^1, 68^1 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju^1 skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-1744 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-1744) antikorupcinį vertinimą. Atliekant Projekto Nr. XIIIP-1744 antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad juo siekiama leisti į Vaistinių preparatų sąrašą įrašytus vaistinius preparatus parduoti gyventojams mažmeninės prekybos įmonėse, kurios nėra vaistinės, taip pat nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis bus sudaromas Vaistinių preparatų sąrašas ir kt. Dėl Projekto Nr. XIIIP-1744 antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime.	Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narys J. Razma, 2018-04-04	1	3			Argumentai. Teikiamais pasiūlymais siūloma atsisakyti galimybės vaistiniais preparatais prekiauti mažmeninės prekybos įmonėse, nes tai sukeltų daugiau neigiamų nei teigiamų pasekmių: vaistinės, netekusios dalies apyvartos, pabrangintų vaistus, o smulkios, nepriklausančios tinklams, vaistinės galimai ir bankrutuotų. Pasiūlymas: Išbraukti 2 straipsnio 3 ir 4 dalis „3. Papildyti 2 straipsnį nauja 69^1 dalimi: „69^1. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė – juridinis asmuo, išskyrus vaistines, šio įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę parduoti vaistinius preparatus gyventojams.“ 4. Buvusias 2 straipsnio 69^1 ir 69^2dalis laikyti atitinkamai 69^2 ir 69^3dalimis.“	Nepritarti	Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms siūloma leisti parduoti tik labai ribotą vaistinių preparatų asortimentą (vaistinius preparatus, įrašytus į Vaistų sąrašą). Įmonėje gyventojai neturės galimybės pasikonsultuoti su farmacijos specialistu, todėl ir toliau vaistinius preparatus dažniausiai įsigis vaistinėse. Vaistinės visada turės privalumą prieš minėtas įmones, nes jos turi suteikti farmacinę paslaugą, t. y., gyventojui suteikti išsamią informaciją apie jam reikalingus vaistinius preparatus.  Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik kompensuojamųjų vaistinių preparatų yra 2002 pavadinimai, receptinių vaistinių preparatų – daugiau nei 35 000, nereceptinių vaistinių preparatų – beveik 2000. Todėl Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės negalės pakeisti vaistinių, tačiau dalis pirkėjų tam tikrais atvejais rinksis alternatyvią vaistinei pardavimo vietą. Mažmeninės prekybos įmonėms, kaip ir vaistinėms, bus nustatyti mažmeninės prekybos antkainiai. Be to, gamintojų deklaruota nekompensuojamųjų vaistų kaina visai Lietuvai yra vienoda, prie jos prisideda maksimalūs didmeniniai ir mažmeniniai antkainiai ir PVM. Taip apskaičiuojama didžiausia mažmeninė nekompensuojamojo vaisto kaina, kurios negali viršyti nei vaistinės, nei mažmeninės įmonės. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad konkurencija padidės, t. y., atsiras konkurencija ne tik tarp vaistinių, bet ir tarp vaistus parduodančių mažmeninės prekybos įmonių, kainos gali keistis.
2.	Seimo narys J. Razma, 2018-04-04	2				Pasiūlymas: 8 straipsnio 9, 10 ir  12^1dalyse išbraukti žodžius „ir vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės“ ir šias dalis išdėstyti taip:  „9. Juridiniai asmenys, turintys asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijas, ir vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės vaistinius preparatus gali įsigyti tik iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, o kartinius vaistinius preparatus – iš vaistinės, kurios licencijoje nurodyta ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamyba. Šie juridiniai asmenys įsigytus vaistinius preparatus laiko ir įtraukia į apskaitą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“  „10. Juridiniai asmenys, neturintys asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar licencijos verstis farmacine veikla, išskyrus šio straipsnio 17 dalyje nurodytus asmenis ir vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmones, vaistinių preparatų gali įsigyti tik iš vaistinių.“  „12^1. Vaistinėse ir vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse gyventojų įsigyti vaistiniai preparatai negrąžinami ir nekeičiami.“	Nepritarti	Pasiūlymas susijęs su pirmuoju  Seimo nario J. Razmos pasiūlymu  (atsisakyti galimybės vaistiniais preparatais prekiauti mažmeninės prekybos įmonėse). Argumentai tie patys.
3.	Seimo narys J. Razma, 2018-04-04	3				Pasiūlymas: 1)  19 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „ vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių“ ir ją išdėstyti taip: „1. Vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas iš trečiųjų šalių, plazmos, naudojamos kaip pradinė medžiaga kraujo preparatams gaminti, ruošimas, didmeninis vaistinių preparatų platinimas, vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių ir vaistinės veikla yra licencijuojama farmacinė veikla“ 2) Išbraukti 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą:	Nepritarti	Pasiūlymas susijęs su pirmuoju  Seimo nario J. Razmos pasiūlymu  (atsisakyti galimybės vaistiniais preparatais prekiauti mažmeninės prekybos įmonėse). Argumentai tie patys.
4.	Seimo narys J. Razma, 2018-04-04	4				Pasiūlymas: Išbraukti 4 straipsnį, o buvusius 5 ir 6 straipsnius atitinkamai laikyti 4 ir 5 straipsniais.	Nepritarti	Pasiūlymas susijęs su pirmuoju  Seimo nario J. Razmos pasiūlymu  (atsisakyti galimybės vaistiniais preparatais prekiauti mažmeninės prekybos įmonėse). Argumentai tie patys.
