LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 81
STENOGRAMA
2017 m. birželio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, labas rytas. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo birželio 22 dienos rytinį posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 95 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. birželio 22 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Turiu informuoti, kad Seniūnų sueigoje buvo įtrauktas 2-3 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl veiksmingos pagalbos nuo alkoholio priklausomiems asmenims sistemos tobulinimo prioritetų“ projektas.
Kas turite dėl darbotvarkės? Ponas Ž. Pavilionis. Prašau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF*). Labai ačiū. Frakcijos vardu aš labai prašyčiau įtraukti į darbotvarkę šiandien vieną svarbią rezoliuciją „Dėl Baltijos šalių vienybės ir bendradarbiavimo siekiant apsisaugoti nuo nesaugių trečiųjų šalių branduolinių elektrinių keliamos grėsmės“. Ta rezoliucija tikrai buvo suderinta ir su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, ir Energetikos komisija, ir Ekonomikos komiteto pirmininku. Ji labai svarbi įgyvendinant tuos vadinamuosius Astravo įstatymus. Jeigu jūs galėtumėte įtraukti, aš būčiau labai dėkingas.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, ką tos rezoliucijos keičia? Kiekvieną dieną po dvi rezoliucijas konservatoriai siūlo. Aš nesuprantu. Tai Baltijos šalių, tai Europos šalių, tai Lietuvos, tai konservatorių, ir vis rezoliucijos.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Ne, tiesiog…
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Jeigu galima, atsakysiu. Kadangi apriboti energijos patekimą reikia kaimyninių valstybių pagalbos, todėl mes kreipiamės į tų šalių parlamentus. Tai yra labai natūralus veiksmas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar turite daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės? Prašau. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, frakcijos vardu siūlau išbraukti iš darbotvarkės Seimo nutarimo projektą, kuriuo tvirtinami Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, nes, kaip žinome, dabar svarstyti teikiamas projektas yra be vieno opozicinės partijos pasiūlyto kandidato. Mūsų vertinimu, komitetas viršijo įgaliojimus išbraukdamas vieną kandidatą, tuo labiau kad Teisės departamentas dėl nutarimo projekto nebuvo pareiškęs jokių pastabų. Kad išvengtume įvairių interpretacijų dabartinio įstatymo, kuriame teikiamiems kandidatams yra nustatyti nevienodi reikalavimai, ir, aš manau, yra galimybė įstatymą greitai sutvarkyti, nes yra projektas, mes siūlome į kitą savaitę nukelti Vyriausiosios rinkimų komisijos narių tvirtinimą ir išspręsti draugiškai, korektiškai patvirtinant visų partijų atstovus, prieš tai iš įstatymo pašalinus įvairias teisines dviprasmybes.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Iš tiesų turiu dovaną gerbiamam P. Gražuliui – siūlau įtraukti į mūsų šios dienos darbotvarkę dar vieną rezoliuciją – „Dėl 1941 m. birželio 23 d. sukilimo įvertinimo“.
Aš kreipiausi į valdybą, į Seniūnų sueigą, bet frakcijoje buvau informuotas, kad valdybos nariai neva neįtraukė šiandien, nes reikia pasigilinti dėl turinio, bet čia jau ne pirmą kartą. Gerbiami R. Baškienė ir P. Urbšys yra pasirašę šią rezoliuciją. Jau ne pirmi metai mes ją svarstome, neužtenka politinės valios. Tikrai bent jau dėl turinio čia nėra ką labai gilintis ir galvoti. O rytoj kaip tik prie Seimo atvažiuoja ir baikerių didelė kolona, yra šventė. Bus padedamos gėlės ir minėjimas. Man atrodo, kaip tik būtų prasminga šiandien svarstyti šią rezoliuciją. Labai prašyčiau įtraukti.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Čia reaguoju į gerbiamo J. Razmos interpretavimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos. Iš tikro mes akivaizdžiai matome tai, kad yra siūlomas kandidatas, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų, nors visos partijos pasiūlė tuos kandidatus, kurie tuos reikalavimus atitinka. Ir laikoma, kad tai yra problema konservatorių. Man atrodo, jūs savo galvos skausmų neperkelkite į Seimo salę. Tegul tas klausimas lieka darbotvarkėje ir mes nuspręsime balsuodami.
PIRMININKAS. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš negaliu nereaguoti. Kadangi vakar teko dalyvauti P. Urbšio vadovaujamo komiteto posėdyje, aš turiu pasakyti, kad dar nesu matęs Seime bandymų šitaip vykdyti R. Malinausko zadanijų. Tiesiai šviesiai ir kalbėkime.
Noriu pasakyti, kad P. Urbšio vadovaujamas komitetas pagal įstatymą neturi jokių galių vertinti kitų partijų pasiūlytus kandidatus. Ir viskas! Tokiu atveju reikia išbraukti šitą klausimą iš svarstymų ir, jeigu yra kokių nors nesutarimų, ieškoti sutarimų, sprendimo, bet nesistengti šitaip per jėgą, buldozeriu varyti R. Malinausko zadanijas dėl to, kad mūsų pasiūlytas kandidatas V. Semeška R. Malinauskui yra tiesiog baisus dalykas.
PIRMININKAS. Ar, Virginija Vingriene, norite kalbėti? Ne.
Kviečiu apsispręsti dėl Seimo rezoliucijos, kurią pasiūlė Ž. Pavilionis, ar įtraukti į darbotvarkę. (Balsai salėje) Rezoliucija „Dėl Baltijos šalių vienybės ir bendradarbiavimo siekiant apsisaugoti nuo nesaugių trečiųjų šalių branduolinių elektrinių keliamos grėsmės“.
Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad įtrauktume, balsuoja už.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 87, prieš – 2, susilaikė 23. Rezoliucija į darbotvarkę įtraukta.
Kita – Seimo nario P. Saudargo rezoliucija „Dėl 1941 m. birželio 23 d. sukilimo įvertinimo“. Taip pat kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad įtrauktume į darbotvarkę, balsuoja už.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 69, prieš – 4, susilaikė 29. Rezoliucija bus svarstoma.
Kitas klausimas buvo J. Razmos pasiūlymas dėl darbotvarkės 1-7 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ projekto. Pasiūlymas buvo nukelti į kitą savaitę. Kas pritaria šiam pasiūlymui, balsuoja už, kas mano, kad reikia svarstyti šiandien, balsuoja prieš, kiti susilaiko.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 30, prieš – 60, susilaikė 22. Darbotvarkėje klausimas lieka. (Balsai salėje) Lieka, lieka.
Turime patvirtinti visą darbotvarkę. Ar galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Darbotvarkė patvirtinta.
10.10 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-768(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2a klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-768(2). Pranešėja – Seimo narė R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, po svarstymo dėl Labdaros ir paramos įstatymo 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-768 pastabų ir pasiūlymų nebuvo. Po svarstymo Labdaros ir paramos fondo įstatymo Nr. XIIIP…
PIRMININKAS. Ačiū, kol kas po vieną, apsispręskime…
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerai.
PIRMININKAS. Dėl šio įstatymo 1 straipsnio pastabų nėra. Ar galime bendru sutarimu jį priimti? Ačiū. Priimta.
2 straipsnis. Taip pat pastabų nėra, galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. 3 straipsnis – įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Pastabų taip pat nėra. Galime jį priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Balsuojame dėl viso. Yra dėl motyvų. Motyvai už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti už įstatymo projektą, kuris turėtų praskaidrinti labdaros procesą. Čia akcentuota, yra įrašoma, kad labdaros negalima panaudoti politinei reklamai. Žinoma, kad šita nuostata būtų gyva, labai svarbu, kaip bus pasirūpinta kontrole ir jos įgyvendinimo priežiūra. Jeigu bus taip, kaip iki šiol, kai į tą procesą aplaidžiai žiūrėjo, sakykime, Vyriausioji rinkimų komisija, kai tekdavo nagrinėti visokius neleistinos politinės reklamos atvejus, tai, be abejo, ta norma bus negyva.
Gerai yra, žinoma, tai, kad yra griežtai nustatoma, kad paramos gavėjo statuso neteks tais atvejais, kai bus pažeidimų. Tai visa tai, aš manau, turėtų sumažinti piktnaudžiavimus labdarą panaudojant ne tam, kam ji sumanyta.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, iš esmės kolega J. Razma išsakė motyvus, tai, be abejo, yra įtvirtinama pagrindinė nuostata, kad nebūtų parama naudojama politinei reklamai. Manau, kad tą politikai aiškiai supras, o tiems, kurie nesupras, be abejo, yra ir kitų kontrolės priemonių – kaip žiniasklaida, kuri labai aiškiai ir greitai tokius dalykus pagauna. Taigi iš tiesų yra laiku ir tinkamai parengtas įstatymo projektas. Dėkoju. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Iš tiesų, priėmę šį projektą, mes suteiksime daugiau skaidrumo, bus mažiau dvejopų standartų politikų veikloje, kai čia, Seime, labai dažnai girdime ugningas kalbas: kova už demokratiją, už skaidrumą, už sąžiningumą, o patyliukais vykdoma visiškai priešinga veikla ir taikomi visai kiti kriterijai, kaip apeiti įstatymus ir pasinaudoti savo politinei veiklai neteisėtai ar ne visai teisėtai gautomis lėšomis. Aš manau, kad tuo atveju mes užkirsime kelią, gal nevisiškai, bet tikiuosi, kad apskritai tai bus skaidresnės ir geresnės politinės veiklos Lietuvoje žingsnis į priekį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Daugiau nuomonių ir prieš nuomonių nėra. Kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas pritariate šiam įstatymui, balsuojate už.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 109, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-768(2) priimtas. (Gongas)
10.15 val.
Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 12 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-222(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-2b klausimas – Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 12 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-222(2). Pranešėja – Seimo narė R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Po svarstymo pasiūlymą dėl šio įstatymo 12 ir 18 straipsnių pateikė Seimo narys J. Razma. Seimo narys siūlo įtvirtinti draudimą fondų pavadinimuose vartoti politikų, Respublikos Prezidento, Seimo narių, Europos Parlamento narių, savivaldybės tarybos narių bei kandidatų į išvardintas pareigas pavardes. Audito komitetas svarstė šį pasiūlymą ir norėčiau išsakyti nuomonę, kad, mūsų manymu, pasiūlymas gali sukelti praktinio taikymo problemų.
Pirma, jeigu būtų pritarta tokiam siūlymui, galimai būtų diskriminuojami asmenys, kurie turi tokias pačias pavardes kaip ir politikai, kurie negalėtų savo fondams vartoti pavardžių.
Antra, yra pažymėtina, kad kandidatas į valstybės politiko statusą, tas asmuo turi gana ribotą laiką, tai yra nuo kandidato įregistravimo iki galutinių rinkimų rezultato oficialaus paskelbimo. Šis laikotarpis trunka ne ilgiau kaip trys mėnesiai. Tačiau, jeigu kandidatas yra neišrenkamas, projektu siūlomas draudimas po galutinių rinkimų rezultatų jam jau nebetaikomas. Todėl reikėtų įvertinti, ar yra proporcingas tas besąlyginis draudimas kandidatui į valstybės politikus būti fondo dalininku, nenumatant, pavyzdžiui, galimybės laikinai sustabdyti dalininko įgaliojimų ir veiklos fonde.
Trečia, mes manome, kad projekte nėra numatytos to draudimo vartoti pavardę fondo pavadinime nesilaikymo pasekmės, todėl toks draudimas tikriausiai taptų taikymo požiūriu deklaratyvus. Todėl mes manome, kad pateiktas pasiūlymas reikalauja daugiau diskusijų, gilesnės analizės ir, atsižvelgdamas į tai, ką aš pasakiau, Audito komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą priėmimo stadijoje nepritarti pateiktam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs jau perėjote prie 2 straipsnio pataisos svarstymo, bet, nepaisydami to, turėtume eiti pastraipsniui ir svarstyti 1 straipsnį, dėl kurio pastabų nėra. Aš kviečiu apsispręsti ir bendru sutarimu pritarti šiam straipsniui. Ačiū. Pritarta. Tada dėl 2 straipsnio yra ir turime sužinoti, ar turime 29 pritariančius, kad būtų svarstoma ši Seimo nario J. Razmos pataisa, kurią pristatė R. Budbergytė. Pristato Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikiuosi, visi įsidėmėjome tas problemas, kurios jau praktiškai pasireiškia, kai yra sukurti fondai su politikų, konkrečiai su Seimo narių vardais ir pavardėmis. Dėl vieno tokio atvejo, kaip žinome, ir baudžiamoji byla yra iš dalies su tuo susijusi. Kitu atveju, sakykime, tas Seimo narys, buvęs premjeras, nuolat aiškinasi, ar tas fondas sustabdytas, ar nesustabdytas. Tikrai būtų daug paprasčiau ir daug aiškiau, ir daug mažiau problemų turėtume, jeigu tokių atvejų išvis nebūtų. Nesudėtinga padaryti fondo dalininkų susirinkimą ir pakoreguoti tą pavadinimą, kad nebūtų visokių gudrių atvejų, kai politikai piktnaudžiauja tuo.
Politinę reklamą mes įstatymu uždraudžiame, bet štai rinkimų laikotarpiu fondas sugalvos pasireklamuoti, kad jis yra, ir iškabins visoje apygardoje to politiko, kaip fondo, vadinasi, vardo davėjo, gražiausias nuotraukas, didžiausius plakatus. Labai sunku įrodyti, kad čia politinė reklama. Tokių atvejų tikrai yra buvę, pavyzdžiui, konkrečiai Šilalėje. Aš siūlau padaryti ryžtingą sprendimą, o komitetas, jeigu mes pritartume mano pasiūlymui, prašytų dabar pertraukos, suredaguotų ir, aš manau, išspręstų tuos visus praktinius reikalus, kuriuos atstovė čia paminėjo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau balsuoti, ar yra 29 Seimo nariai, pritariantys pataisos svarstymui.
Pritarė 57 Seimo nariai. Pataisa svarstoma toliau. Ar Seimo narė R. Budbergytė norėtų dar kalbėti dėl šios pataisos?
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ne.
PIRMININKAS. Ne, ačiū. Nuomonės už, nuomonės prieš. Niekas neužsirašė. Balsuojame dėl šios pataisos. Kas už tai, kad Seimo nario J. Razmos pataisai būtų pritarta, balsuoja už. (Balsai salėje)
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Prieš, prieš, prieš.
PIRMININKAS. Balsavo 95 Seimo nariai: už – 33, prieš – 23, susilaikė 39. Pataisai nepritarta. (Balsai salėje)
Seimo narys J. Razma – dėl vedimo tvarkos. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, aš manyčiau, kad jūs galėtumėte kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, nes dėl šio siūlymo, man atrodo, balsavo ir neigiamai balsavo kai kurie Seimo nariai, kurie turi savo vardo fondus. Atrodo, A. Butkevičius balsavo prieš, ir manau, kad čia yra interesų konfliktas, nes tai paliečia jų vardo tolesnio vartojimo politinei reklamai galimybes.
PIRMININKAS. Taip, galėtų Pirmininkas kreiptis, galite ir frakcijos vardu kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu mes tą galbūt ir išspręsime, aš už seniūną dabar negaliu atsakyti.
PIRMININKAS. Gerai. A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Kad J. Razma būtų ramesnis, nes matau, kad jis šiandien labai suaktyvėjęs, jis turėtų pasirūpinti savo partijos kai kurių narių labdaros ir paramos fondais, per kuriuos buvo plaunami pinigai, ir teismuose tai yra nagrinėjama. Bet mano paramos ir labdaros fondas, jis ne mano, bet mano vardo, yra jau uždarytas, likviduotas ir jo nėra. Taigi, kad jūs ramiai galėtumėte gyventi. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad buvęs premjeras A. Butkevičius ką tik įvardijo nusikalstamą veiką, kuri yra įvardyta ir Baudžiamajame kodekse – pinigų plovimas. Jeigu yra žinomi tokie faktai, aš neabejoju, kad premjeras žino, kad tokių faktų nuslėpimas yra prilyginamas bendradarbiavimui, ir yra baudžiamoji atsakomybė, arba kviečiu atsiimti savo žodžius, jeigu tokių faktų neturite, arba, tikiuosi, jūs jau kreipėtės į teisėsaugos institucijas ir jos žino tai, ką jūs ką tik įvardijote Seimo salėje.
PIRMININKAS. A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Jeigu jūs labai atidžiai klausėtės, buvo labai aiškiai pasakyta, kad yra nagrinėjama, tai buvo viešai rašoma spaudoje.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Nuomonės. Nuomonių nėra. Kviečiu apsispręsti dėl 2 straipsnio balsuojant. Nuomonės išsiskyrė, prašau balsuoti už 2 straipsnį.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 97, prieš – 1, susilaikė 6. Straipsniui pritarta.
3 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Pasiūlymų ir pataisų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Dėl viso įstatymo Seimo narys J. Razma nori kalbėti už. Ačiū Seimo narei R. Budbergytei.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nors ir nebuvo pritarta mano pataisai, bet vis tiek projektas yra vertingas, skaidrinantis fondų veiklą. Dabar bus privalu pateikti detalią informaciją apie kiekvieną paramą suteikusį juridinį asmenį. Čia vėlgi yra pakartojamas draudimas skleisti politinę reklamą. Kaip minėjau anksčiau, labai svarbu, kad būtų veiksminga šitų naujų reikalavimų kontrolė. Aš, žinoma, to linkėčiau atitinkamoms struktūroms, kurios už tai atsakingos. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau Seimo narių, užsirašiusių išreikšti nuomonę, nėra. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 104, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-222) priimtas. (Gongas)
10.26 val.
Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-223(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-223(2). Pranešėja – Seimo narė R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Dėl šio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pastabų ar pasiūlymų nebuvo gauta.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime svarstyti pastraipsniui? Nuomonių nėra. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pataisų nėra. Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Taip pat pataisų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Nuomonių sakyti taip pat niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-223(2) priimtas. (Gongas)
10.28 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-224(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2d klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-224(2). Pranešėja – taip pat Seimo narė R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Taip pat norėčiau pasakyti, kad po svarstymo dėl šio Viešųjų įstaigų įstatymo 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-224(2) pastabų ir pasiūlymų nebuvo pateikta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime svarstyti pastraipsniui? Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Galima pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis – įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo. Užsirašė Seimo narys V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Pritariu šiam projektui. Iš tiesų daugiausia įvairūs fondai yra kuriami kaip viešosios įstaigos, ir tuo projektu mes galėsime išgryninti tą informaciją, juridinius asmenis, kurie suteikia paramą. Tiesiog visuomenė turi žinoti, kaip tai vyksta, skaidriai, ir žinoti, kas remia, ką remia, tada bus mažiau klausimų ir visuomenei, ir politikams, kad tie procesai vyktų daug skaidriau.
PIRMININKAS. Ačiū, daugiau išsakyti nuomonę niekas neužsirašė. Kviečiu apsispręsti dėl viso įstatymo balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių, visi balsavo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-224) priimtas. (Gongas)
10.30 val.
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. VIII-1202 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-645(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-645. Pranešėja – Seimo narė R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, po svarstymo dėl Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra vienas straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėl nuomonių nėra užsirašiusiųjų. Pritariame. Dėl viso įstatymo nuomonių taip pat nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 98, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-645) priimtas. (Gongas)
10.31 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3447(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3447. Pranešėjas – Seimo narys J. Sabatauskas. Nėra. Pristatys S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai yra projektas, aš tikrai pacituosiu ir pasakysiu, kokia yra dėl jo susiklosčiusi problema. Tai projektas, kuriuo numatoma, kad asmeniui, nesumokėjusiam visų jam paskirtų baudų už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kai nustatytas terminas jas sumokėti pasibaigęs, vairuotojo pažymėjimas neišduodamas ir nekeičiamas. Tai yra toks projektas, kuriam buvo komitetas anksčiau pritaręs. Teisės departamentas dėl priėmimo parašė išvadas, kuriomis suabejojo, ar tokia norma nepažeidžia asmenų lygybės ir kitų principų. Komitete, balsuojant dėl Teisės departamento pastabų, komiteto nariai keturi prieš tris pritarė Teisės departamentui, iš esmės padarė projektą niekinį, tačiau išvadoje nėra jokio galutinio sprendimo. Komiteto pirmininkas išvykęs į komandiruotę, jis pasirašęs išvadą. Šiuo atveju, man atrodo, mes, Seimas, in corpore turėtume kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, ką tokiu atveju daryti. Prieš tai komitetas buvo pritaręs projektui, po to per atskirus pasiūlymus projektas tapo beprasmis, tačiau joks sprendimas nėra priimtas. Arba tada reikia grąžinti projektą svarstyti komitetui. Dar kartą sakau, mes trise buvome prieš tokius pasiūlymus, prieš pritarimą tokiems pasiūlymams, keturi pritarė, tačiau nebuvo priimtas galutinis sprendimas, ką dabar Seimas turi daryti su šiuo projektu. Tokia informacija.
PIRMININKAS. Situacija kitokia – komitetas prašo nepritarti 1 straipsniui. Seimas sprendžia. Siūlome apsispręsti balsuojant. Teisės departamentas ir komitetas nori, kad šis įstatymas nebūtų priimtas. Balsuojame už 1 straipsnį. Jeigu pritariame komitetui, tai balsuoti turėtume prieš. Teisingai? S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Jeigu mes pritariame Teisės departamentui, kuriam pritarė ir komitetas balsų dauguma, kad neturi būti tokio įstatymo, tada turime balsuoti už, jeigu mes manome, kad Teisės departamentas ir komitetas neteisūs ir gali būti tokia norma, balsuojame prieš.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Kaip aš suprantu, ponas S. Šedbaras pristatė 1-4 klausimą? Čia dega, kad 1-3 klausimas. Dėl 1-3 klausimo mes jau balsavome anksčiau.
PIRMININKAS. 1-4 klausimas. Gerbiamieji, pirmiausia mes balsuojame dabar ne už pataisas, o balsuojame už straipsnį. Jeigu mes šiam straipsniui nepritariame, turime balsuoti prieš šį straipsnį. Jūsų siūlymas yra balsuoti prieš šį straipsnį. Yra nuomonių. R. J. Dagys. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Balsuojantys už, kaip aš suprantu, galėtų mane pataisyti Pirmininkas, pritaria tai nuostatai, kad dėl tų, kurie padarė pažeidimų ir nesusimokėjo, būtų imtasi sankcijų, dėl jų pažymėjimų perregistravimo ir panašiai. Man galva, tai nėra labai perteklinė nuostata, nes iš tikrųjų tu nori važinėti transporto priemone, o už pažeidimus nieko nemokėti. Tai yra tam tikras chaosas. Tai yra natūrali tvarka, nežinau, kur čia teisių pažeidimas. Jeigu nori naudotis tokia tvarka, važinėjimo keliais tvarka, tai prašom laikytis jų taisyklių, žaisti pagal taisykles, o ne pagal savo sugalvotas taisykles nemokėti baudų. Aš siūlau palaikyti šį straipsnį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, aš iš tikrųjų gal šiek tiek susimaišiau registruodamasis, bet į vieną dalyką vis dėlto noriu atkreipti dėmesį. Šis įstatymo projektas yra ne vienintelis, kai atsiranda tokia kolizija su Teisės departamentu, ir man labai gaila, kad mes tampame įkaitais gana labai reikšmingos ir prasmingos politikos, kurią bandome formuoti, t. y. žmonių santykių su valstybe, žmonės, kurie neatsiskaitė su valstybe, neturėtų gauti visų valstybės teikiamų paslaugų. Lygiai tas pats dalykas yra gerbiamojo R. Žemaitaičio įregistruota pataisa dėl vairuotojo pažymėjimo atėmimo tėvams, kurie nemoka alimentų ir yra skolingi valstybei. Teisės departamentas, kaip ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, yra pasakęs, kad prieštarauja Konstitucijai, todėl mes to įstatymo projekto nesvarstome. Aš manau, kad turime svarstyti ir turime apriboti valstybės teikiamas paslaugas tiems, kurie neatsiskaitė su valstybe.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes jau svarstėme ir dabar liko tik apsispręsti. Kas pritariate šiam įstatymo straipsniui, tie balsuojate už, kas balsuojate prieš, tie pritariate komiteto ir Teisės departamento nuomonei.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 77, prieš – 13, susilaikė 12. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis. Dėl jo pataisų nėra. Ar galime?.. R. Šarknickas – dėl vedimo tvarkos.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mano balsas buvo už.