5.	Seimo narys J. Razma, 2018-04-04	7, 8, 9				Pasiūlymas: Išbraukti 7, 8 ir 9 straipsnius, o buvusį 10 straipsnį laikyti 6 straipsniu.	Nepritarti	Pasiūlymas susijęs su pirmuoju  Seimo nario J. Razmos pasiūlymu  (atsisakyti galimybės vaistiniais preparatais prekiauti mažmeninės prekybos įmonėse). Argumentai tie patys.
6.	Seimo narys J. Razma, 2018-04-04	10				Pasiūlymas: 10 straipsnį (būsimąjį 6) išdėstyti taip: „10 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 6 5 straipsnį, šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 6 5 straipsnis įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2018 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8 ir 9 straipsnių nuostatoms, o iki 2019 m. balandžio 30 d. – šio įstatymo 6 5 straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“	Nepritarti	Pasiūlymas susijęs su pirmuoju  Seimo nario J. Razmos pasiūlymu  (atsisakyti galimybės vaistiniais preparatais prekiauti mažmeninės prekybos įmonėse). Argumentai tie patys.
7.	Seimo nariai S. Tumėnas, A. Gumuliauskas, 2018-04-24	2	1			Pasiūlymas: pakeisti 8 straipsnio 9 dalį ir ją papildyti žodžiais „vaistinės veiklos“, ir išdėstyti taip: Juridiniai asmenys, turintys asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijas, vaistinius preparatus gali įsigyti tik iš juridinių asmenų, turinčių gamybos, ar didmeninio platinimo ir vaistinės veiklos licenciją, o kartinius vaistinius preparatus – iš vaistinės, kurios licencijoje nurodyta ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamyba.	Nepritarti	Vaistinių preparatų pardavimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms yra didmeninio platinimo veikla, kuriai vykdyti reikalinga didmeninio platinimo licencija. Leidimas tiekti vaistinius preparatus į asmens sveikatos priežiūros įstaigas tik didmeninio platinimo licenciją turintiems juridiniams asmenims vertintinas kaip teigiamas aspektas, kadangi tokios nuostatos įgalina tiekti vaistinius preparatus į asmens sveikatos priežiūros įstaigas mažesnėmis kainomis (tokiais atvejais nėra pridedamas mažmeninės prekybos antkainis).
8.	Seimo nariai S. Tumėnas, A. Gumuliauskas, 2018-04-24	7 (41^1)	(3)			Argumentai. Teikiamais pasiūlymais siūloma mažinti padarinius (didėjantį vaistų vartojimą, neracionalų vaistų vartojimą, apsinuodijimų vaistais didėjimą), kuomet vaistiniais preparatais prekiauti galės mažmeninės prekybos įmonės. Vaistiniai preparatai mažmeninės prekybos vietose turėtų neskatinti jų įsigyti be reikalo, todėl turėtų būti nelaikomi gyventojams matomoje vietoje, juos turėtų galėti įsigyti tik pilnamečiai asmenys. Šiuo metu vaistinėje negalima įsigyti tam tikrų vaistinių preparatų daugiau nei vienos pakuotės, mažmeninės prekybos vietose, kuomet reikalinga tik staiga atsiradusius simptomus mažinti, turėtų būti leidžiama įsigyti tik vieną pakuotę vaistinių preparatų. Taip pat vaistais neturėtų galėti prekiauti įmonės, kurios pardavinėja alkoholinius gėrimus, nes vaistai ir alkoholis yra nesuderinami dalykai. Pasiūlymas: Papildyti 41^1 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją  taip: 3. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytose veiklos vietose draudžiama vaistinius preparatus išdėti gyventojams matomoje vietoje, nurodyti kainų etiketėse bei kitose informacijos pateikimo vietose vaistinių preparatų kainų sumažinimą, vaistiniai preparatai turi būti pateikiami gyventojams tik vaistinius preparatus jiems pasirinkus iš informacinio leidinio, kuriame turi būti nurodomi visi turimi vaistiniai preparatai ir jų kainos.	Nepritarti	Siūlymas drausti parduotuvėse išdėti gyventojams matomoje vietoje vaistus ir leisti jiems tik išsirinkti juos iš tam tikrų leidinių nesukurtų jokios pridėtinės vertės ir sukeltų didelę ir nepagrįstą administracinę naštą pardavėjui. Siekiant, kad gyventojai atsakingai rinktųsi nereceptinius vaistus parduotuvėse, kuriose nedirbs farmacijos specialistai, siūloma drausti mažmeninės prekybos įmonėse pateikti bet kokią informaciją apie parduodamus vaistinius preparatus, išskyrus „Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį, jei jo nėra – informaciją ant išorinės pakuotės, ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai“ ir pan. Taip pat projekte tam, kad nebūtų skatinamas vaistų pirkimas, parduotuvėms numatytas draudimas taikyti nuolaidas parduodamiems vaistiniams preparatams.
9.	Seimo nariai S. Tumėnas, A. Gumuliauskas, 2018-04-24	7 (41^1)	(4)	(3)		Pasiūlymas: Papildyti 41^1 straipsnio 4 dalį ir išbraukti skaičius 16  ir išdėstyti ją  taip: 3) asmenims iki 16 18 metų. Kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 16 18 metų, vaistinių preparatų pardavėjai privalo iš perkančio vaistinius preparatus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, vaistinių preparatų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam vaistinius preparatus.	Nepritarti	Pagal Civilinį kodeksą nepilnamečiai nuo 14 metų gali sudaryti smulkius sandorius, pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, todėl draudimas pirkti vaistinius preparatus asmenims iki 18 metų yra neproporcingas.