PIRMININKAS. Ačiū. 2 straipsnis. Pataisų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo nuomonė už. Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pakartodamas, kad iš tikrųjų šiuo metu daugelis vairuotojų piktnaudžiauja šiuo, sakykim, valstybės požiūriu ir atlaidumu jiems, aš manau, kad valstybės požiūris ir santykis su žmonėmis, kurie neatsiskaito, kurie nemoka ir naudojasi valstybės paslaugomis, turi būti gana griežtas. Kaip minėjau, čia mes turime nesustoti ir artimiausiu metu svarstyti valstybės paslaugų apribojimą tėvams, nemokantiems alimentų už savo vaikus. Kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą ir svarstyti toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – Seimo narys V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Džiaugiuosi, kad pavyko išspręsti tą koliziją su Teisės departamentu, ir pritariu šiam projektui. Daugiausia elgiasi taip, kaip mes norime užkardyti tą veiklą, tai nusikalsti linkę asmenys, chuliganišku vairavimu pasižymintys asmenys. Čia bus priemonė ne tik sudrausminti tokius, bet ir užkardyti nusikalstamumą, kadangi negalėdami vairuoti galbūt jie kartais nepadarys ir nusikaltimų. Tikėtina. Kaip žinome, rezonansinių nusikaltimų daug padaryta ir šiaip nusikaltėliai daugiausia naudojasi transporto priemonėmis, o norint tai daryti dažnai ir pažeidžiant įstatymus, taisykles… Pritariu ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš tikrai ilgai nekalbėsiu, tik priminsiu seną principą, kad priemonių efektyvumą visada lemia ne bausmės dydis, bet jos neišvengiamumas. Tai šiuo atveju tas principas ir bus įgyvendintas. Kitaip tariant, tas, kas padarė baudas, nemoka ir t. t., žinos, kad to išvengti jis negalės. Tai yra pati efektyviausia ir protingiausia priemonė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nuomonių reikšti Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 98, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIP-3477) priimtas. (Gongas)
10.43 val.
Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo Nr. I-1202 2 straipsnio pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-617(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5a klausimas – Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-617. Pranešėjas – Seimo narys R. Andrikis.
R. ANDRIKIS (TTF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, įstatymų projektų paketas, primenu, skirtas suvienodinti visas galimas prievartos rūšis – fizinę, psichinę ir specialiųjų priemonių sąvokas, taip pat specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindus, iškeliant tuos pagrindus į kiekvieno pareigūno, kuris tokias priemones naudoja, specialų įstatymą. Po svarstymo kokių nors pastabų negauta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime priimti pastraipsniui.
1 straipsnis. Pataisų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 2 straipsnis. Galime taip pat priimti bendru sutarimu, nes pasiūlymų nėra? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Įstatymo įsigaliojimas. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Išsakyti nuomonių Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-617) priimtas. (Gongas)
10.46 val.
Bausmių vykdymo kodekso 54, 113, 114 straipsnių pakeitimo ir 120, 121, 122, 123, 124 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-618(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5b klausimas – Bausmių vykdymo kodekso 54, 113, 114 straipsnių pakeitimo ir 120, 121, 122, 123, 124 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Pranešėjas – Seimo narys R. Andrikis.
R. ANDRIKIS (TTF). Galiu tik priminti, kad taip pat po svarstymo jokių pastabų negauta. Viskas yra susiję su specialiųjų priemonių, šaunamųjų ginklų ir kitų priemonių panaudojimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat galime svarstyti pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pastabų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis – įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pastabų nėra. Ačiū, pritarta.
Dėl viso dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu baluoti už visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-618(2) priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Laikinojo vidaus tarnybos įstatymo Nr. I-2120 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-619(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5c klausimas – Laikinojo vidaus tarnybos įstatymo Nr. I-2120 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-619. Pranešėjas – taip pat Seimo narys R. Andrikis. Pastabų taip pat negauta. Ar jūs norite pristatyti?
R. ANDRIKIS (TTF). Neturiu ką pridurti.
PIRMININKAS. Gerai. Ir dėl kitų lydimųjų įstatymų pastabų taip pat nėra. Jūs galite balsuoti ramiai iš vietos, jeigu neturėsite noro pristatyti.
R. ANDRIKIS (TTF). Ačiū.
PIRMININKAS. Vienas straipsnis. Galime pritarti straipsniui bendru sutarimu? Pastabų nėra. Ačiū, pritarta. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: visi balsavo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-619) priimtas. (Gongas)
10.49 val.
Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-620(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5d klausimas – Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-620(2). Pranešėjas – taip pat Seimo narys R. Andrikis. Pastabų dėl šio projekto negauta. Siūlau svarstyti pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Taip pat pastabų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl nuomonių niekas neužsirašė.
Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 94, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-620) priimtas. (Gongas)
10.51 val.
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2, 26 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 261, 262 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-621(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5e klausimas – Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2, 26 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 261, 262 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-621. Taip pat pranešėjas – Seimo narys R. Andrikis.
Kadangi pastabų nėra, siūlau svarstyti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu, pritarti? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis – Statuto papildymas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis – taip pat Statuto papildymas. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 6 straipsnis – įstatymo įsigaliojamas ir įgyvendinimas. Taip pat pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Išreikšti nuomonių Seimo nariai neužsirašė.
Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-621) priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. I-2121 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo įsigaliojimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-622(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5f klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 18 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo įsigaliojimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-622. Pristatė taip pat Seimo narys R. Andrikis. Pastabų dėl šio projekto negauta.
Vienas straipsnis. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio galime sutarti bendru sutarimu, pritarti šiam straipsniui? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 95, prieš, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-622) priimtas. (Gongas)
10.54 val.
Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-833(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-833. Pranešėjas – komiteto pirmininkas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Komiteto sprendimas buvo iš esmės pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Balsavimo rezultatai: 9 – už, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A. Palionis. Atstovas.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė kaip papildomas komitetas. Siūlome pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui, jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo nario pasiūlymą bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, joms komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra gauta viena Seimo nario J. Baublio pataisa. Galite pristatyti?
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, Pirmininke. Iš tiesų aš siūlau, kad būtų palikta šiame įstatyme jau galiojanti nuostata, kad butai, kurie priklauso savivaldybėms, t. y. socialiniai būstai, kaip ir anksčiau, būtų dengiama iš nacionalinio biudžeto, nes jeigu bus dengiama iš savivaldybės biudžeto, ta našta savivaldybėms bus nepakeliama ir bus visiškai nesuinteresuota skatinti renovuoti tuos daugiabučius namus, kuriuose yra socialinių būstų. Daugiabučių, kuriuose bus keli socialiniai būstai, gyventojai neprisišauks renovacijos ir bus ignoruojami.
Taigi aš siūlau palikti tą pačią nuostatą, papildant 7 punktu: „Apmokant savivaldybėms tenkančias jų nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas arba šias išlaidas ir įmokas kompensuojant, jeigu jas savo lėšomis apmokėjo savivaldybė ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius.“ Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė dėl pastabos.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti šitam pasiūlymui. Siūloma nustatyti visiems butų ir kitų patalpų savininkams ir savivaldybėms vienodas sąlygas dėl atnaujinimo (modernizavimo) programos.
Taip pat pažymėtina, kad savivaldybėms, kaip ir kitiems savininkams, būtų teikiama ta pati savivaldybės parama suteikiant lengvatinį kreditą, apmokant investicijų planą, apmokant projekto įgyvendinimo administravimo, techninės priežiūros išlaidas ir kompensuojant 30 % investicijų.
Pagal Finansų ministerijos duomenis, savivaldybės per pastaruosius metus yra sutaupiusios 140 mln. eurų. Jos tikrai galėtų šias lėšas panaudoti šiai programai įgyvendinti. Mūsų argumentas buvo toks ir siūloma nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – Seimo narys L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kaip tik siūlau pritarti kolegos pataisai, kad ant savivaldybių pečių negultų dar ir šita našta. Čia mes kalbame apie jautriausią ir pažeidžiamiausią gyventojų būrį – tai yra socialinių būstų gyventojai, žmonės, gyvenantys savivaldybių butuose.
Ką tai reiškia? Jeigu šita našta bus užkrauta ant savivaldybių pečių, tai reikštų, kad arba, kaip kolega Juozas sakė, ta renovacija nevyks, arba savivaldybė tiesiog pakels nuomos mokestį ir tai guls ant pačių pažeidžiamiausių gyventojų sluoksnių pečių. Tie 140 ar kiek ten sutaupytų milijonų, nepamirškime, kad Savivaldybių asociacija komitete pranešė, kad ne visada tai yra sutaupyta, nes turint omeny ką tik gerbiamų valstiečių daugumos priimtą papildomų išmokų įstatymą, panaikinus PVM lengvatą šildymui, tie visi sutaupymai ir nueis iš esmės šitoms išmokoms. Siūlau palaikyti šitą pataisą, nes tai liečia skurdžiausiai, sunkiausiai gyvenančius žmones.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – Seimo narys R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų esu linkęs palaikyti komiteto sprendimą. Daugiabučių namų renovacija yra atsiperkantis procesas, jeigu jis būtų neatsiperkantis, tai su ta 30 % valstybės parama nė vienas gyventojas neitų į renovaciją. Taigi savivaldybės socialinis būstas, jeigu jis renovuotas, savivaldybė investavo, per nuomos mokestį pinigai sugrįžta. Aš manau, kad papildomai iš valstybės biudžeto dar savivaldybėms padėti dotuoti jų socialinį būstą būtų papildoma parama savivaldybėms, kurios nematau, kokį pagrindą teikti…
PIRMININKAS. Ačiū. Turime apsispręsti dėl Seimo nario J. Baublio pataisos, kas pritaria Seimo nario pasiūlymui, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš.
Balsvo 95 Seimo nariai: už – 40, prieš – 33, susilaikė 22. Pataisai nepritarta po svarstymo.
S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėjau atkreipti dėmesį tų, kurie balsavo prieš. Pirmiausia pagalvokime, kieno ta programa yra, kai kalbame apie daugiabučių renovaciją, na, Vyriausybės programa. Tai kodėl mes visą laiką krauname visas išlaidas, tiek šildymo kompensavimo, tiek dabar daugiabučių renovavimo, ant savivaldybių? Mes tiesiog priversime savivaldybes būti nebe tokias aktyvias ir neberengti tų projektų, jeigu joms ta našta bus per didelė. Taigi aš nežinau, apie ką mes galvojome prieš balsuodami, bet vėl dar kartą akmenis metame ne į tą pusę.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti po svarstymo įstatymui bendru sutarimu? Yra prieš. Balsuojame. Atsiprašau, motyvai. Seimo narys M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Aš kviečiu palaikyti, nes, mano supratimu, tai yra labai teisinga iniciatyva, tiktai mano rūpestis tas, kad per lėtai ir per mažai pinigų tam yra skiriama, nes pagal siūlomą projektą planuojama renovuoti 500 daugiabučių per metus, nors nerenovuotų yra apie 30 tūkst., kas reiškia, kad turėsime šitą planą vykdyti maždaug 60 metų. Tai tol, kol ateis laikas renovuoti tą paskutinį 30-ąjį tūkstantį, pradėsime nuo to, kurį pirmą renovavome. Taigi niekada nesibaigiantis procesas, todėl kviečiu pagalvoti apie tai, kad skirtume daugiau pinigų greičiau tuos dalykus įgyvendinti, o tol, kol nebus tai padaryta, taip pat kviečiu grįžti prie PVM lengvatos šildymui, nes akivaizdu, kad jos čia reikia, nes didelė dalis daugiabučių vis dar nebus renovuota.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Iš tiesų aš ne prieš patį projektą, bet esu prieš tai, kad keičiama metams nesibaigus ta nuostata, kad viskas uždedama ant savivaldybių biudžeto pečių, kad viskas turi būtų dengiama iš savivaldybės biudžeto. Jeigu uždaroma ligoninė – perduodama savivaldybei, pastatais rūpintis – savivaldybėms, kompensuoti PVM šildymą – savivaldybėms. Ar jos pajėgs? Ar toks jau jų neišsemiamas biudžetas, kad galėtų tiek lėšų pridėti ir prie daugiabučių namų renovavimo? Tai štai šitas punktas tikrai, manau… Tuo labiau kad šitas įstatymas įsigalios, rodos, nuo lapkričio 1 dienos, kada jau yra suplanuotas savivaldybių biudžetas, iš kur jie paims lėšų daugiabučiams namams renovuoti? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Turime apsispręsti po svarstymo. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta. Kadangi taikoma skubos tvarka, kviečiu komiteto pirmininką K. Mažeiką į tribūną. Priėmimas.
Prašau pakomentuoti Teisės departamento išvadas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Teisės departamento išvada buvo redakcinio pobūdžio ir mes komitete pritarėme, atsižvelgėme į pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū. Svarstome pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Ar R. Žemaitaitis dėl viso užsirašęs? Dėl viso.
1 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu? Galime pritarti? Ačiū. Pritarta. 7 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 8 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 9 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 10 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
2 straipsnis. Įsigaliojimo taikymas ir įgyvendinimas – taip pat pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Dėl viso. Motyvai už – S. Gentvilas. Nėra. Motyvai už – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Patį įstatymą vertėtų palaikyti, kadangi stabili programa ir stabilumas visada nuteikia namų bendrijas pradėti renovaciją. Mano įsitikinimu, blogai, kad nepalaikėme įstatymo straipsnio pataisos dėl savivaldybių socialinio būsto dalyvavimo šitoje programoje, tai stabdys procesą, nes savivaldybės gali išvis nepradėti renovuoti daugiabučiuose namuose esančių savų būstų, tuo pačiu Aplinkos ministerija nusikratė naštos. Tačiau stabilizavosi bankų paskolų dalis ir tai yra taip pat teigiamas pokytis. Manoma, kad vis daugiau daugiabučių namų pasiryš dėl renovacijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – Seimo narys L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš siūlau susilaikyti priimant šitą įstatymą, nes tai yra Aplinkos ministerijos skubiai sukurptas, neparengtas, nevisiškai atsižvelgiantis į visus galimus siūlymus įstatymo projektas, kuris skirtas tiesiog apginti Aplinkos ministerijos munduro garbę.
Renovacija yra įstrigusi, tą visi žinome, tempai yra per lėti, nes daroma ne tais metodais. Užuot darius tai mažesniais etapais, visoje Lietuvoje masiškai daroma visa renovacija, brangi, su brangiais projektais. Tai dabar ministerija, gindama savo mundurą, bando prastumti kuo skubiau šitą įstatymą, kad galėtų raportuoti, kad labai gerai vyksta renovacija. Tačiau ir šitas įstatymas nepagerins ir nepagreitins renovacijos. Keletas gerų dalykų, kurių čia yra, pavyzdžiui, pagalba nepasiturintiems, tas gerai, bet tokie šaukštai deguto kaip naštos užkrovimas savivaldybėms, tai yra socialinių būstų nuompinigius priverstinai skiriant renovacijai, o ne socialinių būstų tolesnei plėtrai, vadinasi, sustos socialinių būstų plėtra, galbūt bus keletas socialinių būstų renovuota, tačiau socialinio būsto laukti eilėje reikia po 20–30 metų, bent jau Vilniuje, tai šitas procesas sustos visiškai.
Kitas dalykas, labai pabrangs ir socialinių būstų, ir savivaldybei priklausančių nuomojamų būstų nuoma, nes savivaldybė tikrai neturi pinigų ir visa tai bus perkelta ant pačių skurdžiausių žmonių pečių.
Jei, gerbiamieji kolegos, ypač valdančioji valstiečių dauguma, jūs pasisakote už tai, kad skurdžiausiai gyvenantys žmonės būtų dar skurdinami, kad jie niekada nesulauktų socialinio būsto, tai balsuokite už. Aš susilaikau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – Seimo narys R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Aš labai džiaugiuosi, kad XVI Vyriausybės pradėta būsto renovavimo programa, šiltinimo programa, turi tęsinį ir kad labai aiškiai suplanuota, kad per metus bus renovuojama po 500 namų, atsižvelgiant į valstybės finansus ir statybinių organizacijų pajėgumus. Manau, kad įstatymas yra labai reikalingas, aiškus tiek bankiniam sektoriui, tiek statybų sektoriui, tiek patiems žmonėms. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narys R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, Pirmininke. Iš tiesų mane nustebino mano kolegos R. Sinkevičiaus pasakymas, net ir kalbą noriu papildyti. Buvote pats ministras ir labai puikiai žinote, kokius mes tempus buvome numatę – po tūkstantį daugiabučių ir kiek sutarčių turėjome, ir kokį finansavimą skyrėme. Aš tikrai siūlau susilaikyti, nes kas jau kas, bet, Rimantai, jūs tikrai turite žinoti, nes esate valdančiojoje daugumoje, kad 2017 metais dabartinio ministro neveiklumas lėmė tai, kad dar nėra nė vienos pasirašytos sutarties į priekį. Jau greitai liepos 1 diena. Arba jūs nesiorientuojate, ką jūs siūlote ir ką jūs darote. Todėl aš siūlau susilaikyti.
Antras dalykas. Jeigu kas nors dar neskaitėte, vėl kreipiuosi į valdančiuosius, vakar energetikos ministras Seimo nariams pristatė Energetikos strategiją iki 2020 metų. Šioje strategijoje vienas iš pagrindinių uždavinių, mažinant energijos suvartojimą ir sunaudojimą, buvo iki 2020 metų renovuoti 25 % esančių daugiabučių. Jeigu per metus, kaip planuoja, 500, šiems metams nėra naujų sutarčių pasirašyta, yra tik senos Vyriausybės sutartys, vadinasi, po 500 daugiabučių – tai mes nepasieksime net 1,7 %.
Trečias dalykas. Ėjome į rinkimus ir kolegos iš kairės man kalbėjo apie regioninę politiką, apie rajonus, apie regionus, tai arba jūs riestą špygą jiems nupiešėte šį kartą, arba vėl nesuprantate, kas yra regioninė politika. Nes šiuo atveju, ką kolega Linas kalbėjo, žmonėms, kurie turi socialinį būstą, socialinio būsto nuoma, mano skaičiavimais, turėtų kilti nuo 25 iki 33 %, jeigu nori suremontuoti socialinį būstą, nestatant naujo, o kiek savivaldybė prisideda.
Aš tikrai siūlyčiau susilaikyti (ir man keista, kad paprašė ypatingos skubos), kitą savaitę ministrui arba čia Seimo nariams apsitarti dėl J. Baublio buvusio pasiūlymo, jam pritarti ir išspręsime labai daug problemų.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Iš tiesų įstatymas reikalingas, kad ir nesiūlantis revoliucinio proveržio ar kokių nors be galo naujų idėjų, tačiau mes komitete ne vienerius metus (Aplinkos apsaugos komitete, turiu omenyje) dirbome ir praeitą kadenciją laužėme galvas, kaip pagerinti, pagreitinti daugiabučių namų renovacijos procesą, nes iš tiesų nė vienai Vyriausybei dar nepavyko (na, reikia prisiimti visiems tą pačią kritiką) Lietuvoje užsukti taip, kaip buvo sumanyta, renovacijos tempus. Tai turime į krūtinę muštis visi kartu. Čia yra nors šioks toks bandymas procesą greitinti, efektyvinti, skaidrinti.
Tikrai kviečiu palaikyti kolegas, nes mes komitete jau ir šios kadencijos metu taip pat svarstėme, radome pagrindines problemas: tai ir dėl investicinių planų neatitikties projektams, dėl investicinių planų rengėjų atsakomybės, nes gyventojai dažnai likdavo kvailio vietoje, kai tekdavo mokėti daugiau, nei buvo suplanuota iš anksto, kai tekdavo atlikti darbus, kurie nebuvo numatyti. Visas šis procesas yra pajudėjęs, tos skylės yra kažkiek užkamšytos, ir aš tikiu, linkiu su visa gera valia, kad šią kadenciją pavyktų pasiekti proveržį, ypač miestuose, nes kai kurie mažesni miesteliai jau yra tikrai neblogai įgyvendinę renovacijos projektą, tačiau Vilniuje, Kaune labai stringa, labai trūksta, ir aš sveikinu bet kokias iniciatyvas, kurios nors kiek pagreitins šį procesą. Kviečiu kolegas palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Prieš porą metų buvo priimtas įstatymas, kuris pakeitė socialinio būsto ir iš savivaldybės nuomojamo būsto kainas. (Balsai salėje) Nuoma buvo padidinta keletą kartų. Tai nebuvo tas žmonių sluoksnis, kuris labai pasiturintis. Neremontuoti, nerenovuoti namai gerokai pabranginti. Gal kokiose nors savivaldybėse tokių problemų nėra, bet Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose tai liečia 10 tūkst. šeimų, Vilniuje, atrodo, apie 3 tūkst. šeimų. Jos iš principo gyvens ten, kur gyveno, niekas jų namų normaliai vėl ir toliau nerenovuos.
Pasisakydamas ne prieš visą įstatymą, bet vis dėlto prieš tas nuostatas, kurios buvo svarstymo metu, deja, atmestos, turiu pasakyti, kad tuomet Vyriausybė turėtų prisiimti atsakomybę ir siūlyti, ką gi daryti šiems žmonėms, kurie išties moka gana didelius pinigus už namus, kurie niekada nebuvo renovuoti ir, panašu, nenorima jų renovuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Išties keista klausyti buvusios lyg ir valdančiosios daugumos ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovo žodžius, kai jie patys, jų viceministrė buvo atsakinga už renovacijos programą, labai daug kalbėjo, ir man pačiam asmeniškai teko lankytis ne viename daugiabutyje, kurio renovacija įstrigusi, žmonės nepatenkinti ir pati programa yra diskredituota. Lietuvoje yra dešimtys daugiabučių, kur renovacija padaryta apgailėtinai arba visai sustojusi, kur žmonės, patyrę didelių nuostolių, dabar tamposi po teismus ir turi tikrai didelių problemų.