10.	Seimo nariai S. Tumėnas, A. Gumuliauskas, 2018-04-24	7 (41^1)	(5)		N	Pasiūlymas: Papildyti 41^1 straipsnį 5 dalimi, o buvusias 5, 6  dalis atitinkamai laikyti 6, 7 dalimis, ir ją išdėstyti taip: 5. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama parduoti daugiau kaip vieną vaistinį preparatą vienam gyventojui;	Nepritarti	Iš esmės pritariant pasiūlymo idėjai, komitetas pritarė tikslesnei Seimo nario D. Kaminsko pasiūlymo formuluotei.
11.	Seimo nariai S. Tumėnas, A. Gumuliauskas, 2018-04-24	7 (41^1)	(8)		N	Pasiūlymas: Papildyti 41^1 straipsnį 8 dalimi: 8. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytose veiklos vietose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.	Nepritarti	Jei pasiūlymo tikslas yra tai, kad gyventojai su vaistais nevartotų alkoholio, manytina, kad tokia priemonė neduos laukiamo rezultato. Be to, jei toks draudimas būtų patvirtintas, tikėtina, kad prekybos vietų, kurios turėtų teisę parduoti vaistus, žymiai sumažėtų, todėl nepagerėtų vaistų prieinamumas kaimo vietovėse gyvenantiems gyventojams, taip pat nakties metu, nes dažniausiai kaimo vietovėse dirbančios mažmeninės prekybos įmonės bei įmonės, dirbančios visą parą, be kitų prekių taip pat prekiauja alkoholiu.
12.	Seimo nariai S. Tumėnas, A. Gumuliauskas, 2018-04-24	7 (41^3)	(2)	(1 b)		Pasiūlymas: Papildyti 41^3 straipsnio 2 dalies 1 punkto b papunktį taip: b) jos nėra įrengtos viešojo maitinimo vietose, švietimo, kultūros įstaigose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), patalpose, kurių adresu jau yra vaistinė ar gyvenamosiose patalpose;	Nepritarti	Siūlymas neleisti parduoti mažmeninės prekybos įmonėms vaistinių preparatų, jeigu jos yra tuo pačiu adresu kaip ir vaistinė, yra neproporcingas ir nepagrįstai ribojantis galimybę šioms įmonėms parduoti vaistinius preparatus. Mažmeninės prekybos įmonėms siūloma leisti parduoti tik labai ribotą vaistinių preparatų asortimentą (vaistinius preparatus, įrašytus į Vaistų sąrašą), todėl tikėtina, kad gyventojai ir toliau vaistinius preparatus įsigys vaistinėse, nes galės pasikonsultuoti su farmacijos specialistu. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik kompensuojamųjų vaistinių preparatų yra 2002 pavadinimai, receptinių vaistinių preparatų – daugiau nei  35 000, nereceptinių vaistinių preparatų – beveik 2000. Todėl Mažmeninės prekybos įmonės negalės pakeisti vaistinių, tačiau dalis pirkėjų tam tikrais atvejais rinksis alternatyvią vaistinei pardavimo vietą. Vaistinės turėtų konkuruoti turėdamos galimybę teikti farmacinę paslaugą, taip skatindamos pacientus įsigyti visus vaistinius preparatus vaistinėse.
13.	Seimo nariai S. Tumėnas, A. Gumuliauskas, 2018-04-24	7 (41^3)	(2)	(5)	N	Pasiūlymas: Papildyti 41^3 straipsnį 5 dalimi taip: 5) neturi alkoholio produktų gamybos licencijos arba alkoholio produktų didmeninės prekybos licencijos arba alkoholio produktų mažmeninės prekybos licencijos.	Nepritarti	Jei pasiūlymo tikslas yra tai, kad gyventojai su vaistais nevartotų alkoholio, manytina, kad tokia priemonė neduos laukiamo rezultato. Be to, jei toks draudimas būtų patvirtintas, tikėtina, kad prekybos vietų, kurios turėtų teisę parduoti vaistus, žymiai sumažėtų, todėl nepagerėtų vaistų prieinamumas kaimo vietovėse gyvenantiems gyventojams, taip pat nakties metu, nes dažniausiai kaimo vietovėse dirbančios mažmeninės prekybos įmonės bei įmonės, dirbančios visą parą, be kitų prekių taip pat prekiauja alkoholiu.
14.	Seimo nariai S. Tumėnas, A. Gumuliauskas, 2018-04-24	7 (41^6)	(1)	(3)		Pasiūlymas: Papildyti 41^6 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei išbraukti žodžius ant atskirai nuo kitų prekių įrengtos laikymo įrangos, kuri negali būti greta žaislams laikyti skirtos įrangos ir jį išdėstyti taip: 3) vaistinius preparatus laikyti gyventojams nematomoje vietoje vaistinio preparato gamintojo nurodytomis sąlygomis ant atskirai nuo kitų prekių įrengtos laikymo įrangos, kuri negali būti greta žaislams laikyti skirtos įrangos;	Nepritarti	Siūlymas drausti parduotuvėse išdėti gyventojams matomoje vietoje vaistus ir leisti jiems tik išsirinkti juos iš tam tikrų leidinių nesukurtų jokios pridėtinės vertės ir sukeltų didelę ir nepagrįstą administracinę naštą pardavėjui.