Mes komitete turėjome parlamentinės kontrolės posėdžius, kur tikrai analizavome, gilinomės į problemas, kur būtų galima ištaisyti, ir tikrai su kolegomis padirbėjome, su ministerija diskutavome ir priėmėme, manau, tikrai optimalų variantą, tą projektą, kurį turime šiandien. Galiu pasakyti tik apie savivaldybes, kur čia kilo didelės emocijos, tai turime pavyzdį su mokyklomis, kur lyg ir savivaldybės gavo šimtaprocentinį finansavimą. Kiek dabar tokių mokyklų yra uždarytų ir jose ūkininkai laiko bulves arba kitas daržoves, kur mokinių jau nebėra? Tai vėlgi turime suteikti šiek tiek atsakomybės ir pačioms savivaldybėms, kad jos planuotų išlaidas. Tikrai manau, kad argumentai buvo pakankami, kad pritartume esamam variantui.
Taigi kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Aš balsuodamas nebūsiu prieš, bet susilaikysiu, o susilaikysiu dėl vieno aspekto. Na, aš nesivelsiu į diskusiją, kaip čia kas gerai renovavo. Galiu pasakyti, tas skaičius 500 nėra koks nors stebuklas. Užpraeitais metais buvo renovuota 600 namų. Bet kodėl susilaikysiu? Man kilo abejonė, ar savivaldybės galės prisidėti savo pinigais prie būsto renovavimo.
Noriu priminti, kad prieš mėnesį mes priėmėme sprendimą ir sakome: savivaldybės turi labai daug pinigų, kompensuokite už būstų šildymą. Dabar vėl sakome: kompensuokite už būsto renovavimą. Ar turės jos pinigų? Tai yra didžiausias klausimas. Ar galės imti kreditą? O jeigu kredito limitas išnaudotas? Todėl aš manau ir man kyla abejonių, ar mes nepristabdysime renovacijos numesdami prievolę savivaldybėms. Todėl aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Motyvai išsakyti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 77, prieš nebuvo, susilaikė 24. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-833(2) priimtas. (Gongas)
11.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-834(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-834(2). G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos. (Balsas salėje: „Kodėl?“) Todėl. (Juokas, šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu, ar balsuojame? Balsuojame. (Balsai salėje) Paskelbiau balsavimą, negalima.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 60, prieš – 26, susilaikė 7. Pertraukai pritarta.
Dėl vedimo tvarkos – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Išties mane jūs irgi stebinate. Aš repliką dėl prieš tai vykusio balsavimo. Jūs taip skubate, taip demonstruoja, taip rodo jūsų frakcijos nariai, kad greičiau duokite žodį dėl pertraukos, tai net keista, kad neleidžiate kalbėti. Bet nieko tokio.
Šiaip tai dėl balsavimo prieš tai. Gerai, tvarka, gali jis eiti ir visa kita. Atsakau kolegai, kur jis lankėsi, aš žinau paskutines dvi, kur jis buvo nuvažiavęs. Ten, kur jūs lankėtės, ten buvo viena iš probleminių savivaldybių ir ten buvo iš Vidaus reikalų ministerijos, tuo metu ministru buvo S. Skvernelis, šiaip tai akmenį jam metėte.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Kubilius – dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš dėl tos pertraukos norėjau. Gerbiamas Pirmininke, pagal logiką tie, kurie prašo pertraukos, turi išdėstyti motyvus, kad kiti galėtų apspręsti, ar paremia, ar neparemia. Tuo tarpu gerbiamoji kolegė atsakė vienintelį dalyką: į mano klausimą kodėl, atsakė todėl. Aš supratau, kad tai yra labai rimtas argumentas, dėl kurio visi valstiečiai ir socdemai pritaria. Raginčiau iš tikrųjų, gerbiamasis Pirmininke, jūs esate patyręs žmogus, už darną, dorą ir t. t., vis dėlto pareikalauti, kad tie, kurie siūlo pertraukas, paaiškintų, kodėl tos pertraukos reikia. Aš suprantu, kad Valstiečių partija yra sutrikusi dėl R. Malinausko zadanijų vykdymo ir dabar dar pusę valandos tarsis, kaip tas zadanijas geriau įgyvendinti. (Balsai salėje) Vis dėlto galėtų tokius motyvus atvirai pasakyti, kad nežinome kaip įgyvendinti R. Malinausko zadaniją.
PIRMININKAS. Ačiū, tikiuosi, išsakys motyvus. G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Labai ačiū už pastabas. Deja, truputį susimaišiau, nes tai pirmas mano kartas. Jūs pats vakar dalyvavote mūsų posėdyje, klausimas yra labai rimtas ir mums reikėtų jį dar kartą apsvarstyti.
PIRMININKAS. Motyvas išdėstytas. Ačiū. R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš, naudodamasis ta praktika, kurią naudoja mūsų opozicija, paprašysiu pateikti įrodymus jūsų teiginio, kad mes vykdome kieno nors zadanijas, arba frakcijos vardu iš karto kreipiamės į Etikos ir procedūrų komisiją.
PIRMININKAS. Ačiū, tęsiame posėdį. Posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Atsiprašome, kad laikas dėl mūsų labai rimtų įstatymų projektų šiek tiek užsitęsė. Gerbiamieji čia atvykę pretendentai į teisėjų pareigas ir kandidatai į Vyriausiąją rinkimų komisiją, prašome priimti mūsų atsiprašymą.
11.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Reginą Pocienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-840(2) (svarstymas ir priėmimas)
Skelbiu 1-7 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Reginą Pocienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-840(2). Kviečiu iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto gerbiamąjį S. Šedbarą pateikti komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas vakar, t. y. birželio 21 dieną, apsvarstęs šią kandidatūrą, įvertinęs profesinę ir gyvenimišką patirtį, visais balsais už pritarė šiai kandidatūrai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išties pagal Statuto 202 straipsnį pirmiausia pateikiamos Seimo narių, frakcijų, komitetų išvados. Frakcijų išvadų nematau, komiteto išvada pateikta. Po to rengiama diskusija. Norinčių kalbėti diskusijoje taip pat nematau. Ar norėtų kandidatė dar tarti žodį? Ne, atsisako.
Jūs žinote tvarką, kad po svarstymo nebalsuojama.
Priėmimas. Nuomonės už, nuomonės prieš. Norinčių kalbėti nėra. Šiuo klausimu mes skelbsime slaptą balsavimą, kaip ir žinote. Mums reikia pasitvirtinti slapto balsavimo biuletenį, kurį jūs tikrai žinote kaip elementarų pavyzdį: už, prieš, susilaikoma, paliekate tą poziciją, už kurią pasisakote. Dėl slapto balsavimo laiko dar tarsimės po visų svarstymų ir priėmimų.
11.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jolantą Čepukėnienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-841(2) (svarstymas ir priėmimas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jolantą Čepukėnienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-841. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateikti S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį nutarimo projektą svarstė taip pat vakar, birželio 21 dieną. Lygiai taip pat, įvertinęs kolegės J. Čepukėnienės profesinę ir gyvenimišką patirtį, visais 8 balsais už pritarė šiam nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Ar gerbiamoji pretendentė norėtų kalbėti? Nenori.
Priėmimas. Nuomonės už, nuomonės prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsavimo biuletenio pavyzdys analogiškas. Slaptas balsavimas bus skelbiamas nustatytu laiku vėliau.
11.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aloyzą Kruopį Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“ projektas Nr. XIIIP-842(2) (svarstymas ir priėmimas)
Skelbiu dar vieną darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aloyzą Kruopį Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“ projektas Nr. XIIIP-842(2). Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateikti S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį nutarimo projektą taip pat svarstė vakar, birželio 21 dieną. Taip pat atsižvelgė į teisėjo A. Kruopio profesinę patirtį, vadybinius gebėjimus ir jau jo vadovavimą skyriui, laikiną vadovavimą Apeliaciniam teismui. Visais balsais už pritarėme šiam nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Ar gerbiamasis pretendentas norėtų dar tribūnoje tarti žodį? Nenorėtų.
Priėmimas. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Lauksime slapto balsavimo. Puiku.
Gerbiamieji pretendentai, atitinkamu laiku bus skelbiamas slaptas balsavimas.
11.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-710(3) (svarstymas ir priėmimas)
Tęsiame posėdį. Skelbiu: Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-710(3). Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką E. Jovaišą. Svarstymas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas svarstė Lietuvos mokslo tarybos nuostatus. Svarstant aktyviai dalyvavo komiteto nariai ir suinteresuotos institucijos atstovai, ir kiti asmenys. Mes priėmėme nutarimą dėl išvados, kad reikia pritarti komiteto patobulintam variantui. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam komiteto pirmininkui, prašom atsisėsti. Diskusija. Kviečiu kalbėti A. Gumuliauską, kuris užsirašė kalbėti diskusijoje. Jo nėra. Po svarstymo… Kadangi svarstymo stadijoje pasiūlymų nėra gauta, nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Ypatingai skubai galime pritarti? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju. Priėmimas pastraipsniui.
Gerbiamas komiteto pirmininke, kadangi pasiūlymų nėra, tai aš jūsų būti tribūnoje nekviečiu.
Dėl 1 straipsnio. Kaip ir minėjau, dėl visų straipsnių pasiūlymų negauta. Galime 1, 2, 3, 4, 5 straipsnius priimti? Galim priimti.
Pirmąjį skirsnį, antrąjį skirsnį, trečiąjį, ketvirtąjį, penktąjį, šeštąjį, septintąjį, aštuntąjį, devintąjį, dešimtąjį, vienuoliktąjį skirsnius galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norintys išsakyti nuomonę. Nuomonė už – G. Steponavičius. Prašom kalbėti.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų reikia priimti naujos redakcijos Mokslo tarybos nuostatus. Yra perkelti ir iš įstatymo būtini pakeitimai, taip pat, kas yra labai svarbu, keletas ir po Valstybės kontrolės svarbių nuostatų yra įtvirtinta. Pavyzdžiui, įdėtos nuostatos dėl viešųjų ir privačių interesų vengimo ekspertuojant mokslo projektus, įdėtas konkursinis pretendavimas į pareigas, šiaip ar taip, būtinos nuostatų pataisos. Kviečiu, kolegos, nedvejoti ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl nuomonės prieš nematau. Antroji nuomonė už – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šio dokumento svarstymas vyko labai sklandžiai ir faktiškai nebuvo kokių nors labai rimtų pasiūlymų arba pastabų. Kviečiu visus balsuoti už šį dokumentą, kuris tikrai labai svarbus Mokslo tarybai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonių už ir prieš daugiau nėra. Prašom apsispręsti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 5. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-710(3) priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, dar nepraėjo pusės valandos laikotarpis, todėl galime svarstyti rezervinius klausimus. Pirmininkauti kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį.
11.34 val.
Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-35 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-832(5) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-35 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-832. Pranešėja – Seimo narė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėl esamo projekto, kiek man žinoma, pasiūlymų nebuvo gauta. Komisijos sudėtis yra nurodyta ir jums jau buvo žinoma pateikimo metu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, siūlau pritarti. Iš tikrųjų mes vakar posėdžiavome jau naujos sudėties, prasiplėtėme, turime pastiprinimą. Komisijoje darbo yra daug, džiaugiamės, kad talkininkų daugėja. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta. Siūlau ypatingą skubą. Galime priimti, pritarti? Ačiū, pritarta. Pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso. Motyvai už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, aš jau išdėsčiau svarstymo metu. Iš tikrųjų manau, kad papildę mūsų nauji kolegos sustiprins mūsų darbą, nes darbo ir veiklos yra nemažai. Buvo net siūlymas plėsti ir dar labiau aktyvinti komisiją. Manau, kad bendromis pastangomis mes tikrai galėsime pasiekti gerų rezultatų, nes darbas, kuris vyksta, turėtų būti pratęstas. Nauji žmonės iš tikrųjų galbūt padės specializuotis, nes veiklos sritis yra tam tikra prasme dvilypė, kaip ji yra parašyta net mūsų komisijos pavadinime. Todėl tikrai kviečiu vieningai pritarti pateiktam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau nuomonių išreikšti niekas nenori. Balsuojame dėl priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 88, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-832) priimtas. (Gongas)
M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Aš norėjau tik paprašyti komisijos narių galbūt pertraukos metu susirinkti čia, prie tribūnos, kad galėtume išsirinkti komisijos pirmininko pavaduotoją ir galbūt artimiausiame posėdyje jį patvirtinti. Būtų toks siūlymas, kad galėtume veikti. (Balsai salėje) Seimo posėdžio pertraukos metu, taip.
11.39 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-711 (svarstymas)
PIRMININKAS. Ačiū. Svarstome rezervinį 9 klausimą – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-711. Pranešėja – Seimo narė M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pristatau Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-711. Komiteto sprendimas buvo įstatymo projektą atmesti. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 3, susilaikė 2 komiteto nariai.
PIRMININKAS. Komitetas siūlo atmesti. Ar pritariame komiteto nuomonei? Galime bendru sutarimu? Nuomonė prieš – Seimo narė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad iš tikrųjų būtų neatsakinga šitą grupės Seimo narių, Švietimo ir mokslo komiteto narių įstatymo projektą atmesti, nes išties reikėtų įvertinti pasekmes, kurios būtų, jeigu nuo rugsėjo 1 dienos mes pereitume prie etatinio mokytojo apmokėjimo, kai valstybės biudžete tam nenumatytos lėšos, kai nėra išspręsta nemažai techninių klausimų. Todėl yra nuoširdus prašymas metams pratęsti, ką ir siūlė gerbiamieji šito įstatymo projekto iniciatoriai. Todėl siūlyčiau nepritarti atmetimui, o paskirti kitą komitetą ir dar kartą įsigilinti į šią situaciją, kad atsakingai pasielgtume prieš visą švietimo bendruomenę.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas konstatavo tai, kas buvo Vyriausybės įsipareigojimuose – pereiti prie etatinio apmokėjimo. Atidėdami metams mes tiesiog leidžiame Vyriausybei nedaryti savo namų darbų. Komitetas iš tiesų labai atsakingai į tai pasižiūrėjo ir mano, kad reikia pritarti jo išvadai, tuo labiau kad ir koalicijos partneriai tai puikiai mato. Dangstyti dabar nukėlimais nepadarytus darbus, kurių laukia visa švietimo bendruomenė, iš tikrųjų negalima leisti. Po metų bus vėl, visą laiką dedlainai ateina per anksti ir dar vienas nukėlimas… Nėra kada, reikia suteikti mokytojams galimybę iš tikrųjų gauti tokį apmokėjimo būdą, koks yra pažadėtas galų gale Vyriausybės programoje.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, turime apsispręsti. Kas balsuoja už komiteto nuomonę atmesti, balsuoja už, kas balsuoja, kad liktų, balsuoja prieš. Kiti susilaiko.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 32, prieš – 53, susilaikė 10. Komiteto nuomonei nepritarta. Reikia paskirti kitą komitetą. (Balsas salėje: „Dėl vedimo tvarkos!“)
Dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš siūlau daryti pertrauką iki kito posėdžio, nes čia išaiškėjo esminis klausimas, kad Seimo dauguma nepasitiki A. Sysu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. G. Steponavičius. Prašau.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Aš irgi noriu apgailestauti dėl tokio balsavimo. Gerbiami kolegos, priminsiu jums gruodžio mėnesį. Kai mes tvirtinome šį įstatymą praėjusių metų pabaigoje, buvo akcentuota, kad mokytojai pagal šį įstatymą yra prilyginami nekvalifikuotiems darbuotojams, kitaip tariant, darbininkams. Dabar buvo siūloma dar metams pratęsti tiesiog nepagarbą mokytojams įtvirtinančią nuostatą. Kai kas mojuoja atgal mums – pasiskaitykite įstatymą. Tai yra gėdinga nuostata, ką tada Seimas įtvirtino. Dar yra liūdniau, kai tokią būseną siūloma dar metams pratęsti. Reikėjo Vyriausybei padaryti namų darbus, ir mes nebūtume šiandien atsidūrę tokioje idiotiškoje, atsiprašant, situacijoje, kai dalis valdančiųjų patys mušėtės į krūtinę ir sakėte: čia trumpam, pakentėkite, neteisybę mes greitai sutvarkysime. Po to tie patys žmonės registruoja pataisas ir važiuojame toliau į priekį su ta pačia bloga situacija.
PIRMININKAS. A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš noriu visiems priminti, kad šių metų biudžetas nėra mūsų Vyriausybės biudžetas. Ten iš tikrųjų nebuvo numatyta pinigų etatiniam apmokėjimui. Etatinio apmokėjimo modelis jau baigiamas ir jis, kaip ir frakcija kalbėjo, bus pritaikytas nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos. Aš čia matau tą problemą, kad jeigu mes būtume palaikę komiteto nuomonę, iš tikrųjų, ką kalbėjo gerbiama R. Baškienė, mokytojai nuo rugsėjo 1 dienos būtų gavę gerokai mažesnę algą.
PIRMININKAS. A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Nereikia kartoti to paties sakinio kiekvieną kartą, kad mokytojai prilyginami darbininkams, o jeigu ir prilyginami, tai su visa pagarba darbininkams. Jie yra labai gerbiami.
Kitas dalykas, jeigu neatidėsime šitos išimties mokytojams, tai nuo rugsėjo mokytojai su tuo ribotu biudžetu gaus mažesnius atlyginimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, mes turime apsispręsti dėl kito komiteto paskyrimo. Ar galėtų būti Biudžeto ir finansų komitetas? (Balsai salėje) Pertraukos prašyta neteisėtai svarstymo metu. Ar galime prašyti Biudžeto ir finansų komiteto? (Balsai salėje) Vidury procedūros jūs neturite teisės prašyti pertraukos. (Triukšmas salėje) Kalbėkite, įjungta.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas būtų pasirengęs apsvarstyti nedelsiant, jeigu būtų priimta ypatingos skubos tvarka, kad ir per šito posėdžio pertrauką.
PIRMININKAS. Ar galime sutarti dėl ypatingos skubos? (Balsai salėje) J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, jūs neinterpretuokite savaip Statuto. Kiekvienoje situacijoje frakcijai gali kilti noras prašyti pertraukos, kad ir apsispręsti dėl to, kokį kitą komitetą siūlyti. Tiesiog nėra taip aišku. Kas jums atsitiks, jeigu po pietų tą kitą komitetą paskirsite? Kas čia sugrius? Kodėl jūsų kolegos čia be reikalo gąsdina mokytojus, kad gaus mažesnius atlyginimus pagal etatinį apmokėjimą? Kur dings mokos fondo pinigai? Kiek jų yra, tiek ir gaus atlyginimų pavidalu ar pagal vienus, ar pagal kitus principus.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Siūlau nuraminti aistras. Prašo pertraukos iki kito posėdžio. Taip? Kitas posėdis po pietų. Galime pritarti bendru sutarimu ar norite balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 36, prieš – 55, susilaikė 8. Pertrauka iki kito posėdžio.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, praėjo pusvalandis ir mes grįžtame prie mūsų darbotvarkės, pasvarstę keletą rezervinių klausimų.
11.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-834(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Dabar Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-834(2). Pranešėjas – P. Urbšys. Prašome pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadas dėl teikiamo projekto. Projektas yra susijęs su Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtimi. Komitetas atkreipė dėmesį, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos siūlomas kandidatas neatitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimų, kur aiškiai pasako, iš ko sudaroma Rinkimų komisija. 7 straipsnio 5 dalyje teigiama taip: „Partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų komisijose patirties.“
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas reglamentuoja tiktai rinkimus, tuos rinkimus, kurie nusakomi Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme, apie jokias kitas komisijas šitame įstatyme negali būti kalbama. Buvo norėta tą darbo rinkimų komisijose patirtį išplėsti tiek, kad tai gali būti darbas komisijose, sakykime, partijos viduje tai gali būti darbas komisijose per rinkimus, kurie gali vykti ir gyvenamojo namo bendruomenėje, ten irgi sudaromos rinkimų komisijos. Tai vis dėlto buvo atsižvelgta į tai, kad negalima taip plačiai interpretuoti.
Antras dalykas, dėl patirties. Buvo aiškinama, patirtis buvo atskiriama nuo komisijos ir ta patirtis buvo konstatuojama kaip patirtis dalyvavimo rinkimuose. Tai savotiškai yra prieštaravimas vieno kitam. Iš vienos pusės, kalbama, kad rinkimų komisijos patirtis nebūtinai siejama su Seimo, savivaldos rinkimais, Europos Parlamento ar kitais rinkimais, kuriuos numato Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas, bet, iš kitos pusės, patirtį kažkodėl sieja su rinkimais. Komiteto narių dauguma nusprendė teikti nutarimo projektą be tos pavardės, kuri neatitinka įstatymo reikalavimų, nes visos partijos suprato teisingai, kaip nustato įstatymas, ir pateikia savo kandidatus, kurie turi tinkamą rinkimų komisijos patirtį.
Dar norėčiau supažindinti su komiteto nuomone dėl Teisininkų draugijos siūlomo kandidato gerbiamo J. Udrio, nes iškilo faktų, susijusių su jo darbu privačioje įmonėje, kuri dalyvavo konkurse dėl VRK informacijų sistemos plėtros ir jos informacijos tvarkymo paslaugų pirkimo. Iš tikro, panagrinėjus situaciją, jinai atrodo dviprasmiška, nes šita užsienio įmonė, kurios po kiek laiko komisijos narys tampa konsultantu, 2014 metų balandžio mėnesį susitinka su VRK atstovais, tarp kurių yra ir komisijos narys, ir būtent tas komisijos narys yra ir VRK Viešųjų pirkimų komisijos narys. Nepaisydamas to, vis dėlto jis rugsėjo mėnesį apsisprendžia tapti tuo konsultantu. Negana to, kai įvyko pirmas paskelbtas konkursas, jau jam esant konsultantu, paaiškėjo, kad yra vienas dalyvis, bet tarp tų dalyvių nėra jo konsultuojamos įmonės, mano duomenimis, jis asmeniškai darė įtaką Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui, kad vis dėlto būtų organizuotas antras konkursas, neva dalyvavimas vieno dalyvio neleistų pasirinkti pigiausios paslaugos. Bet galutinis rezultatas – kai buvo organizuojamas antras konkursas, tai ten buvo tik du dalyviai: vienas dalyvis – tas pirmasis, o kitas dalyvis – būtent tos įmonės, kurios konsultantu buvo VRK narys.
Manome, kad šita dviprasmybė, kai asmuo nesugeba atskirti viešųjų ir savo privačių interesų, nemato problemos, kai net dirbdamas Valstybės registrų centre, vadovaudamas vienam iš padalinių, kurio funkcijos susijusios su informacinių bazių kūrimu ir diegimu, kartu yra ir privačios įmonės konsultantu, kuri teikia šitas paslaugas, kelia daug abejonių dėl šito siūlomo kandidato.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkui už ilgą komiteto išvadą. Skelbiu diskusiją. Kviečiu A. Kubilių. (Balsai salėje) Frakcijos vadovą norite pirmą. Gerai, mielai sutinku su jūsų pasiūlymu. G. Landsbergis – Frakcijos vardu. Septynios minutės. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, kalbėti diskusijoje kviečiama pagal užsirašytą eilę, tik frakcijos vardu suteikiamas ilgesnis laikas, matant, kad visi suspės kalbėti. (Balsai salėje) Nesiginčijame! G. Landsbergis. Maloniai prašau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Džiaugiuosi, kad šiandien nepaklausėte savo frakcijos seniūno ir nenutraukėte bendravimo su opozicija, tikiuosi, kad ir ateityje tas nepasikeis.