15.	Seimo nariai S. Tumėnas, A. Gumuliauskas, 2018-04-24	7 (41^6)	(1)	(4)		Pasiūlymas: Papildyti 41^6 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei išbraukti žodžius įrangos, skirtos vaistiniams preparatams laikyti, ir jį išdėstyti taip: 4) ant informacinio leidinio, kuriame pateikta informacija, kokiais vaistiniais preparatais prekiaujama, įrangos, skirtos vaistiniams preparatams laikyti, turi būti pateikta aiškiai matoma, lengvai įskaitoma:	Nepritarti	Siūlymas drausti parduotuvėse išdėti gyventojams matomoje vietoje vaistus ir leisti jiems tik išsirinkti juos iš tam tikrų leidinių nesukurtų jokios pridėtinės vertės ir sukeltų didelę ir nepagrįstą administracinę naštą pardavėjui.
16.	Seimo nariai S. Tumėnas, A. Gumuliauskas, 2018-04-24	7 (41^6)	(1)	(4 d)		Pasiūlymas: Papildyti 41^6 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktį bei išbraukti skaičių 16 ir jį išdėstyti taip: d) draudimas pirkti vaistinius preparatus asmenims iki 16 18 metų;	Nepritarti	Pagal Civilinį kodeksą nepilnamečiai nuo 14 metų gali sudaryti smulkius sandorius, pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, todėl draudimas pirkti vaistinius preparatus asmenims iki 18 metų yra neproporcingas.
17.	Seimo nariai S. Tumėnas, A. Gumuliauskas, 2018-04-24	7 (41^6)	(1)	(9)	N	Pasiūlymas: Papildyti 41^6 straipsnio 1 dalies 9 punktą, atitinkamai 9, 10, 11, 12 punktus laikyti 10, 11, 12, 13 punktais,  išdėstyti punktą taip: 9) parduoti vaistinius preparatus gyventojams tik patalpoje (-ose), esančioje (-iose) Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše nurodytoje (-ose) veiklos vietoje (-ose), kuriai (-ioms) nėra išduota alkoholio produktų gamybos licencija ar didmeninė alkoholio prekybos licencija ar mažmeninė alkoholio prekybos licencija;	Nepritarti	Jei pasiūlymo tikslas yra tai, kad gyventojai su vaistais nevartotų alkoholio, manytina, kad tokia priemonė neduos laukiamo rezultato. Be to, jei toks draudimas būtų patvirtintas, tikėtina, kad prekybos vietų, kurios turėtų teisę parduoti vaistus, žymiai sumažėtų, todėl nepagerėtų vaistų prieinamumas kaimo vietovėse gyvenantiems gyventojams, taip pat nakties metu, nes dažniausiai kaimo vietovėse dirbančios mažmeninės prekybos įmonės bei įmonės, dirbančios visą parą, be kitų prekių taip pat prekiauja alkoholiu.
18.	Seimo nariai S. Tumėnas, A. Gumuliauskas, 2018-04-24	10			N	Pasiūlymas: išbraukti žodžius „ne didesnius negu“, „ne didesnį kaip“, ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainodaros bendrieji reikalavimai 2. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių mažmeninės kainos apskaičiuojamos prie vaistinio preparato registruotojo ar jo atstovo, lygiagretaus importo leidimo turėtojo ar asmens, pagal šį įstatymą turinčio teisę vykdyti vaistinių preparatų lygiagretų platinimą, ar jų atstovo arba medicinos pagalbos priemonės gamintojo ar jo atstovo (toliau – vaistinio preparato ar medicinos pagalbos priemonės tiekėjas) Lietuvai taikomos vaistinio preparato ar medicinos pagalbos priemonės kainos pridedant ne didesnius negu sveikatos apsaugos ministro nustatytus didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius ir pridėtinės vertės mokestį, jeigu vaistinis preparatas ar medicinos pagalbos priemonė apmokestinama šiuo mokesčiu. Kompensuojamųjų ekstemporaliųjų vaistinių preparatų mažmeninės kainos apskaičiuojamos prie vaistinių medžiagų didmeninės kainos pridedant ne didesnį kaip 22 procentų šios kainos mažmeninės prekybos antkainį, ne didesnę kaip sveikatos apsaugos ministro patvirtintą šių vaistinių preparatų gamybos vaistinėse kainą, priklausančią nuo gamybos sąnaudų, vaistinių preparatų pakavimui ir ženklinimui naudojamų medžiagų kainas ir pridėtinės vertės mokestį, jeigu vaistinis preparatas apmokestinamas šiuo mokesčiu. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių bazinės kainos ir paciento priemokos už juos apskaičiuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.	Nepritarti	Farmacijos įstatymo 57 straipsnio keitimas yra ne šio įstatymo projekto objektas
19.	Seimo nariai S. Tumėnas, A. Gumuliauskas, 2018-04-24	8			N	Pasiūlymas: papildyti 4 punkto 13 teiginį žodžiais „kompensuojamųjų vaistų priemokų sumažinimą, „gerą kainą“: 13)  veikti gyventojus įkyriai siūlant vaistinius preparatus, nurodant kainoraščiuose, kainų etiketėse, vaistinių patalpose, kitose vietose kainų ir kompensuojamųjų vaistų priemokų sumažinimą, „gerą kainą“ sumažinimą, kitais gerai moralei ir viešajai tvarkai prieštaraujančiais būdais ir priemonėmis.	Nepritarti	Farmacijos įstatymo 50 straipsnio keitimas yra ne šio įstatymo projekto objektas
20.	Seimo nariai S. Tumėnas, A. Gumuliauskas, 2018-04-24	9			N	Pasiūlymas: papildyti 7 punktu: 7) Vaistinių reklama per žiniasklaidos priemones draudžiama.	Nepritarti	Farmacijos įstatymo 50 straipsnio keitimas yra ne šio įstatymo projekto objektas
21.	Seimo narys R. Martinėlis, 2018-05-11	10				Argumentai: siūloma nukelti receptinių vaistų nuotolinės prekybos įsigaliojimo terminą iki to laiko, kuomet e-receptas veiks tinkamai ir gydytojams, vaistininkams bei pacientams  neteks susidurti su nesklandumais, kurie šiuo metu  dažnai pasitaiko. Taip pat turi būti išspręstos sisteminės  e-recepto klaidos, nes jungiantis tiesiogiai patiems pacientams gali e-recepto sistema užstrigti, nes šiai dienai nėra pritaikyta  dideliam pacientų jungimosi skaičiui. Tokiu atveju pacientams vaistinėje nebus galimybių įsigyti kompensuojamųjų vaistų su e-receptu. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 2 ir 3 dalis ir straipsnį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnį, šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 6 straipsnis įsigalioja 2019 m. 2021 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2018 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8 ir 9 straipsnių nuostatoms, o iki 2019 m. 2021 m. balandžio 30 d. – šio įstatymo 6 straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“	Pritarti	Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 18 pastabą, patikslinti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnį, šio straipsnio 2 3 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d.“
22.	Seimo narys D. Kaminskas, 2018-05-21	7 (41^1)	(4)	(3)	N	Argumentai: Siekiant apriboti besaikį vaistinių preparatų vartojimą,  juos įsigyti tik esant būtinybei, siūloma uždrausti vaistinius preparatus laikyti ir (ar) parduoti savitarnos skyriuje. Pasiūlymas: Papildyti 41^1straipsnio 4 dalį nauju 3 punktu  ir jį išdėstyti taip: „3) Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse draudžiama vaistinius preparatus laikyti ir (ar) parduoti savitarnos skyriuje.‘“ Buvusį 41^14 dalies3 punktą laikyti 4 punktu.	Pritarti
23.	Seimo narys D. Kaminskas, 2018-05-21	7 (41^1)	(5)		N	Argumentai: Siekiant mažmeninės prekybos vietose sudaryti galimybę gyventojams išimtinais atvejais įsigyti jiems reikalingus vaistinius preparatus, kai nėra arti dirbančios vaistinės, kurioje gyventojui farmacijos specialistas suteiktų išsamią konsultaciją dėl jam reikiamų vaistų ir, kad gyventojas nenusipirktų jam nereikalingų vaistinių preparatų bei netinkamai juos vartotų, siūloma drausti gyventojui vienu kartu parduoti daugiau kaip vieną vaistinio preparato, kurio bendrinis pavadinimas yra tas pats, pakuotę. Pasiūlymas: Papildyti 41^1 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:: „5. Vaistinių preparatų mažmeninėms prekybos įmonėms draudžiama gyventojui vienu kartu parduoti daugiau kaip vieną vaistinio preparato, kurio bendrinis pavadinimas yra tas pas pats, pakuotę.“  Buvusias 41^1 straipsnio 5–6 dalis laikyti atitinkamai 6–7 dalimis.	Pritarti
24.	Seimo narys D. Kaminskas, 2018-05-21	7 (41^6)	(1)	(3)		Argumentai: Kadangi siūloma vaistinius preparatus drausti parduoti ir (ar) laikyti mažmeninės prekybos savitarnos skyriuje, siūloma juos laikyti atskirai nuo kitų prekių įrengtos laikymo įrangos prie pardavimo kasos. Pasiūlymas: Papildyti 41^6 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip : „3) vaistinius preparatus laikyti vaistinio preparato gamintojo nurodytomis sąlygomis ant atskirai nuo kitų prekių įrengtos laikymo įrangos, kuri negali būti greta žaislams laikyti skirtos įrangos prie pardavimo kasos; “	Pritarti
25.	Seimo narys D. Kaminskas, 2018-05-21	7 (41^6)	(1)	(4 b)		Argumentai: Siekiant apsaugoti pardavėją-kasininką nuo klausinėjimų apie konkrečius vaistinius preparatus, jų naudojimą, siūloma ant įrangos, skirtos vaistiniams preparatams laikyti, nurodyti atitinkamą įrašą, kad pardavėjas-kasininkas apie vaistinius preparatus informacijos neteikia. Pasiūlymas: Papildyti 41^6straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) informacija „Nereceptiniai vaistai“, „Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį, jei jo nėra – informaciją ant išorinės pakuotės, ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai“, „Jei  simptomai  nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio  vaisto vartojimo būtina  pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, „Pardavėjas-kasininkas apie vaistinius preparatus informacijos neteikia“;“	Pritarti
26.	Seimo narys D. Kaminskas, 2018-05-21	7 (41^6)	(1)	(5)	N	Argumentai: Kadangi pardavėjas-kasininkas neturi žinių ir kompetencijos  suteikti informaciją apie vaistinius preparatus,  ar patarti išrinkti tinkamą vaistą, siūloma įpareigoti mažmeninės prekybos įmones parduoti tik gyventojo nurodytą konkretų vaistinį preparatą, Pasiūlymas: Papildyti 41^61 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) gyventojui parduoti tik jo nurodytą konkretų vaistinį preparatą;“ Buvusias 41^6 straipsnio 1 dalies 5–12 punktus laikyti atitinkamai 6–13 punktais.	Pritarti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Sveikos gyvensenos komisija, 2018-05-09					Pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 35^1, 59^1,68^1 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju^1 skirsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1744 grąžinti iniciatoriams patobulinti.	Nepritarti	Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1744(2) ir Komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Sveikatos reikalų komitetas, 2018-05-23	1	1			Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 ir 2 pastabas, tikslintina įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Papildyti 2 straipsnį 54^154^2 dalimi: „54^1 54^2. Vaistinio preparato dozuotė – vaistinio preparato vienetas (tabletė, kapsulė, ampulė ir kt.), turintis tam tikrą nustatytą veikliosios medžiagos kiekį.“	Pritarti
2.	Sveikatos reikalų komitetas, 2018-05-23	1	2			Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą, tikslintina įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 2 straipsnį 54^2 54^3 dalimi: „54^2 54^3. Vaistinio preparato farmacinė forma – vaistinio preparato forma, kuri apima gamintojo pateikiamą vaistinio preparato formą ir vartoti skirtą jo formą.“	Pritarti
3.	Sveikatos reikalų komitetas, 2018-05-23	2	3			Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabą tikslintina įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 8 straipsnį 12^1 dalimi: „12^1. Vaistinėse Vaistinėms ir vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse įmonėms draudžiama priimti atgal iš gyventojų ir (ar) keisti jų įsigyti vaistiniai preparatai vaistinius preparatai negrąžinami ir nekeičiami įsigytus vaistinius preparatus.“	Pritarti
4.	Sveikatos reikalų komitetas, 2018-05-23	5	1			Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 6 pastabą, tikslintina projekto 5 straipsnio 1 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1. Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Ligoninės vaistinė – vaistinė, kuri yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos (įmonės) padalinys, kuris aprūpina ligoninę aprūpinantis šią įstaigą vaistiniais preparatais ir (ar) ekstemporaliaisiais vaistiniais preparatais, bet neturi teisės jų parduoti (išduoti) ambulatoriškai besigydantiems pacientams vaistinių prekėmis.  Jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga teikia ir dienos stacionaro paslaugas, jos struktūrinis padalinys ligoninės vaistinė gali parduoti (išduoti) ir šios įstaigos dienos stacionare gydomiems pacientams kompensuojamuosius vaistinius preparatus, kurie jiems skiriami gydyti šios įstaigos dienos stacionare suteikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugą. Draudžiama ligoninės vaistinei vaistinius preparatus siūlyti parduoti nuotoliniu būdu.“	Pritarti