Iš tikrųjų šiandien mes galime pasidžiaugti šiek tiek, kad baigiasi era, era visiems mums pažįstamo, gerai žinomo VRK vadovo ir turėsime galimybę pasveikinti naują komisiją. Bet džiaugsmas tuo, panašu, ir baigiasi. Kodėl? Todėl, kad iki šios dienos vyko diskusija ir Seime, ir komitetuose, ir frakcijose, neabejoju, kokiu principu turi būti formuojama nauja komisija. Buvo žmonių, ir mūsų frakcijoje taip pat, kurie pasisakė, kad partijos neturėtų dalyvauti tame procese. Aš, tiesą sakant, nepasirašiau po šita nuomone, aš maniau kitaip. Aš maniau, kad būtent partijos užtikrina geriausią demokratinį atstovavimą, kontroliuoja viena kitą ir jų atrinkti kandidatai yra būtent tie, kurie geriausiai užtikrina Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą.
Šiandien aš, klausydamas P. Urbšio, pradedu galvoti, kas iš tikrųjų atsirenka kandidatus – ar tai yra partijos, ar tai yra gerbiamas P. Urbšys? Dėl to, kad jeigu aš išgirdau visus argumentus, iš principo skirtus vienam žmogui, vienos partijos, vienos frakcijos kandidatui, man kyla klausimas. Gerbiamas Povilai, tai jums nepatinka V. Semeška? Jūs sugebėjote interpretuoti įstatymą taip, kaip jums paranku, taip, kaip jums patogu tam, kad šitas žmogus būtų neparinktas. Man tai yra nepriimtina. Šiandien per Seniūną sueigą vienas kolega, priėjęs prie manęs, sako, jūs paprasčiausiai parinkite kitą žmogų, tada bus paprasta, tada už jus balsuos. Aš suprantu, kad į tai ir yra lenkiama, aš suprantu, kad toks visos šitos komedijos tikslas ir yra, – pasirinkite tą, už ką valdantieji sutiktų balsuoti.
Mano pagrindinis klausimas yra: kas, ar čia yra Povilo sugalvojimas, ar čia yra kažkas daugiau? Mes žinome, kas yra V. Semeška. Tai yra pagrindinis kovotojas prieš Druskininkų carą, prieš Druskininkų caro zadanijas, paskutinius savo metus skyręs ir paaukojęs ir šeimos ramybę, ir sveikatą kovai su tuo, ką mes vadiname nomenklatūrine Lietuva. Kas galėtų paneigti, kaip yra sakęs vienas man artimas žmogus, kad Savivaldybių asociacijos prezidentas nepaskambino P. Urbšiui, nepaprašė pradėti kovos prieš Vilių? Galbūt yra koks nors susitarimas, galbūt kokie pažadai arba dar kokie nors kiti mums nežinomi dalykai? Kodėl dabar su tokiu entuziazmu yra kovojama prieš vieną žmogų?
Yra kitų pasiūlymų – sako, balsuokime be vieno nario, patvirtinkime komisiją, konservatoriams, matote, nereikia. Gerbiamieji, aš noriu pasakyti, kad ne taip demokratija veikia. Galima patvirtinti, šiandien galbūt bus toks pasiūlymas, kad komisija bus patvirtinta ir pradės veikti be vieno nario. Jūs atsakykite man tada į vieną klausimą: kaip opozicija gali žinoti, kad jie ateityje turės savo narį, kad jam nereikės P. Urbšio ar kokio nors Druskininkų mero parašo, kad tas konservatorių kandidatas būtų priimtinas jums?
Aš žinau, kai kurie sako, patikėk mumis. Nematau pagrindo. Nematau pagrindo dėl to, kad iki šiandien iš tikrųjų yra sulaužyti daugelis daugelis susitarimų, ir pasitikėjimo nebėra. Aš manau, kad tas kelias, konfrontacijos kelias, kuris buvo pasirinktas, nėra teisingas, jis neveda prie pasitikėjimo, svarbiausia, ne tarpusavio mūsų pasitikėjimo, o kad žmonės, kurie eina į rinkimus, kurie nori tikėti, kad demokratija veikia, kad mūsų partinė sistema veikia, kad mūsų partijos geba kontroliuoti viena kitą, pasitikėjimas jais, jų pasitikėjimas gali griūti.
Gerbiamas Povilai Urbšy, šiandien jūs esate už tai atsakingas. Aš tikiuosi, kad bus atrastas protingas sprendimas, nevykdant zadanijų, ir leis patvirtinti visos sudėties Vyriausiąją rinkimų komisiją, į kurią partijos, būtent partijos, savarankiškai apsispręs, ką ir kokius narius jos skiria. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Frakcijos vardu – P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (LVŽSF). Čia vis dėlto dabar reikia kreiptis į gerbiamus konservatorius. Dabar kalbate apie tai, kad konkrečiai galbūt aš ir, ko gero, daugumas komiteto narių vykdo V. Malinausko zadanijas tam, kad būtų pašalintas… kad į komisijos sudėtį nebūtų įtrauktas pagrindinis kovotojas prieš jį gerbiamasis V. Semeška. Tai aš noriu jūsų paklausti, kieno zadanijas vykdote jūs, nes jūsų sprendimas tam, kad jis patektų į Vyriausiąją rinkimų komisiją, suponuos tą, kad jis turės padėti savivaldybės tarybos mandatą? Tai jūs darote viską, kad pašalintumėte jį iš tarybos. (Balsai salėje) Tokiu atveju jūs…
PIRMININKĖ. Kolegos, labai prašau triukšmą truputį…
P. URBŠYS (LVŽSF). …būtent jūs darote taip, kad pagrindinį kovotoją pašalintumėte iš Druskininkų savivaldybės tarybos. (Balsai salėje) Tokiu atveju prisipažinkite, kieno zadanijas vykdote jūs?
Kita vertus, jeigu jūs… būtent ir tas kandidatas Druskininkų savivaldybėje išsiskiria tuo, kad jis ne kartą oponuoja pačiam merui ir primena jam, kad įstatymas – ne rūbas, negalima jo dėvėti, prie įstatymo turi būti derinamasi, negali būti dvejopų standartų, bet kažkodėl kai paliečia jį asmeniškai, jūs norite pritaikyti dvejopus standartus ir įstatymą pritaikyti kaip rūbą, nes kažkodėl visos partijos aiškiai suprato įstatymo reikalavimus, kad patirtis, kuri yra susijusi su patirtimi rinkimų komisijose, bet jūs, aiškiai žinodami, kad šitas žmogus neatitinka tų reikalavimų, kažkodėl būtent jį norite įsprausti ir žūtbūt eliminuoti iš savivaldos tarybos rinkimų. Aš manau, kad vienaip ar kitaip čia dar kartą parodomas jūsų dviveidiškumas. Vienas teisingumas yra Druskininkuose, o kitas teisingumas yra čia, Seimo salėje. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu kalbėti A. Kubilių. Prašau, kad mes klausytume, ką kolegos kalba, nes triukšmas salėje buvo labai didelis. (Balsai salėje)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, P. Urbšys man palengvino darbą, nes iš tikrųjų labai aiškiai parodė, kad tai P. Urbšys kartu su visais savo bendražygiais išbraukė V. Semešką, konservatorių, iš Druskininkų, pagarsėjusį kovomis prieš R. Malinausko savivales ir Vijūnėlės dvarus, iš Vyriausiosios rinkimų komisijos. Ir netgi galvoja toliau, ką reikia daryti, kad niekaip V. Semeškos nebūtų galima įrašyti į Vyriausiąją rinkimų komisiją.
Iš tikrųjų už visų šitų juridinių kabliukų slypi labai aiški politinė valia. Yra, kaip mes suprantame, gauta zadanija V. Semeškos neleisti į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir vardan to yra daroma viskas. Komitetas neturi teisės pagal įstatymą išbraukti nė vienos partijos kandidato, bet P. Urbšys sugalvojo, kad jis turi tokią teisę. (Balsai salėje) Net tuo atveju, kai yra išbraukiamas kandidatas, visiškai neaišku, kas toliau turi vykti. Bet P. Urbšys sako, kaip čia kas vyktų, bet V. Semeškos neturi būti šioje Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų būtų galima iškelti klausimą labai paprastai. Jeigu pasirodo, kad įstatyme yra kokių nors keistų reikalavimų, o jie, mano manymu, tikrai yra keisti, įrašyta tai, kad tik partijų atstovai turi turėti darbo rinkimų komisijose patirties, nei Prezidento atstovams, nei teisininkų atstovams tokių reikalavimų nėra, tai gal tada sutarkime, kad tie reikalavimai yra pertekliniai, ir tiesiog greitai taisome įstatymą, ir leidžiame partijoms siūlyti tokius kandidatus, kurie iš tikrųjų duotų Vyriausiajai rinkimų komisijai savo patirtimi daug naudos?
Mano įsitikinimu, V. Semeška iš tikrųjų turi tos patirties, aš gerbiu visus kitus pasiūlytus kandidatus į komisijos narius, bet tokios patirties jie neturi, nei pasiūlyti partijų kandidatai, nei Prezidentės, nei teisininkų. V. Semeškos patirtis yra realaus rinkimų veikimo Lietuvoje, toje teritorijoje, kurioje didelė dalis Lietuvos įstatymų neveikia arba veikia taip, kaip nutaria pats Druskininkų caras. Tai patirtis ir kaip yra naudojami administraciniai resursai informaciniam laukui užkariauti, patirtis, kaip naudojami administraciniai resursai daryti įtaką toms pačioms rinkimų komisijoms. V. Semeška tą patirtį yra patyręs ant savo pečių ir jo darbas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje su tokia patirtimi tikrai turėtų didelės naudos.
Bet ką mes matome? P. Urbšys, užuot rūpinęsis, kaip pašalinti visiškai nereikalingą reikalavimą, įrašytą nežinia dėl kokių priežasčių partijų kandidatams, kad jie turi turėti patirties kokioje nors rinkimų komisijoje, nežinau, Raguvėlės ar Pilviškių, ar dar kokioje nors (tai jau čia, pasirodo, yra didelė patirtis, ką jis siūlo), ne tik V. Semešką dabar išbraukia, neturėdamas tokių įgaliojimų, iš Rinkimų komisijos sudėties, bet jo kolegos siūlo dar vieną Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisą (ir tai siūlo patys didžiausi šiandien valdančiosios koalicijos lyderiai: A. Palionis, R. Karbauskis ir J. Sabatauskas) – siūlo įrašyti papildomą draudimą kandidatams į Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad jie negalėtų būti ir savivaldybių tarybų nariais. Kam toks reikalavimas yra planuojamas taikyti? Planuojama taikyti tam pačiam V. Semeškai.
Mes galime kelti tik labai paprastus klausimus, kodėl valdantieji taip bijo V. Semeškos buvimo Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu? Ir jeigu valdantieji taip bijo, kad V. Semeška taptų Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu, tai aš galiu jums pasakyti – jis tikrai tokiu nariu taps. Galite kurti vis naujas problemas, vis naujas kliūtis ir žiūrėdami į ateitį, ir dar sugalvoti kokių nors. Aš siūlau, jeigu esate nusiteikę taip kategoriškai, įrašyti į Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą, gerbiamasis Povilai, taip sakant, esate toks sąžiningumo ir skaidrumo apologetas, tiesiai vieną paprastą pataisą – V. Semeška negali būti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu. Tada būtų labai aišku ir viskas tvarkinga, o dabar visi jūsų argumentai yra visiškai juokingi. Jeigu būtų norima demokratiškai dirbti ir veikti, seniai tas įstatymas būtų pakeistas ir būtų sudaryta galimybė partijoms ir konservatoriams pasiūlyti V. Semešką į Vyriausiąją rinkimų komisiją, nepaisant to, kad tam labai nori priešintis tas pats R. Malinauskas. Jeigu R. Malinauskas turi tiek galių valdančiojoje koalicijoje, tai man tenka apgailestauti, kokia situacija visos Lietuvos yra šiandien.
PIRMININKĖ. Laikas baigėsi. Dėkoju. (Balsai salėje) Nuomonę nori išsakyti diskusijoje M. Navickienė. Prašome.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man kilo lygiai toks pats klausimas – kodėl valstiečiai taip bijo V. Semeškos? Ir socialdemokratai lygiai taip pat. Sakote, neturi patirties rinkimų komisijoje? Bet turi patirties rinkimuose, savivaldos rinkimuose – tarybos narys, Seimo rinkimuose – buvęs kandidatas, kaip ir mes visi. Ir mes puikiai suprantame, kad žmogus išmano sistemą iš vidaus ir iš esmės.
Jūs sakote – formalūs kriterijai? Taip, formalūs kriterijai yra, tačiau buvo pasiūlymas, kad mes galime protingai susitarti matydami, kad jokia kita institucija, deleguodama savo kandidatus į VRK, neturi atitikti šio formalaus ir menko, lyginant su patirtimi rinkimuose, kriterijaus. Apie tai mes negalime kartu diskutuoti? Akivaizdu, kad negalime. Iš jūsų sprendimų atrodo, kad mes ne tik kad negalime, bet komitete dar ieškome papildomų argumentų, kaip atrasti dar kitų, papildomų, kriterijų, dėl ko Vilius negalėtų eiti šių pareigų.
Kaip galima traktuoti tokį veikimą? Man asmeniškai šitas veikimas yra panašiausias į susidorojimą su opoziciniu veikimu. Aš kitos interpretacijos neturiu. Žinoma, demagogiškais argumentais mes galime sau rasti pateisinimą visada. Tačiau šiandien man kyla vienintelis klausimas – kodėl taip bijoma V. Semeškos ir ką P. Urbšys dar žino apie R. Malinauską, ko galbūt dar nežino pats Vilius? Nerandu kitų argumentų, kodėl taip norima šitą žmogų nustumti.
Šiuo atveju galima pacituoti net ir Evangeliją, kad „nieko nėra paslėpto, kas nebus atidengta“. Bandysite paslėpti, užmaskuoti tikruosius šito sprendimo motyvus, bet tiesa yra aukščiau ir viskas ateityje išryškės. Viliau, sėkmės ir pirmyn!
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti R. Juknevičienę.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, mielieji kolegos, naujame, daug vilčių dėl didesnio skaidrumo teikusiame Seime svarstome, deja, zadanijas. Nors, gerai pagalvojus, neturėtume stebėtis. Juk matėme, kad dar prieš rinkimus įvyko R. Malinausko, R. Karbauskio bendradarbiavimo sutartis, nors jau tada buvo aiškios vijūnėlės, tvoros ir kiti labai neskaidrūs dalykai. Dabar matome Druskininkų serialo tęsinį. Man nekelia abejonių, kad R. Malinausko zadanija nepraleisti V. Semeškos yra vykdoma net sušilus. Tuo labiau kad kaip tik šiandien bus skelbiamas Aukščiausiojo Teismo verdiktas dėl Vijūnėlės dvaro. Labai simboliška, Povilai Urbšy. V. Semeška suvaidino bene svarbiausią vaidmenį, atskleidžiant šią aferą. Carai juk nemėgsta, kad jiems kas nors išdrįsta pasakyti tiesą, todėl keršijama įvairiais būdais.
Taigi svarstome R. Malinausko zadaniją. Kaip viskas vyko? R. Karbauskis su dviem socdemais registruoja pataisas specialiai dėl vieno žmogaus – V. Semeškos, neva savivaldybės tarybos narys negali dirbti VRK. Kadangi nė vienam kitam kandidatui į VRK tai neaktualu, todėl visiškai aišku, kad nusitaikyta į Vilių. Iki šiol tokios problemos autoriai nematė, 26 metus nematė. Veikiama net dviem frontais. Antrasis frontas – P. Urbšio vadovaujamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Čia zadanija vykdoma itin uoliai. Turbūt Povilo mėgstamos sąmokslų teorijos ir mane užkrėtė, nes iš atminties kažkodėl išniro liūdnokos atminties buvęs P. Urbšio viršininkas, STT vadas Ž. Pacevičius, kuris pavaldiniams leisdavo matyti nusižengimus labai pasirinktinai, dažniausiai ten, kur dirba konservatoriai, tačiau tuomet Ž. Pacevičius niekaip neatrado lėšų pažiūrėti, kas gi vyksta jo draugo R. Malinausko kieme, nors buvo kreiptasi ne kartą. Dabar akivaizdu, kokį stogą turėjo Ričardas. Aš kreipiuosi į labai padorius Valstiečių frakcijos narius, jų yra dauguma. Juk jums reikės atsakyti visuomenei už balsavimus dėl zadanijų, kurias jums primetė. Gyvenimas nesibaigia šia kadencija, sąžinė be zadanijų reikalinga visą gyvenimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Kadangi buvo užsirašę kalbėti penki, aš dar, vadovaudamasi Statutu, suteiksiu žodį ir kandidatams, mes pasitarsime, kas nori kalbėti. R. Karbauskis – per šoninį mikrofoną. Minėjo jūsų pavardę, žodis jums.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, vieni Seime pirmą kadenciją, kiti Seime ne pirmą kadenciją. Siūlymas pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymą ir kalbėjimas apie tai, kas čia buvo paminėta, kad teikiamas kitas siūlymas. Kolegos, dėl to, kad Seimo narys, tai yra ne Seimo narys, o kandidatas į komisiją neturi darbo patirties Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, t. y. komisijose suformuotose Vyriausiosios rinkimų komisijos apygardų ar apylinkių, jau yra priežastis, kuri užtikrina – mes turime kitą tuščią vietą įstatyme. Nebuvo prašytas klausimas dėl tarybos narių. Logiškai, kuris prieštaraujate? Jūs prieštaraujate, aš suprantu. Aš tik noriu pasakyti, kad pagarbos vieni kitiems riba yra peržengta taip stipriai dabar diskutuojant, kad ši komisija, kuri dabar mūsų formuojama, turėtų atitinkamai kažkaip vertinti. Nes jeigu Seimo nariai gali taip siūlyti pažeidinėti įstatymus ir dar po to tyčiotis iš kolegų, kurie sako, mes nepažeidinėsime įstatymo… Tyčiotis! Čia buvo patyčios, o ne kas nors kita.
PIRMININKĖ. Gerai. Kolegos, dirbame toliau. Gerbiamasis Petrai, nebuvo paminėta jūsų pavardė, jūs galėsite registruotis dėl nuomonės už, nuomonės prieš ir išsakyti savo poziciją. O dabar…
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamoji Rima.
PIRMININKĖ. Povilai Urbšy, jūsų pavardė, kiek aš žinau, nebuvo paminėta. Leiskite…
P. URBŠYS (LVŽSF). Palaukite!
PIRMININKĖ. Buvo? Gerai, atsakykite labai trumpai. P. Urbšys – trumpa replika.
P. URBŠYS (LVŽSF). Tikrai aš priverstas pagarsinti mūsų pokalbį, kuris vyko prieš savaitę su gerbiamuoju G. Landsbergiu. Kai iš tikrųjų iškilo problemos dėl jų kandidato neatitikties įstatymui, tada mes pradėjome diskutuoti. Aš pirmą kartą tada sužinojau, kad V. Semeška yra Druskininkų tarybos narys ir yra vienas iš pagrindinių R. Malinausko oponentų. Tada aš jam sakau: palaukite, bet yra registruota pataisa, kad savivaldos tarybos narys negalės būti VRK, nes logiška, jis negali būti tos komisijos, kuri išduoda pažymėjimus, narys. Į tai G. Landsbergis atsakė: jis jau pasiruošęs trauktis iš Druskininkų savivaldybės tarybos, jis ten yra pavargęs, jam reikia kažkaip surasti, aš taip supratau, darbą. Tokiu atveju kalbėti apie tai, kad kas nori jį iš tarybos išraukti, tai vis dėlto būkite teisingi.
PIRMININKĖ. Ačiū.
P. URBŠYS (LVŽSF). Ir kitas dalykas. Aš suprantu, kol dirbant STT nebuvo paliestas V. Matuzas, jūsų partijos šešėlinis iždininkas, tada aš jokių zadanijų nevykdžiau, bet kai paliečiau šitą žmogų, tai iš karto atsirado kiti vertinimai. Jūs įsiklausykite, ką jie siūlo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, Povilai.
P. URBŠYS (LVŽSF). Konservatoriai siūlo ateiti prie įstatymo protingai susitarus. Labai gražu.
PIRMININKĖ. Kolegos, neminėkite vardų, nes tikrai tada jau turiu suteikti žodį G. Landsbergiui.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Povilo aš tikrai nesupratu, kodėl tiek karščiuojasi. Galėtų pripažinti vieną dalyką, kad yra motyvai, kodėl jis teikia įstatymo pataisą, kuri uždraustų tarybos nariams dalyvauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Dėl ko? Vienintelis iš šiandienos kandidatų, kuriam šita nuostata būtų taikoma, yra V. Semeška. Vienintelis. Ir jūs nežinojote?! Dabar diskutuojate apie tai. Aš suprantu, kad seno STT agento įpratimas ateiti ir privačių pokalbių detales kalbėti ir t. t., ir t. t. Turbūt savo įpročių neperlipsite, jau jus tik lenta turbūt ištiesins.
PIRMININKĖ. Kolegos, išties dirbkime toliau. Aš, vadovaudamasi Statuto 202 straipsnio 3 dalimi, suteikiau galimybę kalbėti jums. Išklausyta komiteto išvada, po to buvo surengta diskusija, kurios pabaigoje kandidatai, kurie pageidauja, turi galimybę išsakyti savo… jiems dar suteikiamas žodis. Ar yra tarp kandidatų, kreipiuosi į kandidatus į Vyriausiąją rinkimų komisiją, kurie norėtų pasinaudoti jiems suteikta Statuto teise ir iš šitos tribūnos tarti žodį? V. Semeška. Prašom, penkios minutės.
V. SEMEŠKA. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų norėjau padėkoti pirmiausia Seimo Pirmininkui, kuris pateikė sąžiningą nutarimo projektą, kuriame aiškiai juodu ant balto buvo parašyta, kad mes, visi sėdintys kolegos, kandidatai į Vyriausiąją rinkimų komisiją, atitinkame visus reikalavimus. Dar daugiau, laukiau Teisės departamento išvados. Teisės departamento išvadoje juodu ant balto parašyta, kad visi kandidatai atitinka visus reikalavimus ir visus įstatymus.
Gerbdamas Seimo Pirmininką, tikėjausi, kad mūsų patvirtinimas, tuo labiau kad esame partijų delegatai, nesukels jokių diskusijų. Esu labai nusivylęs ir apgailestauju, kad jums teko tiek visko išgirsti, o ne priimti Lietuvai reikalingus įstatymus.