5.	Sveikatos reikalų komitetas, 2018-05-23	6				Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabą, tikslintinas projekto 6 straipsnis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1. Pakeisti 35^1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Siūlyti parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu gali tik vaistinės, išskyrus ligoninės vaistines ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. Siūlymo parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Nuotoliniu būdu parduoti vaistiniai preparatai gali būti atsiimami vaistinėje ar pristatomi į gyventojo pageidaujamą vietą.“. 2. Pakeisti 35^1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Siūlyti parduoti Lietuvos Respublikoje nuotoliniu būdu leidžiama tik registruotus  receptinius vaistinius preparatus pagal elektroninius receptus, išskyrus vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, įrašytų į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, ir nereceptinius vaistinius preparatus. Šis reikalavimas taikomas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims.“.	Pritarti
6.	Sveikatos reikalų komitetas, 2018-05-23	7 (41^1)	(1)			Argumentai: Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (toliau – VVKT) yra atsakinga už vaistinių preparatų registraciją, taip pat ši įstaiga yra vaistinių preparatų registro tvarkymo įstaiga. Todėl tik VVKT gali greičiausiai identifikuoti vaistinius preparatus, kurie atitinka Farmacijos įstatyme nustatytas sąlygas, ir kurie gali būti įrašomi į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą (toliau – sąrašas). Jei tokia funkcija būtų palikta Sveikatos apsaugos ministerijai, ministerija turėtų kreiptis į VVKT dėl informacijos apie vaistinius preparatus atitinkančius minėtas sąlygas, ir tik gavusi reikiamą informaciją, galėtų inicijuoti sąrašo sudarymą ar jo patikslinimą. Tai apsunkintų ir prailgintų sąrašo sudarymo procesą, todėl siūloma patikslinti 41^1 straipsnio 1 dalį, vietoj sveikatos apsaugos ministro nurodant VVKT, nes ši įstaiga registruoja vaistus, tvarko vaistinių preparatų registrą ir galėtų efektyviausiai sudaryti ir tikslinti sąrašą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė turi teisę parduoti gyventojams tik vaistinius preparatus, kurie įrašyti į sveikatos apsaugos ministro Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos patvirtintą Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą ir kurių pakuočių ženklinimas ir pakuotės lapelis yra pateikti lietuvių kalba.“	Pritarti
7.	Sveikatos reikalų komitetas, 2018-05-23	7 (41^2)				Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabą, UAB vaistinės „Valerijonas“ pastabas, tikslintinas įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^2 straipsnis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 41^2 straipsnis. Vaistinio preparato įrašymas į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą sąrašas 1. Vaistinis preparatas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įrašomas į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, jei atitinka visas šias sąlygas: 1) yra nereceptinis vaistinis preparatas; 2) vaistinio preparato pakuotėje yra mažiausias to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir vaistinio preparato farmacinės formos vaistinio preparato dozuočių kiekis; 3) 2) į vaistinio preparato sudėtį įeina tik viena veiklioji medžiaga. Šis kriterijus netaikomas tradiciniams augaliniams preparatams ir homeopatiniams vaistiniams preparatams, registruotiems taikant supaprastintą registracijos procedūrą; 4) vaistinis preparatas pagal ATC (anatominę-terapinę-cheminę) vaistų klasifikaciją turi kodą, prasidedantį N02B, M01AE, N07BA, R02AA, D08A, A07DA03, R06AX13 arba A02BC; 5) 3) vaistinis preparatas nėra yra skirtas tik suaugusiems ir (ar) vaikams iki nuo 12 metų; 6) 4) vaistinio preparato, vartojamo per burną, sudėtyje nėra etanolio.; 5) jeigu vaistinio preparato pakuotės pagal šio įstatymo 8 straipsnio 8^1 dalies 2 punktą neturi būti su apsaugos priemonėmis; 6) vaistinis preparatas pagal ATC (anatominę-terapinę-cheminę) vaistų klasifikaciją turi kodą N02BA01, N02BE01, M01AE01 ar M01AE02 arba kodą, prasidedantį A02BC ir kurio to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir vaistinio preparato kietos per burną vartojamos farmacinės formos vaistinio preparato pakuotėje yra mažiausias vaistinio preparato dozuočių kiekis; 7) vaistinis preparatas pagal ATC (anatominę-terapinę-cheminę) vaistų klasifikaciją turi kodą R01AC03, R06AX13, R06AX26, R06AE07, R06AX27, R06AE09, R06AX22, R06AX18, R06AX29, R06AX28 ar R06AX25 arba kodą prasidedantį N07BA ar R02AA ir kurio to paties bendrinio pavadinimo vaistinio preparato pakuotėje yra mažiausias veikliosios medžiagos kiekis; 8) vaistinis preparatas pagal ATC (anatominę-terapinę-cheminę) vaistų klasifikaciją turi kodą, prasidedantį D08A. 2. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba kiekvieną ketvirtį peržiūri Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą ir jei į šį sąrašą įrašyti vaistiniai preparatai nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų arba atsiranda nauji vaistiniai preparatai, atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, iki kito ketvirčio pirmos dienos pakeičia Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą.“	Pritarti
8.	Sveikatos reikalų komitetas, 2018-05-23	7 (41^3)	(2)	(1b)		Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 9 pastabą, tikslintinas įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^3 straipsnio 2 dalies 1 punkto b papunktis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^3 straipsnio 2 dalies 1 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) jos nėra įrengtos viešojo maitinimo vietose, švietimo, ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštesniosiose mokyklose, aukštosiose mokyklose, papildomo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigose,  kultūros įstaigose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.) centruose ar gyvenamosiose patalpose;“	Pritarti
9.	Sveikatos reikalų komitetas, 2018-05-23	7 (41^3)	(2)	(4)		Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 10 pastabą, tikslintinas įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^3 straipsnio 2 dalies 4 punktas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^3 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) yra praėję ne mažiau kaip 6 mėnesiai nuo vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės išbraukimo iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo šio įstatymo 41^5straipsnio 1 dalies 4–7 punktuose nurodytais pagrindais.“	Pritarti
10.	Sveikatos reikalų komitetas, 2018-05-23	7 (41^4)	(1)	(3, 4)		Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 13 pastabą, tikslintini įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstyti taip: „3) kai vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė per šio įstatymo 41^3 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nepateikė įrašyti į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą reikalingų dokumentų, jei jų nebuvo pateikusi kartu su juridinio asmens deklaracija, pateikė ne visus, netinkamai įformintus įrašyti į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą reikalingus dokumentus ir (ar) juose, įskaitant ir deklaraciją, pateikė ne visą ir (ar) netikslią informaciją ir per šio straipsnio  3 dalyje nurodytą terminą neįvykdė reikalavimo ištaisyti šiuos trūkumus ir (ar) nepateikė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šių trūkumų pašalinimą įrodančių dokumentų; 4) jei vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė per šio įstatymo 41^3 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nepateikė įrašyti į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą reikalingų dokumentų, jei jų nebuvo pateikusi kartu su juridinio asmens deklaracija, ir per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdė reikalavimo ištaisyti šiuos trūkumus ir (ar) nepateikė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šių trūkumų pašalinimą įrodančių dokumentų;“.	Pritarti
11.	Sveikatos reikalų komitetas, 2018-05-23	7 (41^4)	(1)	(5)		Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 14 pastabą, tikslintinas įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^4 straipsnio 1 dalies 5 punktas, taip pat keistinas punkto numeris iš 5 į 4 (sujungus 3 ir 4 punktus). Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^4 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) 4) jei nesumokėta valstybės rinkliava, jei ji turėjo būti sumokėta, ir per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdė reikalavimo ištaisyti šį trūkumą ir (ar) nepateikė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šių trūkumų pašalinimą įrodančių dokumentų.“.	Pritarti
12.	Sveikatos reikalų komitetas, 2018-05-23	7 (41^4)	(2)	(5)		Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 14 pastabą, tikslintinas įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^4 straipsnio 2 dalies 5 punktas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^4 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) jei vaistinių preparatų mažmeninė prekybos įmonė nesumokėjo valstybės rinkliavos dėl naujos veiklos vietos įrašymo į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą ar Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo duomenų patikslinimo, jei ji turėjo būti sumokėta, ir per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdė reikalavimo ištaisyti šį trūkumą ir (ar) nepateikė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šių trūkumų pašalinimą įrodančių dokumentų.“	Pritarti
13.	Sveikatos reikalų komitetas, 2018-05-23	7 (41^4)	(3)			Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 15 pastabą, tikslintina įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^4 straipsnio 3 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nustačiusi šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir (ar) 4 2–4 punktuose ar šio straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 ir (ar) 5 2–5 punktuose nurodytus trūkumus, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse  nustatyta tvarka praneša vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei apie nustatytus trūkumus ir, atsižvelgdama į vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės padarytų pažeidimų pobūdį ir apimtį, nurodo terminą trūkumams pašalinti, kuris negali būti ilgesnis kaip 90 dienų nuo vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės informavimo apie nustatytus trūkumus dienos. Jei per Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nustatytą terminą vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė jų nepašalina, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po nustatyto termino pabaigos priima sprendimą vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei sustabdyti teisę parduoti vaistinius preparatus visose veiklos vietose ar konkrečioje (-iose) veiklos vietoje (-ose) ir šio sprendimo priėmimo dieną apie jį praneša Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei, nurodo sprendimo sustabdyti teisę parduoti vaistinius preparatus visose veiklos vietose ar konkrečioje (-iose)  veiklos vietoje (-ose) priėmimo priežastis, pagrindą bei sprendimo apskundimo tvarką ir įspėja, kad per vienus metus nepašalinus trūkumų, dėl kurių sustabdyta vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisė parduoti vaistinius preparatus, ir (ar) nepateikus Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šių trūkumų pašalinimą įrodančių dokumentų, vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė ar atitinkamai konkreti veiklos vieta bus išbraukta iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo.“	Pritarti