Tuomet, kai man pasiūlė tapti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu, pirmiausia pagalvojau, ką aš galiu gero duoti demokratijai ir Lietuvai. Turiu patirties, ypatingos patirties per Druskininkų savivaldybės tarybos rinkimus. Daug dirbau su komisijomis, teikdamas visą sąrašą, buvau atsakingas už visą sąrašą. Taip pat buvau aktyvus kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą, vėlgi labai daug dirbau su įvairiomis rinkimų komisijomis. Taip pat esu ne vienos asociacijos rinkimų komisijos pirmininkas. Paskutinius Prezidento rinkimus organizavau nardymo asociacijoje prieš keletą metų. Tos patirties iš tiesų yra labai daug. Vėlgi manau ir būdamas komitete pajaučiau, Savivaldos komitete, kad esu tarytum vieno asmens raupsuotas žmogus, tos pavardės nenoriu minėti, kad negalėtų jis vėl kalbėti. Bet vėlgi prašau jūsų vardan demokratijos, ypač kreipiuosi į valdančiuosius, vardan to, kad mūsų rinkimai, ypač savivaldos ir vėliau Seimo, būtų skaidrūs, kad nebūtų nesąžiningai naudojami administraciniai resursai, leidžiant įvairius propagandinius leidinius, kad mūsų rinkimai būtų be paslėptos politinės reklamos, suteikti man šansą, suteikti galimybę ir balsuoti už mano kandidatūrą, už visą sąrašą. Pažadu, kad naujos sudėties Vyriausioji rinkimų komisija dirbs sąžiningai, skaidriai ir atsakingai. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. (Plojimai) Yra dar norinčių kalbėti? Yra. Suteikiu jums žodį. J. Udris.
J. UDRIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų norėčiau atsakyti į abejones mano kandidatūros atžvilgiu. Iš tiesų 2014 metais pasirašiau konsultavimo paslaugų sutartį su ispaniška rinkimų technologijų kompanija. Numatydamas jau tada galimą interesų konfliktą, turėjau du pasirinkimus: arba trauktis iš Vyriausiosios rinkimų komisijos, arba nusišalinti nuo veiklos Vyriausiosios rinkimų komisijos ta apimtimi, kiek tai susiję su informacinių technologijų pirkimu. Paragintas kolegų iš Vyriausiosios rinkimų komisijos, taip pat informavęs apie tai tuometinę Seimo vadovę, pasirinkau pastarąjį variantą, įteikiau Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui pareiškimą dėl nusišalinimo ir jokia forma nedalyvavau nei rengiant VRK informacinių technologijų sistemų pirkimo dokumentus, nei įvertinant teikėjų pasiūlymus. Apie tai taip pat buvau gavęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuomonę. VTEK’o nuomonė buvo labai vienareikšmiška, kad mano konsultacinė veikla nėra nesuderinama su darbu Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, ir buvo numatyta tik pareiga, priminimas nusišalinti nuo veiklos. Savo interesus tinkamai deklaravau tiek Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, tiek minėtam VTEK’ui, taip pat deklaruodavau visuose renginiuose, susirinkimuose, kur būdavo kalbama apie rinkimus ir informacines technologijas. Mano sutartis su ispaniška kompanija baigėsi praeitų metų rudenį, tai buvo dvejų metų kontraktas. Per tuos metus aš susipažinau su daugumos Europos ir pasaulio rinkimų sistemomis, su tomis informacinėmis technologijomis, kurios yra naudojamos, susipažinau su jų ypatumais, išmokau tos vakarietiškos kompanijos darbo kultūros. Taip pat žinau iš vidaus, kaip kuriamos informacinės sistemos rinkimuose, kokios jų galimybės, kokia jų reali savikaina galų gale, ir daug kitų naudingų žinių, kurias tikrai galėčiau panaudoti dirbdamas Lietuvai, dirbdamas Lietuvos vyriausiojoje rinkimų komisijoje toliau. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar komisijos nariai dar išreikštų savo nuomonę čia? Nėra norinčių daugiau kalbėti. Ačiū, gerbiamieji.
Priėmimas. Jūs turite Seimo nutarimą. 1 straipsnis. Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos 7 straipsnio 7 dalį, o joje skelbiama, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką slaptu balsavimu skiria Seimas Seimo Pirmininko teikimu, vadinasi, bus rengiamas slaptas balsavimas ir tada mes apsispręsime.
2 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7 straipsnio 3 dalis taip pat numato, kad teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, Lietuvos Respublikos Prezidento pasiūlytus kandidatus Seimas skiria slaptu balsavimu. Vadinasi, dėl šešių asmenų, taip pat dėl jūsų žinomų V. Vobolevičiaus, A. Žilinskienės, D. Daunoravičiaus, S. Misevičienės, S. Šaltauskienės ir J. Udrio bus skelbiamas slaptas balsavimas.
3 straipsnis – skirti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos nariais partijų pasiūlytus narius. Ar galime priimti? (Balsai salėje) Galime. Žiūriu į jus, gerbiamas Andriau. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Siūlom priimti taip, kaip pateikė Seimo Pirmininkas visą sąrašą kandidatų, turėdamas visų partijų pateiktus kandidatus. Tai tokiam siūlymui galime bendru sutarimu pritarti. Jeigu jūs siūlote balsuoti dėl to teksto, kurį, neturėdamas tam įgaliojimų, čia pristatė P. Urbšys, tai dėl tokio teksto mes nesutinkame balsuoti, nes jis pažeidžia įstatymą ir mūsų teises. (Balsai salėje) Mums niekas nepaaiškina, ką mes toliau turėtume daryti svarstant tokį nutarimą. Tokiu atveju, jeigu jūs siūlote teikti P. Urbšio variantą, tai mes tada sakome labai paprastai: reikia daryti pertrauką, nes nesilaikoma 72 valandų termino po to, kai komitetas svarstė, ir mes neturėjome galimybės pateikti laiku pataisų. Tokiu atveju mes dėl šio nutarimo pateiksime pataisų. Prašome apsispręsti, kurį sąrašą jūs teikiate, nes jūs labai teisingai padarėte suteikdama galimybę V. Semeškai kaip kandidatui pasisakyti. Jeigu jis yra kandidatų sąraše pagal jus, tai mes už jūsų variantą balsuojame, jeigu jūs siūlote balsuoti už P. Urbšio variantą, tai už tą negalime balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų pastabas. Iš tiesų, gerbiamieji kolegos, mes paskyrėme komitetą, komitetas pateikė nutarimą. Vadinasi, Seimas svarsto komiteto, paskirtojo komiteto nutarimą. Jūs turite prieš akis tekstus, turite kompiuteryje juos ir dėl to mes galime apsispręsti…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. …3 straipsnio (minutėlę, aš pabaigsiu ir suteiksiu jums žodį), tai, ką pateikė komitetas. Dar noriu atkreipti, gerbiamieji kolegos, dėmesį ir priminti mums visiems dabar galiojantį Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą, kuris galioja visoms partijoms. Šiuo atveju apie tai ir buvo kalbama, kad pretendentai (į tai atkreipia dėmesį komitetas) turi atitikti reikalavimus. Šiuo atveju čia 7 straipsnio tam tikros dalies 5 punkte ir kalbama, kad jeigu partijų pasiūlyti kandidatai atitinka šio įstatymo 6 straipsnyje ir šio įstatymo 3 dalies 5 punkte nustatytus reikalavimus, Seimas negali pasiūlyti kandidatų atmesti. Na, lyg ir būtų viskas gerai ir jūsų kandidato negalima būtų atmesti. Tačiau 5 dalyje kaip tik ir kalbama, t. y. 7 straipsnio 3 dalies 5 punktas: „Partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų komisijose patirties.“ Dėl darbo rinkimų komisijose patirties sprendžiama Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymu, kurį aš ir cituoju. Dabar niekaip negalėčiau suprasti ir pritarti jūsų pozicijai, nes išeitų, kad Seimas turėtų nesivadovauti Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymu, kuris šiandien galioja.
Dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Tokiu atveju noriu pasakyti, kad darbo rinkimų komisijose pobūdį apibrėžia Darbo kodeksas. Mes galime paklausti, kas iš čia esančių kandidatų turėjo kokias nors darbo sutartis su komisijomis, ar jie dirbo kokiuose nors sekretoriatuose, jeigu jau taip labai preciziškai aiškinantis, kas yra darbo patirtis. Tai čia vienas dalykas.
Bet mes to klausimo nekeliame. Mes esame įsitikinę, kad Seimo Pirmininkas, vykdydamas savo pareigą pateikti Seimui nutarimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos, taip pat ir atsižvelgdamas į pasiūlytus partijų kandidatus, ir gavęs Teisės departamento išvadą, pasielgė atsakingai, teisėtai ir valstybiškai. Dabar jis pateikė sąrašą ir su V. Semeška. Dabar kažkodėl P. Urbšys, neturėdamas jokių įgaliojimų, suabejojo vieno kandidato atitikimu. Ar ponas Urbšys turi tokius įgaliojimus? Neturi. Gerbiama pirmininke, jeigu jau taip pradedame svarstyti, tai tada siūlome daryti racionaliai pertrauką ir arba ieškoti tokio sprendimo, kuris leistų visoms partijoms laisvai pateikti savo kandidatus, arba bent jau sudaryti galimybę mums pateikti pataisą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar kartą akcentuoju, kad ne P. Urbšys priėmė sprendimą, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kurį Seimas paskyrė komitetu po pateikimo. Vienas argumentas.
Antras argumentas. Pagal 109 straipsnio 2 dalį dėl pertraukos tame pačiame posėdyje daroma tik viena to paties…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ką jūs sakote?
PIRMININKĖ. …klausimo svarstymo neeilinė pertrauka.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Negali būti!
PIRMININKĖ. Ji jau buvo. Ir vėlgi aš negaliu…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ir dėl kokių motyvų?
PIRMININKĖ. …labai jus gerbdama to padaryti.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiama pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Na, kiek tie konservatoriai gali šokdinti visą Seimą? Juk dabar galiojantis įstatymas aiškiai pasako, gerbiamas Kubiliau, VRK nariais įsidarbina ne pagal Darbo kodeksą, pagal Rinkimų įstatymą. Rinkimų įstatyme yra aiškiai numatyta, kad turi turėti patirtį rinkimų komisijoje, rinkimų apylinkėje, Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Ką jūs darote? Kodėl jūs šokdinate visą Seimą? Nejaugi jūs turite iš savo partijos tik vieną narį, jūsų toks siauras pasirinkimas, jūs neturite žmonių su patirtimi, kuriuos galėtumėte deleguoti į komisiją ir nešokdinti, netrukdyti viso Seimo? Turėkite gėdos!
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. G. Landsbergis dėl vedimo tvarkos?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Paskutinė replika. Iš principo šiandien ir Petras labai gražiai pasakė – konservatoriai, pasirinkite kitą kandidatą, kuris tinka P. Gražuliui. To nebus, ne P. Gražulis yra tas, kuris nustato, kokį kandidatą teiks Tėvynės sąjunga. Taigi sėdėkite ir…
PIRMININKĖ. Tikrai Seimas nustatys ir Seimas balsuos. (Balsai salėje) Kolegos! Užtenka, Petrai, nesuteiksiu žodžio. Suteiksiu žodį R. Tamašunienei. (Balsai salėje) Nesuteiksiu žodžio!
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Iš tikrųjų noras pasielgti neteisėtai mažiausiai stebina. Yra keliami du reikalavimai: išsilavinimas ir patirtis komisijoje. Tai galėjote pateikti tuomet ir su viduriniu išsilavinimu ir tvirtinti, kad kandidatas atitinka reikalavimus. Kokią žinią siunčiame? Į valstybės tarnybą užimti, kandidatuoti – turi atitikti keliamus reikalavimus, kitaip net neleidžia dalyvauti konkurse. Mes skiriame į Vyriausiąją rinkimų komisiją, yra du reikalavimai ir prašome tų reikalavimų visiems vienodai laikytis. Viskas!
PIRMININKĖ. Replikos. Kadangi vadovaujuosi pirmininko teise, daugiau replikų nebus.
Dėl 3 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu?
Motyvai už ir prieš. Motyvai už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Buvau užsirašęs dėl viso.
PIRMININKĖ. Dėl 3 straipsnio norinčių kalbėti nėra? Nėra. A. Kubilius – prieš 3 straipsnį.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai negaliu balsuoti už neteisėtus sprendimus. Na, čia ir ponia R. Tamašunienė išėjusi paaiškino, kad mes visi labai negerai elgiamės. Bet jūs man atraskite Vyriausiosios rinkimų komisijos arba Statuto straipsnį, kuris suteikia teisę Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui vertinti, kurie kandidatai atitinka kriterijus, kurie neatitinka kriterijų.
Čia aš matau labai aiškų savo įgaliojimų viršijimą, nes komitetui tokių teisių niekas nesuteikė. Komitetas galėjo siūlyti pataisas dėl teksto dalies, bet negali siūlyti pataisų dėl pavardžių. Jeigu šiuo atveju yra kokių nors neaiškumų, kaip spręsti tokią situaciją, kai kam nors atrodo, jog kokių nors formalių reikalavimų vienas iš kandidatų neatitinka, tai turi spręsti Seimas ne tokiu būdu – mechaniniu balsavimu dėl sprendimo, kuris yra pagrįstas visiškai neteisėtu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto sprendimu vertinti atskirus kandidatus viršijant savo įgaliojimus ir dabar visą Vyriausiąją rinkimų komisiją padarant pusiau nelegitimią.
Aš raginu daryti pertrauką. Suprantu, kad čia valstiečių noras važiuoti buldozeriu iš anksto suplanuotas. Gerbiama jauna kolegė čia išėjusi net nežinojo, kaip paaiškinti, kodėl reikia pertraukos. Tai viskas suprantama. Bet ar iš tikrųjų darbas Seime atitinka aukštus darnos ir susiklausymo standartus šituo klausimu, aš dėl to labai labai abejoju, todėl raginu protingus žmones, dar išlaikančius sveiką protą, balsuoti prieš, kad grįžtume iš esmės prie kur kas racionalesnio klausimo sprendimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (TTF). Ir aš tikrai raginu sveiko proto dešiniuosius balsuoti už šitą įstatymą ir nepasiduoti kitiems dešiniesiems, kurie bando Seimą pusę dienos šokdinti dėl vieno žmogaus.
Taip pat aš noriu pasakyti G. Landsbergiui. Gerbiamas Gabrieliau, prisimink, ką praeitoje kadencijoje pasakė A. Kubilius, buvęs jūsų partijos pirmininkas, kad reikia įsiklausyti į partijos steigėjų nuomonę ir tą nuomonę gerbti. Aš esu vienas iš Krikščionių demokratų partijos steigėjų. Jūs turite tai žinoti ir jums mano nuomonė turėtų būti svarbi. Paklauskite A. Kubiliaus ir jums tai pasakys. Deja, jūs nusigręžėte nuo steigėjų, nuo jų idėjų, nuo minčių, jums visiškai nesvarbios tos nuostatos. Taigi, sako, grįžkite į praeitį, grįžkite į ištakas ir gerbkite savo partijos įkūrėjus ir atkūrėjus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl 3 straipsnio nuomonės išsakytos.
Balsuojame. Po to suteiksiu žodį G. Landsbergiui, nes buvote paminėtas.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 80, prieš – 23, susilaikė 8. 3 straipsnis priimtas.
4 straipsnis – nustatyti, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, pirmininkas prisiekia Lietuvos Respublikos Seime birželio 22 dieną. Šiandien būtų numatyta 17 valandą. Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime. (Balsai salėje)
Prašom balsuoti. Kas už 4 straipsnį? Nuomonių sakyti niekas neužsirašė. Nėra. Balsuojame už 4 straipsnį. (Balsai salėje) Po balsavimo tikrai suteiksiu replikai…
Balsavo 113 Seimo narių: už – 81, prieš – 19, susilaikė 13. 4 straipsniui pritarta.
Kolegos, liko 5 straipsnis, jeigu pastraipsniui. Gal jau galime sutarti bendru sutarimu dėl 5 straipsnio? Galime.
Dabar būtų keturi – už, keturi – prieš, bet G. Landsbergis būtinai nori išsakyti repliką. (Triukšmas salėje)
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, labai ačiū.
PIRMININKĖ. Buvo paminėta, o kiti gal tada po balsavimo. Gerai?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, gerbiama Rima…
PIRMININKĖ. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). …jūs turbūt esate vienintelė, likusi iš valstiečių, kuri pozityviai žiūrite į konservatorius. Už tai labai dėkoju jums. (Balsas salėje) Atsiprašau, daugiau negirsiu. Viskas!
Trumpas atsakymas P. Gražuliui. Krikdemai įkurti yra XIX amžiaus pabaigoje. Nebent jūs save laikote tikrai tokia iškastine mumija, kurią visi atsimename surakintomis rankomis už nugaros ir nešamą policininkų. Žinote, gal nuo tokių steigėjų tikrai mes ir norėtume atsiriboti.
Dabar, gerbiama Rima, iš tikrųjų labai rimtas klausimas dėl datos, kuri ką tik įsigaliojo. Šita komisija įsigalios, jeigu bus sutarta, tokios sudėties, ne visos sudėties. Dabar šiandien ta nuostata… ką tik pritarėme 3, atrodo, 4 straipsniui, jis nustato datą. Ta data negali būti tokia, nes komisija nebus visos sudėties, ji negali veikti.
PIRMININKĖ. Noriu, gerbiamieji Seimo nariai, priminti. Seimų istorijoje buvo ne vienas kartas, kai Seimo sprendimu Vyriausioji rinkimų komisija pradėdavo dirbti ne visos sudėties – be vieno ar antro komisijos nario. Po to atitinkamai buvo Seimo priimamas nutarimas ir papildoma Vyriausioji rinkimų komisija.
P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Aš repliką gerbiamam kolegai Petrui. Nustok, gerbiamas Petrai, apeliuoti į krikdemus ir savo buvimą krikdemų patriarchu, nes pats buvai pašalintas už šiurkščius statuto pažeidimus iš Krikdemų partijos. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, keturi – už, keturi – prieš. Pirmoji už kalba R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Mieli kolegos, vis dėlto balsavimas parodė, kad įstatymai ir įstatymų reikalavimų nuostatos visiems galioja vienodai. Mes negalime įstatymo pakeisti taip, kaip mums patogiau, taip, kaip mums norėtųsi. Aš čia jokių asmeniškumų neturiu, nepažįstu nė teikiamo kandidato, bet vis dėlto net apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui yra reikalavimas ir teikiamas prioritetas, jeigu komisijos narys turi patirties rinkimuose.
Rinkimai yra konstituciniai rinkimai, įvardyti Konstitucijoje, mūsų šalyje yra pripažinti rinkimai, o ne vidiniai partijų ar kokių nors susivienijimų (su visa pagarba, galbūt ten ir labai skaidriai vyksta tie rinkimai)… vykdoma tvarka. Šiandien iš tikrųjų visos partijos suprato, kaip reikia pateikti kandidatą. Visi perskaitė reikalavimus dėl nepriekaištingos reputacijos ir dėl darbo patirties, ir dėl išsilavinimo, todėl balsavome už. Linkime naujai išrinktai komisijai pradėti darbą. Konservatoriai iš tikrųjų užtikrino, kad rudenį savo rinkimuose neturės atstovo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Man atrodo, jie šovė į savo vartus įvartį, visai be reikalo sukeldami čia audrą stiklinėje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tai nėra vieno asmens klausimas, tai yra opozicijos teisių klausimas. Kiekviena politinė jėga save mato ir pozicijoje, ir opozicijoje ir bet kokie opozicijos suvaržymai yra aktualūs visam Seimui. Štai Statuto 41 straipsnyje rašoma: „Opozicinėms frakcijoms ir koalicijoms garantuojamos visos Seimo statute numatytos frakcijų ir koalicijų teisės. Šios teisės jokia dingstimi negali būti apribotos.“ Jokia dingstimi ir jokių išlygų nenumatyta.
Aš tiktai priminsiu, kad per pastaruosius penkerius metus Vyriausioji rinkimų komisija pro pirštus žiūrėjo į masinius pažeidimus Druskininkuose. Ten buvo nemokamai platinama politinė reklama savivaldybės lėšomis ar jos įmonių finansuojamo laikraščio. Iš tikrųjų tai buvo tokia liūdna situacija, ji tebesitęsia. Aš suprantu, kad ir buvusiems STT pareigūnams nėra malonu išgirsti, kai sakoma, kad jų buvęs vadas, jiems einant pareigas ir tylint, pliuškenosi nemokamose voniose, na, iš tikrųjų nemaloni situacija, bet buvo tokia realybė. Aš manau, kad situacija šiuo atveju, aišku, atrodo apgailėtinai, nors tai nesusiję su kitais kandidatais į VRK. Aš apeliuoju į būsimus VRK narius. Žinau, kad mūsų argumentų čia niekas neišgirs, ir kviečiu juos atkreipti dėmesį į daugkartinius pasikartojančius politinių kampanijų pažeidimus, kurie buvo vykdomi Druskininkuose. Tai dėl ateities.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Klausantis konservatorių kalbų, tai yra demagogijos ir veidmainystės viršūnė, tai aukščiausio lygio fariziejiškumas. Na, aš siūlyčiau tikrai jums atsisakyti Krikščionių demokratų partijos pavadinimo, gerbiamas Gabrieliau, jau trečią kartą ir pasilikti, pakeisti pavadinimą į fariziejų partiją. Tai atitiktų jūsų veiklą.
Dabar aš noriu pasakyti ponui P. Saudargui. Saudargai, tau sakau, ar girdi?! Pone Saudargai, ar tu klausai, ką aš kalbu?! Jūs su savo tėveliu už 30 sidabrinių pardavėte partiją konservatoriams, atsilygino jums konservatoriai – davė kelias Seimo nario vietas. Aš prieštaravau prieš Krikščionių demokratų partijos pardavimą, jūs už akių išmetėte mane iš partijos, kad netrukdyčiau parduoti krikščioniškų idėjų. O dabar su savo dauguma ir su G. Landsbergiu, siūlydami partnerystės įstatymus, trypiate krikščioniškas idėjas ir vertybes!
Antras dalykas. Pone Gabrieliau, partija įkurta daugiau kaip prieš šimtą metų, bet atkurta 1989 metais vasario 16 dieną daugelio politinių kalinių – V. Petkaus, monsinjoro A. Svarinsko, tarp jų ir aš buvau. Aš taip pat buvau atkūrėjas ir pirmiausia paskirtas atkurtos partijos pirmininko pavaduotoju. Taip, gerbiamieji konservatoriai, jūs prisiminkite istoriją, jūs net nežinote savo partijos istorijos, bet Dievas jums visiems atlygino už partijos pardavimą, liko tik vienas P. Saudargas iš tų pardavikų, kurie pardavė partiją, jų Seime jau nėra. O vienam iš pardavikų tie patys konservatoriai iškėlė baudžiamąją bylą – Radviliškio merui. Jūs ten rinkotės ir darėte sąmokslą, kaip nusipirkti Krikščionių demokratų partiją. Taigi, jūs, konservatoriai, pažiūrėkite į save ir šiandien, ką jūs darote Seime, virš jūsų įstatymai, turi būti teisingumas tik pagal jus, jums įstatymai negalioja!
PIRMININKĖ. Laikas! R. Tamašunienė – dėl vedimo tvarkos.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš dėl vedimo tvarkos. Petrai, reikia būti sąžiningam, svarstome klausimą, susijusį su VRK komisijos narių skyrimu, o jūsų motyvas už buvo ne į temą. Tikrai kalbėkime taip, kaip užsirašėme kalbėti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs kaip tik pasakėte tai, ko aš norėjau prašyti gerbiamųjų Seimo narių – kalbėkime dėl įstatymų, šiuo atveju dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties.
Nuomonė prieš – T. Langaitis. (Balsai salėje) Visos replikos po išsakytų nuomonių. Kalba T. Langaitis.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Dėkoju už žodį, pirmininke. Išties akivaizdu, kad nuomonių, nusistatymų mes jau nepakeisime. Aš tiktai noriu pakviesti visus jaunus politikus ir politikus, kurie pirmą kadenciją yra Seime, pažiūrėti atidžiau į V. Semeškos biografiją ir įsigilinti, ir pamatyti, kad tai yra žmogus, kuris nuoširdžiai kovoja su korupcija. (Balsai salėje) Tai yra žmogus, su kuriuo nuoširdžiai kovoja R. Malinauskas, žmogus, su kuriuo nuoširdžiai kovoja socialdemokratai. Šiandien visa šita situacija yra privesta tiesiog prie šios kovos.
Gerbiami Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai, šiandien jūs, mano galva, renkatės ne tą pusę ir stumiate į priekį, beje, įstatymo projektą, kuris eliminuoja žmogų, kuris kovoja bent už kokią nors Druskininkų miesto ateitį. Tik dėl to šiandien jis yra išbraukiamas iš Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties, manipuliuojant įstatymo nuostatomis. Įstatymo nuostata labai aiškiai iškrenta iš konteksto, paskutiniai keturi punkto teksto žodžiai iškrenta iš viso paragrafo konteksto. Tai tiesiog akivaizdu skaitant ir man tiesiog gaila, kad jūs neįžvelgiate socialdemokrato R. Malinausko manipuliacijų ir leidžiate savo politiniams lyderiams pasinaudoti situacija atidirbti koalicijos partneriams. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Už nuomonę nori išsakyti R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mielieji kolegos, aš manau, kad tie kolegos, kurie prieš mėnesį registravo pasiūlymą, kad tik būtų teikiama VRK sudėtis Vyriausybės, Seimo, Prezidentės, nei iš Seimo, nei iš politinių partijų, tai, ko gero, dabar supratote, kad niekas kitas geriau neatstovauja, niekas kitas neseka, nežiūri, nekontroliuoja, kaip politinių partijų pateikti atstovai. Tai štai šitos batalijos tą ir rodo, ką mes ir šnekėjome.
Yra paprastas teisinis dalykas, yra įstatymas, mielieji mano. Tadai, „Baltųjų pirštinių“ vienas iš įkūrėjų buvai, puikiai žinai, kad turi laikytis įstatymo. Tadai, interpretuoti įstatymo negalima. Kažkada bandė kažkas interpretuoti, kad V. Landsbergis yra pirmasis Lietuvos prezidentas ir bandė įskaityti tarp sakinių kažkokią interpretaciją, ir nepavyko. Vienas dalykas, ko linkiu naujai pirmininkei, – suburti komandą, suburti komisijos narius, kad dirbtų vieningai, kryptingai ir kad visiems vienodai, sąžiningai būtų, ir kad neleistų interpretacijoms ar kokioms nors abejonėms kelti sumaištį pačioje komisijoje. Nes mes, politikai, čia vienas kitą, kaip sakoma, pamušam, palazdavojam, pakalbam, padiskutuojame, jums reikės būti tuo prievaizdu, tuo įrankiu, kuris įgyvendina.
Mielieji mano, šiandien tvirtiname tokią komisiją, kokia jinai yra. Aš tikiuosi, kad per liepos rugpjūčio mėnesius bičiuliai konservatoriai pasiūlys kitą žmogų, kuris turi stažo, atitinka, Gabrieliau, deja, taip yra, na, yra taip, yra. Mes turim šiandien tą suprasti. Ir galų gale rugsėjo 10 dieną dirbs visos sudėties.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia iš tikrųjų kilo gal perdėtos emocijos ir mes pradėjome svarstyti ne VRK formavimą, o Krikščionių demokratų partijos kūrimosi peripetijas. Bet, atsiribodamas nuo tų visų aistrų, aš pasakysiu, kad šį kartą formuojant Vyriausiąją rinkimų komisiją kyla daug konstitucinių teisinių abejonių. Dėl ko mes ir siūlėme, tuo labiau kai atsirado iniciatyva keisti įstatymą, kuris formuoja reikalavimus komisijos nariams, sustoti prie to įstatymo ir viską išsiaiškinti. Kodėl tos abejonės? Jau jos kyla vien dėl to, kad šiandien įstatymas nevienodus reikalavimus kelia komisijos nariams. Dėl patirties dalyvavimo komisijose jis kelia tik partijų atstovams, bet nekelia kitiems kandidatams. Ar tai atitinka konstitucingumo principus?
Toliau, nėra aiškių mechanizmų, kaip turi būti patikrinti reikalavimai – ar asmuo nepriekaištingos reputacijos, ar jis tenkina tą patirtį komisijose, ar netenkina? Nėra aišku, kas dėl tų klausimų turi padaryti išvadas. Kur partija gali skųsti, jeigu nesutinka su tomis išvadomis? Dabar čia, kaip supratome, Seimo Pirmininkas nustatė, kad visi kandidatai tenkina reikalavimus, ir pateikė tą sąrašą. Aš nežinau, turbūt jis dėl nepriekaištingos reputacijos kreipėsi į teisėsaugos institucijas, gavo išvadas, konsultavosi su teisininkais dėl patirties turėjimo, neturėjimo, bet visa tai lieka neaišku. Ir staiga visai netikėtai ponas P. Urbšys ir jam paklusdami kiti komiteto nariai nustato, kad vienas kandidatas yra netinkamas. Aš manau, kad čia yra tokios improvizacijos, kurių pats įstatymas neatskleidžia. Dėl to manau, bent aš siūlysiu, kad mūsų frakcijos nariai nedalyvautų ir priesaiką priimant, nes abejojame to formavimo konstitucingumu.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš manau, iš tų, kurie kalbėjo prieš, tai J. Razmos pasisakymas, tikrai gilus ir svarstytinas, tačiau aš visiškai pritariu R. Tamašunienės nuomonei – vis dėlto politika yra politika, teisė yra teisė. Todėl aš siūlyčiau baigti pasisakymus ir pereiti prie balsavimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – gerbiamas B. Matelis. Prašau.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų ką mes dabar matome šioje salėje? Pirmiausia aš matau tai, kad mes žmogui, turiu galvoje V. Semešką, pranešėme, kad jisai gali būti renkamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu. Mes jį pakvietėme į Seimą, leidome pasisakyti ir paskutinę minutę sužinojome, kad išvakarėse komitetas nusprendė, kad tas žmogus nebegali kandidatuoti.
Visų pirma čia jokiais būdais nesakau, kad mes turime nesilaikyti įstatymų. Aš iš tiesų už tai. Bet matau paprastą išeitį – reikia daryti pertrauką ir tartis dėl to, kaip būtų galima išspręsti šią problemą. Mano motyvas yra labai paprastas. Iš tiesų pats žinau, ką reiškia regione, kurį valdo vienas asmuo iš principo, būti opozicijoje ir visuomet oponuoti. Tai reiškia, aš galiu jums tą pasakyti, kad tavo šeima bus persekiojama, tu pats irgi būsi persekiojamas, niekur neišeisi ir nieko negausi.
Dabar susidarė tokia situacija, kad pagal įstatymą lyg ir reikalaujama, kad reikalinga patirtis, o kaip žmogui įgyti tos patirties, jeigu Druskininkų meras, galima sakyti, kaip mes dabar jau tą puikiai suprantame, darė įtaką bet kam ir bet kiek, ir jisai galėjo padaryti, kad tas žmogus nebūtų skiriamas į jokias ir neįgytų patirties rinkimų komisijose. Iš tiesų apmaudu, kad taip išėjo, ir apmaudu, kad dabar ta įtampa tokia didžiulė ir susikalbėjimo bus mažiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Norėdama baigti šio klausimo procedūrą, slapto balsavimo biuletenio pavyzdį jums rodau ir jūs jau puikiai žinote, kad pasirinksite tą nuomonę, kuri jums bus priimtina, o išbrauksite nepriimtinas pozicijas. Ir dar kartą noriu pasakyti, kad gausite, mielieji kolegos, šiuo atveju iš viso septynis biuletenius dėl pirmininkės ir dėl kiekvieno kandidato, kurį pasiūlė atitinkamos institucijos. Dėl partijos pateiktų mes slaptu balsavimu nebalsuojame. Tą mes aptarėme.
Taip pat noriu paskelbti balsų skaičiavimo grupę. Į ją įeina: V. Alekna, A. Baura, P. Gražulis, R. Juknevičienė, Č. Olševskis, R. Popovienė. Noriu paskelbti, kad mūsų slapto balsavimo pradžia yra 14 valandą, o pabaiga – 14 val. 30 min. 13 valandą, kaip ir numatyta mūsų darbotvarkėje, vyks Vyriausybės valanda, o 15 valandą toliau tęsime šios dienos darbotvarkę, vakarinį posėdį.
Dabar iki 13 valandos mes dar turime keletą minučių, manau, kolegos nori sakyti replikas. Pirmam žodį suteikiu R. J. Dagiui.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aišku, blogai, kad mes įsivėlėme į papildomą retoriką, bet ponui P. Gražuliui norėčiau pasakyti: nežinau didesnės išdavystės krikščioniškų idėjų, kai jūs, balsuojant dėl Konstitucijos pataisos, specialiai neatėjote į balsavimą. Norėčiau, kad jūs tuo klausimu net nekalbėtumėte. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Nuosekliai. Dabar repliką po balsavimo, dar ne po balsavimo, tiesiog repliką – S. Šedbaras. Prašau, kolega.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš turiu prašymą dėl nutarimo projekto dėl A. Skardžiaus komisijos. Kadangi vakar 14 valandą buvo sušauktas Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis, o šiandien nuo 14 valandos pradedamas balsavimas, aš prašyčiau kolegų supratimo ir leisti mūsų komiteto nariams be eilės balsuoti. Tikrai nedaug sugaišime ir galėsime eiti į komiteto posėdį.
PIRMININKĖ. Išties labai racionalus pasiūlymas. Ačiū, kad jūs priminėte, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas pradeda darbą 14 valandą, ir tikrai visi komiteto nariai pirmi atliks balsavimo procedūrą.
P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pone Dagy, prisimink savo politinius klystkelius: tai socialdemokratas, tai krikščionis demokratas, ir apsispręsk, kas tu esi.
Antras dalykas. Kodėl nematai, kiek nedalyvavo balsavime dėl Konstitucijos konservatorių? Kodėl žiūri tik į mane? Aš noriu pasakyti, taip, klaida, bet netyčinė. Nesuspėjau porą minučių dalyvauti posėdyje. Taip, tai yra klaida, ir aš dėl tos klaidos jau penktą kartą einu prie mikrofono ir gailiuosi. Ar jūs galite nors kada suprasti?
PIRMININKĖ. Ačiū. Replikos išsakytos. Iki 13 valandos dar yra penkios minutės. (Balsai salėje) A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Visi, kurie įeina į Istorijos atminties komisiją, tarėmės, kad šiandien 14 valandą turime išsirinkti pirmininko pavaduotoją. Spaudos konferencijų salė bus užimta, todėl 14 valandą visi renkamės čia, prie tribūnos. (Balsai salėje) Be tavęs tada.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visa informacija pateikta. Iki 13 valandos mes dar turime penkias minutes, aš norėčiau gerbiamųjų kolegų prašyti, gal galėčiau galbūt perduodama pirmininkavimą A. Nekrošiui pristatyti dar porą rezervinių klausimų? (Balsai salėje: „Pritariame, pritariame.“)
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Sveiki, kolegos, tęsiame darbotvarkę.
12.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-23 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-919 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 4 kausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-23 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-919. Pranešėja – R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). (…) pakeitimai dėl to, kad D. Šakalienė perėjo į kitą frakciją ir keičiasi kvotos. Savo ruožtu mes norime prašyti jūsų pritarti, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovė V. Ačienė būtų Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje narių pavaduotojos teisėmis, o R. Tamašunienė, kuri buvo šitos delegacijos sudėtyje, būtų šios Parlamentinės Asamblėjos narė. Toks teikiamas pasiūlymas, už jį kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Klausti niekas neužsirašė, kalbėti taip pat. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Dėkoju, pritarta.
Svarstymas. Taip pat niekas neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Priėmimas. Taip pat niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 2. Abiem straipsniams pritarta ir nutarimui (projektas Nr. XIIIP-919) pritarta. (Gongas)
12.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-27 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-918 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-918. Pranešėja – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti, kad papildome Energetikos komisiją tryliktu nariu. Kadangi Mišri Seimo narių grupė padidėjusi, tą kvotą turi Mišri Seimo narių grupė. Žinome, kad L. Balsys iš tiesų yra tos srities žinovas, todėl manome, kad papildymas Energetikos komisijos L. Balsio buvimu, kartu ir darbu šioje komisijoje tikrai būtų racionalus. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti niekas neužsirašė. Po pateikimo galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Pastraipsniui. Yra du straipsniai. Ar galime pritarti abiem straipsniams bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Po svarstymo taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Priėmimas. Niekas neužsirašė kalbėti. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys ir visi balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-918) priimtas. (Gongas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vyriausybė valanda. Kviečiu ministrus ir Ministrą Pirmininką užimti darbo vieta.
Kadangi ministrai, kiek žinau, šiek tiek vėluoja, tai gal galime penkias minutes skirti vienam rezerviniam klausimui?
13.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-28 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-917 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-28 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-917. Pranešėja – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi V. Kernagis nuo šiol dirbs Savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje, taip pat ir R. Popovienė, todėl jų vietoje į Jaunimo ir sporto reikalų komisiją siūloma įrašyti kitus aktyvius kolegas, tai R. Miliūtę ir A. Skardžių. Ir atitinkamai gauti tų frakcijų pasiūlymai. Prašom pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjai. Klausti taip pat niekas neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Dėkoju, pritarta.
Svarstymas. Taip pat niekas neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Taip pat niekas neužsirašė. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 60 Seimo narių: visi balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra.
13.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-46 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-927 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ pakeitimo projektas Nr. XIIIP-927. Pranešėja – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, jūs žinote, kad J. Džiugelis tapo, jūsų sprendimu, Neįgaliųjų teisių gynimo komisijos pirmininku. Iki šiol jis dirbo Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje, tai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, turėdama kvotą į šią komisiją, vietoj jo kviečia šiam darbui ir prašo jūsų pritarimo dėl V. Sinkevičiaus. Yra atitinkamai pagal tai gautas ir opozicijos pritarimas, o tai yra svarbiausia, ir Tėvynės sąjungos, ir Lenkų rinkimų akcijos, ir „Tvarkos ir teisingumo“, ir Liberalų sąjūdžio frakcijų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti nėra užsirašiusių. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Taip pat nėra užsirašiusių. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Balsavimas. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 58, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
13.04 val.
Vyriausybės valanda
Matau, Vyriausybės nariai jau susirinko. Kviečiu pradėti Vyriausybės valandą. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš nematau aplinkos ministro, gal premjeras galėtų tą problemą kiek nors paaiškinti? Iš tiesų dabar spaudoje kyla klausimas dėl prisijungimo prie Europos Sąjungos lėšomis nutiestų tinklų. Iš tikrųjų tai didelio masto problema, kurią reikės kaip nors spręsti. Vėlgi yra daug tokių įvairių pasiūlymų. Vienas – bandyti kokiu nors būdu kompensuoti žmonėms, kurie neprisijungė, tokiu būdu prijungti. Antras dalykas – galbūt valstybė rastų pinigų, kaip nors tą problemą išspręstų taip, kad pati padengtų nevykdymo kaštus Europos Sąjungos Komisijai.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ministras yra komandiruotėje. Taip, mes ieškome sprendimų, kad galėtume gyventojus paskatinti ir kompensuotume prisijungimą jau ne iki sklypo, bet nuo sklypo ribos iki pat namų. Koks bus galimas pats finansinis mechanizmas, tai šiandien dar konkrečiai nepasakyčiau, bet kad tos savivaldybės, kurios nepasiekė rezultatų, patirs finansinių nuostolių, tai faktas. O Vyriausybė tikrai ieško būdų, kaip paskatinti ir kompensuoti žmonėms prisijungimą nuo tinklų iki savo namų.
PIRMININKAS. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi I. Rozova.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū už suteiktą žodį. Gerbiamasis premjere, padarėte kapitalinį darbą, suskaičiavote valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, 28 tūkst. objektų. Aišku, kad tai padaryta ne pirštu baksnojant į daiktą. Tačiau ar jūs suskaičiavote, kiek pagaliau mūsų valstybei reikia tarnautojų, valstybės tarnautojų? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Taip, mes skaičiuojame ir turime skaičius. Vyriausybė iš esmės projektą turi, pirmiausia apsisprendžiame, kokias funkcijas atliekantis žmogus, dirbantis viešajame sektoriuje, gali tokį statusą turėti. Mūsų manymu, yra funkcijos, kurios atitinka bendrųjų funkcijų apibrėžimą ir nieko bendro su valstybės tarnybos statusu ir tarnautojo statusu neturėtų. Čia labai preliminarus skaičiavimas, mes kalbėtume, atmetus dalį tos specifinės valstybės tarnybos, t. y. statutinius tarnautojus, apie 20 tūkst. valstybės tarnautojų, turinčių statusą ir atliekančių viešojo administravimo funkcijas. Bet kol kas sakau, tai yra mūsų preliminarūs skaičiavimai.
PIRMININKAS. Klausia I. Rozova. Ruošiasi K. Bartkevičius.
I. ROZOVA (LLRA-KŠSF). Ačiū. Aš norėčiau užduoti klausimą socialinės apsaugos ministrui. Gerbiamasis ministre, praeitą kadenciją mes daug dirbome prie klausimo dėl sumažintų pensijų grąžinimo, turiu omeny mirusiųjų pensininkų palikuonims. Prie to klausimo tada prisidėjo ir dabartinės daugumos nariai, bet klausimas buvo atmestas, argumentuota, kad reikia galvoti apie tai, kaip gyviems grąžinti tuos pinigus.
Dėl gyvųjų ir mano klausimas. Į mane kreipėsi šeima, kuri augina vaiką su negalia. Pašalpa, kurią gauna tas žmogus, irgi buvo sumažinta krizės metu. Mano klausimas iš dviejų dalių. Pirma dalis: ar bus Vyriausybėje grįžta prie klausimo dėl kompensacijos grąžinimo šiems žmonėms? Ar tiesa, kad dabar ministerija ruošia visą paketą dokumentų, kuriais bus padidintas bazinis krepšelis pašalpų išmokoms? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Tikrai labai dažnai pasitaikantis klausimas, nes yra daug grupių, kuriems per krizinį laikotarpį sumažintos pensijos ir negrąžintos. Valstybė, valdžia grąžino tiems, kuriems pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą privalu grąžinti. Tuo tarpu, turint galvoje dabartines mažas pensijas, yra apsispręsta, kol kas yra visos mūsų Vyriausybės argumentacijos, dėl ko negrąžinti – kad kiek galima daugiau keltume tiems, kurie dabar gauna pensijas, rūpintis tais, kurie dabar gauna pensijas, tarp jų ir šalpos pensijas, kurioms yra numatytas padidinimas, kartu su mokestine pertvarka, mokesčių tobulinimu, kuris buvo pristatytas birželio pradžioje. Yra numatytas ir šalpos pensijų didinimas.
PIRMININKAS. Klausia K. Bartkevičius. Ruošiasi S. Tumėnas.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimą uždavė Edmundas dėl centralizuoto prisijungimo prie nuotėkų tvarkymo, premjeras atsakė, bet aš noriu paklausti susisiekimo ministro. Ar neatsitiks taip, kad Europos Komisija prieš Lietuvą pradės pažeidimo procedūrą dėl kelių infrastruktūros, apšvietimo stulpų, žiedinių sankryžų, kurios paprasčiausiai neapšviestos, nes tam nėra iš KPF lėšų, savivaldybės neturi? Aš turiu omeny tuos projektus, kurie yra finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų? Kokia jūsų nuomonė? Gal dar numatyti tuos pinigus iš KPF lėšų, kad būtų, kad gatvės, žiedinės sankryžos, kurios finansuojamos iš Europos Sąjungos lėšų… Paprasčiausiai skirti tam lėšų? Ačiū.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Tikrai būtų gerai, jeigu jūs pateiktumėte sąrašą tų sankryžų, kuriose tokie dalykai yra. Keliai turi būti sutvarkyti ir atitikti normatyvus. Jeigu kur nors yra, šiaip neturėtų tokių dalykų būti, bet jeigu yra, tada Lietuvos automobilių kelių direkcija turi tokius klausimus spręsti. Tai tikrai lauktume to sąrašo ir žiūrėtume, ką su juo daryti. Ačiū už klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi M. Bastys.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kreipiuosi į ministrą L. Linkevičių ir premjerą. Gerbiamas ministre, jūs turbūt irgi gavote Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės D. Henkės raštą, kuriame išsakytas susirūpinimas, kad Vyriausybės sprendimu rengiamas projektas naikinti Užsienio lietuvių koordinavimo komisiją. Ar jūsų nuomonė irgi sutampa, kad šitą komisiją reikia naikinti? Noriu priminti, kad atstovauja 44 pasaulio lietuvių išeivių bendruomenėms. Juoba kad ji visai nekainuoja.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jeigu mes galvojame, kad komisijos buvimas išsprendžia klausimus, tai gali būti tų komisijų. Jų yra gana daug, per keturias dešimtis Vyriausybėje ir prie Vyriausybės, kur Ministras Pirmininkas pirmininkauja. Susitikimai nuolatos vyksta, aš, būdamas Ministru Pirmininku, jau bent tris kartus buvau susitikęs ir yra sutarta, kad yra daroma pagal poreikį, o ne pagal tai, kada yra grafikai. Aš nematau absoliučiai jokios problemos dėl to formalaus darinio, ar jis bus, ar nebus, jis neišsprendžia klausimo. Svarbu, kad tie susitikimai būtų ir būtų rezultatyvūs, o ne formaliai padėtas paukščiukas, pasisėdėta ir nieko nespręsta. Mes einame prie tokio darbo būdo. Yra poreikis – yra susitikimas, yra sprendimai.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Galiu papildyti. Aišku, pasakant, kad mūsų tikslas yra, noriu pasakyti ir D. Henkei, ir visiems kitiems bendruomenių vadovams, nariams, kad jiems durys visada atviros. Mes galime susitikti tiek dažnai, kiek jiems reikia, mūsų tikrai niekas neriboja nei dėl laiko, nei dėl nieko. Svarbiausia, ką premjeras minėjo, kad būtų realiu laiku ryšys, kad mes spręstume problemas nelaukdami sesijų, tų bendrų metinių susitikimų, spręstume tada, kada jos iškyla. Dėl to tikrai galime garantuoti šimtu procentų.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Papildant. Gal mes pademonstruokime ir čia tokią labai gerą valią ir išspręskime mūsų bendruomenei rūpimus klausimus, kad jie galėtų būdami mūsų piliečiais, pavyzdžiui, savo pavardę užrašyti taip, kokią jie turi, o ne taip, kaip mes norime padaryti. Tai čia sprendimai yra, vieni iš sprendimų. Tuos klausimus bendruomenės kelia susirinkime, lygiai tas pats dėl dvigubos pilietybės. Ieškokime sprendimų, o ne komisijas kurkime.