14.	Sveikatos reikalų komitetas, 2018-05-23	7 (41^4)	(5)	(2)		Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 15 pastabą, tikslintinas įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^4 straipsnio 5 dalies 2 punktas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^4 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) šio straipsnio 1 dalies 2–5 2–4 punktuose arba šio straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymo priežasčių pašalinimą įrodančius dokumentus, jei vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei teisė parduoti vaistinius preparatus buvo sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 2–5 2–4 punktų pagrindu ar šio straipsnio 2 dalies 2–5 punktų pagrindu.“.	Pritarti
15.	Sveikatos reikalų komitetas, 2018-05-23	7 (41^4)	(6)			Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 16 pastabą, tikslintina įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^4 straipsnio 6 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Sprendimas vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei sustabdyti teisę parduoti vaistinius preparatus visose veiklos vietose ar konkrečioje (-iose) veiklos vietoje (-ose) panaikinamas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas panaikinti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymą pateikiamas Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka per 3 darbo dienas nuo prašymo panaikinti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymą, jei vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisė parduoti vaistinius preparatus buvo sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ar šio straipsnio 3 2 dalies 1 punkto pagrindu, arba visų vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės teisės parduoti vaistinius preparatus sustabdymo priežasčių pašalinimą įrodančių dokumentų, jei vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei teisė parduoti vaistinius preparatus buvo sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 2–5 2–4 punktų pagrindu ar šio straipsnio 2 dalies 2–5 punktų pagrindu, gavimo Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje dienos.“	Pritarti
16.	Sveikatos reikalų komitetas, 2018-05-23	7 (41^5)	(3)			Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 10 pastabą, tikslintina įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^5 straipsnio 3 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Dėl pakartotinio įrašymo į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą, kai vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė buvo išbraukta iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkto pagrindu arba konkreti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės veiklos vieta buvo išbraukta iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkto pagrindu, kreiptis galima iš karto po išbraukimo iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo. Jei vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė buvo išbraukta iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo šio straipsnio 1 dalies 4–7 punktų pagrindu, juridinis asmuo dėl įrašymo į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą gali kreiptis ne mažiau kaip po 6 mėnesių po išbraukimo iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo. Jei vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės konkreti įmonės veiklos vieta buvo išbraukta iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo šio straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė dėl pakartotinio šios veiklos vietos įrašymo į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą gali kreiptis ne mažiau kaip po 6 mėnesių po jos išbraukimo iš Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašo.“.	Pritarti
17.	Sveikatos reikalų komitetas, 2018-05-23	7 (41^6)	(1)	(4c)		Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 17 pastabą, tikslintinas įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^6 straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunktis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 41^6 straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip: „c) įspėjimas gyventojams apie draudimą ardyti vaistinių preparatų pakuotes prekybos vietoje jų neįsigijus;“	Pritarti
18.	Sveikatos reikalų komitetas, 2018-05-23	10				Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 18 pastabą, Seimo nario R. Martinėlio pasiūlymą, tikslintinas įstatymo projekto 10 straipsnis. Pasiūlymas: 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnį, šio straipsnio 2 3 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 6 straipsnis įsigalioja 2019 m. 2021 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2018 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8 ir 9 straipsnių nuostatoms, o iki 2019 m. 2021 m. balandžio 30 d. – šio įstatymo 6 straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė – 2.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė, R. Martinėlis, A. Matulas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                                       Asta Kubilienė

Sveikatos reikalų komiteto biuro vedėja Jolanta Bandzienė

Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Rasa Griciūtė

---

[1] Germany: ABDA - statistik 2015; all other countries (EC)

[2] http://www.apifarma.pt/Documentos%20ENews/Apifarma_Deloitte_(Des)abastecimento_PR_20160630.pdf

[3] http://munin.uit.no/bitstream/handle/10037/9517/thesis.pdf?sequence=6&isAllowed=y

[4] https://www.thelocal.se/20140822/paracetamol-to-be-sold-at-pharmacies-only

[5] http://vvkt.lt/lit/2016-m-stebimas-vaistiniu-preparatu-kainu-indekso-sumazejimas/1733

http://www.oecd.org/officialdocuments/publicdisplaydocumentpdf/?cote=DAF/COMP/GF(2014)6&docLanguage=En;

http://studylib.es/doc/5538355/joint-report-on-health-care-and-long-term-care-systems

[6] http://www.oecd.org/officialdocuments/publicdisplaydocumentpdf/?cote=DAF/COMP/GF(2014)6&docLanguage=En

[7] http://vvkt.lt/lit/2016-m-stebimas-vaistiniu-preparatu-kainu-indekso-sumazejimas/1733

[8] https://www.vkontrole.lt/aktualiju_failai/files/Apibendrintos_izvalgos_Y-2017-6.pdf