PIRMININKAS. Klausia M. Bastys. Ruošiasi G. Landsbergis.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas adresuojamas finansų ministrui. Gerbiamas ministre, ekspertai, ekonomistai kalba apie bendrojo vidaus produkto augimą, apie ekonomikos augimą. Šiais metais augimas bus didesnis, negu buvo numatyta – 3 %, kitais metais taip pat prognozuojama, kad bus augimas apie 2,6 %. Na, tam tikras sulėtėjimas, tačiau vis tiek aiškiai prognozuoja bendrojo vidaus produkto augimą, kitaip tariant, tai rodo ir ekonomikos stabilumą. Tačiau Valstiečių ir žaliųjų frakcijos lyderis R. Karbauskis kalba apie artėjančią krizę, Ministras Pirmininkas kalba apie tai, kad jokios krizės artimiausiu metu nėra numatoma. Sakykite, gal jūs kalbėjote su Valstiečių ir žaliųjų partijos lyderiu kokiuose nors slaptuose susitikimuose apie galimą ekonomikos augimo sulėtėjimą ir panašius dalykus? Dėkoju.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš galėčiau paminėti, kad jums klausimą reikėtų adresuoti R. Karbauskiui apie Seimo nario pareiškimus, kuriuos jis daro, pasisako. Finansų ministras čia yra niekuo dėtas. Jeigu mums kyla klausimų dėl makroekonominių rodiklių, tai mes turime galimybę ir koalicinėje taryboje kartu padiskutuoti. Aš tą poziciją išsakiau, nėra jokio pagrindo teigti, joks rodiklis, jokių indikacijų neturime apie galimą ekonominę krizę šalyje. Apie tai nereikėtų net kalbėti. Mes kalbame apie visai skirtingus dalykus, apie pokyčių krepšelio formavimą ir principus ir tai nieko bendro neturi. Tiek šių metų prognozė, ką jūs pasakėte, tiek kitų metų prognozė, tiek ir tiesioginių investicijų pritraukimas, tiek situacija darbo rinkoje, privačiame sektoriuje dėl atlyginimų kėlimo ir eksporto augimo – jokių prielaidų teigti nei Lietuvoje, nei euro zonoje, nei kur nors kitur apie galimą ekonominę krizę nėra. Mes tą puikiai turbūt visi žinome.
PIRMININKĖ. Klausia G. Landsbergis. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tik noriu pasakyti, kad opozicija ypač jautri paskutinėmis dienomis dėl įvairių atakų ir kovų prieš mus. Norėčiau priminti, kad užsirašiusiam frakcijos vardu visą laiką yra suteikiama pirmenybė kalbėti.
Norėčiau paklausti gerbiamojo premjero. Kaip visada. Mus pasiekia prieštaringa informacija, Seimo Pirmininkas pasakė, kad dar iki liepos mėnesio mes svarstysime urėdijų pertvarką, vėliau persigalvojo, kad rudenį. Akivaizdu, kad reforma stringa. Su aukštuoju mokslu… Aš žinau jūsų poziciją, jūs esate kaip ir gynęs tą dokumentą, kuris dabar yra, mes šiandien mėginame jį skaityti. Atrasti ten realios reformos gaires yra labai labai sunku. Mums, opozicijai, yra aišku, kur yra kaltininkai to, kad yra laužomos rankos Vyriausybei, yra stabdomos tos reformos ir kas iš esmės jas stabdo. Aš noriu paklausti jūsų, gerbiamas premjere. Kada jūs – ar esate sau pasistatęs tokį barjerą? – pasakysite: žinote, na jau čia viskas, jau toliau aš nebegaliu dirbti, iš tikrųjų mano paties frakcija man neleidžia eiti toliau ir nepalaiko darbų? Kur ta riba yra? Pasakykite mums, mes padėsime stumtelti iki jos.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš apie švietimą nebenorėčiau diskutuoti, tas diskusijas vis tęsiame. Jūs prie savo nuomonės, aš prie savo lieku.
Dėl urėdijų. Abu puikiai žinome, kad tą vilkinimo procesą, pasinaudojus Statuto norma, kuri, man atrodo, urėdijoms ir buvo pritaikyta pirmą kartą skelbiant ekspertizę arba paprašant ekspertizės, pasirašė visų čia esančių politinių partijų nariai. Visų, pabrėžiu. Nenorėčiau suklysti, bet man atrodo, kad ir jūsų. Prasidėjo procesas, kuris tiesiog buvo nukreiptas į vieną tikslą, kad sprendimas nebūtų priimtas ir būtų vilkinamas. Iš pradžių ekspertizės konkursas, kiek supratau, valdybos paskelbtas už įspūdingą 100 eurų sumą nieko nesudomino, tada bandymas eiti į komitetus svarstyti be ekspertizės apskųstas yra Etikos ir procedūrų komisijai, vėl kurį laiką sprendimai Etikos ir procedūrų komisijoje nepriimami. Priimamas sprendimas, kad vis dėlto ekspertizės reikia, tada atsiranda antras bandymas paskelbti, jau dvigubai pakėlus kainą. Naudojantis ta norma ir tempiant procesą, mes puikiai suprantame, koks yra tikslas. Tikslas yra vienas, aš to neslepiu, aš manau, kad yra tam tikras egzistuojantis simbolis ir principinis dalykas šitą situaciją pakeisti.
Dabar atsirado tolesnės procedūros, kada pirkimo ekspertizės konkursas yra paskelbtas, pretenzijos iš tokių keistų įstaigų. Na, toliau einame ir esame to proceso dalyviai. Tačiau aš manau, kad yra visos prielaidos, jeigu ta ekspertų išvada (o kokia ji bus, faktiškai ir žinome) bus pateikta anksčiau laiko, negu numatyta, šitas įstatymo projektas bus apsvarstytas komitetuose, tai yra galimybė nepratęsiant šitos sesijos šitą įstatymą priimti. Jeigu to nebus suspėta padaryti, aš siūlau ir frakcijoje tai yra pasakyta, matyt, toks sprendimas bus, šaukti neeilinę sesiją ir šiuos sprendimus priimti. Mano galva, tai yra principinis klausimas, kuris leis parodyti, ar mes galime keisti tą situaciją, kuri, švelniai tariant, yra visiškai nepriimtina man bent asmeniškai kalbant iš vertybinės pusės, ar ne. Aš tikiuosi, kad tą žingsnį mes suspėsime padaryti ir nelauksime rudens sesijos.
Kitas momentas, aš tikrai norėčiau tą patį dar, jeigu tokia iniciatyva bus, jau plenariniame posėdyje vieną kartą buvo bandymas tą Statuto normą dėl ekspertizės išbraukti. Mes žinome, kad ji yra neveiksminga ir naudojama procesui vilkinti, tačiau ji nesurado Seimo narių pritarimo. Teks tai pakartoti. Aš manau, tai irgi bus sprendimas.
Dabar dėl ribos. Taip, aš turiu tą ribą nusibrėžęs. Kada ji bus peržengta arba ji ateis, aš tada ir pasakysiu.
PIRMININKAS. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi A. Dumbrava.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra sveikatos apsaugos ministrui. Gerbiamas ministre, šią savaitę Seime vyko konferencija, skirta šiemet įsigaliojusio Pagalbinio apvaisinimo įstatymui aptarti. Joje dalyvavę medikai ir pacientų organizacijų atstovai visi vieningai pabrėžė, kad dabartinė procedūrų kompensavimo tvarka iš esmės yra neadekvati. Kompensuojami tik du gydymo ciklai ir tik iš dalies, ko paprastai nepakanka sėkmingam nevaisingumo gydymui.
Kita nuostata dėl amžino embrionų šaldymo, ji iš esmės sudaro prielaidas tokioms absurdiškoms situacijoms, kai net ir tėvams mirus negyvybingi embrionai turės būti saugomi neterminuotą laiko tarpą, nekalbant jau apie tai, kad poros privalo iš savo lėšų apmokėti embrionų šaldymą neapibrėžtą laiką.
Taigi norėčiau jūsų paklausti, ar žinomos jums šios problemos ar galbūt ginčytinos įstatymo nuostatos ir ar Sveikatos apsaugos ministerija planuoja imtis kokių nors veiksmų tobulinti dabar galiojančią tvarką? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Tikrai visi šitie dalykai žinomi. Pirmiausia norėčiau atsakyti apie finansavimo neadekvatumą ar nepakankamumą. Turėtume pirmiausia sąžiningai pasakyti, kad anksčiau jokio finansavimo nebuvo ir apskritai niekas nebuvo įmanoma. Dabar lėšos, kurios yra paskaičiuotos, specialistų manymu, yra pakankamos. Tik praėjus tam tikram laikui ir įvertinus, kiek tų lėšų iš tikrųjų reikia, jeigu gydymo įstaigos pateiks tokius duomenis, bus galima peržiūrėti, nes dabar didžiausią triukšmą, kiek aš žinau, dažniausiai kelia privačios įstaigos, kurios, žinoma, turi norą gauti iš pacientų tikrai nemažas pinigų sumas, ir būkime teisingi, jas gaudavo.
Dabar dėl embrionų šaldymo, saugojimo ir lėšų. Mes buvome susitikę ir kalbėjomės tikrai ne vieną kartą. Mano asmeninė ir mūsų specialistų pozicija yra tokia – jokios lėšos saugojimui neturi būti užkrautos šeimoms ir visi šitie pinigai turi būti įskaičiuoti į paslaugos kainą.
Dabar visi tie pasakojimai apie tai, kad tai labai brangiai kainuoja, kad tai yra didelės investicijos, viso labo yra pasakos, nes saugoti šaldomus embrionus yra nieko daugiau, kaip talpa su skystu azotu, kuri nei brangiai kainuoja, nei tai kokie nors sudėtingi įrenginiai. Iš esmės tai yra labai nedideli kaštai. Jeigu gydymo įstaigos sugebėtų pateikti normaliai argumentus, kad tiek ir tiek tai kainuoja, aš manau, kad tikrai būtų galima pasižiūrėti ir įkalkuliuoti į paslaugos kainą, nes tie kaštai tikrai yra labai labai nedideli.
Aš čia matau labiau manipuliaciją, kai žmonėms yra pristatoma kaip būtinybė mokėti tam tikrus pinigus ir pasakomos sunkiai suvokiamos pinigų sumos, kiek už skysto azoto talpą reikia mokėti ar kas mėnesį, ar per metus, ar panašiai. Čia iš tikrųjų yra piktnaudžiavimas, ir aš padarysiu viską, kad nebūtų piktnaudžiaujama ir šeimos tikrai nepatirtų jokių išlaidų. Tikrai su jumis sutinku.
PIRMININKAS. Klausia Algirdas Dumbrava. Ruošiasi R. Martinėlis.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Aš – Algimantas Dumbrava. Norėčiau klausimą užduoti taip pat sveikatos apsaugos ministrui.
Gerbiamas ministre, tikriausiai esate gavęs Visagino savivaldybės visuomeninės tarybos ekologijos, energetikos klausimais tokį raštą su prašymu sudaryti tokią galbūt darbo grupę, visuomenės sveikatos centrams ištirti padėtį dėl Visagino žmonių sveikatos. Jie čia atkreipė dėmesį į radžio problemą, jis kenkia vaikams darželiuose, (…) padidėjęs sergamumas dėl prostatos, kvėpavimo takų. Jie remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos informacinio centro padarytomis išvadomis 2008–2014 metais, kad tame mieste yra padidėjęs sergamumas, palyginti su kitais mūsų valstybės rajonais.
Būkite malonus, prašom pasakyti, ar būtų galimybė ką nors tokio suorganizuoti, vis dėlto tuos žmones nuraminti ir kaip nors jiems deramai atsakyti? Galbūt sudaryti kokią komisiją, nuvažiuoti pasižiūrėti? Labai ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Tikrai tokio rašto nemačiau. Jeigu jūs galėtumėte kopiją perduoti, aš tikrai pasidomėčiau ir perduočiau specialistams, kad tikrai žmones ir nuramintų, o jeigu reikia, atliktų kokius nors papildomus tyrimus ar vertinimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia R. Martinėlis. Ruošiasi R. Popovienė.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas irgi būtų sveikatos apsaugos ministrui. Sveikatos apsaugos ministerija pirmoji pasirašė Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemos šakinę kolektyvinę sutartį su medicinos profsąjungos darbuotojais. Tai iš tikrųjų labai reikšmingas įvykis. Labai daug metų buvo su Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybėmis deramasi dėl šakinės kolektyvinės sutarties. Jūsų atliktas darbas yra labai reikšmingas.
Aš norėčiau tiktai paklausti. Gal galėtumėte pakomentuoti, kokią esminę reikšmę šis dokumentas turi Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos darbuotojams?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Aš gal labai trumpai, tik pasakysiu, kad medikų bendruomenė labai ilgai laukė tokios sutarties. Tas derinimas prasidėjo, jeigu neklystu, atrodo, ar ne 2013 metais. Dabar jau galų gale tos pozicijos buvo suderintos.
Medikų bendruomenei tai yra svarbu tiek dėl darbo laiko nustatymo, tiek dėl atostogų laiko nustatymo, nes turime pasakyti, kad, mano supratimu, mes kol kas nesugebame sumokėti tiek, kiek galbūt norėtume medikams. Mažų mažiausiai, ką mes privalome užtikrinti jiems, bent adekvačias darbo sąlygas, tinkamas jų atliekamai profesijai. Manau, kad tai buvo tiesiog sistemos garbės reikalas.
Aš tikrai labai noriu pasidžiaugti ir padėkoti profesinėmis sąjungomis, kurios sutiko atidėti kai kuriuos klausimus, kurie yra susiję su atlyginimų koeficientų nustatymais ir panašiais dalykais, kur reikia detalesnių diskusijų ir vertinimų. Medikų bendruomenei tai pirmiausia yra svarbu dėl darbo sąlygų ir organizavimo nustatymo.
PIRMININKAS. Klausia R. Popovienė. Ruošiasi M. Majauskas.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Mano klausimas taip pat sveikatos ministrui. Gerbiamas ministre, praeitą savaitę buvo organizuota konferencija dėl vaikų maitinimo, kurioje taip pat buvo pristatytas ir alergiškų vaikų maitinimo organizavimas. Buvo iškeltas klausimas dėl adrenalino autoinjektoriaus kompensavimo. Buvo teigiama, kad tai iš tiesų yra labai svarbu alergiškiems vaikams anafilaksinio šoko metu, kai būtų suteikta pirmoji pagalba. Buvo teigta, kad daugelyje Europos šalių tai yra kompensuojama. Kalbėjo, kad jau daugelį metų sprendžia tą klausimą, kada galėtų ar brolis, ar sesuo vaikams, ar mama, ar mokykloje, kur dažniausiai ištinka anafilaksinis šokas, suteikti tą pagalbą.
Norėčiau paklausti, ar būtų tokių galimybių spręsti šį klausimą, kompensuoti tą adrenalino autoinjektorių? Jo kaina, kaip minėjo, yra 40 eurų, galiojimas – metams, ir ne kiekviena šeima gali įsigyti ir vaikas turėti šalia. Galbūt būtų galima kaip nors bandyti spręsti tą klausimą?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Jūs tikrai esate teisi – anksčiau tokių įrenginių nebūdavo. Aš nežinau, ar jie jau yra registruoti Europoje. Aš žinau, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose jie tikrai gana plačiai yra naudojami. Turėčiau pasidomėti. Jeigu jie yra registruoti, jeigu apskritai pas mus rinkoje yra tiekiami, kompanijos turėtų, vienas dalykas, pateikti reikiamus dokumentus, ir tada jau specialistai spręstų, kiek pacientams tai padėtų. Manau, kad iš principo toks kompensavimo mechanizmas turėtų būti pritaikytas, bet tiktai gal klausimas yra, kaip įgyvendinti. Matote, jeigu patys vaikai nešiosis tuos autoinjektorius, kiek jie gebės naudotis. Gal geriau pati ugdymo įstaiga galėtų turėti tokius autoinjektorius ir esant reikalui juos panaudoti. Žodžiu, reikėtų svarstyti, bet tikrai klausimas tinkamas. Aš pasidomėsiu.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas, ruošiasi A. Armonaitė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas premjere, ši valdančioji dauguma, drįsčiau teigti, kad visas šios kadencijos Seimas yra įvardinęs smurto prevenciją kaip vieną pagrindinių prioritetų. Aš noriu paklausti jūsų vertinimo, nuomonės ir galbūt siūlymo, kaip būtų galima spręsti šią situaciją. Beveik 90 % atvejų po smurto artimoje aplinkoje, prokurorų sprendimu, smurtautojas yra įpareigojamas grįžti namo, t. y. kardomoji priemonė, kuri yra skiriama, yra rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ar nemanote, kad tai iš tikrųjų skatina tolesnį smurtą, trukdo ikiteisminiam tyrimui ir nepasiekiamas rezultatas? Kaip jūs vertinate? Ar siūlytumėte ir kaip keisti tokią situaciją?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Iš esmės bet kokiu atveju, kada yra pradedamas ikiteisminis tyrimas ir nėra ar laikinai sulaikomas, ar nėra skiriamas suėmimas kaip kardomoji priemonė, yra taikomas galimam smurtautojui reikalavimas gyventi skyriumi, o ne būti namuose. Yra konkurencija, bent jau buvo konkuravimas tarp Smurto artimoje aplinkoje įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso normų, bet kiek aš pamenu, tos normos lyg ir buvo suderintos. Tai tikrai situacija, kai yra tokia kardomoji priemonė būti namuose, aš drįsčiau abejoti, bet pasitikslinsiu, jeigu tokia problema yra, ir pažiūrėsim, kaip išspręsti. Nes iš esmės nėra… Kai buvo keliama problema, kad nėra laikomasi reikalavimo skyriumi gyventi ir nesiartinti prie galimos aukos, tai apie tokį įpareigojamą kardomosios priemonės taikymą aš tikrai dabar negalėčiau… turėčiau pasitikslinti, ar tikrai taip yra.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė, ruošiasi V. Kamblevičius.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Premjere, aš turiu klausimą, susijusį su urėdijų reforma. Išties neramu, nes tai gali sutrukdyti mūsų narystei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Aš turiu jums idėją, ja pasidalinu nemokamai, pasakykite, ar jūs apie ją pagalvojote ir kodėl jūs taip nepadarote? Ar ne geriau būtų išbraukti 42 urėdijas iš įstatymo, neįrašant, kad steigiama viena įmonė, o paliekant galimybę Vyriausybei nuspręsti? Tada jūs turėtumėte laisvesnes rankas spręsti, ar jūs norite miškų ūkį sutelkti į vieną įmonę, ar į dvi, ar į kiek. Aišku, ko gero, reikėtų kuo efektyviau apie tai galvoti. Kodėl jūs taip nepadarote?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mes darome savo siekių ir tikslų, kurie sutampa su EBPO reikalavimais, ir su sveiku protu, ir su sąžiningo, atsakingo verslo logika, kaip valstybės įmonės valdymo logika… Tai tą ir siūlome. Bet jūs turbūt suvokiate, jeigu nebūtų net ir to siūlymo dėl vienos įmonės, o išbraukimas 42, čia yra esmė, sulauktų lygiai tokios pačios reakcijos, kurią mes turime šiandien. (Balsai salėje) Mes turime, tikrai Vyriausybė turi planą B, neįvykus šitam, tai, kas yra numatyta pagal Vyriausybės kompetenciją, tiktai pagal Vyriausybės kompetenciją. Įvykus blogiausiam ir šitos reformos priimtų teisės aktų nepatvirtinus, mes privalėsime daryti tą planą B.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia V. Kamblevičius, ruošiasi A. Baura.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Klausimas būtų premjerui. Gerbiamas premjere, vakar Kaimo reikalų komitetas su žemdirbių organizacijų atstovais susitiko su finansų ministru gerbiamu V. Šapoka ir ilgai diskutavo dėl numatytų mokesčių žemdirbiams. Po ilgų diskusijų gerbiamas ministras pripažino, kad šitas klausimas nelies smulkių ūkininkų. Šiandien spaudoje pasirodė, nežinau, ar čia klaida, ar ne klaida, jūsų pasakymas, kad jokių išimčių nebus. Kaip yra iš tikrųjų?
V. ŠAPOKA. Taip, kažkaip atrodo čia nereikalinga eskalacija, nei Vyriausybė turėjo kokių nors planų įtraukti į visą biurokratinę sistemą ypač smulkių ūkių… Pavyzdžiui, jeigu močiutė laiko dvi karves ir priduoda pieną, tai tikrai nebūtų nei logikos, nei prasmės jokiais pagrindais nebūtų tikslinga įtraukti į visą šitą sistemą, tai būtų nereikalinga našta tiek tam smulkiam ūkininkui, tiek visoms administruojančioms institucijoms. Diskusija šiuo metu vyksta, kaip tiksliau apibrėžti šituos neverslinius ūkius, tam, kad nebūtų nereikalingos biurokratinės naštos. O apie jokį atsitraukimą… Tiek premjeras, tiek aš labai aiškiai pasakėme, kad pagrindinis principas – tai, kad jeigu realus ūkininko pelnas didėja, didėja ir tarifas.
PIRMININKAS. Klausia A. Baura, ruošiasi J. Olekas.
A. BAURA (LVŽSF). Mano klausimas susisiekimo ministrui. Pone ministre, su visa pagarba tiek jums, tiek visai ministerijai, tą, ką jūs padarėte palyginti per trumpą laiką, tą, ką darote ir ką darysite… Kai kurie ateities sprendimai kelia tam tikrų abejonių. O šiuo konkrečiu atveju aš kalbu apie viešąją įstaigą Aukštaitijos siaurasis geležinkelis. Per paskutines dvi savaites teko dalyvauti kartu su keleto savivaldybių merais tiek jūsų ministerijoje, tiek Vyriausybės kanceliarijoje ir kelia tam tikrų abejonių Susisiekimo ministerijos nuostata, kad nuo 2020 metų jūs nebenorėtumėte būti kaip dalininkas ir svarbiausia, kad nebežadate skirti pinigų. O tam, kad, tarkime, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono savivaldybės irgi taptų dalininkais, tam tikras pažadas, kad išliks finansavimas, yra pagrindinis sprendimas, kaip apsispręsti, tapti ar netapti dalininkais. Gal aš čia perdėtai sakau, gal tikrai baimės yra nepagrįstos?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Klausimas tikrai daug kartų buvo nagrinėjamas ministerijoje dėl šio geležinkelio, daugiau turistinio geležinkelio, kuris apima tris rajonus. Tai pirmiausia ko reikia? Kadangi tai yra šių rajonų traukos objektas, tai privalomas yra tų rajonų įsitraukimas. Šiuo metu patį siauruko projektą finansuoja tiktai Susisiekimo ministerija, o tiksliau, Lietuvos Respublikos biudžetas. Per daug metų visos tokios subsidijos kitose srityse nuosekliai buvo mažinamos siekiant, kad jeigu tai yra objektas, kuris turi vietinę reikšmę, jis būtų perimtas vietinių savivaldybių, jeigu jis turi nacionalinę reikšmę, tai kiek įmanoma, kad jis pats išsilaikytų paliekant minimalų finansavimą. Galiu pavyzdį pasakyti. „Lietuvos geležinkeliai“, kurie patiria 33 mln. nuostolį iš keleivių pervežimo, kompensuoti šiam nuostoliui gauna 200 tūkst., tuo tarpu šiam siaurukui nė karto nebuvo mažintas finansavimas, jis gauna 350 tūkst., daugiau už visus „Lietuvos geležinkelius“. Tai nėra teisinga situacija.
Mes daug diskutuojame su vietinėmis savivaldybėmis ir pasiūlymas toks, kad tą finansavimą mažinsime po truputį. Pati įmonė kuo toliau, tuo daugiau uždirba savų lėšų pritraukdama turistus, ir finansavimo mažinimas juos skatina dar geriau dirbti. Šios įmonės vadovai optimistiškai žiūri į tuos planus, kad galėtų išsilaikyti su minimalia savivaldybių parama. Tai jeigu trys savivaldybės aplinkui finansuotų bent jau po 50 tūkst. eurų tą geležinkelį, kuris realiai yra jų traukos objektas, ne respublikinis, ir duotų pačiai vadovybei trejus metus išvystyti veiklą, tai tokiu būdu jis galėtų funkcionuoti. Mes esame davę pasiūlymą per trejus metus tą finansavimą sumažinti, kitais metais sumažintume iki 200 tūkst., tai tokia pati suma, kokia gaunama „Lietuvos geležinkelių“, ateityje ją mažinant vėl perpus, o po trejų metų paimant valstybinį biudžeto finansavimą. Mano nuomone, tai tikrai elegantiškas ir švelnus būdas, kad vietos savivaldybės perimtų tą veiklą ir jau vystytų tiek, kiek reikia. O jeigu joms jo nereikia, tada kitas klausimas. Bet, kaip matau, jis tikrai reikalingas, ir tikiu, kad bus išlaikytas. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. Ruošiasi A. Bilotaitė.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš gal kolegoms sveikatos ministrui ir socialinių reikalų ministrui. Tarp įvairių nukentėjusiųjų nuo okupacinių režimų yra viena tokia grupė – černobyliečiai, kur yra radiacijos klausimas. Mes girdime tokių palyginimų, mes patys turėjome pagalbos centrą, gal ne visai tikę… Latvijoje jie kažką turi tokį bendro ir sekimo tų žmonių… Ar mes negalėtume kaip nors kartu pasižiūrėti, kiek jų yra, kaip jiems dabar sekasi? Iš tikrųjų sklando įvairių gandų, kiek tų ligų, kad mes turėtume tokį apibendrintą vaizdą ir pažiūrėtume, ko specifiškai reikia radiacijos pasekmėms įveikti ir gydyti. Tuo labiau kad čia dabar turime tokį atvirą klausimą dėl Astravo elektrinės, gal mums patiems ir patirties reikėtų. Ar nebūtų koks nors bendras ministerijų suėjimas ir pažiūrėjimas, kokius duomenis turime, kokios pagalbos reikia ir kokių profilaktinių priemonių reikėtų, jeigu kas nors ateityje galėtų mums kilti? Ačiū už atsakymą.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Man taip pat teko susitikti su černobyliečių atstovais ir bendrauti. Matyt, tikrai būtų prasminga ieškoti ryšio su universitetais ir su mokslininkais, nes, kiek mes bendravome, aš supratau, kad tokie duomenys buvo net ir kaupiami, anksčiau renkami, tik tiek, kad neaišku, ar jie bėra iš viso prieinami, ar yra galimybė tuos duomenis rasti ir gauti, tuos, kurie buvo renkami anksčiau, kur buvo sistemiškai daroma. Tai, manau, būtų labai geras uždavinys ir gal prašymas universitetams. Iš tikrųjų paprašyti tų, kurie atlieka tyrimus, kad paanalizuotų, tokią analizę, kaip jūs sakote, padarytų, tada mes galėtume matyti kažkokią specifinę pagalbą ir priemones, ką ten reikėtų išskirti, nes dabar yra labai labai sudėtinga, nes ne visos ligos atsiranda dėl radiacijos, ne visos problemos dėl to kyla, sudėtinga atskirti arba išskirti tą grupę. Sakyčiau, kad čia būtų toks gal protingiausias sprendimas, ir aš esu tokį pažadą jiems davęs, kad aš pakalbėsiu su universitetais.
L. KUKURAITIS. Aš dar pridėsiu. Kadangi černobyliečiai gauna atskirą paramą, per paramos gavėjus mes galėtume tuos duomenis turėti. Gali būti, kad ne visi patenka prie paramos gavėjų, bet per tą grupę galėtume prie jų prieiti. Turbūt čia kalbama tiek apie sveikatos, gydymo sąlygų gerinimą, tiek apie socialinės paramos sąlygų gerinimą. Čia turbūt yra bendro černobyliečių, mūsų ministerijų, jeigu ir jūs tokį susidomėjimą parodėte, susitikimo klausimas numatyti žingsnius. Galėtume inicijuoti. (Balsai salėje) Gerai.
PIRMININKAS. Klausia A. Bilotaitė. Ruošiasi S. Gentvilas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau užduoti savo klausimą sveikatos apsaugos ministrui. Gerbiamasis ministre, kaip jūs vertinate odontologijos sritį? Žinome, šioje srityje yra nemažas šešėlis. Taip pat man būtų labai įdomi jūsų nuomonė dėl Odontologų rūmų, nes, žinome, jie vadovavosi tokia nuostata, kad odontologų kabinetai, teikdami paslaugas, negarantuoja ir neatsako už kokybę. Dažnai būna tokių situacijų, kaip ir matėme viešojoje erdvėje, kad paslaugas teikia ir žmonės, neturintys tam reikalingos kvalifikacijos ar išsilavinimo. Kaip vertinate ir kokių veiksmų planuojate imtis?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimus. Burnos arba dantų būklės priežiūra Lietuvoje tikrai nepelnytai buvo nuvertinta ir mes neturėjome rimtų programų. Galiu tik pasakyti, ką mes esame suplanavę. Per tam tikras europines priemones esame suplanavę pagalbą šeimos gydytojų komandoms, grupėms, kurios galėtų įsigyti odontologines kėdes ir galėtų pritraukti specialistus, burnos higienistus tam, kad pirmiausia tie sveiki dantys būtų išsaugoti, t. y. investuoti į burnos priežiūros prevenciją.
Dabar dėl Odontologų rūmų. Lietuva apsisprendė ir priėmė tokį sprendimą, kad šitos srities priežiūrą numato savireguliacijos institucijai, t. y. Odontologų rūmams. Aš iš tikrųjų girdėjau įvairių nuomonių. Vieni yra labai patenkinti, kiti turi tam tikrų nusiskundimų, ypač dėl kvalifikacijos kėlimo koncentracijos, arba centralizacijos. Man yra labai sudėtinga vertinti ir pasakyti, nes, sakau, tos nuomonės tikrai yra labai sudėtingos. Mes, aišku, susidūrėme su tokiomis, gal ir viešojoje erdvėje jūs girdėjote tas istorijas, kur buvo savanoriai pasisiūlę vyresnio amžiaus žmonėms daryti atspaudus tam, kad būtų atliktas dantų protezavimas, ir ten ta reakcija buvo tokia keistoka.
Mes buvome susitikę, kalbėjome, prašėme, kad jie siūlymus pateiktų. Mes darome tiek, kiek ministerija gali kištis ir prašyti jų atidžiau pažiūrėti arba peržiūrėti tvarkas.
Dabar dėl paslaugų kokybės. Jeigu jūs turėtumėte bent keletą konkrečių faktų, tai man leistų konkrečiai kreiptis į tuos pačius Odontologų rūmus, nes, žinote, abstrakčiai apkaltinti, kad tai yra arba neskaidru, arba tos paslaugos yra netinkamos, labai sudėtinga, arba mes tada visas tas įstaigas turėtume vertinti. Tiesiog prašyčiau, jeigu jūs turite kokios nors informacijos, būtų labai gerai ją gauti.
O paslaugų teikimas neturint licencijos yra tiesiog nusikaltimas. Aš vėlgi raginčiau, jeigu tokių atvejų yra žinoma, pranešti. Ir žmones pačius raginu kreiptis ir pranešti apie tokius atvejus, nes čia jau ne Odontologų rūmai, čia tiesiog yra nusikaltimai.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi P. Gražulis.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena. Gerbiamasis premjere, norėčiau adresuoti klausimą jums. Praėjusią savaitę Vyriausybės posėdyje svarstėte galimybę kelti bazinį algos dydį iki 132. Viena vertus, turiu atsiprašyti, kad paskubėjau išspausdinti straipsnį, kad esate priėmę sprendimą. Bet, kita vertus, norėjau paklausti jūsų nuomonės.
Kas šešta valstybės pareigūno darbo vieta yra laisva. Valstybės tarnyboje dirbančių asmenų, žmonių atlyginimai šešerius metus iš eilės atlyginimų augimo spartumu nusileidžia privačiam sektoriui. Iš esmės nebelieka talentų, kurie ateitų į valstybės tarnybą. Man labai patinka jūsų atsakymas, kad valstybės tarnyboje turėtų dirbti 20 tūkst. darbuotojų, valstybės pareigūnų. Bet kokie konkretūs žingsniai galėtų būti, kad jūs pasiektumėte šitą 20 tūkst. vietų iš 60 tūkst. esamų valstybės tarnautojų? Dėkoju.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai jūs paskubėjote, matyt, iš anksto pasiruošėte sprendimui, bet Vyriausybės darbas yra nenuspėjamas. Klausimas tiesiog net nebuvo svarstytas. Bet aš iš jūsų klausimo suprantu, kad jūs ne tik kad paskubėjote, bet ir nuomonę keičiate, nes taip suformulavote, kad valstybės tarnautojai nenusipelnė, kad jiems būtų keliamas atlyginimas. Tikrai taip nėra.
Kalbant apie tą skaičių, realus žingsnis yra vienintelis – tai naujas Valstybės tarnybos įstatymas, kuris rengiamas Vyriausybėje. Bet aš tikrai norėčiau dar akcentuoti, kalbėdamas apie viešąjį sektorių, tai nereiškia, kad iš tų 60 tūkst. bus 40 tūkst. atleista ir liks 20 tūkst. Tikrai ne. Aš pabrėžiu, kad tai yra statutinė tarnyba, kurios tai neliečia, tačiau jie turi specifinę funkciją ir neturėtų būti reguliuojami Valstybės tarnybos įstatymu. Ta valstybės tarnautojų dalis, kuri atlieka nieko tiesiogiai su viešojo administravimo įgaliojimais neturinčias funkcijas, bendrąsias funkcijas, tiesiog dirbtų taip pat viešajame sektoriuje, tik neturėtų šio išskirtinio statuso. O pagal tas apimtis ir tas funkcijas, kurias, mes matome, atlieka valstybės tarnautojai, būtent toks skaičius ir galėtų būti. Vyriausybė rudens sesijoje šitą įstatymo projektą tikrai pateiks ir tai bus realus žingsnis padaryti tai, apie ką kalbame. Tas tarpinis variantas, kurį mes pasiūlėme, greitų sprendimų, taisant dabartinį galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą, panašu, kad komitetuose nėra didelio džiaugsmo jam pritarti, nors tai yra taip pat labai svarbu pagal esamą situaciją, kalbant apie valstybės tarnybos efektyvinimą.
PIRMININKAS. P. Gražulio nematau salėje, todėl iš eilės klausia D. Kaminskas, ruošiasi R. Budbergytė.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų norėjau paklausti vidaus reikalų ministro. Visoje šalyje garsiai nuskambėjo dar viena Kėdainių istorija, kai prieš keliolika dienų Dotnuvoje autoįvykį sukėlusi galimai neblaivi policijos pareigūnų pora pabėgo iš įvykio vietos palikusi sužalotą, be sąmonės moterį, o kai kurie kolegos policininkai galimai net bandė dangstyti, net yra žinoma, kad buvo surastas pakaitinis, tiesiog žmogelis kaltei prisiimti. Neabejotina, kad tokie pareigūnų veiksmai diskredituoja policiją ir visą valstybės teisėsaugą, nes mano krašto žmonės tiesiog šokiruoti dėl tokių policijos veiksmų. Norėjau paklausti jūsų. Kokių veiksmų jūs, kaip ministras, ketinate imtis, kad tokios istorijos nesikartotų ne tik Kėdainiuose, bet ir visoje šalyje? Kokias teisėsaugos sistemos spragas įžvelgiate, kad sudaromos prielaidos tokiems precedento neturintiems įvykiams? Jūsų manymu, kas turėtų šiuo atveju prisiimti atsakomybę?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Gal pradėsiu nuo atsakymo, kas yra daroma. Policijos sistemoje yra padaryta daug pokyčių, kad tokių įvykių nepasikartotų. Vienas iš stiprių pokyčių yra stipri policijos Imuniteto tarnyba, taip pat korupcijos prevencija stiprinama, pareigūnų teisinė sąmonė, pareigūnų atsakingumo jausmas. Šis įvykis, kurį jūs pasakėte, tikrai neapibūdina visos policijos sistemos. Tai galbūt vieno pareigūno arba kelių pareigūnų problema, kuri yra sprendžiama. Tyrimas atliekamas, situacija žinoma ir tikrai bus principingai įvertinta. Dėl to kaltinti visą sistemą, kad visa sistema yra tokia bloga, tikrai nematyčiau pagrindo.
O kas bus daroma ateityje? Pareigūnai šviečiami, pareigūnams aiškinama, vis dėlto būti pareigūnu, būti policijos pareigūnu yra garbė, tai yra tarnavimas valstybei, žmonėms. Mano giliu įsitikinimu, kad tiek pareigūnų veikla, tiek profesionalumas kyla, auga, didėja. Yra planuose numatytas ir pareigūnų darbo užmokesčio kėlimas. Manau, kad į tarnybą ateis vis geresni, sąžiningesni žmonės ir ta problema bus išspręsta.
PIRMININKAS. Klausia R. Budbergytė. Ruošiasi M. Navickienė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū. Aš norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministrės. Gerbiamoji ministre, žinau, jūs dabar esate labai giliai įklimpusi į aukštojo mokslo pertvarką, bet neabejoju, kad jūs turite laiko ir bendrojo ugdymo, ir kitoms švietimo problemoms, galvojate, kaip jas spręsti. Dabar Estijos pavyzdys, kad jie įveda tam tikras finansines paskatas studentams, besimokantiems užsienyje, kad jie trejus metus turėtų atidirbti, jeigu gavo tam tikras finansines paskatas už mokslą užsienyje, man iškėlė tokį klausimą. Teko girdėti, ypač iš jaunų žmonių, taip pat ir iš verslininkų, kad bakalauras Lietuvoje, kaip dalis mūsų aukštojo mokslo, yra tikrai gana geros kokybės, lyginant su tuo, kaip yra iš tiesų sunku įgyti kartais taip reikalingą magistro laipsnį, kuris galėtų leisti įsidarbinti būtent tose šakose, kurios kuria aukštą pridėtinę vertę arba reikalauja tam tikrų labai specialių žinių. Gerbiamoji ministre, sakykite, ar jūs galvojote apie magistro galimybes, kad lietuviai studentai galėtų specifines, labai reikalingas mūsų darbo rinkai magistro specialybes įgyti užsienyje? Ar bendradarbiaujant su finansų ministru… galbūt galvodami apie tokios sistemos sukūrimą ir Lietuvoje? Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Kalbant dėl bakalauro studijų, tai iš aukštojo mokslo struktūros apie 70… visų studentų studijuoja siekdami bakalauro. Siūlymai dėl bakalauro studijų trumpinimo ir intensyvinimo jau yra rengiami, tai užtikrintų tiek efektyvesnį, tiek kokybiškesnį finansavimo panaudojimą, sutelkimą. Minint sąsajas su magistro studijomis, kadangi, įsigaliojus naujam Mokslo ir studijų įstatymui, nuo sausio mėnesio prasideda studijų programų vertinimas krypčių lygmeniu, tai aukštojo mokslo pertvarkos kontekste mes iki lapkričio mėnesio tokią peržvalgą padarysime, užtikrindami, kad magistro studijos yra vykdomos tose srityse, kur yra pakankamas mokslinis potencialas, nes magistro studijos jau yra pirmoji pakopa į akademinę karjerą. Įvertinus tas sritis, kur valstybės galbūt nėra pakankamas potencialas arba būtų efektyviau rengti tokius studentus kitose šalyse, tokia galimybė tikrai yra svarstytina.
Taip pat su Lietuvos studentų sąjunga mes analizuojame viso socialinės paramos paketo studentams peržiūrą. Atsižvelgdami į studentų skaičiaus mažėjimą, į keliamus reikalavimus stojantiesiems, mes tikrai norime užtikrinti, kad keistųsi tos sąlygos, kai dabar apie 70 % bakalaurų dirba studijų metu ir tikrai nededikuoja reikiamo dėmesio studijų kokybei. Visi šie kompleksiniai veiksniai tikrai turėtų vesti prie magistro studijų ir bakalauro studijų stiprinimo.
O dėl tarptautiškumo aspekto, tai mes jį jau labai artimoje ateityje, drįsčiau sakyti, kitais metais… tikrai turime galimybę išsiųsti kiekvieną Lietuvos aukštosios mokyklos studentą pagal „Erasmus plius“ programą dalinėms studijoms į užsienį. Aš manau, tai yra labai labai svarbus žingsnis.
PIRMININKAS. Kadangi M. Navickienės nematau salėje, klausia V. Juozapaitis. Paskutinis ruošiasi klausti K. Glaveckas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Labai atsiprašau, gal kas žinote, kas pavaduoja kultūros ministrę? (Balsai salėje) Ministrė atostogauja, bet ją turi kas nors pavaduoti. Ar jūs to nežinojote? Gerai, klausimas premjerui, kadangi premjeras atsako už visą Lietuvos kultūrą ir už visą kultūros finansavimą. Aš nekartosiu to, ką pasakė jūsų frakcijos seniūnas apie gresiančią krizę, tik paklausiu jūsų nuomonės apie nacionalinį Operos ir baleto teatrą. To serialo viena serija dabar baigėsi, prasideda antra serija. Ką tik buvo paskirtas laikinasis vadovas, mano žiniomis, tam vadovui bus leidžiama keisti teatro struktūrą, t. y. iš esmės reorganizuoti nekviečiant ir neskelbiant konkurso, kuris turėtų būti sušauktas nedelsiant, nes tam yra absoliučiai visos teisinės prielaidos, yra pakeistos priėmimo taisyklės, įstatymo pataisos ir t. t., ir t. t. Koks jūsų požiūris ir kaip jūs įsivaizduojate, per kiek laiko turėtų būti skelbiamas toks konkursas, nes iš tikrųjų tai yra labai svarbi ir opi problema, turint omeny ir būsimą biudžetą, ir apskritai sveiką gyvenseną kolektyvo ir visos kultūros bendruomenės? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš manau, kad tikrai, kaip jūs sakote, sveikos gyvensenos reikia, galbūt laikinasis vadovas bent padarys prielaidas sukurti situacijai arba sukurti galimybes naujam vadovui, kuris bus atrinktas konkurso būdu, pirmiausia pamatyti realią situaciją, kokia yra teatre, tai labai svarbu, ir sudaryti galimybę, kad procesas, kuris susijęs, kaip pasakėte, su pirmos serijos pabaiga, ne tik susikoncentruotų ir tikrai nereikėtų tik koncentruotis į personalijos pakeitimą ir problemų išsprendimą. Aš manau, ministrės komanda laikysis įstatymų reikalavimų ir tas laikinumas, koks yra numatytas teisės aktuose, negali būti pažeistas. O dėl to, ar turi būti šį mėnesį, ar kitą mėnesį skelbiamas konkursas, dabar tikrai negalėčiau atsakyti, reikėtų ministrės paklausti.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas finansų ministrui. Taip išėjo, kad mažai kas klausė. Aš suprantu, kad iš tikrųjų ekonomikoje visi nori valgyti, niekas lėkščių nenori plauti. Finansų ministras yra vienas iš tų, kuris turi tas lėkštes plauti. Klausimas mano toks. Lietuvos žmonės laiko indėlius komerciniuose bankuose, fiziniai asmenys, apie 15,5 mlrd. eurų. Faktiškai nulinės arba kitos palūkanos, arba 1, arba nulinės palūkanos. Infliacija sudaro apie 2,6, planuojama arti 3 %. Vadinasi, tie indėliai nuvertėja. Mes skolinamės tarptautinėse rinkose, milijardą išleidžiame labai gerai. Kodėl mes nekuriame arba toliau netobuliname tų finansinių instrumentų, kuriuos naudodami galėtume Lietuvoje iš mūsų žmonių pasiskolinti už 2–3 %, taip jiems kompensuodami infliaciją, o patys turėtume tuos išteklius, kurių reikia infrastruktūrai ar kam nors plėsti, darbo vietoms kurti? Dabar neprotinga, kai Skandinavijos bankai tuos milijardus pas save Švedijoje perskolina ir jie jais naudojasi, o mes mūsų žmonių pinigus paliekame faktiškai tirpti kaip ledui. Aš nepriekaištaudamas, bet galvodamas, kad tas pateiktas finansinių instrumentų įstatymų paketas iš tikro labai nedarbingas yra. Reikia daugiau pridėti galvos, pridėti daugiau intelekto ir panaudoti tą, kas pasaulyje sukurta. Priešingai – mes nieko nelaimėsime. Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Į tą klausimą faktiškai buvo ir atsakymas sudėtas. Šiuo metu Finansų ministerija kaip tik ir konstruoja tuos finansinius instrumentus tam, kad galėtų pritraukti visuomenės lėšas, institucijų investuotojų lėšas tam, kad galėtume investuoti į savo ekonomiką, tiek energetinį efektyvumą, tiek skatinti inovatyvų verslą. Šitas procesas vyksta. Aišku, mes nedarome pompastikos iš šito, bet, manau, tiek Finansų ministerijos kuriamos priemonės, tiek Ūkio ministerijos kuriamos priemonės stojasi ant teisingų bėgių.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrams už atsakymus. Vyriausybės valanda baigta.
Pereiname prie slapto balsavimo. Primenu, kad balsų skaičiavimo grupę sudaro V. Alekna, A. Baura, P. Gražulis, R. Juknevičienė, Č. Olševskis, R. Popovienė. Slaptas balsavimas vyks pusvalandį ir po pusvalandžio grįžtame į plenarinį posėdį.
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, vyksta slapto balsavimo rezultatų skaičiavimas. Rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Už minutės pradėsime vakarinį posėdį.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.